Administracinė byla Nr. eAS-155-556/2024

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-03633-2023-6

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2024 m. kovo 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. S. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. sausio 23 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. S. skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai (tretieji suinteresuoti asmenys – Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, I. S., L. N., A. N., M. J. ir uždaroji akcinė bendrovė „Nebrau“) dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

Pareiškėjas A. S. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija, atsakovas) 2023 m. kovo 21 d. įsakymą Nr. A-956 „Dėl žemės sklypo prie pastatų (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo“ (toliau – ir Įsakymas).

Pareiškėjas nurodė, kad Administracijos direktoriaus Įsakymu buvo patvirtintas apie 935 kv. m. žemės sklypo prie pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektas (toliau – ir Projektas), t. y. suformuotas naujas žemės sklypas pastato – gyvenamojo namo (trijų ir daugiau butų – daugiabučiai pastatai), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėto plane 1A2p, (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Daugiabutis namas), ir pastato – gyvenamojo namo (vieno buto pastatai), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėto plane 2A2p, (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Vienbutis namas), eksploatavimui pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį (toliau – ir Žemės sklypas).

Pareiškėjas apie Žemės sklypo suformavimą sužinojo atsitiktinai viešoje erdvėje pamatęs Įsakymą. Siekdamas išsiaiškinti Žemės sklypo formavimo aplinkybes ir kodėl jis bei kiti Daugiabučiame name esančių butų savininkai nebuvo informuoti apie formuojamą Žemės sklypą, 2023 m. spalio 10 d. ir 2023 m. spalio 30 d. su raštais kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT) ir Administraciją.

Pareiškėjas teigė, kad iš NŽT 2023 m. lapkričio 7 d. rašto Nr. 8SD-5640-(14.8.125 E.) tapo žinoma, kad skundžiamu Įsakymu buvo patvirtintas Projektas. Siekiant išsiaiškini Žemės sklypui nustatytų naudojimo būdų išskirstymo procentais motyvus, NŽT pareiškėjui pasiūlė kreiptis į atsakovą, kuris planuoja teritorijas ir įgyvendina teritorijos planavimo dokumentų sprendinius.

Atsakovas 2023 m. lapkričio 28 d. raštu Nr. (33.205 Mr) R-3119 informavo, kad visuomenės informavimas ir supažindinimas su Projektu buvo atliktas vadovaujantis Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu 3D-452/D1-513 „Dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės), reikalavimais. Žemės sklypas suformuotas Daugiabučio namo ir Vienbučio gyvenamojo namo eksploatavimui, naudojimosi tvarka nenustatoma, atitinkamai Daugiabučio namo priežiūrai neprivaloma palikti 1 m atstumo nuo jo sienos, nes Projekto sprendinių brėžinyje esanti riba žymi ne Žemės sklypo ribą, o skirtingą naudojimo būdą.

Pareiškėjo vertinimu, atsakovas rašte nepaaiškino kokiu būdu ir kada pareiškėjas bei kiti Daugiabučio namo savininkai buvo informuoti apie pradėtą Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo procedūrą, nepaaiškino, ar Žemės sklypo padalinimas į vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų ir daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijas santykiu 43 proc. (vienbučiai) ir 57 proc. (daugiabučiai) yra proporcingas.

Nurodė, kad skundžiamas Įsakymas naikintinas vien tuo pagrindu, jog pareiškėjas nei kaip Daugiabučio namo buto savininkas, nei kaip Daugiabučio namo savininkų jungtinės veiklos sutarties dalyvių įgaliotas atstovas nebuvo informuotas apie pradėtą, atliekamą arba baigiamą (pabaigtą) Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo procedūrą, o tai reiškia, kad jo teisė dalyvauti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo procedūroje buvo nepagrįstai apribota, taip pat nebuvo sudaryta galimybė išdėstyti savo nuomonę apie Projektą ir apginti savo teises ir (ar) teisėtus interesus dalyvaujant šioje procedūroje. 

