Civilinė byla Nr. e2A-1087-460/2023
Teisminio proceso Nr. 2-06-3-01227-2020-7
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
2.6.18.2; 2.6.18.3; 3.3.1.18.1
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. gruodžio 7 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Irmos Čuchraj, Aušros Maškevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Z. B. T. (apeliantas) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Z. B. T. ieškinį atsakovei L. Š. dėl nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo individuali įmonė ,,Armundo pajūrio aukštalipiai“.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismą su ieškiniu, juo prašė priteisti iš atsakovės 13 606,45 Eur nuostolių atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog 2019 m. rugpjūčio 1 d. jis ir atsakovė sudarė vartojimo rangos sutartį, pagal kurią atsakovė įsipareigojo atlikti jam nuosavybės teise priklausančio namo, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, siūlių sandarinimo, hermetizavimo darbus. Per tris kartus jis sumokėjo atsakovei 2 590 Eur: 1) 500 Eur 2019 m. rugpjūčio 1 d., 2) 1 390 Eur 2019 m. rugpjūčio 24 d., 3) 700 Eur 2019 m. rugpjūčio 24 d. Teigė, jog atsakovė rangos darbus atliko neprofesionaliai, neapdairiai, nekokybiškai bei netinkamai. Atsakovė neteikė, o jis nepasirašė jokio rangos darbų perdavimo–priėmimo akto. Ieškovo atstovas 2019 m. spalio 15 d. kreipėsi telefonu į atsakovę. Atsakovė kategoriškai atsisakė tartis dėl taikaus ginčo išsprendimo. Kadangi jis buvo visiškai nepatenkintas atsakovės atlikto darbo rezultatu, kreipėsi į MB STP projektai dėl atsakovės darbų įvertinimo. MB STP Projektai 2020 m. sausio 22 d. pateikė statinio apžiūros aktą Nr. SAA2020/01/22-001 (toliau Apžiūros aktas). Apžiūros akte nurodyti atsakovės atliktų rangos darbų defektai, deformacijos, gedimai: „5.1. pastebimi neleistini defektai (paviršiaus pažaidos), kurie yra įtakoti netinkamo priešremontinio proceso parinkimo ir atlikimo; 5.2. hermetinti tinko apdailos plyšiai yra atitrūkę ir turi defektų – ruožai atšokę nuo mūro konstrukcijos (išorės sienos); 5.3. cokolinė dalis turi neleistinų defektų ir nepašalina erozijos židiniai; 5.4. laiptų pakopinė dalis, kuri ribojasi su išorės fasado siena nėra tinkamai paruošta, atitrūkę ruožai, nustatyti kiti mechaniniai defektai“. Apžiūros akte specialistai konstatavo, jog statybos rangovas (atsakovė) privalo imtis priemonių, kad būtų pašalinti neleistini defektai, pažaidų požymiai. Reikalinga numatyti priemones sutvarkant esamas pažaidas ir defektus, kurie atsirado įtakoti netinkamų darbų organizavimo ir vykdymo. Pažymėjo, kad atsakovės nekokybiškai atlikto rangos darbo nėra įmanoma ištaisyti, t. y. nėra įmanoma grąžinti į iki remonto buvusią padėtį. Todėl būtinas viso tinkuoto fasado (sienų) ardymas iki plytų ir tuomet tinkamai atlikti darbą – ištinkuoti pastato fasadą. Ieškovas nurodė, kad tuo tikslu kreipėsi į kitus specialistus, siekdamas sužinoti, kokia būtų tokių darbų kaina. UAB Pastatų brigada paskaičiavo, kad tai kainuotų 13 606,45 Eur. Kadangi su atsakove susitarti nepavyko, kreipėsi į teismą dėl nuostolių atlyginimo. Ieškovas pažymėjo, kad tarp jo ir atsakovės sudaryta ne paslaugų teikimo, o vartojimo rangos sutartis. Nurodė, kad jam buvo pasiūlyti siūlių sandarinimo, hermetizavimo darbai, kurie buvo atlikti jam nuosavybės teise priklausančiam namui. Atsakovės atlikti darbai turėjo tenkinti jo asmeninius / šeimos poreikius. Tuo tarpu atsakovė vykdo individualią veiklą, todėl yra verslininkė. Teigė, kad atsakovės atlikti darbai rodo jos netinkamą kvalifikaciją ir / arba visišką neapdairumą. Atsakovė, matydama, kad užsakymo nesugebės tinkamai įvykdyti, turėjo pareigą tokio užsakymo nepriimti. Ieškovas nurodė, kad jam teko surasti įmonę, kuri sutiktų ištaisyti atsakovės darbo trūkumus. Buvo informuotas, kad atsakovės darbo trūkumai nėra ištaisomi, o pastato sienas iš esmės reikia nuardyti bei nutinkuoti iš naujo. Taip pat buvo informuotas, kad atsakovės pasirinktas remonto būdas nėra tinkamas. Atsakovė pasirinko pastato sienų siūlių sandarinimo ir hermetizavimo darbus, tačiau atlikus šiuos darbus nebūtų pavykę pasiekti norimo rezultato. Jeigu atsakovė turėtų reikiamą kompetenciją, ji būtų pasiūliusi ne sandarinti namo siūles ir jas hermetizuoti, o nuardyti tinką ir tinkamai užtinkuoti namo sieną arba reikiamose vietose nudaužyti tinką ir tik tam tikrus plotus užtinkuoti. Atsakovė jokių pasiūlymų neteikė, profesionaliai nekonsultavo. Dėl atsakovės nekokybiškai atliktų darbų išaugo remonto darbų kaina, kuriuos atlikus būtų pasiektas norimas rezultatas. UAB Statybų brigada pateikė lokalinę sąmatą, kurioje yra nurodyti darbai ir jų kaina – 13 606,45 Eur. Už šią sumą būtų atlikti šie darbai: tinkuoto fasado ardymas iki plytų; pastolių montavimas, nuoma ardymas; fasado gruntavimas giluminiu gruntu; fasado tinkavimas; garo izoliacinės plėvelės dangstymas; statybinių atliekų utilizavimas. Pabrėžė, kad UAB Statybų brigada nurodyti darbai yra būtini, siekiant likviduoti atsakovės atliktus netinkamus darbus bei gauti rezultatą, kurio jis siekė nuo pat pradžių – tinkamas namo fasado sutvarkymas. Atsakovei jau yra sumokėjęs 2 590 Eur. Taigi, jau patyrė su namo fasado tvarkymu susijusias išlaidas. Jeigu atsakovė savo darbą būtų tinkamai atlikusi, tai šios sumos būtų pakakę arba ji būtų įskaičiuota į tinkamai atliktus darbus. Todėl šios sumos iš atsakovės nereikalauja, tačiau atsakovė turėtų padengti jos nekokybiškai atliktų darbų tvarkymo darbus, t. y. iš atsakovės turėtų būti priteista 13 606,45 Eur.
