Baudžiamoji byla Nr. e1-1838-446/2020
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-41690-2020-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.1; 1.1.7.2.3; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.12; 1.1.8.14; 1.2.4.6.2.1; 2.12.1.3; 2.12.1.4
(S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS
T E I S M O B A U D Ž I A M A S I S
Į S A K Y M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. spalio 28 d.
Kelmė
Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų teisėja Vilma Raščiuvienė
išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Kelmė) prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 01-1-41690-20, kurioje
E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ fermos operatoriumi, teistas 7 kartus, paskutinį kartą 2020 m. vasario 17 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 4 mėn., bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje.
Teismas
n u s t a t ė :
Kaltinamasis E. K. 2020 m. spalio 18 d. apie 4 val. 50 min. (duomenys neskelbtini), namuose, tyčia užsigulęs gulinčią lovoje sugyventinę L. L., suėmęs rankomis jai už rankų, spaudė jas, po to, suėmęs rankomis už kojų, tempė ją, tuo sukėlė nukentėjusiajai L. L. fizinį skausmą.
Kaltinamasis E. K. paaiškino (e. b. l. 49–51, 99–101), kad Su L. L. gyvena kartu, veda bendrą ūkį penkerius metus, turi du bendrus vaikus, butą nuomojasi. 2020 m. spalio 17 d. vakare su draugais savo namuose vartojo alkoholinius gėrimus. Trise išgėrė 0,7 litro degtinės butelį, L. alkoholio nevartojo, draugai išsiskirstė apie 22 val. Kadangi L. nedavė gerti antro butelio degtinės, kurį jis turėjo nusipirkęs, tarp jų kilo žodinis konfliktas. Jis išėjo iš namų, garaže numigo. Į butą sugrįžo apie 3 val. nakties. Pabeldus į duris, sugyventinė jo neįsileido, prisiminęs, kad turi raktus, pats atsirakino duris. Tarp jo ir L. L. kilo konfliktas dėl asmeninių priežasčių. Sugyventinė iškvietė policiją, atvykę policijos pareigūnai išsiaiškino situaciją ir išvažiavo. Jie toliau pykosi, apsižodžiuodami kelias valandas. Vaikai tuo metu miegojo. Konflikto metu apie 5 val. jis nebeatlaikė L. L. žodinių priekaištų, ją, gulinčią ant lovos, užgulė, suėmęs jai už rankų riešų paspaudė, po to, atsistojęs, suėmė rankomis jai už kojų ir patempė, bet iš lovos neištempė. Kada L. L. iškvietė policiją, jis susinervino ir, būdamas kitame kambaryje, pasakė, kad reikia ją sumušti taip, kad būtų už ką rašyti pareiškimą. Jos nemušė ir neketino mušti, tai buvo tik žodinis pasakymas. Taip sakydamas, nebuvo užsimojęs ir jokių daiktų, galinčių ją sužaloti, rankose neturėjo. Gailisi dėl padaryto nusikaltimo.
Kaltinamojo E. K. kaltė įrodyta.
Nukentėjusioji L. L. parodė (e. b. l. 1–7, 90–91, 106), kad 2020 m. spalio 18 d. namuose šventė savo sūnaus T. J. gimtadienį. Pasibaigus šventei ir išsiskirsčius svečiams, tarp jos ir sugyventinio kilo konfliktas. Vaikai miegojo ir konflikto negirdėjo. E. K. negražiai kalbėjo apie jos šeimą, nebenorėdama su juo konfliktuoti, išėjo į miegamąjį, E. K. pasiliko svetainėje. Atėjęs į miegamąjį E. K. sakė, kad ją iškraustys, paėmęs iš lentynos išnešė jos rūbus, sugrįžęs ėmė ją įžeidinėti, vadindamas „padla, žiurke“, liepė jai surinkti rūbus, kuriuos jis išnešė. Jai atsakius, kad ji ne tarnaitė ir liepus jam pačiam surinkti rūbus, E. K. ją pastūmė, ji nugriuvo ant lovos. Jai atsistojus, E. K. dar kartą ją pastūmė, ji nugara nugriuvo ant lovos. E. K., užgulęs ją visu savo kūnu, rankomis suspaudė jos abi rankas, suėmęs už riešų, ji jautė skausmą abiejose rankose, tose vietose buvo paraudę kurį laiką, skausmą juto apie 15 minučių. Po to jis atsistojo, rankomis sugriebė jai, gulinčiai ant lovos, už abiejų kojų ties pėdų sąnariais ir patempė iš lovos, tempimo metu ji jautė momentinį skausmą. Dėl jai sukelto fizinio skausmo civilinio ieškinio nereiškia, į medikus nesikreipė, nes sužalojimų nepadaryta, konflikto metu vaikai nenukentėjo, nes miegojo. Kai iškvietė policiją, E. K. pasakė, kad reikia ją sumušti taip, kad būtų už ką rašyti pareiškimą. Tuo momentu jis jos nemušė, prie jos nebuvo prisiartinęs, tai pasakė būdamas kitame kambaryje, todėl tokio pasakymo nepriima kaip realų grasinimą, dėl to pretenzijų neturi. Prašo uždrausti E. K. lankytis namuose, kur šiuo metu ji gyvena su vaikais. Tą naktį policiją ji kvietė ir apie 3 val., kadangi E. K. namuose triukšmavo. Kadangi mažamečiai vaikai miegojo, norėdama, kad jis nurimtų, iškvietė policiją, atvykę policijos pareigūnai jo nesulaikė, tik sudrausmino.
