Civilinė byla Nr. e2A-110-933/2023

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00075-2021-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.14;

2.6.10.8

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. kovo 23 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Pečiulio, Irmanto Šulco (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Aldonos Tilindienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios kooperatinės bendrovės kredito unijos „Vilniaus kreditas“, atsakovų I. A., A. T., L. P. ir D. A. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 2 d. sprendimo, atsakovo L. L. prisidėjimą prie atsakovo D. A. apeliacinio skundo ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Verslavita“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 2 d. sprendimo ir 2022 m. rugsėjo 21 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios kooperatinės bendrovės kredito unijos „Vilniaus kreditas“ ieškinį atsakovams L. L., L. P., D. A., A. T., D. V., I. A., uždarajai akcinei bendrovei „Verslavita“ dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, K. A., V. D., „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė bankrutavusi kooperatinė bendrovė kredito unija (toliau – ir BKU) ,,Vilniaus kreditas“ (toliau – ir ieškovė, unija) pareiškė ieškinį, kuriuo prašė priteisti: 1) solidariai iš atsakovų D. V. (buvusi pavardė P.), L. P., D. A., L. L., uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Verslavita“ 214 237,73 Eur nuostolių atlyginimą; 2) solidariai iš atsakovų L. L., L. P., D. A., I. A. (buvusi pavardė K.), A. T. 58 966,21 Eur nuostolių atlyginimą; 3) iš atsakovų D. V., L. P., D. A., L. L., I. A., A. T. 5 proc. dydžio, o iš atsakovės UAB „Verslavita“ 6 proc. dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos; 4) patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė reikalavimą atlyginti 214 237,73 Eur nuostolius kildino iš unijos valdybos ir paskolų komiteto narių D. V., L. P., D. A., L. L. ir turto vertintojos UAB ,,Verslavita“ veiksmų, susijusių su unijos ir bankrutavusios žemės ūkio bendrovės (toliau – BŽŪB) „Kraštovaizdis“ 2013 m. sausio 15 d. paskolos sutartimi Nr. P00113 (toliau – ir Paskolos sutartis Nr. P00113).

3.       Paskolos sutartimi Nr. P00113 BŽŪB „Kraštovaizdis“ suteikta 130 000 Lt (37 651 Eur) paskola, kurios paskirtis – apyvartinėms lėšoms finansuoti. Prievolės pagal paskolos sutartį Nr. P00113 užtikrintos: 1) lengvojo automobilio Audi Q7 įkeitimu; 2) K. A. (BŽŪB „Kraštovaizdis“ vadovo ir vieno iš pajininkų) laidavimu; 3) finansiniu užstatu.

4.       Vėliau buvo sudaryti paskolos sutarties Nr. P00113 pakeitimai ir pateiktos papildomos prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės:

4.1.                      2013 m. sausio 22 d. paskolos suma padidinta iki 1 000 000 Lt (289 620 Eur), pratęstas paskolos grąžinimo terminas. Prievolės papildomai užtikrintos: K. A. priklausiusių 4 800 BŽŪB „Kraštovaizdis“ pajų įkeitimu; paskolos gavėjo banko sąskaitoje buvusiomis lėšomis; nekilnojamojo turto (buto, žemės sklypų) įkeitimu.

4.2.                      2013 m. sausio 29 d. paskolos suma padidinta iki 1 040 000 Lt (301 205 Eur).

4.3.                      2013 m. liepos 26 d. paskolos suma padidinta iki 1 100 000 Lt (318 582 Eur). Prievolės papildomai užtikrintos BŽŪB „Kraštovaizdis“ pirmine hipoteka, numatant specialiąsias sąlygas, kad paskolos gavėjas be unijos sutikimo negali disponuoti reikalavimo teisėmis į grąžintinas PVM lėšas iš Lietuvos Respublikos valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – VMI) bei gautomis grąžintinomis PVM lėšomis.

4.4.                      2014 m. sausio 30 d. pakeistas skolos grąžinimo grafikas, pratęstas kredito grąžinimo terminas.

5.       Unijos vardu sprendimą siūlyti sudaryti paskolos sutartį pasirašė unijos paskolų komiteto nariai L. L. (paskolų komiteto pirmininkas), L. P. Sprendimą dėl paskolos suteikimo priėmė unijos valdybos nariai A. Š. (valdybos pirmininkas), V. D., D. V. Paskolos sutartį Nr. P00113 unijos vardu pasirašė administracijos vadovas A. Š.

6.       Paskolos sutartis Nr. P00113 buvo nutraukta 2014 m. gruodžio 11 d. unijos valdybos sprendimu. BŽŪB „Kraštovaizdis“ skolinga unijai 150 929,88 Eur, negautos pajamos nuo nutarties iškelti BŽŪB „Kraštovaizdis“ bankroto bylą įsiteisėjimo dienos (2016 m. lapkričio 14 d.) iki ieškinio pateikimo dienos sudarė 63 307,85 Eur, viso unijos patirta žala 214 237,73 Eur. 

7.       Ieškovė unijos paskolos komiteto ir valdybos narių civilinę atsakomybę grindė netinkamai atliktu kredito rizikos vertinimu, nurodė, kad komitetas ir valdyba nesurinko visos būtinos informacijos, reikalingos skolininkės finansinei būklei įvertinti, nepatikrino skolininkės pateiktų duomenų teisingumo (tikrumo), netinkamai kontroliavo skolininkės įkeisto turto būklę, pažeidė atsakingo skolinimo principą ir fiduciarines pareigas ieškovei. Ieškovės teigimu, komitetas ir valdyba netinkamai kontroliavo paskolos panaudojimą. BŽŪB ,,Kraštovaizdis“ už suteiktas paskolos lėšas įsigijo turtą (lengvąjį automobilį, butą), kurio ryšys ir panaudojimo galimybės skolininkės veikloje nepagrįstos. Suteikta paskola nebuvo panaudota pagal paskirtį, unijai nebuvo pateikti ir ji savarankiškai nereikalavo pateikti įrodymų apie tai, ar paskola buvo panaudota tikslingai.

8.       Dėl turto vertintojos civilinės atsakomybės nurodė, kad unijai buvo pateikta BŽŪB „Kraštovaizdis“ užsakymu UAB „Verslavita“ parengta 2013 m. turto vertės nustatymo ataskaita Nr. PN-13-008, kurioje buvo nurodyta, jog nekilnojamojo turto objektų, kuriuos BŽŪB ,,Kraštovaizdis“ įkeitė unijai pagal paskolos sutartį Nr. P00113 – 16 žemės sklypų rinkos vertė 2013 m. sausio 23 d. buvo 980 000 Lt (283 827,61 Eur). UAB „Verslavita“ 2016 m. atlikus tų pačių 16 žemės sklypų vertinimą ataskaitoje Nr. PN-16-084 nustatyta 177 200 Eur turto vertė, t. y. 106 627,61 Eur mažesnė įkeistų sklypų vertė. Ieškovė nurodė, kad UAB ,,Verslavita“ parengė ir pateikė reikalavimų neatitinkantį turto vertinimą, kuriame nurodyta beveik 4-5 kartus didesnė žemės sklypų vertė už realią turto vertę. Būtent šio vertinimo pagrindu unija priėmė sprendimą dėl paskolos suteikimo BŽŪB „Kraštovaizdis“ ir nusprendė dėl suteiktinos paskolos dydžio. Tuo atveju, jei unijai būtų buvęs pateiktas objektyvus ir realus turto vertinimas, unija būtų priėmusi sprendimą suteikti mažesnio dydžio paskolą arba nebūtų paskolos suteikusi. Netinkamą turto vertinimą atlikusi UAB „Verslavita“ laikytina solidariai atsakinga už unijai padarytą žalą, susijusią su paskolos BŽŪB „Kraštovaizdis“ išdavimu.

9.       Ieškovė reikalavimą atlyginti 58 966,21 Eur nuostolius kildino iš unijos valdybos ir paskolų komiteto narių L. L., L. P., D. A., I. A. ir likviduotos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) ,,Šampanėrija“ direktoriaus A. T. veiksmų, susijusių su unijos ir BUAB „Šampanėrija“ 2013 m. gruodžio 6 d. paskolos sutartimi Nr. S0009623/13 (toliau – ir Paskolos sutartis Nr. S0009623/13).

10.       Ieškovė nurodė, kad 2013 m. lapkričio 6 d. unijoje gautas BUAB „Šampanėrija“, atstovaujamos direktoriaus A. T., prašymas suteikti 115 848,01 Eur (400 000 Lt) paskolą baldų ir įrangos pirkimui, paskolos grąžinimą atidedant 6 mėn. bei išdėstant grąžinimo terminą 5 m.  Prašyme suteikti paskolą pateiktas siūlymas paskolos grąžinimą užtikrinti įkeičiant įmonei priklausančią įrangą ir papildomai gaunant UAB ,,Investicijų ir verslo garantijos“ (toliau – INVEGA) garantiją. Paskolos pristatyme buvo nurodyta, kad pagrindinės įmonės pardavimų pajamos gaunamos iš UAB „Naktis Vilniuje“, tačiau už ką šios pajamos gautos, kokia UAB „Naktis Vilniuje“ veikla ir veiklos pobūdis nebuvo nustatyta. Unijos paskolų komitetas 2013 m. lapkričio 14 d. priėmė sprendimą, kuriuo vienbalsiai nutarė siūlyti valdybai suteikti paskolą BUAB „Šampanėrija“. Unijos valdybai ir paskolų komitetui 2013 m. gruodžio 4 d. buvo pristatytas siūlymas pakeisti BUAB „Šampanėrija“ paskolos sąlygas ir suteikti paskolą, papildant įpareigojimu subordinuoti tarp UAB „Naktis Vilniuje“ ir BUAB „Šampanėrija“ sudarytą paskolos sutartį, kuria UAB „Naktis Vilniuje“ suteikė BUAB „Šampanėrija“ 115 848,01 Eur paskolą. Unijos paskolų komitetas ir valdyba šiam siūlymui pritarė vienbalsiai ir 2013 m. gruodžio 5 d. priėmė sprendimus suteikti paskolą BUAB „Šampanėrija“. Tarp unijos, BUAB „Šampanėrija“ ir UAB „Naktis Vilniuje“ 2013 m. gruodžio 6 d. buvo sudarytas trišalis susitarimas dėl UAB „Naktis Vilniuje“ suteiktos paskolos BUAB „Šampanėrija“ subordinavimo.

11.       Unijos vardu sprendimą siūlyti sudaryti paskolos sutartį Nr. S0009623/13 pasirašė unijos paskolų komiteto nariai L. L. (komiteto pirmininkas), D. A. bei L. P. Sprendimą dėl paskolos išdavimo priėmė unijos valdybos nariai V. D. ir I. A. (valdybos pirmininkė).

12.       Unijos valdyba 2016 m. gruodžio 23 d. priėmė sprendimą nutraukti paskolos sutartį Nr. S0009623/13, nes BUAB „Šampanėrija“ turtui buvo pritaikytas areštas 888,02 Eur sumai, o įmonės atstovai patvirtino, kad planuoja stabdyti įmonės veiklą. Unija 2017 m. sausio 13 d. pateikė pranešimą BUAB „Šampanėrija“ dėl bankroto bylos iškėlimo, jeigu nebus padengti įsiskolinimai pagal sutartį. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-3093-562/2017 BUAB „Šampanėrija“ buvo iškelta bankroto byla, 2018 m. gegužės 7 d. Vilniaus apygardos teismas priėmė sprendimą dėl BUAB „Šampanėrija“ pabaigos. Likusi nepatenkinta unijos finansinio reikalavimo dalis sudarė 62 886,04 Eur. INVEGA 2018 m. liepos 11 d. išmokėjo unijai 17 861,45 Eur garantijos išmoką. BUAB „Šampanėrija“ suteikiant paskolą, unijai buvo sukelta 58 966,21 Eur žala, kurią sudaro nepadengta kredito dalis – 45 024,59 Eur, ir negautos pajamos – 13 941,62 Eur, skaičiuojamos nuo nutarties, kuria iškelta BUAB „Šampanėrija“ bankroto byla, įsiteisėjimo dienos, t. y. 2017 m. kovo 6 d., iki ieškinio teismui pateikimo dienos.

13.       Unijos paskolų komiteto ir valdybos narių neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad unijai įkeičiamo turto vertė nebuvo tinkamai nustatyta, įkeistos įrangos vertinimo apskritai nebuvo atlikta, o įrangos vertė nustatyta šalių sutarimu. Unijos paskolų komitetui ir valdybai priimant sprendimą suteikti paskolą BUAB „Šampanėrija“ nebuvo tinkamai įvertinta rizika dėl įmonės nuostolingos veiklos kelis metus iki prašymo suteikti paskolą unijai pateikimo. Pažymėjo, kad BUAB „Šampanėrija“ veikiant nuostolingai buvo nukrypta ir nuo projekto finansavimui pateikto verslo plano. Unijos valdyba ir paskolų komitetas nesurinko visos būtinos informacijos, reikalingos skolininkės finansinei būklei įvertinti, nepatikrino skolininkės pateiktų duomenų teisingumo (tikrumo), priėmė sprendimus suteikti paskolą BUAB „Šampanėrija“, suprasdami, jog pateikti įmonės finansiniai duomenys nėra tikslūs.

14.       Ieškovė teigė, kad atsakovo A. T. veiksmai pasireiškė tuo, jog jis, žinodamas (negalėdamas nežinoti), kad BUAB „Šampanėrija“ finansiškai nebus pajėgi įvykdyti finansinių įsipareigojimų, pateikė unijai prašymą dėl paskolos suteikimo. Atsakovas pateikė tikrovės neatitinkančius finansinius duomenis. Siekiant gauti kreditą unijai buvo pateikta informacija apie įmonės turimus įsipareigojimus, kurioje nurodyta, kad įmonė turi 25 283,83 Eur įsipareigojimų, nors iš tiesų tuo metu BUAB „Šampanėrija“ jau buvo sudariusi 2013 m. liepos 1 d. paskolos sutartį Nr. 20130701/01 su UAB „Naktis Vilniuje“, kuria BUAB ,,Šampanėrija“ buvo suteikta 115 848,01 Eur paskola.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

15.       Vilniaus apygardos teismas 2022 m. rugsėjo 2 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies:

15.1.                      priteisė solidariai iš atsakovų L. L., L. P., D. A., D. V. ir UAB „Verslavita“ ieškovei 130 656,48 Eur nuostolių atlyginimą; iš atsakovų L. L., L. P., D. V. 5 proc. metines procesines palūkanas, iš UAB ,,Verslavita“ 6 proc. metines procesines palūkanas; priteisė solidariai iš atsakovų 1 955 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei;

15.2.                      priteisė solidariai iš atsakovų L. L., L. P., D. A., D. V. ir UAB „Verslavita“ ieškovei 20 273,40 Eur nuostolių atlyginimą; iš atsakovų L. L., L. P., D. A. ir D. V. 5 proc. metines procesines palūkanas, iš UAB „Verslavita“ 6 proc. metines procesines palūkanas; priteisė solidariai iš atsakovų 465 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei;

15.3.                      priteisė solidariai iš atsakovų L. L., D. A., I. A. ieškovei 45 024,59 Eur nuostolių atlyginimą, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas; priteisė solidariai iš atsakovų 901 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei;

15.4.                      kitą ieškinio dalį atmetė;

15.5.                      priteisė solidariai iš atsakovų L. L., L. P., D. A., I. A., D. V. ir UAB „Verslavita“ ieškovei 4 000 Eur bylinėjimosi išlaidų;

15.6.                      priteisė iš ieškovės BKU „Vilniaus kreditas“ atsakovui A. T. 2 000 Eur bylinėjimosi išlaidų.

16.       Vilniaus apygardos teismas 2022 m. rugsėjo 21 d. papildomu sprendimu priteisė iš atsakovų L. L., L. P., D. A., D. V., I. A. ir UAB „Verslavita“ solidariai 84,12 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Dėl ieškinio senaties

17.       Pirmosios instancijos teismas atmetė atsakovų prašymą taikyti ieškinio senatį. Teismas nurodė, kad ieškovės nemokumo administratoriui ieškovės dokumentai buvo perduoti 2018 m. sausio 22 d., dėl to apie atsakovų priimtus sprendimus ir jais pažeistas unijos teises ieškovė turėjo sužinoti ne anksčiau nei dokumentų gavimo dieną. Ieškovės ieškinys teisme buvo priimtas 2021 m. sausio 28 d., t. y. praėjus 3 metams ir 6 dienoms po unijos dokumentų perdavimo nemokumo administratoriui. Teismas pažymėjo, kad ieškovės dokumentų tyrimas ir vertinimas užtruko, todėl padarė išvadą, jog, pateikdama ieškinį teismui 2021 m. sausio 25 d., ieškovė nepraleido sutrumpinto trejų metų ieškinio senaties termino. Teismas taip pat nurodė, kad skaičiuojant ieškinio senatį nuo dokumentų perdavimo nemokumo administratoriui, ieškovė turėjo pareikšti ieškinį iki 2021 m. sausio 23 d. Teismo vertinimu, ieškinio pateikimas yra nežymiai praleistas. Atsižvelgiant į gausų dokumentų kiekį, nežymų termino praleidimą, teismas nustatė pagrindą ieškinio senaties terminą atnaujinti kaip praleistą dėl svarbių priežasčių.

Dėl BŽŪB ,,Kraštovaizdis“ epizodo

18.       Dėl žalos, kurią ieškovė prašė priteisti iš BŽŪB ,,Kraštovaizdis“, teismas nustatė, kad unija skaičiavo sutartines palūkanas už suteiktą paskolą už 151 096,34 Eur sumą nuo nutarties iškelti bankroto bylą bendrovei įsiteisėjimo dienos iki 2021 m. sausio 22 d. (po 41,40 Eur palūkanų per dieną). Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBI) 10 straipsnio 7 dalies 3 punktas numatė, kad, įsiteisėjus nutarčiai dėl bankroto bylos iškėlimo, nutraukiamas palūkanų už visas įmonės prievoles skaičiavimas. Ieškovė, paskaičiavusi BŽŪB ,,Kraštovaizdis“ palūkanas už negrąžintą paskolą nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, pažeidė šias įstatymo nuostatas, todėl teismas nevertino priskaičiuotų palūkanų kaip negautų pajamų. Teismas pažymėjo, kad negautos pajamos galėjo būti skaičiuojamos tik iki bankroto bylos iškėlimo nutarties įsiteisėjimo, todėl teismas reikalavimą priteisti 63 307,85 Eur nuostolių negautų pajamų forma atmetė. Teismas, nustatydamas žalos dydį, atmetė atsakovų argumentą, kad į prašomą atlyginti žalą turi būti įskaičiuotas skolininkės sumokėtas pajus, nes Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymas (toliau – KUĮ) ir Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymas (toliau – JANĮ) nenumato tokios įskaitymo galimybės.

19.       Vertindamas atsakovų veiksmus, suteikiant paskolą BŽŪB ,,Kraštovaizdis“, teismas nustatė, kad pirminius sprendimus, kurių pagrindu suteikta paskola bendrovei, atliko paskolų komiteto pirmininkas L. L. ir paskolų komiteto narė L. P., kuriems paskolų vadybininkas V. J. pristatė duomenis apie bendrovę. Iš BŽŪB ,,Kraštovaizdis“ unijai pateikto verslo plano teismas nustatė, kad 2012 m. gruodžio 31 d. BŽŪB „Kraštovaizdis“ mokėtinos sumos ir įsipareigojimai (2 410 978,90 Eur) daugiau kaip 9 kartus viršijo nuosavą kapitalą (265 760,54 Eur). Iš BŽŪB „Kraštovaizdis“ 2012 m. finansinės atskaitomybės aiškinamojo rašto teismas nustatė, kad BŽŪB „Kraštovaizdis“ 2012 m. finansinius metus užbaigė turėdama ženklių įsipareigojimų, susijusių su darbo santykiais (7 715,05 Eur) ir kitų įsipareigojimų (ne lizingo ir ne kredito įstaigoms) 87 390,23 Eur, kurių paskolos išdavimo metu nebuvo prašoma detalizuoti. Paskolos vadybininkas V. J. finansinės būklės įvertinimo suvestinėje, pateiktoje 2013 m. sausio 15 d., nurodė, kad finansiniai bendrovės rodikliai geri, juos įvertino 2 balais, bendrą skolininkės finansinę būklę įvertino 3 balais, BŽŪB ,,Kraštovaizdis“ finansinę būklę vertino kaip patenkinamą. BŽŪB ,,Kraštovaizdis“ 2013 m. sausio 22 d. įvertinimo suvestinėje, pateiktoje nagrinėjant prašymą padidinti suteikiamą paskolą iki 1 000 000 Lt, įmonės finansiniai rodikliai įvertinti 2 balais, paskolos užtikrinimo priemonių balas sumažėjo nuo 5 iki 2 balų, bendras finansinės būklės balas – 2, nurodyta, kad skolininkės finansinė būklė gera. Teismas nurodė, kad bendram finansinės būklės balui sumažėjus nuo 3 iki 2, BŽŪB ,,Kraštovaizdis“ būklę vertinti kaip gerą nebuvo pagrindo. Teismas pažymėjo, kad esant bendros būklės 3 balui, būklė vertinama kaip patenkinama, tai esant bendros būklės balui 2, būklė turėjo būti vertinama kaip nepatenkinama. Teismo vertinimu, šias klaidas, padarytas paskolų vadybininko, privalėjo nustatyti paskolų komiteto nariai, o vėliau unijos valdybos nariai. Teismas padarė išvadą, kad gavus duomenis apie BŽŪB ,,Kraštovaizdis“ blogą finansinę padėtį, atsakovų veiksmai priimant sprendimus suteikti paskolą, vėliau suteiktą paskolą padidinti buvo neteisėti. Atsakovų, sprendusių dėl paskolos suteikimo, jos padidinimo kaltė pasireiškė nerūpestingumu. Teismas nurodė, kad paskola buvo suteikiama verslui, todėl valdyba ir komitetas turėjo įvertinti verslo plano įgyvendinimo galimybes, pagrįstumą, numatyti galimus paskolos grąžinimo būdus, jei verslo planas būtų neįgyvendintas ir (ar) įgyvendintas nepilnai. Teismo įsitikinimu, atsakovai nepateikė įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, jog pateiktas verslo planas numatė galimybę jį įgyvendinti.

20.       Teismas nusprendė, kad atsakovai, iš kurių prašoma priteisti žalos atlyginimą, kaip priėmę neteisėtus ir nepagrįstus nutarimus suteikti paskolą BŽŪB ,,Kraštovaizdis“, yra atsakingi dėl unijai atsiradusios žalos, todėl ieškinys tenkintas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.248 straipsnio 1 dalies pagrindu. Šio straipsnio nuostata, kad skolininko kaltė preziumuojama, leidžia daryti išvadą, jog atsakovų pareiga buvo įrodyti, kad skolininko mokumas, pajamos, turtas bei kiti galintys nulemti paskolos grąžinimą veiksniai buvo visapusiškai įvertinti, kaip to reikalavo unijos Paskolų teikimo, grąžinimo ir administravimo taisyklės. Atsakovai, teismo vertinimu, tokių duomenų nepateikė. Teismas nusprendė, kad atsakovai L. L., L. P., D. A. ir D. V., priėmę nutarimus skirti paskolą ir vėliau sprendimus ją didinti, keisdami grąžinimo tvarką ir darydami kitus pakeitimus sutartyje, neįvertinę arba netinkamai įvertinę turimą informaciją apie bendrovę, yra kalti dėl atsiradusios žalos BŽŪB ,,Kraštovaizdis“ negrąžinus paskolos.

21.       Teismas sutiko, kad su prašymu suteikti paskolą BŽŪB „Kraštovaizdis“ vadovas galimai pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją, kuri galėjo turėti įtakos paskolų komiteto sprendimui suteikti paskolą. Nepaisant to, teismas nurodė, kad sprendimas padidinti paskolos sumą, turint informaciją apie prastą BŽŪB ,,Kraštovaizdis“ finansinę būklę, turėjo didžiausią reikšmę žalos atsiradimui, nes juo buvo suteikta didžiausia paskolos dalis. Teismas pažymėjo, kad esant įtarimų dėl BŽŪB ,,Kraštovaizdis“ vadovo neteisėtos veiklos, unija turėjo pareigą kreiptis į teisėsaugos institucijas. Byloje nesant įrodymų, kad paskolos komiteto ir valdybos nariai buvo suklaidinti dėl nusikalstamos bendrovės vadovo veiklos, teismas nusprendė, jog turimi duomenys apie BŽŪB ,,Kraštovaizdis“ įsiskolinimus buvo pakankami priimti sprendimą nesuteikti paskolos. Teismas nurodė, kad kiekvienu atveju turėjo būti priimtas paskolų komiteto narių sprendimas siūlyti valdybai atmesti prašymus dėl paskolos suteikimo ar padidinimo ir nutraukti paskolos sutartį su skolininke, kadangi skolininkės finansinė padėtis neužtikrino paskolos grąžinimo ir iš pateiktų duomenų apie bendrovę kiekvienas paskolos narys tuo galėjo įsitikinti. Kiekvienas iš priimtų sprendimų dėl paskolos suteikimo ir padidinimo turėjo įtakos žalos atsiradimui, nes kiekvienu atveju paskolos suma buvo išduota nepagrįstai.

22.       Atsakovai L. L., L. P. ir D. V. sprendė dėl paskolos paskyrimo ir padidinimo priimant visus paskolų komiteto nutarimus bendrovės atžvilgiu. Atsakovas D. A. dalyvavo tik priimant 2013 m. liepos 26 d. paskolų komiteto nutarimą padidinti bendrovei suteiktą kreditą. Nors Lietuvos banko inspektavimo ataskaitoje nurodyta, kad BŽŪB „Kraštovaizdis“ paskolos lėšos buvo panaudotos atsiskaityti su įmonėmis, kurių vienu iš dalyvių buvo unijos paskolų komiteto narys D. A., teismas nenustatė pagrindo atsakovui taikyti didesnės atsakomybės, nes sprendimus dėl paskolos suteikimo (didinimo) priėmė keli paskolų komiteto nariai, o galutinį sprendimą suteikti paskolą priėmė unijos valdybos nariai. Teismas nurodė, kad D. A. nepriėmė 2013 m. sausio 15 d. sprendimo suteikti paskolą, 2013 m. sausio 22 d. ir 2013 m. sausio 29 d. sprendimų padidinti paskolą, todėl negali būti atsakingas dėl unijai atsiradusios žalos šiais paskolų komiteto ir unijos valdybos sprendimais. Kadangi D. A. sprendė dėl paskolos padidinimo 70 000 Lt (20 273,40 Eur) suma, jis yra atsakingas CK 6.279 straipsnio 1 dalies pagrindu dėl 2013 m. liepos 26 d. sprendimo kartu su kitais nariais, nusprendusiais paskolą padidinti.

23.       Teismas nustatė, kad UAB ,,Verslavita“ 2013 m. parengė turto vertinimo ataskaitą Nr. PN‑13‑008, kuria įvertinta 16 žemės sklypų ir nustatyta jų rinkos vertė 2013 m. sausio 23 d. – 980 000 Lt (283 827,61 Eur). UAB ,,Verslavita“ 2016 m. turto vertinimo ataskaitoje Nr. PN16‑084 tą patį turtą įvertino 177 200 Eur, t. y. 106 627,61 Eur mažesne suma. Teismas nurodė, kad 2013 m. vertinimo ataskaita Nr. PN-13-008 turėjo įtakos unijos valdybos nariams ir paskolų komitetui  priimant sprendimus dėl paskolos suteikimo ir jos padidinimo, todėl turto vertintoja yra atsakinga dėl atsiradusios žalos solidariai su nutarimus priėmusiais unijos paskolų komiteto ir valdybos nariais. Įkeisti žemės sklypai neatliko paskolos grąžinimo užtikrinimo funkcijos, nes buvo įvertinti per didele kaina. Teismas atmetė atsakovės argumentus, kad nustatyta skirtinga turto vertė, nes pablogėjo turto būklė, turtas buvo įvertintas skirtingu laikotarpiu, antru atveju vertintas areštuotas turtas, nes byloje nėra tai patvirtinančių įrodymų.

24.       Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas ieškovei solidariai priteisė iš atsakovų D. A., L. L., L. P. ir D. V. 20 273,40 Eur nuostolių atlyginimą; solidariai iš atsakovų L. L., L. P. ir D. V. 130 656,48 Eur nuostolių atlyginimą (CK 6.279 straipsnio 1 dalis).

Dėl BUAB ,,Šampanėrija“ epizodo

25.       Teismas nurodė, kad BUAB „Šampanėrija“ buvo iškelta bankroto byla, todėl palūkanos galėjo būti priskaičiuotos tik iki bankroto bylos iškėlimo nutarties įsiteisėjimo dienos. Ieškovė prašė priteisti palūkanas kaip negautą naudą už laikotarpį, kuriuo skaičiuoti palūkanas draudžiama. Tai  sudaro pagrindą atmesti reikalavimo dalį, kuria prašoma priteisti iš atsakovų 13 941,62 Eur negautų pajamų, o ieškovei priteista negrąžintos paskolos dalis – 45 024,59 Eur.