2. Atsakovė pateikė atsiliepimą, juo prašė ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2019 m. liepos 29 d. dienraštyje „Klaipėda“, darbo siūlymo skiltyje buvo perskaitytas skelbimas: „Reikalingas meistras arba įmonė atlikti individualaus namo siūlių remontą arba viso namo lauko apdailą be apšiltinimo“. Skelbimas buvo ieškovo. Ieškovas ieškojo ne tik namo siūlių meistro, bet ir meistro atlikti viso namo apdailą. Atsakovės teigimu, namo fasado išvaizda bei kokybė jau buvo blogos būklės. Atsakovė nurodė, kad paskambino minimu skelbime numeriu ir bendravo su ieškovu. Bendraudama telefonu su ieškovu, sutarė susitikti, apžiūrėti namą ir galimai apsitarti dėl namo siūlių hermetizavimo darbų. Kadangi telefonu bendraudama su ieškovu pajuto galimą nepasitikėjimą, pasiūlė savo įgaliotam atstovui, teisininkui A. Z. (toliau – teisininkui) vykti kartu. Atvykus, apžiūrėjus namą kartu su ieškovu, ji su teisininku įvertino namo siūlių kokybę. Ieškovą konsultavo apie statybinį hermetiką, siūlių hermetizavimo metodiką, hermetizavimo atlikimo terminus, kainą. Konsultavimo metu apie hermetizavimo siūlių darbus ieškovas buvo patenkintas. Ieškovą tenkino hermetizavimo kaina, tai yra 1 bėginis metras x 20 Eur, hermetizavimo metodika, paslaugų sutarties vykdymo sąlygos. 2019 m. rugpjūčio 1 d. tarp ieškovo ir jos, dalyvaujant teisininkui, buvo pasirašyta Paslaugų teikimo sutartis Nr. 10. Sutartimi abi šalys sutarė, jog jei hermetizavimo metu hermetizuojamų namo siūlių metrų padaugės, tai ji (atsakovė) hermetizuos papildomus metrus, o ieškovas papildomai ir geranoriškai sumokės už papildomas siūlių hermetizavimo paslaugas. Buvo gauta avansinė įmoka 500 Eur 2019 m. rugpjūčio 1 d. Iš viso už hermetizavimo darbus ieškovas turėjo sumokėti 1 914 Eur, tai fiksuota pinigų priėmimo kvite ALZ Nr. 00011, 2019 m. rugpjūčio 24 d. Namo siūlių hermetizavimo metu buvo atkreiptas dėmesys į tai, jog ieškovo finansinius įsipareigojimus kontroliuoja ne pats ieškovas, bet ieškovo sūnus. Atsakovė teigė, kad kokybiškai užhermetizavus papildomus namo siūlių metrus, ieškovas neišreiškė pretenzijų, buvo sumokėtas sekantis atsiskaitymas 700 Eur iš 1 390 Eur, pinigų priėmimo kvitas Serija ALZ Nr. 00011, 2019 m. rugsėjo 24 d. Likusią sumą buvo įsipareigota sumokėti tuoj pat, kai bus paplatinta viena namo siūlės hermetizavimo linija, tai yra apie vieną metrą. Ieškovas sąmoningai ieškojo priekabių prie atliktų darbų ir piktybiškai delsė laiką tam, kad neatsiskaitytų už atliktas paslaugas. Paplatinus namo siūlių hermetizavimo liniją, tai yra apie vieną metrą, ieškovas pareiškė, kad jam sūnus neleidžia daugiau mokėti už atliktas paslaugas, kadangi jie nebeturi daugiau pinigų ir negali sumokėti. Ji suprato, jog ieškovas apgaudinėjo ją sukčiavimo būdu, įgyjant pasitikėjimą. Kreipėsi į antstolę V. D. Antstolė V. D. surašė pranešimą dėl prievolės įvykdymo 2019 m. rugsėjo 11 d., kuriuo teigė, jog teikdama prašymą tarpininkauti vykdant turtinę prievolę dėl skolos susigrąžinimo. Antstolė gavo ieškovo atsakymą dėl 2019 m. rugsėjo 19 d. gauto pranešimo. Jame ieškovas informavo, kad kategoriškai nesutinka vykdyti 2019 m. rugsėjo 11 d. antstolio pranešimo sumokėti 714 Eur į antstolės depozitinę sąskaitą už tariamai atliktas, bet neapmokėtas paslaugas. Ieškovas informavo, kad pagal sutartį buvo sumokėta per tris kartus 5 00 Eur, 1 390 Eur ir papildomai jai nurodžius, kad dar trūksta 700 Eur (iš viso 2 590 Eur) todėl, jeigu bendra darbų kaina 1 914 Eur, būtent ji (L. Š.) yra jam skolinga 676 Eur. Atsakovės teigimu, ieškovas pateikė melagingas žinias antstolei, nes mokėta buvo du kartus, tai patvirtina 2 (du) pinigų priėmimo kvitai – serija ALZ Nr. 00010, serija ALZ Nr. 00011. Papildomas priedas, kuriame ieškovas sumokėjo 700 Eur 2019 m. rugpjūčio 24 d. Atsakovė nurodė, kad ieškovo teiginiai apie tai, jog sienas iš esmės reikia nuardyti bei nutinkuoti iš naujo yra melagingi. Ji neteikia tokių statybos paslaugų. Ieškovas galėjo kalbėti ir apie namo kamino pakeitimą bei namo stogo dangos pakeitimą, bet tai nėra siūlių hermetizavimo darbai. Pabrėžė, jog neatlieka namo tinkavimo, namo sienų griovimo darbų. Be to, tokiems statybų darbams yra sudaroma kitokia statybų rangos sutartis. Atliekami hermetizavimo darbai atsispindi rangos sutartyje. Ji teikė įvairius statybos darbų pasiūlymus ieškovui. Tai gali patvirtina teisininkas. Ieškovo teiginys apie tinkamą namo fasado sutvarkymą yra plati sąvoka atitinkanti namo „Renovacijos darbus“, bet ne konkretus namo siūlių hermetizavimas. Baigus namo siūlių hermetizavimo darbus, ieškovas pretenzijų neturėjo. Ji pateikė ieškovui 1 914 Eur pinigų priėmimo kvitą. Ieškovas sumokėjo 700 Eur, o likusius 714 Eur įsipareigojo sumokėti tuoj pat, kai bus paplatinta hermetizuota viena namo siūlė apie vieną metrą. Tačiau likusių 714 Eur nesumokėjo. Likusių pinigų ieškovui galimai neleido sumokėti ieškovo sūnus.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. rugsėjo 15 d. sprendimu ieškinys atmestas. Teismas nusprendė priteisti atsakovei L. Š. iš ieškovo Z. B. T. 6 041,28 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pagrindiniai teismo argumentai:
3.1 Teismas, atsižvelgdamas į sprendimo 22–24 punktus sprendė, kad byloje pateiktu 2020 m. sausio 22 d. apžiūros aktu buvo vertinta bendra statinio būklė, o ne atsakovės atlikti darbai. Tai aiškiai nurodoma tiek pačiame akte, tiek tokias aplinkybes patvirtino ir byloje apklausti liudytojai, kurie pasirašė aktą. Teismo vertinimu, 2020 sausio 22 d. statinio apžiūros aktas nėra įrodymas, iš kurio teismas galėtų spręsti, jog hermetinti tinko apdailos plyšiai turi defektų dėl to, kad darbus nekokybiškai atliko atsakovė, ar, kad šie defektai atsirado dėl netinkamo priešremontinio proceso parinkimo ar kitų priežasčių. Be to, teismui paminėtos aplinkybės dėl foto nuotraukose esančios žaliuojančios gamtos (teigiama, kad fotografuota žiemą) iš esmės kėlė abejonių, kada ir kokiomis aplinkybėmis buvo surašytas aktas, todėl teismas kritiškai jį vertino įrodomosios galios kontekste.
3.2 Teismas pažymėjo, kad ieškovas pateikė UAB „Statybų brigada“ 13 306,46 Eur lokalinę sąmatą. Dėl pateiktos sąmatos teismas pastebėjo, jog sąmata sudaryta 2020 m. sausio 7 d., t. y. dar iki byloje pateikto 2020 m. sausio 22 d. apžiūros akto. Ieškovas aplinkybių, kuo remiantis ir iš kokių duomenų buvo sudaryta lokalinė sąmata, jeigu namo apžiūra buvo atlikta ženkliai vėliau, nurodyti negalėjo.
