(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. gegužės 29 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Antano Rudzinsko ir Žilvino Terebeizos,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo P. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų P. Š. ir bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Litpakas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Emipack“ dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu ir vykdomųjų įrašų panaikinimo, tretieji asmenys, nereiškiantys savarankiškų reikalavimų, bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Muskvila“, Vilniaus rajono 7-ojo notaro biuro notarė J. Š..

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovai P. Š. ir bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Litpakas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami pripažinti negaliojančiu 2022 m. rugsėjo 1 d. išduotą 370 000 Eur paprastą neprotestuotiną vekselį, panaikinti vykdomuosius įrašus, išduotus pagal 2022 m. rugsėjo 1 d. paprastą neprotestuotiną vekselį.

2.       Nurodė, kad trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Muskvila“ įsigijo prekių iš atsakovės UAB „Emipack“, susitarusios, jog bus atsiskaitoma dalimis. Siekdama užtikrinti trečiojo asmens prievoles, ieškovė UAB „Litpakas“ 2022 m. rugsėjo 1 d. pasirašė 370 000 Eur vekselį. Vekselis buvo siejamas su trečiojo asmens prievolėmis ir jo galutiniu atsiskaitymu, t. y. jeigu trečiasis asmuo prievolių nevykdytų, taptų nemokus ir (ar) objektyviai nepavyktų skolos iš jo išieškoti. Nors trečiasis asmuo savo įsipareigojimus vykdė tinkamai ir sumažino skolos dydį (pagal atsakovės ir trečiojo asmens 2023 m. sausio 27 d. sudarytą tarpusavio skolų suderinimo aktą trečiojo asmens įsipareigojimas atsakovei buvo 177 820,85 Eur), atsakovė 2022 m. rugsėjo 1 d. pateikė vekselį vykdymui visai sumai, nepaisydama to, kad įsiskolinimas buvo mažesnis. Be to, atsakovė vekselį pateikė skirtingiems antstoliams tiek dėl UAB „Litpakas“, tiek ir dėl P. Š., todėl be pagrindo yra išieškomi 740 000 Eur, nors skolos likutis už prekes yra tik 177 820,85 Eur.

3.       Ginčo vekselis neatitinka įstatymo nustatytos notarinės formos, todėl neturi paprastojo vekselio teisinės galios, nes vienas iš vekselio davėjų P. Š. vekselį išdavė kaip fizinis asmuo ir garantavo savo asmeniniu turtu, o ne kaip ūkio ir (ar) verslo subjektas. Atsižvelgiant į tai, vekseliui yra taikomas notarinės formos reikalavimas. Notarinės formos nebuvo laikytasi, o tai sandorį daro negaliojantį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.93 straipsnio 3 dalis). Ginčo vekselis negali būti pripažintas paprastu neprotestuotinu vekseliu ir dėl to, kad nėra besąlyginis. Šiuo atveju vekselis yra sąlyginis, nes jame nurodyta, kad jis netenka galios iki numatytos datos UAB „Muskvila“ ir UAB „Litpakas“ sumokėjus UAB „Emipack“ skolas pagal buhalterinę ataskaitą. Atsižvelgiant į tai, egzistuoja Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau – ĮPVĮ) 2 straipsnio 1 dalies imperatyvaus reikalavimo pažeidimas. Sandoris prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms ir yra niekinis (CK 1.80 straipsnis).

4.       Notarė privalėjo patikrinti, ar vekselis buvo išduotas laikantis norminių teisės aktų reikalavimų, ar įsipareigojimo suma nėra mažesnė. Nustačiusi akivaizdžius vekselio formos trūkumus, Vilniaus rajono 7-ojo notaro biuro notarė J. Š. privalėjo atsisakyti išduoti vykdomuosius įrašus pagal 2022 m. rugsėjo 1 d. vekselį.

5.       Ieškovų manymu, vekselis galimai iš viso nebuvo pateiktas apmokėjimui, o iš karto buvo pateiktas pranešimas dėl jo neapmokėjimo. Dėl to atsakovės reikalavimai ieškovams yra grindžiami vekseliu, kuris nebuvo realizuotas ĮPVĮ nustatyta tvarka ir yra praradęs vekselio, kaip abstrakčią mokėjimo prievolę įtvirtinančio vertybinio popieriaus ir savarankiško civilinių teisių objekto, teisinį statusą. Atsižvelgiant į tai, 2022 m. rugsėjo 1 d. vekselis pripažintinas negaliojančiu nuo jo sudarymo momento, kartu panaikinant ir vykdomuosius įrašus, kurie buvo išduoti pagal vekselį.

