Baudžiamoji byla Nr. 1A-126-332/2016
Teisminio proceso Nr. 1-07-1-00414-2013-4
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.1.4.4.5.; 1.2.29.1.; 2.1.7.; 2.1.7.4.; 2.4.;
2.4.6.; 2.4.6.4.1.; 2.4.7.
(S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. gegužės 3 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Raimundo Jurgaičio,
teisėjų Zigmo Kavaliausko, Vidmanto Mylės,
sekretoriaujant Raimondai Katiliūtei,
dalyvaujant prokurorei Aurelijai Gališanskytei,
gynėjui advokatui Artūrui Baužai,
nuteistajam N. M.,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo N. M. apeliacinį skundą dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2014-10-20 nuosprendžio, kuriuo:
N. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d. ir 300 str. 1 d. ir nubaustas 20 MGL (2600 Lt) dydžio bauda, įpareigojant šią baudą sumokėti per tris mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.
H. M., padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d., vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, byla nutraukta.
H. M. perduotas V. D., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančiai (duomenys neskelbtini), pagal laidavimą vienerių metų laikotarpiui be užstato.
Atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą H. M. nuosprendžio apeliacine tvarka neskundžia.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t ė:
N. M. nuteistas už tai, kad jis, būdamas pedagogas, ir žinodamas, kad pagal Lietuvos Respublikos Švietimo įstatymo 49 str. 2 d. 4 p. reikalavimus mokytojai privalo tobulinti savo kvalifikaciją, 2010-10-06 telefoninio pokalbio su M. B. metu sužinojęs, kad mokytojui H. M. reikalingi kvalifikacijos kėlimą patvirtinantys pažymėjimai už kursus, kurių H. M. nelankė, 2010 metais tiksliai nenustatytu laiku, bet ne anksčiau kaip spalio 6 d., (duomenys neskelbtini) patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), H. M. paprašytas, jam perdavė nusikaltimo padarymui reikalingas priemones – keturis neužpildytus (duomenys neskelbtini) asociacijos, kurios generalinis sekretorius jis yra, sertifikatus apie dalyvavimą tarptautiniame krepšinio trenerių seminare „(duomenys neskelbtini)“, ir kaip pavyzdį pagaminimui - vieną užpildytą tikrą sertifikatą Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtinantį A. J. dalyvavimą (duomenys neskelbtini) asociacijos organizuotame tarptautiniame krepšinio trenerių seminare „(duomenys neskelbtini)“, kad H. M. pagal pavyzdį galėtų pagaminti netikrus dokumentus, į juos įrašydamas žinomai melagingus duomenis apie savo dalyvavimą tarptautiniame krepšinio trenerių seminare,
po ko H. M. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), pagal jo pavyzdį į duotus sertifikatus įrašius tikrovės neatitinkančią informaciją apie tai, kad H. M. dalyvavo tarptautiniame krepšinio trenerių seminare „(duomenys neskelbtini)“ ir tarptautiniame krepšinio trenerių seminare „(duomenys neskelbtini)“, sertifikatus patvirtinus sporto klubo „(duomenys neskelbtini)“ antspaudu, jis padėjo H. M. pagaminti netikrus dokumentus - sertifikatus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), kurie laikotarpiu nuo 2010-10-06 iki 2011-07-01 H. M. buvo panaudoti jų kopijas pateikiant (duomenys neskelbtini) technologijų ir verslo mokymo centro (duomenys neskelbtini) skyriui, esančiam (duomenys neskelbtini).
H. M. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už tai, kad jis, būdamas (duomenys neskelbtini) technologijų ir verslo mokymo centro (duomenys neskelbtini) skyriaus mokytoju, ir pagal Lietuvos Respublikos Švietimo įstatymo 49 str. 2 d. 4 p. reikalavimus privalėdamas tobulinti savo kvalifikaciją, tačiau to neįvykdęs, 2010 metais tiksliai nenustatytu laiku, bet ne anksčiau kaip spalio 6 d., (duomenys neskelbtini) patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), iš (duomenys neskelbtini) asociacijos generalinio sekretoriaus N. M., žinančio, kad kursų jis nelankė, įgijo nusikaltimo padarymui reikalingas priemones – keturis neužpildytus (duomenys neskelbtini) asociacijos sertifikatus ir kaip pavyzdį pagaminimui - vieną užpildytą tikrą sertifikatą Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtinantį A. J. dalyvavimą (duomenys neskelbtini) asociacijos organizuotame tarptautiniame krepšinio trenerių seminare „(duomenys neskelbtini)“, kad pagal pavyzdį jis galėtų pagaminti netikrus dokumentus, į juos įrašydamas žinomai melagingus duomenis apie savo dalyvavimą tarptautiniame krepšinio trenerių seminare,
po ko jis bute, esančiame (duomenys neskelbtini), pagal duotą N. M. pavyzdį į sertifikatus įrašydamas tikrovės neatitinkančią informaciją apie tai, kad jis dalyvavo tarptautiniame krepšinio trenerių seminare „(duomenys neskelbtini)“ ir tarptautiniame krepšinio trenerių seminare „(duomenys neskelbtini)“, sertifikatus patvirtindamas sporto klubo „(duomenys neskelbtini)“ antspaudu, jis pagamino netikrus dokumentus - sertifikatus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), kurių kopijas laikotarpiu nuo 2010-10-06 iki 2011-07-01 pateikdamas (duomenys neskelbtini) technologijų ir verslo mokymo centro (duomenys neskelbtini) skyriui, esančiam (duomenys neskelbtini), panaudojo netikrus dokumentus, o netikrus sertifikatus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) laikė (duomenys neskelbtini) technologijų ir verslo mokymo centro (duomenys neskelbtini) skyriuje, esančiame (duomenys neskelbtini), iki 2013-05-30, kol kratos metu pareigūnai juos rado ir paėmė.
Biržų rajono apylinkės teismo 2014-10-20 nuosprendžiu N. M. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d. ir 300 str. 1 d., H. M., padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d., vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, byla nutraukta.
Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka, Panevėžio apygardos teismo 2015-02-17 nuosprendžiu panaikintas Biržų rajono apylinkės teismo 2014-10-20 nuosprendis ir priimtas naujas nuosprendis – N. M. pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d., 300 str. 1 d. ir H. M. pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
2015-10-13 Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro M. R. kasacinį skundą, nutartimi panaikino Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015-02-17 nuosprendį ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Apeliaciniu skundu nuteistasis N. M. prašo Biržų rajono apylinkės teismo 2014-10-20 apkaltinamąjį nuosprendį panaikinti ir priimti jį išteisinantį nuosprendį.
Apeliaciniame skunde nuteistasis N. M. nurodo, kad su skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, jame išdėstytomis išvadomis ir jam paskirta bausme nesutinka. Nuteistojo N. M. nuomone, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį teismas neteisingai analizavo ir vertino ikiteisminio tyrimo bei teisminio bylos nagrinėjimo metu surinktus įrodymus ir padarė klaidingą išvadą, kad byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog jis padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d. 300 str. 1 d. Teismas netinkamai vertindamas įrodymus padarė esminius baudžiamojo proceso kodekso pažeidimus (Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d.) ir netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, todėl Biržų rajono apylinkės teismo nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas savo nuosprendį pagrindė spėjimais ir prielaidomis, teismo padarytų išvadų nepatvirtina byloje esanti medžiaga, teismas, nagrinėdamas šią baudžiamąją bylą, klaidingai nustatė, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo pateikta nenuginčijamų įrodymų, kad jis padėjo kitam kaltinamajam padaryti nusikalstamą veiką.
Nuteistasis N. M. skunde teigia, kad (duomenys neskelbtini) asociacijos sertifikatai yra Švietimo ir mokslo ministerijos nepripažįstami ir negali būti laikomi dokumentu, patvirtinančiu pedagogo kvalifikacijos kėlimo faktą. (duomenys neskelbtini) asociacijos 2009 metų sertifikatas, ištaisytas į 2010 metus ir dar pasirašytas kito asmens nei įrašyta sertifikate, negali būti laikomas net ir (duomenys neskelbtini) asociacijos sertifikatu. Todėl, apelianto nuomone, atsižvelgiant į tai, kad teismas akivaizdžius faktus vertino tik kaip jo kaltę patvirtinančius įrodymus, darytina išvada, jog bylą išnagrinėjo šališkas teismas, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu ir turi būti panaikintas.
Apelianto teigimu, (duomenys neskelbtini) Asociacijos nuostatuose parašyta, kad asociacija rūpinasi savo narių kvalifikacijos tobulinimu. Prieš kiekvieną seminarą kvalifikacijos tobulinimo programą (duomenys neskelbtini) Asociacija parengia ir teikia (duomenys neskelbtini) Centrui (tos programos yra pateiktos byloje). Taip elgiamasi, nes (duomenys neskelbtini) Asociacija neturi teisės pati vykdyti kvalifikacijos tobulinimo kursų, nes nėra Kvalifikacijos tobulinimo institucija ((duomenys neskelbtini) Asociacija nėra akredituotų įstaigų sąraše). Todėl teismo išvada, „kad (duomenys neskelbtini) asociacijos sertifikatai atitiko kvalifikacijos kėlimo kriterijus“ yra nepagrįsta. Nors jis pokalbyje su M. B. pasakė žodžius, kad „...Jeigu jam tokius užskaito, tai gerai...“, ir šiais žodžiais, kaip jį kaltinančiu įrodymu rėmėsi teismas, tačiau sakydamas tai jis aiškiai suprato, kad žmogus ne viską supranta ir jis jam paaiškins, kad (duomenys neskelbtini) asociacijos sertifikatai yra Švietimo ir mokslo ministerijoje nepripažįstami, o Švietimo ir mokslo ministerijoje galiojančius pažymėjimus galės įgyti tik seminaro metu.
Nuteistojo N. M. tvirtinimu, pirmosios instancijos teismo nuosprendyje neaprašomos ir nevertinamos svarbios aplinkybės, kad, kai M. B. paskambino jam telefonu ir paprašė sertifikatų, jis aiškiai jam pasakė, jog neišrašys tokių pažymėjimų, kurie galiotų ir Švietimo ir mokslo ministerijoje, kad H. M. reikėtų laukti kito seminaro, kurio metu H. M. galėtų gauti galiojantį pažymėjimą. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje taip pat nerašoma, kad M. B. į tokį jo pasakymą atsakė, kad Švietimo ir mokslo ministerijoje galiojančio pažymėjimo H. M. ir nereikia. Nuo šios jo su M. B. pokalbio vietos apie oficialius dokumentus daugiau ir nebuvo kalbama.