Pareiškėjas taip pat teigė, kad termino ginčyti Įsakymą nepraleido, nes Projekto rengimo, viešinimo, derinimo, tikrinimo ir tvirtinimo procedūrose jis nedalyvavo ir apie šią procedūrą nebuvo informuotas. Taigi esminė informacija apie Projekto rengimą, viešinimą, derinimą, tikrinimą ir tvirtinimą jam tapo žinoma tik 2023 m. lapkričio 28 d. gavus atsakovo raštą. Pažymėjo, kad vien iš skundžiamo Įsakymo turinio nuspręsti, ar jis pažeidžia pareiškėjo teises, nebuvo galima, todėl jis raštu ir kreipėsi į Administraciją ir NŽT, o gavęs atsakovo raštą, identifikavo galimus jo teisių pažeidimus.

II.

Regionų administracinio teismo Kauno rūmai 2024 m. sausio 23 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakė priimti.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas į Administraciją kreipėsi 2023 m. liepos 16 d., 2023 m. rugpjūčio 22 d. su prašymais ir 2023 m. spalio 30 d. su prašymu/reikalavimu/pretenzija. Visuose pareiškėjo prašymuose yra minimas skundžiamas Administracijos Įsakymas. Pareiškėjas 2023 m. rugpjūčio 22 d. prašymu Administracijos prašė pateikti informaciją, susijusią su skundžiamu Įsakymu. Iš pareiškėjo ir I. S. 2023 m. spalio 30 d. prašymo/reikalavimo/pretenzijos turinio matyti, jog tuo metu pareiškėjui buvo žinomas ir suprantamas skundžiamo Įsakymo turinys, prašyme yra išdėstyti nesutikimo su skundžiamu Įsakymu argumentai.

Teismas vertino, kad pareiškėjui apie skundžiamą Įsakymą buvo žinoma jau 2023 m. liepos mėnesį, vėliausiai Įsakymo turinys pareiškėjui tapo žinomas 2023 m. spalio 30 d., tačiau į teismą pareiškėjas kreipėsi tik 2023 m. gruodžio 20 d., akivaizdžiai praleidęs terminą skundui paduoti ir neprašo jo atnaujinti.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalį, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

Teismas, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika, pažymėjo, kad termino praleidimo fakto konstatavimas ir prašymo atnaujinti terminą nebuvimas yra pakankamos sąlygos atsisakyti priimti teismui paduotą skundą (prašymą). Kai termino praleidimo faktas akivaizdus, teismas neprivalo papildomai aiškintis kokių nors aplinkybių. Be to, įstatymas neįpareigoja teismo papildomai siūlyti pareiškėjui pateikti prašymą dėl termino atnaujinimo.

Teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu. Išaiškino pareiškėjui, kad ši nutartis neužkerta kelio pakartotinai paduoti skundą teismui, pateikiant kartu ir prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą, nurodant jo praleidimo priežastis bei pateikiant šias priežastis patvirtinančius įrodymus.

III.

Pareiškėjas A. S. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. sausio 23 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – priimti pareiškėjo skundą arba atnaujinti skundo padavimo terminą, jeigu dėl kokių nors priežasčių būtų nustatyta, kad terminą paduoti skundą jis praleido, ir bylą perduoti nagrinėti Regionų administracinio teismo Kauno rūmams. 

Pareiškėjas nurodo, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra nepagrįsta, neteisėta, priimta neįsigilinus į faktines aplinkybes ir ignoruojant viešojo administravimo subjektui keliamus reikalavimus, priimant administracinius sprendimus, taip pat nukrypstant nuo teismų praktikos.

Pareiškėjas teigia, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjui 2023 m. liepos 16 d. ir 2023 m. rugpjūčio 22 d. su prašymais, kuriuose paminėtas skundžiamas Įsakymas, o 2023 m. spalio 30 d. prašyme išdėstytas situacijos vertinimas, kodėl skundžiamas Įsakymas naikintinas ir prašymas jį panaikinti, jau buvo žinomas Įsakymo turinys, todėl į teismą jis kreipėsi praleidęs terminą.

Nurodo, kad iš skundžiamo Įsakymo jam buvo žinoma tik tai, jog atsakovas patvirtino Projektą, o iš viešai prieinamos informacijos (atsakovo interneto puslapio) 2023 m. spalio 30 d. tapo žinoma apie Įsakymo priėmimą ir pridėtas pagrindinis Projekto sprendinys (brėžinys) bei Žemės sklypo Projekto patvirtinimo duomenys. Be to, pareiškėjas yra buto Daugiabučiame name savininkas ir Daugiabučio namo butų savininkų jungtinės veiklos sutarties dalyvių įgaliotas atstovas, tačiau į Žemės sklypo formavimo procesą nebuvo įtrauktas ir jame nedalyvavo, skundžiamas Įsakymas jam niekada nebuvo įteiktas.

