Civilinė byla Nr. e2-5877-1006/2025

Teisminio proceso Nr. 2-52-3-02171-2023-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.4; 2.6.1.5; 2.6.8.10; 2.6.18.6; 3.1.7.6; 3.2.4.4; 3.2.4.11; 3.2.6.1;

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. gegužės 12 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Justė Kliučinskienė,

sekretoriaujant Audronei Glambienei,

dalyvaujant ieškovės atstovei advokatei Linai Šimei,

atsakovės atstovei V. K.

viešame nuotoliniame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Lavireda“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Elektrum Lietuva“ dėl skolos priteisimo, išvadą byloje teikiant institucija BĮ Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) Lavireda (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau - UAB)  „Elektrum Lietuva“ (toliau – ir atsakovė) 10 118,98 Eur delspinigių, 25 190,04 Eur nuostolių, 8 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškinyje nurodė, kad ieškovė (užsakovė) ir atsakovė (rangovė) (duomenys neskelbtini) sudarė Įrangos pirkimo-pardavimo su montavimo darbais sutartį (toliau – ir Sutartis), kurios pagrindu atsakovė įsipareigojo žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) rajone, sumontuoti 499 kW instaliuotos galios saulės fotoelektrinės įrangą, įskaitant saulės elektrinės projektavimo, konstrukcijų montavimo, fotomodulių montavimo darbų atlikimą, visų elementų sujungimą į vientisą veikiančią sistemą, saulės elektrinės paleidimą ir derinimą, o ieškovė įsipareigojo sumokėti atsakovei Sutartyje nurodytą kainą - 339 563 Eur + PVM. Rangos sutarties 3.1 punkte šalys suderino kalendorinį įrangos tiekimo ir darbų atlikimo grafiką, o pagal sutarties 3.3 punktą, įrangos pristatymo ir sumontavimo darbai turėjo būti atlikti (įskaitant derinimo ir eksploatacinius bandymus, pridavimą Valstybinei energetikos reguliavimo tarnybai (toliau ir VERT), AB ESO ir kitoms institucijoms) ir perduoti eksploatuoti ieškovei per 270 dienų nuo sutarties pasirašymo dienos, t. y. vėliausiai iki 2022 m. liepos 19 d.. Sutarties 8.4 punktu šalys susitarė, kad atsakovei neatlikus visų sutartinių darbų iki 2022 m. spalio 15 dienos, ji įsipareigoja sumažinti darbų kainą ieškovės planuotos gauti paramos suma – 86 000 Eur. Tokia nuostata sutartyje atsirado, nes ieškovė savo ruožtu buvo įsipareigojusi iki nustatyto termino įgyvendinti saulės elektrinės projektą prieš Aplinkos projektų valdymo agentūrą. Nurodo, kad atsakovė nesilaikė sutarto kalendorinio grafiko ir sutartinių įsipareigojimų neįvykdė laiku. Atsakovės iniciatyva, 2022 m. rugsėjo 15 d. buvo pasirašytas papildomas susitarimas prie Rangos sutarties, kuriuo sutarties vykdymo terminas pratęstas iki 2023 m. vasario 13 d. 2023 m. balandžio 3 d. atsakovei buvo pateikta Pretenzija dėl esminio sutarties pažeidimo, nes atsakovė neįvykdė savo sutartinių įsipareigojimų, nebendradarbiavo su ieškove. Sutartis buvo įvykdyta tik 2024 m. gegužės 13 d., šalims pasirašius 2024 m. gegužės 13 d. Galutinį įrangos perdavimo – priėmimo aktą (DOK-126744). Taigi, faktinė Sutarties įvykdymo trukmė yra 941 diena, vietoje 270 dienų.

3.       Ieškovė nurodo, kad naujos 499 kW saulės elektrinės įsirengimu buvo siekiama komercinių tikslų - parduoti elektros energijos perteklių nepriklausomiems elektros energijos tiekėjams už rinkos kainą. Ieškinio sumą - 35 309,02 Eur sudaro 10 118,98 Eur delspinigiai už vėlavimą vykdyti Rangos sutartį laikotarpiu nuo 2023 m. vasario 14 d. iki 2023 m. liepos 12 d. ir nuostoliai - 25 190,04 Eur. Ieškovės teigimu, negautos pajamos yra realios, nes ieškovė turi ilgametę patirtį naudojant turimą saulės elektrinę ir parduodant elektros energijos perteklių supirkėjams, o prie ieškinio pridėtos elektros energijos pardavimo sąskaitos (pirkėjas – AB ESO) pagrindžia ieškovės vykdomos veiklos realumą ir negautų pajamų dydį, kuris apskaičiuotas imant realias elektros energijos pardavimo kainas (kuriomis AB ESO realiai pirko energiją iš ieškovės). Naujojoje saulės elektrinėje, kuri turėjo būti paleista veikti iki 2023 m. vasario 14 d., nepagamintas elektros energijos kiekis apskaičiuotas pagal analogiją su jau turima 29,76 kW galios saulės elektrine (pvz. jei 2023 m. kovo mėn. turima saulės elektrinė pagamino 2186 kWh elektros energijos, tai naujoji 499 kW galios saulės elektrinė būtų pagaminusi 36653 kWh energijos). 

4.       Atsakovė pateikė atsiliepimą, kuriame iš dalies sutiko su ieškiniu, t. y. tik su reikalavimu dėl 10 118, 98 Eur delspinigių priteisimo, o kitą reikalavimą - dėl 25 190,04 Eur nuostolių atlyginimo, prašė atmesti. Nurodo, kad ieškovei negali būti priteistos negautos pajamos, nes atsakovė neturi sutartinės prievolės atlyginti nuostolių. Sutartyje numatyta atsakovės prievolė atlyginti nuostolius, atsiradusius nutraukus Sutartį (Sutarties 11.5. punktas) arba atsiradusius laiku nepašalinus defektų, nustatytų per garantinį terminą (Sutarties 8.2.2. punktas). Todėl žala dėl nepagamintos elektros energijos negali būti priteista ieškovei dėl Sutartyje numatyto atsakovės atsakomybės ribojimo. Ieškovė nepateikė realių duomenų apie elektrinės parametrus, taip pat neįmanoma nustatyti ar tokia saulės energijos elektrinė tikrai pagamino ieškovės nurodomą elektros energijos kiekį. Net darant prielaidą, kad panašių (ar analogiškų) parametrų elektros energijos elektrinė pagamina tam tikrą elektros energijos kiekį, negalima teigti, jog tokį kiekį per tą patį laiką turėjo pagaminti ir naujoji elektrinė. Nes iš saulės energijos pagamintos elektros kiekiui didelę reikšmę turi ne tik techniniai įrangos parametrai (jų ieškovė nepagrindė), bet ir specifinė apšvieta, lokacija ir meteorologinės sąlygos (tai privalu įvertinti). Nes dvi tokių pačių techninių parametrų elektrinės gali pagaminti skirtingą elektros energijos kiekį per tą patį laikotarpį tuo pačiu metų laiku. Todėl ieškovės pateikti hipotetiniai skaičiavimai nepagrindžia negautų pajamų.

