Civilinė byla Nr. e2A-903-638/2022

       Teisminio proceso Nr. 2-27-3-00287-2021-6

       Procesinio sprendimo kategorijos: 

        (S)

       2.4.2.9.1; 2.4.2.13

Kauno

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 30 d.

Kaunas

Kauno

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovas ieškinyje prašė pripažinti, kad administracinė žemės sklypo, esančio(duomenys neskelbtini), pertvarkymo procedūra, kurios tikslas - atidalinti bendrosios dalinės nuosavybės teise žemės sklypo dalis suformuojant jas kaip atskirus žemės sklypus, turi būti vykdoma be bendraturtės M. J. sutikimo pagal D. B. parengtą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kuris patikrintas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio Ministerijos 2019 metų liepos 4 d. patikrinimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini)8.12)

2.       Ieškovas nurodė ir paaiškino, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini)bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ieškovui Ž. A. (2500/14807 dalys), tretiesiems asmenims K. J., A. J. (378/871 dalys) ir atsakovei M. J. (5881/14807 dalys). Ieškovas pažymėjo, kad 2016 m. gruodžio 1 d. mainų sutartimi buvo nustatyta naudojimosi šiuo žemės sklypu tvarka. Pagal nustatytą naudojimosi tvarką, bendraturčiai žemės sklypu naudojasi pagal UAB ,,Druskininkų geoplanas“ sudarytą žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą, pagal kurį ieškovas naudojasi žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu A, tretieji asmenys – žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu C, o atsakovė – žemės sklypo dalimis, plane pažymėtomis indeksais B ir D. N. žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT prie ŽŪM) Lazdijų skyriaus vedėjo 2017 m. rugsėjo 1 d. įsakymu buvo nuspręsta rengti žemės sklypo, esančio(duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas – atidalinti E. D. L. priklausančią dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. E. D. L. 2017 m. spalio 9 d. pirkimo–pardavimo sutartimi jai priklausančią žemės sklypo dalį pardavė ieškovui, kuris perėmė visas jos teises ir pareigas. NŽT prie ŽŪM 2019 m. liepos 4 d. patikrinimo aktu pritarė projekto sprendiniams, tačiau nurodė, kad jį bus galima tvirtinti tik tada, kai projektui pritars visi žemės sklypo bendraturčiai, arba teismo sprendimu bus nustatyta, kad pagal projektą gali būti vykdomas žemės sklypų pertvarkymas. Tretieji asmenys projektui raštu pritarė, tačiau atsakovė projekto ilgą laiką nederino. Ieškovas 2021 m. birželio 17 d. raštu kreipėsi į atsakovę, prašydamas pritarti projektui. Atsakovė 2021 m. liepos 5 d. raštu atsakė, kad yra neatitikimai tarp projektuojamų ribų ir esamų riboženklių, nurodė, kad turi būti atliekami žemės matavimai, tačiau jokių įrodymų, pagrindžiančių savo teiginius, nenurodė. Matininkas D. B. tikrino suprojektuotų žemės sklypų ribas ir jokių neatitikimų nenustatė. Atsakovei 2021 m. birželio 17 d. rašte buvo nurodytas žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo sistemoje (toliau – ŽPDRIS) paslaugos numeris – 40211, pagal kurį atsakovė galėjo gauti visą informaciją apie parengtą projektą.

3.       Atsakovė atsiliepimu prašė ieškinį atmesti. Nurodė ir paaiškino, kad

       II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Alytaus apylinkės teismas 2022 m. kovo 14 d. sprendimu ieškinį tenkino. Teismas pripažino, kad administracinė žemės sklypo, esančio(duomenys neskelbtini), pertvarkymo procedūra, kurios tikslas atidalinti bendrosios dalinės nuosavybės teise žemės sklypo dalis, suformuojant jas kaip atskirus žemės sklypus, turi būti vykdoma be bendraturtės M. J. sutikimo, pagal D. B. parengtą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kuris patikrintas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio Ministerijos 2019 metų liepos 4 d. patikrinimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini)8.12).