6.       Be to, vekselis yra išduotas su ieškovų valios trūkumais, kuomet ieškovai vekselį išdavė suklaidinti atsakovės nesąžiningumo, atsakovei siekiant užvaldyti ieškovų verslą. Ieškovų tikroji valia buvo užtikrinti prievolę tik tuo atveju, jeigu trečiasis asmuo taptų nemokus, negalėtų įvykdyti prievolės ir būtų išnaudos visos galimybės iš trečiojo asmens išieškoti. Vekselis nebuvo panaudotas pagal tikrąją šalių valią ir ketinimus. Trečiojo asmens įsipareigojimas atsakovei sudarė 177 820,85 Eur, trečiasis asmuo vykdė prievoles, tačiau, nepaisant to, atsakovė pateikė vekselį vykdymui. Atsakovės reikalavimai ieškovams buvo pareikšti net nebandžius priverstine tvarka išieškoti skolos iš trečiojo asmens. Nėra nustatyta, kad trečiasis asmuo negali atsiskaityti pagal prievoles atsakovei, todėl vekselis negalėjo būti pateiktas vykdyti.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7.       Vilniaus apygardos teismas 2024 m. lapkričio 29 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: sumažino Vilniaus rajono 7-ojojo notaro biuro notarės J. Š. 2022 m. gruodžio 12 d. atliktame vykdomajame įraše notarinio registro Nr. JŠ-13079, kuriuo pagal šį vykdomąjį įrašą pareikalauta solidariai išieškoti iš vekselio davėjos UAB „Litpakas“ ir laiduotojo P. Š. vekselio turėtojos UAB „Emipack“ naudai per vekselio mokėjimo terminą nesumokėtą vekselio sumą nuo 370 000 Eur iki 186 374,78 Eur ir nustatė, jog iš vekselio davėjos UAB „Litpakas“ ir laiduotojo P. Š. vekselio turėtojai UAB „Emipack“ solidariai išieškoma per vekselio mokėjimo terminą nesumokėta vekselio suma 186 374,78 Eur su priklausančiomis 6 proc. metinėmis palūkanomis, apskaičiuotomis nuo vekselio apmokėjimo termino pabaigos (2022 m. gruodžio 1 d.) iki visiško prievolės įvykdymo; solidariai iš vekselio davėjos UAB „Litpakas“ ir laiduotojo P. Š. išieškojo paimtą notaro atlyginimą už vykdomojo įrašo atlikimą, sudarantį 1 836,39 Eur, ir kitas išlaidas (pranešimų siuntimo, prašymo padavimo, kompensacijos už patikras registruose dydis) , sudarančias 19,88 Eur; pagal vykdomąjį įrašą iš vekselio davėjos UAB „Litpakas“ ir laiduotojo P. Š. vekselio turėtojos UAB „Emipack“ naudai solidariai išieškojo iš viso 188 231,05 Eur su priklausančiomis 6 proc. metinėmis palūkanomis, apskaičiuotomis nuo vekselio apmokėjimo termino pabaigos (2022 m. gruodžio 1 d.) iki visiško prievolės įvykdymo; kitą ieškinio dalį atmetė, paskirstė šalių bylinėjimosi išlaidas.

8.       Teismas nustatė, kad nors šalių paaiškinimai dėl ginčo vekselio išdavimo aplinkybių skiriasi, tačiau šalys sudarė bendradarbiavimo susitarimą. Nurodė, kad tarp ieškovo P. Š. vadovaujamos UAB „Litpakas“ (ieškovės) ir atsakovės UAB „Emipack“ 2022 m. rugsėjo 19 d. buvo sudaryta sutartis dėl tarpininkavimo paslaugų, kuria paslaugos teikėja UAB „Litpakas“ įsipareigojo klientės UAB „Emipack“ vardu atlikti tarpininkavimo paslaugas – tarpininkauti įsigyjant ir parduodant klientės didmaišius, pakuotes ir pakavimo medžiagas, teikti konsultacijas, siekiant, jog klientė sudarytų pardavimo sandorius, iš kurių uždirbtų pelno, o klientė įsipareigojo sumokėti paslaugos teikėjai už suteiktas paslaugas. Sutartimi ieškovė UAB „Litpakas“ taip pat įsipareigojo nekonkuruoti su kliente UAB „Emipack“, nekonkuravimo tikslais iki 2023 m. sausio 1 d. užbaigti vykdyti visas iki šios sutarties pasirašymo dienos sudarytas prekių pardavimo sutartis, o nuo 2023 m. sausio 1 d. prekes pardavinėti tik klientės vardu pagal šią sutartį, taip pat įsipareigojo perleisti klientei turimus prekių pirkėjus ir perduoti turimų prekių pirkėjų, kuriems nuo šios sutarties sudarymo dienos prekes pradėtų tiekti klientė, sąrašą, įskaitant, bet neapsiribojant UAB ,,Neogroup“, akcine bendrove (toliau – AB) „Lifosa“, UAB ,,KG“, AB ,,Linas Agro“, UAB ,,Joniškio Grūdai“ ir kt.

9.       Teismas nustatė, kad į Vilniaus rajono 7-ojo notaro biuro notarę J. Š. kreipėsi atsakovės UAB „Emipack“ (vekselio turėtojos) direktorius T. D., prašydamas atlikti vykdomąjį įrašą dėl paprastojo neprotestuotino vekselio neapmokėjimo. Nustačiusi, kad buvo pateikti visi vykdomajam įrašui gauti reikalingi dokumentai ir įrodymai, jog visiems pagal vekselį įsipareigojusiems asmenims yra pranešta, kad vekselis yra nepamokėtas, notarė 2022 m. gruodžio 12 d. atliko vykdomąjį įrašą (notarinio registro Nr. JŠ-13079), kuriuo pareikalavo solidariai išieškoti iš vekselio davėjos UAB „Litpakas“ ir laiduotojo P. Š. vekselio turėtojos UAB „Emipack“ naudai per vekselio mokėjimo terminą nesumokėtą vekselio sumą. Remdamasis bylos duomenimis, teismas nustatė, kad vykdomasis įrašas – antras ir trečias jo egzemplioriai – buvo pateikti vykdyti ne iš karto, nes šalys derėjosi. Ieškovas P. Š., kuris buvo skolininkės UAB „Muskvila“ ir vekselio davėjos UAB „Litpakas“ vadovas, nurodė, kad dalis prievolių buvo įvykdyta, siūlė atsakovei naują skolų dengimo grafiką, tačiau atsakovė nesutiko, reikalavo skolas mokėti nedelsiant.

