Civilinė byla Nr. 3K-3-56-969/2017

                                                          Teisminio proceso Nr. 2-68-3-13092-2014-1                                                                                Procesinio sprendimo kategorija 2.2.4.4.3.

                                                          (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. vasario 22 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Janinos Januškeinės (kolegijos pirmininkė), Algio Norkūno ir Gedimino Sagačio (pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G.  P. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016  m. gegužės 25 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo G. P. ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atsakovams M. D. ir akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių vairuotojo civilinės atsakomybės sąlygas, ir proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymų tyrimą ir vertinimą, kai baudžiamojoje byloje vairuotojas buvo išteisintas, aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) priteisti iš atsakovo M. D. 30 000 Lt (8688,60 Eur) neturtinės žalos atlyginimą; 2) priteisti iš atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ 17 032,63 Lt (4933 Eur) turtinės žalos ir 3500 Lt (1013,67 Eur) neturtinės žalos atlyginimą; 3) priteisti jam iš atsakovų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. vasario 10 d. sprendimu ieškinį atmetė.
4. Teismas nustatė, kad 2009 m. balandžio 3 d. apie 14.55 val. Vilniuje, Architektų g., ties įvažiavimu į Architektų g. 14-o namo kiemą, atsakovas M. D., vairuodamas jam priklausantį automobilį „Audi A6“, valst. Nr. duomenys neskelbtini, sukdamas į kairę ne sankryžoje nedavė kelio priešinga kryptimi tiesiai važiuojančiam motociklui „Yamaha YZF-R1“, valst. Nr. duomenys neskelbtini, ir su juo susidūrė. Eismo įvykio metu nukentėjo motociklo „Yamaha YZF-R1“ vairuotojas t. y. ieškovas G. P., jam buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas (baudžiamoji byla Nr. 1-91-111/2011). Atlikus ikiteisminį tyrimą medžiaga Nr. 10-100689-09, kurioje atsakovas M. D. buvo kaltinimas padaręs nusikalstamą veiką, nurodytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 3 dalyje, buvo perduota Vilniaus miesto apylinkės teismui (baudžiamoji byla Nr. 1-91-111/2011). Vilniaus miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, 2011 m. gruodžio 6 d. nuosprendžiu atsakovą M. D. pripažino kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281 straipsnio 3 dalyje, ir nuteisė jį 10 MGL dydžio bauda bei patenkino dalį ieškovo ieškinio atsakovams M. D. ir AB „Lietuvos draudimas“. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs atsakovo M. D. ir Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžio, 2012 m. gegužės 28 d. nuosprendžiu atsakovą M. D. išteisino, o civilinį ieškinį paliko nenagrinėtą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nukentėjusiojo G. P. ir Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros kasacinius skundus, Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 28 d. nuosprendį paliko nepakeistą.
5. Teismas nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas konstatavo, jog minėtoje situacijoje automobilio „Audi A 6“ vairuotojas M. D. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 114 punktų reikalavimų nepažeidė, o padarinių išvengti negalėjo, nes nenumatė, negalėjo ir neturėjo galimybės numatyti, kad jam sukant į kairę priešpriešine kelio juosta už važiuojančios transporto priemonės – automobilio – važiuos motociklas, kuris viršys greitį, aplenks prieš jį važiuojančią transporto priemonę, persirikiuodamas į pirmą kelio juostą, ir kliudys jo vairuojamo automobilio galinę dalį. Vairuojant transporto priemonę galioja pasitikėjimo principas, kad transporto priemonę vairuojantis asmuo turi pagrįstą teisę tikėtis, jog kiti eismo dalyviai nepažeis KET reikalavimų ir nesukels pavojaus eismo saugumui, transporto priemonės vairuotojas neprivalo mažinti greičio ar stabdyti transporto priemonės vien tik dėl to, kad yra teorinė galimybė, jog kiti eismo dalyviai gali nesilaikyti eismo saugumo taisyklių ir pažeisti transporto priemonės vairuotojo pirmumo teisę, kol dar nėra tiesioginio pavojaus eismo saugumui.