5.       Teismas nurodė, kad byloje pateiktas tik vienas – ieškovo, procedūriškai priimtinas atidalijimo variantas, todėl jis vertintinas proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principų kontekste. Teismas pažymėjo, kad 2019 m. liepos 4 d. patikrinimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini)8.12) NŽT prie ŽŪM pritarė projekto autoriaus D. B. projekto sprendiniams, nurodė, kad jį bus galima tvirtinti tik tada, kai projektui pritars visi žemės sklypo bendraturčiai, arba teismo sprendimu bus nustatyta, kad pagal projektą gali būti vykdomas žemės sklypų pertvarkymas. Atidalijimas pagal pateiktą projektą atitiktų Žemės įstatymo reikalavimams, pagal jį žemės sklypų atidalijimas yra techniškai galimas, toks atidalijamas procedūriškai priimtinas. Bendraturčiams formuojamos žemės sklypo dalys adekvačios jų turimai daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje: atidalijamo žemės sklypo plotas yra 1,4807 ha, ieškovui Ž. A. priklauso 2500/14807 dalys žemės sklypo, jam formuojamas 0,2500 ha žemės sklypas Nr. 78-2-2-3 atitinka jo turimą dalį (14 807/14 807 x 2 500); atsakovei M. J. priklauso 4059/14807 ir 1822/14807 dalys žemės sklypo (iš viso – 5881/14807 dalys), jai formuojami žemės sklypai – 0,3381 ha (Nr. 78-2-2) ir 0,2500 ha (Nr. 78-2-2-1), iš viso 0,5881 ha, vadinasi, atitinka jos turimą dalį (14 807/14 807 x 5 881); tretiesiems asmenims K. J. ir A. J. priklauso 378/871 dalys žemės sklypo arba 6426/14807 dalys žemės sklypo, jiems formuojamas 0,6426 ha žemės sklypas Nr. 78-2-2-2, todėl atitinka jų turimą dalį (14 807/14 807 x 6 426). Teismas pažymėjo, kad sugretinus žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą su 2016 m. gruodžio 1 d. mainų sutartyje nustatyta bendraturčių naudojimosi tvarka ir parengtu naudojimosi žemės sklypu tvarka matyti, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas parengtas pagal nusistovėjusią bendraturčių naudojimosi žemės sklypu tvarką, todėl užtikrina teisinių santykių stabilumą, atitinka šalių pagrįstus lūkesčius gauti tą dalį žemės sklypo, kuriuo iki šiol naudojosi, todėl ieškovo projektas šiuo atžvilgiu užtikrinta proporcingą ir teisingą šalių interesų pusiausvyrą. Sugretinus kadastro žemėlapio ištrauką ir žemės sklypų formavimo projekto sprendinių brėžinį matyti, kad šalia atidalijamo žemės sklypo šalys turi ir kitus žemės sklypus: ieškovui priklauso žemės sklypas, esantis atidalijamo žemės sklypo rytinėje pusėje, kadastro Nr.(duomenys neskelbtini), kuris yra greta jam suformuoto žemės sklypo Nr. 78-2-2-3. Teismas vertino, kad atsakovei priklauso žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kuris yra vakarinėje atidalijamo žemės sklypo pusėje ir yra šalia jai formuojamų žemės sklypų Nr. 78-2-2 ir Nr. 78-2-2-1. Toks sprendimas racionalus, sudaro galimybę savininkams patogiai naudotis jų turima nuosavybe. Teismas sprendė, kad žemės sklypus atidalijus pagal ieškovo siūlomą projektą, kiekvienas bendraturtis galutinai realizuotų savo siekį nutraukti bendrąją dalinę nuosavybę ir taptų asmeninės nuosavybės teisės subjektu, galėtų racionaliai naudotis turtu. Ieškovo projektas užtikrina visų bendraturčių interesų protingą pusiausvyrą, atitinka jų pagrįstus lūkesčius gauti naudojamą turto dalį, yra teisėtas ir adekvatus turimoms dalims bendrojoje nuosavybėje. Teismas pažymėjo ir tai, kad ir patvirtinus ieškovo parengtą atidalijimo projektą, atsakovei išliktų galimybė sujungti visus tris turimus žemės sklypus į vieną, žemės sklypas ribotųsi su bendrojo naudojimo keliu, todėl išnyktų pagrindas suprojektuotam kelio servitutui (CK 4.135 straipsnis), todėl ir šiuo požiūriu pateiktas projektas yra racionalus, neužkerta kelio atsakovei realizuoto savi siekį sujungti žemės sklypus.