10.       Teismas nustatė, kad abu vykdomojo įrašo egzempliorius kreditorė UAB „Emipack“ pateikė vykdyti dviem atskiriems antstoliams ir visai nurodytai sumai – 371 857,10 Eur su notaro išlaidomis ir kitomis išlaidomis. Teismas nesutiko, kad toks atsakovės elgesys galėtų būti vertinamas kaip nesąžiningas, nepritarė ieškovo argumentui, jog buvo išieškoma dviguba suma, pažymėjęs, kad vykdomuosiuose dokumentuose nurodyta, jog išieškoma solidariai iš skolininkės UAB „Litpakas“ ir laiduotojo P. Š..

11.       Teismas, remdamasis teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) duomenimis, nustatė, kad UAB „Muskvila“ ir UAB „Litpakas“ buvo iškeltos nemokumo bylos. Nurodė, kad įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais, kurie šiai bylai turi prejudicinę galią, yra patvirtinta skolininkės UAB „Litpakas“ prievolė kreditorei (atsakovei) UAB „Emipack“, t. y. jos reikalavimo teisė ieškovei yra 6 664,26 Eur. Atsižvelgęs į tai, teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovės argumentus dėl ieškovės tarpininkavimo paslaugų sutarties pažeidimų ar kitų atsakovės deklaruojamų iš šios sutarties pažeidimo kilusių nuostolių ir šių argumentų nebevertino.

12.       Įvertinęs šalių rašytiniuose dokumentuose ir teismo posėdžių metu išdėstytus argumentus, liudytojų parodymus, byloje esančius rašytinius įrodymus, teismas nusprendė, kad ieškovų ieškinys yra iš dalies pagrįstas.

13.       Teismas nurodė, kad ginčo vekselis, kaip vienašalis sandoris, išduotas ieškovės UAB „Litpakas“, asmeniškai laiduojant ieškovės akcininkui ir vadovui – ieškovui P. Š., buvo pasirašytas, siekiant užtikrinti prievolių pagal trečiojo asmens UAB „Muskvila“ ir atsakovės UAB „Emipack“ pirkimo–pardavimo sutartį įvykdymą. Teismas nesutiko su ieškovais, kad ginčo vekselis nėra besąlygiškas.

14.       Teismas nustatė, kad ieškovė (vekselio davėja), ginčydama vekselio išrašymą, kaip reikalavimo pagrindą nurodė skirtingas faktines aplinkybes: vekselį pasirašė turėdama kitą valią, atsakovė panaudojo apgaulę. Nustatė, kad ieškovas P. Š. (laiduotojas) vekselį taip pat ginčija tuo pagrindu, jog vekselis neatitiko jo vidinės valios, nes jį pasirašydamas manė, kad pasirašo kaip bendrovės atstovas, o ne kaip fizinis asmuo, jog patyrė iš atsakovės atstovų neleistiną spaudimą, buvo bauginamas. Be to, abu ieškovai nurodė, kad vekselis neatitinka įstatymo nustatytos privalomos notarinės formos, nebuvo tinkamai pateiktas vykdyti, vekselis netekęs galios, nes negalioja pati prievolė, kurią siekta užtikrinti, nebuvo pagrindo vekselį pateikti vykdyti.

15.       Teismas nusprendė, kad ieškovai įrodė, jog trečiojo asmens UAB „Muskvila“ skola vekselio pateikimo vykdyti metu (2022 m. gruodžio 6 d.) ir atsakovės kreipimosi į notarę metu (2022 m. gruodžio 12 d.) buvo 177 820,85 Eur.

16.       Teismas nustatė, kad ginčo vekselyje yra visi ĮPVĮ 77 straipsnio 1 dalyje nurodyti privalomieji paprastojo vekselio rekvizitai. Nurodė, kad įstatymas nenustato privalomos paprastojo vekselio notarinės formos, jeigu vekselio laiduotojas yra fizinis asmuo. Teismas sutiko su notarės argumentu, kad pagal ĮPVĮ 49 straipsnio 1 dalį tiek vekselio davėjas, tiek laiduotojas vekselio turėtojui atsako solidariai, tačiau dėl to laiduotojas netampa vekselio davėju ir dėl to vekselis neprivalo būti notarinės formos. Atsižvelgdamas į tai, teismas nesutiko su ieškovais, kad ginčo vekselis neatitinka įstatymo reikalavimų, yra sąlyginis, o vekselyje esantis papildomas įrašas, jog ginčo vekselis netenka galios iki nurodytos datos UAB „Muskvila“ ir UAB „Litpakas“ sumokėjus UAB „Emipack“ skolas pagal buhalterinę apskaitą, nepaneigia to, kad visi pagal ĮPVĮ būtini rekvizitai vekselyje yra nurodyti.

17.       Teismas ieškovo argumentą, kad atsakovės atstovas apgaule davė jam pasirašyti vekselį su asmeniniu laidavimu, vertino kaip gynybinę poziciją, kurios nepatvirtina jokie bylos duomenys. Teismo vertinimu, ieškovai neįrodė, kad vekselio išdavimo metu vekselio gavėja (atsakovė) buvo nesąžininga. Aplinkybė, kad dalis trečiojo asmens skolos jau buvo atsakovei sumokėta, rodo atsakovės nesąžiningumą ne vekselio išdavimo, o jo pateikimo vykdyti metu. Dėl šios priežasties teismas nusprendė ieškinį tenkinti iš dalies, sumažinant notarės išduoto vykdomojo įrašo pagrindu išieškomą sumą iki esamo prievolės dydžio – 186 374,78 Eur.