26.       Teismas iš 2018 m. liepos 11 d. INVEGA įsakymo nustatė, kad, išmokant BUAB ,,Šampanėrija“ paskolos lėšas, buvo pažeistos esminės garantijos suteikimo sąlygos, t. y. paskolos lėšomis buvo sumokėta Silmani lekter AS, tačiau nepateiktos tokį apmokėjimą patvirtinančios sąskaitos, tik iš dalies buvo įvykdyta sąlyga iki paskolos lėšų panaudojimo pradžios gauti dokumentus, pagrindžiančius, kad paskolos gavėjas nuosavomis lėšomis už restorano įrangą ir baldus pavedimais sumokėjo ne mažesnę kaip 16 733,38 Eur sumą bei už darbus pagal statybos rangos sutartį su UAB ,,DCS Baltic“ ne mažesnę kaip 75 201,95 Eur sumą ir kt. pažeidimai. Teismas padarė išvadą, kad visa garantijos suma nebuvo išmokėta dėl to, jog paskola išmokėta pažeidžiant suteiktos garantijos sąlygas.

27.       Teismas nustatė, kad BUAB ,,Šampanėrija“ veikė nuostolingai tiek 2011 m., tiek 2012 m., todėl įmonės finansinė būklė turėjo būti vertinama kaip kelianti riziką paskolos grąžinimui. Tai, kad akcinė bendrovė (toliau – AB) Šiaulių bankas sutiko bendrovei suteikti tik 200 000 Lt paskolą, teismo vertinimu, leidžia teigti, jog bendrovės finansinė padėtis leido suteikti tik tokio dydžio paskolą. Taigi, paskolos komiteto ir unijos valdybos sprendimas suteikti 400 000 Lt paskolą buvo priimtas tinkamai neįvertinus bendrovės finansinės būklės ir galimybių. Paskolų komiteto nariai ir valdybos pirmininkė neatliko tinkamo turimų skolų vertinimo, paaiškėjus, kad BUAB „Šampanėrija“ yra įsiskolinusi UAB ,,Naktis Vilniuje“, paskola vis tiek buvo suteikta. Paskolos grąžinimo neužtikrino bendrovės turto įvertinimas. Įkeičiamos įrangos vertė buvo nustatyta šalių sutarimu – 141 392,34 Eur, o realizavus turtą po įmonės bankroto turtas buvo parduotas už 19 642,34 Eur. Tai leidžia daryti išvadą, jog unijos atstovas, pasirašęs dvišalį susitarimą, nepagrįstai sutiko su siūloma turto verte. Unijos valdyba ir paskolų komitetas nesiėmė veiksmų, siekiant įsitikinti, ar įkeičiamo turto vertė nustatyta pagrįstai. Unijos valdyba bei paskolų komitetas priėmė sprendimą suteikti paskolą BUAB „Šampanėrija“, nevertinę arba netinkamai įvertinę bendrovės finansinę padėtį. BUAB ,,Šampanėrija“ vadovas nepateikė tikros informacijos apie įsiskolinimus paskolos komitetui, todėl komiteto priimtas sprendimas siūlyti valdybai suteikti paskolą buvo priimtas dėl turimos nepakankamos informacijos apie bendrovės skolas. Teismas sutiko su ieškovės argumentu, kad paskolą išdavę unijos nariai nekontroliavo paskolos panaudojimo, o tai buvo jų pareiga. Teismo vertinimu, 2013 m. gruodžio 5 d. paskolų komiteto ir valdybos nutarimai suteikti paskolą sukėlė didžiausias teisines pasekmes. Tai, kad priimant 2013 m. gruodžio 5 d. nutarimą posėdyje nedalyvavo L. P., teismo manymu, reiškia, jog ieškovė jos atžvilgiu reikalavimą reiškia nepagrįstai. Teismas iš unijos paskolų komiteto narių atsakovų L. L., D. A. ir I. A. solidariai ieškovei priteisė 45 024,59 Eur nuostolių.

28.       Teismas atmetė ieškovės reikalavimą A. T. atžvilgiu, nes byloje nustatyta, kad paskolų komiteto nariai ir valdybos nariai, svarstydami 2013 m. gruodžio 5 d. klausimą dėl paskolos bendrovei suteikimo, buvo informuoti apie bendrovės turimą paskolą UAB ,,Naktis Vilniuje“, todėl aplinkybė, jog A. T. nesuteikė šios informacijos svarstant klausimą paskolų komitete 2013 m. lapkričio mėn., nenulėmė sprendimo dėl paskolos suteikimo. Teismas pažymėjo, kad nesant duomenų, jog A. T. tyčia privedė BUAB ,,Šampanėrija“ prie bankroto, jam atsakomybė netaikytina.

29.       Teismas pažymėjo, kad atsakovai L. L., kaip paskolų komiteto pirmininkas, ir I. A., kaip unijos valdybos pirmininkė, priskiriami prie unijos vadovų. Kadangi byloje reikalavimai šiems atsakovams reiškiami kaip paskolų komiteto nariui ir unijos valdybos narei, sprendusiems klausimus dėl konkrečių paskolų paskyrimo skolininkams, o ne vykdžiusiems vadovų pareigas, atsakomybė jiems taikytina pagal bendrąsias civilinės atsakomybės nuostatas.

30.       Teismas, atsižvelgęs į tai, kad ieškovės reikalavimai patenkinti iš dalies, sumažintas atsakingų asmenų pagal ieškinį skaičius, sumažino ieškovės prašomą priteisti bylinėjimosi išlaidų sumą nuo 15 934,90 Eur iki 4 000 Eur, kurias priteisė iš atsakovų solidariai.

31.       Teismas sumažino A. T. prašomą priteisti bylinėjimosi išlaidų sumą nuo 6 050 Eur iki 2 000 Eur, atsižvelgęs į tai, kad prašoma suma neatitinka darbo ir laiko sąnaudų.

III.                      Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

32.       Ieškovė BKU ,,Vilniaus kreditas“, atstovaujama nemokumo administratoriaus, apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 2 d. sprendimo dalį, kuria atmesti unijos reikalavimai priteisti solidariai iš atsakovų negautas pajamas ir iš dalies atmestas prašymas priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė prašo ieškinį ir prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkinti visiškai. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

32.1.                      Pirmosios instancijos teismas dėl negautų pajamų (ne)priteisimo nenagrinėjo aplinkybių, ar unija buvo numačiusi prašomas priteisti pajamas gauti iš anksto, ar prašomų priteisti pajamų dydis yra pagrįstas ir apskaičiuotas tinkamai, ar esant normaliai unijos veiklai ir atsakovams neatlikus neteisėtų veiksmų unija galėtų pagrįstai tikėtis šias pajamas gauti, ar prašomos priteisti negautos pajamos yra negautos dėl neteisėtų atsakovų veiksmų. Ieškovės vertinimu, jos prašomi priteisti nuostoliai atitinka teismų praktikoje suformuotus negautų pajamų kriterijus, todėl teismas nepagrįstai nepriteisė negautų pajamų ieškovei. Teismas taip pat netinkamai pritaikė ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punktą, nes ieškovė reikalavimą dėl negautų pajamų reiškė ne skolininkėms (BŽŪB ,,Kraštovaizdis“ ir BUAB ,,Šampanėrija“) pagal paskolos sutartis, o atsakovams.

32.2.                      Unija pateikė prašymą dėl 15 934,90 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovų. Pirmosios instancijos teismas unijai priteisė tik 4 000 Eur. Teismas sprendime nenurodė, kad prašomos priteisti išlaidos yra nepagrįstos, viršija rekomenduojamus dydžius, nenurodė kitų priežasčių, kuriomis remiantis unijos prašomos priteisti išlaidos turėtų būti mažinamos. Sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų ieškovei atlyginimo turi būti atsižvelgiama į tai, kad byla sudėtinga, didelės apimties.

33.       Atsakovė UAB ,,Verslavita“ apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 2 d. sprendimo ir 2022 m. rugsėjo 21 d. papildomo sprendimo dalis, kuriomis ieškinys UAB ,,Verslavita“ atžvilgiu patenkintas, panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį dėl šios dalies atmesti; paskirti byloje nekilnojamojo turto vertės nustatymo teismo ekspertizę; bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka; prijungti kartu su apeliaciniu skundu teikiamus naujus rašytinius įrodymus (prašymo dėl teismo ekspertizės atlikimo teismo ekspertams kopijas, teismo ekspertų sutikimų ir kvalifikacijų pažymėjimų kopijas). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

33.1.                      Pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, kad UAB ,,Verslavita“ 2013 m. turto vertės nustatymo ataskaita Nr. PN-13-008 parengta ir užsakovei pateikta tik 2013 m. vasario 4 d., todėl ataskaitos duomenys negalėjo padaryti ir nepadarė įtakos unijos paskolų komiteto ir valdybos veiksmams priimant sprendimus dėl paskolos suteikimo ir padidinimo BŽŪB ,,Kraštovaizdis“. Ataskaita galėjo turėti įtakos tik 2013 m. liepos 26 d. unijos valdybos sprendimui padidinti paskolos sumą, t. y. teismas galėjo spręsti dėl UAB ,,Verslavita“ atsakomybės tik dalyje dėl 17 378 Eur dydžio žalos atsiradimo.

33.2.                      Ieškovė nepateikė į bylą įrodymų, kad 2013 m. nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita Nr. PN-13-008 neatitiktų Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo (toliau – TVVPĮ) 22 straipsnio keliamų reikalavimų. Ieškovė nenurodė ieškinyje turto vertinimo ataskaitos trūkumų, neginčijo nurodytų lyginamųjų kainų. Ieškovė neprašė skirti ekspertizės, teigdama, kad vertintojo parengtos ataskaitos yra atliktos nerūpestingai, o pirmosios instancijos teismas nepagrįstai perkėlė įrodinėjimo naštą atsakovei, teigdamas, jog ne ieškovė turi įrodyti ieškinį, o atsakovė turi įrodyti žemės sklypų rinkos vertę pakartotinai.

33.3.                      Pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad atsakovė nėra paskolos sutarties, iš kurios kildinama žala, šalis, o prievolės dalykas yra dalus, todėl atsakovei solidarioji prievolė pagal įstatymą nepreziumuojama. Atsakovė negali solidariai atsakyti su skolininkais ir (ar) komiteto bei valdybos nariais, priėmusiais sprendimus dėl paskolos suteikimo ir padidinimo solidariai, nes tokių sprendimų priėmime nedalyvavo.

33.4.                      Atsakovė neatliko neteisėtų veiksmų, taip pat nėra priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų ir kilusios žalos. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad paskolos suma negalėjo būti padidinta dėl prastos BŽŪB ,,Kraštovaizdis“ finansinės padėties, todėl atsakovės veiksmai negali būti susiję su unijos paskolų komiteto ir valdybos narių sprendimais suteikti ir (ar) padidinti skolininkei paskolą.

33.5.                      Atsakovė prašo byloje skirti retrospektyvinę žemės sklypų, kurių rinkos vertė nustatyta UAB ,,Verslavita“ 2013 m. turto vertės nustatymo ataskaitoje Nr. PN-13-008, rinkos vertės nustatymo ekspertizę. Teigia, kad pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo remtis 2016 m. žemės sklypų vertinimo ataskaita Nr. PN16-084 ir daryti nepagrįstas išvadas dėl turto rinkos verčių pokyčio, nes teismas neturi specialių žinių. Atsakovė prašo prijungti naujai pateikiamus įrodymus: teismo ekspertų sutikimus, jų kvalifikaciją pagrindžiančius įrodymus ir siūlomus ekspertams užduoti klausimus.

33.6.                      Atsakovė prašo bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes byla yra sudėtinga, didelės apimties, o bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atsakovė nesinaudojo kvalifikuoto teisininko paslaugomis. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai 2013 m. turto vertinimo ataskaitos Nr. PN-13-008 teisingumo įrodinėjimo naštą perkėlė atsakovei, dėl to padarė neteisingas išvadas dėl turto vertintojo nerūpestingumo. Visa tai leidžia teigti, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista bylos esmė.

34.       Atsakovė I. A. apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 2 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys I. A. atžvilgiu patenkintas, panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį dėl šios dalies atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

34.1.                      Pirmosios instancijos teismas negalėjo konstatuoti, kad, viena vertus, ieškinio senatis nėra suėjusi, kita vertus, atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą. Ieškinio senaties terminas buvo suėjęs vėliausiai 2017 m., o ieškovė neprašė teismo atnaujinti ieškinio senaties termino, todėl teismas privalėjo ieškovės reikalavimams I. A. atžvilgiu taikyti ieškinio senatį. Atsakovės vertinimu, bet kuris iš ieškovės organų narių pagal savo kompetenciją galėjo ir turėjo kelti I. A. atsakomybės klausimą iš karto po jos atšaukimo iš valdybos narės ir pirmininkės pareigų, jeigu tam buvo pagrindas. Dėl šios priežasties ieškinio senaties terminas skaičiuotinas ne nuo nutarties iškelti ieškovei bankroto bylą įsiteisėjimo arba dokumentų nemokumo administratoriui perdavimo dienos, bet vėliausiai nuo I. A. atsistatydinimo iš ieškovės valdybos narės bei pirmininkės pareigų.

34.2.                      Teismas konstatavo, kad sprendžiant klausimą dėl I. A. ir kitų atsakovų atsakomybės už sprendimus suteikti BUAB ,,Šampanėrija“ paskolą, teisinę reikšmę turi tik 2013 m. gruodžio 5 d. unijos valdybos ir paskolų komiteto sprendimai. 

34.3.                      Jeigu visgi teismas spręstų, kad yra pagrindas išplėsti bylos nagrinėjimo ribas ir teisėtumo atžvilgiu vertinti ne tik 2013 m. gruodžio 5 d., bet ir 2013 m. lapkričio 14 d. unijos valdybos sprendimą, vis tiek nebūtų pagrindo konstatuoti, jog I. A. yra atsakinga už ieškovės patirtą žalą.

34.3.1.                      Teismas selektyviai atrinko ieškovės procesiniuose dokumentuose išdėstytus teiginius dėl I. A. veiksmų neteisėtumo ir tuo pačiu metu beveik visa apimtimi ignoravo I. A. procesiniuose dokumentuose išdėstytus faktus, patvirtinančius, kad tiek 2013 m. lapkričio 14 d., tiek 2013 m. gruodžio 5 d. unijos valdybos sprendimai dėl paskolos UAB ,,Šampanėrija“ suteikimo buvo priimti teisėtai, prieš tai įvertinus aktualias rizikas, nustačius jas sumažinančias sąlygas ir išsiaiškinus bei įvertinus kitas reikšmingas aplinkybes. Pažymėjo, kad nei vienas paskolos panaudojimo kontrolės (administravimo) procesas nebuvo priskirtas atsakovės kompetencijai. 

34.3.2.                      Teismas nevertino atsakovės procesiniuose dokumentuose išdėstytų faktų, patvirtinančių, kad paskolos negrąžinimo pagal paskolos sutartį Nr. S0009623/13 priežastimi buvo trečiųjų asmenų, turėjusių pareigą administruoti sutarties vykdymą (atlikti paskolos administravimą/monitoringą), neveikimas, o ne unijos valdybos priimti sprendimai.

34.3.3.                      Teismas nevertino I. A. kaltės dėl ieškovės patirtos žalos. Unijos valdyba, prieš priimdama ginčo sprendimus, tinkamai įvertino paskolos BUAB ,,Šampanėrija“ suteikimo rizikas pagal tikėtinos naudos ir žalos santykį, be kita ko, atsižvelgė ir į žalos amortizavimo galimybes, suteiktas paskolos sutartimi, paskolų administravimo taisykles bei kitus vidaus dokumentus. Tai, kad unija patyrė žalą, buvo nulemta ne valdybos tyčios ar didelio neatsargumo, bet netinkamai užtikrinto suteiktos paskolos administravimo/monitoringo proceso bei natūralios paskolų teikimo rizikos. Nurodytos aplinkybės nors ir paneigia I. A. kaltės egzistavimą, tačiau teismo nebuvo įvertintos.

34.3.4.                      Teismas netinkamai vertino ir nustatė ieškovės dėl paskolos negrąžinimo patirtų nuostolių dydį. Teismas rėmėsi tik ieškovės pateiktais subjektyviais skaičiavimais, o ne gilinosi į pirminius BUAB ,,Šampanėrija“ atsiskaitymo ir skolą patvirtinančius dokumentus. Tikrasis unijos patirtų nuostolių dydis nustatytinas iš BUAB ,,Šampanėrija“ suteiktos paskolos sumos (400 000 Lt arba 115 848,01 Eur) atėmus visus pagal sutartį atliktus mokėjimus ir kitas skolas pagal dengimus (pardavus įkeistą turtą ir kt.).

34.3.5.                      Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakomybė I. A. taikoma ne kaip unijos vadovei, bet pagal bendrąsias civilinės atsakomybės nuostatas.

35.       Atsakovė L. P. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 2 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys L. P. atžvilgiu patenkintas, panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį šioje dalyje atmesti; nagrinėti bylą apeliacinės instancijos teisme žodinio proceso tvarka; skirti ieškovei 5 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis; įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis unijos stebėtojų tarybos narius Č. O., L. V., V. O., K. V., S. Ž., valdybos narius A. B., I. K. (A.), paskolų komiteto narį P. Ž.; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde nurodomi šie pagrindiniai argumentai:

35.1.                      Ieškiniu buvo prašoma neindividualizuojant kiekvieno atsakovo veiksmų pritaikyti solidarią civilinę atsakomybę daliai kredito unijos organų ir valdymo organų narių. Teismas ignoravo faktą, kad L. P. nebuvo juridinio asmens valdymo organo nare, todėl jai nėra taikoma CK 2.87 straipsnyje numatyta fiduciarinė valdymo organų narių atsakomybė prieš įmonę. Jau vien šiuo pagrindu L. P. atsakomybė negali būti laikoma analogiška ar bent panašia į kitų valdymo organų narių atsakomybę. Kadangi L. P. sutartiniais santykiais su kredito unija nebuvo susijusi, vienintelė teoriškai taikytina teisės norma galėtų būti CK 6.263 straipsnis.

35.2.                      Bylos nagrinėjimo eigoje buvo išsiaiškinta, kad dokumentų surinkimas dėl paskolų suteikimo buvo išimtinai paskolų vadybininko funkcijos. Be to, ieškovės atstovai pripažino, kad nei paskolų komiteto nariams, nei vadovams, nei valdybos nariams, pretenzijų dėl dokumentų surinkimo nėra. Taigi, darytina išvada, kad objektyvių procedūrinių pažeidimų suteikiant paskolą BŽŪB ,,Kraštovaizdis“ nebuvo, nes nei ieškinyje, nei proceso metu nebuvo įvardinta, kokio objektyvaus veiksmo neatliko L. P.. Teismo išvada, kad L. P. turėjo kritiškiau įvertinti BŽŪB „Kraštovaizdis“ verslo planą ir iš viso nesuteikti paskolos, nepagrįsta, nes sprendime nenurodoma, iš kokių konkrečių požymių L. P. turėjo suprasti ir numatyti, jog būtent šis konkretus verslo planas nebus iki galo įgyvendintas. L. P. atliko visus veiksmus, priskirtus jos kompetencijai, įvertino visus pateiktus finansinius duomenis. Atsakovai negali būti atsakingi už tai, kad BŽŪB ,,Kraštovaizdis“ negrąžino paskolos dėl verslo nesėkmės. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas L. P. (kartu ir kitų unijos organų narių) veiksmus kaip netesėtus dėl to, kad BŽŪB „Kraštovaizdis“ finansinė būklė buvo vertinama 2 ir 3 balais, padarė klaidą ir vien dėl šios faktinės klaidos skundžiamas sprendimas turi būti panaikintas kaip nepagrįstas ir neteisėtas. Pagal kredito unijos pasirinktą verslo modelį, jei kreditą norinčios gauti įmonės finansinė būklė vertinama 3 balais, nei paskolų komiteto nariams, nei valdymo organų nariams abejonių dėl paskolos suteikimo nebegali kilti, nes unija tokius subjektus finansuoja.

35.3.                      Iš sprendimus, susijusius su BŽŪB ,,Kraštovaizdis“ paskola, priėmusių asmenų atsakovais pasirenkami tik keli asmenys, dėl to atsakovė prašė teismo įtraukti į bylą ir kitus asmenis, kurie dalyvavo paskolų suteikime, sąlygų keitime ir paskolos administravimo procese. Pagal unijos Paskolų teikimo ir administravimo tvarkos 222 punktą bet koks paskolos pertvarkymas ar sąlygų keitimas atliekamas ta pačia procedūra kaip ir paskolos suteikimas. Kadangi 2013 m. liepos 26 d. ir 2014 m. sausio 30 d. buvo priimti nauji sprendimai dėl paskolos suteikimo, nustatytos kitokios paskolos suteikimo sąlygos, šiais sprendimais sukurti nauji teisiniai santykiai, kuriuose L. P. nedalyvavo. Abiem atvejais buvo reikalingas stebėtojų tarybos pritarimas. Pirmosios instancijos teismas neteisingai suprato unijos vidaus tvarkas, nevertino sprendimų kaip naujų teisinių santykių, priėmė neteisėtą sprendimą pašalinti stebėtojų tarybos narius iš trečiųjų asmenų.

35.4.                      Ieškinyje nurodyta žala apskaičiuota nepagrįstai ir su akivaizdžiais netikslumais. Atsakovė pažymi, kad iš unijos patirtos žalos turėtų būti išskaičiuojami paskolos sutarties administravimo mokestis, paskolos sutarčių keitimo mokesčiai, sumokėti delspinigiai, baudos, kapitalizuotos palūkanos (jei tokios buvo). Šiai situacijai taikytina CK 6.249 straipsnio 6 dalis ir gauta nauda turi būti įskaičiuojama į nuostolius. Unijos dokumentai nebuvo tinkamai administruojami, nemokumo administratorius ir (ar) jo įgalioti asmenys veikė netinkamai ir aplaidžiai (nepateikė visų dokumentų, nepagrindė faktinės žalos, ir kt.), siekė suklaidinti atsakovus ir teismą (sumaišė pareigas atsakovams, siekė pasipelnyti atsakovų sąskaita).

35.5.                      Ieškovė praleido ieškinio senaties terminą. Nemokumo administratorius apie sandorius sužinojo ne vėliau kaip 2018 m. sausio 3 d. (15 d. po nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos), todėl paskutinė diena pateikti ieškinį buvo 2021 m. sausio 2 d. Nebuvo nurodyta svarbių ieškinio senaties termino praleidimo priežasčių, sudarančių pagrindą praleistą terminą atnaujinti.

36.       Atsakovas D. A. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 2 d. sprendimą panaikinti, taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

36.1.                      Paskolų komiteto narys nėra nei unijos valdymo organo narys, nei dalyvis, todėl nėra pagrindo ieškinio senaties terminą skaičiuoti nuo to momento, kai apie žalą sužinojo nemokumo administratorius. Pirmosios instancijos teismas turėjo sužinoti, kada apie unijos teisių ir interesų pažeidimus sužinojo pati unija. Atsakovo manymu, vėliausiai apie teisių ir interesų pažeidimą unija turėjo sužinoti nuo momentų, kai įsiteisėjo nutartys skolininkams iškelti bankroto bylas. Be to, ieškovė, teikdama argumentus dėl žalos, atsiradusios dėl sutarties su BŽŪB ,,Kraštovaizdis“, rėmėsi 2014 m. sausio 31 d. Lietuvos banko inspektavimo ataskaita, todėl BŽŪB ,,Kraštovaizdis“ atveju ieškinio senaties terminą galima skaičiuoti nuo 2014 m. vasario 1 d. Ieškinio senaties terminai yra suėję, dėl to ieškinys turėtų būti visiškai atmestas.

36.2.                      Atsakovas nesutinka su iš atsakovų ieškovės naudai priteistos žalos, patirtos dėl BŽŪB ,,Kraštovaizdis“ epizodo, dydžiu. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, vertino tik unijos argumentus dėl patirtų nuostolių, tačiau nepasisakė dėl atsakovų argumentų apie ieškovės gautą naudą iš suteiktų paskolų. Paskola buvo didinama du kartus ir abiejuose epizoduose dalyvavo skirtingi asmenys, todėl unija, įrodinėdama patirtos žalos dydį, turėjo pareigą apskaičiuoti ją, įvertindama kiekvieną epizodą atskirai, t. y. kokią žalą ieškovei sukėlė paskolos išdavimas ir kokią kiekvienas paskolos padidinimas. Ieškovė šios pareigos nevykdė, dėl ko buvo pagrindas laikyti žalos dydį apskritai neįrodytu ir reikalavimą atmesti.

36.3.                      Teismas, įvardindamas atsakovo neteisėtus veiksmus, kaip sukėlusius žalą unijai, nurodė, kad atsakovas kartu su kitais 2013 m. liepos 26 d. paskolų komiteto posėdyje dalyvavusiais nariais neįvertino ar netinkamai įvertino turimą informaciją apie BŽŪB „Kraštovaizdis“, tačiau, kuo pasireiškė informacijos neįvertinimas ar netinkamas įvertinimas, teismas nenurodė. Teismas sprendime taip pat neužsiminė apie tai, kokią reikšmę žalos atsiradimui turėjo 2013 m. liepos 26 d. atsakovo priimtas sprendimas. BŽŪB „Kraštovaizdis“ finansinės būklės vertinimas, paskolos panaudojimo kontroliavimas nepateko į atsakovo, kaip paskolų komiteto nario, kompetencijos ribas. Be to, teismas sprendime yra nurodęs, kad tuo atveju, kai bendros būklės balas yra 2, BŽŪB „Kraštovaizdis“ būklė turėjo būti vertinama kaip nepatenkinama. Nors tai neturi esminės reikšmės, tačiau tai yra dar viena teismo klaida, nes balas 2 reiškia geresnę būklę nei balas 3. Lietuvos Banko inspektavimo ataskaitoje nurodyta, kad iki 2013 m. gruodžio 1 d. BŽŪB „Kraštovaizdis“ būklė buvo vertinama 3 balais (patenkinama) ir tik 2013 m. gruodžio 1 d. ši būklė buvo perkelta į 4 balus. Teismo sprendime nenurodyta, kad 2013 m. liepos 26 d. BŽŪB „Kraštovaizdis“ būklė būtų buvusi prastesnė nei 3, kas tokiu atveju galėjo būti pagrindas atsisakyti didinti paskolą BŽŪB „Kraštovaizdis“.

36.4.                      Teismas, nustatydamas valdybos narių atsakomybę, vertino tik D. V. vaidmenį, tačiau kitų valdybos narių – A. Š. ir V. D. veiksmai liko neįvertinti, kadangi jie byloje atsakovais nebuvo patraukti. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką teismai, nagrinėdami reikalavimą atlyginti žalą, privalo nustatyti visus asmenų, sudariusių sąlygas žalai kilti ir prisidėjusių prie žalos atsiradimo ar jos padidėjimo, veiksmus. Jeigu dėl tokių veiksmų pagal įstatymą atsako keli subjektai, teismas privalo įtraukti į bylą visus atsakingus asmenis ir spręsti jų atsakomybės dydžio klausimus, priklausomai nuo atliktų veiksmų ir sukeltų padarinių, nors žalą patyręs asmuo, reikšdamas ieškinio reikalavimą, būtų nurodęs ne visus žalą padariusius ir prie to prisidėjusius asmenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-764/2003).

36.5.                      Teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą tarp unijos ir UAB „Verslavita“. Teismas nurodė, kad UAB „Verslavita“ privalėjo įrodyti, kad jos 2013 m. atliktas vertinimas buvo tinkamas. Teismas tokią išvadą grindė tuo, kad 2016 m. ta pati bendrovė 2013 m. vertintą turtą įvertino mažesne suma, tačiau ieškovei teigiant, jog 2013 m. vertinto turto kaina buvo mažesnė nei 283 827,61 Eur, jai kilo pareiga pateikti tą patvirtinančius įrodymus. Vien tai, kad 2016 m. buvo nustatyta mažesnė turto vertė nei 2013 m. savaime nedaro 2013 m. atliko vertinimo neteisingu.

36.6.                      Vien tas faktas, kad BUAB „Šampanėrija“ turėjo finansinį įsipareigojimą UAB „Naktis Vilniuje“, nesudarė pagrindo priimti sprendimą neišduoti paskolos. Be to, sužinojus faktą, kad BUAB „Šampanėrija“ turi finansinį įsipareigojimą UAB „Naktis Vilniuje“, ši aplinkybė buvo įvertinta ir buvo imtasi papildomų paskolos grąžinimo užtikrinimo priemonių. BUAB ,,Šampanėrija“ finansinės būklės vertinimas, paskolos panaudojimo kontroliavimas nepateko į atsakovo, kaip paskolų komiteto nario, kompetencijos ribas.

36.7.                      Teismas nepagrįstai atmetė tiek atsakovo, tiek kitų atsakovų argumentus apie tai, kad unija negavo visos garantijos sumos iš INVEGA, kaip nereikšmingus. Atsakovai neturėjo galimybės pateikti įrodymus apie tai, kokie paskolos panaudojimą patvirtinantys dokumentus buvo unijos žinioje, nes paskolos administravimas ir kontrolė nepatenka į paskolų komiteto narių teises ir pareigas. Be to, garantijos suma ieškovei buvo neišmokėta ne tik dėl to, kad nebuvo pateikta sąskaita, o ir dėl to, jog mokėjimai buvo atliekami netinkamai.