6.       Teismas nurodė, kad sprendžiant dėl kelio servituto turinio ieškinio reikalavimų kontekste, svarbu pažymėti, kad nagrinėjamoje byloje nesprendžiamas kelio servituto nustatymo klausimas. Numatomo nustatyti servituto sandoriu įbraižymas žemės sklypo plane nereiškia servituto nustatymo. Tokiu būdu tik pažymima tiksli teritorija, kurioje siūlomas sandoriu nustatyti servitutas būtų taikomas, jeigu savininkui kiltų kliūčių naudotis turtu. Taigi, tam, kad sandoriu nustatomas servitutas sukeltų daiktinių santykių subjektams teises ir pareigas, turi būti dviejų juridinių faktų sudėtis: 1) sudaryta sutartis dėl servituto nustatymo ir 2) įregistruotas servitutas. Atsižvelgiant į tai, net ir įbraižius numatomą nustatyti sandoriu servitutą žemės sklypo plane, tačiau nesudarius sutarties dėl servituto nustatymo, šis servitutas nebus registruojamas Nekilnojamojo turto registre ir nesukels teisių ir pareigų nei viešpataujančiojo, nei tarnaujančiojo daikto savininkams. Teismas nurodė, kad atsakovei kilus būtinybei naudotis numatomu servitutu ir tarp šalių kilus ginčui dėl jo turinio, servitutas galės būti nustatytas tik teismo sprendimu, o taip pat ir mažesnio turinio nei numatyta. Vien faktas dėl servituto turinio nepakankamas pripažinti, kad žemės sklypų formavimas ir pertvarkymas negali būti vykdomas pagal ieškovo pateiktą projektą. Aiškinamajame rašte nurodyta, kad į žemės sklypą Nr. 78-2-2-1 privažiavimas numatomas per sklypus Nr. 78-2-2 ir Nr. 78-2-2-2 projektuojamu servitutiniu 5 m pločio keliu, taigi, kelio servitutas nustatytas išimtinai atsakovės interesais. Tačiau aiškinamajame rašte aprašant žemės sklypą Nr. 78-2-2-2, nepagrįstai prie 0,0435 ha projektuojamo servituto S2 nurodyta – viešpataujantis, nors jis, kaip ir žemiau nurodytas 0,0064 ha servitutas S3, yra tarnaujantis, tačiau tai mažareikšmė klaida, kuri gali būti ištaisyta įteisinant servitutą.

III. Apeliacinio skundo  ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

7.       Apeliaciniu skundu atsakovė M. J. prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2022 m. kovo 14 d. sprendimą ir ieškinį atmesti, už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ieškovui skirti 5 000 Eur baudą, pusę šios sumos paskiriant apeliantei atsakovei, priteisti bylinėjimosi išlaidas, prijungti naujus įrodymus. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

7.1.                      Apeliantė mano, kad teismas netinkamai įvertino 2021 m. liepos 5 d. raštą, adresuotą advokatei K. R.. Ieškovo atstovė advokatė K. R. 2021 m. birželio 17 d. raštu pasiūlė apeliantei per dvi savaites nuo laiško gavimo dienos pateikti raštišką pritarimą projektui arba motyvuotą atsisakymą. Apeliantė 2021 m. liepos 5 d. raštu  nurodė, kad sutinka su projektu su sąlyga, kad bus pakviesta, kai bus vykdomi žemės matavimai. Advokatė savo nuožiūra vertino apeliantės raštą kaip atsisakymą pritarti projektui, nors pagal galiojantį teisinį reglamentavimą šis apeliantės raštas turėjo būti pateiktas Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos t. y. dėl pakankamumo projekto tvirtinimui, ko nebuvo padaryta.

7.2.                      Pagal į bylą pateiktus 2017 m. rugsėjo 20 d. Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus Nr.4RE-186-(14.4.36), išduotus Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Lazdijų skyriaus, projekto tikslas - atidalinti bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo bendrasavininkams priklausančias dalis ir suformuoti atskirus žemės sklypus. Taigi, jokio apjungimo ar sujungimo žemės sklypų nėra ir nebuvo leista atlikti ieškovui.

7.3.                      Alytaus apylinkės teismo 2022 m. kovo 14 d. sprendimas nesukels jokių teisinių padarinių ieškovui. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Lazdijų skyriaus vedėjo 2022 m. balandžio 11d. įsakymu Nr.4FPĮ-2-(14.4.124.) buvo patvirtintas žemės sklypų, kadastro(duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektas pagal apeliantės 2021 m. liepos 5 d. raštinį sutikimą, adresuotą ieškovo atstovei advokatei K. R..

