Civilinė byla Nr. e2A-173-302/2020
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01331-2018-4
Procesinio sprendimo kategorija 3.5.2
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U TA R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. vasario 25 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vilijos Mikuckienės ir Astos Radzevičienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovių uždarosios akcinės bendrovės „EMILĖ“ ir trečiojo asmens bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „ACUMEN“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „EMILĖ“ ieškinį atsakovams antstoliui V. M. ir uždarajai akcinei bendrovei „KIR1“ dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „EDS INVEST“, bankrutavusi kredito unija „Vilniaus taupomoji kasa“, uždaroji akcinė bendrovė „Interbesta“, uždaroji akcinė bendrovė „Nekilnojamojo turto valdymas“, bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „ACUMEN“.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „EMILĖ“ prašė pripažinti negaliojančiu ab initio (nuo pradžių) 2017 m. lapkričio 2 d. turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. S-17-240-10099 (toliau – ir Aktas), taikyti restituciją ir grąžinti ieškovei administracinio prekybos pastato, unikalus Nr. 1087-5000-3016, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Administracinis prekybos pastatas) nuosavybės teisę ir panaikinti Administracinio prekybos pastato teisinę registraciją viešame registre, atliktą atsakovės UAB „KIR1“ vardu, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad atsakovas antstolis V. M. (toliau – Antstolis) vykdo vykdomąsias bylas Nr. 0240/16/01708 ir Nr. 0240/16/01706 pagal trečiojo asmens UAB „Interbesta“ prievoles išieškotojui trečiajam asmeniui bankrutavusiai kredito unijai (toliau – BKU) „Vilniaus taupomoji kasa“. Antstolis vykdo vykdomąjį dokumentą – notaro vykdomąjį įrašą Nr. 5550, kurį 2016 m. birželio 29 d. išdavė Vilniaus rajono 6-asis notarų biuro notaras E. N., dėl hipoteka užtikrinto įsipareigojimo, t. y. 1 242 459,94 Eur skolos ir 6 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko trečiojo asmens UAB „Interbesta“ ir įkeistu turtu subsidiariai atsakingo įkaito davėjo ieškovės UAB „EMILĖ“, išieškotojo hipotekos kreditoriaus BKU „Vilniaus taupomoji kasa“, naudai (hipoteka įkeistas turtas – administracinis prekybos pastatas). Taip pat antstolis vykdo vykdomąjį dokumentą – notaro vykdomąjį įrašą Nr. 5552, kurį 2016 m. birželio 29 d. išdavė Vilniaus rajono 6-asis notarų biuro notaras E. N., dėl hipoteka užtikrinto įsipareigojimo, t. y. 1 242 463,82 Eur skolos ir 6 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko trečiojo asmens UAB „Interbesta“ ir įkeistu turtu subsidiariai atsakingo įkaito davėjo trečiojo asmens UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, išieškotojo hipotekos kreditoriaus BKU „Vilniaus taupomoji kasa“, naudai (hipoteka įkeistas turtas – žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas), nuosavybės teise priklausančio Lietuvos Respublikai, nuomos teisė).
3. Taip pat ieškovė nurodė, kad 2016 m. rugsėjo 6 d. buvo areštuotas Administracinis prekybos pastatas bei Žemės sklypo nuomos teisė. 2016 m. rugsėjo 6 d. antstolio patvarkymu šiam turtui buvo paskirta ekspertizė turto rinkos vertei nustatyti, ją pavedant atlikti UAB „Capital vertinimas“. Ekspertizės akte nustatyta turto – Žemės sklypo nuomos teisės ir Administracinio prekybos pastato, vertė 1 161 000 Eur. 2016 m. lapkričio 25 d. antstolis priėmė patvarkymą Nr. S2-79911, kuriuo buvo paskelbtos Administracinio prekybos pastato ir Žemės sklypo nuomos teisės varžytynės. Pradinė turto vertė varžytynėse – 928 800 Eur. 2016 m. lapkričio 25 d. antstolis paskelbė pirmąsias nekilnojamojo turto bei nuomos teisių varžytynes, kurias laimėjo didžiausią kainą, t. y. 1 852 000 Eur, pasiūlęs pirkėjas – atsakovė UAB „KIR1“.