36.8.                      Teismas, pasisakydamas dėl BUAB ,,Šampanėrija“ epizodo, nenustatė atsakovų neteisėtų veiksmų, taip pat netinkamai nustatė žalos dydį. Teismas neįvertino unijos gautos naudos.

36.9.                      Teismas sprendime nepateikė argumentų, kaip apskaičiuojama iš atsakovų priteistų bylinėjimosi išlaidų dalis, be to, bylinėjimosi išlaidas iš atsakovų priteisė solidariai, kas yra neleidžiama pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką.

37.       Atsakovas L. L. prisidėjo prie atsakovo D. A. apeliacinio skundo.

38.       Atsakovas A. T. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 2 d. sprendimo dalį, kuria netenkinta atsakovo A. T. prašymo dalis dėl 4 050 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš ieškovės, pakeisti – prašymą tenkinti visiškai. Teigia, kad neegzistavo pagrindas sumažinti iš ieškovės atsakovo naudai priteistiną bylinėjimosi išlaidų dydį.

39.       Atsakovė I. A. atsiliepime į ieškovės BKU ,,Vilniaus kreditas“ apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad ieškovė nepagrįstai prašo priteisti iš atsakovų negautas pajamas, nes, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, į kredito unijos dėl neteisėto paskolos suteikimo patirtą žalą mokėjimo palūkanos, netesybos neįskaitomos. Atsakovė taip pat nurodo, kad ieškovė neturi teisės į visų prašomų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, nes bylinėjimosi išlaidų susidarymą lėmė pačios ieškovės netinkamas procesinis elgesys ir netinkamai pasirinktas teisių gynybos būdas.

40.       Atsakovė I. A. atsiliepime į atsakovų L. P., D. A., UAB ,,Verslavita“, A. T. apeliacinius skundus prašo L. P., D. A., UAB ,,Verslavita“ skundus tenkinti, o dėl A. T. skundo spręsti teismo nuožiūra.

41.       Atsakovas A. T. atsiliepime į apeliacinius skundus prašo ieškovės apeliacinio skundo dalį, kuri susijusi su A. T., atmesti, kitą dalį spręsti teismo nuožiūra; dėl kitų apeliacinių skundų spręsti teismo nuožiūra.

42.       Ieškovė BKU ,,Vilniaus kreditas“, atstovaujama nemokumo administratoriaus, pateikė atsiliepimą į atsakovų apeliacinius skundus, kuriuo prašo jų netenkinti. Atsiliepime į apeliacinius skundus nurodomi šie pagrindiniai argumentai:

42.1.                      Ieškovė nesutinka su atsakovų pozicijomis dėl ieškinio senaties termino skaičiavimo pradžios. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad apie atsakovų priimtus sprendimus ieškovė sužinojo ne anksčiau kaip dokumentų perdavimo nemokumo administratoriui dieną. Dokumentai administratoriui pateikti 2018 m. sausio 22 d. Priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovė ieškinį pateikė teismui ne 2021 m. sausio 25 d., o 2021 m. sausio 21 d., todėl ieškinys paduotas nepraleidus ieškinio senaties termino.

42.2.                      Pagal nemokumo administratoriui pateiktus unijos dokumentus tikėtina, kad ginčui aktualiu laikotarpiu unijoje nedirbo kredito analitikas (rizikos vertinimo specialistas), nors tokia pareigybė unijos vidiniuose dokumentuose buvo numatyta. Todėl nėra pagrindo daryti išvados, kad unijos valdybos ir paskolų komiteto nariai, prieš priimdami ginčo sprendimus, rėmėsi rizikos vertinimo specialisto surinkta informacija. Nesutinka, kad atsakovai atsakomybę perkelia kitiems unijos darbuotojams, nes, pasak atsakovų, jie neturėjo pareigos tikrinti kitų darbuotojų pateiktos informacijos teisingumo. Nors kiti unijos darbuotojai dalyvavo paskolų išdavimo ir administravimo procese, tačiau jie nepriėmė sprendimų dėl paskolų suteikimo (didinimo), todėl jiems civilinė atsakomybė nagrinėjamos bylos kontekste netaikytina.

42.3.                      Nesutinka su atsakovų argumentais dėl unijos patirtos naudos įskaitymo į žalą. Pirma, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nėra nurodyta, kad mokėjimo palūkanos negali būti įskaičiuojamos į žalos dydį. Antra, D. A. nepagrįstai apskaičiuoja unijos gautą naudą (visus kredito gavėjo atliktus mokėjimus pagal sutartį), lygindamas šią sumą su pradiniame mokėjimo grafike nurodyta mokėjimų suma. Trečia, nesutinka, kad į gautą naudą turėtų būti įskaičiuojamas mokestis už kredito sutarties parengimą ir sudarymą, nes ši suma neskirta prievolių pagal kredito sutartis vykdymui. Ketvirta, BUAB ,,Šampanėrija“ atveju lėšos, gautos realizavus įkeistą turtą, buvo skirtos bankroto administravimo lėšoms dengti, todėl ši suma nelaikytina gauta nauda, kuria turėtų būti mažinamas žalos dydis. Penkta, D. A. nurodoma ieškovės kaltė dėl INVEGA garantijos dalies neišmokėjimo nepagrįsta, nes dalis garantijos neišmokėta dėl netinkamos paskolos kontrolės, kuri buvo paskolų komiteto funkcija, todėl negali būti mažinama ieškovės prašoma priteisti žala. Šešta, pajinių įnašų įskaitymas į žalą prieštarautų imperatyvioms įstatymo normoms (KUĮ 2 straipsnio 9 dalis, 11 straipsnio 1 dalies 7 punktas, 14 straipsnis, 75 straipsnio 12 dalies 1 punktas, ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punktas). Taikant sisteminį KUĮ bei ĮBĮ nuostatų aiškinimą unijos valdybai iki nutarties, kuria iškelta unijos bankroto byla įsiteisėjimo dienos (2017 m. gruodžio 19 d.), nepriėmus sprendimo įskaityti dalį kredito gavėjo sumokėto pajinio įnašo, vėliau toks įskaitymas tapo negalimas ir draudžiamas.

42.4.                      Atsakovai atliko neteisėtus veiksmus. Paskolų išdavimo BUAB „Šampanėrija“ ir BŽŪB „Kraštovaizdis“ procese pažeidimai buvo atlikti tiek paskolų išdavimo etape (nepatikrinta, ar nurodomi duomenys apie veiklos rezultatus atitinka tikrovę, ar pateiktos turto vertinimo ataskaitos atspindi realius duomenis apie siūlomo įkeisti turto vertę, ar nurodomas kredito gavimo tikslas neprieštarauja faktinei skolininkų veiklai, ar kredito gavėjo pateikti duomenys apie finansinę atskaitomybę yra teisingi, ar kredito gavėjas iš tiesų į projekto įgyvendinimą investuoja nuosavas lėšas ir kt.,), taip pat priimant sprendimus dėl paskolų išdavimo (skuboti, paviršutiniški, formalūs sprendimai). Atsakovai netinkamai atliko rizikos vertinimą, taip pat paskolų panaudojimo priežiūrą (nebuvo tinkamai kontroliuojamas kredito gavėjo nuosavų lėšų investavimas, paskolų panaudojimas, nesiimta priemonių ir veiksmų operatyviai nutraukti sutartis skolininkams nebevykdant įsipareigojimų, neužtikrintas pakankamas prievolių ir užtikrinimo priemonių vertės santykis). Ieškovė reikalavimus atlyginti žalą kildina iš konkrečių atsakovų sprendimų, todėl unijos stebėtojų tarybos narių į bylą atsakovais netraukė.

42.5.                      Nesutinka su I. A. vertinimu, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas  klausimą dėl atsakovų atsakomybės už sprendimus suteikti BUAB ,,Šampanėrija“ paskolą, teisinę reikšmę skyrė tik 2013 m. gruodžio 5 d. unijos valdybos ir paskolų komiteto sprendimui. Teismas tik konstatavo, kad bylai reikšmingas pasekmes sukėlė 2013 m. gruodžio 5 d. sprendimas, tačiau tai nereiškia, jog 2013 m. lapkričio 14 d. sprendimai buvo teisėti.

42.6.                      Byloje nustačius I. A. bei kitų atsakovų L. L. ir D. A. neteisėtus veiksmus, jų kaltė yra preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Net jei teismas manytų kitaip, visi unijos valdybos ir paskolų komiteto narių neteisėti veiksmai įrodo itin didelį neatsargumą ir kaltę CK 6.248 straipsnio 3 dalies prasme.

42.7.                      Ieškovė nesutinka su D. A. argumentu, kad unija turėjo teismui pateikti įrodymus, jog turėjo pagrįstą lūkestį gauti palūkanas nuo visos kredito sumos. Tokie teiginiai nepagrįsti, nes BŽŪB „Kraštovaizdis“ sumokėtos palūkanos ir kitos sumos pagal sutartį vertintinos kaip užmokestis už naudojimąsi jos pinigais. Atsakovo apeliacinio skundo teiginiai, esą ieškovė neįrodė teisėto lūkesčio į didesnes nei 80 131,33 Eur palūkanas, nepagrįsti, nes teisė į palūkanas atsiranda skolininkei (paskolos gavėjai) praleidus prievolės įvykdymo terminą.

42.8.                      Turto vertinimas buvo būtina sprendimo dėl paskolos suteikimo priėmimo sąlyga, todėl kredito unijos paskolos komiteto narių ir valdybos narių netinkamas pareigų vykdymas neeliminuoja profesionalaus turto vertintojo atlikto vertinimo reikšmės paskolos suteikimo procese, t. y. nepaneigia, kad vertintojas savo veiksmais (parengdamas neteisingą turto vertinimo ataskaitą) prisidėjo prie žalos ieškovei kilimo sąlygų sudarymo, sukūrė tam prielaidas. 2013 m. sausio 22 d. susitarime dėl paskolos sutarties pakeitimo yra nurodyta, kad turto įkeitimas prieš tai pateikus turto vertinimo ataskaitas, patvirtinančias, kad įkeičiamo turto vertė yra ne mažesnė nei 1 200 000 Lt, yra esminė sutarties sąlyga. Vadinasi, turto vertinimo ataskaitos pateikimas lėmė ir lėšų pagal pakeistą paskolos sutartį išmokėjimo faktą, ir išmokėtinos paskolos dydį. Ieškovė nesutinka su ekspertizės skyrimu. UAB ,,Verslavita“ nepagrindžia, kodėl nebuvo galimybės prašymą dėl ekspertizės patikti  pirmosios instancijos teisme. Pagrindo ir poreikio nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka taip pat nėra, kadangi bylos esmė tinkamai atskleista nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.

42.9.                      A. T. argumentai priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas visa apimtimi tik dėl to, jog jos neviršija rekomenduojamų dydžių, yra nepagrįsti. Atsakovo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos buvo nepagrįstai per didelės, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą ir jos apimtį atsakovo atžvilgiu.

43.       Atsakovė L. P. atsiliepime į atsakovų apeliacinius skundus prašo tenkinti atsakovės I. A. skundą iš dalies, pritariant tik reikalavimui dėl ieškinio senaties taikymo; tenkinti atsakovo D. A. skundą iš dalies, pritariant reikalavimui dėl ieškinio senaties taikymo; tenkinti UAB ,,Verslavita“ skundą iš dalies, nepritariant dėl 2013 m. turto vertinimo ataskaitos pateikimo užsakovei datos; dėl atsakovo A. T. apeliacinio skundo prašo spręsti teismo nuožiūra; bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atsiliepime į apeliacinius skundus nurodo šiuos pagrindinius atsikirtimus:

43.1.                      Atsakovė I. A. buvo unijos valdybos pirmininkė, kai neteisėtais atsakovės veiksmais 2014 m. sausio 30 d. valdybos sprendimu buvo pakeistos sutarties su BŽŪB ,,Kraštovaizdis“ sąlygos. Kadangi valdybai, kaip valdymo organui, priimant sprendimus, iš kurių unija kildina žalą, dalyvavo ir valdybos pirmininkė I. A., 2014 m. sausio 30 d. balsavusi „už“ priimtus sprendimus, o jos, kaip valdybos narės atsakomybė kyla iš įstatymo, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais, turėjo vertinti, ar jos, kaip valdybos narės priimti sprendimai, prisidėjo prie žalos atsiradimo ar padidėjimo, ar ne. Teismas šios pareigos neįvykdė. Tai sudaro pagrindą pripažinti sprendimą nemotyvuotu, neišsamiu ir neteisingu. Be to, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, 2014 m. sausio 30 d. sprendimas sukėlė unijai žalą.

43.2.                      Dėl netinkamai pritaikyto unijos Paskolų teikimo ir administravimo tvarkos 222 punkto, pirmosios instancijos teismas paskolų komiteto nariui D. A. neteisingai paskaičiavo žalą nuo 2013 m. liepos 26 d. sprendimo, kuriuo buvo padidinta BŽŪB ,,Kraštovaizdis“ paskola nuo 1 040 000 Lt iki 1 110 000 Lt. Teismas iš atsakovo priteisė 70 000 Lt arba 20 273,40 Eur nuostolių (1 110 000 Lt – 1 040 000 Lt ), o turėjo būti vertinta visa 1 110 000 Lt paskolos suma ir priteista žala nuo visos skolos, t. y. nuo 150 929,88 Eur, kaip ir kitiems atsakovams.

43.3.                      Vertinimo ataskaitos Nr. PN13-008 tituliniame (pirmame) puslapyje nurodyta, kad turto apžiūrėjimo data ir laikas 2013 m. sausio 23 d., vertinimo ataskaitos pateikimo data 2013 m. sausio 29 d. Šis klausimas buvo nagrinėtas ir 2022 m. liepos 20 d. teismo posėdžio metu, kurio metu UAB ,,Verslavita“ pripažino techninės klaidos galimybę. Kad ataskaita buvo pateikta 2013 m. sausio 29 d. įrodo ir tai, jog sutartinė hipoteka dėl UAB ,,Verslavita“ vertintų sklypų įkeitimo sudaryta 2013 m. vasario 1 d. ir specialiojoje dalyje nurodytos įkeičiamo daikto vertės, nustatytos pagal ataskaitoje Nr. PN-13-008 nurodytas rinkos vertes.

44.       Atsakovė L. P. atsiliepime į ieškovės BKU ,,Vilniaus kreditas“ apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Nesutinka su ieškovės reikalavimu priteisti negautas pajamas remiantis ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punktu. Nesutinka su ieškovės reikalavimu priteisti visą prašomą bylinėjimosi išlaidų sumą.

45.       Atsakovas D. A. atsiliepime į ieškovės ir atsakovų apeliacinius skundus prašo netenkinti BKU ,,Vilniaus kreditas“ apeliacinio skundo, atsakovų L. P., A. T., I. A. ir UAB ,,Verslavita“ apeliacinius skundus tenkinti. Nurodo, kad ieškovė negali reikalauti priteisti negautas pajamas, nes ji turėjo teisėtą lūkestį tik į tinkamą kredito sutarčių vykdymą. Taip pat nesutinka su ieškovės reikalavimu priteisti visą prašomą bylinėjimosi išlaidų sumą.

46.       Atsakovė UAB ,,Verslavita“ atsiliepime į apeliacinius skundus prašo ieškovės BKU ,,Vilniaus kreditas“ apeliacinį skundą atmesti, dėl kitų apeliacinių skundų spręsti teismo nuožiūra. Nepritaria ieškovės reikalavimui dėl negautų pajamų priteisimo, taip pat nesutinka su ieškovės pateiktu bylinėjimosi išlaidų apskaičiavimu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

47.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

48.       Šioje byloje teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinių skundų ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinių skundų ribų.

Dėl UAB ,,Verslavita“ prašymo skirti ekspertizę apeliacinės instancijos teisme ir naujų įrodymų priėmimo

49.       Atsakovė UAB ,,Verslavita“ apeliaciniu skundu prašo skirti retrospektyvinę žemės sklypų, dėl kurių rinkos vertės nustatymo UAB ,,Verslavita“ 2013 m. turto vertės nustatymo ataskaitoje Nr. PN-13-008 teisingumo kilo ginčas nagrinėjamoje byloje, rinkos vertės nustatymo ekspertizę. Atsakovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo remtis 2016 m. žemės sklypų vertinimo ataskaita Nr. PN16-084 ir daryti nepagrįstas išvadas dėl turto rinkos verčių pokyčio, nes teismas tam neturi specialių žinių. Atsakovė prašo prijungti su apeliaciniu skundu naujai teikiamus įrodymus – teismo ekspertų sutikimus atlikti ekspertizę, jų kvalifikaciją pagrindžiančius įrodymus ir siūlomus ekspertams užduoti klausimus.

50.       Siekiant užtikrinti civilinio proceso principus ir apeliacinio proceso tikslus, įstatyme nustatytas draudimas apeliacinės instancijos teismui priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme (CPK 314 straipsnis). Tačiau šis draudimas nėra absoliutus: naujus įrodymus pateikti galima, jeigu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti arba jeigu šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

51.       Kasacinis teismas, aiškindamas CPK 314 straipsnio normas, yra konstatavęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, be to, atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčui išspręsti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-217-690/2016).

52.       CPK 212 straipsnis nustato, kad išsiaiškinti nagrinėjant bylą kylančius klausimus, reikalaujančius specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių, teismas gali skirti ekspertizę ir, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje nuomonę, paskirti ekspertą arba pavesti atlikti ekspertizę kompetentingai ekspertizės įstaigai. Taigi, paminėta teisės norma neįpareigoja teismo skirti ekspertizę byloje, teismas tokia teise gali pasinaudoti savo nuožiūra.

53.       Šiame kontekste pabrėžtina, kad CPK įtvirtintinas ribotos apeliacijos modelis, kurio pagrindinė paskirtis pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas (CPK 301 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės (tas yra būdinga visiškai apeliacijai), o, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus, peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą, kartu ex officio (savo iniciatyva, pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-339-469/2020).

54.       Teisėjų kolegija pažymi, kad civiliniame procese vyrauja rungimosi ir dispozityvumo principai (CPK 12, 13 straipsniai). Atsakovė, norėdama gauti eksperto išvadą, kuria būtų nustatyta retrospektyvinė žemės sklypų vertė, galėjo prašyti pirmosios instancijos teismo skirti ekspertizę, tačiau tokia savo procesine teise nepasinaudojo. Įvertinus apeliacinio proceso paskirtį bei tai, kad atsakovė UAB ,,Verslavita“ apskritai neprašė skirti teismo ekspertizės bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, teisėjų kolegija sprendžia, jog atsakovė savo procesine teise prašyti skirti byloje teismo ekspertizę naudojasi nesilaikydama proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų (CPK 7 straipsnis) ir tokio prašymo patenkinimas nepagrįstai užvilkintų bylos nagrinėjimą. Pažymėtina, kad byloje dalyvaujantys asmenys turi būti aktyvūs viso proceso metu, o ne tada, kai byla baigiama nagrinėti ir (ar) yra priimamas jiems nepalankus procesinis sprendimas.

55.       Be to, pažymėtina, kad atsakovės argumentai, kuriais grindžiamas prašymas skirti ekspertizę, taip pat nepatvirtina ekspertizės būtinumo (tikslingumo). Priimant atitinkamus sprendimus dėl BŽŪB ,,Kraštovaizdis“ paskolos suteikimo ir padidinimo, su kuriais siejamas pareikštas reikalavimas atlyginti žalą (nuostolius), buvo remtasi ir atsakovės UAB „Verslavita“ pateiktu 2013 m. vertinimu. Aptariamu atveju ekspertizės skyrimas nei paneigtų, nei patvirtintų tuo metu atliktos ir pateiktos žemės sklypų vertės, nurodytos 2013 m. vertinime, kuriuo buvo remtasi priimant atitinkamus sprendimus dėl paskolos suteikimo bei padidinimo.

56.       Atsisakius byloje skirti ekspertizę, apeliacinės instancijos teismas taip pat atsisako priimti ir nevertina atsakovės UAB ,,Verslavita“ kartu su apeliaciniu skundu pateiktų naujų įrodymų, susijusių su ekspertizės apeliacinės instancijos teisme skyrimu – teismo ekspertų sutikimų atlikti ekspertizę, jų kvalifikaciją pagrindžiančių dokumentų ir siūlomų ekspertams užduoti klausimų.

Dėl atsakovės I. A. rašytinių paaiškinimų ir naujo įrodymo (ne)priėmimo

57.       Atsakovė I. A. 2023 m. vasario 20 d. Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodo papildomus motyvus, atsakovės nuomone, patvirtinančius, kad unijos paskolų komiteto ir valdybos nariai neatliko neteisėtų veiksmų, suteikiant paskolą BUAB ,,Šampanėrija“. Prašo priimti kartu su rašytiniais paaiškinimais pateiktą naują įrodymą – 2023 m. vasario 15 d. INVEGA atsakymą į ieškovės užklausimą, kuriame dėstomos aplinkybės dėl INVEGA sprendimo garantuoti unijai BUAB ,,Šampanėrija“ paskolos grąžinimą.

58.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 323 straipsnį, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama. CPK 323 straipsnio nuostatos lemia, kad šalies rašytiniai paaiškinimai, kuriuose nurodomi papildomi nesutikimo su skundžiamu pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu argumentai, ar kuriuose nurodomi papildomi atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai, negali būti priimami, kai pasibaigia įstatymų leidėjo nustatytas terminas tokiam procesiniam veiksmui atlikti. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nurodoma, kad apeliaciniame procese nenumatytas apsikeitimas kitais procesiniais dokumentais, išskyrus patį skundą bei atsiliepimą į jį, kuriems pateikti, be kita ko, yra nustatyti ir konkretūs procesiniai terminai (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-237-464/2022).

59.       Atsakovė I. A. rašytinius paaiškinimus į bylą pateikė jau pasibaigus apeliacinio skundo pateikimo terminui, o, kaip nurodyta pirmiau, papildyti apeliacinį skundą pasibaigus jo pateikimo terminui yra draudžiama. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija atsisako priimti I. A. rašytinius paaiškinimus.

60.       Papildomai pažymėtina, kad atsakovė į INVEGA dėl aplinkybių, susijusių su garantijos išdavimu, galėjo kreiptis bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, tačiau tai padarė tik po jai nepalankaus skundžiamo sprendimo priėmimo. Todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog atsakovės prašomas priimti įrodymas negalėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui. Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, prašomas priimti įrodymas neatitinka sąsajumo reikalavimo – aplinkybė, kad INVEGA, atlikusi BUAB ,,Šampanėrija“ finansinį ir (ar) rizikos vertinimą suteikė garantiją, savaime nei patvirtina, nei paneigia, jog unijos paskolų komiteto ir valdybos nariai neatliko neteisėtų veiksmų priimant atitinkamą sprendimą dėl paskolos suteikimo BUAB ,,Šampanėrija“ (CPK 314 straipsnis, taip pat žr. nutarties 50-53 punktus).  

Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

61.       Atsakovai UAB ,,Verslavita“ ir L. P. apeliaciniuose skunduose pateikė prašymus bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atsakovė UAB ,,Verslavita“ prašymą motyvuoja aplinkybėmis, kad byla sudėtinga, didelės apimties, o bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atsakovė nesinaudojo kvalifikuoto teisininko paslaugomis. UAB ,,Verslavita“ vertinimu, dėl netinkamos įrodinėjimo pareigos paskirstymo teismas priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą, dėl to liko neatskleista bylos esmė. Atsakovė L. P. apeliaciniame skunde nenurodo motyvų dėl prašymo dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka. 

62.       CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas apeliacinį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, jog būtinas žodinis nagrinėjimas (CPK 322 straipsnis). Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka lemia tokio proceso būtinybės konstatavimas, o išimtinė teisė ją konstatuoti skirta teismui. Byloje dalyvaujančių asmenų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka pats savaime nesuponuoja žodinio proceso būtinumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013).

63.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju bylos žodinis nagrinėjimas apeliacinėje instancijoje nėra būtinas. Prašymais nėra pagrindžiama kaip bylos nagrinėjimas žodinio proceso tvarka padėtų objektyviau įvertinti skundžiamo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Aplinkybė, kad UAB ,,Verslavita“ bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nesinaudojo teisininko paslaugomis taip pat nesudaro pagrindo bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, o atsakovė dėl skundžiamo sprendimo (ne)teisėtumo išsamiai galėjo pasisakyti teikdama savo poziciją raštu. Kaip minėta, apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo apskųsto sprendimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą nagrinėdamas tiek teisės, tiek fakto klausimus, tačiau tai nėra bylos nagrinėjimas iš naujo. Dėl nurodytų priežasčių atsakovų UAB ,,Verslavita“ ir L. P. prašymas dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka netenkinamas.

Dėl trečiųjų asmenų įtraukimo į bylą apeliacinės instancijos teisme

64.       Atsakovė L. P. prašo įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, unijos stebėtojų tarybos narius. Prašymą motyvuoja tuo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pašalino stebėtojų tarybos narius iš trečiųjų asmenų, nors sprendimų, susijusių su BŽŪB ,,Kraštovaizdis“ paskolos suteikimu, sąlygų keitimu, paskolos administravimu, priėmime dalyvavo ir stebėtojų tarybos nariai. Atsakovė taip pat prašo įtraukti į bylą trečiais asmenimis paskolų komiteto narį P. Ž., valdybos narę A. B.

65.       CPK 47 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą ieškovo arba atsakovo pusėje iki baigiamųjų kalbų pradžios, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms; jie gali būti įtraukiami dalyvauti byloje taip pat motyvuotu šalių prašymu arba teismo iniciatyva. Taigi, asmuo gali būti įtrauktas trečiuoju asmeniu, jei laikomasi proceso stadijos ribojimo (iki baigiamųjų kalbų pradžios) taisyklės bei nustatoma, kad bylos išsprendimas gali turėti įtakos to asmens teisėms ar pareigoms. Kaip minėta, apeliacinio proceso paskirtis yra ne pakartoti visos bylos nagrinėjimą iš naujo, o atlikti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolę, kuriai reglamentuojančios taisyklės nustato tam tikrus ribojimus, nebūdingus procesui pirmosios instancijos teisme. Atsižvelgiant į CPK 47 straipsnio 1 dalies teisinį reguliavimą ir ribotą apeliacijos proceso paskirtį, darytina išvada, kad trečiųjų asmenų įtraukimas į bylą apeliacinės instancijos teisme nėra galimas. Tokios pozicijos laikomasi teismų  praktikoje (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-676-241/2020).

66.       Nurodytų motyvų pagrindu atsakovės L. P. prašymas dėl trečiųjų asmenų įtraukimo į bylą apeliacinės instancijos teisme atmetamas. Dėl prašomų įtraukti į bylą trečiųjų asmenų (ne)prisidėjimo prie unijai kilusios žalos teisėjų kolegija plačiau pasisakys toliau šioje nutartyje.  

Dėl ieškinio senaties termino

67.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime ieškinio senaties termino eigos pradžią siejo su diena, kuomet BKU ,,Vilniaus kreditas“ nemokumo administratoriui buvo perduoti unijos dokumentai – 2018 m. sausio 22 d. Nustatęs, kad ieškinys teismui pateiktas 2021 m. sausio 25 d., teismas sprendė, jog ieškinio senaties terminas nežymiai praleistas, tačiau, atsižvelgęs į gausų unijos dokumentų kiekį, su kuriais turėjo susipažinti nemokumo administratorius, ieškinio senaties terminą atnaujino kaip praleistą dėl svarbių priežasčių.

68.       Atsakovų vertinimu, ieškinio senaties terminas yra suėjęs ir pagrindo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą nėra, todėl ieškinys dėl praleisto ieškinio senaties termino negali būti tenkinamas. Ieškovės nuomone, ji nepraleido ieškinio senaties termino. Bylos šalys nesutaria dėl ieškinio senaties termino eigos pradžios: 

68.1.                      Atsakovė I. A. mano, kad ieškinio senaties pradžios terminas skaičiuotinas ne nuo nutarties iškelti ieškovei bankroto bylą įsiteisėjimo arba dokumentų nemokumo administratoriui perdavimo dienos, bet vėliausiai nuo I. A. atsistatydinimo iš ieškovės valdybos narės bei pirmininkės pareigų. Atsakovės vertinimu, bet kuris iš ieškovės organų narių pagal savo kompetenciją galėjo ir turėjo kelti I. A. atsakomybės klausimą iš karto po jos atšaukimo iš valdybos narės ir pirmininkės pareigų, jeigu tam buvo pagrindas.

68.2.                      Atsakovė L. P. teigia, kad ieškinio senaties terminas skaičiuotinas nuo momento, kada nemokumo administratorius apie sandorius sužinojo, tačiau, atsakovės vertinimu, nemokumo administratorius apie ginčo sandorius sužinojo ne vėliau kaip 2018 m. sausio 3 d. (15 dienų po nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos (ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 6 punktas).  

68.3.                      Atsakovas D. A. nurodo, kad ieškinio senaties terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo momento, kada apie unijos teisių ir interesų pažeidimus sužinojo pati unija, t. y. kai įsiteisėjo nutartys skolininkams iškelti bankroto bylas.