Apeliantas pažymi, kad teismas skundžiamame nuosprendyje padarė išvadą, jog kaltinamajam H. M. dalyvavimas kvalifikacijos kėlimo seminaruose yra reikšmingas jo karjerai, jis turėjo ir turi galimybę pretenduoti mokytojo - eksperto kvalifikacijai. Tačiau, apeliantas, analizuodamas liudytojų A. A., G. K., V. D., P. N. parodymus, teigia, kad H. M. nebuvo pateikęs prašymo dėl aukštesnės kvalifikacinės kategorijos jam suteikimo. Byloje yra pateiktas (2 t. 189-190 b. l.) (duomenys neskelbtini) technologijos ir verslo mokymo centro 2013-10-11 raštas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl H. M. kvalifikacijos kėlimo“, kuriame rašoma, kad H. M. 2010-2011 m. kėlė kvalifikaciją akredituotose pedagogų kvalifikacijos kėlimo įstaigose ir dalyvavo mokymuose, ir nurodomos įstaigos. Rašte konstatuota, kad šių duomenų pakanka, kad būtų įvykdytos LR Švietimo įstatymo 49 str. 2 d. 4 p. (mokytojas privalo tobulinti savo kvalifikaciją) ir 49 str. 1 d. 2 p. (mokytojas turi teisę ne mažiau kaip 5 dienas per metus dalyvauti kvalifikacijos tobulinimo renginiuose) nuostatos, kad centro administracija neturi duomenų, jog H. M. praktinė veikla neatitiktų suteiktos kvalifikacinės kategorijos, mokytojas nėra pateikęs prašymo atestuotis aukštesnei kvalifikacinei kategorijai, kad jo, kaip mokytojo kvalifikacijos tobulinimui pagal LR Švietimo įstatymo 49 p. visiškai pakako aukščiau išvardintų kvalifikacijos kėlimo renginių, kad pateiktų kopijų apie H. M. dalyvavimą tarptautiniuose trenerių seminaruose „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ pagrindu (duomenys neskelbtini) technologijų ir verslo mokymo centro (duomenys neskelbtini) skyriuje H. M. nebuvo suteikta nei aukštesnė kvalifikacinė kategorija, nei kokios nors kitos moralinės ar materialinės paskatos, ir daroma išvada, kad remiantis aukščiau išdėstytais faktais galima teigti, jog kvalifikacijos kėlimo dokumentų kopijos apie H. M. dalyvavimą tarptautiniuose trenerių seminaruose „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo jokios įtakos ir reikšmės, t.y. dėl jų pateikimo mokytojui nebuvo suteikta kokių nors privilegijų, nei kaip nors kitaip nebuvo pažeistos pedagogų veiklą reglamentuojančių teisės aktų nuostatos“. Remdamasis šiuo raštu, apeliantas daro išvadą, kad byloje nėra duomenų, jog H. M. būtų prašęs šias, kaip teismas rašo „dokumentų kopijas“ apie H. M. dalyvavimą tarptautiniuose trenerių seminaruose „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“, įvertinti ir užskaityti kaip kvalifikacijos kėlimo dokumentus, nėra duomenų, kad šios „dokumentų kopijos“ būtų vertintos atestacinėje komisijoje, ir tuo labiau, kad atestacinė komisija būtų parašiusi išvadą, kad šios „dokumentų kopijos“ yra įvertintos ir užskaitomos kaip H. M. kvalifikacijos kėlimo dokumentai. Byloje taip pat nėra duomenų, kad H. M. būtų siekęs ar pateikęs prašymą atestuotis aukštesnei mokytojo kvalifikacinei kategorijai.
Nuteistojo teigimu, šioje byloje ikiteisminis tyrimas rėmėsi išimtinai operatyvinių veiksmų - telefoninių pokalbių pasiklausymo ir fiksavimo - metu surinkta medžiaga. Tačiau esantys šioje byloje įrodymai panaudojant Operatyvinės veiklos įstatyme (toliau OVĮ) numatytus veiksmus buvo surinkti pažeidžiant Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 4 d. reikalavimus. Nuteistojo N. M. nuomone, teismas turėtų atmesti byloje esančius operatyvinės veiklos pagrindu surinktus duomenis ir nepripažinti jų įrodymais, nes jie yra gauti (surinkti) neteisėtai, todėl neleistini. Apeliantas teigia, kad vertinant, ar šie bylos duomenys atitinka įrodymams keliamus reikalavimus, teismas turi patikrinti ar buvo teisinis ir faktinis pagrindas operatyviniams veiksmams atlikti Nagrinėjamu metu galiojusi OVĮ 9 str. 1 d. 1 p. redakcija numatė, kad operatyvinio tyrimo pagrindas yra turima informacijos apie rengiamą, daromą ar padarytą labai sunkų ar sunkų nusikaltimą arba apie apysunkius nusikaltimus, numatytus LR baudžiamojo kodekso 131 str., 145 str. 2 d., 146 str. 2 ir 3 d. d., 150 str. 1 d., 151 str. 1 d., 162 str., 178 str. 2 d., 180 str. 1 d., 181 str. 1 d., 187 str. 2 d., 189 str. 2 d., 198 str. 2 d., 213 str. 1 d., 214 ir 215 str., 225 str. 2 d., 227 str. 2 d., 228 str. 2 d., 240 str., 253 str. 1 d., 256 str. 1 d., 300 str. 2 d., 301 str. 2 d., 302 str. 2 d., arba apie nusikaltimą rengiantį, darantį ar padariusį asmenį. Tačiau nei jam (N. M.), nei H. M. nė viena iš paminėtų veikų nėra inkriminuojama. Jam ir H. M. inkriminuojamos nusikalstamos veikos nėra veikos, dėl kurių įstatymas leidžia tokius teisių suvaržymus kaip slapta patalpų ir telefono pokalbių kontrolė, atliekama, vadovaujantis OVĮ 9 str. pagrindais. Be to, 2010-10- 03-06, kai operatyvinio subjektui tapo žinomi jo (N. M.) ir H. M. veiksmai, ikiteisminis tyrimas nebuvo pradėtas, o jo ir H. M. telefonų kontrolė galimai dar buvo tęsiama iki 2013 m. kovo mėnesio. Tai kad operatyvinės veiklos subjektas kaltinime nurodytiems jo (N. M.) ir H. M. veiksmams neteikė jokios reikšmės vykdomo operatyvinio tyrimo kontekste, akivaizdu ir iš to, kad ikiteisminis tyrimas dėl jo ir H. M. veikų pradėtas tik 2013-03-04. Taip pat po 2010 m. spalio mėn. pokalbių pasiklausymo praėjus daugiau kaip 2 metams ir 6 mėnesiams buvo prašoma taikyti procesines prievartos priemones. Kratos šioje byloje atliktos tik 2013-05-30 (duomenys neskelbtini) technologijos ir verslo mokymo centro (duomenys neskelbtini) skyriuje ir pas H. M., o taip pat ir Kaune (duomenys neskelbtini) asociacijos patalpose.
Nuteistasis N. M., atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad taikant OVĮ numatytas priemones gauti duomenys nagrinėjamu atveju negali būti pripažinti įrodymais, nes nebuvo nei faktinio pagrindo taikyti jam ir H. M. OVĮ 10 str. 11 str. numatytus operatyvinius veiksmus (tuometinė OVĮ 9 str. redakcija neleido jų atlikti atliekant tyrimus dėl nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d.), nei teisinio pagrindo (Panevėžio apygardos teismo nutartys, kuriomis sankcionuotas operatyvinių priemonių taikymas, sankcionavo veiksmus tiriant veikas turinčias sunkių nusikaltimų požymių, o Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. nėra sunkūs nusikaltimai). Byloje esančių dokumentų turinys rodo, kad pokalbių įrašai buvo daromi atliekant kitą operatyvinį tyrimą, nesusijusį su juo (N. M.) ir H. M., o dėl visai kitų asmenų.
