Administracinė byla Nr. eA-903-552/2022

        Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02950-2021-4

        Procesinio sprendimo kategorija 8.1.2 

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gruodžio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės ,,Stambus projektas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. lapkričio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. M. M. (M. M. M.) skundą atsakovui Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei ,,Stambus projektas“ dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1.       Pareiškėjas M. M. M. 

2.       Pareiškėjas nurodė, kad jo prašymas atmestas remiantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 19 straipsnio 1 dalies 15 punktu. Pareiškėjas paaiškino, kad uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) ,,Stambus projektas“ (toliau – ir Bendrovė), kuri tarpininkavo prašant išduoti vizą pareiškėjui, yra nuo 2017 m. Lietuvoje veikianti įmonė, kurios pagrindinė veikla – įvairių profesijų ir kvalifikacijų darbuotojų paieška užsienyje ir įdarbinimo Lietuvoje organizavimas. Pareiškėjas pažymėjo, kad vienintelis argumentas, kuriuo grindžiamas Sprendimas atsisakyti išduoti vizą pareiškėjui, yra tas, kad vizos išdavimui tarpininkavęs trečiasis suinteresuotas asmuo nesilaikė Įstatyme nustatytų įpareigojimų, susijusių su užsieniečių atvykimu ir buvimu Lietuvoje, per pastaruosius vienerius metus. Pareiškėjas vadovavosi Europos Parlamento ir Tarybos 2009 m. liepos 13 d. reglamento (EB) Nr. 810/2009, nustatančio Bendrijos vizų kodeksą (toliau – ir Vizų kodeksas), 21 straipsnio 1, 7 dalimis, vadovavosi Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) išaiškinimais ir darė išvadą, kad Vizų kodekso 32 straipsnyje nėra įtvirtinto tokio pagrindo, koks yra numatytas Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 15 punkte. Pareiškėjo teigimu, tai reiškia, kad šis pagrindas nacionalinėms institucijoms nelaikytinas imperatyviu atsisakyti išduoti vizą. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad tai patvirtina ir aplinkybė, jog kitos ambasados (pvz., (duomenys neskelbtini)) po 2021 m. birželio 3 d. neatsisako išduoti nacionalinių vizų užsieniečiams tais atvejais, kai tarpininkauja Bendrovė, vien tik Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 15 punkte numatytu pagrindu. Pareiškėjas pažymėjo, kad ši aplinkybė rodo, jog ambasados neturi nuoseklios ir vieningos praktikos, todėl kiekvienu atveju turi vertinti aplinkybių visumą, o ne vadovautis formaliu kriterijumi. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad minėtu laikotarpiu priimti trys teigiami sprendimai Migracijos departamente prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) išduoti leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje trečiųjų šalių piliečiams, t. y. Departamentas, pats skyręs Bendrovės vadovei baudą, įvertino tai kaip mažareikšmį pažeidimą ir netaikė jokių apribojimų, išduodamas leidimus laikinai gyventi.

3.       Pareiškėjo teigimu, Ambasada, spręsdama klausimą dėl vizos (ne)išdavimo pareiškėjui, turėjo diskreciją pasirinkti, ar šioje situacijoje taikytinas Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 15 punkte įtvirtintas pagrindas. Nors Sprendime šis atsisakymo pagrindas nėra detalizuotas, pareiškėjo manymu, jis yra siejamas su 2021 m. birželio 2 d. surašytu administracinio nusižengimo protokolu Bendrovės vadovei pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 542 straipsnio 2 dalį, numatančią administracinę atsakomybę už nepranešimą apie pasikeitusius užsieniečio duomenis. Pareiškėjas paaiškino, jog šis pažeidimas vadovei inkriminuotas dėl to, kad ji per itin trumpą 7 dienų laikotarpį Departamentui nepranešė apie pasikeitusius užsieniečių duomenis (neatvykimą į Lietuvos Respubliką). Vykdydama administracinį nurodymą, vadovė asmeniškai (iš savo asmeninės banko sąskaitos) baudą sumokėjo 2021 m. birželio 3 d., po to, kai Departamento pareigūnas ją patikino, kad toks išankstinis baudos sumokėjimas, neginčijant nustatyto pažeidimo, jokių papildomų teisinių pasekmių nesukels. Pareiškėjas paaiškino, kad Bendrovės vadovė pavėlavo pateikti informaciją, nes tuo laikotarpiu dėl paskelbto karantino vyko nuotolinis darbas, ji turėjo laikinąjį nedarbingumą, dėl ko objektyviai negalėjo atlikti jai priskirtų funkcijų. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad trečiasis suinteresuotas asmuo veiklą vykdo ilgiau nei ketverius metus, tačiau per šį laikotarpį tai pirmas kartas, kai vadovė neatlieka savo pareigų.