5.       Ieškovė pateikė dubliką, kuriame palaikė ieškinio reikalavimus ir papildomai nurodė, kad atsakovei sutinkant su reikalavimu dėl 10 118, 98 Eur delspinigių atlyginimo, - šioje dalyje ginčo nėra. Negautos pajamos yra viena iš nuostolių formų. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad negautos pajamos yra asmens tikėtinos gauti lėšos, kurios negautos dėl to, kad buvo sutrikdyta veikla, iš kurios buvo numatyta jas realiai gauti. Negautas pajamas kaip nuostolius apibūdina tokie požymiai, kaip pagrįstas tikėtinumas jas gauti, jeigu pažeidimo nebūtų, ir pajamas suprantant kaip sumą, kurią sudarytų lėšos, kuriomis iš tikro asmuo praturtėtų iš teisėtos veiklos. Atsakovė nepagrįstai teigia, kad ieškovė negali reikalauti netiesioginių nuostolių priteisimo dėl Sutartyje numatyto atsakovės atsakomybės ribojimo. Ieškovės teigimu, Sutartyje neįtvirtintos ribotos atsakomybės sąlygos. Sutartyje yra nuostatos, susijusios su nuostolių atlyginimu: Sutarties 8.2.2 punkte (skyrius „Atsakomybė“) numatyta, kad pardavėjas, pirkėjo nurodytu laiku nepašalinęs defektų, nustatytų per garantinį terminą, atlygina visus Pirkėjo dėl to turėtus tiesioginius nuostolius; Sutarties 9.5 punkte (skyrius „Darbų sauga, priešgaisrinė sauga ir aplinkos apsauga“) numatyta, kad pardavėjas privalo nedelsdamas pranešti Pirkėjui apie žalą, daromą Pirkėjo turtui arba tretiesiems asmenims ir atlyginti visus dėl Pardavėjo kaltės ar neatsargumo Pirkėjui ar tretiesiems asmenims padarytus nuostolius; pagal Sutarties 11.5 punktą (skyrius „Sutarties galiojimas ir keitimas“) šaliai nutraukus Sutartį 11.3. arba 11.4. punktuose numatyta tvarka, šalis, dėl kurios kaltės Sutartis buvo nutraukta, įsipareigoja atlyginti visus kitos šalies patirtus tiesioginius nuostolius, nebent šalys raštu susitarta kitaip. Rangos sutartyje nekalbama apie tariamą atsakovės atsakomybės ribojimą.

6.       Atsakovė pateikė tripliką, kuriame nurodė, kad ieškinys dalyje dėl 25 190,04 Eur nuostolių (negautų pajamų) atlyginimo turi būti atmestas. Papildomai nurodė, kad ieškovė nepagrįstai savo tariamai patirtus nuostolius įrodinėja kaip negautas pajamas iš elektros energijos pardavimo, tarsi elektros energijos elektrinė nepatirtų jokių sąnaudų. Elektros energijos gamyba turi savikainą (maržą) į kurią įskaičiuojamos investicijos, atlyginimai darbuotojams, išlaidos tiekėjams ir pan. Byloje nėra duomenų apie elektros energijos savikainą gaminant elektros energiją savo paties saulės elektrinėje, todėl neįmanoma apskaičiuoti kiek iš tiesų ieškovė galėjo papildomai prarasti (negauti pajamų) dėl elektros energijos nepardavimo. Ieškovės įrodinėjama neva patirta žala dėl nepagamintos elektros energijos negali būti priteista dėl Sutartyje numatyto atsakovės atsakomybės ribojimo (konkrečiais atvejais atlyginami tik tiesioginiai nuostoliai). Be to, pagal CK 6.73 straipsnio 1 dalį, 6.258 straipsnio 2 dalį, kai pareiškiamas reikalavimas atlyginti nuostolius, netesybos įskaitomos į nuostolių atlyginimą. Todėl, net jeigu būtų sutartinė prievolė atsakovei atlyginti ieškovės netiesioginius nuostolius, netesybos turėtų būti įskaitytos į reikalaujamą nuostolių sumą (priteistinas nuostolių dydis sumažintinas delspinigių suma).

II. Teismo posėdyje teiktų proceso dalyvių paaiškinimų esmė

7.       Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė advokatė ieškinį palaikė pilna apimtimi. Nurodė, kad sutinka, jog netesybos turėtų būti įskaitytos į reikalaujamą nuostolių sumą (priteistinas nuostolių dydis sumažintinas delspinigių suma). Papildomai paaiškino, kad nuostolius (negautas pajamas) ieškovė pasiskaičiavo būtent tą sumą, kurią ieškovė būtų gavusi, jeigu atsakovė tinkamai ir laiku būtų įvykdžiusi sutartį. Skaičiavimus darė, naudojant jau esamos saulės elektrinės eksploatavimo dokumentų pagrindu, padarius korekcijas dviejų saulės elektrinių galingumų skirtumu. Nesutiko su atsakovės teiginiais, kad rangos sutartis nenumato galimybės priteisti netiesioginius nuostolius. Nurodė, kad sutarties 4.4.2 punkte yra kalbama apie garantinius įsipareigojimus. Sutarties šabloną parengė ir pateikė atsakovė. Teigė, kad teismas, skaičiuodamas nuostolių dydį, galėtų išskaičiuoti pelno mokesčio sumą. Dėl visų kitų išlaidų ieškovė nesutinka. Atsakovė nepaaiškino, dėl kokių esminių priežasčių nebuvo laiku įvykdyta sutartis. Paaiškino, kad ieškovės direktoriaus teigimu, jis bandydavo skambinti atsakovo darbuotojams, tačiau šie nekeldavo ragelio, neperskambindavo. Taip pat bandydavo rašyti el. paštu, tačiau atsakymų negaudavo. Atsakovės darbuotojai nebuvo aktyvūs, nekomunikuodavo. Saulės elektrinės priežiūros darbai yra atliekami, kainuoja apie 30 Eur. Prašė priteisti 25 190 Eur nuostolius už laikotarpį nuo 2023 m. vasario 14 d. iki 2023 m. liepos 31 d., galimai išskaičiuojant iš šitos sumos pelno mokesčio dydį, bylinėjimosi išlaidas, o delspinigių sumą įskaityti į nuostolių sumą.

8.       Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją bei argumentus, papildomai pažymėjo, kad nuostolių suma visa apimtimi negalėtų būti priteisiama, kadangi ieškovė nepateikė duomenų apie patiriamas sąnaudas. Paaiškino, kad atsakovė neginčija vėlavimo fakto, todėl atsakovė sutinka sumokėti delspinigius. Sutarties sąlygas šalys derino individualiai. Šiuo atveju neteisingai interpretuojamos sutarties sąlygos, kalbančios apie tiesioginių ir netiesioginių nuostolių atlyginimą. Akivaizdu, kad sutarties šalys susitarė, kad, esant griežčiausiam pažeidimui, tada atlyginami tik tiesioginiai nuostoliai. Atsakovės vertinimu, sutarties sąlygas aiškinat tarpusavyje, šalys susitarė kokiais atvejais yra atlyginami tam tikri nuostoliai. Sutartį reikėtų vertinti sistemiškai pagal tikrąją sutarties šalių valią ir ketinimus ir vis tik daryti išvadą, kad šalys dėl netiesioginių nuostolių atlyginimo nebuvo susitariusios. Pritarė ieškovės prašymui įskaityti delspinigių sumą į didesnę nuostolių sumą. Prašė netiesioginių nuostolių (negautų pajamų) nepriteisti. Nurodė, kad įmonės pagrindinė veikla yra elektros energijos tiekimas, o saulės elektrinių įrengimas buvo viena iš veiklos raišių, kuria atsakovė nebeužsiima. Priežasčių dėl laiku neįvykdytos sutarties buvo įvairių, pagrinde tai susiję su santykiais su išorės rangovais, kurie susidūrė su tam tikrais sunkumais įgyvendinant šį projektą, taip pat buvo sunkumų su valstybės institucijomis, be abejo galimai prisidėjo tai, kad vyko personalo kaita, kuri vyksta visose įmonėse. Paaiškino, kad dėl vėlavimo ieškovę nekartą informavo, komunikacija vyko. Palaikė savo teiginius, kad ieškovė neteisingai paskaičiavo negautą pelną, lygindama dvi skirtingas elektrines. Teigė, kad dėl delspinigių ginčo nėra, atsakovė nesutinka dėl netiesioginių nuostolių atlyginimo, kadangi šalys dėl to nesitarė.