7.4.                      Apeliantės nuomone, ieškovas turi sutikimą ir privalėjo jį pateikti Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, o ne iškelti bylą teisme. Apeliantė teikiant teismui atsiliepimą buvo nurodžiusi, kad sutinka su parengtu projektu ir teisminis procesas vyko dėl parengto projekto sprendinių aiškinimo, o ne dėl prieštaravimo projektui. Apeliantė mano ir teigia, kad nebuvo ir nėra CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų spręsti, kad ieškovo teisė yra pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, nes apeliantė sutiko su žemės sklypų atidalijimu.

8.       I. Ž. A. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas, prijungti naujus įrodymus. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

8.1.                      Savo sutikimą ir pritarimą parengtam projektui apeliantė turėjo pati pateikti Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos. Tai aiškiai buvo nurodyta advokatės 2021 m. birželio 17 d. rašte. Ieškovo advokatė negalėjo pateikti N. Ž. tarnybai jai atsiųsto neoriginalaus dokumento. Ieškovo atstovė su apeliante bendravo ir žodžiu dar iki kreipimosi į teismą ir ji nurodė, kad nėra aiškios sklypo ribos, kad turi būti kviečiami matininkai ir kad tik tada būtų galima tvirtinti projektą. Kadangi apeliantė buvo nurodžiusi, kad projektui nepritarė dėl projekto erdvinio brėžinio neatitikimų sklypo riboms, todėl ieškinyje ir buvo pateikti išsamūs argumentai dėl tokios apeliantės iškeltos sąlygos. Žemės įstatymo 40 straipsnio 8 dalis nustato, kad tik patvirtinus žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka atliekami kadastriniai matavimai, kurie atliekami jau pertvarkytiems sklypams.

8.2.                      Apeliantė tiek iki kreipimosi į teismą nedavė sutikimo pagal projektą vykdyti žemės sklypų pertvarkymą, tiek nesutiko su projekto sprendiniais bylos eigoje, dėl ko apeliacinio skundo teiginiai, kad neva apeliantė sutiko su projektu, yra ne tik nepagrįsti, bet ir nesąžiningi. Apeliantė po to, kai buvo priimtas jai nepalankus teismo sprendimas, galiausiai pritarė projektui ir projektas buvo patvirtintas 2022 m. balandžio 11 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Lazdijų skyriaus vedėjo įsakymu Nr. 4FPĮ-2-(14.4.124).

8.3.                      Ieškovas, kreipdamasis į teismą, elgėsi sąžiningai ir gynė savo pažeistą teisę. Apeliantei buvo siūloma sudaryti ir taikos sutartį, tačiau ji atsisakė, nurodydama, kad nepritaria projekto sprendiniams dėl servitutų. Jeigu atsakovei buvo neaiškūs projekto sprendiniai, ji galėjo šiuos neaiškumus aiškintis su specialistais, su savo advokate, o ne teisme. Iš apeliacinio skundo susidaro įspūdis, kad apeliantei projekto sprendiniai tapo aiškūs tik po to, kai teismas sprendimu juos išaiškino, nes tik po teismo sprendimo priėmimo ji pateikė sutikimą Nacionalinei žemės tarnybai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

        IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9.       CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

10.       Ieškovas prašo prijungti prie bylos 2021 m. spalio 25 d. atsakovės atstovės D. A. elektroninį laišką, kuriame atsakovės atstovė nurodo, kad ginčo projekte numatytas servitutas S2, kurio nebuvo anksčiau nustatytoje naudojimosi tvarkoje, todėl numatomas servitutas būtų perteklinis atsakovės žemės sklypo apribojimas, kuris atsakovei nebuvo paaiškintas.  

11.       Atsakovė prašo prie bylos prijungti naujus įrodymus: 2022 m. balandžio 6 d. prašymą Nacionalinės žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, kuriuo buvo prašoma įvertinti 2021 m. liepos 5 d. raštą, adresuotą advokatei K. R. pridedant prie jo kartu ir 2021 m. birželio 17 d. ieškovo atstovės advokatės K. R. raštą; 2022 m. balandžio 11d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Lazdijų skyriaus vedėjo įsakymą Nr.4FPĮ-2-(14.4.124.). Apeliantės atstovas 2022 m. gegužės 24 d. pateikė teismui prašymą dėl rašytinio įrodymo prijungimo ir paaiškinimus į ieškovo atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuose dar kartą aiškinama, kaip reikia suprasti atsakovės 2021 m. liepos 5 d. raštą ir kad atsakovė neprivalėjo pati teikti savo pritarimo NŽT, tą už ją galėjo padaryti ieškovas.