4. Ieškovės teigimu, Administracinis prekybos pastatas ir Žemės sklypo nuomos teisė perleisti UAB „KIR1“ už akivaizdžiai per žemą, rinkos vertės neatitinkančią kainą, taip pažeidžiant ne tik ieškovės, bet ir trečiųjų asmenų interesus. UAB „Verslavita“ ataskaitoje Nr. VN17-001 bendra Administracinio prekybos pastato ir Žemės sklypo nuomos teisės, kaip komplekso, vertė sudaro net 3 720 000 Eur sumą, iš kurios turto vertė sudaro 1 220 000 Eur sumą. Nustatyta realizuoto turto vertė net 4 kartus viršija pradinę turto pardavimo varžytynėse kainą ir daugiau nei 2 kartus viršija kainą, kurią pasiūlė tariamas varžytynių laimėtojas, todėl yra pagrindas 2017 m. lapkričio 2 d. turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. S-17-240-10099 pripažinti negaliojančiu ab initio.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. vasario 28 d. sprendimu ieškinį atmetė ir paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
6. Teismas nustatė, kad ieškovė skundu vykdymo procese prašė panaikinti 2016 m. lapkričio 25 d. patvarkymą dėl pernelyg mažos parduodamo turto kainos. Nurodydamas, kad turto vertę nustačius nepriklausomam ekspertui, areštuoto turto vertė turi būti laikoma būtent šio eksperto nustatyta turto vertė, o antstolis ėmėsi visų būtinų veiksmų realiai turto rinkos vertei nustatyti, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. vasario 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-9213-155/2017 skundą atmetė. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 7 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-1381-565/2017, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 23 d. nutartis palikta nepakeista. Teismas sprendė, kad į bylą pateiktas UAB „Verslavita“ 2016 m. gruodžio 28 d. atliktas ginčo turto vertinimo aktas nepaneigia 2016 m. rugsėjo 28 d. ekspertizės akto išvadų.
7. Teismas darė išvadą, kad nagrinėjamu atveju negalima vertinti, jog išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2S-1381-565/2017 ir nagrinėjamoje civilinėje byloje ginčo dalykas sutampa. Nors ieškovė iš esmės abiejose bylose rėmėsi per maža parduoto turto kaina, t. y. sutapo ieškinio pagrindas, tačiau nesutapo ieškinių dalykas, kadangi jau išnagrinėtoje civilinėje byloje buvo sprendžiama dėl antstolio 2016 m. lapkričio 25 d. patvarkymo, kurio buvo paskelbtos pirmosios turto pardavimo varžytynės, panaikinimo, o nagrinėjamoje byloje sprendžiama dėl turto pardavimo iš varžytynių akto panaikinimo, todėl, teismo vertinimu, nėra pagrindo, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 293 straipsnio 3 punktu, bylą nutraukti.
8. Teismas nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 7 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2S-1381-565/2017, buvo nustatyta, jog antstolis nustatė teisingą ir pagrįstą pradinę parduodamo turto kainą ir kad UAB „Verslavita“ atliktas ginčo turto vertinimo aktas savaime nepaneigia 2016 m. rugsėjo 28 d. ekspertizės akto išvadų. Remdamasis šiais prejudiciniais faktais, teismas atmetė ieškovės argumentus, kad parduodamo turto kaina buvo nustatyta netinkamai ir kad turtas buvo įvertintas pernelyg žema kaina, tokiu būdu pažeidžiant suinteresuotų asmenų teises.
9. Konstatavęs, kad turtas buvo parduotas už tinkamą kainą, teismas taip pat kaip nepagrįstą atmetė ir ieškovės argumentą, jog turto pardavimas pažeidė esmines suinteresuotų asmenų teises.
10. Be to, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 27 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-441-690/2018, teismas pažymėjo, kad atskiro proceso dėl turto ekspertizės akto nuginčijimo galimybė atskirai nuo vykdymo proceso yra nesuderinama su vykdymo proceso tikslais ir iš esmės sudarytų galimybę piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis ir prieštarautų proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principui.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
11. Apeliaciniame skunde trečiasis asmuo BUAB „ACUMEN“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Nurodo šiuos esminius argumentus:
11.1. Kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės prejudicinių faktų galią turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems byloje asmenims. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2S-1381-565/2017 nustatytą faktą dėl ginčo turto kainos tinkamumo vertinto kaip turintį prejudicinę galią, kadangi BUAB „ACUMEN“ nebuvo minėtos bylos šalis.