Teismas

konstatuoja:

III. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir išvados

9.       Iš bylos duomenų nustatyta, kad šalys (duomenys neskelbtini) sudarė Įrangos pirkimo-pardavimo su montavimo darbais sutartį, kurios pagrindu atsakovė įsipareigojo žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) kaime, Šiaulių rajone, sumontuoti 499 kW instaliuotos galios saulės fotoelektrinės įrangą, įskaitant saulės elektrinės projektavimo, konstrukcijų montavimo, fotomodulių montavimo darbų atlikimą, visų elementų sujungimą į vientisą veikiančią sistemą, saulės elektrinės paleidimą ir derinimą, o ieškovė įsipareigojo sumokėti atsakovei Sutartyje nurodytą kainą - 339 563 Eur + PVM. Pagal sutarties 3.3 punktą, įrangos pristatymo ir sumontavimo darbai turėjo būti atlikti (įskaitant derinimo ir eksploatacinius bandymus, pridavimą Valstybinei energetikos reguliavimo tarnybai (toliau ir VERT), AB ESO ir kitoms institucijoms) ir perduoti eksploatuoti ieškovei per 270 dienų nuo sutarties pasirašymo dienos, t. y. vėliausiai iki 2022 m. liepos 19 d. Sutarties 8.4 punktu šalys susitarė, kad atsakovei neatlikus visų sutartinių darbų iki 2022 m. spalio 15 dienos, ji įsipareigoja sumažinti darbų kainą ieškovės planuotos gauti paramos suma – 86 000 Eur. Atsakovės iniciatyva, 2022 m. rugsėjo 15 d. buvo pasirašytas papildomas susitarimas prie Rangos sutarties, kuriuo sutarties vykdymo terminas pratęstas iki 2023 m. vasario 13 d. 2023 m. balandžio 3 d. atsakovei buvo pateikta Pretenzija dėl esminio sutarties pažeidimo, nes atsakovė neįvykdė savo sutartinių įsipareigojimų, nebendradarbiavo su ieškove. Sutartis buvo įvykdyta 2024 m. gegužės 13 d., šalims pasirašius 2024 m. gegužės 13 d. Galutinį įrangos perdavimo – priėmimo aktą (DOK-126744).

10.       Ieškovė ieškinio reikalavimus grindžia (duomenys neskelbtini) ieškovės Pretenzija atsakovei ir (duomenys neskelbtini) atsakovės atsakymu į pretenziją; 2023 m. liepos 13 d. pranešimu atsakovei dėl delspinigių; 2023 m. liepos 13 d. sąskaita faktūra Nr. ORD 133; Gamybos leidimu ir sąskaitomis, ieškovės išrašytomis AB ESO už parduodamą elektros energiją (2023 m. vasario - liepos mėn.); 2013 m. liepos 23 d Elektros energijos supirkimo iš atsinaujinančių energijos išteklių gamintojo sutartimi; AB ESO mokėjimais ieškovės naudai už elektros energiją bei saulės išteklių žemėlapiu; 2021 m. gegužės 11 d. Paramos sutartimi, sudaryta tarp ieškovės ir Aplinkos projektų valdymo agentūros ir pastarosios 2023 m. spalio 11 d. raštu; 2023 m. lapkričio 17 d. Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos išvada; 2022 m. ir 2023 m. UAB „BALTPOOL“ duomenimis apie mažąsias saulės elektrines; (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) saulės energijos elektrinių techniniais duomenimis; mokėjimo nurodymais - 2021 m. spalio 27 d. Nr. 83 ir 2023 m. rugpjūčio 16 d. Nr.191 (Swedbank) bei sąskaitos išrašu; šalims pasirašius 2024 m. gegužės 13 d. Galutinį įrangos perdavimo – priėmimo aktu; 2023 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaita ir aiškinamuoju raštu; 2023 m. balandžio 5 d. sutartimi su UAB „Erdmanas“ , kuri eksploatuoja ieškovei priklausančius saulės elektrinės įrenginius.

Dėl delspinigių priteisimo

11.       Prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.2 straipsnis). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnis). CK 6.63 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog nuo to momento, kai skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, jis turi atlyginti visus kreditoriaus patirtus nuostolius, išskyrus atvejus, kai skolininkas atleidžiamas nuo prievolės vykdymo. CK 6.63 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog jeigu prievolės įvykdymo terminas nebuvo nustatytas, skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę nuo to momento, kai kreditorius raštu pareikalavo įvykdyti prievolę ir nustatė įvykdymo terminą, o skolininkas per šį terminą prievolės neįvykdė. Remiantis CK 6.200 straipsnio 1 dalimi, šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai. Remiantis CK 6.205 straipsniu, sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą. CK 6.245 straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius).

12.       Netesybos (bauda, delspinigiai) – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Netesybos yra prievolių užtikrinimo būdas, skatinantis skolininką įvykdyti prievolę (CK 6.70, 6.71 straipsniai), taip pat sutartinės civilinės atsakomybės forma (CK 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 1dalis). Šalių sutartyje sulygtos netesybos yra jų suderinta valia nustatyta sutarties sąlyga, kuri saisto šalis tuo atveju, jeigu sutartis neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma, ir įpareigoja sutartį pažeidusią šalį sumokėti kitai šaliai sutartas netesybas, o šiai nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio. Šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, kad kreditoriui nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007; 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2009; 2009 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-502/2009; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2013). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; 2011 m. liepos 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2011; kt.).

13.       Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad šalys (duomenys neskelbtini) sudarydamos Įrangos pirkimo-pardavimo su montavimo darbais sutartį susitarė, kad atsakovė žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini) kaime, Šiaulių rajone, sumontuos 499 kW instaliuotos galios saulės fotoelektrinės įrangą (įskaitant saulės elektrinės projektavimo, konstrukcijų montavimo, fotomodulių montavimo, visų elementų sujungimo į vientisą veikiančią sistemą, saulės elektrinės paleidimo ir derinimo darbus), o ieškovės už šių darbų atlikimą sumokės atsakovei 339 563 Eur + PVM sumą. Sutarties įvykdymo terminas nustatytas iki 2022 m. liepos 19 d. įskaitant bandymus (derinimo ir eksploatacinius), pridavimą VERT bei AB ESO ir kitoms institucijoms (Sutarties 3.1, 3.3 punktai). Byloje taip pat nustatyta, kad atsakovės, laiku ir tinkamai nevykdžiusios prisiimtų įsipareigojimų, iniciatyva buvo sudarytas 2022 m. rugsėjo 15 d. Papildomas susitarimas prie Rangos sutarties, kuriuo Sutarties terminas pratęstas iki 2023 m. vasario 13 dienos. Tačiau ir iki šio termino atsakovė savo sutartinių įsipareigojimų neįvykdė. Sutartis buvo įvykdyta 2024 m. gegužės 13 d., šalims pasirašius 2024 m. gegužės 13 d. Galutinį įrangos perdavimo – priėmimo aktą.