68.4.                      Ieškovė BKU ,,Vilniaus kreditas“, atstovaujama nemokumo administratoriaus, sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad ieškinio senaties terminas skaičiuojamas nuo dokumentų perdavimo nemokumo administratoriui dienos, tačiau teigia, jog priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovė ieškinį pateikė teismui 2021 m. sausio 21 d., todėl ieškinys paduotas nepraleidus ieškinio senaties termino.

69.       Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Pagal CK 1.131 straipsnio 1 dalį, ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai to reikalauja kita šalis (CK 1.126 straipsnio 2 dalis). Atsakovui pareiškus reikalavimą taikyti ieškinio senatį, teismas turi nustatyti, kokie materialieji įstatymai reglamentuoja ginčo santykius, inter alia (be kita ko), kuri materialioji įstatymo norma, nustatanti ieškinio senaties terminą, nagrinėjamam reikalavimui turi būti taikoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-363-469/2015).

70.       Ieškovės nemokumo administratorius, vykdydamas įstatyme jam nustatytą pareigą ginti kreditorių ir bankrutuojančios įmonės teises ir interesus, ieškiniu pareiškė reikalavimą dėl įmonės valdymo organų narių veiksmais įmonei padarytos žalos atlyginimo, kuriam taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 8 dalis).

71.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl ieškinio senaties termino pradžios momento bylose pagal bankrutuojančio juridinio asmens nemokumo administratoriaus ieškinį, yra nurodęs, kad bankrutuojančios įmonės nemokumo administratoriaus reikalavimams, nesusijusiems su įmonės sudarytų sandorių pripažinimu negaliojančiais, taikomos bendrosios ieškinio senaties termino eigos pradžios skaičiavimo taisyklės. Aplinkybė, kad administratorius, kaip bankrutuojančios įmonės kreditorių ir pačios įmonės interesus ginantis subjektas, ieškinį reiškia dėl įmonės valdymo organų narių bei dalyvių veiksmais įmonei padarytos žalos atlyginimo, sudaro pagrindą ieškinio senaties terminą skaičiuoti būtent nuo to momento, kai apie tokią žalą sužino ar turėjo sužinoti nemokumo administratorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485-421/2016).

72.       Atsižvelgiant į aptartą kasacinio teismo praktiką, atsakovų I. A. ir D. A. pozicija, kad ieškinio senaties termino eiga turėtų būti skaičiuojama nuo tada, kai apie ginčijamus sandorius sužinojo pati unija ir (ar) atitinkamai kiti unijos valdymo organai, laikytina nepagrįsta. Teisėjų kolegijos vertinimu, laikantis atsakovų pozicijos iš esmės būtų paneigiama galimybė ginti kreditorių ir pačios įmonės teises, pareiškiant ieškinį juridinio asmens valdymo organams dėl žalos atlyginimo. 

73.       Pagal bendrąją ieškinio senaties termino pradžios nustatymo taisyklę, įtvirtintą CK 1.127 straipsnio 1 dalyje, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą.

74.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistą teisę tik žinodamas, kad ši pažeista (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. rugpjūčio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328-219/2017). Konkreti diena, kada asmuo sužinojo apie teisės pažeidimą, nustatoma pagal to asmens nurodymą. Savo teiginiams, kada sužinojo apie teisės pažeidimą, pagrįsti ieškovas turi pateikti įrodymus (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑362/2013). Kai asmuo nurodo, kad apie savo teisės pažeidimą sužinojo ne pažeidimo dieną, o vėliau, teismas turi išsiaiškinti, kurią dieną rūpestingas ir apdairus asmuo, esant tokioms pat aplinkybėms, galėjo ir turėjo sužinoti, kad jo teisė pažeista (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2005; 2007 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2007). 

75.       BKU ,,Vilniaus kreditas“ bankroto byla iškelta Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-5834-340/2017. Nutartimi nustatytas 15 dienų terminas, skaičiuojamas nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, įmonės valdymo organams perduoti nemokumo administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus įmonės dokumentus (ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 6 punktas). Nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjo 2017 m. gruodžio 19 d. Taigi, ieškovės nemokumo administratoriui unijos dokumentai turėjo būti perduoti iki 2018 m. sausio 3 d. (15 dienų po nutarties iškelti unijai bankroto bylą įsiteisėjimo dienos). Tačiau, 2018 m. sausio 22 d. bylų (dokumentų) perdavimo aktas patvirtina, kad nemokumo administratoriui BŽŪB ,,Kraštovaizdis“ ir BUAB ,,Šampanėrija“ paskolų bylos buvo perduotos tik 2018 m. sausio 22 d. (Bylų (dokumentų) perdavimo akto 6.9, 6.13 punktai). Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad unijos nemokumo administratoriui apie ginčo sandorius, iš kurių ieškovė kildina unijai kilusią žalą, ir unijos valdymo organų veiksmus, suteikiant BŽŪB ,,Kraštovaizdis“ ir BUAB ,,Šampanėrija“ paskolas, tapo žinoma ne anksčiau nei 2018 m. sausio 22 d. bei nuo šios dienos prasidėjo ieškinio senaties termino eiga. Paskutinė diena pareikšti ieškinį dėl žalos atlyginimo – 2021 m. sausio 22 d.

76.       Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad ieškovė, atstovaujama nemokumo administratoriaus, ieškinį Vilniaus apygardos teismui pateikė 2021 m. sausio 22 d. 16:50 val., t. y. penktadienį po teismo darbo laiko, todėl ieškinys informacinėje sistemoje kaip ,,gautas“ užregistruotas tik 2021 m. sausio 25 d. Kadangi ieškinys pateiktas paskutinę termino dieną iki dvidešimt ketvirtos valandos 0 minučių, laikytina, kad ieškovė nepraleido sutrumpinto trejų metų ieškinio senaties termino reikalavimams dėl žalos atlyginimo atsakovams pareikšti (CPK 74 straipsnio 1 dalis).

77.       Apibendrindama nurodytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, jog ieškovė praleido ieškinio senaties terminą, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas ieškinio senaties terminą atnaujino ir ginčą išnagrinėjo iš esmės, šis pažeidimas savaime nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą sprendimą.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių, susijusių su paskolos suteikimu BŽŪB ,,Kraštovaizdis“

78.       BŽŪB ,,Kraštovaizdis“ 2013 m. sausio 15 d. kreipėsi į uniją su prašymu suteikti 130 000 Lt (37 651 Eur) paskolą apyvartinių lėšų finansavimui. 

79.       Tą pačią dieną unijos paskolų vadybininkas V. J. parengė unijos paskolų komitetui ir valdybai skirtą BŽŪB ,,Kraštovaizdis“ prašymo pristatymą, kuriame nurodė, kad įmonė užsiima grūdų, rapsų ir kitų baltyminių kultūrų surinkimu, laikinu sandėliavimu ir pristatymu Lietuvoje bei kitose Europos šalyse, teikia konsultavimo paslaugas, turi 24 vilkikus, iš kurių 13 naudoja vykdant veiklą. Nurodė, kad įmonė planuoja įsigyti automobilį Audi Q7, kurį įkeis unijai. Neigiamos informacijos apie skolininkę nerasta. Paskolų vadybininkas siūlė suteikti BŽŪB ,,Kraštovaizdis“ paskolą 36 mėn. Būklės įvertinimo suvestinėje finansiniai rodikliai įvertinti kaip geri, skirtas balas – 2; įmonės patirtis versle įvertina kaip gera, skirtas balas – 2; įmonės reputacijai skirtas balas – 2; paskolos užtikrinimo priemonėms skirtas balas – 5; bendras būklės balas – 3 (patenkinama). 

80.       Unijos paskolų komiteto 2013 m. sausio 15 d. posėdžio protokolas Nr. PK-20 patvirtina, kad posėdyje dalyvavo paskolų komiteto pirmininkas L. L. ir paskolų komiteto narė L. P., kurie balsavo ,,už“ ir nutarė siūlyti unijos valdybai suteikti BŽŪB ,,Kraštovaizdis“ paskolą.

81.       Unijos valdybos 2013 m. sausio 15 d. posėdžio protokole Nr. V-82 nurodyta, kad valdybos nariai A. Š., V. D. ir D. V. nutarė siūlyti valdybai tenkinti BŽŪB „Kraštovaizdis“ prašymą 130 000 Lt (37 651 Eur) paskolai gauti. Pritartina pirmosios instancijos teismui, kad minėtas įrašas valdybos protokole padarytas dėl rašymo apsirikimo klaidos, šalys šios aplinkybės neginčija, todėl laikytina, jog valdybos posėdžio metu pritarta paskolos suteikimui BŽŪB ,,Kraštovaizdis“.

82.       BŽŪB ,,Kraštovaizdis“ ir unija 2013 m. sausio 15 d. sudarė Paskolos sutartį Nr. P00113, kuria suteikta 130 000 Lt (37 650 Eur) paskola 36 mėn.; paskolos grąžinimo terminas – 2016 m. sausio 15 d.; metinė fiksuota palūkanų norma – 8 proc.; paskolos paskirtis – apyvartinėms lėšoms finansuoti. Prievolės pagal Paskolos sutartį Nr. P00113 užtikrintos: 1) lengvojo automobilio Audi Q7 įkeitimu; 2) K. A. (BŽŪB „Kraštovaizdis“ vadovo ir vieno iš pajininkų) laidavimu; 3) finansiniu užstatu. Paskolos sutartį Nr. P00113 unijos vardu pasirašė administracijos direktorius A. Š.

83.       BŽŪB ,,Kraštovaizdis“ 2013 m. sausio 22 d. pateikė unijai prašymą dėl suteikto kredito pertvarkymo, kuriuo prašė suteiktą paskolos sumą padidinti iki 1 000 000 Lt (289 620 Eur). Paskolos paskirtis – automobilio, buto įsigijimui ir apyvartinėms lėšoms finansuoti.

84.       Tą pačią dieną unijos paskolų vadybininkas V. J. parengė unijos paskolų komitetui ir valdybai skirtą BŽŪB ,,Kraštovaizdis“ prašymo pristatymą, kuriuo siūlė prašymą tenkinti, papildomai prievoles užtikrinant paskolos gavėjo lėšų, esančių banko sąskaitoje, užtikrinimu, taip pat numatant papildomas paskolos išmokėjimo sąlygas ir tvarką. Būklės įvertinimo suvestinėje finansiniai rodikliai įvertinti kaip geri, skirtas balas – 2; įmonės patirtis versle įvertina kaip gera, skirtas balas – 2; įmonės reputacijai skirtas balas – 2; paskolos užtikrinimo priemonėms skirtas balas – 2; bendras būklės balas – 2 (gera).

85.       Unijos paskolų komiteto 2013 m. sausio 22 d. posėdžio protokolas Nr. PK-21 patvirtina, kad posėdyje dalyvavo paskolų komiteto pirmininkas L. L. ir paskolų komiteto narė L. P., kurie balsavo ,,už“ ir nutarė siūlyti unijos valdybai patenkinti BŽŪB ,,Kraštovaizdis“ prašymą.

86.       Unijos valdybos 2013 m. sausio 15 d. posėdžio protokole Nr. V-87 nurodyta, kad valdybos nariai A. Š., V. D. ir D. V. nutarė patenkinti BŽŪB „Kraštovaizdis“ prašymą, Paskolos sutarties Nr. P00113 specialiąją dalį išdėstyti nauja redakcija.

87.       BŽŪB ,,Kraštovaizdis“ ir unija 2013 m. sausio 22 d. sudarė susitarimą dėl Paskolos sutarties Nr. P00113 pakeitimo. Specialioji sutarties dalis išdėstyta nauja redakcija. Suteikta paskola –  1 000 000 Lt (289 620 Eur); paskolos suteikimo terminas – 60 mėn.; paskolos paskirtis – apyvartinių lėšų finansavimas (950 000 Lt) ir nekilnojamojo turto įsigijimas (50 000 Lt); paskolos grąžinimo terminas – 2018 m. sausio 22 d.; metinė fiksuota palūkanų norma – 10 proc. Paskolos sutarties Nr. P00113 4 punkte numatytos prievolių užtikrinimo priemonės: 1) lengvojo automobilio Audi Q7 įkeitimas (4.1.1 punktas); 2) K. A. ir jo sutuoktinės BŽŪB ,,Kraštovaizdis“ 4 800 vnt. pajų įkeitimas (4.1.2 punktas); 3) buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – butas), įkeitimas (4.1.3 punktas); 4) žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įkeitimas (4.1.4 punktas); 5) žemės ūkio paskirties žemės sklypų, nurodytų priede Nr. 2 prie Paskolos sutarties Nr. P00113, įkeitimas (4.1.5 punktas); 6) paskolos gavėjos lėšų, esančių banko sąskaitoje, įkeitimas (4.1.6 punktas); 7) K. A. laidavimas (4.2 punktas); 8) finansinis užstatas (4.3 punktas).

88.       Paskolos Sutarties Nr. P00113 priede Nr. 2 pateikiamas 4.1.5 punkte numatytų įkeisti žemės sklypų sąrašas: 1) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 2) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 3) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 4) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 5) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 6) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 7) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 8) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 9) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 10) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 11) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 12) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 13) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 14) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 15) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 16) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). 

89.       Paskolos Sutarties Nr. P00113 7 punkte numatytos naujos paskolos išmokėjimo sąlygos ir tvarka. Pirmoji paskolos dalis (ne daugiau kaip 130 000 Lt) išmokama tik įsigaliojus K. A. laidavimui; išmokėjus pirmą paskolos dalį paskolos gavėjas privalo pateikti unijai automobilio įkeitimą; ši sąlyga yra esminė sutarties sąlyga (7.1.1 punktas). Antroji paskolos dalis (ne daugiau kaip 450 000 Lt) išmokama tik paskolos gavėjui įvykdžius 7.1.1 punkte numatytus įsipareigojimus ir įsigaliojus pajų įkeitimui; išmokėjus antrąją paskolos dalį paskolos gavėjas įsipareigoja ne vėliau kaip per 14 dienų pateikti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės ūkio paskirties žemės sklypų, nurodytų priede Nr. 2 prie sutarties, ir banko sąskaitos lėšų įkeitimus bei visų žemės sklypų turto vertinimo ataskaitas; žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės ūkio paskirties žemės sklypų, nurodytų priede Nr. 2 prie sutarties, bendra rinkos vertė negali būti mažesnė nei 1 200 000 Lt; šiame punkte numatytos sąlygos yra esminės sutarties sąlygos (7.1.2 punktas). Paskolos dalis, skirta butui įsigyti (ne daugiau kaip 50 000 Lt), išmokama paskolos gavėjui įvykdžius 7.1.1 ir 7.1.2 punktuose nurodytas sąlygas; išmokėjus šią paskolos dalį paskolos gavėjas įsipareigoja ne vėliau kaip per 10 dienų pateikti buto hipoteką; ši sąlyga yra esminė sutarties sąlyga (7.1.3 punktas). Likusi paskolos dalis išmokama tik paskolos gavėjui įvykdžius 7.1.1-7.1.3 punktuose numatytus įsipareigojimus.

90.       BŽŪB „Kraštovaizdis“ užsakymu UAB „Verslavita“ parengė 2013 m. sausio 29 d. turto vertės nustatymo ataskaitą Nr. PN-13-008, kurioje buvo nurodyta, jog 16 žemės sklypų, nurodytų šios nutarties 88 punkte, bendra rinkos vertė 2013 m. sausio 23 d. buvo 980 000 Lt (283 827,61 Eur).

91.       BŽŪB ,,Kraštovaizdis“ 2013 m. sausio 23 d. sutartinės hipotekos sutartimi įkeitė unijai 4 800 vnt. BŽŪB ,,Kraštovaizdis“ pajų (vertė, nustatyta šalių susitarimu 451 293 Lt) ir automobilį Audi Q7 (vertė, nustatyta šalių susitarimu 180 000 Lt).

92.       BŽŪB ,,Kraštovaizdis“ 2013 m. sausio 29 d. pateikė unijai prašymą dėl suteikto kredito pertvarkymo, kuriuo prašė suteiktą paskolos sumą padidinti iki 1 040 000 Lt (301 205 Eur), nes prognozuojamos didesnės išlaidos transporto kurui ir pradinėms draudimo įmokoms.

93.       Tą pačią dieną unijos paskolų vadybininkas V. J. parengė unijos paskolų komitetui ir valdybai skirtą BŽŪB ,,Kraštovaizdis“ prašymo pristatymą, kuriuo siūlė prašymą tenkinti, pakeičiant sutarties 7 punktą dėl paskolos išmokėjimo sąlygų ir tvarkos.

94.       Unijos paskolų komiteto 2013 m. sausio 29 d. posėdžio protokolas Nr. PK-24 patvirtina, kad posėdyje dalyvavo paskolų komiteto pirmininkas L. L. ir paskolų komiteto narė L. P., kurie balsavo ,,už“ ir nutarė siūlyti unijos valdybai patenkinti BŽŪB ,,Kraštovaizdis“ prašymą.

95.       Unijos valdybos 2013 m. sausio 29 d. posėdžio protokole Nr. V-91 nurodyta, kad valdybos nariai A. Š., V. D. ir D. V. nutarė patenkinti BŽŪB „Kraštovaizdis“ prašymą ir pakeisti Paskolos sutarties Nr. P00113 2.1.2, 2.1.3, 7 punktus.

96.       BŽŪB ,,Kraštovaizdis“ ir unija 2013 m. sausio 29 d. sudarė susitarimą dėl Paskolos sutarties Nr. P00113 pakeitimo, kuriuo pakeistas sutarties 2.1.2 punktas, 2.1.3 punktas ir 7 punktas. Suteikiama paskolos suma 1 040 000 Lt (2.1.2 punktas); paskolos paskirtis – apyvartinių lėšų finansavimas (990 000 Lt) ir nekilnojamojo turto įsigijimas (50 000 Lt). Pakeista Paskolos Sutarties Nr. P00113 7 punkte numatyta paskolos išmokėjimo sąlygos ir tvarka.

97.       BŽŪB ,,Kraštovaizdis“ 2013 m. vasario 1 d. sutartinės hipotekos sutartimi įkeitė unijai 13 žemės sklypų: 1) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (vertė, nustatyta turto vertintojos 3 000 Lt); 2) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (vertė, nustatyta turto vertintojos 14 000 Lt); 3) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (vertė, nustatyta turto vertintojos 23 000 Lt); 4) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (vertė, nustatyta turto vertintojos 18 000 Lt); 5) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (vertė, nustatyta turto vertintojos 37 000 Lt); 6) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (vertė, nustatyta turto vertintojos 23 000 Lt); 7) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (vertė, nustatyta turto vertintojos 54 000 Lt); 8) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (vertė, nustatyta turto vertintojos 59 000 Lt); 9) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (vertė, nustatyta turto vertintojos 62 000 Lt); 10) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (vertė, nustatyta turto vertintojos 84 000 Lt); 11) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). (vertė, nustatyta turto vertintojos 110 000 Lt); 12) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (vertė, nustatyta turto vertintojos 112 000 Lt); unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (vertė, nustatyta turto vertintojos 297 000 Lt).

98.       BŽŪB ,,Kraštovaizdis“ 2013 m. vasario 11 d. sutartinės hipotekos sutartimi įkeitė unijai butą (vertė, nustatyta šalių susitarimu 60 000 Lt).

99.       BŽŪB ,,Kraštovaizdis“ 2013 m. vasario 11 d. sutartinės hipotekos sutartimi įkeitė esamas ir būsimas lėšas BŽŪB ,,Kraštovaizdis“ banko sąskaitoje (bendra vertė 1 040 000 Lt).

100.       BŽŪB ,,Kraštovaizdis“ 2013 m. kovo 8 d. sutartinės hipotekos sutartimi įkeitė unijai žemės sklypus: 1) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (vertė, nustatyta šalių susitarimu 43 000 Lt); 2) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (vertė, nustatyta šalių susitarimu 37 000 Lt); 3) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (vertė, nustatyta šalių susitarimu 280 000 Lt).

101.       BŽŪB ,,Kraštovaizdis“ 2013 m. liepos 26 d. kreipėsi į uniją su prašymu padidinti suteiktą paskolą iki 1 100 000 Lt (318 582,02 Eur). Nurodė, kad reikia papildomų apyvartinių lėšų veiklos vykdymui. 

102.       Tą pačią dieną unijos paskolų vadybininkas V. J. parengė unijos paskolų komitetui ir valdybai skirtą BŽŪB ,,Kraštovaizdis“ prašymo pristatymą, kuriuo siūlė prašymą tenkinti, papildomai užtikrinant prievolių įvykdymą įmonės pirmine hipoteka.

103.       Unijos paskolų komiteto 2013 m. liepos 26 d. posėdžio protokolas Nr. PK-58 patvirtina, kad posėdyje dalyvavo paskolų komiteto pirmininkas L. L., paskolų komiteto nariai L. P. ir D. A., kurie balsavo ,,už“ ir nutarė siūlyti unijos valdybai patenkinti BŽŪB ,,Kraštovaizdis“ prašymą.

104.       Unijos valdybos 2013 m. liepos 26 d. posėdžio protokole Nr. V-250 nurodyta, kad valdybos nariai V. D. ir D. V. nutarė patenkinti BŽŪB „Kraštovaizdis“ prašymą ir pakeisti Paskolos sutarties Nr. P00113 sąlygas.

105.       Unijos stebėtojų tarybos 2013 m. liepos 26 d. posėdžio protokolas patvirtina, kad stebėtojų tarybos pirmininkas L. V., stebėtojų tarybos nariai K. V. ir Č. O. balsavo ,,už“ ir pritarė Paskolos sutarties Nr. P00113 sąlygų pakeitimui.

106.       BŽŪB ,,Kraštovaizdis“ ir unija 2013 m. liepos 26 d. sudarė susitarimą dėl Paskolos sutarties Nr. P00113 pakeitimo. Numatyta paskolos suma 1 110 000 Lt (2.1.2 punktas). Prievolės pagal sutartį papildomai užtikrintos įmonės hipoteka, be unijos sutikimo uždraudžiant disponuoti reikalavimo teisėmis į grąžintinas PVM lėšas iš VMI ir gautomis grąžintomis PVM lėšomis.

107.       BŽŪB ,,Kraštovaizdis“ ir unija 2013 m. gruodžio 10 d. sudarė įmonės hipotekos sutartį (įkeičiamo turto vertė, nustatyta šalių susitarimu 15 645 987 Lt).

108.       BŽŪB ,,Kraštovaizdis“ 2014 m. sausio 30 d. pateikė unijai prašymą pakeisti sutarties sąlygas, pakeisti paskolos grąžinimo grafiką, išdėstyti ir (ar) sumažinti susikaupusias neapmokėtas sumas. Tą pačią dieną unijos paskolų vadybininkas V. J. parengė unijos paskolų komitetui ir valdybai skirtą BŽŪB ,,Kraštovaizdis“ prašymo pristatymą, kuriuo siūlė prašymą tenkinti. Unijos paskolų komiteto 2014 m. sausio 30 d. posėdžio protokolas Nr. PK-102 patvirtina, kad posėdyje dalyvavo paskolų komiteto pirmininkas L. L., paskolų komiteto narys D. A., kurie balsavo ,,už“ ir nutarė siūlyti unijos valdybai patenkinti BŽŪB ,,Kraštovaizdis“ prašymą. Unijos valdybos 2014 m. sausio 30 d. posėdžio protokole Nr. V-400 nurodyta, kad valdybos nariai V. D., A. B., I. K. (valdybos pirmininkė) nutarė patenkinti BŽŪB „Kraštovaizdis“ prašymą ir pakeisti Paskolos sutarties Nr. P00113 sąlygas. BŽŪB ,,Kraštovaizdis“ ir unija 2014 m. sausio 30 d. sudarė susitarimą dėl Paskolos sutarties Nr. P00113 pakeitimo, išdėstant sutartį nauja redakcija. Unijos stebėtojų tarybos 2014 m. sausio 30 d. protokolas pavirtina, kad unijos stebėtojų tarybos nariai L. V. ir Č. O. pritarė Paskolos sutarties Nr. P00113 pakeitimui.

109.       Atsižvelgiant į tai, kad skolininkė netinkamai vykdė savo prievoles, t. y. nesilaikė paskolos grąžinimo grafiko, paskolų vadybininkas V. J. 2014 m. gruodžio 11 d. pateikė Paskolos sutarties Nr. P00113 nutraukimo pasiūlymą unijos valdybai. Unijos valdybos 2014 m. gruodžio 11 d. protokolas Nr. V-602 patvirtina, kad unijos valdyba pritarė Paskolos sutarties Nr. P00113 nutraukimui ir nutarė siūlyti stebėtojų tarybai sutartį nutraukti.

110.       Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2‑5196‑562/2016 ŽŪB „Kraštovaizdis“ iškelta bankroto byla. Bankroto byloje patvirtintas 151 096,34 Eur dydžio ieškovės finansinis reikalavimas. BŽŪB „Kraštovaizdis“ bankroto byloje Nr. B2-1686-275/2020 Vilniaus apygardos teismas 2020 m. sausio 23 d. priėmė sprendimą dėl BŽŪB ,,Kraštovaizdis“ pabaigos. Ieškovės finansinis reikalavimas bankroto byloje nebuvo patenkintas.

111.       Byloje kilo ginčas dėl unijai kilusios žalos, BŽŪB ,,Kraštovaizdis“ negrąžinus suteiktos paskolos unijai.

Dėl turto vertintojos atsakomybės

112.       Byloje nustatyta, kad ieškovė reikalavimą dėl žalos atlyginimo reiškė ne tik kredito unijos valdybos ir paskolų komiteto nariams, bet ir unijai įkeistų žemės sklypų vertinimą atlikusiai UAB „Verslavita“, motyvuodama tuo, jog įkeistų žemės sklypų vertės buvo nustatytos akivaizdžiai neteisingai.

113.       Pirmosios instancijos teismas, palyginęs 2013 m. ir 2016 m. UAB ,,Verslavita“ atliktus tų pačių žemės sklypų vertinimus, nustatė, kad 2013 m. vertinime nustatyta akivaizdžiai neteisinga žemės sklypų vertė, todėl sprendė, jog turto vertintoja yra solidariai atsakinga su paskolų komiteto ir valdybos nariais dėl unijai kilusios žalos.

114.       UAB ,,Verslavita“ apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, nurodydama šiuo motyvus: pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, kad UAB ,,Verslavita“ 2013 m. turto vertės nustatymo ataskaita Nr. PN-13-008 parengta ir užsakovei pateikta tik 2013 m. vasario 4 d., todėl ataskaitos duomenys negalėjo padaryti įtakos unijos paskolų komiteto ir valdybos veiksmams priimant sprendimus dėl paskolos suteikimo ir padidinimo BŽŪB ,,Kraštovaizdis“; ieškovė nepateikė į bylą įrodymų, kad 2013 m. nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita Nr. PN-13-008 neatitiktų TVVPĮ 22 straipsnio keliamų reikalavimų; pirmosios instancijos teismas nepagrįstai perkėlė įrodinėjimo naštą atsakovei, teigdamas, kad ne ieškovė turi įrodyti ieškinį, o atsakovė turi įrodyti žemės sklypų rinkos vertę; teismas neįvertino, kad atsakovė nėra sutarties, iš kurios kildinama žala, šalis, o prievolės dalykas yra dalus, todėl atsakovei solidarioji prievolė pagal įstatymą nepreziumuojama; atsakovė neatliko neteisėtų veiksmų, taip pat nėra priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų ir kilusios žalos.

115.       Teisėjų kolegija nustatė, kad UAB ,,Verslavita“ 2013 m. sausio 29 d. turto vertinimo ataskaitoje Nr. PN-13-008 nurodyta, jog žemės sklypai apžiūrėti 2013 m. sausio 23 d., o ataskaita surašyta 2013 m. sausio 29 d. Nesutiktina su UAB ,,Verslavita“, kad ataskaita buvo parengta ir BŽŪB ,,Kraštovaizdis“ perduota tik 2013 m. vasario 4 d., nes bylos duomenys patvirtina, jog 2013 m. vasario 1 d. sutartinės hipotekos sutartimi unijos naudai buvo įkeista 13 žemės sklypų, kurių vertė nustatyta pagal UAB ,,Verslavita“ 2013 m. sausio 29 d. turto vertinimo ataskaitoje nurodytas žemės sklypų vertes. Be kita ko, unijos 2013 m. sausio 24 d. turto vertintojo A. Š. nekilnojamojo turto vertinimo kokybės kontrolės aktas patvirtina, kad, įvertinus UAB ,,Verslavita“ 2013 m. sausio 23 d. atliktą turto vertinimo ataskaitą, pritarta joje nustatytai turto vertei  (BŽŪB ,,Kraštovaizdis“ paskolos bylos II dalis, 457 psl.), todėl darytina išvada, jog turto vertinimo ataskaita parengta ir unijai pateikta ne vėliau nei 2013 m. sausio 24 d.