11.2. Šioje civilinėje byloje, kurioje trečiuoju asmeniu dalyvauja bankrutuojanti bendrovė ir kurioje sprendžiamas klausimas, susijęs su bankrutuojančio subjekto skolininkui priklausiusio turto neteisėtu perleidimu pernelyg maža kaina, egzistuoja viešasis interesas, o tai įpareigoja teismą būti aktyviu ir suteikia teisę bei pareigą savo iniciatyva rinkti įrodymus. Žinodamas, kad BUAB „ACUMEN“ nedalyvavo civilinės bylos Nr. 2S-1381-565/2017 nagrinėjime, pirmosios instancijos teismas šioje byloje turėjo skirti ginčo turto įvertinimo ekspertizę, o to nepadaręs, bylą išsprendė tik formaliai, nevertindamas į bylą pateiktų įrodymų.
11.3. Teismas pažeidė CPK 185 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, nevertindamas į bylą pateiktų įrodymų, patvirtinančių tai, kad ginčo turtas buvo parduotas už ženkliai mažesnę (daugiau kaip 50 proc.) nei rinkos kainą. Turto įkainojimas dvigubai ar trigubai mažesne kaina kasacinio teismo praktikoje pripažįstamas esminiu asmens (skolininko) nuosavybės teisiu apribojimu. Byla buvo išnagrinėta neatskleidžiant ginčo esmės, todėl sprendimas turi būti panaikintas.
12. Ieškovė UAB „EMILĖ“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 28 d. sprendimą, priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, arba bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Taip pat ieškovė prašo priimti naujus rašytinius įrodymus, kuriuos atsisakė priimti pirmosios instancijos teismas, ir, jei byloje būtų nutarta skirti teismo ekspertizę, suteikti galimybę šalims pasisakyti dėl ekspertui užduotinų klausimų. Nurodo šiuos esminius argumentus:
12.1. Civilinėje byloje Nr. 2S-1381-565/2017 priimtoje teismo nutartyje padarytos išvados negali būti laikomos prejudiciniais faktais šioje byloje, nes skiriasi abiejų bylų įrodinėjimo dalykas, be to, minėtoje byloje nedalyvavo BUAB „ACUMEN“, UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, kurių atžvilgiu neteisėtai pritaikyti prejudiciniai faktai šioje byloje.
12.2. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra visiškai nepagrįstas, nes neištirti ir neįvertinti į bylą pateikti rašytiniai įrodymai, nepriimti teikti kiti reikšmingi įrodymai, kurie patvirtina, kad ginčo turtas parduotas už ženkliai mažesnę nei rinkos kainą, neatlikta liudytojų apklausa.
12.3. Teismas nepagrįstai neskyrė byloje teismo ekspertizės, kuri būtų padėjusi nustatyti objektyvią ginčo turto rinkos vertę, tokiu būdu ieškovei buvo užkirstas kelias įrodinėti ieškinio reikalavimų pagrįstumą ir pažeista ieškovės teisė į realų ir veiksmingą asmens teisių gynimą teisme. Byla buvo išnagrinėta formaliai.
12.4. Teismas nepagrįstai ir nemotyvuotai iš ieškovės atsakovei UAB „KIR1“ priteisė visų patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, kad byla buvo nesudėtinga, o atsakovės pateikti argumentai elementarūs, atsakovės prašyta priteisti bylinėjimosi išlaidų suma, t. y. 1 936 Eur, turėjo būti mažinama ne mažiau kaip 50 proc., t. y. iki 968 Eur.
13. Atsakovė UAB „KIR1“ atsiliepimuose į ieškovės UAB „EMILĖ“ ir trečiojo asmens BUAB „ACUMEN“ apeliacinius skundus prašo skundus atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos esminius argumentus:
13.1. Spręsdamas Administracinio prekybos pastato įvertinimo klausimą, teismas pagrįstai vadovavosi prejudiciniais faktais, kurie nustatyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2YT-9213-155/2017, kurioje buvo nagrinėtas iš esmės tapatus klausimas kaip ir nagrinėjamoje byloje – ar UAB „Capital vertinimas“ ekspertizėje nustatyta turto kaina laikytina esmingai maža. Ieškovė ekspertizės akto neginčijo ir nepateikė jokių įtikinamų įrodymų, paneigiančių ekspertizės išvadas. Remiantis eksperto nustatyta kaina, varžytynės jau įvyko, ginčo turtas ir turtinės teisės buvo parduoti, o bylą nagrinėję teismai jokių pažeidimų organizuojant varžytynes nenustatė.