14.       Šalys taip pat susitarė, kad atsakovei vėluojant tinkamai ir laiku atlikti darbus, ji privalo mokėti ieškovei 0,02 procento dydžio delspinigius už kiekvieną pradelstą dieną, skaičiuojant nuo neįvykdytų įsipareigojimų vertės (Sutarties 8.2.1 punktas). Ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės delspinigius už 149 pradelstas dienas, t.y. už laikotarpį nuo 2023 m. vasario 14 iki 2023 m. liepos 12 d., kas sudaro 10 118,98 Eur. Atsakovė teik procesiniuose dokumentuose, tiek atsakovo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad sutinka su šiuo ieškovės reikalavimu, t.y. priteisti delspinigius pagal Sutartį.

15.       Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad tarp šalių ginčo, jog Sutartis nebuvo įvykdyta laiku, t.y. kad vietoje 270 dienų, Sutarties įvykdymo trukmė yra 941 dienai, kad šalys Sutartimi sutarė, kad atsakovei vėluojant tinkamai ir laiku atlikti darbus, ji privalo mokėti ieškovei 0,02 procento dydžio delspinigius už kiekvieną pradelstą dieną, skaičiuojant nuo neįvykdytų įsipareigojimų vertės, kad atsakovė neprieštarauja tokiam ieškovės reikalavimui, sprendžia, jog ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 10 118,98 Eur delspinigių yra pagrįstas, todėl tenkintinas visiškai.

Dėl ieškovo teisės reikalauti netiesioginių nuostolių (negautų pajamų) atlyginimo

16.       Ieškovė nurodė, kad naujos saulės elektrinės įsirengimu buvo siekiama komercinių tikslų - parduoti elektros energijos perteklių nepriklausomiems elektros energijos tiekėjams už rinkos kainą. Atsižvelgiant į tai, kad dėl atsakovės kaltės Sutartis nebuvo įgyvendinta laiku, ieškovė negalėjo parduoti pagamintos perteklinės elektros energijos ir gauti pajamų. Negautos pajamos yra realios, nes ieškovė turi ilgametę patirtį naudojant turimą saulės elektrinę ir parduodant elektros energijos perteklių supirkėjams. Ieškovės teigimu, Sutartyje neįtvirtintos ribotos atsakomybės sąlygos. Sutartyje yra nuostatos, susijusios su nuostolių atlyginimu: Sutarties 8.2.2 punkte (skyrius „Atsakomybė“) numatyta, kad pardavėjas, pirkėjo nurodytu laiku nepašalinęs defektų, nustatytų per garantinį terminą, atlygina visus Pirkėjo dėl to turėtus tiesioginius nuostolius; Sutarties 9.5 punkte (skyrius „Darbų sauga, priešgaisrinė sauga ir aplinkos apsauga“) numatyta, kad pardavėjas privalo nedelsdamas pranešti Pirkėjui apie žalą, daromą Pirkėjo turtui arba tretiesiems asmenims ir atlyginti visus dėl Pardavėjo kaltės ar neatsargumo Pirkėjui ar tretiesiems asmenims padarytus nuostolius; pagal Sutarties 11.5 punktą (skyrius „Sutarties galiojimas ir keitimas“) šaliai nutraukus Sutartį 11.3. arba 11.4. punktuose numatyta tvarka, šalis, dėl kurios kaltės Sutartis buvo nutraukta, įsipareigoja atlyginti visus kitos šalies patirtus tiesioginius nuostolius, nebent šalys raštu susitarta kitaip. Rangos sutartyje nekalbama apie tariamą atsakovės atsakomybės ribojimą. Ieškovės atstovė nurodo, kad Sutarties projektą rengė ir pateikė ieškovui atsakovė, kadangi atsakovė yra  įmonė profesionalas, užsiimantis saulės elektrinių įrengimu.

17.       Atsakovė mano, kad ieškovei negali būti priteistos negautos pajamos, nes atsakovė neturi sutartinės prievolės atlyginti nuostolių. Sutartyje numatyta atsakovės prievolė atlyginti nuostolius, atsiradusius nutraukus Sutartį (Sutarties 11.5. punktas) arba atsiradusius laiku nepašalinus defektų, nustatytų per garantinį terminą (Sutarties 8.2.2. punktas). Todėl žala dėl nepagamintos elektros energijos negali būti priteista ieškovei dėl Sutartyje numatyto atsakovės atsakomybės ribojimo. Atsakovo atstovė paaiškino, kad galimai Sutartis buvo rengta ant atsakovės teikto Sutarties šablono, tačiau buvo atsižvelgta į tam tikrus ieškovės reikalavimus, kaip pavyzdžiui Sutarties 8.4 punkto įtraukimas, nes atsakovė tikrai neteikė Sutartie projekto su šiuo punktu. Kokie kiti ieškovės Sutarties papildymai, pakeitimai buvo teikti atsakovei, negalėjo pasakyti.

18.       Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad tarp šalių ginčo nėra, jog Sutartis nebuvo įvykdyta tinkamai, t.y. laiku. Faktinė Sutarties įvykdymo trukmė yra 941 diena, vietoje 270 dienų. Byloje ginčo, kad ieškovė naujos saulės elektrinės įsirengimu siekė komercinių tikslų - parduoti elektros energijos perteklių nepriklausomiems elektros energijos tiekėjams už rinkos kainą, taip pat nėra.

19.       Teismas nesutinka su atsakovo teiginiais, kad iškovė neturi teisės reikalauti atlyginti negautas pajamas. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, žala yra asmens turto netekimas ar sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę (CK 6.251 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju nei įstatyme, nei šalių Sutartyje nenustatyta sąlygų, ribojančių atsakovo atsakomybę sutarties pažeidimo atveju. Sutarties projektas buvo rengtas remiantis atsakovo teiktos Sutarties šablono pagrindu, padarant tam tikras Sutarties korekcijas ieškovo prašymu.

20.       Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, teismas atmeta kaip nepagrįstą atsakovo teiginį, kad ieškovas neturi teisės reikalauti netiesioginių nuostolių, t.y. negautų pajamų, atlyginimo.

Dėl atsakovo kaltės dėl netinkamo sutarties vykdymo

21.       Civilinės atsakomybės rūšiai (tiek sutartinei, tiek deliktinei) taikyti reikalinga nustatyti visas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas: nukentėjusios šalies patirtą žalą (nuostolius), atsakingos dėl žalos atsiradimo šalies neteisėtus veiksmus (neteisėtą neveikimą) ir kaltę (išskyrus griežtosios civilinės atsakomybės taikymo atvejus) bei priežastinį neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir padarytos žalos (nuostolių) ryšį.

22.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CK 6.249 straipsnio 1 dalį, yra konstatavęs, kad, remiantis šios teisės normos nuostatomis, galima teigti, jog žala yra nukentėjusiojo turtiniai ir kitokie praradimai, dėl kurių nukenčia jo turtinė padėtis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314/2008; 2015 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-331-695/2015). Žala suprantama kaip tokios išlaidos ar turto netekimas arba jo sužalojimas, kurių atsirado dėl skolininko neteisėtų veiksmų ar neveikimo, t. y. kurių kreditorius nebūtų patyręs, jeigu skolininkas nebūtų atlikęs neteisėtų veiksmų. Žalos dydis nėra preziumuojamas, todėl kiekvienu konkrečiu atveju žalos dydį turi įrodyti ieškovas, o teismas privalo patikrinti, ar ieškovas tinkamai apskaičiavo žalos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474-684/2016, 32 punktas; 2017 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-63-969/2017, 37 punktas; 2025 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-67-701/2025, 29 punktas).

23.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sutartinei civilinei atsakomybei taikyti turi būti nustatytos šios sąlygos: atsakovo neteisėti veiksmai, pasireiškiantys sutartinės prievolės nevykdymu ar netinkamu vykdymu, dėl to atsiradę nuostoliai ir priežastinis jų ryšys (CK 6.246–6.249, 6.256 straipsniai). Pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalį skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus.