116.       Unijai buvo įkeisti šios nutarties 88 punkte nurodyti žemės sklypai, išskyrus žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas 2013 m. UAB ,,Verslavita“ turto vertinimo ataskaitoje Nr. PN-13-008 nurodytas žemės sklypų rinkos vertes lygino su BŽŪB ,,Kraštovaizdis“ užsakymu UAB ,,Verslavita“ atliktoje 2016 m. turto vertinimo ataskaitoje Nr. PN-16-084 nustatytomis žemės sklypų vertėmis ir nustatė, kad 2016 m. ataskaitoje nurodoma tų pačių žemės sklypų rinkos vertė yra 106 627,61 Eur mažesnė nei 2013 m. ataskaitoje. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, nustatė, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai apskaičiavo 2013 m. ir 2016 m. ataskaitose nurodytų žemės sklypų rinkos verčių skirtumą. Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, UAB ,,Verslavita“ 2013 m. ataskaitoje numatytas žemės sklypų vertes tikslinga lyginti ne tik su 2016 m. vertinimo ataskaitoje nurodytomis vertėmis, bet ir su Nekilnojamojo turto registro išrašuose numatytomis vidutinėmis žemės sklypų rinkos vertėmis, nustatytomis masinio turto vertinimo metu:

116.1.                      žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vertė, nustatyta turto vertintojos 2013 m. –  3 000 Lt (868,86 Eur); 2012 m. sausio 12 d. masinio turto vertinimo metu – 1 300 Lt (376,51 Eur); 2013 m. sausio 28 d. masinio turto vertinimo metu – 513 Eur; 2016 m. turto vertintojos – 1 300 Eur; 

116.2.                      žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vertė, nustatyta turto vertintojos 2013 m. – 14 000 Lt (4 054,68 Eur); 2012 m. sausio 1 d. masinio turto vertinimo metu – 1 135 Lt (328,72 Eur); 2013 m. sausio 28 d. masinio turto vertinimo metu – 387 Eur; 2016 m. turto vertintojos – 1 600 Eur;

116.3.                      žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vertė, nustatyta turto vertintojos 2013 m. – 23 000 Lt (6 661,26 Eur); 2011 m. balandžio 20 d. masinio turto vertinimo – 13 700 Lt (3 967,79 Eur); 2013 m. sausio 25 d. masinio turto vertinimo metu – 4 034 Eur; 2016 m. turto vertintojos – 2 100 Eur;

116.4.                      žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vertė, nustatyta  2013 m. turto vertintojos – 18 000 Lt (5 213,16 Eur); 2011 m. rugsėjo 13 d. masinio turto vertinimo metu – 3 000 Lt (868,86 Eur); 2013 m. sausio 25 d. masinio turto vertinimo metu – 1 057 Eur; 2016 m. turto vertintojos – 4 000 Eur.;

116.5.                      žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vertė, nustatyta turto vertintojos 2013 m. – 37 000 Lt (10 715,94 Eur); 2011 m. balandžio 15 d. masinio turto vertinimo metu – 22 600 Lt (6 545,41 Eur); 2013 m. sausio 25 d. masinio turto vertinimo metu – 6 657 Eur; 2016 m. turto vertintojos – 3 200 Eur;

116.6.                      žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vertė, nustatyta turto vertintojos 2013 m. – 23 000 Lt (6 661,26 Eur); 2012 m. sausio 11 d. masinio turto vertinimo metu – 1 800 Lt (521,32 Eur); 2013 m. sausio 28 d. masinio turto vertinimo metu – 672 Eur; 2016 m. turto vertintojos – 3 000 Eur;

116.7.                      žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vertė, nustatyta turto vertintojos 2013 m. – 54 000 Lt (15 639,48 Eur); 2012 m. sausio 11 d. masinio turto vertinimo metu – 2 800 Lt (810,94 Eur); 2013 m. sausio 28 d. masinio turto vertinimo metu – 982 Eur; 2016 m. turto vertintojos – 5 800 Eur;

116.8.                      žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vertė, nustatyta turto vertintojos 2013 m. – 59 000 Lt (17 087,58 Eur); 2012 m. gegužės 21 d. masinio turto vertinimo metu – 6 933 Lt (2 007,94 Eur); 2013 m. sausio 28 d. masinio turto vertinimo metu – 2 355 Eur; 2016 m. turto vertintojos – 7 300 Eur;

116.9.                      žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vertė, nustatyta turto vertintojos 2013 m. – 62 000 Lt (17 956,44 Eur); 2012 m. gegužės 21 d. masinio turto vertinimo metu – 5 756 Lt (1 667,05 Eur); 2013 m. sausio 28 d. masinio turto vertinimo metu – 2 100 Eur; 2016 m. turto vertintojos – 7 600 Eur;

116.10.                      žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vertė, nustatyta turto vertintojos 2013 m. – 84 000 Lt (24 328,08 Eur); 2012 m. sausio 11 d. masinio turto vertinimo metu – 4 200 Lt (1 216,40 Eur); 2013 m. sausio 28 d. masinio turto vertinimo metu – 1 567 Eur; 2016 m. turto vertintojos – 12 400 Eur;

116.11.                      žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vertė, nustatyta turto vertintojos 2013 m. –  110 000 Lt (31 858,20 Eur); 2011 m. rugsėjo 14 d. masinio turto vertinimo metu – 12 700 Lt (3 678,17 Eur); 2013 m. sausio 25 d. masinio turto vertinimo metu – 4 493 Eur; 2016 m. turto vertintojos – 20 500 Eur;

116.12.                      žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vertė, nustatyta turto vertintojos 2013 m. – 112 000 Lt (32 437,44 Eur); 2012 m. gegužės 21 d. masinio turto vertinimo metu – 4 800 Lt (1 390,18 Eur); 2013 m. sausio 28 d. masinio turto vertinimo metu – 1 796 Eur; 2016 m. turto vertintojos – 16 500 Eur;

116.13.                      žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vertė, nustatyta turto vertintojos 2013 m. – 297 000 Lt (86 017,15 Eur); 2011 m. rugsėjo 13 d. masinio turto vertinimo metu – 35 400 Lt (10 252,55 Eur); 2013 m. sausio 25 d. masinio turto vertinimo metu – 12 512 Eur; 2016 m. turto vertintojos – 54 400 Eur;

116.14.                      žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vertė, nustatyta turto vertintojos 2013 m. –  43 000 Lt (12 453,66 Eur); 2011 m. balandžio 13 d. masinio turto vertinimo metu – 5 416 Lt (1 568,58  Eur); 2013 m. sausio 28 d. masinio turto vertinimo metu – 1 847 Eur; 2016 m. turto vertintojos – 4 800 Eur; 

116.15.                      žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vertė, nustatyta 2013 m. turto vertintojos –  37 000 Lt (10 715,94 Eur); 2011 m. kovo 22 d. masinio turto vertinimo metu – 3 600 Lt (1 042,63 Eur); 2013 m. sausio 28 d. masinio turto vertinimo metu – 1 103 Eur; 2016 m. turto vertintojos – 6 600 Eur.

117.       Taigi, bendra 15 unijai įkeistų žemės sklypų vertė, nustatyta 2013 m. UAB ,,Verslavita“ turto vertinimo ataskaitoje – 282 669,13 Eur; Nekilnojamojo registro duomenimis 2013 m. aptartų žemės sklypų bendra vidutinė rinkos vertė – 42 075 Eur; UAB ,,Verslavita“ 2016 m. turto vertinimo ataskaitoje nustatyta tų pačių žemės sklypų rinkos vertė – 151 100 Eur. UAB ,,Verslavita“ 2013 m. ataskaitoje nustatyta žemės sklypų vertė beveik 7 kartus viršija 2013 m. vidutinę rinkos vertę, nustatytą masinio vertinimo metu, taip pat beveik dvigubai viršija pačios UAB ,,Verslavita“ 2016 m. nustatytą bendrą žemės sklypų rinkos vertę.

118.       Nors atsakovė UAB ,,Verslavita“ teigė, kad 2016 m. vertinimo metu turto būklė pablogėjo, be kita ko, dėl žemės sklypams pritaikyto arešto, UAB ,,Verslavita“ 2016 m. turto vertinimo ataskaitos 11 psl. pažymėta, jog turtas vertintas darant prielaidą, kad turtas neareštuotas. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu taip pat įrodinėjo, kad 2016 m. turto vertė sumažėjo, tačiau objektyvių duomenų, kurių pagrindu galima daryti išvadą dėl per 3 m. beveik dvigubai sumažėjusios žemės sklypų vertės ir (ar) vertės sumažėjimo priežasčių nepateikė. Pažymėtina, kad remiantis viešai skelbiamais valstybės įmonės Registrų centro duomenimis nuo 2013 m. iki 2017 m. žemės ūkio paskirties sklypų kaina, atitinkamai ir vertė kilo. Žemės ūkio paskirties sklypų vertės kilimą atitinkamai patvirtina ir pirmiau aptarti duomenys apie masinio vertinimo metu nustatytų žemės sklypų vertės didėjimą. Atsižvelgiant į aptartus argumentus, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad UAB ,,Verslavita“ 2013 m. turto vertinimo ataskaitoje nurodytos akivaizdžiai neteisingos žemės sklypų vertės.

119.       Pagal TVVPĮ 6 straipsnio 1 dalį turto vertė nustatoma vadovaujantis rinkos ekonomikos logika bei kriterijais, rinkos ir ekonominių sąlygų tyrimų bei stebėjimų rezultatais. Turto vertė nustatoma laikantis apdairumo ir atsargumo siekiant nepažeisti turto savininko teisių, taip pat turto pakeitimo kitu turtu bei alternatyvaus turto panaudojimo principų (nurodyto straipsnio 2 dalis). Šio įstatymo 12 straipsnyje reglamentuojamos turtą vertinančių įmonių ir vertintojų pareigos, be kita ko, nustatyta, kad savo veikloje turtą vertinanti įmonė ir vertintojas privalo sąžiningai ir rūpestingai atlikti pareigas, profesionaliai atlikti vertinimą (2 punktas). Turtą vertinanti įmonė atsako už atlikto vertinimo teisingumą, jo atlikimo terminus teisės aktų ir sutartyje tarp įmonės bei užsakovo nustatyta tvarka, taip pat atlygina užsakovui žalą, atsiradusią dėl netinkamai atliktų įsipareigojimų (TVVPĮ 13 straipsnis).

120.       Nagrinėjamu atveju atsakovė UAB „Verslavita“ (turto vertintoja) parengė teisės aktų reikalavimų neatitinkančią 2013 m. ataskaitą, kurioje neteisingai nurodytos žemės sklypų vertės. Atsakovė UAB „Verslavita“ nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teisme neįrodinėjo, kad 2013 m. ataskaitos surašymo metu vertinto turto rinkos vertė atitiko ataskaitoje nurodytą vertę ir jog įvertintas turtas galėjo būti parduotas už ataskaitoje nurodytą rinkos kainą.

121.       Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su atsakovės UAB ,,Verslavita“ argumentu, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą bylos šalims. Bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Taigi, ieškovė turėjo įrodyti, kad 2013 m. ataskaitoje nustatyta neteisinga turto vertė, o atsakovė, gindamasi nuo pareikštų reikalavimų, priešingai – jog ataskaitoje nustatyta teisinga turto vertė. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad ieškovė įrodė aplinkybes, kuriomis grindė savo reikalavimus, o atsakovė neįrodė aplinkybių, kuriomis grindė atsikirtimus į ieškovės reikalavimus, todėl teisėjų kolegija nenustatė pagrindo konstatuoti netinkamo įrodinėjimo naštos paskirstymo tarp ieškovės ir atsakovės UAB ,,Verslavita“.

122.       Kasacinis teismas aptariamu aspektu analogiškose bylose ne kartą buvo sprendęs dėl turto vertintojos atsakomybės ir nurodęs, kad turto vertintoja savo veiksmais (neteisingos turto vertinimo ataskaitos parengimu) prisideda prie žalos unijai kilimo sąlygų sudarymo, sukurdama tam prielaidas. Dėl neteisingai atlikto įkeičiamo turto vertinimo užtikrinimo priemonė neįvykdė jai skirtos funkcijos. Atsakovė, elgdamasi kaip protingas ir apdairus asmuo, neteisėtų veiksmų atlikimo metu turėjo galimybę numatyti žalingų padarinių atsiradimą subjektui, kuris remsis jos parengta neteisinga turto vertinimo ataskaita. Atsakovė UAB „Verslavita“, būdama turto vertinimo srities profesionalė, turto rinkos vertės nustatymo užstatui tikslu įvertindama žemės sklypus, turėjo suprasti, kad jos parengta neteisinga turto vertinimo ataskaita sukels teisines pasekmes, t. y. bus panaudota kaip atitinkamą žemės sklypo rinkos vertę pagrindžiantis dokumentas. Atsakovė pažeidė TVVPĮ 12 straipsnio 1, 2 dalyse nustatytas pareigas, taip pat CK 6.263 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą rūpestingumo pareigą. Rizika, kad neteisingai parengta turto vertinimo ataskaita nebus kvestionuojama ją gavusių suinteresuotų asmenų, šie asmenys ją priims kaip teisingą ir ja remdamiesi priims atitinkamus sprendimus, tenka tokią ataskaitą parengusiam subjektui. Todėl nagrinėjamu atveju egzistuoja teisinis priežastinis ryšys tarp UAB „Verslavita“ neteisėtų veiksmų ir unijos patirtos žalos (CK 6.247 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-320-916/2019; 2020 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-53-611/2020).

123.       Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad nors atsakovės (turto vertintojos) atžvilgiu gali būti nustatytas tik netiesioginis priežastinis ryšys (atsakovės veiksmai nebuvo tiesioginė žalos atsiradimo priežastis, bet jie sudarė sąlygas žalai atsirasti), tačiau atsakovės kalti neteisėti veiksmai, kuriais padaryta žala, susiję apskritai su visos žalos, ne tik su tam tikros jos dalies, atsiradimu. Dėl to yra pagrindas konstatuoti žalos nedalomumą bei veiksmų bendrumą objektyviąja prasme, nes kiekvienas iš pažeidėjų – atsakovė (turto vertintoja) ir paskolų komiteto bei valdybos nariai – prisidėjo prie žalos atsiradimo iš esmės, be jų žala (visa apimtimi) apskritai nebūtų atsiradusi. Objektyvusis atsakovės (turto vertintojos) bendrininkavimas pakankamas solidariajai atsakomybei konstatuoti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-53-611/2020 72 punktą).

124.       Nagrinėjamu atveju atsakovės UAB ,,Verslavita“ parengta 2013 m. turto vertinimo ataskaita unijos paskolų komiteto ir valdybos nariai rėmėsi priimdami 2013 m. sausio 22 d. sprendimus padidinti BŽŪB ,,Kraštovaizdis“ paskolos sumą nuo 130 000 Lt (37 651 Eur) iki 1 000 000 Lt (289 620 Eur), 2013 m. sausio 29 d. sprendimus padidinti paskolos sumą nuo 1 000 000 Lt (289 620 Eur) iki 1 040 000 Lt (301 205 Eur), 2013 m. liepos 26 d. sprendimus padidinti paskolą sumą nuo iki 1 040 000 Lt (301 205 Eur) iki 1 100 000 Lt (318 582,02 Eur).  Nors turto vertintoja neturėjo įtakos pirminiam paskolų komiteto ir valdybos 2013 m. sausio 15 d. sprendimui suteikti 130 000 Lt (37 651 Eur) paskolą, atsižvelgiant į tai, kad didinant paskolos sumą vėlesniais sprendimais pateiktos užtikrinimo priemonės (žemės sklypų įkeitimo) reali vertė nebuvo pakankama, jog kompensuotų (padengtų) atitinkamą padidėjusios paskolos sumą, į tai, kad dalis paskolos yra padengta ir prašoma priteisti žala yra mažesnė nei visa BŽŪB ,,Kraštovaizdis“ suteikta paskola, teisėjų kolegija šiuo atveju konstatuoja žalos nedalomumą bei turto vertintojos bei kitų atsakovų veiksmų bendrumą objektyviąja prasme. Aptariamu aspektu įvertintinas ir reikalavimo dydis, ir skirtingas turto vertės skirtumas 2013 m. bei 2016 m.

Dėl unijos paskolų komiteto ir valdybos narių atsakomybės

125.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad paskolų komiteto ir valdybos nariai netinkamai atliko BŽŪB ,,Kraštovaizdis“ finansinės būklės vertinimą bei netinkamai kontroliavo suteiktos paskolos panaudojimą.

126.       Atsakovai D. A. ir L. P. pateikė apeliacinius skundus, kuriais ginčija pirmosios instancijos teismo išvadas dėl nustatytų atsakovų neteisėtų veiksmų. Atsakovas L. L. prisidėjo prie D. A. apeliacinio skundo. Apeliantai iš esmės nurodo tris argumentų grupes dėl nesutikimo su pirmosios instancijos teismo išvadomis: dėl netinkamai nustatytų atsakovų neteisėtų veiksmų; dėl atsakovų veiksmų, prisidėjusių prie žalos atsiradimo, neindividualizavimo; dėl kitų prie žalos prisidėjusių asmenų neįtraukimo į bylą atsakovais.

127.       Ginčo laikotarpiu galiojusi aktuali KUĮ 2 straipsnio 4 dalis nustatė, kad kredito unija – tai kredito įstaiga, kuri tenkina savo narių ūkinius ir socialinius poreikius ir turi licenciją verstis, ir verčiasi indėlių ir kitų grąžintinų lėšų priėmimu iš šiame įstatyme nustatytų neprofesionalių rinkos dalyvių ir jų skolinimu, taip pat turi teisę verstis kitų KUĮ nustatytų finansinių paslaugų teikimu šio įstatymo nustatytiems asmenims ir prisiima su tuo susijusią riziką bei atsakomybę.

128.       Juridinis asmuo, būdamas savarankiškas civilinės teisės subjektas, ūkinėje komercinėje veikloje dalyvauja veikdamas per savo organus, kurių kompetenciją ir funkcijas nustato atitinkamos teisinės formos juridinius asmenis reglamentuojantys įstatymai ir juridinio asmens steigimo dokumentai (CK 2.82 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 2.82 straipsnio 2 dalį kiekvienas juridinis asmuo turi turėti vienasmenį ar kolegialų valdymo organą ir dalyvių susirinkimą, jeigu steigimo dokumentuose ir juridinių asmenų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nenurodyta kitokia organų struktūra.

129.       Pagal KUĮ 21 straipsnio 1 dalies nuostatas kredito unijoje turi būti šie organai: kredito unijos visuotinis narių susirinkimas, stebėtojų taryba, valdyba ir administracijos vadovas. Kaip yra išaiškinęs kasacinis teismas, šių organų funkcijos ir atsakomybė už jų nevykdymą yra skirtingi, nes vieni jų atlieka kredito unijos valdymo funkciją, kuri paprastai apima juridinio asmens veiklos planavimą, organizavimą, vadovavimą ir kontrolę, o kiti – priežiūros funkciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-53-611/2020).

130.       Kredito unijos valdymo organai yra kredito unijos valdyba ir kredito unijos administracijos vadovas (KUĮ 21 straipsnio 2 dalis). Visų kredito unijos valdymo organų veikla turėtų būti sukoncentruota į strateginių tikslų įgyvendinimą, atsižvelgiant į prioritetinį siekį tenkinti narių poreikius ir kaupti tvarų kredito unijos kapitalą. KUĮ apibrėžia kredito unijos valdybos kompetenciją (KUĮ 28 straipsnio 3 dalis) ir administracijos vadovo kompetenciją (KUĮ 29 straipsnio 7 dalis), iš to galima spręsti, kad administracijos vadovas atlieka daugiausia administracines funkcijas, pavyzdžiui, organizuoja ir vykdo kredito unijos ūkinę finansinę veiklą, kredito unijos vardu sudaro sandorius su kredito unijos nariais ir trečiaisiais asmenimis, sudaro darbo sutartis su darbuotojais, o valdyba yra atsakinga už kredito unijos strateginių tikslų įgyvendinimą, nes ji renka ir atšaukia administracijos vadovą, tvirtina lėšų skolinimosi, įskaitant indėlius, ir skolinimo taisykles, priima sprendimus dėl disponavimo kredito unijos turtu ir ilgalaikio turto įsigijimo, ilgalaikių paskolų paėmimo ir suteikimo, laidavimo ar garantavimo už kitų asmenų prievoles, jei turto vertė ar sandorių suma neviršija 1/10 kredito unijos nuosavo kapitalo, tvirtina kredito unijos turto investavimo taisykles ir kt.

131.       Atsakomybė kredito unijos vadovams už jų pareigų tinkamą nevykdymą pirmiausia grindžiama jų santykiu su kredito unija, kuri kyla iš pasitikėjimu tarp unijos ir jos vadovų pagrįstų pareigų. Tokios fiduciarinės pareigos įtvirtintos CK 2.87 straipsnyje. Pagal CK 2.87 straipsnį juridinio asmens valdymo organo narys (vadovas) privalo veikti sąžiningai ir protingai (CK 2.87 straipsnio 1 dalis) ir būti lojalus, laikytis konfidencialumo (CK 2.87 straipsnio 2 dalis), vengti interesų konflikto (CK 2.87 straipsnio 3, 5 dalys), savo turto nepainioti su juridinio asmens turtu, nesinaudoti bendrovės galimybėmis (CK 2.87 straipsnio 4 dalis), informuoti apie sandorių sudarymą su juridiniu asmeniu, kurio vadovas jis yra (CK 2.87 straipsnio 6 dalis), pranešti apie interesų konfliktą. CK 2.87 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas CK 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenustato kitaip.

132.       Remiantis KUĮ 30 straipsnio 1 dalimi, kredito unijos valdybos nariai yra prilyginami kredito unijos vadovams. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kredito unijos valdybos narių kompetencijai priskirtinos ne tik specifinės pareigos, būdingos būtent tokio juridinio asmens kolegialaus valdymo organui ir jo nariams, bet ir bendrosios fiduciarinės pareigos, kurios būdingos visų juridinių asmenų valdymo organų nariams (CK 2.87 straipsnio 1–4 dalys). Netinkamas šių pareigų vykdymas gali būti pagrindas kredito unijos valdybos nario (narių) civilinei atsakomybei atsirasti (CK 2.87 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-397-684/2019, 30 punktas). Taigi, kredito unijos valdybos nariams civilinė atsakomybė kyla CK 2.87 straipsnio 7 dalies pagrindu, kaip fiduciarines pareigas priimant žalingą (nenaudingą) sprendimą (nutarimą) pažeidusiems juridinio asmens valdymo organo nariams.

133.       Vertinant paskolų komiteto narių atsakomybę pažymėtina tai, kad paskolų komiteto nariai nėra kredito unijos valdymo organo nariai ir jiems atsakomybė nėra taikoma tuo pačiu pagrindu kaip ir kredito unijos vadovams. Kita vertus, paskolų komitetas yra privalomas kredito unijos organas (KUĮ 32 straipsnio 3 dalis), kurio narius iš kredito unijos narių renka visuotinis narių susirinkimas (KUĮ 33 straipsnio 1 dalis). Paskolų komiteto nariai kaip ir visi kiti kredito unijos nariai privalo narių teisėmis naudotis ir pareigas atlikti taip, kad kredito unija veiktų stabiliai ir patikimai (KUĮ 13 straipsnio 9 dalis), o už kredito unijai padarytą žalą atsako CK nustatyta tvarka (KUĮ 20 straipsnis).

134.       Unijos įstatų (2012 m. spalio 25 d. redakcija) 5.45 punkte numatytos unijos valdybos funkcijos. Unijos valdyba priima sprendimus dėl disponavimo unijos turtu ir ilgalaikio turto įsigijimo, ilgalaikių paskolų paėmimo ir suteikimo, laidavimo ar garantavimo už kitų asmenų prievoles, jei turto vertė ar sandorių suma neviršija 1/10 unijos nuosavo kapitalo. Įstatų 5.67 punkte numatyta, kad paskolų komitetas nagrinėja unijos narių prašymus dėl paskolų, numato paskolos išmokėjimo ir grąžinimo sąlygas ir tvarką bei teikia pasiūlymus dėl šių klausimų unijos valdybai ar administracijos vadovui, taip pat svarsto laiku negrąžinamas paskolas bei teikia pasiūlymus valdybai ir (ar) administracijos vadovui.

135.       Unijos paskolų teikimo, grąžinimo ir administravimo taisyklėse (redakcija, galiojusi nuo 2011 m. kovo 9 d. iki 2013 m. gegužės 23 d.) buvo numatyta, kad sprendimus suteikti paskolą priima kredito unijos valdyba, esant paskolų komiteto pritarimui (III dalies 1.2 punktas). Taisyklių IV dalies 1.5 punkte numatyta, kad paskolos vadybininkas arba klientų aptarnavimo specialistas patikrina, ar skolininkas teisingai užpildė prašymą išduoti paskolą. Surinkus visus reikalingus dokumentus ir informaciją specialistas paskolos teikimo formą perduoda paskolų komitetui, kuris atlieka paskolos paraiškos nagrinėjimą (tikrina skolininko duomenis, tikrina, ar pateikti visi dokumentai, tikrina skolininko turtinę būklę, registrų duomenis, atlieka finansinį skolininko vertinimą) (III dalies 2.1, 2.2 punktai). Atlikus paskolos paraiškos nagrinėjimą paskolos komitetas gali siūlyti valdybai pritarti paskolos suteikimui; atidėti prašymo nagrinėjimą, kol bus pašalinti komiteto nurodyti trūkumai ir (ar) pateikti reikalingi dokumentai; siūlyti valdybai nepritarti paskolos suteikimui (III dalies 2.3 punktas). Taisyklių III dalies 2.3 punkte numatyta, kad paskolų komitetas ir valdyba, be kita ko, privalo: įvertinti verslo plano (investicinio projekto) ekonominį pagrįstumą ir jo įgyvendinimo galimybes bei numatyti paskolos grąžinimo būdus, jei verslo planas (investicinis projektas) būtų neįgyvendintas; įvertinti ir nustatyti, kur bus tiksliai panaudojamos skolinamos lėšos; įvertinti paskolos grąžinimo šaltinių pagrįstumą ir kt. Sprendimas suteikti paskolą priimamas tada, kai visapusiškai įvertinamas skolininko mokumas, pajamos turtas bei kiti galintys nulemti paskolos grąžinimą veiksniai (III dalies 3.1 punktas). Valdyba, išanalizavusi paskolų komiteto pateiktą medžiagą, gali: patenkinti nario prašymą suteikti paskolą; prašymo suteikti paskolą netenkinti; atidėti prašymo nagrinėjimą, kol bus pašalinti valdybos nurodyti trūkumai ir (ar) pateikti reikalingi dokumentai; teikti prašymą paskolų komitetui pakartotiniam svarstymui.

136.       Paskolų teikimo ir administravimo taisyklėse (redakcija, įsigaliojusi 2013 m. gegužės 23 d.) nurodyta, kad sprendimus suteikti, pertvarkyti paskolas, nutraukti paskolos sutartis, išieškoti skolas priima unijos valdyba, esant paskolų komiteto pritarimui (15 punktas). Dėl paskolos grąžinimo užtikrinimo pakankamumo sprendžia unijos organai, priimantys sprendimą dėl paskolos (30 punktas). Klientas, norintis gauti paskolą, kreipiasi į unijos paskolų vadybininką. Paskolų vadybininkas aiškinasi kliento kreditavimo poreikius, supažindina klientą su kreditavimo galimybėmis, produktais ir sąlygomis (101 punktas). Surinkus visus reikalingus dokumentus ir informaciją, paskolų vadybininkas ir kredito analitikas (jam nesant – paskolų vadybininkas ar kitas unijos darbuotojas, atsakingas už kredito rizikos analizę) vykdo kliento kredito rizikos analizę, ruošia raštišką pristatymą ir sprendimo projektą, užtikrina išvadų dėl paskolos suteikimo tikslingumo ir sąlygų pagrindimą (108, 109 punktai). Paskolų komitetas, apsvarstęs prašymą, gali: pritarti skolos suteikimui ir siūlyti valdybai suteikti paskolą; atidėti paskolos svarstymą; nepritarti paskolos suteikimui (116 punktas). Paskolų komitetui pritartus paskolos suteikimui, paskolos projektas ir dokumentai perduodami svarstyti valdybai (122 punktas). Valdyba negali priimti sprendimo suteikti paskolą, jei tam nepritaria paskolų komitetas, išskyrus atskirus tvarkoje numatytus atvejus (123 punktas). Valdyba gali priimti šiuos sprendimus: suteikti paskolą; suteikti paskolą pritartus stebėtojų tarybai; nesuteikti paskolos; atidėti kreditavimo projekto nagrinėjimą; grąžinti prašymą dėl paskolos suteikimo paskolų komitetui pakartotiniam svarstymui (124 punktas).

137.       Paskolų komiteto darbo reglamento 4.1.1 punktas numatė, kad paskolų komitetas svarsto klausimus dėl paskolų teikimo, pertvarkymo, nutraukimo, vertina unijos padalinių, darbuotojų pasiūlymus šiais klausimais, jų išvadas dėl kredito rizikos ir prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonių, teikia pasiūlymus unijos organams ir padaliniams dėl paskolų suteikimo, pertvarkymo, nutraukimo galimybių ir sąlygų, rizikos mažinimo priemonių. Trūkstant duomenų sprendimams pagrįsti, ar nustačius kitus trūkumus, paskolų komitetas reikalauja trūkumus pašalinti (4.1.2 punktas). Paskolų komiteto darbo reglamento 4.1.3 punktas nustato, jog paskolų komitetas prižiūri paskolų administravimą.