13.2. Tiek ieškovė, tiek trečiasis asmuo BUAB „ACUMEN“ siekia iš naujo nagrinėti jau išspręstą ginčą ir taip panaikinti įsiteisėjusį teismo sprendimą, toks veikimas laikytinas piktnaudžiavimu. UAB „EMILĖ“ yra iniciavusi daugybę bylų savo pobūdžiu panašių į nagrinėjamą ir jau ne vienoje byloje UAB „EMILĖ“ dėl pateiktų tapačių skundų / ieškinių buvo paskirtos baudos.
13.3. Negalima sutikti su apeliantės pozicija, kad esą jį nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2S-1381-565/2017 nedalyvavo, todėl teismo pripažinti prejudiciniai faktai tokiais nelaikytini. Įsiteisėjęs teismo procesinis sprendimas tampa privalomas, nenuginčijamas ir vykdytinas teismo procesinis dokumentas. Tai, kas nuspręsta teismo, yra privaloma visiems teisės subjektams ir turi būti vykdoma. Tenkinus BUAB „ACUMEN“ skundą, ši taisyklė būtų pažeista, kadangi iš esmės būtų panaikintas civilinėje byloje Nr. 2S-1381-565/2017 priimtas sprendimas.
14. Ieškovė UAB „EMILĖ“ atsiliepime į trečiojo asmens BUAB „ACUMEN“ apeliacinį skundą prašo skundą tenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos esminius argumentus:
14.1. Nors BUAB „ACUMEN“ ir dalyvavo teismo procese, tačiau jos dalyvavimas buvo tik formalus, kadangi teismas nesudarė galimybės jai veiksmingai naudotis procesinėmis teisėmis. BUAB „ACUMEN“ teikė savo argumentus ir įrodymus, patvirtinančius, kad ginčo turtas buvo realizuotas už per mažą kainą, tačiau teismas jų nevertino, o dalies apskritai nepriėmė, be to, teismas netenkino ir BUAB „ACUMEN“ teiktų prašymų skirti ekspertizę.
14.2. Civilinėje byloje Nr. 2S-1381-565/2017 BUAB „ACUMEN“ nedalyvavo, todėl jos atžvilgiu minėtoje byloje nustatytos aplinkybės negalėjo būti laikomos prejudiciniais faktais. Priimdamas skundžiamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi išimtinai tik Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 7 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-1381-565/2017, todėl padarė neteisingas išvadas ir neišnagrinėjo bylos iš esmės.
14.3. BUAB „ACUMEN“ dalyvavimas nagrinėjamoje byloje sudarė pagrindą vertinti, kad byloje egzistuoja viešasis interesas, todėl teismas turėjo būti aktyvus rinkdamas įrodymus.
14.4. Teismo sprendimas nėra tinkamai motyvuotas, nėra pagrįstas aiškia įrodymų bei teisės normų analize, jo išvados nėra įtikinančios, todėl jis naikintinas.
15. Tretieji asmenys BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ ir UAB „EDS INVEST“ atsiliepime į ieškovės ir trečiojo asmens apeliacinius skundus prašo apeliacinius skundus atmesti, Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 28 d. sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas:
15.1. Priešingai nei teigiama apeliaciniuose skunduose, pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo visas ginčui svarbias aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą.
15.2. Teismas pagrįstai vadovavosi prejudiciniais faktais, kurie buvo nustatyti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2YT-9213-155/2017, kurioje buvo nagrinėjamas tapatus klausimas – ar UAB „Capital vertinimas“ ekspertizėje nustatyta turto kaina nėra laikytina esmingai maža, neatitinkančia rinkoje vyraujančių kainų. Tiek minėtoje civilinėje byloje, tiek nagrinėjamoje civilinėje byloje pagrindinės ginčo šalys (ieškovė ir Antstolis) ir ginčo pagrindas sutampa. Tai, kad nagrinėjamoje byloje papildomai buvo įtrauktas dar vienas atsakovas ir tretieji asmenys, nepanaikina fakto, kuris nustatytas civilinėje byloje Nr. 2YT-9213-155/2017. Apeliantės nepagrįstai kvestionuoja įsiteisėjusią teismo nutartį.
15.3. Ieškovės teikiami alternatyvūs turto vertinimai atspindi ne ginčo turto rinkos vertę, o tik investicinę, prielaidomis grįstą, vertę, kuri galbūt būtų tuo atveju, jei būtų atliktos papildomos investicijos.
15.4. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad atskiro proceso dėl ginčo turto ekspertizės akto nuginčijimo galimybė atskirai nuo vykdymo proceso yra nesuderinama su vykdymo proceso tikslais.