4.       Pareiškėjo teigimu, Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 15 punkte įvardintas pagrindas negalėjo būti taikomas, nes: 1) už netinkamą pranešimą apie neatvykusius užsieniečius, dėl kurių tarpininkavo trečiasis suinteresuotas asmuo, buvo nubaustas ne juridinis asmuo, o fizinis asmuo – vadovė, nors dėl pareiškėjo vizos gavimo tarpininkavo juridinis asmuo, kuris nagrinėjamu atveju negali būti tapatinamas su fiziniu asmeniu, išplečiant Įstatymo nuostatos aiškinimą ir taikymą; 2) vadovė buvo nubausta ne už įsipareigojimų, susijusių su užsieniečių atvykimu ir buvimu Lietuvoje, nesilaikymą, o už formalų pažeidimą, susijusį su atitinkamos informacijos nepateikimu Departamentui, kuris nesukėlė jokių reikšmingų pasekmių pačiam migracijos procesui. Be to, minėtas administracinis nusižengimas pagal objektą ir saugomą vertybę yra priskirtas nusižengimų valdymo tvarkai kategorijai (ANK XXV skyrius). Pareiškėjas darė išvadą, kad Ambasada, atsisakydama išduoti pareiškėjui vizą, netinkamai aiškino ir taikė Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 15 punkte įtvirtintas nuostatas, todėl neproporcingai nubaudė ne tik pareiškėją, bet ir trečiąjį suinteresuotą asmenį. Pareiškėjas nurodė, kad užsieniečių įdarbinimas yra svarbi ir būtina Bendrovės veiklos tęstinumo sąlyga. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad būtina įvertinti, jog Sprendimu taikytas draudimas išduoti vizą ir įdarbinti užsienietį, kurio profesija yra įtraukta į trūkstamų darbuotojų sąrašą Lietuvoje, Bendrovei reiškia ekonominės veiklos sutrikdymą ar net sustabdymą, neišvengiamai lemiantį ir finansinius praradimus.

5.       Atsakovas Ministerija atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti.

6.       Atsakovas paaiškino, kad pareiškėjas 2021 m. rugpjūčio 20 d. Ambasadoje pateikė prašymą išduoti nacionalinę vizą, nes buvo kviečiamas dirbti UAB ,,Stambus projektas“ plytų mūrininku, tačiau prašymas buvo atmestas remiantis Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 15 punktu. Atsakovas atkreipė dėmesį, jog darbdavys, vadovaujantis Įstatymo 211 straipsnio 1 punktu, turi pareigą ne vėliau kaip per 7 dienas informuoti Departamentą apie darbo sutarties su užsieniečiu, turinčiu nacionalinę vizą, nutraukimą, neatvykimą ar neįdarbinimą, nes priešingu atveju darbdaviui gali būti skirta bauda pagal ANK 542 straipsnio 2 dalį. Atsakovas pažymėjo, kad konsului priimant Sprendimą egzistavo Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 15 punkte numatyta sąlyga – juridinis asmuo UAB ,,Stambus projektas“, kviečiantis pareiškėją atvykti į Lietuvos Respubliką, per pastaruosius vienerius metus nesilaikė Įstatyme nustatytų įsipareigojimų, susijusių su užsieniečių atvykimu ir buvimu Lietuvos Respublikoje, o šią sąlygą patvirtina 2021 m. birželio 2 d. administracinio nusižengimo protokolas, surašytas Bendrovės vadovei, kaip darbdavei ar darbdavio įgaliotam asmeniui, bei baudos sumokėjimo faktas.