138.       Įvertinusi aptartą reguliavimą, byloje pateiktų įrodymų visumą, skundžiamo sprendimo turinį ir apeliacinių skundų argumentus teisėjų kolegija iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismui, kad paskolų komiteto ir valdybos narių veiksmai pasireiškė netinkamai atliktu BŽŪB ,,Kraštovaizdis“ finansinės būklės vertinimu:

138.1.                      Byloje nustatyta, kad kartu su 2023 m. sausio 15 d. BŽŪB ,,Kraštovaizdis“ prašymu suteikti paskolą buvo pateiktas skolininkės verslo planas ir pajininkų sprendimas pritarti kreipimuisi į uniją. Palyginus verslo plane pateiktus BŽŪB „Kraštovaizdis“ finansinės atskaitomybės duomenis su Juridinių asmenų registrui pateiktais duomenimis matyti, kad verslo plane pateikti neteisingi duomenys. Verslo plane nurodoma, kad įmonės pardavimo pajamos 2012 m. buvo 4 871 393 Lt; grynasis pelnas – 5 509 Lt; įmonė turėjo turto iš viso už 13 793 527 Lt; mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 8 324 628 Lt; po vienerių metų mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 7 729 8869 Lt; per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 594 759 Lt. Iš Juridinių asmenų registrui pateiktų duomenų matyti, kad BŽŪB ,,Kraštovaizdis“ įmonės pardavimo pajamos 2012 m. sudarė 4 020 672 Lt; įmonė patyrė 1 744 325 Lt nuostolių; nors įmonė turėjo turto už 12 783 702 Lt, įmonės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 9 334 164 Lt, iš kurių 8 377 073 Lt po vienerių metų mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai bei 957 091 Lt per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai. Byloje nėra duomenų, kad unijos paskolų komitetas ir valdyba ėmėsi priemonių papildomai informacijai apie skolininkę surinkti, patikrino skolininkės nurodytos informacijos teisingumą, atliko tikslios skolininkės finansinės padėties vertinimą.

138.2.                      Byloje nustatyta, kad sprendžiant dėl paskolos padidinimo 2013 m. sausio 22 d. ir 2013 m. sausio 29 d. remtasi UAB „Verslavita“ 2013 m. nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita, kurioje buvo nurodyta unijai paskolos grąžinimo užtikrinimui įkeičiamų žemės sklypų vertė. Nepaisant didelių nekilnojamojo turto rinkos verčių skirtumų, tai nesukėlė abejonių ir įtarimų nei unijos vadovui, kuris kartu buvo ir valdybos narys, nei unijos valdybos nariams, nei paskolų komiteto nariams. Pažymėtina, kad Lietuvos banko Priežiūros tarnybos 2014 m. sausio 31 d. tikslinio inspektavimo ataskaitoje (toliau – Inspektavimo ataskaita), parengtoje atlikus unijos veiklos patikrinimą nuo 2012 m. spalio 31 d. iki 2013 m. spalio 31 d., nurodyta, jog unija nepateikė pilnos sklypų rinkos vertės nustatymo ataskaitos (nors kaip nustatyta byloje unija šią ataskaitą turėjo), todėl Lietuvos bankas negalėjo įvertini visų žemės sklypų nustatytos vertės teisingumo, tačiau išreiškė abejones dėl Lietuvos bankui pateikto žemės sklypo, priklausiusio BŽŪB ,,Kraštovaizdis“ vadovui, vertės nustatymo teisingumo. Inspektavimo ataskaitoje nurodoma, kad neaišku, kodėl vertinant žemės sklypų rinkos vertę vertintojai papildomai prie žemės sklypo vertės skaičiavo medienos vertę. 

138.3.                      Kartu su BŽŪB ,,Kraštovaizdis“ 2013 m. liepos 26 d. prašymu padidinti suteiktą paskolą iki 1 100 000 Lt (318 582,02 Eur) pateikti 2012 m. skolininkės finansiniai duomenys, iš kurių matyti, kad 2012 m. įmonė patyrė 1 744 325 Lt nuostolių. Pirmiausia pažymėtina, kad BŽŪB ,,Kraštovaizdis“ kartu su prašymu padidinti paskolą pateikti 2012 m. finansiniai duomenys skyrėsi nuo su pirminiu prašymu suteikti paskolą 2013 m. sausio 15 d. skolininkės pateiktų 2012 m. finansinių duomenų. Palyginus skolininkės pateiktus finansinius duomenis 2013 m. sausio 15 d. ir 2013 m. liepos 26 d., paskolų komiteto ir unijos valdybos nariams turėjo kilti abejonių dėl BŽŪB ,,Kraštovaizdis“ pateiktų duomenų teisingumo. Teisėjų kolegija nustatė, kad 2013 m. sausio 15 d. skolininkės unijai pateikti 2012 m. finansiniai duomenys nesutapo su tuo pačiu ataskaitiniu laikotarpiu Juridinių asmenų registrui pateiktais duomenimis. Būnant atidiems ir rūpestingiems, paskolų komiteto ir valdybos nariams turėjo kilti abejonių dėl kitų BŽŪB ,,Kraštovaizdis“ pateikiamų duomenų teisingumo, pateikiamų pelningumo prognozių, verslo plano realumo, tačiau paskolų komiteto ir valdybos nariai nesiėmė priemonių papildomai informacijai surinkti ir (ar) skolininkės nurodytos informacijos teisingumui patikrinti. Iš esmės pritartina ieškovės argumentams, kad prašant pertvarkyti paskolos sutartį unijai buvo pateikti tik skolininkės subjektyvūs, ekonominėmis prognozėmis nepagrįsti duomenys apie planuojamą BŽŪB „Kraštovaizdis“ veiklos pelningumą 2013 m. Kaip matyti iš BŽŪB ,,Kraštovaizdis“ 2013 m. finansinių duomenų 2013 m. įmonė taip pat patyrė 424 792 Lt nuostolių. Atkreiptinas dėmesys, kad 2013 m. liepos 26 d. sprendimai padidinti paskolos sumą priimti skolininkei jau tinkamai nevykdant prievolių ir vėluojant atlikti įmokas pagal grafiką (šią aplinkybę patvirtina pačios skolininkės prašyme nurodomos aplinkybės ir skolininkei siųsti pranešimai dėl pradelstų mokėjimų).

138.4.                      Inspektavimo ataskaitoje Lietuvos bankas nustatė bendrus unijos esminius paskolų suteikimo vertinimo procesų trūkumus. Lietuvos bankas nurodė, kad atskirais atvejais projektų vykdymo apžiūros aktai yra nepakankamai išsamūs, juose neaptariami esminiai investicinių projektų eigos ir vykdymo perspektyvų klausimai, apžiūrose nedalyvauja projektus įgyvendinančių įmonių atstovai. Tiek paskolų suteikimo metu, tiek vėliau jas administruojant kredito unija nesurenka pakankamai informacijos apie įmonių veiklą ir pagrindinius verslo partnerius, santykius su kitais asmenimis, nesusijusiais su pagrindine įmones veikla. Nurodoma, kad tokia praktika gali būti susijusi ir su nenoru atskleisti galimus skolininkų tarpusavio ryšius.

138.5.                      Sutiktina su apeliantais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino paskolų vadybininko BŽŪB ,,Kraštovaizdis“ skirtus rizikos balus, nurodydamas, kad suteikus skolininkei 2 balus jos būklė turėjo būti vertinama kaip nepatenkinama, tačiau ši teismo klaida nepaneigia kitų byloje nustatytų aplinkybių dėl netinkamo skolininkės pateiktų dokumentų vertinimo.

138.6.                      Pati ieškovė nekildino žalos iš 2014 m. sausio 30 d. paskolų komiteto ir valdybos narių priimtų sprendimų, todėl pirmosios instancijos teismas jų nevertino ir dėl jų nepasisakė. Atsakovė L. P. atsiliepime į kitų atsakovų apeliacinius skundu teikė argumentą, kad unijai kilusią žalą sukėlė ir 2014 m. sausio 30 d. unijos valdymo organų sprendimai dėl paskolos sutarties pakeitimo. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, tikrina apeliaciniais skundais apskųstos sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą bei neanalizuoja tų sprendimo dalių, kurios neskundžiamos. Apeliantai neginčijo pirmosios instancijos teismo išvadų dėl 2014 m. sausio 30 d. priimtų sprendimų nevertinimo, todėl L. P. atsiliepime į apeliacinius skundus nurodyti argumentai dėl 2014 m. sausio 30 d. sprendimų prisidėjimo prie žalos kilimo nevertinami, priešingu atveju apeliacinės instancijos teismas peržengtų apeliacinių skundų ribas. Atsakovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis aptariamu aspektu, turėjo teisę šiuos argumentus nurodyti apeliaciniame skunde.

139.       Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, nesutiktina su atsakovais, kad paskolų komiteto ir valdybos nariai sąžiningai tikrino skolininkės, siekiančios gauti paskolą, pateiktus dokumentus.

140.       Teisėjų kolegija taip pat pritaria pirmosios instancijos teismui, kad paskolų komiteto narių veiksmai pasireiškė netinkamu suteiktos paskolos administravimu: 

140.1.                      Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad BŽŪB ,,Kraštovaizdis“ suteikta paskola nebuvo panaudota pagal paskirtį. Inspektavimo ataskaitoje nurodoma, kad didžioji BŽŪB ,,Kraštovaizdis“ suteiktos paskolos dalis nebuvo panaudota nurodytiems tikslams – 275 000 Lt buvo panaudota kooperatinės bendrovės ,,Nevėžis Agro“ avanso grąžinimui, 100 000 Lt išgryninta, 110 000 Lt panaudota grąžinant paskolą ir avansui sumokėti BŽŪB ,,Kraštovaizdis“ vadovui, 170 000 Lt pervesta UAB ,,Miško takas“, UAB ,,RAVENTUS“, UAB ,,Darius Vestum“, UAB ,,GM Agro“. Šios bendrovės didžiąją iš BŽŪB ,,Kraštovaizdis“ gautų lėšų dalį pervedė (daugiausiai paskolų forma) atsakovui (paskolų komiteto nariui) D. A., kuris iš gautų lėšų 360 000 Lt išsigrynino. Ataskaitoje nurodoma, kad BŽŪB ,,Kraštovaizdis“ nereikėjo tiek apyvartinių lėšų, kokio dydžio buvo suteikta paskola, ir ši aplinkybė pagrindžia netinkamai unijos atliktą kredito rizikos vertinimą. Lietuvos bankas nurodė, kad jei paskolų panaudojimo kontrolė būtų atlikta tinkamai, kredito unija būtų nustačiusi, jog dalis paskolos lėšų buvo panaudota ne pagal paskirtį, ir, atsižvelgus į tai, BŽŪB ,,Kraštovaizdis“ paskola turėjo būti priskirta aukštesnei rizikos grupei.

140.2.                      Byloje taip pat nustatyta, kad Paskolos sutarties Nr. P00113 bendrosios dalies 3.2.9 punkte buvo numatyta, jog paskolos gavėjas be unijos išankstinio rašytinio leidimo įsipareigojo neparduoti, nemainyti ar kitaip neperleisti nuosavybės teisių į įkeistą turtą bei neapsunkinti šio turto jokia daiktine ar prievoline teise. Unijoje 2016 m. rugpjūčio 29 d. gauta informacija iš BŽŪB ,,Kraštovaizdis“, kad unijai įkeisti K. A. ir jo sutuoktinei priklausantys BŽŪB „Kraštovaizdis“ pajai buvo perleisti trečiajam asmeniui. Duomenų, patvirtinančių, kad buvo gautas unijos sutikimas dėl pajų perleidimo, nėra.

141.       Atsakovai D. A. ir L. P. apeliaciniuose skunduose nurodo, kad paskolų komiteto nariams nekilo pareiga rinkti informacijos apie skolininkus, taip pat kontroliuoti skolos panaudojimo, o tokios pareigos buvo numatytos skolų vadybininkui ir (ar) rizikos vertinimo specialistui. Atsakovų vertinimu, jiems nekilo pareiga vertinti kitų darbuotojų surinktų duomenų teisingumo. Apeliacinės instancijos teismas su šiais atsakovų argumentais nesutinka. Nors, paskolų vadybininkai ir (ar) rizikos vertinimo specialistai dalyvavo prašymo suteikti paskolą vertinimo procese, tačiau, skirtingai nuo unijos valdybos ir paskolų komiteto, savarankiškų sprendimų, susijusių su paskolos suteikimu, nepriėmė. Pažymėtina, kad paskolų vadybininko ar kito darbuotojo atliktas paskolos gavėjo bendrosios ir finansinės būklės įvertinimas nėra pagrindas skirti paskolą prašytojui. Remiantis prieš tai aptarta unijos Paskolų suteikimo ir administravimo tvarka, paskolos vadybininko ar kito darbuotojo atliktas pirminis paskolos prašytojo bendros ir finansinės būklės bei paskolos rizikos įvertinimas yra perduodamas svarstyti paskolų komitetui ir tik pastarajam priėmus teigiamą išvadą dėl paskolos suteikimo, galutinį sprendimą dėl paskolos suteikimo priima valdyba. Pažymėtina, kad unijos paskolų komiteto darbo reglamento 4.1.1 – 4.1.3 punktuose įtvirtinta paskolų komiteto narių pareiga ne tik atlikti savarankišką dokumentų, kurie pateikiami svarstant klausimą dėl paskolos išdavimo, paskolų vadybininko ir kredito analitiko pateiktų išvadų arba siūlymų pagrįstumo vertinimą, bet ir vykdyti paskolų administravimo priežiūrą. 

142.       Byloje nustatyta, kad paskolų komiteto nariai skolininkės UAB „Kraštovaizdis“ dokumentus vertino aplaidžiai, nė vienas iš paskolų komiteto narių neišreiškė susirūpinimo dėl akivaizdžių abejonių keliančių faktų, susijusių su įkeičiamo nekilnojamojo turto rinkos verčių, nustatytų UAB ,,Verslavita“ 2013 m. turto vertinime ir Nekilnojamojo turto registre, esminiais skirtumais, neprotestavo paskolų komiteto sprendimo, priešingai, vienbalsiai pritarė nuostolingos paskolos suteikimui ir atitinkamai nuostolingos paskolos didinimui, netinkamai vykdė suteiktos paskolos administravimo priežiūrą. Tai atitinka įstatyme nustatytų pareigų netinkamą vykdymą (KUĮ 13 straipsnio 9 dalis, CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Esant pernelyg didelei rizikai priėmus nepagrįstą sprendimą pritarti paskolos, kurią susigrąžinti unija neteko galimybės, suteikimui, unija patyrė žalą ir taip pasireiškė paskolų komiteto narių neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos priežastinis ryšys (CK 6.247 straipsnis). Tai sudaro pagrindą konstatuoti, kad paskolų komiteto nariai, būdami kredito unijos nariais, netinkamu veikimu ir aplaidžiu neveikimu sukėlė kredito unijai žalą, už ką jiems taikytina civilinė atsakomybė bendrais CK nustatytais pagrindais (KUĮ 20 straipsnis). Aplinkybė, kad paskolų komiteto nariai šias pareigas ėjo negaudami turtinės naudos, nemažina jų atsakomybės už neteisėtų veiksmų, sukėlusių žalą, atlikimą. 

143.       Nagrinėjamu atveju taip pat nustatytos unijos valdybos narių nerūpestingai atliktos pareigos priimant sprendimą suteikti paskolą BŽŪB ,,Kraštovaizdis“ ir sprendžiant dėl paskolos didinimo, t. y. tinkamai neįsitikinus, ar BŽŪB ,,Kraštovaizdis“ bus pakankamai finansiškai pajėgi vykdyti įsipareigojimus ir grąžinti paskolą unijai, taip pat neįsitikinus, ar iš įkeičiamo turto ateityje galėtų būti tenkinamas unijos reikalavimas, ar turto vertinimo ataskaitoje nurodytos įkeičiamų žemės sklypų vertės, esant akivaizdžiai dideliems skirtumams, lyginant su Nekilnojamojo turto registre nurodytomis vertėmis, nustatytos teisingai, patvirtina atsakovų – unijos valdybos narių – didelį neatsargumą, pernelyg didelę riziką, kad suteiktos paskolos skolininkių nebus grąžintos ir unija patirs žalą. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad kredito unijos valdybos nariai, suteikdami nuostolingas paskolas, pažeidė fiduciarines pareigas (CK 2.87 straipsnio 7 dalis). 

144.       Nagrinėjamu atveju įvertinus aptartus paskolų komiteto ir valdybos narių neteisėtus veiksmus konstatuotinas objektyvusis bendrininkavimas, t. y. nors žala atsirado valdybos ir paskolų komiteto nariams veikiant atskirai, tačiau kiekvieno jų neteisėti veiksmai yra būtinojo žalos atsiradimo unijai priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-53-611/2020).

145.       Apibendrinant, konstatuotina, kad žala unijai kilo dėl bendrų paskolų komiteto narių ir valdybos narių veiksmų, suteikiant nuostolingą paskolą BŽŪB ,,Kraštovaizdis“ 2013 m. sausio 15 d. sprendimais, padidinant nuostolingos paskolos sumą 2013 m. sausio 22 d., 2013 m. sausio 29 d., 2013 m. liepos 26 d. sprendimais, ir turto vertintojos UAB ,,Verslavita“ neteisėtų veiksmų, pateikiant neteisingas unijai įkeistų žemės sklypų vertes 2013 m. turto vertinimo ataskaitoje.

Dėl stebėtojų tarybos atsakomybės

146.       Atsakovė L. P. teigia, kad už unijai kilusią žalą taip pat atsakingi stebėtojų tarybos nariai, nes paskolos padidinimui buvo reikalingas unijos stebėtojų narių pritarimas, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai stebėtojų tarybos narius pašalino iš trečiųjų asmenų.

147.       Byloje nustatyta, kad unijos stebėtojų taryba pritarė 2013 m. liepos 26 d. paskolos padidinimui, taip pat 2014 m. sausio 30 d. paskolos sutarties keitimui.

148.       Nutartyje konstatuota, kad unijai žala kilo dėl unijos valdymo organų 2013 m. liepos 26 d. sprendimų padidinti paskolos sumą. Byloje pateiktas unijos stebėtojų tarybos 2013 m. liepos 26 d. posėdžio protokolas patvirtina, kad stebėtojų tarybos pirmininkas L. V., stebėtojų tarybos nariai K. V. ir Č. O. balsavo ,,už“ ir pritarė Paskolos sutarties Nr. P00113 sąlygų pakeitimui.

149.       KUĮ 17 straipsnio 3 dalis numato, kad kredito unijoje gali būti sudaromas kolegialus priežiūros organas – stebėtojų taryba. Stebėtojų taryba yra kolegialus kredito unijos veiklą prižiūrintis organas. Stebėtojų tarybos veiklai vadovauja pirmininkas (KUĮ 23 straipsnio 1 dalis). Stebėtojų taryba: 1) kontroliuoja, kaip paskolų komitetas, valdyba ir administracijos vadovas vykdo visuotinio narių susirinkimo nutarimus; 2) vertina kredito unijos valdybos, paskolų komiteto, vidaus audito tarnybos veiklą; 3) pateikia kredito unijos visuotiniam narių susirinkimui valdybos, paskolų komiteto, vidaus audito tarnybos ataskaitas su savo išvadomis ir pasiūlymais; 4) įspėja kredito unijos valdybą, paskolų komitetą ir administracijos vadovą, kad nedelsiant pašalintų veiklos kredito unijoje pažeidimus, arba praneša apie tai visuotiniam narių susirinkimui, taip pat gali siūlyti visuotiniam narių susirinkimui atšaukti valdybos ir paskolų komiteto narius, o valdybai – atšaukti administracijos vadovą, jeigu jie, stebėtojų tarybos įsitikinimu, pažeidė šį įstatymą, kitus teisės aktus, kredito unijos įstatus; 5) periodiškai vertina kredito unijos vidaus audito tarnybos ataskaitas; 6) pateikia visuotiniam narių susirinkimui savo išvadas ir pasiūlymus dėl metinių finansinių ataskaitų rinkinio, pelno paskirstymo ir (ar) nuostolių atlyginimo tvarkos projektų bei valdybos parengtos kredito unijos veiklos ataskaitos, taip pat dėl vidaus audito tarnybos ir auditoriaus ar audito įmonės nustatytų pažeidimų ir kitų trūkumų; 7) nustato ir tvirtina skolinimo kredito unijos vadovams ir su kredito unijos vadovais artimaisiais ryšiais susijusiems asmenims sąlygas ir tvarką; 8) atstovauja kredito unijai teisme, kai nagrinėjami ginčai tarp kredito unijos ir valdybos, tarp kredito unijos narių ir valdybos, tarp kredito unijos ir administracijos vadovo; 9) siūlo valdybai ir administracijos vadovui atšaukti priimtus neteisėtus nutarimus; 10) gali perduoti jos kompetencijai priskirtus klausimus spręsti visuotiniam narių susirinkimui; 11) svarsto ar sprendžia kitus klausimus, kuriuos pagal šį ir kitus įstatymus ar kredito unijos įstatus turi svarstyti ar spręsti kredito unijos stebėtojų taryba (KUĮ 24 straipsnio 1 dalis). Kiekvienas kredito unijos stebėtojų tarybos narys privalo imtis visų galimų priemonių, kad stebėtojų taryba spręstų jos kompetencijai priskirtus klausimus ir kad sprendimai atitiktų teisės aktų nustatytus reikalavimus, taip pat vykdyti kitų įstatymų nustatytas pareigas. Kredito unijos stebėtojų tarybos narys, nevykdantis ar netinkamai vykdantis šią pareigą ar kitas teisės aktuose nustatytas pareigas, atsako taip kaip valdymo organų nariai pagal įstatymus, kredito unijos įstatus, su kredito unija sudarytas sutartis (KUĮ straipsnio 5 dalis).

150.       Kasacinėje jurisprudencijoje stebėtojų taryba priskiriama įmonės vadovų grupei, t. y. stebėtojų taryba taip pat yra įmonės valdymo organas, todėl jos nariams taip pat gali būti taikoma civilinė atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad vadovu laikytinas valdymo ar priežiūros organo narys, kurio veikla susijusi su kasdienės juridinio asmens veiklos organizavimu ir tokios veiklos priežiūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. lapkričio 23 d. Bendrovės valdymo organų civilinę atsakomybę reglamentuojančių teisės normų taikymo apžvalgoje yra nurodęs, kad kitaip nei valdybos ar vienasmenio valdymo organo atveju, stebėtojų tarybos narių pareigos yra ne daryti verslo sprendimus, o prižiūrėti bendrovės veiklą teisėtumo ir veiklos racionalumo aspektu. ABĮ 32 straipsnyje nustatyta bendrovės stebėtojų tarybos kompetencija apima įvairias bendrovės veiklos priežiūros sritis, tokias kaip dalyvavimas kuriant įmonės veiklos strategijas, vertinant finansines ataskaitas, paskirstant pelną ir nuostolius, skiriant dividendus, kt. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad pagrindinė stebėtojų tarybos funkcija – kontroliuoti, prižiūrėti, analizuoti įmonės valdybos arba administracijos veiklą. Kaip nurodoma NASDAQ OMX Vilnius listinguojamų bendrovių valdymo kodekso 2.2 punkte, kolegialus priežiūros organas yra atsakingas už efektyvią bendrovės valdymo organų veiklos priežiūrą.

151.       Ieškovės įstatuose (2012 m. spalio 25 d. redakcijoje) buvo numatyta, kad stebėtojų taryba yra kolegialus unijos priežiūros organas, stebėtojų tarybos veiklai vadovauja pirmininkas (5.24 punktas). Įstatų 29 punktas numatė stebėtojų tarybos funkcijas. Stebėtojų taryba: 1) kontroliuoja, kaip paskolų komitetas, valdyba ir administracijos vadovas vykdo visuotinio narių susirinkimo nutarimus; 2) vertina unijos, jos valdybos, paskolų komiteto, vidaus audito tarnybos veiklą, finansinių išteklių kaupimą ir naudojimą, darbo apmokėjimą; 3) pateikia unijos visuotiniam narių susirinkimui valdybos, paskolų komiteto, revizijos komisijos, vidaus audito tarnybos ataskaitas su savo išvadomis ir pasiūlymais; 4) įspėja unijos valdybą, paskolų komitetą ir administracijos vadovą, kad nedelsiant pašalintų unijoje pažeidimus, arba praneša apie tai visuotiniam narių susirinkimui, taip pat gali siūlyti visuotiniam narių susirinkimui atšaukti valdybos ir paskolų komiteto narius, o valdybai – atšaukti administracijos vadovą, jeigu jie, stebėtojų tarybos įsitikinimu, pažeidė KUĮ, kitus teisės aktus, įstatus; 5) užtikrina, kad unijoje būtų veiksminga vidaus kontrolės sistema; 6) periodiškai vertina unijos vidaus audito tarnybos ataskaitas; 7) pateikia visuotiniam narių susirinkimui savo išvadas ir pasiūlymus dėl metinių finansinių ataskaitų rinkinio, pelno paskirstymo ir (ar) nuostolių atlyginimo tvarkos projektų bei valdybos parengtos unijos veiklos ataskaitos, taip pat dėl vidaus audito tarnybos ir auditoriaus pažeidimų bei kitų trūkumų; 8) nustato ir tvirtina skolinimo įstatų 5.4 punkte nurodytiems unijos vadovams ir su unijos vadovais artimais ryšiais susijusiems asmenims sąlygas ir tvarką; 9) atstovauja unijai teisme, kai nagrinėjami ginčai tarp unijos ir valdybos, tarp unijos ir narių valdybos, tarp unijos ir administracijos vadovo; 10) siūlo valdybai ir administracijos vadovui atšaukti priimtus neteisėtus nutarimus; 11) vertina rizikų, atsirandančią teikiant finansines paslaugas, valdymą unijoje ir kt.

152.       Paskolų teikimo ir administravimo tvarkoje, patvirtintoje unijos valdybos 2013 m. gegužės 23 d. sprendimu, nurodyta, kad sprendimus suteikti, pertvarkyti paskolas, nutraukti paskolos sutartis, išieškoti skolas priima unijos valdyba, esant paskolų komiteto pritarimui (15 punktas). Unijos valdyba turi teisę priimti sprendimus dėl reikšmingų paskolų tik esant paskolų komiteto ir stebėtojų tarybos pritarimui, kai bendra paskolų suma vienam skolininkui ir su juo susijusiems asmenims viršija 500 000 Lt (16 punktas). Jei konsoliduoti įsipareigojimai viršija šioje tvarkoje nustatyta dydį, paskolos projektas, esant teigiamam valdybos sprendimui ir paskolų komiteto pritarimui, teikiamas svarstyti stebėtojų tarybai. Paskola gali būti suteikiama tik pritartus stebėtojų tarybai (125 punktas).

153.       Byloje nustatyta, kad stebėtojų tarybos pirmininkas L. V., stebėtojų tarybos nariai K. V. ir Č. O. į bylą trečiaisiais asmenimis įtraukti 2021 m. liepos 27 d. parengiamojo posėdžio metu teismo protokoline nutartimi. Aptariami asmenys iš trečiųjų asmenų pašalinti 2022 m. kovo 23 d. teismo posėdžio metu protokoline nutartimi, motyvuojant to, jog nėra pagrindo teigti, kad bylos išsprendimas turės įtakos jų teisėms ir pareigoms.

154.       Teisėjų kolegija iš esmės pritaria apeliantės pozicijai dėl nepagrįsto trečiųjų asmenų L. V., K. V. ir Č. O. pašalinimo iš trečiųjų asmenų.

155.       Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pagal CPK 47 straipsnio 5 dalį dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva nustatęs, kad bylos išsprendimas neturės įtakos įtraukto trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, teisėms ir pareigoms, teismas motyvuota nutartimi pašalina trečiąjį asmenį, nepareiškiantį savarankiškų reikalavimų, iš bylos. Ši nutartis gali būti skundžiama atskiruoju skundu. Taigi trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, pašalinimo iš bylos klausimu turėjo būti priimta rašytinė motyvuota nutartis, dėl kurios gali būti duodamas atskirasis skundas.