16. Trečiasis asmuo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ atsiliepimuose į ieškovės UAB „EMILĖ“ ir trečiojo asmens BUAB „ACUMEN“ apeliacinius skundus prašo skundus tenkinti, nurodo, kad sutinka su apeliaciniuose skunduose išdėstytais argumentais.
17. Atsakovas antstolis V. M. atsiliepime į apeliacinius skundus prašo skundus atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 28 d. sprendimą palikti nepakeistą. Kadangi apeliantės iš esmės remiasi tomis pačiomis aplinkybėmis ir teisiniais argumentais, kurie išsamiai buvo išnagrinėti pirmosios instancijos teismo, Antstolis nurodė, kad jis palaiko savo argumentus, teiktus pirmosios instancijos teismui.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju nenustatė absoliučių šioje byloje apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
19. Kaip matyti iš apeliacinių skundų turinio, skundai iš esmės grindžiamas šiais argumentais: pirma, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2S-1381-565/2017 nustatytą faktą dėl ginčo turto kainos tinkamumo vertinto kaip turintį prejudicinę galią; antra, pirmosios instancijos teismas turėjo skirti ginčo turto įvertinimo ekspertizę, o to nepadaręs bylą išsprendė tik formaliai; trečia, teismas pažeidė CPK 185 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles. Neišeinant už apeliacinio skundo ribų, toliau ir bus pasisakoma dėl šių apeliacinio skundo argumentų pagrįstumo.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
20. Bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovas antstolis V. M. vykdo vykdomąsias bylas Nr. 0240/16/01708 ir Nr. 0240/16/01706 pagal trečiojo asmens UAB „Interbesta“ prievoles išieškotojui trečiajam asmeniui BKU „Vilniaus taupomoji kasa“. Antstolis vykdo notaro vykdomąjį įrašą Nr. 5550, kurį 2016 m. birželio 29 d. išdavė Vilniaus rajono 6-ojo notarų biuro notaras E. N., dėl hipoteka užtikrinto įsipareigojimo, t. y. 1 242 459,94 Eur skolos ir 6 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko trečiojo asmens UAB „Interbesta“ ir įkeistu turtu subsidiariai atsakingo įkaito davėjo – ieškovės UAB „EMILĖ“, išieškotojos hipotekos kreditorės BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ naudai (hipoteka įkeistas turtas – Administracinis prekybos pastatas). Taip pat antstolis vykdo notaro vykdomąjį įrašą Nr. 5552, kurį 2016 m. birželio 29 d. išdavė Vilniaus rajono 6-ojo notarų biuro notaras E. N., dėl hipoteka užtikrinto įsipareigojimo, t. y. 1 242 463,82 Eur skolos ir 6 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko trečiojo asmens UAB „Interbesta“ ir įkeistu turtu subsidiariai atsakingo įkaito davėjo – trečiojo asmens UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, išieškotojos hipotekos kreditorės BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ naudai (hipoteka įkeistas turtas – žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančio Lietuvos Respublikai, nuomos teisė).
21. 2016 m. rugsėjo 6 d. buvo areštuotas ieškovei priklausęs Administracinis prekybos pastatas bei trečiajam asmeniui UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ priklausiusi žemės sklypo nuomos teisė. Antstolio patvarkymu buvo paskirta ekspertizė turto rinkos vertei nustatyti, ją pavedant atlikti UAB „Capital vertinimas“. UAB „Capital vertinimas“ ekspertizės aktu nustatė turto – Žemės sklypo nuomos teisės ir Administracinio prekybos pastato, vertę – 1 161 000 Eur. 2016 m. lapkričio 25 d. antstolio patvarkymu buvo paskelbtos pirmosios turto pardavimo varžytynės. Pradinė kaina buvo nustatyta 928 800 Eur (80 proc. vertės). Šios varžytynės įvyko ir jas laimėjo UAB „KIR1“ pasiūliusi didžiausią 1 852 000 Eur kainą.
22. Ieškovė UAB „EMILĖ“ skundu vykdymo procese prašė panaikinti 2016 m. lapkričio 25 d. patvarkymą dėl pernelyg mažos parduoto turto kainos. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. vasario 23 d. nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2YT-9213-155/2017, ieškovės skundą atmetė. Teismas nurodė, kad, turto vertę nustačius nepriklausomam ekspertui, areštuoto turto vertė turi būti laikoma būtent ši eksperto nustatyta turto vertė, ir kad antstolis ėmėsi visų būtinų veiksmų realiai turto rinkos vertei nustatyti. Taip pat pažymėjo, kad varžytynėse aktyviai dalyvavo 5 asmenys ir maksimali pasiūlyta kaina (vykstant konkurencijai tarp pirkėjų) buvo būtent – 1 852 000 Eur. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gruodžio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1381-565/2017 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 23 d. nutartį paliko nepakeistą, pažymėdamas, kad antstolis dėjo visas pastangas, siekdamas nustatyti realią parduodamo iš varžytynių turto vertę, ir nustatė teisingą bei pagrįstą pradinę turto kainą.
