Administracinė byla Nr. I-1370-484/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00015-2018-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 6.1.4; 55.1.1

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. kovo 1 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Violetos Balčytienės, Jūratės Gaidytės-Larinovič ir Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

dalyvaujant pareiškėjos A. P. atstovui advokato padėjėjui M. P. (M. P.),

atsakovės Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui S. M.,

               viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. P. skundą atsakovei Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo (trečiasis suinteresuotas asmuo - Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus III teritorinis skyrius).

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

                  pareiškėja A. P. kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė: panaikinti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – NDNT) Vilniaus III teritorinio skyriaus 2017 m. birželio 23 d. Darbingumo lygio vertinimo aktą Nr. DL-1799 (toliau – Aktas); panaikinti NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus 2017 m. rugpjūčio 11d. sprendimą Nr. SS-1662 (toliau – Sprendimas); panaikinti Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Ginčų komisija) 2017 m. lapkričio 23 d. sprendimą Nr. S-199 (toliau – Ginčų komisijos spendimas); įpareigoti NDNT iš naujo atlikti pareiškėjos 2017 m. birželio 23 d. darbingumo lygio vertinimą, taikant Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A1-78/V-179 patvirtinto Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo (toliau - Kriterijų aprašas) 6 punkte numatytą atitinkamai jos baziniam darbingumui mažinantį koeficientą ir nustatyti pareiškėjai darbingumo lygį nuo 2017 m. birželio 6 d. (1-2 b. l., I t.).

Nesutikdama su ginčijamais sprendimais, pareiškėja skunde paaiškina, kad 2013 metais ji buvo pripažinta iš dalies darbinga ir jai nustatytas 55 proc. darbingumo lygis. NDNT pakartotinai įvertinus jos darbingumo lygį, 2014 m. jai nustatytas 50 proc., o 2016 m. – 55 proc. darbingumo lygis. Tačiau 2017 m. birželio 23 d. Darbingumo lygio vertinimo aktu Nr. DL-1799 nuo 2017 m. birželio 6 d. jai nustatytas 60 proc. darbingumo lygis ir ji pripažinta darbinga.

Teigia, kad pagrindiniu NDNT Sprendimo motyvu, dėl kurio ji pripažinta darbinga, yra tai, kad, palyginti su 2016 m. jos, darbingumo lygis iš esmės pasikeitė, nes buvo papildomai taikytas Kriterijų aprašo 1 priedo XV skyriaus 81.2 papunktis (kuris taikomas esant nenurodytoms somatinėms ligoms ir pažeidimas (pooperacinei būsenai ir kt.), lengvam funkciniam sutrikimui (asmuo negali pakelti sunkių fizinių krūvių, reikia papildomų poilsio pertraukėlių; pirštų funkcijos pablogėjusios, bet gali rašyti; reikalinga dieta, turi reguliariai vartoti vaistus), kuris remiantis Kriterijų aprašo 6.1 papunkčiu, nustato mažinantį koeficientą 0,9. Kadangi po patirtos traumos ir reabilitacinio gydymo praėjo metai, todėl, NDNT nuomone, turi būti vertinama ne pooperacinė būklė, o traumos liekamieji reiškiniai. Remiantis medicininiais dokumentais liekamųjų reiškinių, kurie sukelia nuolatinį funkcijos sutrikimą, NDNT nenustatė, todėl traumos padariniai nebuvo įvertinti. Pareiškėjai nėra aišku, kokiu įstatymu remdamasi NDNT vertino ne jos pooperacinę būklę, o traumos liekamuosius reiškinius. Taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad šiame sprendime nurodytos Kriterijų aprašo nuostatos įsigaliojo tik nuo 2017 m. liepos 1 d., o tuo tarpu  Aktas buvo priimtas 2017 m. birželio 23 d.

Pareiškėja remiasi Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 6 straipsnio 2 ir 3 dalies bei Vietos savivaldos įstatymo 18 straipsnio nuostatomis, ir mano, kad NDNT, 2017 m. birželio 23 d. pakartotinai vertindama jos darbingumo lygį ir Aktu nustatydama 60 proc. darbingumo lygį nuo 2017 m. birželio 6 d. bei pripažindama ją darbinga, ne tik netinkamai aiškino ir taikė Kriterijų aprašo nuostatas, bet ir pažeidė savo kompetencijos ribas, kadangi nustatydama darbingumo lygį veikė savo nuožiūra, nors, kaip minėta, ji neįgali tapo dar 2013 metais. Jos sveikatos būklė pagal medicininius dokumentus visiškai nepagerėjo, todėl toks neteisėtas ir nepagrįstas NDNT sprendimas, anot pareiškėjos, taip pat prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui.

Nesutikdama su Ginčų komisijos sprendimu, pareiškėja nurodo, kad Ginčų komisija neatsakė į jos skunde išdėstytus argumentus, pagrindžiančius Kriterijų aprašo netinkamą taikymą ir aiškinimą, o savo sprendimą grindė Kriterijų aprašo 8, 9, 10, 11 punktais bei asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti klausimynu (Kriterijų aprašo 2 priedas), pagal kurį jai nustatyta 19 balų, kas prilyginama koeficientui 1, kurių ji neginčija. Mano, kad Ginčų komisija šiuo atveju neatliko savo pagrindinės funkcijos, sprendimą priėmė visiškai formaliais motyvais (I t., b. l. 1-4).