6. Teismas nurodė, kad apeliacinės instancijos ir kasacinis teismai nuosprendžiuose konstatavo, kad M. D. nėra pažeidęs KET 114 punkto reikalavimų. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 197 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, pagal kurią įsiteisėjęs teismo nuosprendis pripažintinas oficialiuoju rašytiniu įrodymu, turinčiu didesnę įrodomąją galią. Aplinkybės, nurodytos oficialiajame rašytiniame įrodyme, laikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais įrodymais, išskyrus liudytojų parodymus. Teismas sprendė, kad ieškovas nepaneigė teismo nuosprendžiuose nustatytų aplinkybių. Ieškovas būtent dėl didelio savo neatsargumo ir padarė sau žalą. Be to, teismas nustatė, kad motociklas „Yamaha YZF-R1“, valst. Nr. duomenys neskelbtini, įvykio metu neturėjo privalomojo civilinės atsakomybės draudimo ir techninės apžiūros, todėl motociklo vairuotojas G. P. neturėjo teisėto pagrindo būti eismo dalyviu.
7. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovo apeliacinį skundą, 2016 m. gegužės 25 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 10 d. sprendimą paliko nepakeistą.
8. Kolegija nurodė, kad įrodinėjimo dalykas tiek baudžiamojoje, tiek nagrinėjamoje byloje buvo, ar kaltas atsakovas M. D., ar ne, todėl, ieškovui nepaneigus teismo nuosprendžiuose nustatytų aplinkybių, nekyla atsakovo M. D. deliktinė atsakomybė. Pasibaigusioje baudžiamojoje byloje buvo nustatytas juridinis faktas, kad nagrinėjamoje eismo įvykio situacijoje automobilio „Audi A6“ vairuotojas M. D. KET 9 ir 114 punktų reikalavimų nepažeidė. Tai reiškia, kad yra nustatytas prejudicinis faktas, patvirtinantis atsakovo M.  D. atsikirtimą dėl jo veikos teisėtumo, paneigiantis ieškovo ieškinyje nurodytą aplinkybę dėl įrodinėjamos kaltės už padarytą žalą. Byloje nėra paneigta aplinkybė, kad atsakovas, vairuodamas automobilį, paisė protingo ir apdairaus vairuotojo kriterijų, taip pat nustatyta, kad jis negalėjo matyti priešpriešine juosta atvažiuojančio motociklo, kurį vairavo ieškovas G. P., inter alia (be kita ko), pažeisdamas KET reikalavimus. Būtent ieškovo veiksmai ir paveikė techniniu požiūriu eismo įvykio kilimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.247  straipsnis). Be to, byloje nustatyta, kad motociklo vairuotojas G.  P. neturėjo teisėto pagrindo būti eismo dalyviu. Nenustačius, kad atsakovas M.  D. yra atsakingas dėl ieškovo sveikatos sužalojimo, teisėjų kolegija sprendžia, jog nebuvo pagrindo taikyti ir CK 6.283 straipsnio nuostatų.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9. Kasaciniu skundu ieškovas G. P. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gegužės 25 d. nutartį ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
1. Bylą nagrinėję teismai netinkamai taikė CPK 197 straipsnio 2 dalį ir 182 straipsnio 2 punktą ir nesprendė atsakovo civilinės atsakomybės klausimo. Abiejų instancijų teismai nepagrįstai rėmėsi išteisinamojo teismo nuosprendžio išvadomis, paneigiančiomis atsakovo baudžiamąją atsakomybę, todėl netinkamai nustatė deliktinės civilinės atsakomybės sąlygas.