Pareiškėjas pažymi, kad 2023 m. liepos 16 d. prašymu atsakovo prašė suteikti informaciją, kieno iniciatyva yra formuojamas Žemės sklypas, taip pat, kokia yra Žemės sklypo formavimo stadija ir įtraukti pareiškėją į šį procesą. Atsakovas 2023 m. rugpjūčio 16 d. raštu Nr. 70-2-2205 „Dėl informacijos pateikimo“ atsakė, kad su prašymu rengti Projektą nebuvo pateikta gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos sutartis, žemės sklypo formavimo prie esamų pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), procesas buvo vykdomas per Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinę sistemą, bei, kad šiuo metu Projekto rengimo procesas yra baigtas. Pareiškėjas akcentuoja, kad šis raštas buvo pateiktas praleidus jo pateikimui nustatytus terminus. Informacija apie jungtinės veiklos sutartį yra išviešinta, taigi atsakovas raštu pripažino, kad šia išviešinta informacija nesivadovavo. Kadangi į dalį pareiškėjo prašymų atsakovas neatsakė, pareiškėjas 2023 m. rugpjūčio 22 d. dar kartą su prašymu kreipėsi į Administraciją, prašydamas leisti susipažinti su Žemės sklypo ribų planu. Kadangi atsakovas, kaip viešojo administravimo subjektas, vengė pareiškėjui pateikti pilną informaciją, susipažinęs su pateiktu Žemės sklypo planu ir identifikavęs galimą savo ir kitų namo, esančio (duomenys neskelbtini), gyventojų teisių pažeidimą, nedelsdamas kreipėsi į atsakovą dėl galimo situacijos sprendimo. Susitikimas su atsakovu vyko 2023 m. rugsėjo 21 d. Jo metu atsakovas pripažino, kad informaciją apie tai, jog pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), administruojamas jungtinės veiklos sutarties pagrindu ignoravo, o pranešimai apie pradėtas vykdomas ir baigtas Žemės sklypo formavimo procedūras namo bendraturčiams nebuvo pateikti jokia forma. Taigi atsakovas žodžiu pripažino padarytus procedūrinius pažeidimus. Pareiškėjui prašant nurodyti galimus situacijos sprendimo būdus, atsakovas dėl galimų sprendimų pasiūlė kreiptis į NŽT, bet ne į teismą, tą pareiškėjas ir padarė. Dar nesulaukęs atsakymo iš NŽT, itin operatyviai kreipėsi į Administraciją, kadangi sužinojo, jog NŽT nėra įgaliota keisti Administracijos sprendinių.

Pareiškėjas akcentuoja, kad būdamas rūpestingas ir atidus, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 16 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisę viešojo administravimo subjektui pačiam pripažinti netekusiu galios priimtą neteisėtą administracinį sprendimą, raštu kreipėsi į atsakovą, prašydamas panaikinti skundžiamą Įsakymą. Atsakovas 2023 m. lapkričio 28 d. raštu Nr. (33.205 Mr) R-3119 „Dėl žemės sklypo prie pastatų (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto“ nesutiko panaikinti skundžiamo Įsakymo ir paaiškino jo priėmimo aplinkybes, todėl pareiškėjas, nepraleisdamas vieno mėnesio termino, pasinaudojo ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teise kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, ir su skundu kreipėsi į teismą.

Teismas nurodytas aplinkybes vertino formaliai, neįsigilino į susidariusią situaciją, todėl nepagrįstai priėmė skundžiamą nutartį. Pareiškėjas sutinka, jog savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymuose įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą, tačiau ir atsakovo veiksmai turi būti teisėti ir pagrįsti galiojančiomis teisės aktų nuostatomis. Šiuo atveju akivaizdu, kad Administracija vengė pareiškėjui pateikti informaciją apie Žemės sklypo formavimo procedūrą, taip pat pasiūlė kreiptis į NŽT, nors pagal kompetenciją atsakyti pareiškėjui ir nurodyti priimtų sprendimų apskundimo bei panaikinimo galimybes turėjo atsakovas.