            Atsakovas NDNT, atstovaudamas ir trečiąjį suinteresuotą asmenį NDNT Vilniaus III teritorinį skyrių, pateiktame atsiliepime su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškina, kad darbingumo lygis yra vertinamas vadovaujantis Kriterijų aprašu, jo 1 ir 2 priedais ir Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašu (toliau - Tvarkos aprašas). Vadovaujantis Kriterijų aprašo 3 punktu, asmens darbingumo lygis nustatomas įvertinus medicininius, t. y. asmens bazinį darbingumą, ir asmens veiklos ir gebėjimų dalyvauti kriterijus.

             Pažymi, kad A. P. darbingumo lygiui esminę įtaką turi jungiamojo audinio ir judamojo atramos aparato ligos įtakojamas sveikatos funkcinis sutrikimas. Vertinant bazinį darbingumo lygį dėl asmeniui diagnozuoto sveikatos funkcinio sutrikdymo buvo vadovautasi Kriterijų aprašo 1 priedo XIII dalies 76.2.2 papunkčiu, kuris naudojamas dėl dviejų ir daugiau sąnarių artrozių: kelio, klubo, stuburo ir kitų, ne mažiau kaip dviejų sąnarių artrozės, esant diagnozuotai II funkcinio nepakankamumo klasei (kai asmuo gali apsitarnauti ir atlikti įprastą profesinę veiklą, bet ribota aktyvi fizinė veikla) ir II rentgenologinei stadijai. Darbingumo lygis, vadovaujantis pastaruoju punktu, yra vertinamas 60 proc. bazinio darbingumo verte ir buvo taikytas, nes asmeniui yra diagnozuota (duomenys neskelbtini), kurios sunkumą gydantys specialistai vertina kaip II funkcinio nepakankamumo klasės (asmenį vargina skausmingi ir riboti judesiai juosmens srityje, nežymiai mažesnė kairės pėdos tiesiamųjų raumenų jėga (4 balai), kojose jėga-4-5 balai). Atsakovo teigimu, darbingumo lygis negali būti įvertintas mažesne procentine išraiška, nes anksčiau minėti sveikatos funkciniai sutrikimai yra vertinami vadovaujantis Kriterijų aprašo 1 priedo punktais, kurie yra įvertinti konkrečiomis bazinio darbingumo lygio vertėmis ir kurios negali būti koreguojamos ar kitaip keičiamos.

Pažymi, kad sprendžiant iš skundo turinio, pareiškėja skundžia ne netinkamą darbingumo lygio vertinimą reglamentuojančių teisės normų taikymą, o, jos nuomone, nepagrįstai didesnį jai nustatytą darbingumo lygį. Paaiškina, kad darbingumo lygis, lyginant su 2016 m. periodu, iš esmės pasikeitė dėl A. P. diagnozuoto sveikatos funkcijos sutrikdymo sunkumo. Vertinant asmens darbingumo lygį 2016 m., papildomai buvo pritaikytas Kriterijų aprašo 1 priedo XV dalies 81.2 papunktis, kuris naudojamas nenurodytų somatinių ligų ir pažeidimų atveju (pooperacinės būsenos ir kt.), o bazinis darbingumas nustatomas įvertinus bendrą funkcinį sutrikimą. Kadangi šiuo darbingumo lygio vertinimo periodu dėl būklės po 2016 m. vasario mėn. buityje patirtos traumos (kuomet buvo diagnozuotas stipinkaulio lūžimas) buvo sutrikusi kairės rankos smulkioji motorika, buvo nežymiai riboti kairio riešo judesiai ir sumažėjusi jėga, dėl ko buvo pritaikytas pastarasis kriterijus, kuris naudojamas esant lengvam funkciniam sutrikimui (kai asmuo negali pakelti sunkių fizinių krūvių, reikia papildomų poilsio pertraukėlių, pirštų funkcijos pablogėjusios, bet gali rašyti; reikalinga dieta, turi reguliariai vartoti vaistus). Po rankos imobilizacijos gipsu ir taikyto reabilitacinio gydymo rankos funkcija atsistatė, todėl šios traumos pasekmės darbingumo lygiui, vertinant jį ginčo laikotarpiu 2017 m., įtakos nebedarė, todėl ir padidėjo A. P. darbingumo lygis. Esant tokio pobūdžio traumai, jos pasekmės bazinio darbingumo lygio procentais įvertinamos tuo atveju, kai išlieka funkcijos sutrikdymas, pvz., išliekant riešo sąnario kontraktūrai (judesių apribojimui), esant nesuaugusiems riešo kaulo arba delnakaulių lūžiams (netikri sąnariai), minkštųjų audinių defektams ir pan.