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

18.       Ieškovas P. Š. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 29 d. sprendimo dalį, kuria ieškovų ieškinys buvo atmestas ir ieškinį patenkinti visiškai, kviesti M. A. kaip liudytoją ir apklausti šį asmenį teismo posėdžio metu, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

18.1.       Teismas nepagrįstai neįvertino, kad vekselis buvo sudarytas apgaulės būdu (CK 1.91 straipsnis). Ieškovo P. Š. vekselio laidavimas buvo sudarytas išimtinai dėl atsakovės (atsakovės akcininkų) apgaulės. Asmenys, kurie tiesiogiai dalyvavo vekselio sudaryme, niekuomet nediskutavo ir nesvarstė galimybės į vekselio turinį įtraukti asmeninį fizinio asmens laidavimą. Atsakovės akcininkai nuolat teigė ir siekė sudaryti įspūdį, kad visuomet bus ieškoma taikaus sprendimo. Egzistuoja visos CK 1.91 straipsnyje nurodytos sąlygos. Šias ieškovo įrodinėjamas aplinkybes patvirtino bylos dalyviai ir liudytojai: ieškovas P. Š., liudytojas T. D. (buvęs atsakovės direktorius), atsakovės akcininkas N. S., atsakovės direktorius V. P.. Teismas ignoravo aplinkybę, kad atsakovė darė tiesioginį spaudimą ieškovui pasirašyti vekselį nedelsiant prekybos centre, taip sukuriant situaciją, kurioje ieškovas neturėjo nei laiko, nei realios galimybės tinkamai susipažinti su pakoreguotu vekseliu.

18.2.       Atsakovas, siekdamas suklaidinti teismą, sąmoningai pateikė ne tą vekselio „word“ versiją. Kaip matyti, iš pateiktos „word“ versijos, dokumentas paskutinį kartą buvo spausdintas 2016 m. birželio 23 d. 10.06 val. Akivaizdu, kad pateikta „word“ versija nėra aktuali bylai, nes ginčo vekselis turėjo būti atspausdintas 2022 m. rugsėjo 1 d.

18.3.       Vekselis yra išduotas pažeidžiant jo formos reikalavimus, todėl yra pripažintinas negaliojančiu nuo jo sudarymo momento pagal CK 1.80 straipsnį. ĮPVĮ 77 straipsnio 2 dalis nustato, kad paprastasis vekselis, kurio suma didesnė kaip 3 000 Eur, turi būti notarinės formos, jeigu vekselio davėjas yra fizinis asmuo arba ūkio subjektas, tvarkantis apskaitą pagal supaprastintos apskaitos taisykles. Sisteminis CK ir ĮPVĮ nuostatų aiškinimas turi būti pripažįstamas įpareigojančiu šalis sudaryti notarinės formos vekselį ir tais atvejais, kai už vekselį, kurio suma didesnė kaip 3 000 Eur, laiduoja fizinis asmuo. Notarinė sandorio (vekselio) forma užtikrina, kad fiziniais asmenimis analogiško pobūdžio situacijose nebūtų pasinaudota. Vekselio laiduotojui, kaip ir vekselio davėjui, turėtų būti taikomi analogiško pobūdžio reikalavimai, kurie yra numatyti ĮPVĮ 77 straipsnio 2 dalyje. Laiduotojas, būdamas solidariuoju bendraskoliu, teisine prasme turi visas skolininko teises ir pareigas. Atitinkamai, laiduotojo teisės turi būti ginamos analogiškai, kaip ir vekselio davėjo. Vadinasi, vekselio neįvykdymo atveju teisiškai nereikšminga, ar ieškovas vekselyje yra įvardinamas kaip „laiduotojas“ ar „vekselio davėjas“, nes laiduotojas atsako kreditoriui kaip bendraskolis. Nagrinėjamu atveju nebuvo laikytasi ĮPVĮ 77 straipsnio 2 dalyje numatyto privalomo notarinės sandorio formos reikalavimo.

19.       Atsakovė UAB „Emipack“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydama jo netenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

19.1.       Apeliantas neįrodė apgaulės, kaip laidavimo pagal vekselį, negaliojimo pagrindo. Vekselio davėja yra ieškovė UAB „Litpakas“, kurios vardu ir interesais veikė pats apeliantas, būdamas šios bendrovės akcininku ir vadovu. Apelianto pozicija, kad jis, būdamas UAB „Litpakas“ vadovu (atstovu), sudarydamas vienašalį sandorį (būdamas vekselio davėjos atstovu ir taip užtvirtindamas savo atstovaujamos bendrovės valią), nesuprato, jog vekselyje įtraukta sąlyga ir dėl jo asmeninio laidavimo, tėra jo gynybinė pozicija. Nėra įrodymų, kad kreditoriaus pagal vekselį atstovai būtų kažkokiu būdu klaidinę apeliantą. Vekselis ir jame esantis Apelianto laidavimas buvo dviejų patyrusių verslo subjektų pasiektas kompromisinis susitarimas, kuriuo UAB „Emipack“ sutiko atidėti prievolių įvykdymo terminą, o apeliantas, atstovaudamas vekselio davėją, sutiko išduoti vekselį ir asmeniškai už jį laiduoti. Dėl to vekselis ir jame esantis laidavimas nėra ir negali būti vertinamas kaip apgaulė.

19.2.       Nei CK, nei ĮPVĮ nuostatos nenumato privalomos notarinės formos tuo atveju, kai laiduotoju pagal vekselį yra fizinis asmuo. Apelianto pateikiamas teisės aiškinimas, kad pagal analogiją taikytina teisės aktų nuostata dėl privalomos notarinės sandorio forma, kuomet vekselio davėjas yra fizinis asmuo ir vekselio suma viršija 3 000 Eur, yra nepagrįstas.

19.3.       Apeliantas prašymą apklausti M. A. buvo pateikęs ir pirmosios instancijos teismui, tačiau šis jo prašymas buvo atmestas. Apeliantas nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliaciniame skunde nepagrindė, ką galėtų paliudyti šis asmuo, nepateikė įrodymų, kad šis asmuo kokiu nors būdu dalyvavo sudarant ginčo sandorį. Apeliantas formuluoja prašymą dėl liudytojo apklausos, tačiau nereiškia atskiro prašymo dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka. Neegzistuoja išimtinės aplinkybės, dėl kurių apeliacinis skundas turėtų būti nagrinėjamas teismo posėdyje žodinio proceso tvarka.

