VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. gegužės 15 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vaidas Pajeda,

sekretoriaujant Ivetai Kavaliauskaitei,

dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Giedriui Baziuliui,

atsakovui nedalyvaujant,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Valesta“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Sostinės inžineriniai tinklai“ dėl skolos priteisimo.

Teismas

nustatė:

I.                      Ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindo santrauka

1.       Ieškovė UAB „Valesta“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Sostinės inžineriniai tinklai“ 40 865,88 EUR skolą, 735,70 EUR palūkanas už termino įvykdyti piniginę prievolę praleidimą, 40 EUR išieškojimo išlaidas, 6 procentų dydžio procesines metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė ieškinyje nurodė, kad tarp ieškovės ir atsakovo vyko bendradarbiavimas įrangos nuomos teisinių santykių pagrindu, t. y. ieškovė suteikdavo įrangos nuomos paslaugas, o atsakovė įsipareigojo atsiskaityti su ieškove pagal ieškovės išrašytose PVM sąskaitose faktūrose nurodytus kiekius, kainas ir sumas.

3.       Ieškovė už įrangos nuomos paslaugas išrašė ir elektroniniu būdu pateikė 2022 m. liepos 29 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija VAL Nr. 22-0733, 2022 m. rugpjūčio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija VAL Nr. 22-0849, 2022 m. rugsėjo 30 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija VAL Nr. 22-0939 ir 2022 m. spalio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija VAL Nr. 22-1043. Atsakovė nepateikė ieškovei atsisakymo priimti pateiktas PVM sąskaitas faktūras, todėl jos laikomos priimtos ir pasirašytos per 5 kalendorines dienas nuo jų išsiuntimo. Atsakovė jokių raštiškų pretenzijų dėl nuomos paslaugų taip pat nepateikė.

4.       Atsakovė už suteiktas paslaugas vengia atsiskaityti. Atsakovė dalinai apmokėjo tik 2022 m. liepos 29 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija VAL Nr. 22-0733 ir liko skolinga ieškovei iš viso 40 865,88 EUR sumą.

II.                      Atsakovės atsikirtimų santrauka

5.       Atsakovė pateikė atsiliepimą, kuriame su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti arba skolos mokėjimą išdėstyti dalimis.

6.       Atsakovė nurodė, jog UAB „Valesta“ paslaugos buvo reikalingos tinkamai atlikti rangovo UAB „Montuotojas“ užduotį. Su ieškove buvo susitarta, kad atsiskaitymas vyks kai rangovas atsiskaitys su atsakove. Taip pat šalys susitarė prisiimti riziką dėl užsakovo neatsiskaitymo. Šiuo metu rangovas dar nėra atsiskaitęs su atsakove, mokėjimo terminas nėra suėjęs, todėl atsakovė šiuo metu neturi pareigos atsiskaityti su ieškove.

III.                      Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados

Teismas

konstatuoja 

7.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai išplėtotoje teismų praktikoje dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo yra nurodęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019 30 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

8.       Teismas įrodymus vertina pagal vidinį savo įsitikinimą (CPK 176 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodymų vertinimas grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas: teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę ir gali padaryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia teigti, kad labiau tikėtina, jog atitinkamas faktas buvo, nei, kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2010, 2010 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2010, 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2009 ir kt.). Aiškindamas įrodymų pakankamumo taisyklę kasacinis teismas yra nurodęs, kad vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Multiidėja“ v. I. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-697/2013; 2015 m. birželio 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Visbalta“ v. N. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-399-701/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-224-469/2016 ir kt.).

9.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą pažymėjo, kad teismo motyvai gali būti formuluojami bet kokiu teismui priimtinu, tačiau oficialiam dokumentui tinkančiu kanceliariniu stiliumi. Vienas iš teisinio argumentavimo ir teisinio teksto kompozicijos stilių yra, kai teismas savo išvadas nurodo kaip vienintelį logišką nustatytų faktų ir taikytinų teisės normų rezultatą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-463/2010).