Papildomai paaiškina, kad NDNT, nustatydama darbingumo lygį, vertina ne atskiras ligas, užšifruotas tam tikrais TLK-10-AM kodais, ir nustato ne sveikatos, o darbingumo lygį, kuriam iš esmės įtaką daro ne diagnozuota liga ar asmens patirta trauma, o dėl jų kilę funkciniai sutrikimai, dėl kurių masto ir yra nustatomas didesnis ar mažesnis darbingumo lygis. Tokią darbingumo lygio nustatymo tvarką reglamentuoja Tvarkos aprašo 8 punktas, kuriame nurodyta, jog asmuo darbingumo lygį nustatyti siunčiamas tik po to, kai yra išnaudotos visos galimos gydymo ir (ar) reabilitacijos priemonės ir išlieka organizmo funkcijų sutrikimų. NDNT teritoriniai skyriai ir NDNT Sprendimų kontrolės skyrius, vertindami darbingumo lygį, vadovaujasi gydymo įstaigos pateiktu siuntimu, prie jo pridėtais medicininiais dokumentais ir, jei reikia, papildomai gautais dokumentais, pagrindžiančiais asmeniui diagnozuotą sveikatos funkcijos sutrikimą. Gydantis gydytojas atsako už siuntimo į NDNT informacijos teisingumą, o už pateiktas konsultacijų išvadas - jas parengę gydytojai specialistai. NDNT nėra gydymo įstaiga, todėl negali asmenims diagnozuoti susirgimų, keisti gydančių specialistų nustatytų diagnozių ar spręsti kitokių su gydymo procesu susijusių klausimų.

Atsakovo manymu, naikinti skundžiamus sprendimus nėra teisinio pagrindo. NDNT, vertindama pareiškėjo darbingumo lygį, vadovavosi galiojančiais teisės aktais ir laikėsi juose nustatytų procedūrų (I t., b. l. 37-39).

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas palaikė skundo reikalavimus ir prašė juos tenkinti. Papildomai akcentavo, kad visais darbingumo lygio vertinimo atvejais gydymo įstaigos siuntimuose buvo nurodytos tos pačios pareiškėjai diagnozuotos ligos. Pareiškėjos sveikatos būklė nuo 2013 m. nepagerėjo, tačiau 2017 m. ji jau buvo pripažinta darbinga. Mano, kad šiuo atveju NDNT turėjo taikyti Kriterijų aprašo 6.1 punktą.

Teismo posėdyje atsakovo atstovas su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, remdamasis atsiliepimo motyvais. Papildomai paaiškino, kad išvada dėl darbo pobūdžio ir sąlygų išduodama esant 30-55 proc. darbingumui, o nuo 60 proc. tokios išvados neišduodamos. Darbo pobūdį ir sąlygas tokiu atveju pažymoje nurodo darbo medicinos gydytojas. Tai medicinos įstaigos reikalas. Radiologo konsultacijos išraše 3 funkcinė klasė buvo nurodyta ligos paūmėjimo metu. Po rankos lūžio gydymo pabaigos jokių liekamųjų reiškinių, turinčių įtakos funkciniams sutrikimams, nenustatyta.

Teismas

konstatuoja:

Administracinėje byloje keliamas ginčas dėl darbingumo lygio nustatymo teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad NDNT Vilniaus II teritorinio skyriaus 2013 m. rugsėjo 9 d. Darbingumo lygio nustatymo aktu Nr. DL-4768 A. P. buvo nustatytas 55 proc. darbingumo lygis nuo 2013 m. rugsėjo 9 d. iki 2014 m. kovo 8 d. (II t., b. l. 54-59). NDNT Vilniaus I teritorinio skyriaus 2014 m. kovo 13 d. Darbingumo lygio nustatymo aktu Nr. DL-1081 pareiškėjai buvo nustatytas 50 proc. darbingumo lygis nuo 2014 m. kovo 4  d. iki 2016 m. kovo 3 d. (II t., b. l. 45-50), o NDNT Vilniaus IV teritorinio skyriaus 2016 m. gegužės 30 d. Darbingumo lygio nustatymo aktu Nr. DL-1836 buvo nustatytas 55 proc. darbingumo lygis nuo 2016 m. kovo 4  d. iki 2017 m. gegužės 10 d. (II t., b. l. 24-31). VšĮ Antakalnio poliklinikos 2016 m. kovo 23 d. Profesinės ligos patvirtinimo aktu Nr. 1 pareiškėjai nuo 2014 m. kovo 19 d. nustatyta profesinė liga (II t., b. l. 37).

Pareiškėja 2017 m. gegužės 26 d. NDNT pateikė prašymą nustatyti darbingumo lygį (II t., b. l., 16).

NDNT Vilniaus III teritorinis skyrius 2017 m. birželio 6-23 d. vertino pareiškėjos darbingumo lygį ir 2017 m. birželio 23 d. surašė Darbingumo lygio vertinimo aktą Nr. DL-1799 (toliau – Aktas), kuriame pareiškėjai nustatytas 60 proc. darbingumo lygis nuo 2017 m. rugsėjo 6 d. (II t.; b. l. 1-8).