3.3 Liudytojas Ž. P., Liudytojas E. K. teigė, jog siūlių hermetizavimui buvo pasirinktas visai netinkamas būdas, kita technologija. Siūlių medžiaga neprilipo prie tinko, todėl nebuvo tinkamo užsandarinimo.
3.4 Teismas citavo teismo ekspertą V. Š., jis nurodė, kad buvo atliktas 96 m2 siūlų hermetizavimas, medžiaga siūlėms naudota tinkama. Teigė, kad tinkas tikrai neatšoka nuo to, kad nekokybiškai atliktas siūlų hermetizavimas. Eksperto nuomone, namo pamatai ir namo laiptai nesusiję su siūlių hermetizavimu, atsakovė atliko darbą gerai.
3.5 Teismas nustatė, kad po darbų atlikimo ieškovas 2019 m. rugsėjo 24 d. sumokėjo atsakovei 700 Eur, buvo sutarta, kad atsakovė paplatins vieną hermetizavimo siūlę. Iš to teismas sprendė, kad ieškovas vertino atsakovės atliktus darbus ir jam buvo priimtina atsakovės atliktų darbų kokybė (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis). Duomenų, kad vienos siūlės paplatinimas turėjo kokią nors įtaką viso darbo rezultatui, teismas nenustatė.
III. Apeliacinio skundo argumentai
4. B. T. ieškinį dėl 13 606,45 Eur nuostolių atlyginimo iš atsakovės L. Š. tenkinti visiškai; priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
4.1. Apeliantas negali būti laikomas atsakingu už atsakovės pasirinkto remonto būdo ir naudojamas medžiagas, nes apeliantas nėra statybos ekspertas ir neturi kompetencijos nuspręsti, kokia medžiaga turi būti naudojama norimam tikslui pasiekti.
4.2. Apelianto nuomone, atsakovė turėjo pareigą informuoti apeliantą apie pasirenkamos medžiagos trūkumus ir tai, jog pasirinkta medžiaga nepateisins apelianto laukiamų lūkesčių.
4.3. Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, tik tuo atveju, jeigu apeliantas, prieš tai įspėtas atsakovės, vis tiek primygtinai reikalauti atlikti darbus su medžiaga, kuri yra netinkama remonto darbams atlikti, ji būtų galėjusi vykdyti darbus. Kadangi byloje atsakovė neįrodė įspėjimo apie netinkamos medžiagos panaudojimą, visą atsakomybę dėl netinkamai atliktų darbų turi prisiimti atsakovė.
4.4. Teismas nepagrįstai priteisė bylinėjimosi išlaidas ir už atsakovės priešieškinį.
2. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė su skundu nesutinka, prašo jo netenkinti. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
5.1. Atsakovė įrodė, kad suteikė visą reikalingą informaciją ieškovui prieš sudarant Sutartį, o tuo tarpu ieškovas nepagrindė priežastinio ryšio, lėmusio jam kilusius tariamus neigiamus padarinius. Vien ieškovo teiginiai nepaneigia, kad atsakovės pasitelkto trečiojo asmens naudotas hermetikas A1 nebuvo tinkamas tokio pobūdžio darbams, ar tokio pobūdžio statinio remontui atlikti.
5.2. Pirmosios instancijos teismas padarė byloje surinktais įrodymais pagrįstą išvadą, kad 2020 m. sausio 22 d. Apžiūros aktas neįrodo atsakovės netinkamos atliktų darbų kokybės, nes tokie darbai nebuvo vertinami, o Apžiūros aktą surašę asmenys buvo klaidinami, tokiu būdu siekiant galimai neteisėtu būdu gauti Ieškovo ieškinį pagrindžiančių įrodymų arba tiesiog įvertinti gyvenamojo namo būklę prieš jo pardavimą, kas visai nesusiję su šia civiline byla.
5.3. Byloje yra įrodymai, kad atsakovė darbus atliko tinkamai.
5.4. Klausimas dėl atsakovės priešieškinio buvo galutinai išspręstas dar Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. vasario 4 d. nutartimi ir bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėjant iš naujo. Atsakovės priešieškinio reikalavimai jau nebuvo ir neturėjo būti vertinami. Atsižvelgiant į tai, bylinėjimosi išlaidų, susijusių su priešieškiniu, skirstymas turėjo būti atliekamas bylą nagrinėjant pirmą kartą bei vėliau Klaipėdos apygardos teisme. Jeigu šios konkrečios bylinėjimosi išlaidos, susijusios su priešieškiniu, nebuvo paskirstytos, ieškovas turėjo teisę reikšti atitinkamus prašymus (CPK 277 straipsnis). Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesprendė dėl bylinėjimosi išlaidų, susijusių su priešieškiniu, paskirstymo.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
3. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
4. Teisėjų kolegija, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.
Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka
5. Pagal bendrąją CPK įtvirtintą taisyklę apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis). Jis gali būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Iš paminėtų teisės normų akivaizdu, kad apeliacinio skundo nagrinėjimo tvarkos pasirinkimas yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecija spręsti šį klausimą savo nuožiūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436-611/2015). Teisėjų kolegija mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, nes nagrinėjamos bylos apeliaciniam skundui išnagrinėti reikšmingos faktinės ir teisinės bylos aplinkybės aiškios, proceso dalyviai savo poziciją yra išsamiai išdėstę procesiniuose dokumentuose.
Byloje nustatytos reikšmingos faktinės aplinkybės
6. Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovas Z. B. T. ir atsakovė L. Š. 2019 m. rugpjūčio 1 d. sudarė paslaugų teikimo sutartį Nr. 10 (toliau – ir Sutartis), pagal kurią atsakovė įsipareigojo atlikti ieškovui nuosavybės teise priklausančio namo, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėda, siūlių sandarinimo, hermetizavimo darbus. Sutarties 2.1 punkte šalys susitarė, kad sutartimi numatytos paslaugos įvertinamos 1 000 Eur. Šalių pasirašytoje Sutartyje numatyta, kad vykdytojas (atsakovė) įsipareigoja užsakovui (ieškovui) išrašyti sąskaitą faktūrą po atliktų darbų (Sutarties 3.2 punktas). Užsakovas įsipareigoja už paslaugų suteikimą apmokėti tą pačią dieną po atliktų darbų (Sutarties 3.1 punktas).
7. Atsakovė, pasitelkdama subrangovą trečiąjį asmenį IĮ „Armundo pajūrio aukštalipiai“ (toliau – ir Trečiasis asmuo) atliko Sutartyje numatytus darbus.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
8. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, jog atsakovė įsipareigojo ieškovui (fiziniam asmeniui) atlikti namo siūlių sandarinimo, hermetizavimo darbus, o ieškovas įsipareigojo sumokėti sutartą kainą, konstatavo, jog tarp šalių susiklostė vartojimo rangos santykiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.672 straipsnio 1 dalis). Teismas, išnagrinėjęs bylą nusprendė, jog nėra pagrindo vertinti, kad atsakovės atlikti darbai ar pasirinkta medžiaga buvo nekokybiški. Teismas, įvertinęs byloje dalyvavusių kompetentingų asmenų parodymus nurodė, jog spręsti bei tvarkyti namo fasado trūkumus reikėjo kitokiu būdu, nei užsakė ieškovas.
9. Apelianto apeliaciniame skunde nurodoma, jog atsakovė netinkamai įgyvendino savo pareigą informuoti apeliantą dėl sutarties vykdymo trūkumų; atsakovė pasirinko netinkamą pastato problemos sprendimo būdą ir panaudojo netinkamą medžiagą. Apelianto nuomone, 2020 m. sausio 22 d. statinio apžiūros aktas yra tinkamas įrodymas ir pagrindžia atsakovės atliktų darbų trūkumus. Apeliantas tikina, kad dalis atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų yra susijusios su jos priešieškiniu, kuris buvo atmestas, dėl to turėjo būti kitaip perskirstytos bylinėjimosi išlaidos, atsakovei jų priteisiant mažiau.
10. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog ši byla apeliacine tvarka nagrinėjama antrąjį kartą, tik mažesne apimtimi – be atsakovės priešieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo, kuris buvo atmestas, ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis yra įsiteisėjusi. Pažymėtina ir tai, jog Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. vasario 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-126-889/2021, be kitko, panaikino Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. spalio 7 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovo Z. B. T. ieškinys atsakovei L. Š. dėl nuostolių atlyginimo ir ši bylos dalis buvo perduota iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (sprendimo dalis, kuria atsakovės priešieškinis atmestas, palikta nepakeista). Minėtoje Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. vasario 4 d. nutartyje dėl ieškovo ieškinio reikalavimų nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas turėjo aiškintis, kokios apimties yra galimi defektai, tačiau netyrė ir nenustatė, kokia apimtimi atlikti statybos darbai yra su trūkumais, kiek ieškovo pateikta sąmata, kuria jis grindžia nuostolių dydį, susijusi su atsakovės atliktų darbų trūkumų taisymu, kokie darbai būtini, siekiant ištaisyti darbų kokybės trūkumus, kokia reali ieškovo patirtų nuostolių vertė, taip pat netyrė, ar nagrinėjamu atveju rangovė tinkamai įgyvendino informavimo pareigą (nutarties 29 punktas).
11. Kaip žinoma, vartojimo rangos santykiams taikomos teisės normos reglamentuoja ir užsakovo pažeistų teisių gynimo būdus. CK 6.678 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad darbų rezultato priėmimo metu arba jo naudojimo metu nustačius darbų rezultato trūkumus, užsakovas turi per šio kodekso 6.666 straipsnyje nustatytus terminus savo pasirinkimu pareikšti vieną iš šio kodekso 6.665 straipsnyje numatytų reikalavimų arba reikalauti pakartotinai ir neatlygintinai atlikti darbus arba atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas. CK 6.665 straipsnio 1 dalyje nustatytos užsakovo teisės. Jeigu darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės (sąlygos), o jeigu paskirtis sutartyje nenurodyta, – pagal normalią paskirtį, tai užsakovas savo pasirinkimu turi teisę, jei įstatymas ar sutartis nenustato ko kita, reikalauti iš rangovo: 1) neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą; 2) atitinkamai sumažinti darbų kainą; 3) atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo numatyta rangos sutartyje.
12. Apeliacinės instancijos teismas pastebi, jog kaip galima suprasti iš ieškinio motyvų, teismo sprendimo, ieškovas savo – užsakovo teises – gina, reikšdamas reikalavimą dėl atsakovės atliktų darbų trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimo (CK 6.665 straipsnio 1 dalies 3 punktas), tokią pačią poziciją apeliantas dėsto ir apeliaciniame skunde akcentuodamas tarp šalių susiklosčiusius vartojimo rangos santykius. Dera pažymėti, kad ieškovo ir atsakovės 2019 m. rugpjūčio 1 d. sudarytoje Sutartyje nenumatyta galimybė atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas.
13. Visgi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 19 d. Vartotojų teisių apsauga vartojimo sutartiniuose santykiuose: teisinio reguliavimo ir teismų praktikos apžvalgoje atkreipiamas dėmesys, kad palyginus su bendruoju rangos santykių reglamentavimu, užsakovui suteikiamas platesnis gynybos būdų pasirinkimas – užsakovo teisė pašalinti trūkumus savo jėgomis ir pareikalauti iš rangovo atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas nesaistoma sąlygos, kad ji būtų numatyta rangos sutartyje; teisė vienašališkai spręsti, ar atlikti darbą iš naujo, vartojimo rangos atveju priklauso ne rangovui, o užsakovui.
14. Apeliantas savo apeliaciniame skunde nurodo, kad atsakovė nesuteikė jam visos reikiamos informacijos prieš sudarant sutartį ir pradedant darbus, dėl to buvo parinkti netinkamo pobūdžio darbai, kuriais nebuvo pasiektas ieškovo norimas rezultatas.
15. Teisėjų kolegija, spręsdama klausimą dėl ieškovo (vartotojo) (užsakovo) tinkamo informavimo apie atliekamus statybos darbus pažymi, jog rangovas iki sutarties sudarymo privalo suteikti užsakovui būtiną ir teisingą informaciją apie siūlomus darbus, jų rūšis, kainą, apmokėjimo formą, taip pat, jeigu užsakovas paprašo, kitus su sutartimi ir atliekamu darbu susijusius duomenis (CK 6.674 straipsnio 1 dalis). Užsakovas turi teisę nutraukti sutartį neapmokėdamas už atliktus darbus bei reikalauti atlyginti nuostolius, jei dėl rangovo pateiktos informacijos nepakankamumo ar netikslumo buvo sudaryta sutartis atlikti darbą, pagal savo savybes neatitinkantį, ką užsakovas turėjo omenyje (CK 6.674 straipsnio 2 dalis).
16. CK 6.2286 straipsnyje įtvirtinti bendrieji vartotojų teisės į informaciją reikalavimai. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prieš sudarydamas vartojimo sutartį, kuri nėra nuotolinė ar ne prekybos patalpose sudaroma sutartis, verslininkas privalo aiškiai ir suprantamai suteikti vartotojui būtiną, teisingą, išsamią ir neklaidinančią informaciją.
17. Kilus ginčui dėl informacijos nepakankamumo, pareiga įrodyti priežastinį ryšį tarp informacijos nesuteikimo ir neigiamų padarinių tenka užsakovui, o pareiga įrodyti, kad buvo pateikta būtina ir teisinga informacija, – rangovui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-48-421/2019, 30 punktas).
18. Kolegija atkreipia dėmesį į kai kurias reikšmingas ieškovo ir atsakovo teisinių santykių ikisutartines aplinkybes. Ieškovas dar iki sutarties su atsakove sudarymo (2019 m. rugpjūčio 1 d.) domėjosi numatomais namo statybos darbais. Kaip skundžiamame sprendime paminėjo pirmosios instancijos teismas, teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, jog dar prieš atliekant darbus atsakovei, buvo atvykę dar keli meistrai, kurie sakė, kad reikia ardyti / nuplėšti visą namo tinką (sprendimo 35 punktas). Taigi, ieškovui jau iš anksto buvo žinomas tinkamas namo fasado tvarkymo būdas.
19. Dera pažymėti, jog ieškovas dienraštyje „Klaipėda“ 2019 m. liepos 29 d. publikavo tokio turinio skelbimą: „Reikalingas meistras arba įmonė atlikti individualaus namo siūlių remontą arba viso namo lauko apdailą be apšiltinimo. Tel. Nr. (e. b. t. 1, b. l. 32). Kaip nustatyta byloje, atsižvelgiant į tai, atsakovė susisiekė skelbime nurodytu telefono numeriu su ieškovu ir susitarė susitikti. Atsakovė kartu su savo pažįstamu A. Z. atvyko pas ieškovą ir apžiūrėjo darbų objektą – gyvenamąjį namą, (toliau – ir Gyvenamasis namas). Ieškovui pageidaujant, šalys susitarė, kad atsakovė atliks Gyvenamojo namo siūlių hermetizavimo darbus. Atsakovė nurodė, kad Sutartis buvo sudaryta dėl siūlių hermetizavimo, nes ji neteikia tinko nuardymo bei nutinkavimo paslaugų. Taigi, nors ieškovui jau iš anksto buvo žinomas tinkamas namo fasado tvarkymo būdas, tačiau, kaip matyti, jis rinkosi pigesnį bei laikiną sprendimo būdą – namo siūlių hermetizavimą. Pats ieškovas Sutartimi atsakovei suformavo galutinį Gyvenamojo namo remonto tikslą bei uždavinius – atlikti siūlių hermetizavimo darbus.
20. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju atsakovė įrodė, kad suteikė ieškovui visą reikalingą informaciją prieš sudarant Sutartį, o ieškovas nepagrindė priežastinio ryšio, lėmusio jam kilusius padarinius. Kaip minėta, pats ieškovas pripažino, kad jis buvo tinkamai informuotas apie darbų pobūdį ir turėjo visą reikiamą informaciją prieš priimdamas sprendimą sudarytą Sutartį su atsakove ir užsakyti būtent Gyvenamojo namo siūlių hermetizavimo darbus: 1) ieškovas pats nurodė, kad pageidavo Gyvenamojo namo siūlių sandarinimo darbų, nes po to planavo dažyti Gyvenamąjį namą (2023 m. balandžio 18 d. teismo posėdžio 9 min. 40 – 10 min. 5 sek.); 2) ieškovas pripažino, kad atsakovė atsisakė atlikti viso Gyvenamojo namo tinkavimo darbus, nors ieškovas prašė tinkavimo darbų. Nepaisant to, ieškovas vis tiek sutiko sudaryti Sutartį tik dėl siūlių hermetizavimo darbų ir tokie darbai jam tiko, su sąlyga, kad jie bus atlikti kokybiškai (2023 m. balandžio 18 d. teismo posėdžio 10 min. 40 sek. – 11 min. 45 sek.); 3) ieškovas pripažino, kad dar prieš atvykstant atsakovei, jis bendravo su kitais rangovais ir jam buvo paaiškinta, kad šiuo atveju būtina atlikti Gyvenamojo namo tinko nuėmimo ir naujo tinkavimo darbus (2023 m. balandžio 18 d. teismo posėdžio 13 min. 50 sek. – 14 min. 10 sek.); 4) ieškovas nurodė, kad Gyvenamojo namo tinkavimo darbai būtų kainavę mažiausiai 10 000 Eur sumą, tačiau atsisakė nurodyti, ar jis turėjo tokią sumą pinigų (2023 m. balandžio 18 d. teismo posėdžio 14 min. 10 – 35 sek.); 5) ieškovas pripažino, kad atsakovė objekte lankėsi 2-3 kartus (2023 m. balandžio 18 d. teismo posėdžio 23 min. 15-20 sek.).
21. Dėl nurodytų argumentų pritartina atsakovei, kad pats ieškovas pripažino, kad dar iki atsakovei pradedant statybos darbus jis žinojo, jog Gyvenamajam namui būtini pertinkavimo darbai (senojo tinko ardymas, naujo uždėjimas), tačiau pats sąmoningai, suprasdamas tai, pasirinko sudaryti su atsakove Sutartį dėl Gyvenamojo namo siūlių hermetizavimo darbų. Kaip jis minėjo 2023 m. balandžio 18 d. teismo posėdyje, ieškovas vėliau tikėjosi tinką nudažyti. Ieškovas galbūt nenorėjo investuoti didesnės pinigų sumos, kadangi tiek ieškovas, tiek liudytoja byloje apklausta jo sutuoktinė pripažino, jog Gyvenamąjį namą ketino ir iki šiol ketina parduoti.
22. Apibendrinus išdėstytą darytina išvada, kad byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, jog ieškovas buvo tinkamai informuotas apie būsimus darbus dar prieš sudarant Sutartį ir žinių trūkumas neturėjo įtakos jo sprendimui dėl užsakomų darbų pobūdžio. Priešingai, ieškovas buvo informuotas kelių rangovų, kad tokio pobūdžio darbai, t. y. Gyvenamojo namo siūlių hermetizavimas, nėra rekomenduotini, tačiau tai nepakeitė ieškovo nuomonės ir jis vis tiek pasirinko sudaryti Sutartį su atsakove dėl siūlių hermetizavimo darbų. Tai atitinka paties ieškovo cituojamą kasacinio teismo praktiką, pagal kurią atsakovė tinkamai atliko savo pareigas, dėl ko nėra pagrindo taikyti civilinės atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-139-403/2023).
23. Dėl tokių pačių priežasčių nepagrįsti ieškovo apeliaciniame skunde dėstomi argumentai, kad atsakovė jo neįspėjo apie galutinį darbų rezultatą. Jau minėta, kad ieškovas pats pripažino konsultavęsis su keliais rangovais dar prieš užsakant darbus iš atsakovės. Ieškovo teigimu, nors jis norėjo užsakyti Gyvenamojo namo pertinkavimo darbus, tačiau atsakovė tokius darbus atsisakė atlikti. Vietoje to, kad kreiptųsi į kitą rangovą, ieškovas pasirinko užsakyti iš atsakovės Gyvenamojo namo siūlių hermetizavimo darbus.
24. Apeliaciniame skunde bei 2023 m. balandžio 18 d. teismo posėdyje nurodoma, jog ieškovas tikėjosi, kad darbai bus atlikti kokybiškai, tačiau tokie jo lūkesčiai neišsipildė. Vis dėlto, ieškovas nesugebėjo nurodyti, kuo pasireiškia netinkama darbų kokybė, 2023 m. balandžio 18 d. teismo posėdžio metu apklausiamas tik kartojo, kad darbai yra nekokybiški (2023 m. balandžio 18 d. teismo posėdžio 17 min. 50 sek. – 18 min. 25 sek.). Ieškovas nurodė, kad pačios siūlės yra išgaubtos ir jo netenkina jų išvaizda, tačiau pripažino, kad iki pat šiol nesikreipė į jokį rangovą, kad tokie, jo nuomone, trūkumai būtų ištaisyti.
25. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, jog atsakovė nepateikė visos informacijos ieškovui dėl to, kad ji neturi išsilavinimo statybų srityje. Dėl šio naujo argumento pirmiausia pastebėtina, kad atsakovė darbams įvykdyti pasitelkė subrangovą – trečiąjį asmenį, kuris yra savo srities profesionalas ir dėl to byloje ginčo nėra. Antra, pritartina atsakovei, kad nei CK, nei šalių sudarytos Sutarties nuostatos nedraudė atsakovei pasitelkti subrangovą Sutarties darbams atlikti. Trečia, ieškovas pats pripažino, kad tai, kas atliko darbus – ar pati atsakovė, ar jos pasitelkti darbininkai – jam neturėjo reikšmės (2023 m. balandžio 18 d. teismo posėdžio garso įrašo 15 min. 25 – 40 sek.). Ketvirta, kaip jau minėta, jog nepaisant atsakovės išsilavinimo, ieškovas, prieš sudarydamas Sutartį tiek iš atsakovės, tiek iš kitų asmenų gavo pakankamą kiekį reikalingos informacijos, kad apsispręstų dėl darbų, kuriuos perka iš atsakovės, pobūdžio. Dėl nurodomų priežasčių vėlgi spręstina, kad atsakovė tinkamai įgyvendino savo įrodinėjimo pareigą ir įrodė, kad ieškovui suteikė tinkamą ir visapusišką informaciją prieš sudarant Sutartį. Vien tai, kad ieškovas pateikia kitokį įrodymų vertinimą, nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
26. Apibendrindama tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, jog nagrinėjamu atveju rangovo pareiga iki sutarties sudarymo suteikti užsakovui būtiną ir teisingą informaciją apie siūlomus darbus, įskaitant jų rūšis ir kainą, buvo įvykdyta tinkamai.
27. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl atsakovės atliktų darbų kokybės pažymi, jog ieškovas netinkamą atsakovės atliktų darbų kokybę įrodinėjo iš esmės dviem įrodymais: MB „Statybų techninės priežiūros projektai“ 2020 m. sausio 22 d. apžiūros aktu Nr. SAA2020/01/22-001 (ieškinio priedas Nr. 5); UAB „Statybų brigada“ 2020 m. sausio 7 d. lokaline sąmata (ieškinio priedas Nr. 6). Papildomai ieškovas įrodinėjo, kad atsakovė darbus atliko naudodama netinkamą hermetinimo priemonę – hermetiką A1.
28. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog MB „Statybų techninės priežiūros projektai“ 2020 m. sausio 22 d. apžiūros aktas Nr. SAA2020/01/22-001 (toliau – ir Apžiūros aktas) buvo surašytas vertinant ne atsakovės darbus (jų trūkumus), o paties Gyvenamojo namo bendrą būklę. Liudytoju byloje apklaustas Ž. P., kuris pasirašė Apžiūros aktą, nurodė, jog atliekant Gyvenamojo namo apžiūrą bendravo su ieškovo sūnumi, tačiau jam konkreti užduotis nebuvo suformuluota, todėl jis įvertino tik bendrą namo būklę. Liudytojas pripažino, kad neturėjo visos reikiamos informacijos atsakovės darbų kokybei vertinti, o jeigu būtų žinojęs, kam reikalingas Apžiūros aktas, būtų viską daręs kitaip ir būtų kvietęs į apžiūrą atsakovę. Ž. P. negalėjo pasakyti, ar atsakovės darbai buvo atlikti tinkamai. Nepaisant to, jis nurodė, kad apžiūrėjus Gyvenamąjį namą atšokęs buvo ne hermetikas, o tik tinkas ir tik vietomis. Liudytoju apklaustas E. K. taip pat nurodė, kad apžiūros metu buvo vertinama bendra Gyvenamojo namo fasado būklė. E. K. pripažino, kad nekvietė nei atsakovės, nei trečiojo asmens, nors turėjo tai padaryti. Be to, liudytojas nurodė, kad jis nėra ekspertas ir negali atlikti ekspertizės, negali vertinti naudotos technologijos, jis atliko tik apžiūrą. Liudytojo teigimu, įtrūkimai atsirado dėl atmosferos poveikio. Liudytojui nebuvo pateiktos ar nurodytos medžiagos, kurios buvo naudojamos remonto metu. E. K. nurodė, kad atsakovės vardą išgirdo tik praėjus keliems metams nuo Apžiūros akto surašymo, todėl akivaizdu, kad apžiūros metu nebuvo vertinami jos atlikti darbai bei jų kokybė.
29. Kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, nors atsakovė atliko Gyvenamojo namo siūlių hermetinimo darbus, tačiau Apžiūros akte nurodyti visai su atsakovės atliktais darbais nesusiję trūkumai: cokolinė dalis turi neleistinų defektų ir nepašalinti erozijos židiniai, laiptų pakopinė dalis, kuri ribojasi su išorės fasado siena nėra tinkamai paruošta, atitrūkę ruožai, nustatyti kiti mechaniniai defektai. Tai iš esmės patvirtina liudytojų parodymus, jog apžiūros metu buvo vertinama tik bendra Gyvenamojo namo būklė. Nors Apžiūros akte nurodyta, jog hermetinti tinko apdailos plyšiai yra atitrūkę ir turi defektų – ruožai atšokę nuo mūro kontrukcijos, tačiau liudytojas Ž. P. nurodė, kad atšokęs yra ne hermetikas, o tinkas, kas iš esmės yra susiję su paties Gyvenamojo namo fasado būkle. Ieškovas patvirtino, kad Gyvenamojo namo fasadas nuo pastatymo niekada nebuvo remontuojamas.
30. Atkreiptinas dėmesys, kad Apžiūros akte ir skunde nurodoma, jog darbų kokybė neatitinka Lietuvos statybininkų asociacijos statybos taisyklių ST 121895674.205.20.03.01:20 reikalavimų, kurios nustato fasadų, interjerų dekoratyvinių dangų, dekoratyvinio tinko, tinkuotų, dažytų paviršių tvarkyba, reikalavimų. Dėl šio teiginio pritartina atsakovei, kad taisyklės šiuo atveju iš esmės neturi jokios teisinės galios. Iš byloje esančio Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2021 m. kovo 22 d. rašto Nr. 2D-4311 matyti, kad atsakovės atliktiems darbams taikomas STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ (e. b. t. 3, b. l. 60).
31. Apeliantas nurodo, kad Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. vasario 4 d. nutartyje, kuria byla buvo grąžinta nagrinėti iš naujo, nurodė, jog Apžiūros akte, be kitų trūkumų, įvardinti ir trūkumai, sietini su atsakovės atliktais darbais. Dėl šio teiginio kolegija primena, jog Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. vasario 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-126-889/2021 grąžino bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo dėl to, kad nebuvo išsiaiškintos visos aplinkybės byloje, be kita ko, nebuvo apklausti liudytojai, surašę Apžiūros aktą (šios nutarties 13 punktas). Tačiau vėliau apklausus Apžiūros aktą surašiusius Ž. P. ir E. K. paaiškėjo, kad Apžiūros aktas buvo surašytas siekiant nustatyti bendro pobūdžio Gyvenamojo namo trūkumus, o ne atsakovės darbų trūkumus. Liudytojai nurodė, kad jeigu būtų žinoję, jog nustatinėjami atsakovės darbų trūkumai, apžiūrą būtų organizavę kitaip ir būtų vertinę konkrečiai atsakovės atliktus darbus bei kvietę į apžiūrą atsakovę ir trečiąjį asmenį. Šios aplinkybės Klaipėdos apygardos teismui priimant 2021 m. vasario 4 d nutartį nebuvo žinomos. Dėl to šis argumentas nepagrįstas.
32. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė byloje surinktais įrodymais pagrįstą išvadą, kad Apžiūros aktas neįrodo atsakovės netinkamos atliktų darbų kokybės, nes tokie darbai nebuvo vertinami.
33. Kaip minėta anksčiau, apeliantas, įrodinėdamas atsakovės darbų trūkumus remiasi ir UAB „Statybų brigada“ 2020 m. sausio 7 d. lokaline sąmata (toliau – ir Lokalinė sąmata). Kaip matyti, Lokalinėje sąmatoje nurodyti pertinkavimo darbai (senojo tinko nuardymas, naujojo uždėjimas), nors, kaip byloje nustatyta, atsakovė tokių darbų neatliko bei Sutartis jų nenumatė. Dėl to Lokalinė sąmata nėra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su atsakovės atliktais siūlių hermetizavimo darbais. Nors ieškovas teigė, kad Gyvenamojo namo pertinkavimas yra vienintelis būdas ištaisyti atsakovės nekokybiškai atliktus darbus, tačiau tokių įrodymų nepateikė, taip nėra nurodoma ir pačioje Lokalinėje sąmatoje. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad Lokalinė sąmata sudaryta anksčiau (2020 m. sausio 7 d.) nei Apžiūros aktas (2020 m. sausio 22 d.). Liudytojas E. K. patvirtino, kad jokia Lokalinė sąmata jam nebuvo pateikta. Dar daugiau, pats ieškovas nurodė, kad kvietė tik ekspertus, o kitų įmonių sąmatai sudaryti ar tariamai žalai įvertinti nekvietė (2023 m. balandžio 18 d. teismo posėdžio 20 min. 40 sek. 21 min. 5 sek.).
34. Taigi, nei ieškovas, nei liudytojai negalėjo paaiškinti, kokiomis aplinkybėmis buvo sudaryta Lokalinė sąmata, kodėl ji buvo sudaryta anksčiau nei Apžiūros aktas. Dėl šio dokumento ieškovas išsamiau nepasisako ir savo apeliaciniame skunde. Kaip minėta, Lokalinėje sąmatoje nurodyti darbai, nesusiję su atsakovės atliktais darbais ar tariamų trūkumų šalinimu. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ir šį įrodymą.
35. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovo teiginiai nepaneigia, kad atsakovės pasitelkto trečiojo asmens naudotas hermetikas A1 nebuvo tinkamas tokio pobūdžio darbams, ar tokio pobūdžio statinio remontui atlikti. Priešingai, byloje esantys įrodymai patvirtina hermetiko A1 tinkamumą tokiems darbams atlikti.
36. Atsakovė į bylą pateikė šio hermetiko A1 eksploatacinių savybių deklaraciją, kurioje nurodyta, jog hermetikas skirtas stambiablokių namų siūlių sandarinimui, gali būti naudojamas klijavimui (t. 3, e. b. l. 62-63). Gyvenamojo namo sienų konstrukcija – gelžbetoniniai blokai (t. 4, b. e. b. l. 171). Taip pat Atsakovė pateikė šio gaminio charakteristiką (t. 3, e. b. l. 64-66). Atsakovė pateikė 2021 m. vasario 8 d. apžiūros aktą Nr. 02-02, kuriame nurodyta, kad „hermetikas tinka tokiems darbams“ (t. 3, e. b. l. 69). Kitame Gyvenamojo namo 2022 m. balandžio 7 d. vizualinės apžiūros akte Nr. 2022/04-2 nurodyta, kad „panaudotas hermetikas tinka objekto sienų siūlių ir įtrūkimų remonto darbams“ (t. 4, e. b. l. 171). Trečiasis asmuo, teikdamas paaiškinimus pirmosios instancijos teisme patvirtino, kad A1 hermetikas tokiems hermetinimo darbams yra tinkamas, jį naudoja daugelis įmonių. Liudytoju byloje apklaustas ekspertas V. Š. nurodė, kad hermetikas A1 yra tinkama medžiaga, nes turi sertifikatą. Liudytojas Ž. P. taip pat patvirtino, kad jeigu hermetikas turi savybių deklaraciją, tuomet jis buvo tinkamas tokių darbų atlikimui.
37. Kolegijos vertinimu byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad hermetikas A1 buvo tinkamas Gyvenamojo namo siūlių hermetinimo darbams atlikti. Vien ieškovo keliamos abejonės dėl hermetiko tinkamumo nereiškia, kad hermetikas nebuvo tinkamas tokiems darbams atlikti, tuo labiau, kad byloje surinktų įrodymų visuma leidžia daryti priešingą išvadą. Dėl to apelianto apeliaciniame skunde dėstomi argumentai dėl hermetiko A1 netinkamumo atmestini kaip nepagrįsti.
38. Ieškovas apeliaciniame skunde taip pat įrodinėja, kad atsakovės atliktų darbų trūkumai pasireiškia iš esmės netinkamu estetiniu vaizdu. Pritartina atsakovei, kad ieškovas ir jo sutuoktinė buvo objekte, kuomet buvo atliekami Gyvenamojo namo siūlių hermetizavimo darbai, todėl matė jų estetinį vaizdą. Matydami, kad estetinis vaizdas yra netinkamas, jie galėjo sustabdyti darbų atlikimą, tą pažymėjo byloje liudytoju apklaustas ekspertas V. Š.. Apeliaciniame skunde nenurodoma, kad atlikti darbai neatlieka savo funkcijos. Priešingai, ieškovas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme neneigė, kad hermetikas nėra nukritęs, jis laikosi, ieškovas darbų neperdarė, nors nuo darbų atlikimo jau praėjo daugiau nei 4 metai. Todėl galima spręsti, kad darbų rezultatas tarnavo ir tarnauja pagal savo tiesioginę paskirtį.
39. Priešingai, byloje esančių aplinkybių visuma patvirtino, kad darbai, numatyti šalių sudarytoje Sutartyje, buvo atlikti tinkamai. Gyvenamojo namo 2022 m. balandžio 7 d. vizualinės apžiūros akte Nr. 2022/04-2 nurodyta, kad „sieninių blokų siūlių ir tinko įtrūkimų remonto darbai buvo atlikti kokybiškai, panaudotas hermetikas ir darbų įvykdymo technologija pilnai užtikrina apsaugą nuo vandens skverbimosi į pastato kontrukcijas, dėl atliktų remonto darbų pratęsiamas sieninių blokų tarnavimo ciklas“ (t. 4, e. b. l. 171). Šį aktą pasirašė M. S., pateiktas jo kvalifikaciją patvirtinantis atestatas (t. 4, e. b. l. 172). Pažymėtina, kad V. Š. 2022 m. lapkričio 8 d. konsultacinėje išvadoje Nr. 22.11.08 nustatyta, kad atšokęs Gyvenamojo namo tinkas, ne hermetikas, o prieš užtaisant siūles per tinko suskilinėjimus tarp tinko ir sienos patekdavo vanduo ir užšaldamas (virsdamas ledu plečiasi) atplėšinėjo tinką nuo sienos. Ieškovas savo apeliaciniame skunde teisingai pastebi, kad šioje konsultacinėje išvadoje nurodyta, jog Gyvenamojo namo trūkius reikėjo ne užsandarinti hermetiku, bet tinką nuimti ir nutinkuoti naujai. Tačiau, kaip minėta anksčiau, pats ieškovas, turėdamas visą reikiamą informaciją apie būtinus darbus ir jų kaštus (ne mažiau 10 000 Eur), patartas tiek atsakovės, tiek kitų rangovų, kad būtina atlikti pertinkavimo darbus, vis tiek pasirinko pigesnius (pagal Sutartį 1000 Eur vertės) siūlių hermetinimo darbus. Pridėtina, jog kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, V. Š., 2023 m. birželio 12 d. teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju, patvirtino, kad atsakovė darbus įvykdė tinkamai, naudotas tinkamas hermetikas. V. Š. paaiškino, kad siūlių hermetinimo darbai yra skirti tam, kad pro tinką nepatektų daugiau vandens ir prailgintų tinko tarnavimo laiką keliems metams. Šiuo atveju tokie darbai atliko savo paskirtį. Nors turėjo būti atlikti Gyvenamojo namo pertinkavimo darbai, tačiau ieškovas pats jų atsisakė.
40. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas pateiktus įrodymus, sprendžia, kad ieškovas patikimais ir leistinais įrodymais neįrodė, kad atsakovė jam atliko darbus nekokybiškai ir / arba netinkamai. Ieškovo pateikti abu šie įrodymai buvo paneigti, kaip nesusiję su atsakovės atliktais darbais. Kaip teisingai pastebi atsakovė, paneigus šiuos ieškovo pateiktus įrodymus, jis turėjo teisę teikti kitus įrodymus, kurie pagrįstų jo poziciją byloje. Pirmosios instancijos teismas ir vėliau siūlė šalims teikti prašymą dėl statybų ekspertizės skyrimo, tačiau ieškovas, atstovaujamas profesionalaus teisininko advokato, tokia savo teise nepasinaudojo. Atsakovė byloje buvo aktyvi ir teikė į bylą įrodymus, kurie patvirtino, kad jos atlikti darbai buvo tinkamos kokybės.
41. Atsižvelgdamas į tai, kas anksčiau nurodyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias vartojimo bei statybos rangos institutus, nes išanalizavo jų reglamentavimą, visapusiškai ištyrė byloje esančius duomenis ir nustatė atsakovės atsiliepimo pagrįstumui įvertinti reikšmingas faktines bylos aplinkybes.
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų
42. Išdėstytų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad į esminius klausimus atsakyta. Kiti šalių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako (CPK 2 straipsnis, 3 straipsnis, 7 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis). Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą, kai yra atskleista bylos esmė, neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).