7.       Atsakovo teigimu, Sprendimas yra aiškus, motyvuotas, išsamus ir pagrįstas, jame nurodytas tiek jo priėmimo teisinis, tiek faktinis pagrindai. Atsakovas nepagrįstais laikė pareiškėjo argumentus, kad Ambasada turėjo atsižvelgti į pareiškėjo individualią situaciją, o ne formalius reikalavimus. Atsakovas pažymėjo, kad Įstatymas nenumato pareigos konsului priimant sprendimą dėl atsisakymo išduoti vizą Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 15 punkte numatytu pagrindu papildomai vertinti aplinkybes dėl tarpininkaujančios įmonės ūkinės veiklos, finansinės būklės, taip pat padaryto administracinio nusižengimo aplinkybes. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo skundo argumentai, jog Ambasada turėjo diskrecijos teisę pasirinkti, ar nagrinėjamu atveju taikytinas Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 15 punktas, nes kitos ambasados po 2021 m. birželio 3 d. neatsisako išduoti nacionalines vizas užsieniečiams, kuomet tarpininkauja Bendrovė, prieštarauja šios teisės normos nuostatoms. Atsakovas nurodė, kad Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 15 punktas įtvirtina savarankišką atsisakymo išduoti nacionalinę vizą pagrindą. Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies formuluotė suponuoja, jog teisės norma nustato imperatyvą, taigi konsulas šiuo pagrindu ne tik turėjo teisę, bet ir privalėjo priimti sprendimą neišduoti pareiškėjui vizos. Pareiškėjo argumentus dėl to, jog kitos ambasados po 2021 m. birželio 3 d. neatsisako išduoti vizas, atsakovas laikė bendro pobūdžio teiginiais, kurie negali daryti įtakos Sprendimo teisėtumui, nes sprendimus dėl vizos (ne)išdavimo kiekvienu atveju konsulai Lietuvos ambasadose (duomenys neskelbtini) priima savarankiškai.

II.

8.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. lapkričio 23 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą.

9.       Teismas nustatė, kad pareiškėjas, kuris yra (duomenys neskelbtini) pilietis, siekdamas atvykti į Lietuvą dirbti pagal profesiją, kuri įtraukta į Trūkstamų profesijų sąrašą, 2021 m. rugpjūčio 20 d. Ambasadai pateikė prašymą išduoti nacionalinę vizą. Ambasados pareigūnas 2021 m. rugpjūčio 20 d. kreipėsi konsultacijos į Departamentą ir Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentą, prašydamas pateikti informaciją. Departamentas 2021 m. rugpjūčio 23 d. pateikė prašomą informaciją ir nurodė, kad Bendrovės vadovei 2021 m. birželio 2 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 542 straipsnio 2 dalį, bauda sumokėta 2021 m. birželio 3 d. Ambasada Sprendimu, vadovaudamasi Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 15 punkte nustatytu pagrindu, atsisakė pareiškėjui išduoti nacionalinę vizą.

10.       Teismas vadovavosi Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalimi, Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 15 punktu, atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pažymėjo, kad Ambasados pareigūnas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą išduoti vizą, siekdamas įsitikinti pareiškėjo deklaruojamu vykimo į Lietuvą tikslu bei buvimo sąlygomis ir nustatyti, ar nėra Įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų atsisakyti išduoti vizą, kreipėsi dėl konsultacijos į Departamentą, kuris pateikė prašymo nagrinėjimui aktualią informaciją, susijusią su UAB ,,Stambus projektas“ vadovės patraukimu administracinėn atsakomybėn dėl to, kad ji savalaikiai neinformavo Departamento apie darbo sutarties su užsieniečiu, turinčiu nacionalinę vizą, nutraukimą, apie užsieniečio neatvykimą ar neįdarbinimą.