24.       Pažymėtina, kad sutartyje nesant išlygos dėl kaltės, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, verslininko sutartinė atsakomybė atsiranda be kaltės, ir, esant reikalavimui taikyti sutartinę civilinę atsakomybę, teismas turi nustatyti tris atsakomybės sąlygas: žalą, neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-197-469/2020).

25.       Kaip jau minėta ankščiau, byloje ginčo, kad Sutartis nebuvo įvykdyta tinkamai, t.y. laiku, nėra. Faktinė Sutarties įvykdymo trukmė yra 941 diena, vietoje 270 dienų. Bylos nagrinėjimo metu, atsakovo atstovė paaiškino, kad atsakovės pagrindinė veikla yra elektros energijos tiekimas, o saulės elektrinių įrengimas buvo viena iš veiklos rūšių, kuria atsakovė šiuo metu nebeužsiima. Pažymėjo, kad priežasčių dėl laiku neįvykdytos sutarties buvo įvairių. Pagrinde tai susiję su santykiais su išorės rangovais, kurie susidūrė su tam tikrais sunkumais įgyvendinant šį projektą, taip pat buvo sunkumų su valstybės institucijomis, be abejo galimai prisidėjo tai, kad vyko personalo kaita, kuri vyksta visose įmonėse. Patvirtino, kad su rangovais buvo pasirašytos darbų Sutartys, galimai numatyta ir atsakomybė už darbų atlikimo vėlavimą. Teismas pažymi, kad atsakovas į bylą įrodymų, kad pagal šalių sudarytą Sutartį darbus buvo vėluojama atlikti dėl rangovų bei valstybinių institucijų kaltės, nepateikė. Pažymėtina ir tai, kad atsakovė taip pat turėjo teisę reikalauti žalos, nuostolių atlyginimo iš rangovų, kurie buvo pasitelkti įgyvendinant šalių Sutartį. Ar tokių veiksmų ėmėsi, atsakovo atstovė negalėjo paaiškinti. Taip pat negalėjo konkretizuoti su kokiomis problemomis susidūrė rangovai. Ieškovo teigimu, atsakovas visą tą laiką, kai jau buvo vėluojama vykdyti Sutartį, vengė komunikuoti su ieškovu, atrašinėti į jo laiškus, skambučius. Nors atsakovo atstovė teismo posėdžio metu teigė, kad komunikacija vyko nuolatos, tačiau į bylą tokius teiginius patvirtinančių įrodymų, nepateikė.

26.       Teismas pažymi, kad kai sutartinės prievolės neįvykdo ar netinkamai ją įvykdo įmonė (verslininkas), tai ji atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai ją įvykdė dėl nenugalimos jėgos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita (CK 6.256 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-197-469/2020). Byloje esantys duomenys (DOK-50715), patvirtina, kad tuo metu, kai buvo sudaryta šalių sutartis, atsakovas viešoje erdvėje pristatė save, kaip saulės elektrinių įrengimo ekspertu, turinčiu ilgametę patirtį ir ekspertines žinias. Teismas atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas yra įmonė (verslininkas), kurio viena iš veiklų tuo metu buvo saulės elektrinių įrengimas, į tai, kad pasirašydamas Sutartį su ieškovu, kaip verslininkas, turėjo įsivertinti visas galimas rizikas dėl Sutarties tinkamo įgyvendinimo, į tai, kad jei įsipareigojimų įvykdymui įtakos turėjo rangovų netinkami veiksmai, atsakovas turi teisę atitinkamai imtis teisinių priemonių rangovų atžvilgiu, į tai, kad atsakovas aplinkybių, kurios pateisintų Sutarties neįvykdymo priežastis nenurodė, į tai, kad Sutartį buvo vėluojama įgyvendinti beveik du metus, konstatuoja, kad šiuo atveju Sutartis buvo įgyvendinta netinkamai, t.y. vėluojant beveik du metus, dėl atsakovo kaltės.

Dėl negautų pajamų dydžio

27.       Teismas pažymi, byloje ginčo, kad ieškovė naujos saulės elektrinės įsirengimu siekė komercinių tikslų - parduoti elektros energijos perteklių nepriklausomiems elektros energijos tiekėjams už rinkos kainą, nėra. Tarp šalių kilo ginčas, dėl negautų pajamų dydžio apskaičiavimo ir priteisimo.

28.       Negautos pajamos, kaip netiesioginiai nuostoliai, yra asmens pagrįstai tikėtinos gauti lėšos, kurias asmuo būtų gavęs iš teisėtos veiklos, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad negautos pajamos kvalifikuojamos kaip turtinė žala, kai jos atitinka šiuos kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006; 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008; 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-191-611/2021). Be to, pagal kasacinio teismo praktiką negautos pajamos, kaip nuostoliai, yra suprantamos kaip grynasis pelnas, t. y. tai, kuo būtų pagerėjusi nukentėjusiojo turtinė padėtis. Jos neturi būti suprantamos kaip visos tikėtinos gauti iš asmens veiklos sumos, neatskaičius sąnaudų. Išskaičiavus sąnaudas iš visų pajamų (įplaukų), o iš šių – ir pelno mokestį pagal Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymą, asmeniui liktų grynasis pelnas, t. y. tai, kaip būtų pagerėjusi nukentėjusio asmens turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008; 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2011; 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-191-611/2021).

29.       Teismas pažymi, kad byloje yra konstatuota, kad šalių Sutartis buvo įgyvendinta netinkamai, t.y. vėluojant beveik du metus, dėl atsakovo kaltės.

30.       Ieškinio sumą - 35 309,02 Eur sudaro 10 118,98 Eur delspinigiai už vėlavimą vykdyti Rangos sutartį laikotarpiu nuo 2023 m. vasario 14 d. iki 2023 m. liepos 12 d. ir nuostoliai - 25 190,04 Eur. Ieškovės teigimu, negautos pajamos yra realios, nes ieškovė turi ilgametę patirtį naudojant turimą saulės elektrinę ir parduodant elektros energijos perteklių supirkėjams, o prie ieškinio pridėtos elektros energijos pardavimo sąskaitos (pirkėjas – AB ESO) pagrindžia ieškovės vykdomos veiklos realumą ir negautų pajamų dydį, kuris apskaičiuotas imant realias elektros energijos pardavimo kainas (kuriomis AB ESO realiai pirko energiją iš ieškovės). Naujojoje saulės elektrinėje, kuri turėjo būti paleista veikti iki 2023 m. vasario 14 d., nepagamintas elektros energijos kiekis apskaičiuotas pagal analogiją su jau turima 29,76 kW galios saulės elektrine (pvz. jei 2023 m. kovo mėn. turima saulės elektrinė pagamino 2186 kWh elektros energijos, tai naujoji 499 kW galios saulės elektrinė būtų pagaminusi 36653 kWh energijos).