Dėl bylos procesinės baigties
43. Atsižvelgdamas į anksčiau išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė materialinės ir / ar procesinės teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą teismo procesinį sprendimą, konstatuoja, kad jį panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
44. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarką reglamentuoja CPK 93, 94, 96, 961, 98 straipsnių nuostatos.
45. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.
46. Apeliantas apeliaciniame skunde pažymi, kad iš esmės bent pusė visų atsakovės patirtų išlaidų pirmosios instancijos teisme (bylą nagrinėjant pirmąjį kartą) bei apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nepriteistos, kadangi daugiau nei akivaizdu, jog byloje buvo sprendžiamas klausimas ne tik dėl apelianto ieškinio, bet ir dėl atsakovės priešieškinio, kuris buvo atmestas. Todėl atitinkamai atsakovės bylinėjimosi išlaidos, patirtos dėl byloje nagrinėto priešieškinio turėtų būti atskirtos ir atmestos, o apelianto išlaidos, susijusios su atsakovės priešieškinio nagrinėjimu turėtų būti patenkintos. Apelianto nuomone, nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme šioje civilinėje byloje turėtų būti perskirstytos bylinėjimosi išlaidos.
47. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog apie CPK 93 straipsnio normos reglamentavimą kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad viena iš šios teisės normos taikymo sąlygų – teismo sprendimas, priimtas šalies naudai; nurodytos teisės normos prasme proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, suprantama kaip šalis, kuriai sprendimas yra palankus, kuri laimėjo ginčą byloje (pavyzdžiui, ieškovas, kurio ieškinys patenkintas). Ji paaiškėja teismui išnagrinėjus bylą ir priėmus (priimant) sprendimą dėl ginčo esmės. Tokiai proceso šaliai pagal aptariamą teisės normą pralaimėjusioji šalis turi kompensuoti civilinių teisių gynybai išleistas lėšas – patirtas bylinėjimosi išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-701/2018, 16, 17 punktai; 2020 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-188-403/2020, 20 punktas).
48. Pagal CPK 93 straipsnio 4 dalį, teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos; šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Šalies procesinis elgesys – tai jos veiksmai (neveikimas) ginčo nagrinėjimo metu.
49. Šalies tinkamo elgesio apibrėžtis pateikta CPK 93 straipsnio 4 dalyje: šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Šalių procesinės teisės ir pareigos išvardytos CPK 42 straipsnio 1 dalyje, o šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. Jei šalis šių reikalavimų nesilaiko, jos elgesys gali būti pripažintas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis (CPK 95 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidų institutas ir CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostata, viena vertus, sudaro prielaidas įgyvendinti teisę į teisminę gynybą, užtikrinti kokybišką teisinį atstovavimą, kita vertus, atlieka ir prevencinį vaidmenį, nustatant, kad sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo bus atsižvelgiama į proceso šalių elgesį, išlaidų susidarymo priežastis. Tokiu būdu proceso šalis yra skatinama elgtis sąžiningai, įgyvendinant ir naudojantis jai CPK įtvirtintomis procesinėmis teisėmis. Taip pasiekiama ir pusiausvyra, viena vertus, užtikrinant bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tikslus, kita vertus, saugant, kad kita šalis nepatirtų neigiamų pasekmių dėl kito asmens nesąžiningo elgesio.
50. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, jog CPK 93 straipsnio 4 dalies tikslas – neleisti turinčiai teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą šaliai gauti tų išlaidų, kurios atsirado dėl pačios šalies nesąžiningų procesinių veiksmų, atlyginimą. Tokiu atveju bylinėjimosi išlaidų našta turi tekti šaliai, atlikusiai neteisėtus (nesąžiningus) veiksmus. Įstatymų leidėjas tokiu būdu įtvirtina piktnaudžiavimo procesu teisinių padarinių taikymą, kaip drausminimo priemonę, per bylinėjimosi išlaidų paskirstymo institutą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-1075/2020, 17 punktas). Tam, kad būtų teisinis pagrindas nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi paskirstymo taisyklių, taikant CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą išimtį, turi būti konstatuotas šalies netinkamo procesinio elgesio faktas. Šios teisės normos taikymo pagrindas gali būti ne bet koks netinkamas procesinis elgesys, bet toks, kuris nekelia abejonių dėl jį atlikusios šalies nesąžiningumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-1075/2020, 18 punktas; 2020 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-188-403/2020, 28 punktas).
51. Teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nustatęs, kad konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis tiek CPK 94 straipsnio 1 dalimi, tiek 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo 93 straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-36-313/2018, 23 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-188-403/2020).
52. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, abiejų šalių bylinėjimosi išlaidas priteisė atsižvelgdamas į bylos procesinę baigtį dėl ieškinio reikalavimų, t. y. dėl priešieškinio patirtas šalių bylinėjimosi išlaidas įskaičiavo į išlaidas dėl ieškinio reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimo būdu. Pabrėžtina, jog byloje buvo atmesti ir ieškinio, ir priešieškinio reikalavimai, tačiau akcentuotina tai, kad ieškinio bei priešieškinio reikalavimai pagal savo esmę nebuvo lygiaverčiai. Dera pažymėti, kad ieškovas ieškiniu tiek išplėtė ieškinio ribas, kad atsakovė turėjo teikti atsikirtimus dėl viso Gyvenamojo namo sienų pertinkavimo darbų, nors, kaip žinoma, atsakovė atliko tik namo siūlių hermetinimo darbus. Ieškovas ieškiniu prašė priteisti 13 606,45 Eur nuostolių atlyginimą už 510 m2 Gyvenamojo namo išorės sienų remontą (pertinkavimą), o atsakovė priešieškiniu prašė iš ieškovo priteisti tik 714 Eur turtinės žalos atlyginimą už siūlių hermetinimo darbus, 4 369,68 Eur palūkanų, taip pat neturtinės žalos atlyginimą. Atsakovė laikėsi pozicijos, kad ieškovas už atliktus darbus liko jai skolingas 714 Eur. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien faktas, kad ieškovas ieškiniu prašė atsakovę atlyginti viso Gyvenamojo namo sienų trūkumų šalinimo išlaidas, nors ieškovė tokių darbų neatliko, leidžia konstatuoti, kad paties ieškovo elgesys (ieškinio ribų išplėtimas) nebuvo visiškai sąžiningas, o toks nustatytas faktas suteikia teismui teisę taikyti CPK 93 straipsnio 4 dalį, kuri leidžia nukrypti nuo lygių dalių principo ir apimti bylinėjimosi išlaidas vien tik dėl ieškinio reikalavimų.
53. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškovo argumentus dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, paskirstymo, nusprendžia, kad, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismui atmetus ieškinį, pagrįsta ir teisinga šalių patirtas bylinėjimosi išlaidų atlyginti vadovaujantis CPK 93 straipsnio 4 dalimi taip, kaip atliko pirmosios instancijos teismas.
Svarbu ir tai, kad kompleksiškai vertinant jų dydį, išlaidos neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nurodytų maksimalių sumų.
54. Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme nurodytina, kad apeliacinio skundo netenkinus, apelianto patirtos bylinėjimosi išlaidos jam nepriteisiamos.
55. Atsakovė pateikė įrodymus, jog patyrė 480 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Kolegijos vertinimu, jos laikytinos pagrįstomis bei neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nustatytą sumą už atsiliepimą į apeliacinį skundą. Dėl to atsakovei iš ieškovo priteistina 480 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija,
n u t a r i a:
Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei L. Š. iš ieškovo Z. B. T. 480 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjos Raimonda Andrulienė
Irma Čuchraj
Aušra Maškevičienė