11.       Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1V-899/V-330 patvirtinto Vizos išdavimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 87 punktu ir vertino, kad konsulinis pareigūnas, priimdamas Sprendimą, įvertinęs pareiškėjo prašyme nurodytus duomenis ir prie prašymo pateiktus dokumentus, taip pat informaciją, gautą iš Departamento, turėjo pagrindą konstatuoti, kad pareiškėjui nacionalinės vizos išduoti negali, kadangi buvo nustatyta, kad tarpininkaujanti įmonė UAB ,,Stambus projektas“, kuri kviečia užsienietį į Lietuvos Respubliką, nesilaikė Įstatyme nustatytų įsipareigojimų, susijusių su užsieniečių atvykimu ir buvimu Lietuvos Respublikoje.

12.       Teismas nurodė, kad aplinkybę, jog Bendrovė nesilaikė minėtų Įstatyme nustatytų reikalavimų, patvirtina į bylą pateiktas 2021 m. birželio 2 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Teismas atkreipė dėmesį, jog I. O. yra Bendrovės vadovė, taigi, atlikdama funkcijas, susijusias su Įstatyme numatytų reikalavimų laikymusi, veikė juridinio asmens vardu. Administracinė nuobauda jai buvo skirta ne kaip fiziniam asmeniui, o kaip juridinio asmens vardu įgaliotam veikti asmeniui už pareigų, kurias ji yra įgaliota atlikti, neatlikimą. Todėl teismas atmetė pareiškėjo teiginius, kad už netinkamą pranešimą apie neatvykusius užsieniečius, dėl kurių tarpininkavo Bendrovė, buvo nubaustas ne juridinis asmuo, o fizinis asmuo – I. O..

13.       Teismas nesutiko su pareiškėjo pozicija, jog Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 15 punkte įtvirtintas atsisakymo išduoti nacionalinę vizą pagrindas nėra imperatyvus ir jo taikymas turi būti vertinamas kompleksiškai, atsižvelgiant į aplinkybių visumą. Teismas nurodė, kad Įstatymo 19 straipsnis nustato konkrečius pagrindus, kuriais remiantis užsieniečiui atsisakoma išduoti nacionalinę vizą, o jau išduota nacionalinė viza gali būti panaikinama. Minėta teisės norma nenumato išimčių ir neįpareigoja įvertinti papildomas aplinkybes, todėl teismas atmetė skundo argumentus, jog Įstatymo 19 straipsnyje 1 dalyje įtvirtinti atsisakymo išduoti nacionalinę vizą pagrindai nėra imperatyvūs. Teismo vertinimu, pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad kitose ambasadose vizos užsieniečiams buvo išduotos tarpininkaujant Bendrovei ir šiems asmenims turint tikslą dirbti šioje bendrovėje. Teismas darė išvadą, kad konsuliniam pareigūnui nustačius konkretų pagrindą, kuriuo remiantis užsieniečiui nacionalinę vizą atsisakoma išduoti, jis neturėjo pareigos papildomai vertinti kitas papildomas aplinkybes, reikšmingas vizos išdavimui.

14.       Teismas konstatavo, kad Sprendimas yra pagrįstas objektyviais duomenimis. Įvertinęs Sprendimo priėmimo procedūrą ir jo pagrindimą gero administravimo principo požiūriu, teismas pripažino, kad Ambasada įvertino pareiškėjo pateiktus dokumentus bei iš Departamento gautą informaciją ir, veikdama nešališkai bei objektyviai, priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą, todėl neturėjo pagrindo jo naikinti.

III.