Pareiškėja Aktą apskundė NDNT direktoriui (I t., b. l. 193). NDNT Sprendimų kontrolės skyrius 2017 m. liepos 13 d. rugpjūčio 1 d. pakartotinai vertino A. P. darbingumo lygį. NDNT Sprendimų kontrolės skyrius 2017 m. rugpjūčio 11 d. surašė Darbingumo lygio vertinimo aktą Nr. DL-1318, kuriame pareiškėjai nustatė 60 proc. darbingumo lygį (I t.; b. l. 182-189).

NDNT Sprendimų kontrolės skyrius, remdamasis 2017 m. rugpjūčio 11 d. Darbingumo lygio vertinimo aktu Nr. DL-1318, 2017 m. rugpjūčio 11 d. priėmė sprendimą Nr. SS-1662 „Dėl A. P. darbingumo lygio“, kuriuo A. P. nustatė 60 procentų darbingumo lygį nuo 2017 m. birželio 6 d. (I t., b. l. 178-181). NDNT Sprendimų kontrolės skyrius paliko nepakeistą NDNT Vilniaus III teritorinio skyriaus Aktu pareiškėjai nustatą 60 proc. darbingumo lygį dėl priežasties „profesinė liga“ nuo 2017 m. gegužės 11 d. iki 2019 m. birželio 5 d.

Pareiškėja NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus 2017 m. rugpjūčio 11 d. sprendimą 2017 m. rugsėjo 14 d. apskundė Ginčų komisijai (I t., b. l. 144-146). Ginčų komisija 2017 m. lapkričio 23 d. sprendimu Nr. S-199 pareiškėjos skundą atmetė, NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus 2017 m. rugpjūčio 11 d. sprendimą Nr. SS-199 paliko nepakeistą (I t., b. l. 147-156).

Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 2 straipsnio 3 dalis nustato, kad darbingumo lygis – asmens pajėgumas įgyvendinti anksčiau įgytą profesinę kompetenciją ar įgyti naują profesinę kompetenciją arba atlikti mažesnės profesinės kompetencijos reikalaujančius darbus. Minėto įstatymo 20 straipsnis reglamentuoja, kad darbingumo lygis nustatomas įvertinus asmens sveikatos būklę ir galimybes atlikti turimos kvalifikacijos darbus, įgyti naują kvalifikaciją ar dirbti darbus, nereikalaujančius profesinės kvalifikacijos po to, kai yra panaudotos visos galimos medicininės ir profesinės reabilitacijos bei specialiosios pagalbos priemonės. Darbingumo lygis nustatomas remiantis asmenį gydančių gydytojų, profesinės reabilitacijos ir kitų specialistų pateiktais dokumentais. Darbingumas įvertinamas procentais: jei asmeniui nustatoma 0–25 procentų darbingumo, asmuo laikomas nedarbingu, t. y. asmuo negali dirbti arba gali dirbti tik pagal negalios pobūdį pritaikytoje darbo vietoje ar pritaikytomis darbo sąlygomis; jei asmeniui nustatoma 30–55 procentų darbingumo, asmuo laikomas iš dalies darbingu, t. y. asmuo gali dirbti pagal negalios pobūdį pritaikytoje darbo vietoje arba jam nebūtina pritaikyti darbo vietos; jei asmeniui nustatoma 60–100 procentų darbingumo, asmuo laikomas darbingu.

Pagal Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 18 straipsnį NDNT suteikti įgaliojimai nustatyti neįgalumo lygį ir darbingumo lygį, jų priežastis. Remiantis Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 20 straipsnio 9 dalimi Darbingumo lygio nustatymo kriterijus ir tvarką nustato Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kartu su Sveikatos apsaugos ministerija.

Skundžiamų sprendimų priėmimo metu galiojo Socialinės apsaugos ir darbo ministro ir sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A1-78/V-179 patvirtintas Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašas (redakcija, įsigaliojusi nuo 2016-06-18) bei Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašas. Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašo 14 punktas numato, kad sprendimą dėl asmens darbingumo lygio, jo priežasties, atsiradimo laiko, termino priima NDNT teritoriniai skyriai. Remiantis Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašo 35 punktu Tarnyba turi teisę atlikti pakartotinį darbingumo vertinimą, kai asmuo nesutinka su NDNT teritorinio skyriaus priimtu sprendimu.

Kaip matyti iš skundo argumentų, pareiškėja iš esmės nesutinka su jai nustatytu darbingumo lygiu ir siekia, kad darbingumo lygio vertinimas būtų atliktas iš naujo.

Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) formuojama praktika, nagrinėdamas ginčą dėl darbingumo lygio nustatymo, teismas sprendžia tik teisės klausimus. Teismui nesuteikta kompetencija spręsti medicininius ir darbingumo lygio nustatymo (klasifikavimo) klausimus. <...> Teismas turi patikrinti, ar NDNT sprendimas dėl darbingumo lygio vertinimo atitinka esminius Viešojo administravimo įstatyme nustatytus individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, ar jis pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis (LVAT 2012 m. balandžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-146-328/2012). NDNT sprendimas turi būti motyvuotas, atitikti objektyvumo ir teisėtumo reikalavimus (LVAT 2010 m. lapkričio 29 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-756-2122/2010).