Apeliantas pažymi, kad kvalifikuojant veiką pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. būtina nustatyti tiesioginę kaltininko tyčią, t. y. kad jis suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, supranta, jog suklastoja dokumentą, kuris gali sukelti teisinius padarinius, ir nori taip veikti. Tačiau byloje nėra duomenų, kad jis (N. M.) galėjo suprasti (numatyti), jog H. M., pasiėmęs 2009 m. sertifikatų blankus, darys taisymus iš 2009 metų į 2010 metus, pasirašys juose už kitą asmenį nei įrašyta sertifikate ir dar patvirtins kitos įstaigos antspaudu. H. M. pasiimtų senų sertifikatų blankų panaudoti niekur neįmanoma, nes jie neturi jokios juridinės galios. Be to byloje nėra nė vieno įrodymo, patvirtinančio, kad jis (N. M.) būtų pataręs H. M. tyčia padaryti sertifikate taisymus - įrašyti 2010 metus, pasirašyti už kitus asmenis, pateikti sertifikatus savo mokslo įstaigoje, ir taip savo veiksmais siekęs suklaidinti kitus asmenis ar institucijas ir taip kėsinęsi pažeisti Lietuvos Respublikos BK 300 str. saugomą vertybę - teisinės apyvartos funkcionalumą bei jos patikimumą. Be to, nei jo (N. M.), nei H. M. veiksmais jokia žala nebuvo padaryta. Byloje nėra duomenų, kad jo ar H. M. veiksmai būtų sukėlę kokį tai rezonansą visuomenėje, kad didelės žalos patyrė (duomenys neskelbtini) asociacija ar (duomenys neskelbtini) technologijų ir verslo mokymo centro (duomenys neskelbtini) skyrius. Todėl teismas nuteisdamas jį (N. M.) pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d., 300 str. 1 d. netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nes bylos medžiaga nepatvirtina teismo išvadų, kad jis būtų padaręs jam inkriminuotą nusikaltimą.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis N. M. ir jo gynėjas advokatas prašė nuteistojo N. M. apeliacinį skundą tenkinti ir jį išteisinti. Prokurorė prašė Biržų rajono apylinkės teismo 2014-10-20 nuosprendį pakeisti: iš nuosprendžio nustatomosios dalies pašalinti padarytą išvadą, kad operatyvinės veiklos metu gauti duomenys pripažintini įrodymais, konstatuojant, jog kitų duomenų visuma yra pakankama išvadai, jog H. M. suklastojo dokumentus, o N. M. padėjo šiuos dokumentus suklastoti. Kitą nuosprendžio dalį prokurorė prašė palikti nepakeistą.
Nuteistojo N. M. apeliacinis skundas tenkintinas, Biržų rajono apylinkės teismo 2014-10-20 apkaltinamasis nuosprendis naikintinas ir priimtinas naujas išteisinamasis nuosprendis (Lietuvos Respublikos BPK 329 str. 1 p.).
Pažymėtina, kad apeliacinio proceso paskirtis yra užtikrinti, jog neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai. Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Tačiau jeigu teismas, nagrinėdamas bylą, nustato esminių šio kodekso pažeidimų, jis, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, patikrina, ar tai turėjo neigiamos įtakos ne tik asmeniui, dėl kurio skundo nagrinėjama byla, bet ir kitiems skundų nepadavusiems nuteistiesiems (Lietuvos Respublikos BPK 320 str.). Taigi, esant minėtoms sąlygoms, teismas gali išplėsti skundo nagrinėjimo ribas. Šioje byloje nuosprendį apeliacine tvarka apskundė tik nuteistasis N. M., H. M. yra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir nuosprendžio apeliacine tvarka neskundžia, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad N. M. inkriminuojama nusikalstama veika yra neatsiejama nuo H. M. inkriminuojamos veikos, t. y. N. M. veikos baudžiamasis teisinis vertinimas priklauso nuo H. M. veikos baudžiamojo teisinio vertinimo, nes N. M. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį už tai, kad padėjo H. M. padaryti nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalyje, todėl nagrinėjant N. M. apeliacinį skundą būtina pasisakyti ir apie H. M. inkriminuojamą nusikalstamą veiką.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą ir nuteistojo N. M. apeliacinio skundo argumentus, ištyrusi ir įvertinusi byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad Biržų rajono apylinkės teismo 2014-10-20 nuosprendis dėl N. M. pripažinimo kaltu ir jo nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį bei dėl H. M., padariusio nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 40 straipsniu, atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir bylos nutraukimo yra nepagrįstas, priimtas vadovaujantis neleistinais įrodymais, kitus byloje esančius įrodymus vertinant netinkamai, todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuteistasis N. M. ir atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą H. M. nepadarė veikų, turinčių jiems inkriminuotų nusikaltimų požymių (Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 1 p., 303 str. 5 d. 1 p.).
Pagal baudžiamojo proceso įstatymą, ar teisiamajame posėdyje ištirti duomenys laikytini įrodymais, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio nuostatomis, sprendžia nuosprendžio priėmimo metu. Įrodymai yra įstatymų nustatyta tvarka teisėtai gauti duomenys, kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės baudžiamajai bylai teisingai išspręsti, ir kuriuos galima patikrinti Lietuvos Respublikos BPK numatytais proceso veiksmais. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla. Teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 1–5 dalys). Vadinasi, duomenų pripažinimas įrodymais, jų vertinimas yra teismo prerogatyva. Teismas savo išvadas privalo grįsti patikimais įrodymais, turi įvertinti jų visetą ir tai turi leisti teismui padaryti nuosprendyje išdėstytas išvadas.
Iš esmės kaltinimai šioje byloje N. M. ir H. M. grindžiami operatyvinių veiksmų metu gautais duomenimis, t. y. įrašytais telefoniniais pokalbiais tarp H. M., N. M. ir M. B. (1 t., 11-13 b. l.). Tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad šie duomenys negali būti pripažinti įrodymais, nes nėra gauti įstatymo nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 2 d., 4 d.).