2. Iš ekspertizių aktų ir ekspertų parodymų matyti, kad atsakovas, sukdamas į kairę, bet kokiu atveju būtų sudaręs ieškovui kliūtį, kas rodo, kad jis nepakankamai įvertino eismo intensyvumą, kelio dangą ir neįsitikino, jog tokį manevrą pradėti atlikti ir jį užbaigti yra saugu. Ieškovas, važiuodamas savo kelio dalimi, pagrįstai turėjo teisę tikėtis, kad atsakovas, laikydamasis KET, prieš sukdamas į kairę, duos kelią, ir negalėjo numanyti, kad atsakovas pasuks į kairę ir, esant kelio kliūčiai, pristabdys automobilį taip staiga sudarydamas ieškovui kliūtį. Jei atsakovui nebūtų pasukęs į kairę ir būtų praleidęs ieškovą, eismo įvykis nebūtų įvykęs.
10. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas M. D. prašo ieškovo kasacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gegužės 25 d. nutartį. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
1. Ieškovas mieste, važiuodamas gerokai didesniu, nei leidžiama, greičiu, pavojingai manevruodamas turėjo suprasti, kad tai gali jam ir kitiems eismo dalyviams padaryti žalos, bet lengvabūdiškai tikėjo jos išvengti, t. y. padarė sau žalą dėl didelio neatsargumo. Nors ekspertizės akte nurodoma, kad automobilio „Audi A6“ vairuotojas nebūtų spėjęs atlaisvinti važiuojamosios dalies ir būtų sudaręs kliūtį motociklo vairuotojui, važiuojančiam ne didesniu nei leistinas greičiu, bet tokiu atveju motociklo vairuotojas būtų turėjęs techninę galimybę išvengti susidūrimo. Byloje yra nustatytos teisiškai reikšmingos aplinkybės, kad tarp įvykusio eismo įvykio bei ieškovo, pažeidusio kelių eismo taisyklių reikalavimus, neteisėtų veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryšys, ieškovo neteisėti veiksmai dėl greičio viršijimo ir nulėmė eismo įvykio atsiradimą. Eismo įvykis įvyko dėl ieškovo didelio neatsargumo, todėl pagal CK 6.270 straipsnio 1 dalį atsakovas neatsako už žalą.
2. Pagal CPK 182 straipsnio 3 punktą teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, neprivalo iš naujo nustatyti teismo nuosprendžiu konstatuotų nusikalstamų veiksmų bei jų civilinių teisinių pasekmių, taip pat to, ar juos padarė asmuo, dėl kurio priimtas teismo nuosprendis. Teismų išvada M. D. nepažeidus KET 9 ir 114 punktų reikalavimų pripažintina prejudiciniu faktu ir iš naujo tokių aplinkybių įrodinėti nereikia.
11. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ prašo ieškovo kasacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gegužės 25 d. nutartį. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
1. Kiekvienu atveju, siekiant baudžiamojoje byloje nustatytus faktus pripažinti prejudiciniais civilinėje byloje, svarbu tiksliai nustatyti tiek vienos, tiek kitos bylos įrodinėjimo dalyką. Kadangi jokie M. D. neteisėti veiksmai nebuvo nustatyti, todėl padaryto pažeidimo įrodyti nepavyko ir jis buvo išteisintas. Tiek vienoje, tiek kitoje byloje įrodinėjimo dalykas iš esmės tas pats – M. D. neteisėti veiksmai bei atsakomybė dėl įvykusio eismo įvykio. Esant tokioms aplinkybėms darytina išvada, jog išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje nustatyti juridiniai faktai, konkrečiai tai, kad M. D. nepažeidė Kelių eismo saugumo taisyklių ir todėl nėra kaltas dėl eismo įvykio, gali būti pripažįstami kaip prejudiciniai nagrinėjamojoje civilinėje byloje.