10.       Teismas nustatė žemiau nurodytas aplinkybes.

11.       Ieškovė išrašė atsakovei už pageidautą išnuomoti įrangą bei už prekes PVM sąskaitas faktūras: 2022 m. balandžio 29 d. Serija VAL Nr. 22-0418 (2 180,31 EUR sumai), 2022 m. liepos 29 d. Serija VAL Nr. 22-0733 (14 829,60 EUR sumai), 2022 m. rugpjūčio 31 d. Serija VAL Nr. 22-0849 (13 919,51 EUR sumai), 2022 m. rugsėjo 30 d. Serija VAL Nr. 22-0939 (13 797,82 EUR sumai) ir 2022 m. spalio 31 d. Serija VAL Nr. 22-1043 (2 920,71 EUR sumai); iš viso 47 647,95 EUR sumai.

12.       Iš 2022 m. spalio 1 d. Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo akto matyti, jog atsakovė buvo skolinga ieškovei 44 727,24 EUR, atsakovė yra sumokėjusi ieškovei 6 782,07 EUR ir liko skolinga 37 945,17 EUR sumą 2022 m. spalio 1 d.  duomenimis. Šis aktas pasirašytas atsakovės, todėl laikytina, jog atsakovė pripažįsta šį įsiskolinimą.

13.       Iš 2022 m. spalio 31 d. Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo akto matyti, jog atsakovei buvo suteikta paslaugų ir išrašyta 2022 m. spalio 31 d. sąskaita 2 920,71 EUR sumai. Bendra skola, įvertinus atsakovės mokėjimus, 2022 m. spalio 31 d. buvo 40 865,88 EUR.

14.        Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų tinkamai atsiskaičiusi su ieškove (CPK 178 straipsnis).

15.       Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.530 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pagal pastatų, statinių ar įrenginių nuomos sutartį nuomotojas įsipareigoja už užmokestį perduoti nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti arba laikinai naudoti pastatą, statinį ar įrenginį, o nuomininkas įsipareigoja mokėti nuomos mokestį. Pagal CK 6.38 straipsnį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Remiantis CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktu, skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutartinės atsakomybės samprata – kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis).

16.       Iš PVM sąskaitų faktūrų matyti, jog sąskaitų apmokėjimo terminai buvo nustatyti 10 dienų. Visų sąskaitų apmokėjimo terminai yra pasibaigę, todėl atsakovei kilo pareiga sumokėti skolą - 40 865,88 EUR, kuri ir priteistina ieškovei iš atsakovės (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.59 straipsnis, 6.200 straipsnis, 6.205 straipsnis, 6.256 straipsnio 1 dalis, 6.530 straipsnio 1 dalis, 6.534 straipsnis).

17.       Atsakovė atsikirtinėja, jog su ieškovu buvo sutarta, kad su ieškove bus atsiskaityta, kai rangovas atsiskaitys su atsakove. Tačiau byloje, tačiau byloje nėra įrodymų patvirtinančių šiuo atsakovės teiginius. Priešingai, ieškovės pateiktas elektroninis susirašinėjimas leidžia teigti, jog nebuvo jokių susitarimų dėl apmokėjimo termino siejamo su kokiu nors įvykiu, t. y. pinigų gavimu iš užsakovo, todėl šie atsakovo teiginiai atmestini, kaip neįrodyti (CPK 178 straipsnis).

18.       Sutiktina su ieškovės teiginiais, kad skolininkas, pažeidęs piniginę prievolę, tol kol neatlygina kreditoriui jų patirtų nuostolių, už termino prievolei įvykdyti praleidimą privalo mokėti sutarčių ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais. Šios palūkanos, vykdančios nuostolių kompensavimo funkciją, tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai vėluojama sumokėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 8 d. Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga Nr. AC-37-1). Remiantis CK 6.210 straipsnio 2 dalis nustato, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs asmuo už termino praleidimą moka šešių procentų dydžio procesines palūkanas, jei įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.