31.       Ieškovas į bylą pateikė jam, priklausančios saulės elektrinės, esančios (duomenys neskelbtini), pagamintos ir parduotos elektros energijos duomenis, už laikotarpį nuo 2023 m. vasario 14 d. iki 2023 m. liepos 31 d. (DOK-50715). Ieškovė nurodo, kad atsižvelgiant į tai, jog tiek (duomenys neskelbtini) (kuriuose yra įrengta ieškovei priklausanti saulės elektrinė), tiek (duomenys neskelbtini) (kuriuose 2023-02-14 turėjo pradėti veikti ieškovės naujoji saulės elektrinė) yra toje pačioje geografinėje vietovėje (šiaurės Lietuvoje). Šios vietovės neturi jokių esminių skirtumų, kiek tai susiję su vietovių meteorologinėmis sąlygomis bei gaunamu saulės apšvietimo kiekiu – 1 kvadratinis metras gauna apie 1000 kWh saulės energijos per metus (DOK-164367). 9. Ieškovės teigimu, jos pasirinkta negautų pajamų apskaičiavimo metodika yra palanki ne ieškovei, o būtent atsakovei. Ieškovės turima saulės elektrinė (duomenys neskelbtini)tiek pagal savo naudojimo trukmę (10 metų), tiek pagal technines charakteristikas nusileidžia saulės elektrinei, kurią pagal Rangos sutartį įrenginėjo atsakovė. Visuotinai žinoma (atsakovė to neginčija), kad saulės elektrinės fotomodulių efektyvumas mažėja, bėgant laikui. 10 metų naudojama saulės elektrinė natūraliai gamina mažiau saulės energijos nei nauja saulės elektrinė. Tai yra aiškiai pripažinta pačios atsakovės, kaip savo srities specialistės – Rangos sutarties priede pati atsakovė nurodo, kad saulės elektrinės gamyba pirmais metais mažėja 2 procentais, o kiekvienais sekančiais metais – 0,45 procento Antra vertus, ieškovės saulės elektrinė (duomenys neskelbtini) savo techniniais parametrais nusileidžia atsakovės montuojamai saulės elektrinei (duomenys neskelbtini). Pagrindinis pranašumas, kuriuo pasižymi atsakovės įrenginėjama saulės elektrinė (duomenys neskelbtini), palyginti su ieškovės saulės elektrine (duomenys neskelbtini) – tai fotomodulių dvipusiškumas („bifacial“): Bifacial modulio technologija yra pranašesnė tuo, kad elektra yra paverčiama ne tik tiesioginė saulės šviesa, bet kartu ir atspindžiai nuo stogo, žemės ar kt. paviršių. Taigi tokie moduliai surenka daugiau saulės šviesos ir atitinkamai pagamina daugiau elektros energijos. Ieškovė Ieškinio 21 punkto lentelėje pateikė duomenis apie (duomenys neskelbtini) saulės energijos elektrinėje pagamintus elektros energijos kiekius (kWh) 2023 m. vasario – liepos mėnesiais. Be Ieškovės Ieškinyje nurodytų duomenų, duomenys apie 2023 m. (duomenys neskelbtini) saulės energijos elektrinės elektros energijos pagaminimą yra viešai prieinami viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų administratoriaus UAB BALTPOOL internetinėje svetainėje. Ieškovės teigimu ieškinyje nurodytų minėtų duomenų pagrįstumą patvirtino (duomenys neskelbtini) Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (toliau – ir Taryba) išvadoje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Tarybos išvada). Tarybos išvadoje yra nurodyta, kad minėtoje Ieškinio lentelėje pateikti duomenys atitinka viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų administratoriaus UAB BALTPOOL 2023 m. spalio 31 d. ataskaitoje „Mažosios saulės elektrinės (29.1)“ pateiktus duomenis. Be to, Tarybos išvadoje pažymėta, kad Ieškovė negautas pajamas apskaičiuoja taikydama mažesnę kainą nei atitinkamo mėnesio vidutinė elektros energijos supirkimo kaina – taigi palankesniu atsakovei būdu.  Remiantis galiojančia 2019 m. gegužės 1 d. Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo redakcija, fiksuotų tarifų skatinimo priemonė naujoms elektrinėms yra panaikinta. Tai reiškia, kad Ieškovės statomoje (duomenys neskelbtini) saulės energijos elektrinėje pagamintos elektros energijos ESO neprivalo supirkti. Ieškovė neteigė ir neteigia, kad visą statomoje (duomenys neskelbtini) saulės energijos elektrinėje pagamintą elektros energiją parduotų ESO. Priešingai, Ieškovė minėtos saulės energijos elektrinės elektros energiją būtų pardavusi pasirinktam nepriklausomam elektros energijos tiekėjui. Derybos su pirkėjais dėl statomos (duomenys neskelbtini) saulės energijos elektrinės pagamintos elektros energijos būtų buvusios pradėtos, kai (duomenys neskelbtini) saulės energijos elektrinės statybos darbai būtų baigiami vykdyti. Tačiau dėl esamos situacijos, derybos su potencialiais (duomenys neskelbtini) saulės energijos elektrinės elektros energijos pirkėjais, nėra pradėtos. Bet kokiu atveju, (duomenys neskelbtini)saulės energijos elektrinėje pagaminta energija būtų buvusi parduota supirkėjui už rinkos kainą – už analogišką kainą, kaip elektros energiją superka ESO. Jau minėta, kad Ieškovė skaičiuoja negautas pajamas, taikydama mažesnę nei vidutinę elektros energijos supirkimo kainą. Ieškovės teigimu, byloje esančios abiejų elektrinių techninės specifikacijos įrodo ieškovės argumentą, kad senoji (duomenys neskelbtini) saulės energijos elektrinė visais aspektais nusileidžia naujajai Atsakovės statomai (duomenys neskelbtini) saulės energijos elektrinei. Tai reiškia, kad senoji (duomenys neskelbtini) saulės energijos elektrinė gamina mažiau saulės energijos (atitinkamai negautų pajamų paskaičiavimas pagal senosios (duomenys neskelbtini) saulės energijos elektrinės duomenis yra palankesnis Atsakovei).

32.       Atsakovė nurodo, kad ieškovė nepateikė realių duomenų apie elektrinės parametrus, taip pat neįmanoma nustatyti ar tokia saulės energijos elektrinė tikrai pagamino ieškovės nurodomą elektros energijos kiekį. Net darant prielaidą, kad panašių (ar analogiškų) parametrų elektros energijos elektrinė pagamina tam tikrą elektros energijos kiekį, negalima teigti, jog tokį kiekį per tą patį laiką turėjo pagaminti ir naujoji elektrinė. Nes iš saulės energijos pagamintos elektros kiekiui didelę reikšmę turi ne tik techniniai įrangos parametrai (jų ieškovė nepagrindė), bet ir specifinė apšvieta, lokacija ir meteorologinės sąlygos (tai privalu įvertinti). Nes dvi tokių pačių techninių parametrų elektrinės gali pagaminti skirtingą elektros energijos kiekį per tą patį laikotarpį tuo pačiu metų laiku. Todėl ieškovės pateikti hipotetiniai skaičiavimai nepagrindžia negautų pajamų. Ieškovė nepagrįstai savo tariamai patirtus nuostolius įrodinėja kaip negautas pajamas iš elektros energijos pardavimo, tarsi elektros energijos elektrinė nepatirtų jokių sąnaudų. Elektros energijos gamyba turi savikainą (maržą) į kurią įskaičiuojamos investicijos, atlyginimai darbuotojams, išlaidos tiekėjams ir pan. Byloje nėra duomenų apie elektros energijos savikainą gaminant elektros energiją savo paties saulės elektrinėje, todėl neįmanoma apskaičiuoti kiek iš tiesų ieškovė galėjo papildomai prarasti (negauti pajamų) dėl elektros energijos nepardavimo. Taip pat, net jeigu būtų sutartinė prievolė atsakovei atlyginti ieškovės netiesioginius nuostolius, netesybos turėtų būti įskaitytos į reikalaujamą nuostolių sumą (priteistinas nuostolių dydis sumažintinas delspinigių suma).