2. Didesnio pavojaus šaltinio valdytojas šiuo atveju yra ne tik atsakovas, bet ir ieškovas. Be to, ieškovas vairavo motociklą, kuris neturėjo transporto priemonių valdytojų privalomojo civilinės atsakomybės draudimo bei techninės apžiūros, todėl motociklo vairuotojas neturėjo teisėto pagrindo būti eismo dalyviu. Pats ieškovas iki eismo įvykio elgėsi labai neatsargiai ir nesilaikė jam keliamų reikalavimų. Šiuo atveju negalima pripažinti egzistuojant M. D. kaltę bei neteisėtus veiksmus. Kadangi neegzistuoja visos civilinės atsakomybės sąlygos, M. D. nekyla civilinė atsakomybė dėl eismo įvykio metu ieškovo patirtos žalos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

                            Dėl civilinės atsakomybės sąlygų

12. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2012 m. gruodžio 20 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-658/2012 atmesti Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo ir nukentėjusiojo G. P. (ieškovo) kasaciniai skundai dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 28 d. nuosprendžio, kuriuo atsakovas nagrinėjamoje byloje M. D. buvo išteisintas pagal BK 281 straipsnio 3 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Minėtoje kasacinio teismo nutartyje, be kita ko, nurodyta, kad, priėmus išteisinamąjį nuosprendį, ieškovo civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas, tačiau jam nėra užkertamas kelias reikalauti žalos atlyginimo civilinio proceso tvarka. Teisėjų kolegija pažymi, kad tokia formuluotė patvirtina tik procesinę ieškovo teisę kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo, tačiau nereiškia ieškovo materialinės teisės į žalos atlyginimą pripažinimo. Sprendžiant, ar tokią teisę ieškovas iš tiesų turi, turi būti nustatyta visų sąlygų, būtinų kilti civilinei atsakomybei, egzistavimas pagal ginčo santykiui taikytinas teisės normas.
13. Remiantis CK 6.270 straipsnio 1 dalimi, asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams (transporto priemonių, mechanizmų, elektros ir atominės energijos, sprogstamųjų ir nuodingų medžiagų naudojimas, statybos ir t. t.), privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. To paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad didesnio pavojaus šaltinių valdytojams dėl šių šaltinių sąveikos padaryta žala atlyginama bendrais pagrindais. Taigi, CK 6.270 straipsnio 1 dalis netaikoma tais atvejais, kai sąveikauja keli didesnio pavojaus šaltiniai ir atsiranda žala. Šiuo atveju atsakomybė be kaltės netenka prasmės, nes kiekvienas iš žalą patyrusių asmenų – didesnio pavojaus šaltinių valdytojų – įgautų teisę į žalos atlyginimą.
14. Nagrinėjamoje byloje teismai nustatė faktinę aplinkybę, kad eismo įvykis, kurio metu nukentėjo ieškovas, įvyko dėl dviejų didesnio pavojaus šaltinių (transporto priemonių) – atsakovo vairuojamo automobilio ir ieškovo vairuojamo motociklo – susidūrimo. Šios aplinkybės ieškovas neginčija. Tai reiškia, kad teisę į žalos atlyginimą ieškovas galėtų būti laikomas įgijusiu tik tuo atveju, jei būtų nustatytos bendrosios būtinos civilinės atsakomybės sąlygos – atsakovo neteisėta veika, atsiradusi žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos bei kaltė (CK 6.246–6.249 straipsniai).
15. Pažymėtina, kad civilinėje teisėje, priešingai nei baudžiamojoje teisėje, veiksmų neteisėtumas yra suprantamas labai plačiai. Ne visi civilinės teisės aspektu neteisėti veiksmai reiškia nusikalstamos veikos padarymą, tačiau bet kuri nusikalstama veika kartu yra ir neteisėtas veiksmas civilinės teisės prasme. Neteisėtais veiksmais civilinėje teisėje laikomas įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos neįvykdymas arba atlikimas veiksmų, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti, arba bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnis). CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos; 2 dalyje nustatyta pareiga asmeniui, atsakingam už žalą, padarytą asmeniui ar turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalą, visiškai ją atlyginti. Tai yra specialioji deliktinės atsakomybės norma, kurioje kartu su bendrąja CK 6.246 straipsnio 1 dalies norma įtvirtintas vadinamasis generalinis deliktas, kurio esmė yra užtikrinti pagrindinę civilinės atsakomybės funkciją – kompensuoti nukentėjusiam asmeniui jo teisių pažeidimu padarytą žalą. Pagal generalinio delikto taisyklę atsakomybės pagrindas yra bendro pobūdžio rūpestingumo ir atsargumo pareigos pažeidimas, sukėlęs kitam asmeniui žalos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2012; kt.).
