Baudžiamoji byla Nr. 1A-310-462/2019
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-22479-2019-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.4.2.6; 2.4.6.1
(S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. gruodžio 20 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eduardo Maškevičiaus, Lino Pauliukėno ir Remigijaus Preikšaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
sekretoriaujant Aušrai Čybienei,
dalyvaujant prokurorui Simonui Geniui,
nuteistojo K. J. gynėjui advokatui Edvardui Staponkui,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. J. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2019-10-03 nuosprendžio, kuriuo K. J. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2811 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta keturiasdešimt penkių parų arešto bausmė.
Vadovaujantis BK 641 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, paskirtoji bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – trisdešimties parų areštas.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 65 straipsnio 2 dalimi, paskirtoji bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019-05-08 nuosprendžiu paskirta bausme – 50 MGL (2 500,00 Eur) dydžio bauda, bausmes visiškai sudedant, ir galutinė bausmė paskirta trisdešimties parų areštas ir 50 MGL (2 500,00 (dviejų tūkstančių penkių šimtų Eur) dydžio bauda, ją nustatant sumokėti iki 2019-11-29. Arešto bausmę nustatyta atlikti areštinėje Šiaulių tardymo izoliatoriuje.
Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalimi, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaičiuotas laikinojo sulaikymo nuo 2019-05-29 20.10 val. iki 2019-05-30 15.21 val. laikas, t. y. (viena diena), šį laiką prilyginant vienai arešto parai.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, K. J. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – penkerius metus uždrausta naudotis specialiąja teise – teise vairuoti kelių transporto priemones.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsnio 2 dalimi, 3 dalimi, iš K. J. konfiskuota automobilio „Volkswagen Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertę atitinkanti suma – 9 164,56 Eur (devyni tūkstančiai vienas šimtas šešiasdešimt keturi eurai 56 ct).
Teismas
nustatė:
I. Bylos esmė
1. K. J. nuteistas už tai, kad 2019-05-29, apie 19 val. 51 min., Klaipėdos plentu iš Palangos miesto į Šaipių kaimą, Klaipėdos r., vairavo transporto priemonę „Volkswagen Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,79 promilės neblaivumas, t. y. vairavo transporto priemonę, kai nustatytas didesnis nei 1,51 promilės neblaivumas.
II. Apeliacinio skundo argumentai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis K. J. (toliau – ir apeliantas) nesutinka su Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2019-10-03 nuosprendžiu, prašo panaikinti nuosprendžio dalį, kuria jam paskirta arešto bausmė. Apeliaciniame skunde apeliantas nurodo, jog jam skirta 30 parų arešto bausmė yra neadekvati jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžiui ir laipsniui. Apelianto teigimu, nagrinėjamu atveju bausmės tikslai būtų pasiekti jam paskyrus tik specialiosios teisės (vairuoti transporto priemones) atėmimą bei baudą, kurią, apelianto nurodymu, baudžiamąją bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas jam paskyrė. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, jog jis yra dirbantis bei gaunantis pajamų, kurios suteiks apeliantui galimybę sumokėti jam skirtas baudas. Skunde nurodoma, jog nors apelianto padarytas pažeidimas yra netoleruotinas ir galėjęs turėti negrįžtamų pasekmių, tačiau apeliantas savo veiksmų nuoširdžiai gailisi, todėl sutinka, jog teismas teisingai skyrė baudą ir specialiosios teisės – vairuoti kelių transporto priemones– atėmimą, tačiau mano, kad realus laisvės atėmimas paskirtas nepagrįstai ir nemotyvuotai. Penkerių metų teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo terminas yra daugiau nei pakankamas, kad apeliantas apgalvotų savo elgesį kelyje. Po šio laikotarpio jis bus priverstas pakartotinai lankyti vairavimo pamokas, tai leis atnaujinti įgūdžius ir iš naujo įvertinti vairavimo kultūrą kelyje. Finansinės prievolės įvykdymas padės suprasti, jog įstatymų nesilaikymas turi realias pasekmes, ir išmokys finansinės atsakomybės bei drausmės.
3. Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas advokatas Edvardas Staponkus apeliacinį skundą prašė tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.
Apeliacinis skundas atmestinas
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Apeliantas neginčija padarytos nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių, veikos kvalifikavimo, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl to nepasisako. Atsižvelgiant į tai, kad apeliaciniame skunde nesutinkama su paskirta arešto bausme, būtent dėl bausmės individualizavimo nuteistajam K. J. teisėjų kolegija pasisakys plačiau.
5. Teisėjų kolegija, įvertinusi nuteistojo skunde dėstomus argumentus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančias aplinkybes, nuteistąjį charakterizuojančią medžiagą, todėl bausmė jam skirta teisėtai ir pagrįstai. Paskirta bausmė nėra akivaizdžiai per griežta ar neproporcinga apelianto padarytos nusikalstamos veikos pobūdžiui bei pavojingumui, todėl pagrindo tenkinti K. J. prašymą dėl bausmės švelninimo nėra.
6. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apylinkės teismas, spręsdamas klausimą dėl nuteistajam K. J. pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį skirtinos bausmės, atsižvelgė ir įvertino visas BK 54 straipsnyje numatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes – tiek apibūdinančias nuteistojo asmenybę, tiek ir jo padarytos nusikalstamos veikos bei jo paties pavojingumą. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nuteistojo poziciją dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, nustatė nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jis savo kaltę pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi, dėl to skirdamas galutinę bausmę taikė BK 641 straipsnio nuostatas ir paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu.
7. K. J. padarė vieną nesunkų nusikaltimą. Veika tyčinė, baigta. Šią nusikalstamą veiką jis padarė būdamas tris kartus teistas. K. J. atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė būdamas nusikaltimų recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
8. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta pareiga teismui, skiriančiam bausmę, be kita ko, įvertinti ir kaltininko asmenybę. Baudžiamajame įstatyme įtvirtintos nuostatos (BK 55, 56 straipsniai ir kt.) suponuoja pagrindą manyti, jog ankstesnė baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens priešingo teisei elgesio patirtis vertinama kaip asmenį charakterizuojanti medžiaga ir, be kitų aplinkybių, į kurias atsižvelgia nuosprendį priimantis teismas, lemia bausmės rūšies bei dydžio parinkimą.
9. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, K. J. baustas administracine tvarka (t. 1, b. l. 136–147), be kitų administracinių nusižengimų, taip pat ne kartą baustas ir už ypač šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, be kita ko, ir už automobilio vairavimą neblaiviam. 2018-12-01 vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,49 prom. girtumas, K. J. skirta 1 200 Eur bauda bei 36 mėnesiams atimta specialioji teisė (vairuoti transporto priemones). 2018-06-09 vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti, vengė neblaivumo patikrinimo, K. J. skirta 1 200 Eur bauda. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, jog K. J. nuolat nusikalstamas veikas bei administracinius nusižengimus pradėjo daryti būdamas ypač jauno amžiaus (būdamas 15 metų), tai rodo, kad K. J. priešingos teisei nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio nagrinėjamoje byloje ir nauja nusikalstama veika buvo tik loginė jo gyvenimo būdo bei ankstesnio elgesio pasekmė. Visa tai sudaro pagrindą manyti, jog nuteistasis nėra linkęs laikytis visuomenėje priimtų normų ir iki šiol pakankamų pastangų koreguoti savo elgesį nedėjo. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, įvertinus tai, kad ankstesnėmis baudžiamajame įstatyme numatytomis bausmėmis nepavyko pasiekti bausmės tikslų, kadangi nuteistasis ir toliau daro nusikalstamas veikas, o įstatymo leidėjas tokį asmens nusikalstamų veiksmų pakartotinumą vertina kaip turintį didesnį pavojingumą, nėra pagrindo spręsti, jog apylinkės teismo nuteistajam paskirta bausmė yra per griežta, neatitinka jo paties bei padarytų nusikaltimų pavojingumo ir šių veikų pobūdžio. Kaip minėta, K. J. ir administracine tvarka administracinėmis nuobaudomis – baudomis baustas ne kartą, tačiau, viena vertus, akivaizdu, jog vien finansinės naštos asmeniui skyrimas nedaro įtakos asmeniui savo elgesį koreguoti tinkama linkme. Kita vertus, iš baudžiamosios bylos medžiagoje esančio Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 3 metus akivaizdu, jog K. J. net nesistengia sumokėti jam paskirtų baudų, taip pat nėra duomenų, kad K. J. būtų sumokėjęs jam Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019-05-08 nuosprendžiu paskirtą baudą, todėl konstatuotina, jog baudos bausmė nagrinėjamu atveju nepasieks BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausmės tikslų, t. y. nagrinėjamu atveju akivaizdu, jog baudos bausmė nesulaiko K. J. nuo nusikalstamų veikų darymo, neatima ir neapriboja nuteistam asmeniui galimybės daryti naujas nusikalstamas veikas, neveikia K. J. taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, ir galiausiai niekaip neužtikrina teisingumo principo įgyvendinimo. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog K. J. yra pateikęs duomenis, jog nuo 2019-06-10 dirba (t. 1, b. l. 193–194) ir gauna pakankamai solidžias pajamas, tačiau, kaip minėta, nėra duomenų, jog jis stengtųsi susimokėti jam paskirtas baudas.