33.       Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (toliau – Taryba) išvadoje, nurodė, kad teisės aktais nėra reglamentuota statomos elektrinės negautų pajamų apskaičiavimo metodika ir (ar) būdas, taip pat toks vertinimas ir tikslių elektros energijos gamybos kiekių skaičiavimas nepatenka į Tarybos kompetenciją, todėl Taryba teikia nuomonę apie ieškovės pateiktus paskaičiavimus. Taryba, įvertinusi Ieškinio 21 punkte nurodytoje lentelėje (toliau – Lentelė) pateiktus duomenis apie (duomenys neskelbtini) elektrinėje pagamintus elektros energijos kiekius (kWh) 2023 m. vasario – liepos mėn., patvirtina, jog Ieškovės nurodyti duomenys atitinka viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų administratoriaus UAB Baltpool 2023 m spalio 31 d. ataskaitoje „Mažosios saulės elektrinės (29.1)“ duomenis. Lentelės stulpelyje „Elektros energijos rinkos kaina, Eur/kWh“ Ieškovės nurodyta vidutinė elektros energijos rinkos kaina atitinka su ieškiniu pateiktose ESO išrašytų sąskaitų eilutėje „Už el. energiją Tr“ nurodytą kainą, kuri yra mažesnė už 2023 m. atitinkamo mėnesio vidutinę elektros energijos kainą Lietuvos prekybos zonoje kitos paros prekybos rinkoje (vasario mėn. – 114,70 Eur/MWh; kovo mėn. – 88,69 Eur/MWh, balandžio mėn. – 67,27 Eur/MWh, gegužės mėn. – 78,02 Eur/MWh, birželio mėn. – 98,70 Eur/MWh ir liepos mėn. – 83,84 Eur/MWh). Elektros energijos rinkos kainos duomenys yra vieši ir skelbiami „Nord Pool“ tinklapyje. Ieškovė (duomenys neskelbtini) elektrinėje pagamintą elektros energiją, gavusi Tarybos leidimą šioje veiklos teritorijoje gaminti elektros energiją, galėtų parduoti pagal pirkimo–pardavimo sutartis ir (ar) elektros energijos biržoje. Svarbu ir tai, kad panašių techninių parametrų saulės šviesos energijos elektrinės, esančios nors ir nedidelių atstumu viena nuo kitos, tomis pačiomis valandomis gali pagaminti skirtingą elektros energijos kiekį, kuris priklauso nuo daugelio veiksnių, t. y. nuo saulės modulių specifikacijos, elektrinės įrengtosios galios, oro sąlygų, gamybos modulių pastatymo kampo (šešėliavimo), eksploatavimo laiko ir kt. Tuo atveju, jeigu pagaminta elektros energija būtų parduodama elektros energijos biržoje arba dvišalėje pirkimo–pardavimo sutartyje elektros energijos kaina būtų susieta su valandinėmis elektros energijos, parduodamos biržoje, kaina, dėl skirtingų valandinių elektros energijos gamybos kiekių gali skirtis vidutinė svertinė elektros energijos kaina, už kurią būtų parduodama elektros energija. Tarybos nuomone, tiksliai apskaičiuoti negautas pajamas už elektros energijos gamybą galima tik žinant (duomenys neskelbtini) elektrinės valandinius elektros energijos gamybos kiekius ir kainą, už kurią ši elektros energija būtų parduodama, o nesant šių duomenų, Ieškovės negautų pajamų paskaičiavimo pagrįstumas yra Teismo vertinimo dalykas.

34.       Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (toliau – Taryba), papildomoje išvadoje nurodė, kad  Atsižvelgiant į pirmiau pateiktus atsakymus, palyginti ir vienareikšmiškai atsakyti, kuri saulės energijos elektrinė būtų efektyvesnė, negalima. Pavyzdžiui, lyginant saulės elektrinių įtampos keitiklius (inverterius) ar modulius, atsakyti, kurie iš jų geresni ar efektyvesni būtų konkrečios saulės energijos elektrinės sumontavimo atveju, negalima, nes tai įtakoja daugelis parametrų, todėl vienu atveju pranašumą gali turėti vienoks keitiklis (inverteris) ar modulis, kitu atveju – kitoks. Panašių techninių parametrų saulės šviesos energijos elektrinės, esančios nors ir nedidelių atstumu viena nuo kitos, tomis pačiomis valandomis gali pagaminti skirtingą elektros energijos kiekį, kuris priklauso nuo daugelio veiksnių, t. y. nuo saulės modulių specifikacijos, elektrinės įrengtosios galios, meteorologinių sąlygų, gamybos modulių pastatymo kampo (šešėliavimo), eksploatavimo laiko ir kt. Tuo atveju, jeigu pagaminta elektros energija būtų parduodama elektros energijos biržoje arba dvišalėje pirkimo–pardavimo sutartyje elektros energijos kaina būtų susieta su valandinėmis elektros energijos, parduodamos biržoje, kaina, dėl skirtingų valandinių elektros energijos gamybos kiekių gali skirtis vidutinė svertinė elektros energijos kaina, už kurią būtų parduodama elektros energija.

35.       Teismas pažymi, kad bylos nagrinėjimo metu šalys neprašė teismo skirti ekspertizę. Ieškovė nurodė, kad jos pateiktas negautų pajamų skaičiavimas yra naudingas atsakovei, nes gautos elektros energijos kiekis skaičiuotas 10 metų senumo elektros elektrine. Atsakovo teigimu, ieškovė apskritai neturi teisės reikalauti atlyginti negautas pajamas.

36.       Teismas sutinka su ieškovo teiginiais, kad  (duomenys neskelbtini) saulės energijos elektrinės pagamintos energijos neplanavo naudoti savo poreikiams, nes šalia statomos (duomenys neskelbtini) saulės energijos elektrinės nėra jokio Ieškovės gamybinio pastato ar kito verslo objekto, į kurį galėtų būti tiekiama elektros energija. Ieškovė yra elektros energijos gamintoja ir pardavėja. Šiuos teiginius paneigiančių aplinkybių byloje nenustatyta. Todėl nors atsakovė ir kritikuoja ieškovės pasirinktą negautų pajamų apskaičiavimo metodiką, tačiau sutiktina su ieškovo teiginiais, kad ši kritika yra formali ir deklaratyvi. Atsakovė nepateikė jokių kitų variantų, nuomonės kokiu kitu būdu būtų galima nustatyti negautų pajamų dydį. Be to, iš pateikto byloje atsakovo pasiūlymo ieškovei dėl Sutarties sudarymo (DOK-50715; „UAB „Lavireda“ saulės elektrinės pasiūlymas) matyti, kad pats atsakovas pasiūlyme nurodė, kad tikėtina elektros energijos supirkimo suma būtų – 46 585 Eur per metus, t.y. 3882 Eur per mėnesį, o už ginčo laikotarpį gaunasi apie 19 410 Eur. Taigi, tikėtina elektros energijos supirkimo suma yra artima ieškovės nurodomai negautų pajamų sumai. Todėl teismo nuomone kadangi negautos pajamos yra negauta nauda, kuri buvo planuota gauti, jei būtų laiku įvykdyta Sutartis, atsakovas turi atlyginti negautas pajamas, tačiau sutiktina su atsakovu, kad turi būti išskaičiuotos saulės elektros energijos elektrinės išlaikymo sąnaudos.