16. Teisiamojo veiksmai baudžiamojoje byloje tiriami ir vertinami baudžiamojo proceso ir baudžiamųjų įstatymų taikymo aspektu. To paties asmens veiksmai civilinėje byloje vertinami pagal civilinio proceso ir civilinių įstatymų reikalavimus. Įrodinėjimo dalykai baudžiamojoje ir civilinėje bylose paprastai yra skirtingi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2008). Baudžiamosiose bylose nustatyti faktai civilinėje byloje turi ribotą prejudicinę galią. Į įrodinėjimo dalyko sudėtį civilinėje byloje įeina, pavyzdžiui, nusikalstama veika padarytos žalos pobūdis ir dydis, nusikaltimo tiesioginės pasekmės (fizinio asmens mirtis, kūno sužalojimai, turto sunaikinimas ir sugadinimas) ir t. t. Šios aplinkybės, nustatytos teismo nuosprendyje, civilinėje byloje turi prejudicinę galią ir negali būti iš naujo įrodinėjamos. Taigi pagal CPK 182 straipsnio 3 punktą teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, neprivalo iš naujo nustatyti teismo nuosprendžiu konstatuotų nusikalstamų veiksmų bei jų civilinių teisinių pasekmių, taip pat to, ar juos padarė asmuo, dėl kurio priimtas teismo nuosprendis, tuo tarpu kiti teismo nuosprendžiu nustatyti faktai prejudicinės galios civilinėje byloje neturi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2008). Sprendžiant dėl to, ar tam tikri priimtame išteisinamajame teismo nuosprendyje konstatuoti faktai gali būti vertinami kaip prejudiciniai nagrinėjamoje civilinėje byloje, yra būtina nustatyti, koks buvo įrodinėjimo dalykas baudžiamojoje byloje ir koks jis yra šioje byloje. Civilinę bylą nagrinėjantis teismas privalo nustatyti ne tik tai, ar sutapo baudžiamojoje ir civilinėje byloje įrodinėtinos aplinkybės, bet ir įvertinti priežastis, kodėl buvo priimtas išteisinamasis nuosprendis: nenustačius nusikalstamos veikos, suėjus senaties terminams, nesant baudžiamajame procese leistinų įrodymų ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-701/2013).
17. Civilinės atsakomybės kontekste asmuo yra laikomas kaltu, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes asmuo nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis). Civilinė atsakomybė neatsiranda tik tada, jei žalą padaręs asmuo ne tik nežinojo, bet ir negalėjo žinoti apie tam tikrų aplinkybių egzistavimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2K-7-49-788/2016).
18. Kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai pripažino prejudiciniu faktu Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 28 d. išteisinamajame nuosprendyje padarytą išvadą, kad nėra vienos iš atsakomybes sąlygų, konkrečiai – atsakovo kaltės.
19. Teisėjų kolegija šį kasacinio skundo argumentą pripažįsta iš dalies pagrįstu ta apimtimi, kuria asmens išteisinimas baudžiamojoje byloje dėl eismo įvykio nereiškia, kad tokio asmens veiksmai civilinės teisės prasme yra laikomi teisėtais ir (ar) kad tokio asmens  veiksmuose nėra kaltės, nes, kaip konstatuota pirmiau nurodytoje kasacinio teismo praktikoje, ne visi civilinės teisės aspektu neteisėti veiksmai reiškia nusikalstamos veikos padarymą.