LVAT, formuodamas praktiką šios kategorijos bylose, taip pat yra konstatavęs, jog kilus ginčui dėl akto, kuriuo asmeniui nustatytas darbingumo lygis, teismo funkcija yra nustatyti, ar asmens darbingumo lygis buvo įvertintas laikantis teisės aktų reikalavimų, ar nebuvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių vertinant darbingumo lygį ištyrimą bei sprendimų dėl darbingumo lygio nustatymo priėmimą (žr. pvz. 2011 m. rugpjūčio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-2625/2011).

Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo (toliau – ir Kriterijų aprašas) 3 punktas numato, kad sprendimą dėl asmens darbingumo lygio NDNT priima įvertinusi šiuos kriterijus: medicininius, t. y. asmens bazinį darbingumą (1 priedas), ir asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti kriterijų (2 priedas). Darbingumo lygio nustatymo kriterijų apraše numatyta, kad bazinis darbingumas vertinamas atsižvelgiant į asmens sveikatos būklę: į visas jo darbingumui įtaką darančias ligas, traumas, patologines būkles ir su tuo susijusius organizmo funkcijų sutrikimus (4 p.). Jei asmens organizmo funkcijos sutrikusios dėl dviejų ar daugiau ligų ar traumų, nustatomi mažiausi ligos ar traumos padarinius atitinkantys bazinio darbingumo procentai, vadovaujantis Kriterijų aprašo 6 punkto nuostatomis (Kriterijų aprašo 5 p.). Asmens bazinis darbingumas vertinamas pagal Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo 1 priedą, kuriame nurodytos konkrečios ligos, traumos, patologinės būklės ir su tuo susiję funkcijų sutrikimai. Bazinis darbingumas vertinamas procentais nuo 0 iki 100. Gauti bazinio darbingumo procentai negali būti mažesni už 0 ir didesni už 100. Tuo tarpu asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti kriterijai vertinami balais nuo 0 iki 4, atsižvelgiant į asmens gebėjimą dalyvauti kasdieniame gyvenime, dirbti, panaudoti turimą profesinę kvalifikaciją ar įgyti naują bei būti savarankiškam. Asmens veikla ir gebėjimas dalyvauti vertinami užpildžius Asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti klausimyną. Gauti Asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti klausimyno balai prilyginamai koeficientams: 73–76 balai – koeficientui 0,7; 38–72 balai – koeficientui 0,8; 19–37 balai – koeficientui 1; 4–18 balų – koeficientui 1,1; 0–3 balai – koeficientui 1,2. Kriterijų aprašo 11 punkte įtvirtinta, jog apskaičiuojant asmens darbingumo lygį, bazinio darbingumo procentai dauginami iš Asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti koeficiento.

Nustatyta, kad pareiškėjos darbingumo lygio nustatymas atliktas remiantis gydymo įstaigos Siuntime į NDNT bei medicininiuose dokumentuose (specialistų, konsultantų išvadose, išrašuose iš ligos istorijos) pateikta informacija apie pareiškėjos sveikatos būklę. Siuntime į NDNT nurodyta, kad A. P. „nugaros skausmais skundžiasi senai. Dirbo sunkų fizinį darbą (sandėlininkė). Būklė pablogėjo 2013 metų gegužės mėnesį. Sustiprėjo juosmens srities skausmas, kuris plito į kairę koją, ji tirpo. Vėliau skausmas pradėjo plisti ir į dešinę koją. Skirtas medikamentinis gydymas, buvo skirta ambulatorinė reabilitacija. 2013 m. birželio mėn. atliktas juosmens MRT, konsultuota neurochirurgo (2013.07), rekomenduota operacija, bet pacientė atsisakė, išlieka pastovūs juosmens-kryžmens srities skausmai, plinta į kojas, ypač dešinę, tirpsta koja. Skausmą labai provokuoja fizinis darbas, ypač lankstantis, negali ilgai stovėti, ilgai vaikščioti. Naktiniai ir dieniniai skausmai. Paskutinis pablogėjimas 3 mėn., tačiau būklė šiek tiek pagerėjo po reabilitacijos.“ Siuntime aprašyta pareiškėjos sveikatos būklė ir gydymo eiga: „būklė patenkinama. CBN – n. y., astenizuota dėl skausmų, antalginė padėtis, tausojanti eisena, skausmingi l/p taškai, skausmingi, riboti judesiai iš juosmens srities, Lasego s.40< iš dešinės, 45 < iš kairės, sausgysliniai refleksai gyvi, pateliariniai refleksai D<K (nežymus skirtumas), Achilo refleksai D<K, hipestezija dešinėje kojoje pagal L5, S1, hiperstezija kairėje kojoje kartais, ypač pervargus, susilpninta nežymiai kairės pėdos pirštų ekstenzorių jėga 4B. Jėga kojose 4-5B“. Siuntime nurodytos diagnozės: 1) pagrindinė - TLK-10-AM kodas G55.1 (Nervų šaknelių ir rezginių suspaudimas sergant tarpslankstelinio disko sutrikimais; Funkcinė klasė II; lėtai progresuojanti eiga); 2) kitos diagnozės - TLK-10-AM kodas M51.1 (Juosmens ir kitų tarpslankstelinių diskų ligos su radikulopatija). Nustatyta, kad Siuntime diagnozės nurodytos atsižvelgiant į 2017 m. gegužės 19 d. neurologo konsultacijos, ligos istorijos duomenimis, magnetinio rezonanso tomografijos išvadomis (I t., b. l.91-127). Siuntimą surašiusi gydytoja patvirtino, kad atsako už pateiktų asmens medicininių duomenų teisingumą (I t., b. l. 128-129).