37.       Ieškovė procesiniuose dokumentuose (DOK-41161; DOK-52905) nurodė, kad nepatiria jokių specifinių saulės elektrinės priežiūros ar eksploatavimo išlaidų. Saulės elektrinės minimalia technine priežiūra užsiima ieškovės darbuotojas, kuriam šios pareigos įeina į įprastų darbinių pareigų apimtį. Ieškovės darbuotojas kartą per metus atlieka techninę saulės elektrinės apžiūrą, t.y. patikrina, ar visi elementai funkcionuoja tinkamai, ar saulės moduliai nėra atsilaisvinę nuo konstrukcijų ir pan. Galiojantys teisės aktai nenustato ieškovei pareigos samdyti išorės specialistus techninėms apžiūroms atlikti. Sutinko, kad sąnaudos, kuriomis galėjo būti mažinami ieškovės prašomi nuostoliai yra pelno mokestis valstybei. Pagal 2023 m. galiojusio Pelno mokesčio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktą, apmokestinamajam pelnui yra taikomas 15 procentų pelno mokesčio tarifą. Ieškovė pateikė teismui ieškovės 2023 m. pelno (nuostolių) ataskaitą. Jei ieškovė būtų gavusi 25 190,04 Eur pajamų iš (duomenys neskelbtini) elektrinės eksploatavimo 2023 metais, tai jos pardavimo pajamos būtų pakilusios nuo 155 913 Eur iki 181 103 Eur. Pardavimo savikaina ir bendrosios bei administracinės išlaidos būtų buvusios tokios pat - (134 895 Eur + 38 786 Eur) 173 681 Eur. Tokiu atveju apmokestinamoji suma, nuo kurios mokėtinas pelno mokestis, tampa lygi (181 103 Eur – 173 681 Eur) 7 422 Eur. Nuo 7 422 Eur sumos ir būtų buvęs mokėtas 15 procentų dydžio pelno mokestis (1113 Eur). Atsakovė dėl ieškovės pateiktos 2023 m. pelno (nuostolių) ataskaitos prieštaravimų, pastabų neišsakė. Ieškovė taip pat nurodė, kad 2023-04-05 sudarė sutartį su UAB „Erdmanas“, kad šis eksploatuotų ieškovei priklausančius saulės elektrinės įrenginius (duomenys neskelbtini) k., Šiaulių rajone. Sutarties kaina – 36,30 Eur per mėnesį tais mėnesiais, kai ši paslauga teikiama. 2023 m. UAB „Erdmanas“ išrašė ieškovei tris sąskaitas, kurių bendra suma lygi 169,40 Eur. Ieškovė neturi darbuotojų, kurių pagrindinė pareiga būtų prižiūrėti saulės elektrines (nors ieškovė valdo dvi saulės elektrines). Šiuo metu „Laviredoje“ dirba du darbuotojai – direktorius ir direktoriaus pavaduotojas. Esant reikalui, tiek direktorius, tiek direktoriaus pavaduotojas nuvyksta iki saulės elektrinių atlikti vizualinės patikros. Saulės elektrinei prižiūrėti (pavyzdžiui, moduliams nuplauti su vandeniu ar nuvalyti nuo sniego) nebūtina turėti specialių žinių, to nebūtina atlikti periodiškai. Teismas pažymi, kad atsakovė konkrečiai nenurodė – kokios papildomos išlaidos/sąnaudos turėtų būtų išskaičiuotos. Sutiktina su ieškovės teiginiu, kad galiojantys teisės aktai nenustatė ieškovei pareigos samdyti išorės specialistus techninėms apžiūroms atlikti.

38.       Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytą, sprendžia, kad yra pagrindas iš negautų pajamų sumos atimti galimai buvusias saulės elektros energijos elektrinės išlaikymo sąnaudas – 1113 Eur dydžio pelno mokestį bei 169,40 Eur už saulės elektros energijos elektrinės priežiūrą.

39.       Pagal kasacinio teismo praktiką, tarp žalą padariusio asmens veiksmų ir žalos turi būti nustatytas teisinis priežastinis ryšys, kurio nustatymas susideda iš dviejų stadijų - pirma nustatomas faktinis priežastinis ryšys, t. y. aplinkybė, kad be atsakovo veiksmo žala nebūtų atsiradusi, antrojoje stadijoje nustatoma, ar faktinė žala nėra pernelyg nutolusi nuo atsakovo veiksmų. Ši aplinkybė nustatoma įvertinus, ar žalos padarymo metu atsakovas galėjo ir turėjo numatyti tokios žalos atsiradimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-421-695/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-266-611/2018). Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad  priežastinis ryšys tarp ieškovo nurodomų neteisėtų atsakovo veiksmų (netinkamos Sutarties vykdymas, vėlavimas savo sutartinių įsipareigojimų įvykdymo 2 metais) ir nuostolių (negautų pajamų), egzistuoja.

40.       Taigi, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, į tai, kad Sutartis buvo netinkamai įvykdyta dėl atsakovo - įmonės (verslininko) kaltės, sutartis buvo vėluota įvykdyti beveik du metus, ieškovas planavo statoma saulės elektrine išgaunamą elektros energiją parduoti, o ne naudoti savo reikmėms, į tai, kad pačio atsakovo teiktame pasiūlyme nurodyta tikėtinos elektros supirkimo suma yra panaši į ieškovo nurodomą negautų pajamų sumą, sprendžia, kad yra pagrindas priteisti ieškovei negautas pajamas, atėmus iš jų galimai buvusias saulės elektros energijos elektrinės išlaikymo sąnaudas – 1113 Eur dydžio pelno mokestį bei 169,40 Eur už saulės elektros energijos elektrinės priežiūrą, t.y. iš viso 23 904,64 Eur (25 190,04 Eur – 1113 Eur – 169,40 Eur).

Dėl delspinigių įskaitymo į negautų pajamų sumą

41.       Konkrečiu atveju, teismas sprendžia, kad atsižvelgiant į CK 6.73 straipsnio 1 dalies, 6.258 straipsnio 2 dalies nuostatas, esant pareikštam reikalavimui atlyginti nuostolius, netesybos įskaitomos į nuostolių atlyginimą. Todėl ieškovei priteistina nuostolių suma (23 904,64 Eur) mažintina šiuo sprendimu priteistinų delspinigių suma (10 118,98 Eur) ir ieškovei iš atsakovės priteistina 13 788,66 Eur nuostolių atlyginimo (negautų pajamų).

Dėl palūkanų

42.       CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012). Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. liepos 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas.

 Bylinėjimosi išlaidos

43.       Vadovaujantis CPK 93 str. 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovės reikalavimai patenkinti iš dalies. Ieškiniu ieškovė neprašė priteisti iš ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl ieškovės bylinėjimosi išlaidos nepaskirstomos ir neatlyginamos.

44.       Bylos duomenimis nustatyta, kad šioje byloje ieškovė, teikdama teismui ieškinį, patyrė iš viso 6114,53 EUR atstovavimo išlaidų ir 755 EUR žyminio mokesčio (DOK-41163). Prašoma priteisti suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nurodytų maksimalių rekomenduojamų dydžių.

45.       Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju ieškinys tenkintas iš dalies (90 proc.) ieškovei iš atsakovės priteistinas 6182,58 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 2 dalis).

46.       Apie atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas teismas duomenų neturi.

47.       Teismas nepatyrė išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, todėl jos nepriteisiamos (CPK 96 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Elektrum Lietuva“, juridinio asmens kodas 301506046, ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Lavireda“, juridinio asmens kodas 302752652, naudai 13 788,66 Eur (trylika tūkstančių septynis šimtus aštuoniasdešimt aštuonis eurus ir  66 ct) nuostolių atlyginimą, 10 118,98 Eur (dešimt tūkstančių vieną šimtą aštuoniolika eurų ir 98 ct) delspinigių, 8 (aštuonių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą (23 907,64  Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. liepos 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 6182,58 Eur (šešis tūkstančius šimtą aštuoniasdešimt du  eurus ir 58 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                  Justė Kliučinskienė