20.       Ieškovė BUAB „Litpakas“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydama jį spręsti teismo nuožiūra, prašymą dėl liudytojo apklausos atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

20.1.       Nėra pagrindo teigti, kad vekselis turėjo būti patvirtintas notaro. Vekselio formos reikalavimai taikytini atsižvelgiant į vekselio davėjo asmenį ir vekselio sumą. Laiduotojo pagal vekselį asmuo neturi įtakos vekselio formai.

20.2.       Apeliantas visiškai nepagrindė ir neįrodė, kad konkretus asmuo galėtų būti liudytojas ir galėtų nurodyti aplinkybes, susijusias su byla. Jokių faktinių aplinkybių, susijusių su ieškovo laidavimu pagal vekselį M. A. paliudyti negali, nes laidavimo pagal vekselį rengime jis nedalyvavo.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

21.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Dėl liudytojo apklausos

22.       Ieškovas P. Š., pateikęs apeliacinį skundą, prašė šaukti į bylos nagrinėjimą ir apklausti kaip liudytoją M. A., kurį pirmosios instancijos teismas atsisakė apklausti.

23.       Pažymėtina, kad nors apeliantas prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka nereiškė, tačiau, atsižvelgiant į tokį jo prašymą dėl liudytojo apklausos, akivaizdu, jog jis siekia žodinio bylos nagrinėjimo.

24.       Pagal bendrąją bylų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklę, nustatytą CPK 321 straipsnio 1 dalyje, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. CPK 322 straipsnyje įtvirtinta teismo diskrecijos teisė skirti apeliacinio skundo nagrinėjimą žodinio proceso tvarka tais atvejais, kai teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas.

25.       CPK 190 straipsnis nustato, kad dalyvaujantis byloje asmuo, prašantis šaukti liudytoją, be kita ko, privalo nurodyti tas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, kurias šis liudytojas gali patvirtinti.

26.       Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju apelianto nurodytos aplinkybės dėl būtinybės apklausti liudytoją nepagrindžia nei skundo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, nei liudytojo iškvietimo būtinumo. Nustatyta, kad prašymą dėl liudytojo M. A. apklausos apeliantas buvo pateikęs ir pirmosios instancijos teismui, tačiau šis jo prašymas nebuvo tenkintas. Pažymėtina, kad apeliantas nepagrindė, kokias bylai reikšmingas faktines aplinkybes galėtų patvirtinti ar paneigti šis asmuo, nepateikė įrodymų, jog prašomas iškviesti asmuo būtų dalyvavęs apeliantui, kaip laiduotojui, ir vekselio davėjos atstovui pasirašant ginčo sandorį bei galėtų paaiškinti su šioje byloje ginčijamu vekselio sandorio sudarymu susijusias aplinkybes.

27.       Teisėjų kolegija, nenustačiusi prielaidų, suponuojančių būtinumą šią bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir kviesti apelianto nurodomą asmenį kaip liudytoją, nusprendžia, kad nėra pagrindo patenkinti tokį jo prašymą.

Byloje reikšmingos faktinės aplinkybės

28.       Byloje nustatyta, kad trečiasis asmuo UAB „Muskvila“ prekių pirkimo–pardavimo sutartimis įsigijo iš atsakovės UAB „Emipack“ prekių. Kadangi įsigytų prekių vertė buvo didelė, šalys sutarė, kad už jas bus atsiskaitoma dalimis.

29.       Siekdama užtikrinti tinkamą trečiojo asmens UAB „Muskvila“ prievolių įvykdymą (atsiskaitymą už įsigytas prekes), atsakovė UAB „Litpakas“, atstovaujama direktoriaus P. Š., 2022 m. rugsėjo 1 d. pasirašė paprastą neprotestuotiną vekselį, pagal kurį įsipareigojo besąlygiškai sumokėti 370 000 Eur vekselio gavėjai – atsakovei UAB „Emipack“. Vekselyje nurodyta, kad jis turi būti apmokėtas iki 2022 m. gruodžio 1 d., taip pat nurodytas solidarus laiduotojas – UAB „Litpakas“ akcininkas P. Š.. Vekselis pasirašytas tiek vekselio davėjos UAB „Litpakas“, atstovaujamos direktoriaus P. Š., tiek ir paties laiduotojo P. Š..

30.       Nustatyta, kad tiek ieškovės UAB „Litpakas“, tiek ir trečiojo asmens UAB „Muskvila“ vieninteliu akcininku ir vadovu buvo ieškovas P. Š..

31.       Atsakovė UAB „Emipack“ 2022 m. gruodžio 12 d. kreipėsi į Vilniaus rajono 7-ojo notaro biuro notarę J. Š., prašydama atlikti vykdomąjį įrašą dėl paprastojo neprotestuotino vekselio neapmokėjimo. Nustačiusi, kad buvo pateikti visi vykdomajam įrašui gauti reikalingi dokumentai bei įrodymai, jog visiems pagal vekselį įsipareigojusiems asmenims yra pranešta, kad vekselis yra nepamokėtas, notarė 2022 m. gruodžio 12 d. atliko vykdomąjį įrašą (trimis egzemplioriais), kuriuo pareikalavo solidariai išieškoti iš vekselio davėjos UAB „Litpakas“ ir laiduotojo P. Š. vekselio gavėjai UAB „Emipack“ per vekselio mokėjimo terminą nesumokėtą vekselio sumą.