Nagrinėjamu atveju pareiškėja iš esmės neginčija siuntime nurodytų diagnozių teisingumo, tačiau mano, kad pagal šias diagnozes jos netekto darbingumo lygis yra didesnis. Pareiškėja skunde nurodo, kad nuo 2013 m. ji buvo pripažinta neįgalia, iki 2017 m. jai buvo nustatytas 50-55 proc. darbingumo lygis. Pareiškėja teigia, kad jos sveikatos būklė nėra pagerėjusi, palyginti su ankstesniais laikotarpiais, tačiau 2017 m. ji buvo pripažinta darbinga. Pareiškėjai nėra aiškus tokio sprendimo įstatyminis pagrindas. Mano, kad nustatant darbingumo lygį NDNT turėjo taikyti Kriterijų aprašo 6.1 papunktyje nustatytą 0,9 koeficientą.

Pažymėtina, kad NDNT vertina ne sveikatos lygį, o darbingumo lygį, kuriam iš esmės įtaką daro ne diagnozuota liga ar asmens patirta trauma, o dėl jų nustatyti funkciniai sutrikimai, dėl kurių masto ir yra nustatomas didesnis ar mažesnis darbingumo lygis. Kaip matyti, tiek Akte, tiek NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus sprendime yra detaliai ir išsamiai aptartos siuntime nurodytos diagnozės, taip pat pagrįstas bazinio darbingumo lygio (medicininio kriterijaus) nustatymas, atsižvelgiant į pareiškėjai diagnozuotas ligas. Analogiškas bazinio darbingumo įvertinimas pateikiamas ir Ginčų komisijos sprendime.

Nustatyta, kad vertindamas pareiškėjos bazinį darbingumą dėl diagnozių G55.1., M51.1 ir Z57.8 (TLK-10-AM kodas), tiek NDNT teritorinis skyrius, tiek NDNT Sprendimų kontrolės skyrius vadovavosi Kriterijų aprašo 1 priedo XIII dalies 76.2.2. punktu, kuris taikomas esant dviejų ir daugiau sąnarių artrozėms: kelio, klubo, stuburo ir kitų sąnarių artrozei, ne mažiau nei dviejų sąnarių (darbingumo lygio procentai priklauso nuo funkcinio nepakankamumo klasės ir rentgenologinės stadijos), esant II funkcinio nepakankamumo klasei (asmuo gali apsitarnauti ir atlikti įprastą profesinę veiklą, bet ribota aktyvi fizinė veikla), II rentgenologinei stadijai: aiškūs osteofitai, nedidelis sąnario plyšio susiaurėjimas.  Šis Kriterijų aprašo punktas taikytas atsižvelgiant į siuntime ir medicininiuose dokumentuose (specialistų, konsultantų išvadose) nurodytą diagnozę: pareiškėjai diagnozuota (duomenys neskelbtini), II funkcinio nepakankamumo klasė: skausmingi, riboti judesiai juosmens srityje, hipestezija dešinėje kojoje pagal L5, S1 šaknelių eigą, nepastovi kairėje kojoje, sausgysliniai refleksai rankose išgaunami, simetriški; kojose pateliariniai, achilo refleksai išgaunami žemesni dešinėje nei kairėje, nežymiai mažesnė kairės pėdos tiesiamųjų raumenų jėga – 4 balai, kojose jėga 4-5 balai. Atliktuose radiologiniuose tyrimuose verifikuoti stuburo juosmeninės dalies II rentgenologinės stadijos degeneraciniai pakitimai, L2/3, L5/S1 tarpslankstelinių diskų išvaržos, stuburo kanalo stenozė L5-S1 lygyje. Judamojo atramos aparato funkciniai sutrikimai patvirtinti 2017 m. gegužės 26 d. siuntimo į NDNT Nr. 18095, 2017 m. gegužės 17 d. išrašo Nr. 17/B178, 2016 m. kovo 23 d. profesinės ligos patvirtinimo akto Nr. 1, 2017 m. gegužės 19 d., 2017 m. birželio 2 d. neurologo, 2013 m. birželio 3 d., 2017 m. birželio 2 d. radiologo konsultacijų duomenimis (I t., b. l. 103,  110, 111, 112, 116, 126, 127, 128-129). Pagrindų taikyti mažesnę bazinio darbingumo procentinę vertę nenustatyta, nes, kaip pagrįstai konstatuota NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus Darbingumo lygio vertinimo akte Nr. DL-1318 dinamikoje stuburo juosmeninės dalies funkcinio nepakankamumo klasė nuo trečios sumažėjo iki antros. Tai patvirtina žemiau nustatytos aplinkybės.

Bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2016 m. vertinant pareiškėjos darbingumo lygį buvo atsižvelgta į tai, kad 2016 m. vasario 19 d. pareiškėja patyrė traumą buityje ir jai buvo diagnozuotas kairės rankos stipinkaulio lūžimas, taikyta imobilizacija gipsu, vėliau reabilitacinis gydymas iki 2016 m. gegužės 6 d. Apskaičiuojant pareiškėjos bazinį darbingumą dėl diagnozės T92.2 (TLK-10-AM kodas; išlieka nestipri kairės rankos smulkioji motorika, nežymiai riboti k. riešo judesiai. K. I-o piršto raumenų atvedimas/pritraukimas – jėga 3 balai, Judesių amplitudė – n. y.), papildomai buvo vadovautasi Kriterijų aprašo I priedo XV dalies 81.2 papunkčiu. Kriterijų aprašo 1 priedo XV dalies kriterijai taikomi pooperacinėms būklėms įvertinti, kuomet dar nėra aiškus išliksiantis sveikatos sutrikdymo mastas. Pareiškėjai dėl diagnozių G55.1, M51.1 ir Z57.8 nustatyta 60 proc., o dėl diagnozės T92.2 - 80 proc. bazinio darbingumo vertė. Todėl šiuo atveju taikytas Kriterijų aprašo 6.1 p. nustatytas koreguojantis koeficientas 0,9 ir pareiškėjai nustatytas 54 proc. (60 proc. x 0,9) bazinis darbingumas (II t., b. l. 24-31).

Kaip minėta, pareiškėja teigia, kad apskaičiuojant darbingumo lygį ir šiuo atveju turėjo būti vadovaujamasi Kriterijų aprašo 6.1 papunkčiu. Pagal Kriterijų aprašo 6 punktą, jei dėl kelių ligų ar traumų atsiradę funkciniai sutrikimai stiprina vienas kitą, dėl sunkiausio organizmo funkcijos sutrikimo bazinio darbingumo procentai dauginami iš koeficientų šia tvarka: jei dėl kito organizmo funkcinio sutrikimo nustatyti bazinio darbingumo procentai yra 70–80, dėl sunkiausio organizmo funkcijos sutrikimo nustatyti bazinio darbingumo procentai yra dauginami iš koeficiento 0,9 (6.1 p.). Nagrinėjamu atveju pareiškėja nepateikė Kriterijų aprašo 6.1 papunkčio taikymą patvirtinančių sveikatos priežiūros specialistų išvadų. Siunčiant pareiškėją į NDNT nei 2017 m. siuntime, nei kituose medicininiuose dokumentuose diagnozė T92.2, kuri buvo nustatyta 2016 metais, nenurodyta. Byloje taip pat nėra duomenų, kad po rankos traumos ir gydymo, rankos funkcija neatsistatė ir išliko funkcinis sutrikimas, turintis įtakos pareiškėjos darbingumo lygiui. Liekamųjų reiškinių po rankos lūžimo, kurie galėtų būti priskirti III funkcinio nepakankamumo klasei, analizuotuose medicininiuose dokumentais nenustatyta. Ginčų komisijai pateiktos VšĮ Centrinės poliklinikos 2017 m. lapkričio 10 d. specialistų išvados patvirtina, kad stuburo patologijos sukeltas funkcijos sutrikimas atitinka vidutinį funkcinį nepakankamumą, kuris vertinamas II klase, atsižvelgiant į MRT tyrimo aprašymo duomenis. Pareiškėjai stuburo patologija, sukelianti III klasės funkcinį nepakankamumą (Kriterijų aprašo I priedo XIII dalies 76.3 p.: gali apsitarnauti, bet ribota profesinė ir aktyvi fizinė veikla) nenustatyta.

Taigi, vadovaujantis Kriterijų aprašo 5 bei 6 punktais, pareiškėjai pagrįstai buvo nustatytas 60 proc. bazinis darbingumo lygis (nesant kitų organizmo funkcinių sutrikimų, dėl kurių būtų nustatytas 70-80 proc., 50-65 proc., 30-45 proc. ar 0-25 proc. bazinis darbingumo lygis, mažinantis koeficientas netaikomas).

Pagal užpildytus Asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti klausimyno atsakymus matyti (II t., b. l. 5), jog pareiškėja surinko 19 balų (8 balus atsakydama į klausimus, susijusius su Profesinės, darbinės veiklos bei aplinkos prieinamumu ir 11 balų atsakydama į klausimus, susijusius su veikla ir gebėjimu dalyvauti). Jos surinkti balai buvo prilyginti  koeficientui 1 (minėtas koeficientas taikomas surinkus nuo 19 iki 37 balų), taigi bazinio koeficiento procentus sudauginus iš Asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti koeficiento, buvo gautas 60 procentų darbingumo lygis (60 x 1 = 60,00).