            Taigi šiuo atveju susidarė tokia situacija, kad vien dėl to, jog pareiškėjas buvo rūpestingas, atidus, aktyviais veiksmais siekė išsiaiškinti skundžiamo Įsakymo priėmimo aplinkybes, teisines pasekmes, ir, norėdamas išvengti teisminio ginčo, vadovavosi atsakovo jam teiktomis rekomendacijomis dėl ginčo nagrinėjimo, identifikavęs padarytus pažeidimus, pirmiausiai kreipėsi į atsakovą su prašymu panaikinti Įsakymą, tačiau atsidūrė padėtyje, jog praleido terminą ginčyti Įsakymą, nors, 2023 m. lapkričio 28 d. gavęs Administracijos raštą, per vieną mėnesį ir kreipėsi į teismą.

            Pareiškėjas teigia, kad jam neaišku, nuo kada tokiu atveju turėtų būti skaičiuojamas terminas kreiptis į teismą, nes nagrinėjamu atveju skundžiamas Įsakymas jam apskritai nebuvo įteiktas, Žemės sklypo formavimo procedūrose jis nedalyvavo, o vien iš jo turinio suprasti, jog jis pažeidžia pareiškėjo teises, savaime nebuvo galima. Teismas neatsižvelgė į tai, kad iš skundžiamo Įsakymo žinoma tik tiek, jog buvo suformuotas Žemės sklypas. Teismas pareiškėjo siekį sužinoti skundžiamo sprendimo, tiesiogiai sukeliančio materialines pasekmes, priėmimo aplinkybes, vertino tik tuo aspektu, kad tariamai iš pareiškėjo raštų turinio jam jau buvo žinoma, jog Įsakymas pažeidžia pareiškėjo teises. Tačiau teismas nevertino, kad atsakovas iki 2023 m. lapkričio 28 d. vengė pareiškėjui pateikti išsamią informaciją apie Žemės sklypo formavimo procedūrą, o tai reiškia, jog pareiškėjas, nežinodamas Įsakymo priėmimo aplinkybių, neturėjo galimybių identifikuoti konkrečių savo teisių ir materialinių teisės normų pažeidimų.

            Teismas neįsigilino, kad pareiškėjas nedalyvavo skundžiamo Įsakymo priėmimo procedūrose ir apie jį nebuvo informuotas, jo priėmimo faktinis pagrindas ir aplinkybės nebuvo nurodyti skundžiamame Įsakyme, todėl pareiškėjas iš jo turinio negalėjo savaime žinoti ir (ar) nuspręsti, jog Įsakymas ir kokia apimtimi pažeidžia jo teises, o identifikavęs padarytus pažeidimus, nedelsiant kreipėsi dėl jų ištaisymo. Teismas skundžiamoje nutartyje nevertino, kad pareiškėjas, identifikavęs padarytus teisės pažeidimus, būtent atsakovo  prašė panaikinti Įsakymą, kadangi tokią teisę Administracijai suteikia VAĮ nuostatos. Tokiam reikalavimui pagrįsti, pareiškėjo vertinimu, turėjo būti nurodytos aplinkybės, kurias tuo metu pareiškėjas žinojo (išsiaiškino).

Teismui atsisakant priimti skundą, pareiškėjui perkeliamos visos neigiamos teisinės pasekmės akivaizdžiai neteisėto administracinio sprendimo vien tuo pagrindu, kad jis, pasikliaudamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnyje įtvirtinta nuostata ir identifikavęs padarytus pažeidimus bei galbūt panaudotą apgaulę, dėl neteisėto akto (Įsakymo) panaikinimo, vadovaudamasis VAĮ 16 straipsnio nuostatomis, pirmiausiai kreipėsi tiesiogiai į šį aktą priėmusias ar jo priėmime dalyvavusias institucijas, o ne į teismą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamu atveju atskiruoju skundu skundžiama Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. sausio 23 d. nutartis, kuria pareiškėjo skundą atsisakyta priimti dėl to, kad praleistas jo padavimo terminas. 

Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad pareiškėjas apie skundžiamą Įsakymą žinojo jau 2023 m. liepos mėn., vėliausiai Įsakymo turinys pareiškėjui tapo žinomas 2023 m. spalio 30 d., tačiau į teismą pareiškėjas kreipėsi tik 2023 m. gruodžio 20 d., t. y. akivaizdžiai praleidęs terminą skundui paduoti ir neprašo jo atnaujinti, pareiškėjo skundą atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punktu.

Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi atskirajame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti skundą neįsigilinęs į faktines aplinkybes ir ignoruojant viešojo administravimo subjektui keliamus reikalavimus priimant administracinius sprendimus, taip pat nukrypstant nuo teismų praktikos. Teigia, kad iš skundžiamo Įsakymo jam buvo žinoma tik tai, kad atsakovas patvirtino Projektą, be to, jis norėjo neteisminiu keliu išspręsti susidariusią situaciją, dėl to kreipėsi į Administraciją ir NŽT, o ne į teismą. Pareiškėjas į Žemės sklypo formavimo procesą nebuvo įtrauktas ir jame nedalyvavo, skundžiamas Įsakymas jam niekada nebuvo įteiktas. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad termino paduoti skundą jis nepraleido, o jeigu teismas vertintų, kad terminas skundui paduoti praleistas, prašo jį atnaujinti.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą buvo akcentuota, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir ABTĮ 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, kadangi ji neatsiejamai susijusi su asmens pareiga įgyvendinti šią teisę laikantis įstatymų nustatytų procesinių reikalavimų, vienas iš kurių yra kreipimasis į teismą įstatymo numatytu terminu (žr., pvz., 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-575/2010; 2011 m. kovo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA146-25/2011 ir kt.). Įstatyme nustatyti skundų padavimo terminai inter alia (be kita ko) susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai atlikti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA858-62/2011; 2012 m. sausio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-61/2012 ir kt.). Asmenims negali būti suteikta galimybė neapibrėžtą laiko tarpą bet kada ginčyti priimtus administracinius aktus, nes taip atsirastų neapibrėžtumas jų pagrindu atsiradusiuose teisiniuose santykiuose, o atitinkamas teises įgiję kiti asmenys negalėtų būti tikri dėl savo teisinės padėties (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-669/2011 ir kt.).

Pagal ABTĮ 29 straipsnio 1 dalį, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas su prašymais 2023 m. liepos 16 d., 2023 m. rugpjūčio 22 d. ir 2023 m. spalio 30 d. kreipėsi į Administraciją, kuriuose, kaip matyti iš jų turinio, buvo keliamas klausimas dėl šioje byloje skundžiamo Įsakymo, kuriuo patvirtintas žemės sklypo prie pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektas. Pareiškėjas 2023 m. rugpjūčio 22 d. prašyme prašė pateikti informaciją, susijusią su skundžiamu Įsakymu. Pareiškėjas ir I. S. 2023 m. spalio 30 d. prašyme dėstė aplinkybes, susijusias su Žemės sklypo suformavimu ir Projekto patvirtinimu, pastatų plotu ir kitas aplinkybes, taip pat nesutikimo su Įsakymu argumentus ir, be kita ko, prašė Administracijos Įsakymą panaikinti.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikoma, kad asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. apie aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo datą, aktu nustatomas teises ar pareigas (žr., pvz., 2012 m. kovo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-187/2012, 2022 m. lapkričio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-677-525/2023).

Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pareiškėjui apie skundžiamą Įsakymą buvo žinoma dar 2023 m. liepos 16 d., vėliausiai – 2023 m. spalio 30 d. Pareiškėjas 2023 m. spalio 30 d. prašyme Administracijai dėsto nesutikimo su Įsakymu argumentus ir prašo jį panaikinti, todėl pareiškėjo atskirojo skundo argumentai, jog jis iš Įsakymo turinio, nežinodamas jo priėmimo aplinkybių, neturėjo galimybės identifikuoti konkrečių savo teisių pažeidimų, nepagrįsti.  