15.       Trečiasis suinteresuotas asmuo Bendrovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą.

16.       Bendrovė atkreipia dėmesį, kad Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 15 punkte įtvirtintas pagrindas neišduoti vizą yra tuomet, kuomet nustatoma jog tarpininkaujantis asmuo vienerių metų laikotarpyje nesilaiko įstatyme nustatytų įsipareigojimų. Bendrovė pažymi, jog šis reikalavimas reiškia ne vieno įsipareigojimo nesilaikymą, bet įsipareigojimų – dviejų ir daugiau. Šiuo atveju Bendrovė neįvykdė tik vieno įsipareigojimo. Bendrovė atkreipia dėmesį, kad kitų ambasadų po 2021 m. birželio 2 d., kai Bendrovės vadovei buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas ir sumokėta bauda, buvo išduotos vizos (iš viso aštuonios). Bendrovės teigimu, šie duomenys patvirtina skunde nurodytas aplinkybes, kad ambasados turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar pritaikyta administracinė atsakomybė byloje nagrinėjamu atveju yra tinkamas pagrindas atsisakyti išduoti vizą. Išduotos vizos tarpininkaujant Bendrovei patvirtina faktines aplinkybes ir argumentus, nurodytus skunde, nes pateikiamos aštuonių asmenų išduotos vizos jau po Bendrovės vadovei surašyto administracinio nusižengimo protokolo, sumokėtos baudos ir administracinio nusižengimo bylos užbaigimo. Bendrovė daro išvadą, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog atsakovas turi imperatyvų reikalavimą neišduoti vizos, jei nustatomas minėtas pagrindas.

17.       Bendrovė atkreipia dėmesį į ESTT, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką. Bendrovė paaiškina priežastis, kodėl vadovė pavėlavo pateikti informaciją, dėl kurios buvo nubausta administracine tvarka. Taip pat pažymi, kad protokole nurodyta, jog I. O. pažeidė Įstatymo 211 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, ir paaiškina, kad Bendrovės vadovė, matydama, jog Įstatyme nėra 211 straipsnio, žinodama, kad nepadarė tokio įstatymo pažeidimo, sutiko su protokolo formuluote ir sumokėjo baudą tik už ANK 542 straipsnio 2 dalies pažeidimą, kuris nėra Įstatymo pažeidimas. Bendrovės teigimu, teismas negalėjo laisvai interpretuoti šios aplinkybės kitaip, nei ji nurodyta ir užfiksuota protokole.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

18.       Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos ambasados (duomenys neskelbtini) sprendimo atsisakyti išduoti nacionalinę vizą pareiškėjui teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl vizos išdavimo.

19.       Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą, konstatavęs, jog Ambasada, priimdama ginčijamą Sprendimą, tinkamai įvertino pateiktus dokumentus ir surinktą informaciją, nustačiusi, jog tarpininkaujanti įmonė UAB ,,Stambus projektas“, kuri kviečia užsienietį į Lietuvos Respubliką, nesilaikė Įstatyme nustatytų įsipareigojimų, susijusių su užsieniečių atvykimu ir buvimu Lietuvos Respublikoje, pagrįstai atsisakė išduoti vizą pareiškėjui.

20.       Trečiasis suinteresuotas asmuo Bendrovė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priėmė neteisėtą sprendimą, kuriuo netinkamai aiškintas ir taikytas Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 15 punktas byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms.

21.       Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.)