20. Kita vertus, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamoje byloje spręsdami dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ir kaltės teismai neapsiribojo atsakovo išteisinimo baudžiamojoje byloje faktu, kaip atsakovo kaltę civilinės teisės prasme paneigiančia aplinkybe. Nagrinėjamoje byloje teismai, be kita ko, rėmėsi šiomis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus baudžiamojoje byloje Nr. 2K-658/2012 nustatytomis eismo įvykio, kurio metu buvo padaryta žala, aplinkybėmis:
1. atsakovas, vairuodamas automobilį ir sukdamas į kairę ne sankryžoje, nedavė kelio priešinga kryptimi tiesiai motociklu važiuojančiam ieškovui, ir dėl to transporto priemonės susidūrė, eismo įvykio metu nukentėjo ieškovas;
2. ieškovo vairuojamas motociklas dideliu greičiu prisivijo antrąja eismo juosta važiuojantį raudonos spalvos automobilį, persirikiavo į pirmąją eismo juostą, aplenkė automobilį ir tada atsitrenkė į atsakovo vairuojamą automobilį;
3. negalima teigti, kad atsakovas, prieš sukdamas į kairę, turėjo ir galėjo numatyti, jog priešpriešinėje kelio juostoje už raudono automobilio važiuos motociklas, kuris viršys greitį ir aplenks šį automobilį;
4. ieškovas, važiuodamas nustatytu apie 83 km/val. greičiu, pažeidė KET reikalavimus, dėl to neturėjo techninės galimybės išvengti susidūrimo su automobiliu stabdydamas motociklą, nes tuo momentu, kada automobilis pradėjo sukti į priešpriešinio eismo juostą, motociklas buvo mažesniu atstumu nuo susidūrimo vietos, negu būtų buvęs, jei būtų važiavęs 83 km/val. greičiu;
5. važiuodamas maksimaliu gyvenvietėje leistinu 50 km/h greičiu, motociklo vairuotojas būtų turėjęs techninę galimybę išvengti susidūrimo.
21. Kasatorius pirmiau nurodytų faktinių aplinkybių neginčija, tačiau nurodo, kad, atsižvelgiant į Lietuvos teismo ekspertizės centro 2011 m. rugsėjo 14 d. ekspertizės akto 8 punktą ir ekspertų parodymus baudžiamojoje byloje, atsakovas, sukdamas į kairę, bet kokiu atveju būtų sudaręs ieškovui kliūtį, net jei ieškovas motociklu būtų važiavęs gyvenvietėje leistinu 50 km/val. ar truputį didesniu greičiu. Pažymėtina, kad pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas naujų faktinių aplinkybių nenustato ir yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių. Tuo tarpu pirmiau nurodytos eismo įvykio aplinkybės, kuriomis remiasi kasatorius, bylą nagrinėjusių pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesiniuose sprendimuose nenustatytos.
22. Kita vertus, ieškovas, be kita ko, kvestionuoja bylą nagrinėjusių teismų išvadas civilinio proceso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aspektu. Todėl teisėjų kolegija pasisako dėl to, ar nenustatydami šios nutarties 21 punkte nurodytų eismo įvykio aplinkybių teismai minėtų normų nepažeidė.
23. Civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12 straipsnis). Įrodymus pateikia šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys (CPK 179 straipsnio 1 dalis). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus šiame Kodekse numatytas išimtis (CPK 185 straipsnio 2 dalis).
24. Remiantis kasacinio teismo praktika, išvadas apie tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą teismas padaro, išanalizavęs byloje pateiktus įrodymus (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnio 1 dalis). Įvertindamas įrodymus teismas įsitikina, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms (įrodinėjimo dalykui) nustatyti. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, ar įrodymas susijęs su byla (CPK 180 straipsnis), koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku (tiesioginis ar netiesioginis, pirminis ar antrinis), ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, jog nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Įrodinėjimo apimties kriterijumi laikytinas protingo žmogaus etalonas ir faktas pripažintinas įrodytu esant visiškam arba beveik visiškam vidiniam teismo įsitikinimui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2010). Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad, spręsdamas dėl įrodymų pakankamumo tam tikram faktui nustatyti, teismas turi atsižvelgti į bylos kategoriją, jos pobūdį, kitas konkrečiu atveju svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2009 ir kt.).
25. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, be kita ko, vertino ir kasatoriaus nurodomus įrodymus – Lietuvos teismo ekspertizės centro 2011 m. rugsėjo 14 d. ekspertizės akto 8 punktą ir ekspertų parodymus baudžiamojoje byloje. Tačiau kartu pirmosios instancijos teismas vertino ir kitus byloje esančius įrodymus, iš esmės paneigiančius ieškovo įrodinėjamas eismo įvykio aplinkybes, konkrečiai – specialisto V. M. išvadą, kurioje nurodyta, kad automobilio vairuotojas, sukdamas į kairę, nesudarytų kliūties priešpriešais atvažiuojančio motociklo vairuotojui, jei šis važiuotų ne didesniu nei leistina greičiu. Pažymėtina, kad būtent šiuo įrodymu, spręsdama dėl eismo įvykio aplinkybių, vadovavosi ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, 2012 m. gegužės 28 d. nuosprendžiu išteisindama atsakovą pagal BK 281 straipsnio 3 dalį. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovas nepaneigė teismo nuosprendžiuose nustatytų aplinkybių. Su tokia išvada sutiko ir apeliacinės instancijos teismas.
26. Ieškovas kasaciniame skunde nenurodė argumentų, kodėl teismai turėjo vadovautis jo nurodytais, o ne kitais priešingas eismo įvykio aplinkybes patvirtinančiais įrodymais. Taip pat ieškovas nenurodė argumentų, kurių pagrindu būtų galima kritiškai vertinti specialisto V. M. išvada grindžiamą eismo įvykio aplinkybių versiją. Dėl to teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti, kad teismai, nenustatydami tokių eismo įvykio aplinkybių, kuriomis kasaciniame skunde remiasi ieškovas, pažeidė šios nutarties 23 ir 24 punktuose nurodytas įrodinėjimą ir (ar) įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas.
27. Ši išvada, vertinama kartu su ieškovo neginčijamomis aplinkybėmis, kad atsakovas negalėjo matyti priešpriešine juosta atvažiuojančio motociklo, kurį vairavo ieškovas, ir kad jei motociklas būtų važiavęs ne didesniu nei leistinas greičiu, jis būtų turėjęs galimybę išvengti susidūrimo, sudaro pagrindą konstatuoti, kad nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės nepatvirtina, jog atsakovas, vairuodamas automobilį, nepaisė protingo ir apdairaus vairuotojo kriterijų ir dėl to pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų išvadomis, kad nagrinėjamoje byloje nenustatyta visų deliktinės atsakomybės sąlygų.
28. Nenustačius aplinkybių, sudarančių pagrindą spręsti dėl atsakovo kaltės, kasacinio skundo argumentai dėl priežastinio ryšio neturi įtakos skundžiamų teismų procesinių sprendimų teisėtumo vertinimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
29. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo spręsti apie jame nurodytų teisės normų pažeidimą priimant skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį ir dėl to šią nutartį panaikinti, todėl nutartis paliktina nepakeista.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

30. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatas išlaidos advokato pagalbai apmokėti atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas. Kasacinį skundą atmetus, kasatoriaus turėtos bylinėjimosi išlaidos kasaciniame teisme jam neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
31. Kasacinis teismas patyrė 4,26 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 22 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Netenkinus ieškovo kasacinio skundo, šios išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš šio proceso dalyvio (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis). 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gegužės 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo G. P. (a. k. duomenys neskelbtini) 4,26 Eur (keturis Eur 26 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų kasaciniame teisme įteikimu, atlyginimo į valstybės biudžetą. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                        Janina Januškienė

Algis Norkūnas

Gediminas Sagatys