Tvarkos aprašo 24 punkte nurodyta, kad dėl priežasčių, nurodytų Tvarkos aprašo 27.3-27.4 punktuose, darbingumo lygis nustatomas atskirai, nevertinant kitų ligų ar traumų pasekmių, nesusijusių su nurodytų priežasčių nustatymu, asmens darbingumo lygis prilyginamas asmeniui nustatytam baziniam darbingumui.  Todėl pareiškėjai nustatytas 60 procentų bazinis darbingumas pagrįstai prilygintas 60 procentų darbingumo lygiui. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjai yra patvirtinta profesinė liga, remiantis Tvarkos aprašo 27.4 punktu pareiškėjai pagrįstai nustatyta darbingumo lygio priežastis „profesinė liga“.

Remiantis Tvarkos  aprašo 17.1 ir 17.2 punktais, nedarbingiems bei iš dalies darbingiems asmenis, t. y. asmenims, kuriems nustatytas atitinkamai 0-25 procentų ir 30-55 procentų darbingumo lygis, NDNT suformuluoja ir išduoda Išvadą dėl darbo pobūdžio ir sąlygų. Šiuo atveju nustačius, kad pareiškėja yra darbinga (jai nustatytas 60 proc. darbingumo lygis), tokia išvada pagrįstai neišduota. Kaip paaiškino atsakovės atstovas teismo posėdyje, dėl darbo pobūdžio ir sąlygų pareiškėja gali kreiptis pažymos į darbo medicinos gydytoją.

                    Taigi, byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjos darbingumo lygio nustatymas NDNT ir NDNT teritoriniame skyriuje atliktas laikantis Kriterijų apraše ir Tvarkos apraše nustatyto teisinio reguliavimo, sprendimai priimti laikantis teisės aktuose nustatytų taisyklių ir procedūrų, pagrįsti objektyviais duomenimis (tyrimų rezultatais, gydytojų išvadomis). Todėl panaikinti ginčijamų NDNT ir NDNT teritorinio skyriaus sprendimų nėra pagrindo, ši pareiškėjos skundo dalis atmestina.

                    Pareiškėja Ginčų komisijos sprendimo neteisėtumą grindžia tuo, kad Ginčų komisija išsamiai neištyrė jos skundą, sprendime neatsakė į jos skundo argumentus, tačiau nesukonkretino, į kokius jos argumentus nebuvo atsakyta.

                    Nustatyta, kad pareiškėja skundą dėl NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus sprendimo, pateiktą Ginčų komisijai, grindė iš esmės tais pačiais argumentais, kurie yra nurodyti skunde teismui. Ginčų komisija ginčijamu sprendimu pareiškėjos skundą dėl NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus sprendimo atmetė, nustačiusi, kad pareiškėjos darbingumo lygis (60 proc.) nustatytas pagrįstai. Minėtame sprendime Ginčų komisija išsamiai ir motyvuotai, atsižvelgdama į turimus rašytinius įrodymus NDNT Nedarbingumo ir darbingumo lygio nustatymo dokumentų byloje Nr.99734, išanalizavo ir įvertino NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus sprendimą atsižvelgdama į pareiškėjos skunde išsakytus motyvus dėl Kriterijų aprašo 1 priedo XV dalies 81.2 punkto taikymo/netaikymo, dėl diagnozės T92.2 nevertinimo, nurodydama kitus ginčo sprendimui svarbius aspektus, ginčui taikytinas teisės normas. Komisija objektyviam sprendimui priimti kreipėsi į VšĮ Centro polikliniką, prašydama pateikti papildomus įrodymus dėl funkcinės nepakankamumo klasės nustatymo pagrįstumo. Ginčijamame sprendime nurodytos faktinės aplinkybės pagrįstos objektyviais įrodymais, pateiktas išsamus, teisės normų analize paremtas darbingumo lygio nustatymo procedūros vertinimas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad panaikinti Ginčų komisijos 2017 m. lapkričio 23 d. sprendimą Nr. S-199 remiantis pareiškėjos skundo ar kitais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl ši pareiškėjos skundo dalis taip pat atmestina kaip nepagrįsta.

Pareiškėjos skundo reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus yra išvestinis iš pagrindinio reikalavimo panaikinti NDNT ir NDNT teritorinio skyriaus sprendimus. Dėl šios priežasties, teismui atmetus pagrindinį skundo reikalavimą, atmestinas ir išvestinis.

Teismas pažymi, jog pasikeitus pareiškėjos sveikatos būklei (kai diagnozuoti nauji funkciniai sutrikimai), ji gali kreiptis į NDNT iš naujo dėl darbingumo lygio nustatymo ir, kartu su prašymu, pristatyti visus darbingumo lygio nustatymui reikalingus dokumentus, nurodytus Tvarkos aprašo 8, 9, 10 punktuose (gydančiojo gydytojo užpildytą siuntimą į NDNT, medicininių tyrimų išrašus ir kt.).

Atmetus pareiškėjos skundą, pareiškėja neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi), todėl jos prašymas priteisti šias išlaidas netenkintinas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-86 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu

n u s p r e n d ž i a:

             A. P. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

              Prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai                                                                      Violeta Balčytienė

Jūratė Gaidytė-Lavrinovič

Ina Kirkutienė