10. Taip pat negali būti neatsižvelgiama ir į K. J. sulaikymo aplinkybes. Pažymėtina, jog policijos pareigūnams stabdant K. J. vairuojamą automobilį, jis nestojo. Iš baudžiamojoje byloje esančių rašytinių įrodymų (t. 1, b. l. 1-2, 28, 36-37) nustatyta, jog policijos pareigūnams „priartėjus prie K. J. vairuojamo automobilio su įjungtais mėlynos ir raudonos spalvos švyturėliais su specialiais garso signalais, minėtas automobilis nesustojo, naudojant garsiakalbį buvo pareikalauta automobilio vairuotojo sustoti dešiniame kelkraštyje, tačiau vairuotojas į reikalavimus nereagavo. Ir nuvažiavo link Klaipėdos pl. ir Vėžaičių gatvės žiedinės sankryžos. Važiuojant žiedine sankryža, nestojęs automobilis buvo sumažinęs greitį ir tuo metu gerai matėsi, jog vairuotojas yra stambaus kūno sudėjimo. Išvažiavęs iš žiedinės sankryžos automobilio vairuotojas padidinęs greitį nuvažiavo link Nemirsetos. Automobiliui nutolus, vėliau jis buvo dingęs policijos pareigūnams iš matomumo zonos. Vėliau Klaipėdos AVPK OVS budėtojas nurodė, jog automobilis nuvažiavo neasfaltuotu miško keliu. Važiuojant miško keliu pastebėtas nestojęs automobilis šalia Šaipių kaimo. Tuo metu automobilyje asmenų nebuvo. Ieškant asmens, vairavusio automobilį, jį netoliese pastebėjo ekipažo „5009“ vyriausiasis patrulis M. Ž.. M. Ž. pastebėtą vaikiną sulaikė. Buvo nustatyta, jog sulaikytas vaikinas yra K. J., kuris vėliau prisipažino vairavęs „City Bee“ įmonei priklausantį automobilį ir kad nestojo stabdant policijos pareigūnams“.
11. Be to, taip pat atkreiptinas dėmesys ir į automobilio išsinuomojimo aplinkybes. K. J., žinodamas, jog neturi teisės vairuoti transporto priemonių, suprasdamas, kad neturėdamas šios teisės jis neturi galimybės išsinuomoti automobilio, pasinaudojo savo tėvo vairuotojo pažymėjimo duomenimis bei išsinuomojo „Citybee“ priklausantį automobilį (t. 1, b. l. 86-87).
12. Taigi, teisėjų kolegijos nuomone, tiek K. J. teistumų, tiek administracinių baustumų skaičius, taip pat išdėstytos faktinės bylos aplinkybės rodo nuolatinį nuteistojo įstatymų nepaisymą bei nenorą savo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis. Todėl, įvertinus tai, kad nuteistasis ir toliau daro nusikalstamas veikas, ir atsižvelgus į tai, jog ankstesniais nuosprendžiais K. J. paskirtos bausmės nebuvo jam pakankamas pagrindas keisti savo gyvenimo būdą ir nesustabdė nuo nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo, nėra pagrindo išvadai, jog paskyrus jam švelnesnę, su trumpalaikiu laisvės atėmimu (areštu) nesusijusią bausmę, bus pasiekti baudžiamajame įstatyme įtvirtinti bausmės tikslai. Pažymėtina, jog BK 54 straipsnio 2 dalies nuostatos įpareigoja bausmę skiriantį teismą kiekvienu konkrečiu atveju įvertinti ne tik kaltinamojo asmenybę, bet ir padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytą žalą bei kitas aplinkybes.
13. Nuteistajam skiriama bausmė turi atitikti visus BK 41 straipsnyje numatytus jos skyrimo tikslus – ne tik koreguoti nuteistojo elgesį teigiama linkme, bet ir apriboti jam galimybes daryti naujas nusikalstamas veikas. Teisėjų kolegijos nuomone, šiuo metu tik arešto bausmė gali užtikrinti šių BK 41 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimą.
14. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, įvertinus tai, kad anksčiau paskirtomis bausmėmis BK 41 straipsnyje numatyti bausmių skyrimo tikslai nebuvo pasiekti, kadangi K. J. ir toliau darė nusikalstamas veikas bei administracinius nusižengimus (teisės pažeidimus), nusikalstamas veikas K. J. padarė neišnykus teistumui, atsižvelgus į K. J. baudžiamąją atsakomybę lengvinančią bei sunkinančią aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas BK 61 straipsnyje nustatytų taisyklių, pagrįstai nuteistajam paskyrė BK 2811 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą, nustatydamas mažesnį nei BK 49 straipsnyje numatytas arešto vidurkis bausmės dydį. Manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti nuteistajam paskyrus švelnesnę bausmę, nėra pagrindo. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2019-10-03 nuosprendis, kuriuo K. J. už padarytą nusikalstamą veiką paskirta 45 parų arešto bausmė, kuri vadovaujantis BK 641 straipsnio nuostatomis sumažinta 1/3, o subendrinus su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019-05-08 nuosprendžiu skirta 30 parų arešto ir 50 MGL (2 500 Eur) bausmė, yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti jį nuteistojo K. J. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas nuosprendis paliktinas nepakeistas (BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Nuteistojo K. J. apeliacinį skundą atmesti.
Teisėjai Eduardas Maškevičius
Linas Pauliukėnas
Remigijus Preikšaitis