Iš baudžiamojoje byloje esančios išslaptintos 2010-07-09 Panevėžio apygardos teismo nutarties Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad teismas, vadovaudamasis Operatyvinės veiklos įstatymo 10 straipsnio nuostatomis, siekdamas išsiaiškinti M. B. galimai daromas nusikalstamas veikas, susijusias su piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi, t. y. dėl galimai vykdomos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 3 dalyje ir 228 straipsnio 2 dalyje, pratęsė slaptą M. B. telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolę ir jos turinio fiksavimą jo naudojamu mobilaus ryšio telefonu, kurio abonento Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2010-07-09 iki 2010-10-08 (1 t. 10 b. l.).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacinėmis nutartimis yra suformulavęs nuoseklią praktiką dėl duomenų, gautų Operatyvinės veiklos įstatymo nustatyta tvarka, patikrinimo teismo proceso metu, dėl šių duomenų leistinumo. LAT yra nurodęs, jog nusikalstamos veikos ir ją padariusių asmenų išaiškinimas susideda iš dviejų stadijų: operatyvinės veiklos ir ikiteisminio tyrimo (plenarinės sesijos 2007-10-18 nutartis Nr. 2K-P-412/2007). Lietuvos Respublikos BPK 4 straipsnyje nustatyta, kad baudžiamasis procesas Lietuvos Respublikoje vyksta pagal Lietuvos Respublikos BPK. Tai reiškia, kad reikšmingi bylai duomenys turi būti renkami Lietuvos Respublikos BPK nustatyta tvarka. Tik atskirais atvejais įrodymais gali būti pripažinti duomenys, gauti ne Lietuvos Respublikos BPK, o kitų įstatymų numatyta tvarka. Kai baudžiamojoje byloje remiamasi informacija, gauta ne pagal Lietuvos Respublikos BPK, tokios informacijos įrodomoji vertė kelia daugiau abejonių. Taip yra todėl, kad informaciją pagal kitus įstatymus surenka asmenys, kurie neveikia kaip baudžiamojo proceso subjektai, informacija renkama neveikiant Lietuvos Respublikos BPK numatytoms proceso dalyvių garantijoms, baudžiamojo proceso principams. Jeigu vis dėlto baudžiamojoje byloje būtina remtis informacija, surinkta ne pagal Lietuvos Respublikos BPK, tos informacijos patikimumas turi būti tikrinamas, išsiaiškinant, ar tiksliai buvo laikytasi tų įstatymų, pagal kuriuos informacija buvo gauta. Yra ypač svarbu atidžiai tikrinti duomenis, surinktus operatyvinio tyrimo metu, nes šis tyrimas apima veiksmus, smarkiai varžančius pagrindines žmogaus teises ir įsiskverbiančius į privatų asmens gyvenimą. Todėl, turi būti vertinama ir tai, ar tokių duomenų naudojimas baudžiamajame procese, grindžiant teismo sprendimą, gali (negali) būti laikomas nepagrįstu asmens teisės į privatumą suvaržymu, pažeidžiant proporcingumo reikalavimus. Visų duomenų patikimumas turi būti patvirtintas Lietuvos Respublikos BPK nustatyta tvarka gautais duomenimis. Lietuvos Respublikos BPK nuostatos užkerta galimybę apkaltinamąjį nuosprendį pagrįsti vien tik ar daugiausia duomenimis, surinktais ne pagal Lietuvos Respublikos BPK (kasacinės nutartys Nr. 2K–332/2006, Nr. 2K-7-141/2008 ir kt.). Be to, LAT suformavo nuostatą, kad teismas privalo patikrinti ir faktinį, ir teisinį operatyvinio tyrimo pagrindą (kasacinės nutartys Nr. 2K-124/2004, Nr. 2K-633/2007, Nr. 2K-120-2008) ir bylose, kuriose kaltinimas grindžiamas operatyvinės veiklos metu gautais duomenimis, teismas privalo patikrinti 3 pagrindinius aspektus: ar buvo teisinis ir faktinis pagrindas operatyvinio tyrimo veiksmams atlikti; ar operatyvinio tyrimo veiksmai buvo atlikti nepažeidžiant OVĮ nustatytos tvarkos; ar duomenis, gautus atliekant operatyvinį tyrimą, patvirtina duomenys, gauti Lietuvos Respublikos BPK numatytais veiksmais (kasacinės nutartys Nr. 2K-124/2004, Nr. 2K-633/2007, 2K-120/2008, Nr. 2K-P-2/2009).
Teisinis pagrindas operatyvinio tyrimo veiksmams atlikti yra apygardos teismo pirmininko ar baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko motyvuota nutartis ar prokuroro motyvuotas teikimas, arba jų išrašas, kuriame nebūtų valstybės paslaptį sudarančių duomenų. Kiekvienoje byloje turi būti išslaptinta nutartis, kuri leistų teismui bei proceso dalyviams įsitikinti, koks operatyvinis veiksmas buvo sankcionuotas, kokia apimtimi, kokie veiksmai buvo leisti atlikti, koks šio leidimo faktinis pagrindas. Faktiniai operatyvinio tyrimo veiksmų pagrindai išvardyti OVĮ 9 straipsnyje. Pagal OVĮ (įstatymo redakcija, galiojusi operatyvinių veiksmų atlikimo metu) operatyvinis tyrimas atliekamas, kai nusikalstamos veikos požymiai nėra nustatyti, bet turima informacijos apie rengiamą, daromą ar padarytą labai sunkų ar sunkų nusikaltimą arba apie apysunkius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 131 straipsnyje, 145 straipsnio 2 dalyje, 146 straipsnio 2 ir 3 dalyse, 150 straipsnio 1 dalyje, 151 straipsnio 2 dalyje, 162 straipsnyje, 178 straipsnio 2 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje, 181 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje, 189 straipsnio 2 dalyje, 198 straipsnio 2 dalyje, 213 straipsnio 1 dalyje, 214 ir 215 straipsniuose, 225 straipsnio 2 dalyje, 227 straipsnio 2 dalyje, 228 straipsnio 2 dalyje, 240 straipsnyje, 253 straipsnio 1 dalyje, 256 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 2 dalyje, 301 straipsnio 2 dalyje, 302 straipsnio 2 dalyje, 307 straipsnio 1 ir 2 dalyse, arba apie nusikaltimą rengiantį, darantį ar padariusį asmenį (9 straipsnio 1 punktas). Atsižvelgiant į anksčiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad šioje byloje faktinis pagrindas atlikti operatyvinį veiksmą – slapta kontroliuoti M. B. telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos turinį, ir teisinis pagrindas – Panevėžio apygardos teismo 2010-07-09 nutartis Nr. (duomenys neskelbtini) dėl šio operatyvinio veiksmo, nėra susiję su nusikalstamomis veikomis, dėl kurių N. M. nuteistas, o H. M. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nagrinėjamoje byloje.