12.       Naujų įrodymų apeliacinėje instancijoje pateikimas reglamentuojamas CPK 314 straipsnyje. Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise. Šiuo atveju apeliantės pateikiami nauji dokumentai – 2022 m. balandžio 6 d. prašymas NŽT ir 2022 m. balandžio 11 d. NŽT  sprendimas yra priimtini, nes jie sudaryti jau po pirmosios instancijos teismo 2022 m. kovo 14 d. sprendimo priėmimo, patvirtina bylai reikšmingas aplinkybes. Atsakovės atstovo 2022 m. gegužės 24 d. papildomi paaiškinimai atsisakytini priimti, nes CPK 323 straipsnis draudžia pildyti jau pateiktą apeliacinį skundą. Ieškovo kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateiktas atsakovės atstovės 2021 m. spalio 25 d. e-laiškas, viena vertus, galėjo būti pateiktas ir pirmoje instancijoje, tačiau įvertinus, kad papildo duomenis apie šalių susirašinėjimą, abiems šalims žinomas, todėl priimtinas ir bus vertinamas nagrinėjant apeliacinį skundą.

13.       Apeliacinėje byloje kilo ginčas dėl bendraturčio nesutikimo teisėtumo atidalinant žemės sklypą iš bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.80 straipsnio 2 dalis).

14.       Byloje nustatyta, kad šalys yra bendraturčiai 1,4807 ha ploto žemės sklypo(duomenys neskelbtini), kuriame ieškovo nuosavybė yra 2500/14807 dalys, trečiųjų asmenų - 378/871 dalys, atsakovės (apeliantės) – 4059/14807 ir 1822/14807 dalys. Be to, 2016 m. gruodžio 1 d. buvo nustatyta naudojimosi šiuo sklypu tvarka.  Ieškovas užsakė savo sklypo dalies atidalinimo projektą, kurį parengė D. B.. Pagal D. B. parengtą žemės formavimo ir pertvarkymo projektą, kuris patikrintas NŽT prie ŽŪM 2019 m. liepos 4 d. patikrinimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini)8.12) ir pateikta išvada, kad projektas gali būti tvirtinamas, kai bus gauti visų žemės sklypo bendraturčių raštiški pritarimai, ieškovas paprašė atsakovės pritarti šiam atidalinimo projektui. Atsakovė pritarimo nepateikė. Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo ginčą ir nusprendė, kad atsakovės nesutikimas su projektu yra neteisėtas, kitaip tariant, leido patvirtinti projektą be atsakovės sutikimo.

15.       Apeliantė nurodo, kad ji sutiko su atidalinimo projektu, sutikimą išreiškė savo laiške ieškovo atstovei 2021 m. liepos 5 d. Pirmosios instancijos teismas šį atsakovės laišką įvertino kaip aiškų nesutikimą su parengtu projektu. Teisėjų kolegija tokiai išvadai pritaria. Apeliantės 2021 m. liepos 5 d. laiškas susideda iš keturių pastraipų, paskutinė pastraipa pažodžiui yra tokia: „iki šios dienos projektui nebuvo pritarta dėl erdvinio brėžinio ir riboženkliais nustatytų žemės sklypų, kurių indeksai 78-2-2-1 ir 78-2-2-2 ribų neatitikimų. Dėl šios priežasties žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektui pritariama su sąlyga, jog bus vykdomi žemės matavimai bei būsiu informuota apie įvyksiančių matavimų datą ir laiką“.  