156.       Lingvistiškai ir sistemiškai aiškinant unijos Paskolų teikimo ir administravimo tvarkos 16 ir 125 punktus, matyti, kad paskola, kuri viršijo 500 000 Lt, be unijos stebėtojų tarybos pritarimo apskritai negalėjo būti suteikta. Kitaip tariant, jei stebėtojų tarybos nariai 2013 m. liepos 26 d. posėdžio metu būtų nepritarę Paskolos sutarties Nr. P00113 sąlygų keitimui, paskolos suma BŽŪB ,,Kraštovaizdis“ nebūtų buvusi padidinta ir atitinkamai unijai nebūtų kilusi žala dėl ieškovės ginčijamų 2013 m. liepos 26 d. paskolų komiteto ir valdybos sprendimų. Be to, tiek bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, tiek bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos metu atsakovai kėlė klausimą dėl stebėtojų tarybos atsakomybės ir prisidėjimo prie žalos kilimo. Kaip nurodyta pirmiau, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktiką stebėtojų tarybos nariams gali kilti civilinė atsakomybė už netinkamą priežiūros funkcijų vykdymą. Pirmosios instancijos teismas dėl stebėtojų tarybos narių atsakomybės skundžiamame sprendime apskritai nepasisakė. Atitinkamai apeliacinės instancijos teismas neturi teisės pasisakyti dėl stebėtojų tarybos atsakomybės priimant 2013 m. liepos 26 d. sprendimą, nes tokie subjektai nėra byloje dalyvaujančiais asmenimis, tačiau atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, įvertinus tai, jog stebėtojų tarybos nariai dalyvavo paskolos padidinimo procese, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas negalėjo spręsti dėl paskolų komiteto ir valdybos narių atsakomybės, byloje nedalyvaujant stebėtojų tarybos nariams L. V., K. V. ir Č. O. Jiems esant proceso dalyviams turėtų būti vertinamos aplinkybės dėl stebėtojų tarybos vaidmens paskolų suteikimo procese, stebėtojų tarybos pritarimo padidinti paskolos sumą įtakos paskolų komiteto ir valdybos narių sprendimams ir žalos kilimui.

157.       Apibendrinant, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė dėl paskolų komiteto ir valdybos narių civilinės atsakomybės byloje nedalyvaujant stebėtojų tarybos nariams L. V., K. V. ir Č. O. Pirmosios instancijos teismui nenustačius ir nesiaiškinus aplinkybių, susijusių su stebėtojų tarybos 2013 m. liepos 26 d. priimto sprendimo įtaka unijai kilusiai žalai, paskolų komiteto ir valdybos narių civilinės atsakomybės sąlygoms, nepasisakius dėl atsakovų keliamų argumentų dėl civilinės atsakomybės taikymo stebėtojų tarybos nariams, yra pagrindas konstatuoti bylos esmės dėl BŽŪB ,,Kraštovaizdis“ epizodo neatskleidimą pirmosios instancijos teisme.

158.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl žalos priteisimo iš atsakovų suteikiant nuostolingą paskolą BŽŪB ,,Kraštovaizdis“ dėl bylos esmės neatskleidimo naikintina ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

159.       Pirmosios instancijos teismas turi atitinkamai išspręsti klausimus dėl L. V., K. V. ir Č. O. procesinės padėties nustatymo, jų įtraukimo į bylą, išsiaiškinti ir nustatyti pirmiau aptartas aplinkybes dėl stebėtojų tarybos vaidmens dalyvaujant paskolų suteikimo procese, 2013 m. liepos 26 d. stebėtojų tarybos sprendimo įtakos paskolų komiteto ir valdybos narių civilinės atsakomybės sąlygoms ir pasisakyti dėl atsakomybės stebėtojų tarybos (ne)taikymo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Dėl asmenų, atsakingų už kilusią žalą

160.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad atsakovas D. A. dalyvavo tik priimant 2013 m. liepos 26 d. sprendimą padidinti paskolos sumą 70 000 Lt (20 273,40 Eur), todėl nusprendė, jog paskolų komiteto narys D. A. solidariai su kitais atsakovais atsakingas tik šios sumos apimtyje.

161.       Teismas sprendė, kad atsakovai paskolų komiteto nariai L. P., L. L. ir valdybos narė D. V. dalyvavo priimant visus byloje nagrinėtus sprendimus dėl paskolos suteikimo ir jos padidinimo, todėl konstatavo, jog atsakovai, kartu su turto vertintoja UAB ,,Verslavita“, solidariai atsakingi dėl visos unijai kilusios žalos.

162.       Atsakovai L. P. ir D. A. apeliaciniuose skunduose nurodo, kad iš visų prie žalos prisidėjusių asmenų nepagrįstai atsakovais, iš kurių prašoma priteisti žalą, pasirenkami tik keli asmenys.

163.       Atsakovė L. P. apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas turėjo spręsti ir dėl P. Ž., A. B. ir I. A. civilinės atsakomybės BŽŪB ,,Kraštovaizdis“ epizode. Teisėjų kolegija su atsakove nesutinka. Nors nustatyta, kad P. Ž. paskolų komiteto narys buvo nuo 2012 m. rugsėjo 20 d. iki 2013 m. vasario 13 d., tačiau P. Ž. nedalyvavo priimant ginčo sprendimus dėl paskolos suteikimo ir didinimo BŽŪB ,,Kraštovaizdis“, todėl atitinkamai jam civilinė atsakomybė kilti negali. Valdybos narės A. B. ir I. A. dalyvavo priimant 2014 m. sausio 30 d. sprendimą dėl paskolos sutarties pakeitimo, tačiau kaip minėta pirmiau, su šiuo sprendimu ieškovė nesiejo reikalavimo atlyginti žalą.

164.       Atsakovas D. A. nurodė, kad priimant valdybos sprendimą dėl paskolos suteikimo ir padidinimo dalyvavo ir valdybos nariai A. Š. bei V. D. Atsakovo vertinimu, teismas nepagrįstai nesprendė jų civilinės atsakomybės klausimo.

165.       Byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. Š. (valdybos pirmininkas ir unijos administracijos vadovas) yra miręs (duomenys neskelbtini).

166.       Teisėjų kolegija nustatė, kad valdybos narys V. D., kuris byloje įtrauktas trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, dalyvavo priimant visus ginčo unijos valdybos sprendimus dėl paskolos suteikimo BŽŪB ,,Kraštovaizdis“ ir paskolos padidinimo.

167.       Siekiant CPK 2 straipsnyje apibrėžtų civilinio proceso tikslų, teismo priedermė – nepažeidžiant konstitucinio teismo nešališkumo principo dalyvauti sprendžiant tinkamos šalies nustatymo klausimą. Tokia teismo priedermė atsiranda jau pasirengimo civilinių bylų nagrinėjimui teisme stadijoje. Pagal CPK 228 straipsnio 1 dalį ir 230 straipsnio 1 dalį teismas, atsižvelgdamas į šalių ginčo pobūdį, byloje taikytinų teisės normų turinį, patikslina įrodinėjimo dalyką ir nurodo šalims, kurias aplinkybes byloje būtina nustatyti, pareikalauja iš jų įrodymų, derindamas šalių teisines pozicijas išsprendžia procesinę byloje dalyvaujančių asmenų padėtį (CPK 159, 179, 225 straipsniai ir kt.). Ši priedermė išlieka ir bylos nagrinėjimo teisme stadijoje (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-186/2011 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

168.       Pagal CPK 43 straipsnio 2 dalį, jeigu nagrinėjant bylą paaiškėja, kad ieškinio reikalavimas gali būti nukreiptas dar kitiems byloje nedalyvaujantiems asmenims, teismas ieškovo prašymu gali patraukti šiuos asmenis dalyvauti byloje atsakovais. Taigi, nustatęs materialųjį asmenų bendrininkavimą, teismas turi pasiūlyti ieškovui įtraukti į procesą ir kitą (naują) atsakovą.

169.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal teisės į tinkamą procesą principą asmenų procesinė padėtis turi atitikti jų materialųjį teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi (CPK 43 straipsnio 1 dalies 1 punktas), dėl to visais atvejais svarbu išsiaiškinti šalies tinkamumo civiliniame procese klausimą. Esant asmenų materialiniam teisiniam bendrininkavimui, jų procesinis bendrininkavimas gali skirtis: tam tikrais atvejais teismo sprendimas galės būti priimtas tik dėl visų bendrininkų (absoliutus privalomasis bendrininkavimas), o kitais atvejais teismas galės priimti sprendimą tik dėl vieno bendrininko (santykinis privalomasis bendrininkavimas). Pagal bendrąsias proceso taisykles absoliutaus privalomojo bendrininkavimo atveju, kai ieškovas nesutinka įtraukti visų šių asmenų kaip atsakovų, teismas įtraukia šiuos asmenis kaip trečiuosius asmenis ir ieškinį atmeta; santykinio privalomojo bendrininkavimo atveju, kai ieškovas nesutinka įtraukti visų šių asmenų kaip atsakovų, teismas įtraukia nurodytus asmenis kaip trečiuosius asmenis ir priima sprendimą tik dėl vieno bendrininko – atsakovo. Kai kurių kategorijų bylose CPK nustato išimtis, kad ieškovo sutikimas dėl atsakovo įtraukimo į bylą nėra reikalingas ir teismas įtraukia visus bendrininkus kaip atsakovus, net ir nesant ieškovo sutikimo. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2014; 2018 m. gruodžio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-431-1075/2018; 2019 m. sausio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-916/2019).

170.       Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad visais atvejais teismas privalo išaiškinti ieškovui ne tik teisę įtraukti kitą atsakovą, bet ir išaiškinti procesinius padarinius, jeigu ieškovas nesutinka to padaryti. Jeigu teismas neišaiškina šios teisės ir procesinių padarinių, tai absoliutaus privalomojo bendrininkavimo atveju iš esmės vykdomas beprasmis procesas – gaišinamas teismo bei dalyvaujančių byloje asmenų laikas, eikvojamos lėšos, pažeidžiami proceso koncentracijos, ekonomiškumo bei kooperacijos principai (CPK 7, 8 straipsniai), svarbiausia – nepasiekiami CPK 2 straipsnyje įtvirtinti proceso tikslai. Tuo atveju, kai teismas absoliutaus privalomojo bendrininkavimo atveju neišaiškina ieškovui atsisakymo įtraukti visus bendrininkus atsakovais procesinių padarinių, tai laikoma, kad padarytas esminis proceso teisės normų pažeidimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2014).

171.       Nagrinėjamu atveju turime absoliutų privalomąjį bendrininkavimą – nustatyta, kad unijos paskolų komiteto nariai ir valdybos nariai, tarp jų ir V. D., sprendė dėl ginčo paskolų suteikimo, todėl yra susiklosčiusi absoliutaus privalomojo bendrininkavimo situacija, kai neįmanoma išspręsti ieškinio reikalavimų tik dėl dalies paskolų komiteto ir valdybos narių civilinės atsakomybės (žr. ir Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-909-781/2020 47 punktą). Iš 2021 m. liepos 27 d. parengiamojo teismo posėdžio protokolo ir garso įrašo (laikas nuo 12:20) nustatyta, kad, nors pirmosios instancijos teismas pasiūlė ieškovei į bylą įtraukti kitus atsakovus, be kita ko, ir V. D., tačiau neišaiškino ieškovei neįtraukimo visų bendrininkų atsakovais procesinių padarinių, t. y. padarė esminį proceso teisės normų pažeidimą.

172.       Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs teismas netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias teismo vaidmenį užtikrinant, jog byla būtų teisingai, pagal bylų proceso taisykles išnagrinėta ir padarė esminį proceso teisės normų pažeidimą. Nustatytas proceso teisės pažeidimas negali būti pašalintas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, todėl byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kad būtų tinkamai išspręsti proceso teisės klausimai, kuriais reglamentuojama dalyvaujančių byloje asmenų procesinės padėties nustatymas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

173.       Pažymėtina, kad nors teisėjų kolegija pasisakė dėl bendrų turto vertintojos, paskolų komiteto narių ir valdybos narių neteisėtų veiksmų ir kitų civilinės atsakomybės sąlygų, pirmosios instancijos teismas, išaiškinęs neįtraukimo visų bendrininkų atsakovais procesinius padarinius bei atitinkamai užtikrinęs, kad asmenų procesinė padėtis byloje atitiktų jų materialųjį teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, turi nustatyti kiekvieno prie žalos prisidėjusio asmens individualias civilinės atsakomybės sąlygas.

Dėl žalos dydžio

174.       Ginčas byloje kilo ir dėl unijai padarytos bei pirmosios instancijos teismo priteistos žalos dydžio.

175.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovei kilo 150 929,88 Eur dydžio žala. Teismas žalos dydį nustatė pagal ieškovės nemokumo administratoriaus 2021 m. rugpjūčio 25 d. pažymą, kurioje nurodoma, kad BŽŪB ,,Kraštovaizdis“ paskolos likutis – 150 929,88 Eur.

176.       Apeliantai D. A. ir L. P. nesutinka teismo nustatytu žalos dydžiu, nurodo, kad iš ieškovės pateiktų duomenų nėra aišku, kas sudaro prašomos priteisti žalos sumą (negrąžinta paskola, palūkanos, delspinigiai ir pan.).

177.       CK 6.249 straipsnio 1 dalyje pateikta žalos samprata, kurioje nurodoma, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos. CK 6.251 straipsnio 1 dalis įtvirtina visišką nuostolių atlyginimo principą, kurio esmė – siekis grąžinti nukentėjusį asmenį į padėtį, kurioje jis būtų buvęs, jei nebūtų buvę atsakovo žalingų veiksmų. Civilinė atsakomybė atlieka ne baudinę, bet kompensacinę funkciją žalą patyrusiam asmeniui, todėl nustatant žalos dydį siekiama kompensuoti tik tiek, kiek būtina, kad nukentėjęs asmuo būtų grąžintas į tą padėtį, kurioje jis būtų buvęs, jei nebūtų buvę padaryta žalos. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad visiško žalos atlyginimo principo esmė ta, jog žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį. Teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis; kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, kai priteisiamas žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita – abiem atvejais teisingumo principas yra pažeidžiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012; 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-598/2013; 2017 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286-313/2017).

178.       Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį asmens negautomis pajamomis laikomos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais. Netiesioginiai nuostoliai (negautos pajamos), sutartinės atsakomybės taikymo viena priemonių, atlyginami tik atsižvelgiant į tai, ar iš tikrųjų jie realiai padaryti. Bylos šalis, reikšdama reikalavimą atlyginti netiesioginius nuostolius, turi įrodyti, kad ji patyrė realių nuostolių, t. y. negavo pajamų dėl sutarties kontrahento neteisėtų veiksmų padarinių. Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑62/2008; 2011 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2011; 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012; 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306-916/2015 ir jose nurodyta kasacinio teismo praktika).

179.       Pagal kasacinio teismo praktiką, tarp žalą padariusio asmens veiksmų ir žalos turi būti nustatytas teisinis priežastinis ryšys, kurio nustatymas susideda iš dviejų stadijų – pirma nustatomas faktinis priežastinis ryšys, t. y. aplinkybė, kad be atsakovo veiksmo žala nebūtų atsiradusi, antrojoje stadijoje nustatoma, ar faktinė žala nėra pernelyg nutolusi nuo atsakovo veiksmų. Ši aplinkybė nustatoma įvertinus, ar žalos padarymo metu atsakovas galėjo ir turėjo numatyti tokios žalos atsiradimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2010; 2015 m. liepos 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-421-695/2015).

180.       Teisėjų kolegija nustatė, kad ieškovės nemokumo administratoriaus 2021 m. rugpjūčio 25 d. pažymoje nurodoma, jog skolos likutis pagal paskolos sutartį su BŽŪB ,,Kraštovaizdis“ sudaro 150 929,88 Eur, tačiau nenurodyta, kokios sumos (negrąžintą paskola, mokėjimo palūkanos, delspinigiai, kiti mokesčiai) sudaro 150 929,88 Eur paskolos likutį. Iš BŽŪB ,,Kraštovaizdis“ bankroto bylos duomenų nustatyta, kad ieškovės byloje patvirtintas finansinis reikalavimas –  151 096,34 Eur. Bankroto byloje esanti ieškovės nemokumo administratoriaus 2016 m. gruodžio 21 d. pažyma patvirtina, kad BŽŪB ,,Kraštovaizdis“ skolą unijai 2016 m. gruodžio 21 d. sudarė 121 205,18 Eur paskolos likutis, 27 507,44 Eur 6 proc. dydžio įstatyminės palūkanos, 2 383,72 Eur kitos skolos (notaro ir draudimo išlaidos), tačiau iš pateiktos pažymos taip pat nėra aišku, kokios sumos sudaro 121 205,18 Eur paskolos likutį. Įvertinus aptartus duomenis, teisėjų kolegija pritaria atsakovams, kad pirmosios instancijos teismas 150 929,88 Eur žalos dydį nustatė nepagrįstai. Byloje nėra pakankamai duomenų, kad apeliacinės instancijos teismas galėtų nustatyti unijai kilusios žalos dydį ir įvertinti prašomų priteisti sumų pagrįstumą, todėl žalos dydžio nustatymo klausimas taip pat grąžinamas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Ieškovė turėtų pateikti tikslius duomenis apie sumas, kurios sudaro skolos likutį pagal Paskolos sutartį Nr. P00113, t. y. nurodyti negrąžintos paskolos sumą, nesumokėtų mokėjimo palūkanų sumą ir laikotarpį, už kurį jos apskaičiuotos, kitas prašomas priteisti sumas ir apskaičiavimo laikotarpius.

181.       Pirmosios instancijos teismas taip pat atmetė ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovų 63 307,85 Eur negautų pajamų ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punkto pagrindu.  Ieškovės vertinimu, teismas netinkamai aiškino ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punktą ir nepagrįstai nepriteisė negautų pajamų iš atsakovų.

182.       Pagal teisingo žalos atlyginimo principą nukentėjusysis turi teisę tik į tokį žalos atlyginimą, kuris grąžintų jį į padėtį, kurioje jis būtų, jei nebūtų neteisėtų žalą padariusio asmens veiksmų. Jei nagrinėjamoje byloje nebūtų paskolų komiteto ir valdybos narių žalingų veiksmų, ieškovė, tikėtina, būtų atgavusi suteiktos paskolos sumą bei mokėjimo palūkanas. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovės prašomas priteisti negautas pajamas sudaro mokėjimo palūkanos, apskaičiuotos nuo nutarties iškelti BŽŪB ,,Kraštovaizdis“ bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki ieškinio teismui pateikimo dienos. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės prašoma priteisti 63 307,85 Eur suma neatitinka pirmiau aptartų negautų pajamų kriterijų deliktinės atsakomybės aspektu, nes ieškovė negalėjo pagrįstai tikėtis jų gauti esant normaliai ieškovės veiklai ir skolininkei tinkamai vykdant prievoles pagal paskolos sutartį, todėl ieškovė negali teigti, kad šių pajamų negavo tik dėl paskolų komiteto ir valdybos narių veiksmų. Be to, ieškovės prašomos priteisti negautos pajamos yra per daug nutolusios nuo žalingų paskolų komiteto ir valdybos narių veiksmų, todėl teisiškai reikšmingo priežastinio ryšio, kaip būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos taip pat nėra pagrindo konstatuoti. Atsižvelgiant į aptartus argumentus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą dėl 63 307,85 Eur negautų pajamų priteisimo.

183.       Pirmosios instancijos teismas taip pat atmetė atsakovų prašymą iš žalos dydžio išskaičiuoti BŽŪB ,,Kraštovaizdis“ sumokėtą 42 226,60 Eur pajų.

184.       Atsakovai D. A. ir L. P. teigia, kad iš prašomos priteisti žalos turi būti išskaityta unijos gauta nauda: BŽŪB ,,Kraštovaizdis“ sumokėtos 32 652,57 Eur palūkanos, 42 952,21 Eur delspinigiai, 42 226,60 Eur pajus, 144,81 Eur sumokėtos baudos ir 3 093,14 Eur sutarties sudarymo bei paskolos administravimo mokesčiai.

185.       CK 6.249 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad kai dėl to paties veiksmo atsirado ir žala ir nauda nukentėjusiam asmeniui, tai gauta nauda nepažeidžiant protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijų gali būti įskaitoma į nuostolius.

186.       Pagal kasacinio teismo praktiką, pajaus funkcijos, galimybė juo disponuoti ir jo vertės kintamumas yra reikšmingos aplinkybės vertinant, ar atsakovai atliko neteisėtus veiksmus –aplinkybė, kad sprendimo dėl paskolos sutarties sudarymo metu pajus dengė numatomus skolininko įsipareigojimus, vertintina kaip pateisinanti atsakovų aplaidumą tiriant paskolos gavėjo galimybes grąžinti paskolą. Vertinant žalos dydį, pajaus teisinė prigimtis nereikšminga, nes vertinami ne skolininko sutartiniai įsipareigojimai, o atsakovų padarytos žalos dydis, todėl svarbi tik aplinkybė, ar už pajų gauti pinigai liko ieškovei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-266-611/2018).

187.       Bylos duomenys patvirtina, kad BŽŪB ,,Kraštovaizdis“ įsigijo pajų, turėdama tikslą gauti paskolą, kas tuo pačiu reiškia, jog nauda ir žala ieškovei kilo iš to paties veiksmo. Aptartos aplinkybės lemia, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas turėjo taikyti CK 6.249 straipsnio 6 dalies nuostatas. Kadangi BŽŪB ,,Kraštovaizdis“ neturi galimybės paskolos grąžinti, o už pajų sumokėta suma lieka unijai, bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, taikydamas CK 6.249 straipsnio 6 dalies nuostatas, turėjo įskaičiuoti ieškovės gautą pajų į žalos dydį. Tokios pačios pozicijos laikomasi ir kasacinio teismo praktikoje, nagrinėjant panašaus pobūdžio bylas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 29 d. nutartys, priimtos civilinėse bylose Nr. e3K-3-269-916/2018, Nr. e3K-3-266-611/2018, Nr. e3K-3-268-687/2018).

188.       BŽŪB ,,Kraštovaizdis“ 32 652,57 Eur kompensacines palūkanas, 42 952,21 Eur delspinigius, 144,81 Eur baudą unijai sumokėjo už netinkamą prievolių vykdymą; 3 093,14 Eur sutarties sudarymo bei paskolos administravimo mokesčius sumokėjo sutarties pagrindu. Jei skolininkė būtų įvykdžiusi prievoles pagal sutartį, šios unijai sumokėtos sumos skolininkei nebūtų grąžintos, todėl atitinkamai aptartos sumos negali būti laikomos unijos gauta nauda CK 6.249 straipsnio 6 dalies prasme.

189.       Aptartų motyvų pagrindu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos pagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą dėl 63 307,85 Eur negautų pajamų priteisimo. Dėl pirmiau aptartų argumentų pirmosios instancijos teismui iš naujo grąžinamas nagrinėti klausimas dėl žalos, patirtos unijos paskolų komiteto ir valdybos nariams išdavus (padidinus) paskolą BŽŪB ,,Kraštovaizdis“ bei UAB ,,Verslavita“ pateikus neteisingas įkeisto turto vertes. Pirmosios instancijos teismui nustačius ir įvertinus prašomos priteisti žalos dydį bei jo pagrįstumą, iš nustatytos žalos dydžio turėtų būti išskaičiuojama unijos gauta nauda – 42 226,60 Eur skolininkės sumokėtas pajus.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės, susijusios su paskolos suteikimu BUAB ,,Šampanėrija“

190.       BUAB ,,Šampanėrija“ 2013 m. lapkričio 16 d. kreipėsi į uniją su prašymu suteikti 400 000 Lt (115 848,01 Eur) paskolą baldų ir įrangos pirkimui, statybos darbams.

191.       Unijos paskolų vadybininkė A. B. 2013 m. lapkričio 14 d. parengė unijos paskolų komitetui ir valdybai skirtą BUAB ,,Šampanėrija“ prašymo pristatymą, kuriame nurodė, kad įmonė nusprendė vykdyti restoranų ir pagaminto valgio tiekimo veiklą, maisto ir gėrimų mažmeninės prekybą specializuotuose parduotuvėse. Nurodė, kad įmonė 2013 m. spalio 31 d. atidarė maisto ir gėrimų parduotuvę, vyksta restorano įrengimo darbai. Restorano numatoma bendra projekto investicija 880 436 Lt, iš kurių 480 436 Lt kliento dalis, o 400 000 Lt unijos skolintos lėšos. Pristatyme pateikti 2013 m. rugsėjo 30 d. BUAB ,,Šampanėrija“ finansiniai duomenys: pardavimo pajamos – 125 215 Lt (pagrindinės pajamos gaunamos iš UAB ,,Naktis Vilniuje“); nuostoliai – 31 822 Lt; ilgalaikis turtas – 32 407 Lt; ilgalaikės skolos (akcininkų paskolos) – 87 300 Lt. 2013 m. lapkričio 11 d. įmonės ilgalaikis turtas sudarė 132 553,23 Lt. Nurodyta, kad AB Šiaulių bankas yra priėmęs sprendimą įmonei suteikti 200 000 Lt paskolą, tačiau gavus finansavimą iš unijos įmonė šios paskolos atsisakys. Nurodė, kad įmonė turi 4 akcininkus, kurie yra ir UAB ,,Naktis Vilniuje“ akcininkai. Neigiamos informacijos apie skolininkę nerasta. Paskolų vadybininkė siūlė tenkinti BUAB ,,Šampanėrija“ prašymą dėl paskolos suteikimo.

192.       Unijos paskolų komiteto 2013 m. lapkričio 14 d. posėdžio protokolas Nr. PK-87 patvirtina, kad posėdyje dalyvavo paskolų komiteto pirmininkas L. L. ir paskolų komiteto nariai D. A. bei L. P., kurie balsavo ,,už“ ir nutarė siūlyti unijos valdybai pritarti prašymui bei suteikti BUAB ,,Šampanėrija“ paskolą.

193.       Unijos valdybos 2013 m. lapkričio 15 d. posėdžio protokole Nr. V-340 nurodyta, kad valdybos nariai V. D. ir I. A. nutarė suteikti BUAB ,,Šampanėrija“ paskolą toliau nurodytomis sąlygomis. Paskolos suma – 400 000 Lt (115 848,01 Eur); paskolos suteikimo laikotarpis – 5 metai; metinė fiksuotų palūkanų norma – 7 proc.; kredito paskirtis – investiciniam projektui – restorano įrengimui prekybos centre (duomenys neskelbtini), finansuoti, apmokant įrangos, baldų pirkimą bei remonto darbus tokia tvarka – 75 342,72 Lt pagal sutartį su UAB ,,DCS Baltic“, 288 257,18 Lt pagal sutartį su UAB ,,Metos“, 11 100 Lt pagal sutartį su UAB ,,Sanistal“, 15 500,10 Lt pagal sutartį su UAB ,,Fibiura“, 9 800 Lt pagal sutartį su UAB ,,Zbiga“. Prievolių įvykdymas užtikrintas: 1) įmonės pirmine hipoteka, numatant specialiąsias sąlygas, kad kredito gavėjas be unijos sutikimo negali disponuoti įranga, nurodyta priede Nr. 1 prie sutarties, nuomos teise pagal 2013 m. gegužės 2 d. nuomos sutartį Nr. 1, sudaryta tarp UAB ,,Gedimino 9“ ir BUAB ,,Šampanėrija“; 2) ne mažiau kaip 80 proc. kredito sumos INVEGA garantija.

194.       Unijos paskolų komitetui ir valdybai 2013 m. gruodžio 4 d. pristatytas paskolų vadybininkės siūlymas pakeisti UAB „Šampanėrija“ paskolos sąlygas, papildant įpareigojimu subordinuoti tarp UAB „Naktis Vilniuje“ ir BUAB „Šampanėrija“ sudarytą paskolos sutartį, kuria UAB „Naktis Vilniuje“ suteikė BUAB „Šampanėrija“ 115 848,01 Eur paskolą.

195.       Unijos paskolų komiteto 2013 m. lapkričio 14 d. posėdžio protokolas Nr. PK-87 patvirtina, kad posėdyje dalyvavo paskolų komiteto pirmininkas L. L. ir paskolų komiteto narys D. A., kurie balsavo ,,už“ ir nutarė siūlyti unijos valdybai papildyti BUAB ,,Šampanėrija“ paskolos suteikimo sąlygas.

196.       Unijos valdybos 2013 m. gruodžio 5 d. posėdžio protokole Nr. V-356 nurodyta, kad valdybos nariai V. D. ir I. A. nutarė pakeisti 2013 m. lapkričio 15 d. valdybos posėdžio metu nustatytas BUAB ,,Šampanėrija“ paskolos suteikimo sąlygas.

197.       Tarp unijos ir BUAB ,,Šampanėrija“ 2013 m. gruodžio 6 d. sudaryta Paskolos sutartis Nr. S0009623/13, kuria BUAB ,,Šampanėrija“ suteikta 400 000 Lt (115 848,01 Eur) paskola.

198.       Tarp unijos ir BUAB ,,Šampanėrija“ 2013 m. gruodžio 6 d. sudarytas trišalis susitarimas dėl UAB „Naktis Vilniuje“ 2013 m. liepos 1 d. sutarties pagrindu suteiktos paskolos BUAB „Šampanėrija“ subordinavimo.

199.       BUAB ,,Šampanėrija“ 2013 m. gruodžio 11 d. sutartinės hipotekos sutartimi įkeitė unijai restorano – parduotuvės įrangą. Turto vertė, nustatyta šalių susitarimu – 488 199,47 Lt (141 392,34 Eur).

200.       Unijos valdybos 2016 m. gruodžio 23 d. posėdžio protokolas Nr. V-993 patvirtina, kad valdyba nutarė nutraukti su BUAB ,,Šampanėrija“ sudarytą Paskolos sutartį Nr. S0009623/13. Unija 2016 m. gruodžio 28 d. išsiuntė BUAB ,,Šampanėrija“ pranešimą dėl sutarties nutraukimo.

201.       Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2‑3093‑562/2017 BUAB „Šampanėrija“ iškelta bankroto byla, nutartis įsiteisėjo 2017 m. kovo 6 d. Bankroto byloje buvo patvirtintas 62 886,04 Eur dydžio ieškovės finansinis reikalavimas. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. eB2-2148-640/2018 įmonė pripažinta pasibaigusia.