Pagal Lietuvos Respublikos BPK 162 straipsnį vienoje baudžiamojoje byloje taikant šiame Kodekse numatytas procesines prievartos priemones surinkta informacija apie privatų asmens gyvenimą ikiteisminio tyrimo metu gali būti panaudota kitoje baudžiamojoje tik aukštesniojo prokuroro nutarimu. Jeigu byla yra teismo žinioje, sprendimas dėl informacijos panaudojimo kitoje baudžiamojoje byloje priimamas ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nutartimi. Paprastai toks leidimas gali būti duodamas, jeigu ir kitame baudžiamajame procese nagrinėjimo dalyką sudaro nemažesnio pavojingumo nusikalstama veika (kasacinė nutartis Nr. 2K-120/2008, 2K-526/2008, 2K-190/2013, 2K-P-94-895/2015). Tačiau kaip pažymėjo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015-10-13 nutartyje, pats savaime leidimas vienoje byloje taikant procesines prievartos priemones surinktą informaciją panaudoti kitoje byloje nereiškia, kad ji gauta teisėtais būdais (kasacinė nutartis Nr. 2K-421-139/2015).
Šioje byloje ikiteisminis tyrimas N. M. ir H. M. atžvilgiu buvo atskirtas 2013-10-09 Panevėžio apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės A. Gališanskytės nutarimu iš baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi ir kitų nusikalstamų veikų, kurioje vadovaujantis OVĮ 10 str., buvo leista klausytis M. B. telefoninių pokalbių. Klausymosi metu užfiksuoti N. M. ir H. M. pokalbiai, kurių turinys leido įtarti N. M. ir H. M. nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalyje (1 t. 1 b. l.), nors ši veika nepatenka į OVĮ 9 straipsnio 1 punkte nurodytų nuskalstamų veikų sąrašą ir nesudaro pagrindo atlikti operatyvinį veiksmą. Iš to, kas paminėta, išplaukia, kad N. M. ir H. M. inkriminuota nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalyje, negalėjo būti pagrindu operatyviniams veiksmams atlikti. Dėl to apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad N. M. ir H. M. elektroninių ryšių tinklais perduodamos asmenų informacijos turinio kontrolė ir fiksavimas buvo vykdomas pažeidžiant OVĮ nuostatas, nes nagrinėjamoje byloje nebuvo faktinio pagrindo operatyvinio tyrimo veiksmams atlikti.
Taip pat nagrinėjamos bylos kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, jeigu operatyvinis tyrimas atliekamas dėl vienų veikų, o paaiškėja kitų nusikalstamų veikų požymiai, tai gauti duomenys gali būti panaudoti tik jei naujai paaiškėjusios veikos yra panašaus pobūdžio ir pavojingumo kaip ir veikos, dėl kurių buvo pradėtas operatyvinis tyrimas ir sankcionuoti operatyviniai veiksmai. Šioje byloje, atsižvelgus į tai, kad operatyvinis tyrimas buvo pradėtas dėl galimai daromos nusikalstamos veikos, susijusios su piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi, t. y. apysunkio nusikaltimo, numatyto BK 228 straipsnio 2 dalyje, o N. M. nuteistas, H. M. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą dėl dokumentų klastojimo, t. y. dėl nesunkių nusikaltimų kategorijai priskiriamos nusikalstamos veikos, teisėjų kolegija daro išvadą, kad operatyvinio tyrimo metu surinkti duomenys šioje byloje naudoti neteisėtai. Vadinasi, pirmosios instancijos teismas, pripažindamas, kad minėti duomenys, buvo gauti įstatymų nustatyta tvarka, padarė neteisingas išvadas. Nagrinėdamas bylą pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino operatyvinio tyrimo metu surinktus duomenis įrodymais, nesilaikė iš OVĮ kylančių reikalavimų ir taip iš esmės pažeidė Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 1, 4, 5 dalių reikalavimus, taigi šioje byloje vadovautis operatyviniais duomenimis (H. M. ir N. M. pokalbių su M. B. telefonu įrašais) teisinio pagrindo nebuvo, todėl jie šioje baudžiamojoje byloje negalėjo būti pripažinti įrodymais ir teismas negalėjo jais grįsti kaltinimų N. M. ir H. M.. Eliminavus H. M. ir N. M. pokalbių su M. B. telefonu įrašų (telekomunikacijų tinklais perduotos informacijos) įrodomąją reikšmę, kitų byloje esančių duomenų nepakanka konstatuoti, jog N. M. ir H. M. padarė jiems inkriminuojamas veikas.
Lietuvos Respublikos BK 300 str. numato atsakomybę už dokumento suklastojimą ar disponavimą suklastotu dokumentu. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į valstybėje nustatytą dokumentų tvarkymo ir jų naudojimo tvarką. Todėl tiesioginiu dokumentų suklastojimo objektu pagal kasacinio teismo praktiką reikėtų laikyti normalią valstybės ir savivaldybės institucijų veiklą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-200/2008), kuri sutrikdoma dėl netikrų dokumentų pagaminimo, tikrų dokumentų suklastojimo, tikrų ar netikrų dokumentų panaudojimo ar realizavimo, ir teisėtus fizinių ar juridinių asmenų interesus. Nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnyje dalykas, be kitų dokumentams būdingų požymių, paprastai yra tokie dokumentai, kuriuose užfiksuoti duomenys yra reikšmingi valstybės ir savivaldos institucijų normaliai veiklai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje 2K-159/2013). Privačių asmenų sukurti dokumentai taip pat gali būti Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos dalykas, jei juose įtvirtinta informacija, turinti reikšmės juridinių faktų atsiradimui, pasikeitimui ar pasibaigimui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-200/2008, 2K-114/2009). Teismų praktikoje dokumentu laikomas kiekvienas rašytinis aktas, įtvirtinantis juridinę reikšmę turinčią informaciją, kuri pagal savo pobūdį ir reikšmę yra teisės, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymas, taip pat juridinių faktų ar juridinę reikšmę turinčių aplinkybių įrodymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2006, 2K-7-200/2008, 2K-290/2008 ir kt.). Dokumentu gali būti pripažįstamas bet kokia forma ant popieriaus, elektroninėje erdvėje ar kompiuterinėje laikmenoje padarytas įrašas. Tačiau dokumentas turi turėti tam tikrus privalomus jo turinio elementus (pavadinimą, datą, sudarytojo vardą, pavardę, parašą, anspaudą ir pan.), be kurių jis negalioja, ir suteikti informacijos apie įvykį, veiksmą ar asmenį. Taigi dokumentas – tai tam tikra forma padarytas įrašas, kuris nustato, pakeičia ar panaikina teisiškai reikšmingą faktą (juridinį faktą).
Baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnį klausimas turi būti sprendžiamas, vertinant veikos pavojingumą, t. y. nustatant, ar veika realiai yra kėsinamasi į valstybės saugomus teisinius gėrius, ar dėl tokios veikos saugomiems gėriams atsiranda žala arba kyla tokios žalos atsiradimo grėsmė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-153/2012). Teismų praktikoje ne kartą pasisakyta, kad baudžiamoji teisė nėra formali teisė. Ji nustato atsakomybę tik už pavojingas veikas, o ne formalius pažeidimus, kad ne bet kokie duomenų iškraipymai daro veiką pavojingą ir nusikalstamą. Jei dokumente įrašyti tikrovės neatitinkantys faktai negali pažeisti fizinių ar juridinių asmenų teisių arba sukelti minėtiems asmenims ar valstybei teisiškai reikšmingų padarinių, toks dokumento suklastojimas nėra pavojinga veika baudžiamųjų įstatymų požiūriu, nes negali padaryti žalos reikšmingoms asmeninėms ar visuomeninėms vertybėms, taigi neužtraukia baudžiamosios atsakomybės, o baudžiamąją atsakomybę užtraukiančių veikų pavojingumas turi būti pakankamai didelis, t. y. veika turi daryti esminę žalą baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms (kasacinės nutartys Nr. 2K-263/2010, 2K-559/2011, Nr. 2K-161/2012).
Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, teismas, išnagrinėjęs byloje esančius duomenis, padarė išvadą, kad H. M. į (duomenys neskelbtini) asociacijos sertifikatus, gautus iš N. M., savo ranka įrašė duomenis, patvirtinančius jo dalyvavimą šios asociacijos organizuotuose tarptautiniuose krepšinio trenerių seminaruose “(duomenys neskelbtini)” ir “(duomenys neskelbtini)”, nors šiuose seminaruose jis nedalyvavo, ir du suklastotus sertifikatus Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pateikė savo darbovietei - (duomenys neskelbtini) technologijų ir verslo mokymo centro (duomenys neskelbtini) skyriui - kaip kvalifikacijos kėlimą patvirtinančius dokumentus, siekdamas gauti aukštesnę mokytojo kvalifikacinę kategoriją. Tačiau iš (duomenys neskelbtini) technologijų ir verslo mokymo centro 2013-10-11 rašto Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., 189-190 b. l.), kurį pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino kritiškai, matyti, kad H. M., šioje mokykloje dirbantis kūno kultūros mokytoju ir turintis mokytojo – metodininko kvalifikaciją, 2010-2011 m. kėlė kvalifikaciją ir dalyvavo rašte išvardintuose mokymuose, trukusiuose 36 akademines valandas, 2011-2012 m. jis dalyvavo rašte išvardintuose mokymuose, trukusiuose 58 akademines valandas. Rašte daroma išvada, kad šių mokymų pakanka, kad H. M. būtų įvykdęs Švietimo įstatymo reikalavimus dėl mokytojų kvalifikacijos kėlimo. Taip pat šiame rašte pažymima, kad H. M. nėra pateikęs prašymo atestuotis aukštesnei kvalifikacinei kategorijai. Jo kvalifikacijos tobulinimui pakako rašte nurodytų kvalifikacijos kėlimo renginių. Rašte nurodyta, kad dėl H. M. pateiktų kopijų apie jo dalyvavimą tarptautiniuose trenerių seminaruose ,,(duomenys neskelbtini)“ ir ,,(duomenys neskelbtini)“ jam nebuvo suteikta nei aukštesnė kvalifikacinė kategorija, nei kokios nors kitos moralinės ar materialinės paskatos. Taigi, šiuo raštu H. M. darbovietė patvirtino, kad H. M., įgijęs mokytojo – metodininko kvalifikacinę kategoriją, nesikreipė dėl aukštesnės – mokytojo – eksperto – kvalifikacinės kategorijos įgijimo, o jo 2010-2012 m. išklausytų kvalifikacijos kėlimo kursų ir mokymų pakako turimai kvalifikacinei kategorijai išlaikyti. Šiame rašte nurodytas aplinkybes iš esmės patvirtino ir teismo posėdyje apklausti liudytojai. Liudytojas A. A., bylos nagrinėjimo metu dirbęs (duomenys neskelbtini) technologijos ir verslo mokymo centro direktoriumi, parodė, kad H. M. nuo jo vadovavimo mokyklai pradžios – 2011-07-01 – nebuvo pateikęs prašymo dėl aukštesnės, t.y. mokytojo – eksperto kvalifikacinės kategorijos suteikimo, bet H. M. nuolat kėlė savo kvalifikaciją. Pedagogai, siekiantys įgyti aukštesnę kvalifikacinę kategoriją, turi išklausyti daug įvairių specialių mokymų ir kursų. Liudytojas P. N., vadovavęs H. M. darbovietei 2009-2010 m., taip pat parodė, kad jo vadovavimo mokyklai metu - 2009-2010 m. – H. M. nesiekė įgyti mokytojo – eksperto kvalifikacinės kategorijos, nes jos įgijimui keliami labai aukšti reikalavimai: būtina sukurti dėstymo metodiką, parašyti knygą. Liudytoja V. D., bylos nagrinėjimo metu dirbusi (duomenys neskelbtini) technologijos ir verslo mokymo centro (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėja, parodė, kad nuo 2007 m. H. M. nebuvo pateikęs prašymo mokytojo – eksperto kvalifikacinei kategorijai įgyti. Pedagogo, siekiančio įgyti aukštesnę kvalifikacinę kategoriją, visi pateikti kvalifikacijos kėlimo dokumentai turi būti įvertinti atestacinės komisijos. Liudytoja G. K., dirbusi mokytojų atestacinės komisijos sekretorė, taip pat nurodė, kad H. M. nepretendavo į aukštesnę kvalifikacinę kategoriją. Teisėjų kolegija pažymi, kad nėra jokio pagrindo netikėti liudytojų