16.       Pažymėtina, kad kolegialių institucijų 2004 m. spalio 4 d. įsakymo Nr. 3D-452/D1-513 „D. Ž. sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau- Taisyklės) 66 punktas nustato, kad parengtam Projektui (žemės sklypo pertvarkymo) turi raštiškai pritarti Projekto iniciatorius (-iai), žemės sklypo (-ų) savininkas (-ai) ar valstybinės žemės patikėtinis (-iai). Tuo atveju, kai nėra visų šių asmenų raštiškų pritarimų, Projektas gali būti teikiamas tikrinti Nacionalinės žemės tarnybos struktūriniam padaliniui, atsakingam už priežiūrą, tačiau, jeigu tikrinimo metu nustatoma, kad parengtas Projektas atitinka teisės aktų reikalavimus, šis padalinys priima išvadą dėl tikslingumo Projektą tvirtinti, nurodydamas pastabą, kad Projektas galės būti tvirtinamas tik tada, kai bus gauti visi šių asmenų raštiški pritarimai arba, kai teismo sprendimu bus nustatyta, kad pagal tokį Projektą turi būti vykdomas žemės sklypo formavimas ar pertvarkymas. Kitaip tariant, pertvarkomo žemės sklypo bendraturčiai turi pritarti projektui be jokių sąlygų. Todėl apeliantės 20212 m. liepos 5 d. laiškas, kuriame pritarimui keliamos papildomos sąlygos, negali būti vertinamas kaip pritarimas Taisyklių 66 punkto prasme.

17.       Apeliantės pozicija viso bylos nagrinėjimo metu buvo ir apeliaciniame skunde išlieka prieštaringa. Viena vertus, apeliantė nurodo, kad jai nebuvo pateikta jokia informacija apie žemės sklypo padalinimo projektą, todėl ji nežinojo, kokio ir kam pritarimo iš jos prašoma. Šis teiginys, kad apeliantė nežinojo apie projektą, paneigia jos pačios teiginį, kad liepos 5 d. rašte ji sutiko su projektu. Apeliantės teiginys, kad ji nežinojo apie projektą, nemokėjo naudotis ŽPDRIS (Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacine sistema), niekas su ja nekalbėjo, skambindavo tik telefonu, atmestinas kaip nepagrįstas. Apeliantė, kaip pagrįstai nurodė teismas, galėjo kreiptis dėl konsultacijų ir pagalbos naudojantis ŽPDRIS. Iš jau cituoto 2021 m. liepos 5 d. rašto matyti, kad apeliantė laiške naudoja tokias sąvokas kaip „sklypo erdvinis brėžinys“, „sklypų indeksai“, „sklypų ribos“, kurios yra ŽPDRIS vartojamos sąvokos. Vadinasi, visa informacija apie ginčo projektą atsakovei buvo žinoma.

18.       Apeliantės keliama sąlyga - atlikti kadastrinius matavimus, pastatyti riboženklius, kuriuos kažkas esą panaikino – yra niekuo nesusijusi su pritarimu ar nepritarimu ginčo projektui dėl sklypo padalinimo. Kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, atsakovė reikalauja, kad jos sutikimo prašantis bendraturtis atliktų kažkokius papildomus veiksmus - užsakytų kadastrinius matavimus, pastatytų riboženklius. Tai yra papildomų išlaidų reikalaujantys veiksmai, kuriuos atsakovė turėtų atlikti savo lėšomis, jeigu jai tokios paslaugos kaip kadastriniai matavimai ar riboženklių įrengimas tapo reikalingi. Jau minėtos Taisyklės nenustato, kad už pritarimą sklypo padalinimo projektui bendraturtis turi teisę reikalauti kokių nors papildomų paslaugų, tai galėtų būti atskiro bendraturčių susitarimo dalykas.   

19.       Kita grupė apeliantės argumentų, kurie buvo išsamiai atsakovės atstovės nurodomi ir 2021 m. gruodžio 13 d. teismo posėdyje, buvo susiję su planuojamais servitutais. Apeliantė išreiškė nuogąstavimą, kad jos sklype 78-2-2 planuojama servituto S2  galimybe gali naudotis tretieji asmenys ir prašyti nustatyti tokį servitutą tikslu įvažiuoti į jiems priklausantį sklypą 78-2-2-2.  Tačiau pirmos instancijos teismas išsamiai atsakė į šiuos apeliantės nuogąstavimus savo sprendime konstatuodamas, kad į suformuotą sklypą Nr. 78-2-2-2 (tenkantį tretiesiems asmenims) patenkama bendro naudojimo keliu, besiribojančiu su projektuojamu sklypu. Teismas sprendė, kad suprojektuoti numatomi servitutai S2 ir S3 yra numatyti atsakovės interesais, tam, kad ji patektų į jai tenkantį žemės sklypą Nr. 78-2-2-1.  Teismas nurodė, kad į žemės sklypą Nr. 78-2-2-1 (priklausantį atsakovei) privažiavimas numatomas per sklypus Nr. 78-2-2 ir Nr. 78-2-2-2 projektuojamu servitutiniu 5 m pločio keliu, taigi, kelio servitutas nustatytas išimtinai atsakovės interesais. Tačiau aiškinamajame rašte, aprašant žemės sklypą Nr. 78-2-2-2, nepagrįstai prie 0,0435 ha projektuojamo servituto S2 nurodyta – viešpataujantis, nors jis, kaip ir žemiau nurodytas 0,0064 ha servitutas S3, yra tarnaujantis, tačiau tai mažareikšmė klaida, kuri gali būti ištaisyta įteisinant servitutą.