32.       Atsakovė vykdomuosius įrašus 2023 m. vasario 7 d. pateikė vykdyti antstoliui A. N. dėl išieškojimo iš skolininkės UAB „Litpakas“ ir antstoliui S. M. dėl išieškojimo iš skolininko P. Š..

33.       Ginčas nagrinėjamoje byloje kilo dėl vekselio (ne)teisėtumo. Apeliantas (ieškovas) P. Š., nesutikdamas su skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi atmesti ieškinį dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu, įrodinėja, kad vekselis buvo sudarytas dėl apgaulės (CK 1.91 straipsnis), be to, yra negaliojantis pagal CK 1.80 straipsnį, nes neatitinka ĮPVĮ 77 straipsnio 2 dalyje nustatyto formos reikalavimo.

Dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu CK 1.91 straipsnio pagrindu

34.       Sandoriais laikomi asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 straipsnio 1 dalis). Teismų praktikoje pripažįstama, kad vekselio išrašymas yra abstraktus vienašalis sandoris, kuriuo jį išrašiusio subjekto valia yra sukuriama mokėjimo prievolė.

35.       Remiantis CK 1.105 straipsnio 1 dalimi, ĮVPĮ 2 straipsnio 1 dalimi, vekselis, kaip vertybinis popierius, – tai dokumentas, kuriuo jį išrašantis asmuo be išlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui arba kuriuo tai padaryti pavedama kitam asmeniui. Paprastuoju vekseliu jo davėjas pats įsipareigoja sumokėti jame nurodytą sumą (CK 1.105 straipsnio 4 dalis, ĮVPĮ 2 straipsnio 4 dalis).

36.       CK 1.91 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dėl apgaulės sudarytas sandoris gali būti teismo pripažintas negaliojančiu pagal nukentėjusiojo ieškinį. Šio straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad apgaulė taip pat gali būti sandorio šalies tylėjimas, t. y. aplinkybių, kurias žinodama kita sandorio šalis nebūtų sudariusi sandorio, nuslėpimas, jeigu, vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, tos aplinkybės turėjo būti atskleistos kitai šaliai, arba aktyvūs veiksmai, kuriais siekiama suklaidinti kitą sandorio šalį dėl sandorio efekto, jo esminių sąlygų, sandorį sudarančio asmens civilinio teisinio subjektiškumo bei kitų esminių aplinkybių.

37.       Ginčijant sandorį dėl apgaulės (CK 1.91 straipsnio 1 dalis), iš esmės yra keliamas sandorį sudariusio asmens vidinės valios neatitikties jos išorinei išraiškai, nurodytai sudarytame sandoryje, dėl tam tikrų objektyvių aplinkybių klausimas. Taigi sprendžiant dėl tokio sandorio teisėtumo pagrindinės įrodinėjimo dalyką sudarančios objektyvios aplinkybės yra tokios, dėl kurių asmens vidinė valia galėjo būti kitokia sandorio sudarymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274-611/2015; 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-329-916/2015; 2019 m. sausio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-89-915/2019, 40 punktas; 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-197-916/2019, 61 punktas).

38.       Apgaule galima pripažinti tik tokius tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamą įtaką šalies valiai susiformuoti. Kai reiškiamas reikalavimas pripažinti negaliojančiu dėl apgaulės sudarytą sandorį, byloje turi būti tiriama ir vertinama, ar atsakovas atliko tyčinius nesąžiningus veiksmus (tyčia pranešė tikrovės neatitinkančias žinias arba nutylėjo svarbias aplinkybes dėl esminių sudaromo sandorio elementų, siekdamas suklaidinti ieškovą), dėl kurių ieškovas buvo paskatintas sudaryti ne tokį sandorį, kokį jis iš tikrųjų siekė sudaryti, taip pat turi būti tiriamas bei vertinamas ir ieškovo elgesys tiek prieš sandorio sudarymą, tiek ir sudarant sandorį bei po sandorio sudarymo. Sprendžiant dėl apgaulės konstatavimo, abiejų šalių veiksmai turi būti vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-609/2008; 2021 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-87-611/2021, 28 punktas).

39.       Apgaulės atveju apgautosios sandorio šalies valią paveikia kitos šalies ar trečiojo asmens nesąžiningi veiksmai (tiek aktyvūs, tiek ir nutylėjimas). Apgaulės atveju sudarytas sandoris yra ne sandorio šalies laisvos valios išraiškos rezultatas, o kitos sandorio šalies ar trečiojo asmens nesąžiningų veiksmų rezultatas. Jeigu apgaulės nebūtų buvę, apgautoji sandorio šalis sandorio arba apskritai nebūtų sudariusi, arba būtų sudariusi jį visiškai kitokiomis sąlygomis. Dėl to būtina analizuoti apgautosios sandorio šalies valios formavimosi procesą, jos tikruosius ketinimus, aiškintis, ar ji suvokė tikrąją sandorio, atskirų jo sąlygų esmę, ar ji sprendimą dėl sandorio sudarymo ar atskirų jo sąlygų priėmė savarankiškai, ar veikiama kitų, pašalinių veiksnių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2013; 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-329-916/2015; 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-197-916/2019, 61 punktas).

40.       Nagrinėjamu atveju apeliantas, teigdamas, kad vekselis buvo sudarytas dėl apgaulės, įrodinėja, jog atsakovė (vekselio gavėja) UAB „Emipack“ darė spaudimą P. Š. kuo greičiau pasirašyti vekselį, sudarydama įspūdį, kad bus ieškoma taikaus sprendimo būdo, be to, šalys, dalyvavusios pasirašant vekselį, nesvarstė galimybės į vekselį įtraukti P. Š., kaip fizinio asmens, laidavimo.