A. A., P. N., V. D., G. K. duotais parodymais, kadangi jie siejasi tarpusavyje, esminėmis detalėmis sutampa, liudytojai iš esmės vienodai aiškina faktines bylos aplinkybes. Minėtų liudytojų parodymai ir (duomenys neskelbtini) technologijų ir verslo mokymo centro 2013-10-11 rašte pateikti duomenys atitinka ir paties H. M. teisme duotus parodymus, kad jis nesiekė tapti mokytoju – ekspertu, o jo darbovietei pateikti suklastoti sertifikatai neturėjo įtakos jo turimai kvalifikacijai. Be to, iš bylos duomenų matyti, kad H. M., suklastotus sertifikatus savo darbovietei pateikęs laikotarpiu nuo 2010-10-06 iki 2011-07-01, iki pat ikiteisminio tyrimo pradžios (2013-03-04), neinicijavo jokių veiksmų, kuriais pirmosios instancijos teismas grindė jo veiksmais padarytą žalą dokumentų apyvartai, t. y. jis nesiekė panaudoti suklastotų sertifikatų, siekdamas aukštesnės pedagoginės kvalifikacinės kategorijos įgijimo.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir į tai, kad dėl N. M. ir H. M. inkriminuotų veiksmų iš esmės nebuvo pažeisti teisėti fizinių ar juridinių asmenų interesai (Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo tiesioginis objektas), suklastotų dokumentų – (duomenys neskelbtini) asociacijos sertifikatų Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) – kopijų pateikimas savo darbovietei ir šių suklastotų sertifikatų laikymas teisinėje dokumentų apyvartoje nebuvo aktualus, juose įtvirtinta juridinę reikšmę turinti informacija realios žalos ar grėsmės valdymo tvarkai nekėlė, patys suklastoti sertifikatai dėl juose įtvirtintos informacijos teisinėje apyvartoje praktiškai nebuvo panaudoti, darytina išvada, kad N. M. ir H. M. inkriminuojami veiksmai nesiekia tokio laipsnio, kad galėtų būti vertinami kaip nusikalstami baudžiamosios teisės prasme, teigti, kad jų elgesys sukėlė tokius padarinius (neturtinę žalą), dėl kurių tas elgesys negalėtų būti vertinamas tik kaip drausminis nusižengimas, nėra jokio pagrindo, kaip nėra pagrindo N. M. ir H. M. veiksmus prilyginti nusikalstamoms veikoms. Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, nagrinėjamos bylos kontekstu, konstatuotina, kad N. M. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, o H. M. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalyje, požymių, todėl jie išteisintini (Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 1 p., 303 str. 5 d. 1 p.).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 1 punktu, 332 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a:
Biržų rajono apylinkės teismo 2014-10-20 nuosprendį panaikinti ir priimti naują – išteisinamąjį nuosprendį:
N. M. pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį išteisinti, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių.
H. M. pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalį išteisinti, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių.
Kaltinamajam H. M. taikomą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstami veikai tirti ir nagrinėti perduotus kartu su byla:
- (duomenys neskelbtini) asociacijos sertifikatus, 5 vnt.: neužpildytą sertifikatą apie dalyvavimą tarptautiniame krepšinio trenerių seminare „(duomenys neskelbtini)“, neužpildytą sertifikatą apie dalyvavimą tarptautiniame krepšinio trenerių seminare su rankraštiniu įrašu „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) sertifikatą Nr. (duomenys neskelbtini) (gavėjas H. M.), (duomenys neskelbtini) asociacijos sertifikatą Nr. (duomenys neskelbtini) (gavėjas H. M.), (duomenys neskelbtini) asociacijos sertifikatą Nr. (duomenys neskelbtini) (gavėjas A. J.) palikti saugoti prie bylos.
- Segtuvą su užrašais „(duomenys neskelbtini) ŽŪM, H. M. Atestacijos dokumentai, 2001 m.“, dokumentus persegtus su plomba, kurios Nr. (duomenys neskelbtini), grąžinti (duomenys neskelbtini) technologijų ir verslo mokymo centro (duomenys neskelbtini) skyriui, išskyrus segtuve esančias sertifikatų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) kopijas, kurias palikti saugoti prie bylos.
- Segtuvą su užrašais „(duomenys neskelbtini) ŽŪM, klubo „(duomenys neskelbtini)“ įstatai, protokolai ir kita dokumentacija“, grąžinti „(duomenys neskelbtini) ŽŪM, klubui „(duomenys neskelbtini)“.
- (duomenys neskelbtini) asociacijos sertifikatus, 2 vnt.: sertifikatą apie dalyvavimą tarptautiniame krepšinio trenerių seminare „(duomenys neskelbtini)“, sertifikatą apie dalyvavimą 200... (duomenys neskelbtini) asociacijos teoriniuose ir praktiniuose mokymo seminaruose, palikti saugoti prie bylos.
- 2013-05-31 apžiūros protokolo priedą – antspaudą su užrašu – „Lietuvos Respublika (duomenys neskelbtini) žemės ūkio mokykla SPORTO KLUBAS „(duomenys neskelbtini)“, grąžinti „(duomenys neskelbtini) ŽŪM, klubui „(duomenys neskelbtini)“.
- 2013-10-10 operatyvinių veiksmų atlikimo protokolo priedą – CD Nr. (duomenys neskelbtini) palikti saugoti prie bylos.
Kolegijos pirmininkas Raimundas Jurgaitis
Teisėjai Zigmas Kavaliauskas
Vidmantas Mylė