Dėl faktų pripažinimo prejudiciniais sąlygų
23. Nagrinėjamoje byloje kilo klausimas dėl prejudicinių faktų taikymo taisyklės taikymo.
24. Vadovaujantis CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punktu, nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems byloje asmenims.
25. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata (galutinio teismo sprendimo) galią. Ši teismo sprendimo galia, be kita ko, reiškia, kad bylos šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys nebegali ginčyti faktų ir teisinių santykių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Pažymėtina, kad res judicata galia šiuo aspektu turi ir atvirkštinį teisinį poveikį: viena vertus, bylos šalis neturi galimybės ginčyti faktinių aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu, antra vertus, šalis kitos civilinės bylos procese turi teisę remtis faktinėmis aplinkybėmis, nustatytomis pirmiau įsiteisėjusiu teismo sprendimu, neturėdama procesinės pareigos jas įrodinėti, – tokios faktinės aplinkybės yra pripažįstamos prejudiciniais faktais, o prejudiciniai faktai priskiriami aplinkybėms, kurios nereikalauja atskiro įrodinėjimo (CPK 182 straipsnio 2 punktas).
26. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dėl CPK 182 straipsnio 2 punkto aiškinimo ir taikymo yra išsamiai pasisakęs ir suformulavęs tokias pagrindines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-271-313/2017, 17–18 punktai; 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-205-415/2017, 18 punktas; kt.).
27. Tam, jog teismo nustatyta aplinkybė būtų pripažinta prejudiciniu faktu, būtina nurodytų sąlygų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-286-421/2018, 22 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
28. Atmesdamas ieškinį dėl 2017 m. lapkričio 2 d. turto pardavimo iš varžytynių akto Nr. S-17-240-10099 pripažino negaliojančiu ab initio, pirmosios instancijos teismas tokį savo sprendimą iš esmės grindė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2YT-9213-155/2017 ir Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 7 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2S-1381-565/2017, nustatytomis aplinkybėmis ir padarytomis išvadomis dėl ginčo turto vertės kaip prejudiciniais faktais. Tuo tarpu apeliantės skunduose nurodo, kad BUAB „ACUMEN“ ir UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2YT-9213-155/2017 nagrinėjime nedalyvavo, be to, skiriasi įrodinėjimo dalykas abiejose bylose, todėl teismas nepagrįstai sprendė, kad minėtoje byloje nustatytos aplinkybės gali būti laikomos prejudiciniais faktais šioje byloje.
29. Asmens teisė kreiptis į teismą įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje, ši teisė yra ir vienas iš civilinio proceso principų (CPK 5 straipsnis). Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje konstatuota, kad iš Konstitucijos 30 straipsnio kylanti asmens teisė kreiptis į teismą yra absoliuti, ji negali būti dirbtinai suvaržyta, taip pat negali būti dirbtinai apsunkintas jos įgyvendinimas. Teisė kreiptis į teismą, inter alia (be kita ko), suponuoja ir tinkamo teisinio proceso reikalavimą, kuris yra vienas esminių konstitucinio teisinės valstybės principo elementų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. birželio 30 d., 2007 m. gegužės 15 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai ir kt.). Taigi, ši teisė yra procesinio pobūdžio garantija, suponuojanti asmens teisę į tinkamą teismo procesą.
30. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) nuolat pabrėžia, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau – Konvencija) garantuoja „praktines ir efektyvias teises, bet ne teorines ir iliuzines“, todėl Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja valstybes kiekvienam asmeniui užtikrinti veiksmingą teisę kreiptis į teismą (žr. 1979 m. spalio 9 d. sprendimą byloje Airey prieš Airija, peticijos Nr. 6289/73, par. 12-14, 24). Teisinio ar faktinio pobūdžio šios teisės ribojimai gali būti pripažinti nesuderinamais su Konvencija, jei jie apsunkina pareiškėjo teisės kreiptis į teismą efektyvumą. Svarbu, kad taikomi apribojimai nesuvaržytų ar „nesusilpnintų“ asmens teisės į teismą tokiu būdu ar tokia apimtimi, kad būtų pažeista šios teisės esmė (žr. 1996 m. spalio 22 d. sprendimą byloje Stubbings ir kt. prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 22083/93, 22095/93, par. 50; kt.). EŽTT jurisprudencijoje suformuluoti bendrieji principai dėl asmens teisės į teisingą procesą, atitinkantį šalių lygybės ir rungimosi principus, pagal kuriuos: šalių lygybės principas reiškia, kad kiekvienai šaliai turi būti suteikta pagrįsta (protinga) galimybė pristatyti savo bylą – įskaitant įrodymus – sąlygomis, kurios nepastatytų jos kur kas nepalankesnę nei priešingos šalies padėtį; proceso rungimosi principas apima šalių galimybę ne tik pateikti įrodymus savo reikalavimams pagrįsti, bet taip pat teisę žinoti ir komentuoti visus pateiktus įrodymus ar pastabas, siekiant paveikti teismo sprendimą.
31. Šios bylos aplinkybių kontekste konstatuotina, kad tinkamą teismo procesą atitiktų toks procesas, kai, be kita ko, asmenų materialiosios teisės ir pareigos vienų kitiems nustatomos užtikrinant jiems galimybę pasinaudoti visomis įstatymų įtvirtintomis procesinėmis teisinėmis priemonėmis ir garantijomis, o dėl asmens materialiųjų teisių sprendžiama pagal tokiame kitoje byloje priimtame teismo sprendime nustatytus prejudicinius faktus (išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims), dėl kurių šis asmuo turėjo galimybę pasinaudoti visomis įstatymų įtvirtintomis procesinėmis teisinėmis priemonėmis ir garantijomis, be kita ko, įrodinėti sau palankius faktus ir (ar) ginčyti oponuojančių asmenų įrodinėjamus faktus.
32. Akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju tiek trečiasis asmuo BUAB „ACUMEN“, tiek trečiasis asmuo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2YT-9213-155/2017 ir Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2S-1381-565/2017 nagrinėjime nedalyvavo, todėl nėra pagrindo teigti, kad minėtose bylose nustatyti faktai jų atžvilgiu gali būti vertinami kaip prejudiciniai.
33. Apeliantė UAB „EMILĖ“ tvirtina, kad Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 7 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2S-1381-565/2017, padarytos išvados negali būti laikomos prejudiciniais faktais šioje byloje, ir dėl to, kad skiriasi abiejų bylų įrodinėjimo dalykas.
34. Tiek Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2YT-9213-155/2017, tiek Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2S-1381-565/2017 patikrino antstolio atliktus procesinius veiksmus ir patvirtino, kad ginčo turto vertė buvo nustatyta tinkamai. Tai ir sudarė šios bylos įrodinėjimo dalyką. Tokio pobūdžio bylose dėl antstolio veiksmų įrodinėjimo dalykas yra suinteresuoto asmens prieštaravimų dėl areštuoto turto vertės nustatymo motyvai. Kadangi nagrinėjamoje byloje ginčijant antstolio veiksmus dėl areštuoto turto vertės nustatymo remiamasi iš esmės tais pačiais argumentais kaip ir buvo nurodžiusi UAB „EMILĖ“, konstatuotina, kad šiuo klausimu šių abiejų bylų įrodinėjimo dalykas buvo tapatus. Tačiau nepaisant to, nagrinėjamoje byloje Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2S-1381-565/2017 nustatytos aplinkybės galėjo būti vertinamos tik kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, nes, kaip minėta, šios bylos tretieji asmenys BUAB „ACUMEN“ ir UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ nedalyvavo civilinės bylos Nr. 2S-1381-565/2017 nagrinėjime.
35. Taigi, nurodytų argumentų pagrindu darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skundžiamame sprendime Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2YT-9213-155/2017 ir Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2S-1381-565/2017 nustatytus faktus vertino kaip turinčius prejudicinę galią šioje byloje.
Dėl pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo
36. Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės, aiškinant CPK 176, 185 straipsnius, kasacinėje praktikoje yra suformuluotos – teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-277-313/2016 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).
37. Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo turinio, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendimą iš esmės grindė tik Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2YT-9213-155/2017 ir Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2S-1381-565/2017 nustatytomis aplinkybės dėl ginčo turto kainos, tačiau nevertino, netyrė ir visiškai nepasisakė dėl kitų įrodymų (UAB „Verslavita“ vertinimo, UAB „Capital“ vertinimo, UAB „CRE pro“ konsultacijos apie galimą turto rinkos kainą), nepriėmė trečiojo asmens BUAB „ACUMEN“ pateiktos UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ turto vertinimo ataskaitos, taip pat net du kartus netenkino šalių prašymų skirti teismo ekspertizę ginčo turto rinkos kainai nustatyti.
38. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagrindas konstatuoti CPK 602 straipsnio 6 punkte nustatyto pagrindo egzistavimą ir pripažinti varžytynių aktą negaliojančiu yra tada, kai turto pardavimo iš varžytynių kaina yra esmingai mažesnė už kainą, kuri turėjo būti nustatyta pagal įstatymą, gauta už turtą suma neproporcinga to turto rinkos vertei ir tokiu būdu yra neproporcingai apribotos skolininko nuosavybės teisės. Tai, ar kaina yra esmingai mažesnė, taip pat kitos pirmiau nurodytos reikšmingos aplinkybės turėtų būti nustatomos įvertinus konkrečios bylos duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m, balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009, 2016 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-315-701/2016).
39. Nagrinėjamo klausimo kontekste pažymėtina, kad, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, tam, jog būtų pripažintas turto pardavimo iš varžytynių aktas negaliojančiu, teismas turi būti neginčijamai įsitikinęs, kad turtas parduotas už kainą, neatitinkančią to meto rinkos kainos. Tokiu atveju teismas turi skirti ekspertizę ginčijamai turto kainai nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2007; 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009).
40. Taigi turto rinkos kaina, teisme nagrinėjant ginčą dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu, paprastai nustatoma teismui paskyrus ekspertizę CPK 212–219 straipsniuose nustatyta tvarka, ir vertinant visus į bylą pateiktus įrodymus, nes tik, žinant turto rinkos kainą turto pardavimo iš varžytynių metu, galima spręsti apie varžytynių akto teisėtumą.
41. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamą sprendimą pagrindęs tik Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2YT-9213-155/2017 ir Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2S-1381-565/2017 nustatytomis aplinkybėmis ir padarytomis išvadomis, neatskleidė ginčo esmės.
42. Be to, pirmosios instancijos teismas, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 27 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-441-690/2018, nepagrįstai nurodė, kad atskiro proceso dėl turto ekspertizės akto nuginčijimo galimybė atskirai nuo vykdymo proceso yra nesuderinama su vykdymo proceso tikslais ir iš esmės sudarytų galimybę piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis ir prieštarautų proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principui.
43. Pastebėtina, kad kasacinio teismo išaiškinimas dėl to, kad ekspertizės aktas negali būti ginčijamas atskirai nuo vykdomojo proceso nagrinėjamos bylos kontekste nėra aktualus, kadangi šiuo atveju ginčijamas turto pardavimo iš varžytynių aktas, o galimybė ginčyti šį dokumentą yra aiškiai numatyta CPK 602 straipsnyje.
Dėl bylos procesinės baigties
44. Nors apeliacinės instancijos teismas turi teisę ir pareigą išnagrinėti visas bylos faktines ir teisines aplinkybes bei išspręsti ginčą iš esmės, tačiau tokia apeliacinės instancijos teisė ir pareiga nereiškia, kad apeliacinės instancijos teismas turi pakeisti pirmosios instancijos teismą. Tai patvirtina ir CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, kuriame nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas turi panaikinti apskųstą teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme.
45. Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2013 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).
46. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė, nepagrįstai remdamasis išimtinai tik Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 7 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2S-1381-565/2017, padarytomis išvadomis, tačiau visiškai nevertino kitų įrodymų ir neskyrė teismo ekspertizės, kad būtų nustatyta turto rinkos kaina turto pardavimo iš varžytynių metu, todėl byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, kas suponuoja išvadą, kad yra pagrindas bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Priešingu atveju, teisėjų kolegijos nuomone, bylą visa apimtimi nagrinėjant iš naujo apeliacinės instancijos teisme, būtų pažeista šalių teisė į apeliaciją.
47. Taigi apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, remdamasi CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, daro išvadą, kad šios bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir byla grąžinama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 330 straipsnis).
48. Atsižvelgiant į procesinę bylos baigtį, klausimai dėl naujų rašytinių įrodymų priėmimo ir bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, paliekami spręsti iš naujo bylą nagrinėsiančiam pirmosios instancijos teismui.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 28 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Teisėjos Romualda Janovičienė
Vilija Mikuckienė
Asta Radzevičienė