41.       CPK 178 straipsnis nustato, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Nagrinėjamu atveju apeliantas, išskyrus deklaratyvius teiginius apie jam neva darytą psichologinį spaudimą, neaptariant galimybės į vekselį įtraukti fizinio asmens laidavimo, nepateikė įrodymų tokioms aplinkybėms, t. y. nesąžiningiems atsakovės – vekselio gavėjos UAB „Emipack“ – veiksmams pagrįsti. Visų pirma, kaip matyti iš paties apelianto paaiškinimų, vekselio jis nepasirašė iškart, nes turėjo tam tikrų pastebėjimų dėl vekselio turinio – nebuvo nurodyta, kad užtikrinama trečiojo asmens prievolė, todėl prašė atsakovės įterpti į vekselį papildomą sąlygą, į kurią buvo atsižvelgta, vekselio tekstą pakoreguojant. Šios aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, įrodo, kad apeliantas, tiek kaip fizinis asmuo (laiduotojas), tiek kaip vekselio davėjos – ieškovės UAB „Litpakas“ – atstovas (direktorius) su pasirašomo vekselio turiniu vis tik buvo susipažinęs ir jį išanalizavęs. Atsižvelgiant į tai, apelianto skundo argumentai, kad jis buvo skubinamas pasirašyti vekselį, darant jam psichologinį spaudimą, atmestini kaip neįrodyti.

42.       Pažymėtina ir tai, kad vekselį ieškovas P. Š. pasirašė ne tik kaip vekselio davėjos UAB „Litpakas“ atstovas (vadovas), užtikrinant trečiojo asmens UAB „Muskvilta“, kurios akcininku ir vadovu taip pat buvo P. Š., tinkamą įvykdymą, bet ir kaip laiduotojas-fizinis asmuo, solidariai atsakingas kartu su vekselio davėja UAB „Litpakas“. Duodamas parodymus pirmosios instancijos teisme, P. Š. paaiškino, kad jis yra ilgametis verslininkas, turintis aukštąjį išsilavinimą, 22 metus dirbęs tarptautinėje ir diplomatinėje tarnyboje, bendradarbiavęs su partneriais užsienyje ir pan. Šios aplinkybės – apelianto turima patirtis, išsilavinimas – teisėjų kolegijos vertinimu, leidžia pagrįstai abejoti, kad jis, pasirašydamas ginčo vekselį, iš tiesų nesuprato, jog įsipareigoja asmeniškai laiduoti už trečiojo asmens prievoles atsakovei, kai tokia sąlyga aiškiai ir konkrečiai buvo nurodyta pačiame vekselyje. Juo labiau kad ieškovui, kaip savo srities profesionalui ir verslininkui, keliami didesni profesionalumo, atidumo ir rūpestingumo reikalavimai.

43.       Be to, kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, versiją, kad P. Š. vekselį pasirašė kaip laiduotojas dėl atsakovės (vekselio gavėjos) apgaulės, nes šalys, dalyvavusios vekselio pasirašyme, niekuomet nediskutavo ir nesvarstė galimybės į vekselio turinį įtraukti fizinio asmens laidavimo, apeliantas iškėlė tik beveik po metų bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme, 2024 m. vasario 26 d. pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose. Iki tol nei ieškinyje, kuris teismui buvo pateiktas 2023 m. vasario 28 d., nei dublike apeliantas nė karto nesirėmė aplinkybe, kad vekselį jis, kaip laiduotojas, pasirašė dėl atsakovės UAB „Emipack“ apgaulės, pastarajai nesąžiningai į vekselį įtraukus fizinio asmens laidavimą.

44.       Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliantas neįrodė, jog jo valiai susiformuoti – pasirašyti ginčo vekselį kaip laiduotojui, solidariai atsakingam kartu su UAB „Litpakas“ už trečiojo asmens prievoles – lemiamą įtaką turėjo apgaulingi ir nesąžiningi atsakovės UAB „Emipack“ veiksmai ir (ar) psichologinis spaudimas. Atsižvelgiant į tai, laikytina pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad pripažinti ginčo vekselį negaliojančiu CK 1.91 straipsnio pagrindu, kaip sudarytą dėl apgaulės, nėra pagrindo.

Dėl vekseliui keliamų formos reikalavimų (ne)tinkamo laikymosi

45.       Ginčas byloje kilo ir dėl vekselio formos. Apelianto teigimu, ginčo vekselis išduotas pažeidžiant jo formos reikalavimus, nustatytus ĮPVĮ 77 straipsnio 2 dalyje, todėl, vadovaujantis CK 1.80 straipsniu, pripažintinas negaliojančiu nuo sudarymo momento. Apelianto manymu, sisteminis CK ir ĮPVĮ nuostatų aiškinimas leidžia daryti išvadą, kad ginčo vekselis, kurio suma didesnė nei 3 000 Eur ir kai laiduoja fizinis asmuo, turi būti notarinės formos.

46.       Sandorio forma – tai sandorį sudarančių šalių valios išraiška tam tikru būdu. Įstatymo nustatytus reikalavimus sandorio formai lemia sandorio sudėtingumas, reikšmė, sandorio dalyko pobūdis. Priklausomai nuo sudėtingumo ir kitų aptartų kriterijų, sandoriai sudaromi konkliudentiniais veiksmais, žodžiu ar paprasta rašytine forma (CK 1.71–1.73 straipsniai), o įstatymo nustatytais atvejais – notarine forma (CK 1.74 straipsnis). Sandorių, kuriems nenustatyta privalomo notarinio tvirtinimo, formos nesilaikymas nedaro jų negaliojančių, išskyrus atvejus, kada toks negaliojimas įsakmiai nurodytas įstatymuose (CK 1.93 straipsnio 1 dalis) bei sukuria tam tikrus šalių siekiamus teisinius padarinius ir tik kilus ginčui pasunkina tokio sandorio sudarymo ar jo vykdymo fakto įrodinėjimą (CK 1.93 straipsnio 2 dalis), o įstatymo nustatytos notarinės formos nesilaikymas visais atvejais daro sandorį negaliojantį (CK 1.93 straipsnio 3 dalis).

