Civilinė byla Nr. 2-1597/2011

Procesinio sprendimo kategorija 110.4 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. gegužės 19 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Gasiūnienės ir Marytės Mitkuvienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. kovo 10 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje Nr. 2-2072-413/2011 dėl perkančiosios organizacijos sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo sudaryti viešojo pirkimo sutartį pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Autokausta“ ieškinį atsakovui viešajai įstaigai Kauno regiono atliekų valdymo centrui, tretieji asmenys Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūrai, Viešųjų pirkimų tarnybai prie Lietuvos Respublikos Ūkio ministerijos.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB „Autokausta“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti neteisėtu atsakovo VšĮ Kauno regiono atliekų tvarkymo centro 2011-03-02 sprendimą Nr. 40, kuriuo nuspręsta nepasirašyti su juo, kaip pirkimo laimėtoju, viešojo pirkimo sutarties, bei įpareigoti atsakovą sudaryti su juo tokią sutartį. Nurodė, kad atsakovas 2011-03-02 sprendimu, vadovaudamasis Viešųjų pirkimų tarnybos ir Aplinkos projektų valdymo agentūros sprendimais, nutraukė viešojo pirkimo procedūrą „Dėl penkių didelių gabaritų atliekų surinkimo ir dviejų kompostavimo aikštelių Kauno regione statybos darbų“, kurios laimėtoju jis buvo pripažintas. Ieškovo nuomone, atsakovo sprendimas nutraukti pirkimo procedūras bei nepasirašyti viešojo pirkimo sutarties su juo yra neteisėtas.

Reikalavimams užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovui iš naujo skelbti viešojo pirkimo procedūrą dėl paminėtų darbų įsigijimo. Nurodo, kad  netaikius šių priemonių atsakovas paskelbtų naują konkursą ir išrinktų naują laimėtoją, todėl būsimo teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, be to, jis patirtų nuostolių, kurie susidarė dėl 4 mėnesius trukusio pasirengimo konkursui, išteklių kaupimo ir kt. Ieškovo nuomone, dėl šių priemonių taikymo byloje dalyvaujantys asmenys nepatirs neigiamų pasekmių.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apygardos teismas 2011 m. kovo 10 d. nutartimi patenkino ieškovo UAB „Autokausta“ prašymą, t. y. uždraudė atsakovui iš naujo skelbti viešo pirkimo procedūrą, o tuo atveju, jei ji yra paskelbta – sustabdė jos vykdymą, uždraudžiant sudaryti viešojo pirkimo sutartį. Teismas, įvertinęs ieškinio reikalavimus, sprendė, kad atsakovas gali paskelbti naują konkursą ir su jo laimėtoju sudaryti viešojo pirkimo sutartį, todėl netaikius prašomų priemonių, ieškinio reikalavimai gali tapti beprasmiai, o būsimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų. Minėtas priemones teismas taikė vadovaudamasis CPK 144 straipsniu, Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau VPĮ) 95 straipsnio 5 dalyje įtvirtintais principais, 1989-12-21 Tarybos direktyvos Nr. 89/665/EEB, pakeistos 2007-12-11 Europos parlamento ir Tarybos direktyva 2007/66/EB) 2 straipsnio 1 dalies ,,a“ punkte nurodytų peržiūros procedūrų priemonių pagrindu. Teismas apie ieškovo prašymo nagrinėjimą nepranešė atsakovui, kadangi manė, jog tai gali apsunkinti šių priemonių taikymą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Trečiasis asmuo valstybės biudžetinė įstaiga Aplinkos projektų valdymo agentūra atskiruoju skundu prašo panaikinti teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo prašymą atmesti. Nurodo, kad teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės yra neproporcingos ir pažeidžia viešąjį interesą, nes Europos Sąjungos bei valstybės biudžeto lėšomis finansuojamo projekto tikslas yra užtikrinti prioritetinį visuomenės interesą gyventi švarioje aplinkoje, valstybės interesą įsisavinti kuo daugiau Europos Sąjungos paramos. Europos Sąjungos lėšoms įsisavinti didelės reikšmės turi projektų įgyvendinimas numatytais terminais, todėl dėl ribotų finansavimo terminų (Projekto veiklų įgyvendinimo pabaiga yra 2013-04-21) gali kilti grėsmė žlugti visam projektui.

              Atsiliepimu ieškovas UAB „Autokausta“ prašo skundą atmesti, nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime teigiama, kad trečiasis asmuo nenurodė objektyvių aplinkybių, nepateikė įrodymų, kurių pagrindu būtų galima spręsti, jog yra pažeistas viešasis visuomenės ar valstybės interesas, o vien tai, kad gali būti neįsisavintos Europos Sąjungos lėšos nesudaro pagrindo panaikinti taikytas priemones. Teismas teisingai taikė teisės normas, reglamentuojančias tokių priemonių taikymą. Ieškinys yra grindžiamas tuo, kad viešojo pirkimo sutartį su juo buvo atsisakyta sudaryti tik dėl formalių pažeidimų, todėl nėra pagrindo iš esmės keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Kaip žinoma, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Teismas, nagrinėdamas ginčus dėl viešųjų pirkimų,  taip pat gali taikyti tokias priemones, vadovaudamasis ekonomiškumo, efektyvumo principais bei viešuoju interesu, arba nuspręsti netaikyti, jeigu jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti teikiamą naudą (CPK 145 str. 1 d. 13 p., VPĮ 95 str. 5 d.). Tai reiškia, kad teismui yra suteikta teisė konkrečioje byloje nuspręsti, ar yra faktinis ir teisinis pagrindas užtikrinti ieškinį minėtu teisės institutu, ar tokiomis priemonėmis nebus pažeisti kiti teisiniai gėriai.