20.       Pirmosios instancijos teismas pažymėjo ir tai, kad be servituto S3 NŽT atsisakė tvirtinti ginčo sklypų padalinimo projektą, tą patvirtino ir liudytoju 2021 m. gruodžio 13 d. teismo posėdyje apklaustas projektuotojas D. B.. Todėl atsakovės argumentai, kad servitutai S2 ir S3 yra nereikalingi, atmestini kaip teisiškai nepagrįsti. Be planuojamų servitutų žemės sklypo atidalinimo projektas buvo neįmanomas. Galimas sklypų sujungimas, kai prie atsakovės namų valdos žemės sklypo būtų prijungiamas jai priklausantis sklypas 78-2-2-1, galėtų būti atliktas, kaip nurodė D. B., pakeitus vieno iš sklypų paskirtį ir atlikus kitus reikalingus žemėtvarkos planavimo darbus. Sutiktina, kad toks sujungimas galimai panaikintų servituto poreikį, tačiau kol tokio sujungimo nėra, servituto poreikis formaliai išlieka.

21.       Atmestini apeliantės argumentai, kad priimtas sprendimas neturės reikšmės ieškovui, todėl turi būti panaikintas. Kaip matyti iš ŽPDRIS viešai prieinamų duomenų, ginčo projektas buvo patvirtintas 2022 m. balandžio 11 d. NŽT Lazdijų skyriaus vedėjo įsakymu Nr. 4FPĮ-2-(14.4.124), gavus atsakovės 2022 m. balandžio 6 d. pritarimą (sutikimą) su žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektu. Sutikimas, beje, pateiktas per e-paslaugų portalą epaslaugos.lt.  Tai galėtų reikšti, kad atsakovė, jau priėmus pirmos instancijos 2022 m. kovo 14 d. teismo sprendimą, pripažino ieškinį, tačiau CPK 140 straipsnio 2 dalis nustato, kad atsakovas, norėdamas pripažinti ieškinį, turi pateikti teismui rašytinį pareiškimą arba pasirašyti standartinę ieškinio pripažinimo formą dar iki teismo sprendimo priėmimo. Atsakovė rašytinio ieškinio pripažinimo nepateikė, dar daugiau, pateikė apeliacinį skundą dėl priimto sprendimo. Todėl nėra pagrindo keisti ar naikinti jau priimtą sprendimą dėl to, kad atsakovė po sprendimo priėmimo atliko veiksmus, dėl kurių ir buvo kreiptasi į teismą.

22.       Apeliantės atliktus ieškinio pripažinimą reiškiančius veiksmus dar galima būtų suprasti kaip siekį išvengti priteistų bylinėjimosi išlaidų. Tačiau CPK 93 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidas teismas paskirsto atsižvelgdamas ir į šalių procesinį elgesį, įvertindamas priežastis, dėl kurių tos išlaidos atsirado. Šiuo atveju atsakovės elgesys po sprendimo priėmimo negali turėti įtakos bylinėjimosi išlaidų paskirstymui pirmosios instancijos teisme.

23.       Apibendrindama teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos eismas tinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, reglamentuojančias bendros nuosavybės valdymą, naudojimą, disponavimą (CK 4.87 straipsnis), tinkamai, pilnai, visapusiškai įvertino įrodymus dėl bendraturčio nesutikimo (CPK 185 straipsnis), tinkamai pritaikė teismų praktiką, todėl priimtas sprendimas paliktinas nepakeistas.

24.       Bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme paskirstomos pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies taisykles. Iš atsakovės ieškovui priteistinos išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą - 700 Eur.                

Kauno

n u t a r i a : 

Alytaus apylinkės teismo 2022 m. kovo 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovui Ž. A., a. k. (duomenys neskelbtini) iš  atsakovės M. J., a. k. (duomenys neskelbtini) 700 Eur (septynis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                        Evaldas Burzdikas                                

Diana Labokaitė

Lina Žemaitienė