22.        Ginčo šalys neginčija byloje nustatytų faktinių aplinkybių: pareiškėjas, (duomenys neskelbtini) pilietis, siekdamas atvykti į Lietuvą dirbti UAB ,,Stambus projektas“ plytų mūrininku, Ambasadai pateikė prašymą išduoti nacionalinę vizą. Ambasada, gavusi informaciją, kad UAB ,,Stambus projektas“, kuri tarpininkavo pareiškėjo prašymui, vadovė 2021 m. birželio 2 d. buvo nubausta pagal ANK 542 straipsnio 2 dalį administracine bauda, atsisakė išduoti pareiškėjui nacionalinę vizą. Iš  byloje esančių Migracijos departamento Vilniaus skyriaus dokumentų matyti, kad I. O., UAB „Stambus projektas“ vadovė buvo nubausta pagal ANK 542 straipsnio 2 dalį administracine nuobauda už tai, jog 2022 m. pavasarį įstatymo nustatytais terminais nepranešė Migracijos departamentui apie 5 užsieniečius, kuriems Bendrovės tarpininkavimu buvo išduotos vizos, tačiau jie neatvyko arba nebuvo įdarbinti.

23.       Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas nesprendžia viešojo administravimo subjektui įstatymu priskirtų klausimų iš naujo, tik patikrina, ar atsakovas, priimdamas administracinį sprendimą, veikė įstatymu apibrėžtos kompetencijos ribose,  ir ar konkrečiu atveju egzistuoja aplinkybės, sudarančios pagrindą atsisakyti pareiškėjui išduoti nacionalinę vizą.

24.       Pagrindinius klausimus, susijusius su nacionalinės vizos, kurią išduoti byloje ginčijamu Sprendimu atsisakyta, išdavimu, reglamentuoja Europos Parlamento ir Tarybos 2009 m. liepos 13 d. Reglamentu (EB) Nr. 810/2009 patvirtintas Vizų kodeksas, Įstatymas bei Aprašas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog bet kokius sprendimus (taip pat ir atsisakymą išduoti vizą) kompetentinga institucija turi priimti remdamasi turima informacija ir atsižvelgdama į konkrečią kiekvieno pareiškėjo padėtį, taigi atitinkamai pagrįsti tiek nustatytais faktais, tiek ir teisės aktų normomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-73/2014; 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje A858-619/2014). Asmuo apie tai yra informuojamas naudojant Vizų kodekso VI priede nustatytą standartinę formą, kurioje pažymimi atsisakymo pagrindai, atitinkantys išvardintus Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalyje.

25.       Ginčijamas sprendimas buvo priimtas remiantis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (ginčijamo Sprendimo priėmimo metu galiojusi redakcija) 19 straipsnio 1 dalies 15 punkte nustatytu pagrindu (nacionalinę vizą užsieniečiui atsisakoma išduoti <...>, jeigu yra nustatyta, kad fizinis ar juridinis asmuo, kviečiantis užsienietį atvykti į Lietuvos Respubliką, per pastaruosius vienerius metus nesilaikė šiame Įstatyme nustatytų įsipareigojimų, susijusių su užsieniečių atvykimu ir buvimu Lietuvos Respublikoje).

26.       Tarp įpareigojimų asmeniui, kviečiančiam atvykti užsienietį, Įstatymo 211 straipsnio 1 dalyje numatytas įpareigojimas darbdaviui ne vėliau kaip per 7 dienas informuoti Migracijos departamentą apie darbo sutarties su užsieniečiu, turinčiu nacionalinę vizą, nutraukimą, apie užsieniečio neatvykimą ar neįdarbinimą, jeigu nuo darbdavio nurodytos dienos, kai užsienietis turėjo atvykti į Lietuvos Respubliką, praėjo daugiau kaip 10 dienų.

27.       Administracinių nusižengimų kodekso 542 straipsnio 2 dalis numato atsakomybę už informacijos apie darbo sutarties su nacionalinę vizą ar leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje turinčiu užsieniečiu nutraukimą, o nustatytais atvejais – apie jo neatvykimą ar neįdarbinimą arba užsieniečio darbo užmokesčio sumažėjimą nepateikimą laiku Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

28.       Įvertinus šį teisinį reguliavimą byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste, pripažintina, kad atsakovas, gavęs informaciją, kad Bendrovė nesilaikė Įstatymo 211 straipsnio 1 dalyje numatytų įpareigojimų ir už tai bendrovės vadovė buvo nubausta administracine nuobaudapagal LR ANK 542 straipsnio 2 dalį, pagrįstai ir teisėtai atsisakė išduoti nacionalinę vizą. Ginčijamas sprendimas buvo pagrįstas tiek nustatytais faktais, tiek ir teisės aktų normomis, apie tai asmuo, kuriam atsisakyta išduoti nacionalinę vizą, tinkamai informuotas. 