Teisėjų kolegija pažymi, kad nors pareiškėjas teigia, jog skundžiamas Įsakymas jam nebuvo įteiktas, tačiau byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pareiškėjui apie Įsakymo priėmimą buvo žinoma dar 2023 m. liepos mėn., o jo turinys pareiškėjui vėliausiai tapo žinomas 2023 m. spalio 30 d. Pareiškėjas į teismą su skundu kreipėsi 2023 m. gruodžio 20 d., t. y. akivaizdžiai praleidęs terminą skundui paduoti, todėl pareiškėjo atskirojo skundo argumentai, jog jis nepraleido termino paduoti skundą yra nepagrįsti.

Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo atskirojo skundo argumentais, kad šiuo atveju susidarė tokia situacija, jog pareiškėjas, būdamas rūpestingas, atidus, aktyviais veiksmais siekė išsiaiškinti skundžiamo Įsakymo priėmimo aplinkybes, teisines pasekmes, ir, norėdamas išvengti teisminio ginčo, vadovavosi atsakovo jam teiktomis rekomendacijomis dėl ginčo nagrinėjimo, identifikavęs padarytus pažeidimus, pirmiausiai kreipėsi į atsakovą su prašymu panaikinti Įsakymą, tačiau praleido terminą ginčyti Įsakymą, nors, 2023 m. lapkričio 28 d. gavęs Administracijos raštą, per vieną mėnesį kreipėsi į teismą.

Šioje byloje pareiškėjas ginčija Administracijos 2023 m. kovo 21 d. įsakymą, apie kurio priėmimą jam tapo žinoma 2023 m. liepos 16 d., vėliausiai – 2023 m. spalio 30 d., todėl ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytas vieno mėnesio terminas skaičiuojamas nuo 2023 m. spalio 30 d., o ne nuo 2023 m. lapkričio 28 d., kaip teigia pareiškėjas, kuomet jis gavo Administracijos 2023 m. lapkričio 28 d. atsakymą į jo prašymą.

Aplinkybė, kad pareiškėjas pasirinko kitokį savo galbūt pažeistų teisių gynimo būdą ir su prašymais kreipėsi į Administraciją, NŽT ar siekė kitokiu būdu išspręsti kilusį ginčą, savaime nesustabdo ABTĮ nustatyto termino skundui paduoti eigos. Taigi pareiškėjo atskirojo skundo argumentai, kad jis nepraleido termino skundui paduoti nepagrįsti. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas, uždelsdamas pateikti teismui skundą, pats pasirinko savo elgesio variantą, taigi turėjo įvertinti ir tokio pasirinkimo pasekmes.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje akcentuojama, kad termino praleidimo fakto konstatavimas ir prašymo atnaujinti terminą nebuvimas yra pakankamos sąlygos atsisakyti priimti teismui paduotą skundą (prašymą). Pažymėtina, kad kai termino praleidimo faktas akivaizdus, teismas neprivalo papildomai aiškintis kokių nors aplinkybių. Be to, įstatymas neįpareigoja teismo papildomai siūlyti pareiškėjui pateikti prašymą dėl termino atnaujinimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio 2012 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-63/2012, 2023 m. rugsėjo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-490-815/2023, 2023 m. lapkričio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-615-552/2023).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neprašė atnaujinti praleisto termino skundui paduoti, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą konstatavęs, kad terminas skundui paduoti buvo praleistas.

Pareiškėjo nurodyti argumentai, susiję su termino skundui paduoti praleidimu, nebuvo nurodyti pirmosios instancijos teismui paduotame skunde, pareiškėjas neprašė atnaujinti termino skundui paduoti, todėl apeliacinės instancijos teismas šiuo aspektu plačiau nepasisako.

Pažymėtina, kad ši nutartis neužkerta pareiškėjui kelio iš naujo su ABTĮ reikalavimus atitinkančiu skundu kreiptis į teismą, kartu pateikiant motyvuotą prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti, nurodant termino praleidimo priežastis bei pridedant tai patvirtinančius įrodymus.

Kiti pareiškėjo atskirojo skundo argumentai nagrinėjamu atveju nelemia kitokios teisėjų kolegijos išvados, todėl jie nevertinami.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl pagrįstai pareiškėjo skundą atsisakė priimti kaip paduotą praleidus jo padavimo terminą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. S. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. sausio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                Iveta Pelienė

Arūnas Sutkevičius

Egidijus Šileikis