47.       Tiek CK 1.105 straipsnio 5 dalis, tiek ĮPVĮ 77 straipsnio 2 dalis nustato, kad paprastasis vekselis, kurio suma didesnė kaip trys tūkstančiai eurų, turi būti notarinės formos, jeigu vekselio davėjas yra fizinis asmuo arba ūkio subjektas, tvarkantis apskaitą pagal supaprastintos apskaitos taisykles.

48.       Nagrinėjamu atveju, kaip jau buvo minėta, ginčo vekselio davėja buvo ieškovė UAB „Litpakas“. Be to, pačiame vekselyje pažymėta, kad vekselio davėjas nėra ūkio subjektas, tvarkantis apskaitą pagal supaprastintos apskaitos taisykles. Atsižvelgiant į tai, UAB „Litpakas“ pasirašytam vekseliui, remiantis paminėtomis CK 1.105 straipsnio 5 dalies ir ĮPVĮ 77 straipsnio 2 dalies nuostatomis, užteko paprastos rašytinės, o ne notarinės formos.

49.       ĮPVĮ 32 straipsnio 1 dalis nustato, kad visos vekselio sumos arba jos dalies apmokėjimas gali būti užtikrinamas laidavimu.  Laidavimas įrašomas vekselyje arba jo pratąsoje (ĮPVĮ 33 straipsnio 1 dalis). Laidavimas išreiškiamas žodžiu „laiduota“ arba kitu atitinkamu įrašu ir laiduotojo parašu (ĮPVĮ 33 straipsnio 2 dalis).  Laiduotojas yra įpareigotas lygiai taip pat kaip ir asmuo, už kurį jis laidavo (ĮPVĮ 34 straipsnio 1 dalis). ĮPVĮ 49 straipsnio 1 dalis nustato, kad visi – vekselio davėjas, akceptantas, indosantai ir laiduotojai – vekselio turėtojui atsako solidariai. Vekselio turėtojas turi teisę pareikšti reikalavimus visiems nurodytiems asmenims, kiekvienam iš jų atskirai ir visiems kartu, nesilaikydamas įsipareigojimų eiliškumo (ĮPVĮ 49 straipsnio 2 dalis).

50.       Taigi aptartos ĮPVĮ nuostatos numato, kad vekselis gali būti užtikrinamas laidavimu, atliekant apie tai įrašą pačiame vekselyje. Tokiu atveju tiek vekselio davėjas, tiek ir laiduotojas atsako vekselio gavėjui solidariai. Tačiau, priešingai nei įrodinėja apeliantas, vien dėl to laiduotojas netampa vekselio davėju ir vekselis, nepriklausomai nuo laidavimo prievolės dydžio ar laiduotojo asmens (fizinis ar juridinis asmuo), neprivalo būti notarinės formos. Taigi apeliantas nepagrįstai CK ir ĮPVĮ nuostatas dėl vekseliui nustatytos formos aiškina plečiamai, pagal vekselį laidavusį fizinį asmenį iš esmės prilygindamas vekselio davėjui.

51.       Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija laiko pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, jog, vadovaujantis prieš tai aptartomis ĮPVĮ nuostatomis, tiek vekselio davėjas, tiek laiduotojas vekselio turėtojui atsako solidariai, tačiau dėl to, kad įstatymas numato jų dviejų solidarią atsakomybę, laiduotojas, net jei jis ir yra fizinis asmuo, per se (savaime, pats vienas) netampa vekselio davėju ir dėl to vekselis, priešingai nei įrodinėja apeliantas, neprivalo būti notarinės formos. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas atmesti ieškovo ieškinį dėl ginčo vekselio pripažinimo negaliojančiu CK 1.80 straipsnio pagrindu yra teisėtas ir pagrįstas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

52.       Apelianto P. Š. apeliacinį skundą atmetus, jo apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

53.       Atsakovė UAB „Emipack“, pateikusi atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašė priteisti jos apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Byloje esantys duomenys (2025 m. vasario 6 d. sąskaita faktūra, AB SEB banko mokėjimo patvirtinimas) patvirtina, kad atsakovės apeliacinės instancijos teisme patirtos advokato pagalbos išlaidos sudarė 2 420 Eur.

54.       Pagal Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos), nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas turi atsižvelgti į 8 punkte nurodytus maksimalius dydžius ir į 2 punkte nustatytus kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas ir kitas svarbias aplinkybes. Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas valstybės įmonės Valstybės duomenų agentūros skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

55.       Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės išlaidos už advokato pagalbą, rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą, buvo patirtos 2025 m. vasario mėn. (išrašyta ir apmokėta sąskaita faktūra), remiantis Rekomendacijų 7 punktu, taikytinas 2024 m. III ketvirčio vidutinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris sudarė 2 237,90 Eur. Rekomendacijų 8.11 papunktis nustato, kad už atsiliepimą į apeliacinį skundą taikytinas 1,3 koeficientas, todėl maksimali priteistina suma sudarytų 2 909,27 Eur (1,3 x 2 237,90 Eur). Atsakovės prašomos priteisti 2 420 Eur advokato pagalbos išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio, todėl, apeliacinį skundą atmetus, priteisiamos iš ieškovo P. Š..

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Emipack“ (juridinio asmens kodas 305567445) iš ieškovo P. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 2 420 Eur (du tūkstančius keturis šimtus dvidešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai                                                                        Rasa Gudžiūnienė

                                                                                Antanas Rudzinskas

                                                                                Žilvinas Terebeiza