Iš policijos registruojamų įvykių registro duomenų (e. b. l. 75–78, 123–125) matyti, kad L. L. 2020 m. spalio 18 d. 2 val. 59 min skambino bendruoju pagalbos cento telefonu, kvietė policijos pareigūnus, nurodydama, kad namuose agresyvus sugyventinis yra nepageidaujamas, ji bijo jo, namuose yra nepilnamečių vaikų. Papildomoje informacijoje apie patikrinimą nurodyta, kad fizinis smurtas nebuvo naudojamas, pareigūnus iškvietė todėl, kad ankščiau E. K. yra smurtavęs prieš pranešėją, ji bijojo, kad vėl taip nenutiktų. Konflikto metu vaikai miegojo kitame kambaryje. Pakartotinai 2020 m. spalio 18 d. 5 val. paskambinusi į bendrąjį pagalbos centrą L. L. nurodė, kad sugyventinis stumdė ją, tampė už kojų.
Iš pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo (e. b. l. 1–7), foto nuotraukų (e. b. l. 25–30), Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato tarnybinio pranešimo (e. b. l. 24) matyti, kad po L. L. telefoninio pranešimo 2020 m. spalio 18 d. 5 val. 04 min Kelmės rajono policijos komisariato pareigūnai vyko į įvykio vietą – (duomenys neskelbtini), kur L. L. pateikė pareiškimą dėl jai sukelto fizinio skausmo, L. L. ant riešų ir kojų matėsi paraudimai. Apžiūrėta įvykio vieta – daugiabučio namo buto kambariai, miegamasis, kur vyko konfliktas tarp nukentėjusiosios ir E. K.. Įvykio vietoje E. K. nustatytas 1,14 promilių girtumas, L. L. buvo blaivi. E. K. sulaikytas, pristatytas į Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinę.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas BK 140 straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui.
Aptartų įrodymų, kurie yra nuoseklūs, papildantys vienas kitą, visuma sudaro pagrindą išvadai, kad E. K. 2020 m. spalio 18 d. apie 4 val.50 min (duomenys neskelbtini), namuose, tyčia užsigulęs ant gulinčios lovoje savo sugyventinės L. L., suėmė rankomis jai už rankų ir spaudė jas, po to, suėmęs rankomis už kojų, tempė ją, tuo sukėlė nukentėjusiajai L. L. fizinį skausmą. Kaltinamojo veika sudaro nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, sudėtį.
Kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, neprieštarauja, kad procesas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu.
Kaltinamojo E. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis visiškai prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jo nusikalstamos veikos padarymui, todėl ši aplinkybė laikytina jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Kaltinamasis E. K. teisiamas aštuntą kartą, turi du neišnykusius teistumus už analogiškas veikas – smurtą artimoje aplinkoje (e. b. l. 52–65), tačiau ankstesnes bausmes yra atlikęs, dirba (e. b. l. 69), kaltę pripažįsta, gailisi, jo sukeltas fizinis skausmas buvo momentinis, trumpalaikis, nesukėlęs sveikatos sutrikimo, todėl jo neteisėta veika vertinama kaip mažiau pavojinga. Įvertinus visumą aptartų aplinkybių, darytina išvada, kad prokuroro siūloma bausmė – laisvės apribojimas – yra adekvati jo padarytai nusikalstamai veikai, paskyrus įpareigojimus ir draudimus, kurie padėtų įgyvendinti bausmės tikslus, šie tikslai galėtų būti pasiekti.
Prokuroras taip pat prašė kaltinamajam skirti įpareigojimą - be probacijos tarnybos žinios neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto, rajono ribų. Tačiau nuo 2020 m. liepos 1 d. galiojančioje Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 461 straipsnyje, numatančiame nuteistųjų laisvės apribojimo bausme pareigas, įtvirtinta, kad nuteistieji laisvės apribojimo bausme privalo pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų. Kadangi įstatyme numatyta pareiga nuteistiems laisvės apribojimo bausme informuoti probacijos tarnybą apie gyvenamosios vietos pakeitimą, todėl prokuroro prašymas kartu su laisvės apribojimo bausme skirti įpareigojimą be bausmę vykdančios institucijos leidimo neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto, rajono ribų yra perteklinis, todėl šis įpareigojimas neskirtinas.
Kaltinamasis E. K. prisipažįsta esąs kaltas, baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu (BK 641 straipsnis).
Vadovaujantis 66 straipsniu į paskirtą bausmę įskaitomas laikino sulaikymo laikas nuo 2020 m. spalio 18 d. 5 val. 20 min (e. b. l. 11–12) iki 2020 m. spalio 19 d. 12 val. 29 min (e. b. l. 20–21), t. y. dvi laikinajame sulaikyme išbūtas dienas prilyginant keturioms laisvės apribojimo dienoms.
Kaltinamajam E. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (e. b. l. 102–104) – paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
E. K. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir nuteisti laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu) ir paskirti galutinę bausmę laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1, 4 punktais, 5 dalies 2, 4 punktais, E. K. viso laisvės apribojimo bausmės atlikimo metu įpareigoti dalyvauti elgesio pataisos programoje, dirbti, uždrausti bendrauti su nukentėjusiąja L. L., vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti dvi laikinajame sulaikyme išbūtas dienas, jas prilyginant keturioms laisvės apribojimo dienoms.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.
Išaiškinti E. K., kad laisvės apribojimo bausmę vykdanti institucija yra Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyrius Kelmės rajono savivaldybės teritorijoje (Vytauto Didžiojo g. 88, Kelmė). Probacijos įstatymo 14 straipsnio nuostatomis kaltinamasis privalo atvykti į probacijos tarnybas per tris darbo dienas nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo ar probuotojo šaukimo gavimo, kur jis bus pasirašytinai supažindinamas su paskirtos bausmės vykdymo tvarka.
Išaiškinti E. K., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali skirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei jis šia teise nepasinaudoja baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.
Teisėja Vilma Raščiuvienė