Nagrinėjamu atveju, teismas skundžiama nutartimi ieškovo prašymu uždraudė atsakovui perkančiajai organizacijai Kauno regiono atliekų tvarkymo centrui iš naujo skelbti nurodytą viešo pirkimo procedūrą, o tuo atveju, jei jau yra paskelbta, uždraudė sudaryti viešojo pirkimo sutartį. Teismas būtinumą taikyti tokias priemones iš esmės grindė tuo, kad atsakovas su galimai naujai paskelbto konkurso laimėtoju gali sudaryti pirkimo sutartį, dėl ko ieškinio reikalavimai taptų beprasmiai ir būtų apsunkintas būsimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas. Teisėjų kolegija nesutinka, kad nagrinėjamoje situacijoje dėl nurodytų argumentų teismas turėjo pagrindą taikyti minėtas priemones (CPK 185 str.).

Kaip nustatyta aukščiau, perkančioji organizacija VšĮ Kauno regiono atliekų tvarkymo centras 2011-03-02 informavo ieškovą, kad su juo, kaip Konkurso laimėtoju, nepasirašys viešojo pirkimo sutarties, vadovaudamasis Aplinkos projektų valdymo agentūros išvada bei Viešųjų pirkimų tarnybos įpareigojimu. Iš bylos medžiagos matyti, kad Aplinkos projektų valdymo agentūra 2010-11-02 rekomendavo perkančiajai organizacijai (atsakovui) nutraukti minėtą pirkimą ir jį skelbti iš naujo, kadangi nepritaria derinimui pateiktiems dokumentams, tuo tarpu finansiniai pasiūlymai yra jau atplėšti ir yra nepagrįstai atmesti dviejų dalyvių pasiūlymai dėl kvalifikacinių reikalavimų neatitikimo (b. l. 12-15). Viešųjų pirkimo tarnyba 2011-02-10 sprendimu Nr. 4S-484, vadovaudamasi VPĮ 8 straipsnio 3 dalies 6 punktu, įpareigojo perkančiąją organizaciją nutraukti pirkimo procedūras bei pateikti tai patvirtinančius dokumentus (b. l. 16-19). Šios aplinkybės leidžia spręsti, kad perkančioji organizacija pirkimo procedūras nutraukė ne savo iniciatyva, bet gavusi kompetentingų institucijų išvadą bei privalomą nurodymą.

Kaip yra žinoma, įstatymu Viešųjų pirkimų tarnybai yra suteikta teisė įpareigoti perkančiąją organizaciją nutraukti pirkimo procedūras, pakeisti ar panaikinti neteisėtus sprendimus ar veiksmus,  jeigu yra nustatomi VPĮ ir su juo susijusių kitų teisės aktų pažeidimai (VPĮ 8 str. 3 d. 6 p.). Tokie Viešųjų pirkimų tarnybos įpareigojimai yra privalomi perkančiajai organizacijai, tačiau gali būti skundžiami vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 5, 15 straipsniais. Byloje nėra duomenų, kad šis privalomas įpareigojimas būtų ginčijamas teismine tvarka. Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, jog esant tokiai situacijai, nebuvo teisinio pagrindo uždrausti perkančiajai organizacijai skelbti Konkursą bei sudaryti viešojo pirkimo sutartį iki bus išspręstas ginčas šioje byloje.

Teisėjų kolegija nepasisako dėl atsiliepime į skundą nurodytų argumentų, susijusių su ieškinio pagrįstumu, kadangi šioje proceso stadijoje tokios aplinkybės nenustatomos ir nevertinamos. Pažymėtina, kad iš teismų sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Kauno apygardos teismo 2011-05-16 sprendimu ieškinys buvo atmestas (civilinė byla Nr.2-2072-413/2011).

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau nustatytas aplinkybes, įvertinusi skunde, atsiliepime į skundą nurodytus argumentus, daro išvadą, kad atskirasis skundas yra pagrįstas, todėl panaikina pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išsprendžia iš esmės – ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmeta.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 2 punktu,

n u t a r i a :

Panaikinti Kauno apygardos teismo 2011 m. kovo 10 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės.

Netenkinti ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Autokausta“ prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Teisėjos                                                                                                                              Virginija Čekanauskaitė

                                                                                                                                             Danutė Gasiūnienė

                                                                                                                                            Marytė Mitkuvienė