29.       Šiame kontekste pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį bendrovės direktoriaus atsakomybė kildinama iš jo, kaip darbo santykiuose darbdaviui atstovaujančio subjekto, veiksmų; būtent darbdavio veiksmai (atlikti per atstovą) sudaro pažeidimo objektyviąją pusę, nors atsakomybės pagal ANK 95 straipsnį subjektas yra bendrovės direktorius, kaip fizinis asmuo, darbdaviui atstovavęs darbo teisiniuose santykiuose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. balandžio 22 d nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3809-415/2020; 2020 m. liepos 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4427-968/2020; 2021 m. balandžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2949-525/2021; kt.). Šie Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimai yra aktualūs ir nagrinėjamoje byloje, kadangi atsisakymas užsieniečiui išduoti nacionalinę vizą Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 15 punkto pagrindu taip pat siejamas su administracinės atsakomybės darbdavio atstovui taikymu. Nepaisant to, kad administracinė nuobauda yra paskirta fiziniam asmeniui, bet jis yra juridinio asmens vadovas, veikęs išimtinai šio juridinio asmens interesais ir nevykdęs Įstatymo įpareigojimų, nustatytų juridiniam asmeniui. Dėl šios priežasties apeliacinio skundo argumentai, susiję su bandymu atriboti Bendrovės vadovės veiksmus nuo Bendrovės veiklos, nepagrįsti.

30.       Kartu pripažintina nepagrįsta apelianto pozicija, kad Bendrovės vadovė nesuprato, už kokių Įstatyme numatytų įpareigojimų nesilaikymą yra baudžiama, nepripažino savo kaltės ir nepadarė Įstatymo pažeidimo. Migracijos departamento Vilniaus skyriaus pareigūno 2021 m. birželio 2 d. protokole aiškiai išdėstytos administracinio nusižengimo aplinkybės, nurodant, kad Bendrovė kelis kartus nevykdė Įstatyme numatytų įpareigojimų. UAB „stambus projektas“ direktorė I. O. šio sprendimo neginčijo ir administracinę baudą sumokėjo.

31.        Apelianto argumentai, liečiantys Ambasados diskreciją išduoti nacionalinę vizą, nustačius, kad tarpininkaujantis asmuo nesilaikė Įstatymo reikalavimų, nepaneigia ginčijamo sprendimo teisėtumo. Ta aplinkybė, kad kitos Lietuvos Respublikos ambasados, esant panašioms faktinėms aplinkybėms, išduoda nacionalines vizas, nesukuria įpareigojimo Ambasadai elgtis taip pat, nes kiekvienas konsulinis pareigūnas, priimantis sprendimą išduoti arba atsisakyti išduoti nacionalinę vizą, konkrečiu atveju įvertina pateiktus dokumentus ir jų visumos pagrindu, remdamasisi teisės aktais, priima sprendimą. Nagrinėjamu atveju taip ir buvo padaryta. Apeliantas nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nenurodė iš esmės daugiau jokių reikšmingų aplinkybių, kurios paneigtų atsakovo nustatytus faktus ar sudarytų pagrindą juos įvertinti kitaip, nei įvertino pirmosios instancijos teismas.

32.       Apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino įrodymus ir vadovavosi šiai bylai aktualiomis materialiosios teisės normomis, o apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo atliktos ginčo faktinio ir teisinio aspektų analizės bei padarytų išvadų.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Stambus projektas“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. lapkričio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Ramūnas Gadliauskas

        Ričardas Piličiauskas

        Arūnas Sutkevičius