19.       Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė praleido terminą piniginei prievolei įvykdyti ir kad ieškovė ir atsakovė yra verslininkai, ieškovei iš atsakovės priteistinos 735,70 EUR kompensacinės palūkanos už laiku neapmokėtas PVM sąskaitas faktūras Nr. 22-0733 (pradelsta 148 dienos), Nr. 22-0849 (pradelsta 116 dienų), Nr. 22-0939 (pradelsta 86 dienos) ir Nr. 22-1043 (pradelsta 55 dienos).

20.       Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalis nustato, jog kreditorius, įgijęs teisę į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas, turi teisę be įspėjimo iš skolininko gauti 40 eurų sumą. Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimas dėl 40 EUR skolos išieškojimo išlaidas tenkintinas.

21.       CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Pagal CK 6.210 straipsnio 2 dalį, kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012).

22.       Atsižvelgiant į tai, ieškovei atsakovės priteistinos 6 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).

23.       Atsakovė prašė išdėstyti skolos mokėjimą dalimis. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. vasario 14 d. nutartimi pasiūlė atsakovei pateikti įrodymus patvirtinančius atsakovės sunkią finansinę padėtį, pagrindžiančią skolos išdėstymo reikalingumą. Atsakovė tokių įrodymų nepateikė, todėl prašymas atmestinas (CPK 284 straipsnis).

24.       Kiti šalių nurodyti argumentai bei aplinkybės neturi esminės reikšmės bylos išsprendimui, todėl dėl jų teismas plačiau nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

25.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 80 straipsnio 1 dalis 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

26.       Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovės priteistinas 1 433 EUR dydžio bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 1 133 EUR žyminis mokestis ir 300 EUR už suteiktas teisines paslaugas.

27.       Valstybės patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje sudaro 13,28 EUR, kurios priteistinos valstybei iš atsakovės (CPK 96 straipsnis).

28.       Šalims išaiškintina, kad pagal CPK 140 straipsnio 4 dalį per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį dėl ginčo esmės ir pateikti ją teismui tvirtinti po sprendimo pirmosios instancijos teisme priėmimo, bet nepasibaigus jo apskundimo apeliacine tvarka terminui. Tokiu atveju pirmosios instancijos teismas, nutartimi patvirtinęs taikos sutartį, panaikina priimtą sprendimą ir bylą nutraukia. Kol sprendžiamas taikos sutarties tvirtinimo klausimas, apeliacinio skundo padavimo termino eiga sustabdoma. Įsiteisėjus teismo sprendimui, šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį vykdymo procese CPK 595 straipsnio tvarka.

Teismas, vadovaudamasis CPK 93, 424- 428 straipsniais,

nusprendė:

tenkinti ieškinį.

Priteisti ieškovei UAB „Valesta“ (įmonės kodas 300521006) iš atsakovės UAB „Sostinės inžineriniai tinklai“ (įmonės kodas 302881729) 40 865,88 EUR (keturiasdešimt tūkstančių aštuonis šimtus šešiasdešimt penkis eurus ir 88 euro centus) skolos, 735,70 EUR (septynis šimtus trisdešimt penkis eurus ir 70 euro centus) kompensacinių (materialiųjų) palūkanų, 40 EUR (keturiasdešimt euro) skolos išieškojimo išlaidų, 6 (šešių) procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos – 41 641,58 EUR (keturiasdešimt vieno tūkstančio šešis šimtus keturiasdešimt vieno euro ir 58 euro centų) už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo (2023 m. sausio 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1 433 EUR (vieną tūkstantį keturis šimtus trisdešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš atsakovės UAB „Sostinės inžineriniai tinklai“ (įmonės kodas 302881729) 13,28 EUR (trylika eurų ir 28 euro centus) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentu siuntimu. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą: LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ banke, LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke, LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale, LT12 2140 0300 0268 0220 Luminor Bank SB Lietuvos skyriuje, LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“, AB, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke, įmokos kodas 5662. Sumokėjus bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai, kvito originalą būtina pateikti teismui.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas                                                  Vaidas Pajeda