202.       INVEGA 2018 m. liepos 11 d. ieškovei išmokėjo 17 861,45 Eur garantijos išmoką.

Dėl unijos paskolų komiteto, valdybos narių ir BUAB ,,Šampanėrija“ vadovo atsakomybės

203.       Ieškovė byloje reikalavimą dėl žalos atlyginimo BUAB ,,Šampanėrija“ negrąžinus paskolos reiškė sprendimą dėl paskolos suteikimo priėmusiems paskolų komiteto, valdybos nariams ir BUAB ,,Šampanėrija“ vadovui A. T..

204.       Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovės reikalavimus A. T. atžvilgiu, motyvuodamas tuo, kad A. T. veiksmai, iš kurių buvo kildinama unijos patirta žala, nelėmė žalos atsiradimo. Pirmosios instancijos teismas taip pat atmetė ieškovės reikalavimus atsakovės paskolų komiteto narės L. P. atžvilgiu, nustatęs, jog žala unijai kilo dėl unijos valdymo organų sprendimų, priimtų 2013 m. gruodžio 5 d., kurių priėmime L. P. nedalyvavo.

205.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad paskolų komiteto ir valdybos nariai netinkamai atliko BUAB ,,Šampanėrija“ finansinės būklės ir paskolos suteikimo rizikos vertinimą. Teismas sprendė, kad atsakovai L. L., D. A. ir I. A. yra solidariai atsakingi dėl unijai kilusios žalos priimant 2013 m. gruodžio 5 d. sprendimus.

206.       Atsakovė I. A. apeliaciniame skunde nurodo, kad 2013 m. gruodžio 5 d. unijos valdybos sprendimas teisėtas, nes juo buvo tik pakeistos ir papildytos 2013 m. lapkričio 14 d. valdybos sprendimu nustatytos paskolos išdavimo sąlygos. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su atsakovės pozicija. Nors 2013 m. gruodžio 5 d. unijos valdyba iš esmės sprendė dėl papildomų sąlygų paskolos sutartyje nustatymo, bylos duomenys patvirtina, kad po 2013 m. lapkričio 14 d. paskolų komiteto ir valdybos sprendimų suteikti BUAB ,,Šampanėrija“ paskolą sutartis nebuvo sudaryta, o paskolos suma nebuvo išmokėta. Paskolos sutartis su BUAB ,,Šampanėrija“ sudaryta po 2013 m. gruodžio 5 d. unijos valdymo organų sprendimų, todėl pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, jog unijai žalą sukėlė 2013 m. gruodžio 5 d. paskolų komiteto ir valdybos sprendimai.

207.       Atsakovai D. A. ir I. A. apeliaciniuose skunduose iš esmės teigia, kad paskolų komiteto ir valdybos nariai neteisėtų veiksmų, kurių pagrindu unijai galėtų kilti žala, neatliko. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje pateiktų įrodymų visumą, skundžiamo sprendimo turinį ir apeliacinių skundų argumentus, neturi pagrindo sutikti su atsakovais:

207.1.                      Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad paskolų komiteto ir valdybos nariai netinkamai įvertino BUAB ,,Šampanėrija“ finansinę padėtį. Iš BUAB ,,Šampanėrija“ finansinių ataskaitų matyti, kad 2011 m. įmonė patyrė 43 042 Lt nuostolių, 2012 m. patyrė 24 887 Lt nuostolių. BUAB ,,Šampanėrija“ unijai pateiktais duomenimis 2013 m. rugsėjo 30 d. įmonė jau buvo patyrusi 31 822 Lt nuostolių. BUAB ,,Šampanėrija“, prašyme suteikti paskolą, pateikė 2013 m. rugsėjo 30 d. finansinius duomenis, kuriuose nurodyta ilgalaikių įsipareigojimų suma – 87 300 Lt (25 283,83 Eur), nors tuo metu UAB ,,Naktis Vilniuje“ jau buvo suteikusi BUAB ,,Šampanėrija“ 400 000 Lt (115 848,01 Eur) dydžio paskolą. Unijos valdymo organų nariams apie UAB ,,Naktis Vilniuje“ ir BUAB ,,Šampanėrija“ sudarytą paskolą 2013 m. gruodžio 5 d. sprendimų priėmimo metu buvo žinoma, nes unija subordinavo UAB ,,Naktis Vilniuje“ ir BUAB ,,Šampanėrija“ paskolą, tačiau pakartotinis skolininkės finansinis vertinimas atliktas nebuvo. Paaiškėjus duomenimis apie tai, kad BUAB ,,Šampanėrija“ pateikti duomenys apie skolininkės ilgalaikius įsipareigojimus yra klaidingi, unijos valdymo organai atitinkamai turėjo iš naujo įvertinti BUAB ,,Šampanėrija“ finansinę padėtį ir paskolos grąžinimo galimybes. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad įmonė iš esmės tris metus neveikė pelningai, į tai, jog bendri BUAB ,,Šampanėrija“ įsipareigojimai sudarė 487 300 Lt (141 131,84 Eur), įmonės pagrindinės pajamos buvo gaunamos iš UAB ,,Naktis Vilniuje“, o ilgalaikis turtas 2013 m. gruodžio 5  d. sudarė tik 32 407 Lt (9 385,72 Eur), tinkamai įvertinus skolininkės finansinę būklę BUAB ,,Šampanėrija“ turėjo būti priskirta aukštesnei rizikos grupei.

207.2.                      Taip pat pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad unijos paskolų komiteto ir valdybos nariai suteikė paskolą, neužtikrinę, kad iš įkeičiamo turto skolininkei neįvykdžius sutarties ateityje galėtų būti tenkinamas unijos reikalavimas. Byloje nustatyta, kad unijos naudai įkeičiamos įrangos vertė, nustatyta šalių susitarimu – 488 199,47 Lt (141 392,34 Eur), turto vertinimas atliktas nebuvo, nors BUAB ,,Šampanėrija“ paskolos prašymo pristatyme šio turto apdraudimo vertė įvertinta tik 97 639 Lt (28 278,21 Eur). Įranga parduota varžytynių metu už 19 642,34 Eur. Sutiktina su atsakovės I. A. argumentu, kad, remiantis Paskolų užtikrinimo priemonių vertinimo tvarkos 38 punktu, turto vertinimo įkeistos įrangos vertei nustatyti nebuvo būtina atlikti turto vertinimą, nes turtas buvo įsigytas 2013 m. ir buvo laikoma, jog perkamos įrangos kaina atitiko rinkos vertę. Tačiau, atsižvelgdami į tai, kad įranga bus naudojama bendrovės veikloje, dėl ko mažės unijai įkeistos įrangos vertė, į įrangos apdraudimo vertę, paskolų komiteto ir valdybos nariai turėjo nustatyti mažesnę įkeičiamo turto vertę ir (arba) imtis papildomų paskolos grąžinimo užtikrinimo priemonių.

207.3.                      Atsakovė I. A. apeliaciniame skunde nurodo, kad paskolos grąžinimas papildomai buvo užtikrintas: pačia kredito sutartimi ir UAB ,,Naktis Vilniuje“ paskolos BUAB ,,Šampanėrija“ subordinavimu; nekilnojamojo turto nuomos teise; pajiniu įnašu; teise nurašyti lėšas nuo BUAB ,,Šampanėrija“ atsiskaitomųjų sąskaitų; netesybomis; INVEGA garantija. Teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai nei apeliaciniame skunde teigia I. A., paskolos grąžinimas nebuvo tinkamai užtikrintas kitomis priemonėmis. Pirma, kaip teisingai nurodo ieškovė, paskolos sutartis pati savaime negali būti finansinio užtikrinimo priemonė. BUAB ,,Šampanėrija“ paskolos UAB „Naktis Vilniuje“ subordinavimas  suteikė unijos atžvilgiu pirmenybę prieš kitos skolininkės kreditorės reikalavimą, tačiau paskolos grąžinimo savaime neužtikrino. Antra, nors BUAB ,,Šampanėrija“ įkeitė nekilnojamojo turto nuomos teisę, tačiau, remiantis Paskolų užtikrinimo priemonių vertinimo tvarkos 47 punktu, nematerialaus turto vertė paprastai prilyginama 0, taigi skolininkei bankrutavus ir negrąžinus ieškovei suteiktos paskolos, šia užtikrinimo priemone nebuvo padengta skola ir (ar) jos dalis pagal paskolos sutartį. Trečia, atsižvelgiant į tai, kad pajinis įnašas yra kredito unijos, o ne kredito unijos nario nuosavybė, kad kredito unijos nariui nėra garantuojama viso įnešto pajaus susigrąžinimo galimybė, nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo pajiniam įnašui priskirti prievolių užtikrinimo funkciją. Kitu atveju susiklostytų teisiškai negalima situacija, kai kredito unija, skolindama kredito unijos nariams pinigus, kiekvienu atveju automatiškai pati (savo nuosavu turtu) užtikrintų jos grąžinimą. Be to, sudarant paskolos sutartį nei kredito unija, nei kredito unijos narys (skolininkas) negali būti iš anksto garantuoti, kad pajinis įnašas visą paskolos ir palūkanų grąžinimo terminą išliks tokios pačios realios vertės, t. y. kad nebus panaudotas kredito unijos veikloje, todėl ir dėl savo nestabilumo pajus negali atlikti prievolių užtikrinimo funkcijos (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-623-186/2017). Ketvirta, teisė nurašyti BUAB ,,Šampanėrija“ lėšas, esančias kredito gavėjo sąskaitose, nėra materiali užtikrinimo priemonė, ir pagal Paskolų užtikrinimo priemonių vertinimo tvarkos 49 punktą, įkeičiamų lėšų vertė prilyginama faktinei jų sumai tik tuo atveju, jeigu lėšos yra perduodamos unijai. Jeigu lėšomis disponuoja kredito gavėjas, tuomet jų vertė prilyginama 0. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad unija būtų nurašiusi lėšas iš skolininkės sąskaitų. Šešta, paskolos sutartyje numatytos netesybos už prievolės nevykdymą, nors ir skatina paskolos gavėją vykdyti sutartinius įsipareigojimus, tačiau šiuo atveju negalėjo pateisinti nesąžiningo ir rizikingo sandorio sudarymą, turint omenyje tai, kad paskolos gavėjo finansinės galimybės grąžinti paskolą buvo abejotinos ir nepagrįstos paskolos gavėjo ieškovei pateiktais finansiniais dokumentais.

207.4.                      Byloje pateiktas INVEGA generalinio direktoriaus 2018 m. liepos 11 d. įsakymas patvirtina, kad INVEGA, remiantis paskolos sutarties užtikrinimo priemonėmis, išmokėjo 17 861,45 Eur garantijos išmoką unijai. Įsakyme nurodyta, kad įvertinus kredito unijos pateiktus dokumentus, nustatyta, jog, išmokant paskolos lėšas, pažeistos esminės  garantijos suteikimo sąlygos. INVEGA nurodė, kad 2013 m. gruodžio 12 d. paskolos lėšomis apmokėta AS Silmani lekter sąskaita Nr. 31203750 771,43 Eur sumai, tačiau unija nepateike? minėtos sąskaitos. Viena iš esminių INVEGA garantijos išmokėjimo sąlygų buvo tai, kad iki paskolos lėšų panaudojimo pradžios kredito unija turi gauti dokumentus, pagrindžiančius, jog paskolos gavėjas nuosavomis lėšomis už restorano įranga? ir baldus pavedimais sumokėjo ne mažesnę kaip 16 733,38 Eur suma? bei už darbus pagal statybos rangos sutarti? su UAB „DCS Baltic“ ne mažesne? kaip 75 201,95 Eur suma?. Įvertinus pateiktus nuosavu? lėšų panaudojimą pagrindžiančius dokumentus, INVEGA nustatė, kad nurodyta sąlyga įvykdyta iš dalies. Iš reikalautos ne mažesnės kaip 75 201,95 Eur sumos už darbus pagal statybos rangos sutarti? su UAB „DCS Baltic“, tinkamai panaudota tik 62 242,29 Eur, o 12 959,66 Eur suma netinkamai panaudota ir (ar) tinkamai nepagrįsta, t. y. UAB „DCS Baltic“ apmokėta ne už darbus pagal statybos rangos sutarti?, o už baldus pagal 2013 m. spalio 23 d. PVM sąskaitą – faktūrą DCS Nr. 00016 ir 2014 m. sausio 13 d. PVM sąskaitą – faktūrą  DCS Nr. 0034. Taip pat pateiktas 2013 m. gruodžio 11 d. UAB „DCS Baltic“ kasos pajamu? orderis, iš kurio nėra galimybės nustatyti, už ką atliktas mokėjimas. Pažymėtina, kad dalis INVEGA nurodyto netinkamo nuosavų lėšų panaudojimo, apmokant ne už atliktus darbus, o už baldus, buvo įvykdytas dar iki kredito sutarties sudarymo ir paskolos suteikimo, t. y. 2013 m. spalio 23 d., apmokant sąskaitą faktūrą Nr. 00016. Pagrindinė dalies garantijos neišmokėjimo priežastis – neužtikrintas paskolos panaudojimo pagal paskirtį kontrolės procesas, kurį, kaip minėta, remiantis Paskolų komiteto darbo reglamento 4.1.3 punktu vykdo būtent paskolų komitetas. Atsižvelgiant į tai, atmestini atsakovų argumentai, kad INVEGA garantijos dalis neišmokėta ne dėl unijos valdymo organų kaltės.

207.5.                      Dėl paskolų vadybininko ir (ar) rizikos vertinimo specialistų atsakomybės teisėjų kolegija pasisakė vertindama paskolų komiteto ir valdybos narių veiksmus, suteikiant paskolą BŽŪB ,,Kraštovaizdis“, todėl papildomai šių motyvų nekartoja.

207.6.                      Nors sutiktina su atsakovais, kad pirmosios instancijos teismo nurodyta aplinkybė, jog AB Šiaulių bankas suteikė skolininkei 200 000 Lt paskolą, savaime neįrodo, kad tik tokia paskolos dalis skolininkei galėjo būti suteikta, tačiau apeliantai nepaneigė kitų pirmosios instancijos teismo nustatytų ir apeliacinės instancijos teismo patvirtintų aplinkybių dėl paskolų komiteto ir valdybos netinkamų veiksmų, suteikiant paskolą BUAB ,,Šampanėrija“.

208.       Apibendrinant konstatuotina, kad žala unijai kilo dėl bendrų paskolų komiteto narių ir valdybos narių veiksmų, suteikiant nuostolingą paskolą BUAB ,,Šampanėrija“ 2013 m. gruodžio 5 d. sprendimais.

209.       Byloje nustatyta, kad paskolų komiteto nariai skolininkės BUAB ,,Šampanėrija“ dokumentus vertino aplaidžiai, nė vienas iš paskolų komiteto narių neišreiškė susirūpinimo dėl nepakankamų paskolos grąžinimo užtikrinimo priemonių, priešingai, vienbalsiai pritarė nuostolingos paskolos suteikimui, netinkamai vykdė suteiktos paskolos administravimo priežiūrą. Tai atitinka įstatyme nustatytų pareigų netinkamą vykdymą (KUĮ 13 straipsnio 9 dalis, CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Esant pernelyg didelei rizikai priėmus nepagrįstą sprendimą pritarti paskolos, kurią susigrąžinti unija neteko galimybės, suteikimui, unija patyrė žalą ir taip pasireiškė paskolų komiteto narių neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos priežastinis ryšys (CK 6.247 straipsnis). Tai sudaro pagrindą konstatuoti, kad paskolų komiteto nariai, būdami kredito unijos nariais, netinkamu veikimu ir aplaidžiu neveikimu sukėlė kredito unijai žalą, už ką jiems taikytina civilinė atsakomybė bendrais CK nustatytais pagrindais (KUĮ 20 straipsnis). Aplinkybė, kad paskolų komiteto nariai šias pareigas ėjo negaudami turtinės naudos, nemažina jų atsakomybės už neteisėtų veiksmų, sukėlusių žalą, atlikimą. 

210.       Taip pat nustatytos unijos valdybos narių nerūpestingai atliktos pareigos priimant sprendimą suteikti paskolą BUAB ,,Šampanėrija“, t. y. tinkamai neįsitikinus, ar BUAB ,,Šampanėrija“ bus pakankamai finansiškai pajėgi vykdyti įsipareigojimus ir grąžinti paskolą unijai, neįsitikinus, ar iš įkeičiamo turto ateityje galėtų būti tenkinamas unijos reikalavimas, patvirtina unijos valdybos narių didelį neatsargumą, pernelyg didelę riziką, kad suteikta paskola skolininkės nebus grąžinta ir unija patirs žalą. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad kredito unijos valdybos nariai, suteikdami nuostolingas paskolas, pažeidė fiduciarines pareigas (CK 2.87 straipsnio 7 dalis). 

211.       Įvertinus aptartus paskolų komiteto ir valdybos narių neteisėtus veiksmus konstatuotinas objektyvusis bendrininkavimas, t. y. nors žala atsirado valdybos ir paskolų komiteto nariams veikiant atskirai, tačiau kiekvieno jų neteisėti veiksmai yra būtinojo žalos atsiradimo unijai priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-53-611/2020).

212.       Atsakovas D. A. apeliaciniame skunde, kaip ir BŽŪB ,,Kraštovaizdis“ atveju, nurodė, kad teismas nepagrįstai nesprendė dėl paskolos suteikimo BUAB ,,Šampanėrija“ procese dalyvavusio valdybos nario V. D. atsakomybės.

213.       Unijos paskolų komiteto nariai ir valdybos nariai, tarp jų ir V. D., sprendė dėl ginčo paskolos suteikimo, todėl yra susiklosčiusi absoliutaus privalomojo bendrininkavimo situacija, kai neįmanoma išspręsti ieškinio reikalavimų tik dėl dalies paskolų komiteto ir valdybos narių civilinės atsakomybės. Kaip ir BŽŪB ,,Kraštovaizdis“ atveju, teismas neišaiškino ieškovei neįtraukimo visų bendrininkų atsakovais procesinių padarinių, t. y. padarė esminį proceso teisės normų pažeidimą. Nustatytas proceso teisės pažeidimas negali būti pašalintas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, todėl byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kad būtų tinkamai išspręsti proceso teisės klausimai, kuriais reglamentuojama dalyvaujančių byloje asmenų procesinės padėties nustatymas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

214.       Pažymėtina, kad nors teisėjų kolegija pasisakė dėl bendrų paskolų komiteto narių ir valdybos narių neteisėtų veiksmų ir kitų civilinės atsakomybės sąlygų, pirmosios instancijos teismas, išaiškinęs neįtraukimo visų bendrininkų atsakovais procesinius padarinius bei užtikrinęs, jog asmenų procesinė padėtis byloje atitiktų jų materialųjį teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, turi nustatyti kiekvieno prie žalos prisidėjusio asmens individualias civilinės atsakomybės sąlygas.

Dėl žalos

215.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovei kilo 45 024,59 Eur dydžio žala, remdamasis ieškovės ieškinyje nurodyta aplinkybe, jog likusi nepadengta kredito dalis – 45 024,59 Eur.

216.       Atsakovai D. A. ir I. A. nesutinka su 45 024,59 Eur žalos dydžiu, nurodo, kad teismas nepagrįstai žalos dydį nustatė, remdamasis ieškovės subjektyviais paskaičiavimais. Atsakovų vertinimu, į žalą turėtų būti įskaičiuota unijos gauta nauda – sumokėtas pajus ir kitos sumos.

217.       Iš BUAB ,,Šampanėrija“ bankroto bylos duomenų nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2018 m. vasario 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2148-640/2017 patvirtinto 62 886,04 Eur dydžio ieškovės finansinį reikalavimą, kurį sudaro 54 762,14 Eur negrąžinto kredito dalis, 6 484,96 Eur delspinigiai, 1 573,98 Eur palūkanos, 64,96 Eur turto draudimo mokestis. Ieškovė ieškinyje paaiškino, kad likusi nepadengta finansinio reikalavimo dalis – 45 024,59 Eur, kurią prašo priteisti iš atsakovų kaip žalą, tačiau kaip ir BŽŪB ,,Kraštovaizdis“ atveju, nenurodė, kokios sumos sudaro prašomą priteisti žalą. Įvertinusi aptartus duomenis, teisėjų kolegija pritaria atsakovams, kad pirmosios instancijos teismas 45 024,59 Eur žalos dydį nustatė nepagrįstai. Byloje nėra pakankamai duomenų, kad apeliacinės instancijos teismas galėtų nustatyti unijai kilusios žalos dydį ir įvertinti prašomų priteisti sumų pagrįstumą, todėl žalos dydžio nustatymo klausimas taip pat grąžinamas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Ieškovė turėtų pateikti tikslius duomenis apie sumas, kurios sudaro skolos likutį pagal Paskolos sutartį Nr. S0009623/13, t. y. nurodyti negrąžintos paskolos sumą, nesumokėtų mokėjimo palūkanų sumą ir laikotarpį, už kurį jos apskaičiuotos, kitas prašomas priteisti sumas ir apskaičiavimo laikotarpius.

218.       Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovų 13 941,62  Eur negautų pajamų, kurias sudaro mokėjimo palūkanos, paskaičiuotos nuo nutarties iškelti BUAB ,,Šampanėrija“ bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki ieškinio nagrinėjamojo byloje teismui pateikimo dienos. Teisėjų kolegija pažymi, kad kaip ir BŽŪB ,,Kraštovaizdis“ atveju, ieškovės prašomos priteisti negautos pajamos neatitinka negautų pajamų kriterijų deliktinės atsakomybės aspektu, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovės prašymą dėl 13 941,62 Eur negautų pajamų priteisimo.

219.       Kadangi BUAB ,,Šampanėrija“ neturi galimybės paskolos grąžinti, o už pajų sumokėta suma lieka unijai, bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, taikydamas CK 6.249 straipsnio 6 dalies nuostatas, turėjo įskaičiuoti BUAB ,,Šampanėrija“ sumokėtą 16 276,65 Eur pajų kaip unijos gautą naudą, nes priešingu atveju ieškovė nepagrįstai praturėtų.

220.       Teisėjų kolegijos vertinimu, unijos nauda laikoma ir įkeistą turtą pardavus gauta 19 642,34 Eur suma. BUAB ,,Šampanėrija“ įkeitė unijai jai nuosavybės teise priklausančią įrangą, turėdama tikslą gauti paskolą, kas tuo pačiu reiškia, kad nauda ir žala ieškovei kilo iš to paties veiksmo. Aptartos aplinkybės lemia, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas turėjo taikyti CK 6.249 straipsnio 6 dalies nuostatas. Kadangi BUAB ,,Šampanėrija“ neturi galimybės paskolos grąžinti, todėl unija pardavė įkeista turtą ir už parduotą turtą gauta suma liko unijai, todėl bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, taikydamas CK 6.249 straipsnio 6 dalies nuostatas, turėjo įskaičiuoti 19 642,34 Eur į žalos dydį.

221.       BUAB ,,Šampanėrija“ 141,47 Eur delspinigius unijai sumokėjo už netinkamą prievolių vykdymą, 1 158,48 Eur dokumentų rengimo mokestį sumokėjo paskolos sutarties pagrindu. Jei skolininkė būtų įvykdžiusi prievoles pagal sutartį, šios unijai sumokėtos sumos skolininkei nebūtų grąžintos, todėl atitinkamai aptartos sumos negali būti laikomos unijos gauta nauda CK 6.249 straipsnio 6 dalies prasme.

222.       Dėl aptartų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos pagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą dėl 13 941,62 Eur negautų pajamų priteisimo. Pirmosios instancijos teismui iš naujo nagrinėti grąžinamas klausimas dėl žalos, patirtos unijos paskolų komiteto ir valdybos nariams išdavus paskolą BUAB ,,Šampanėrija“, nustatymo. Pirmosios instancijos teismui nustačius ir įvertinus prašomos priteisti žalos dydį bei jo pagrįstumą, iš nustatytos žalos dydžio turėtų būti išskaičiuojama unijos gauta nauda – 16 276,65 Eur skolininkės sumokėtas pajus ir už įkeisto turto pardavimą gautos 19 642,34 Eur lėšos.

Dėl atsakovės I. A. prašymo skirti ieškovei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis

223.       Atsakovė I. A. apeliaciniu skundu prašė skirti ieškovei 5 000 Eur baudą, pusę baudos priteisiant atsakovei. Prašymą motyvavo tuo, kad unijos dokumentai nebuvo tinkamai administruojami, nemokumo administratorius ir (ar) jo įgalioti asmenys veikė netinkamai ir aplaidžiai (nepateikė visų dokumentų, nepagrindė faktinės žalos, ir kt.), siekė suklaidinti atsakovus ir teismą (sumaišė pareigas atsakovams, siekė pasipelnyti atsakovų sąskaita).

224.       Pagal CPK 106 straipsnio 1 dalį teismas baudas skiria šiame kodekse numatytais atvejais ir jame nustatyto dydžio. CPK 95 straipsnio 1 dalis nustato, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Teismas, nustatęs CPK 95 straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 5 000 Eur baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui (CPK 95 straipsnio 2 dalis).

225.       Sprendžiant klausimą dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimo kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad pagal CPK 95 straipsnį baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sąlygos: šalies nesąžiningumas ir skundo nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra objektyvus elgesys, kuris nustatomas remiantis objektyviais išoriniais jo pasireiškimo požymiais (Lietuvos Aukščiausiojo 2016 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-256-915/2016).

226.       Teisėjų kolegija nenustatė pagrindo skirti ieškovei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Pirma, nemokumo administratoriaus bankroto bylos dokumentų (ne)tinkamas tvarkymas nėra susijęs su bylos nagrinėjamo dalyku, todėl nesudaro piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis turinio nagrinėjamos bylos kontekste. Antra, byloje nenustatyta, kad ieškovė būtų pareiškusi akivaizdžiai nepagrįstą ieškinį ir (ar) reikalavimus, veikusi prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, nevykdžiusi teismo nurodymų pateikti atitinkamus įrodymus. Ieškovės pasirinkta bylos vedimo strategija ir gynybos būdai šiuo konkrečiu atveju savaime negali būti laikomi netinkamais. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija atmeta I. A. prašymą dėl baudos skyrimo ieškovei.

Dėl bylos procesinės baigties

227.       Į esminius apeliacinių skundų argumentus atsakyta, dėl kitų skundų argumentų teisėjų kolegija plačiau nepasisako, nes jie neturi įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K 3-107/2010, ir kt.).

228.       Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė dėl paskolų komiteto ir valdybos narių civilinės atsakomybės BŽŪB ,,Kraštovaizdis“ epizode, byloje nedalyvaujant stebėtojų tarybos nariams L. V., K. V. ir Č. O., nenustatė ir nesiaiškino aplinkybių, susijusių su stebėtojų tarybos 2013 m. liepos 26 d. priimto sprendimo įtaka unijai kilusiai žalai, paskolų komiteto ir valdybos narių civilinės atsakomybės sąlygoms, nepasisakė dėl atsakovų keliamų argumentų dėl civilinės atsakomybės taikymo stebėtojų tarybos nariams, dėl to neatskleidė bylos dalies esmės BŽŪB ,,Kraštovaizdis“ epizode.

229.       Be to, pirmosios instancijos teismas tinkamai neišaiškino neįtraukimo visų bendrininkų atsakovais procesinių padarinių (konkrečiau V. D. neįtraukimo atsakovu padarinių) ir tokiu būdu padarė esminį proceso teisės normų pažeidimą, neišaiškino ir nenustatė visų bylai reikšmingų aplinkybių dėl civilinės atsakomybės taikymo sąlygų, žalos dydžio, todėl negalėjo teisingai spręsti ir nepagrįstai sprendė dėl ieškinio pagrįstumo.

230.       Atsižvelgiant į tai, skundžiamas sprendimas naikintinas ir byla perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, nes dėl išaiškinimo pareigos siejamos su proceso dalyviu statusu, įtrauktinų asmenų, naujai tirtinų faktinių aplinkybių ir įrodymų apimties to padaryti apeliacinės instancijos teisme nėra galimybės (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).

231.       Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo BŽŪB ,,Kraštovaizdis“ epizode, turi atitinkamai išspręsti klausimus dėl L. V., K. V. ir Č. O. procesinės padėties nustatymo, jų įtraukimo į bylą, išsiaiškinti ir aplinkybes dėl stebėtojų tarybos vaidmens dalyvaujant paskolų suteikimo procese, 2013 m. liepos 26 d. stebėtojų tarybos sprendimo įtakos paskolų komiteto ir valdybos narių civilinės atsakomybės sąlygoms ir pasisakyti dėl atsakomybės stebėtojų tarybos nariams (ne)taikymo.

232.       Pažymėtina, kad nors teisėjų kolegija pasisakė dėl bendrų turto vertintojos, paskolų komiteto narių ir valdybos narių neteisėtų veiksmų ir kitų civilinės atsakomybės sąlygų, pirmosios instancijos teismas, išaiškinęs neįtraukimo visų bendrininkų atsakovais procesinių padarinius bei atitinkamai užtikrinęs, kad asmenų procesinė padėtis byloje atitiktų jų materialųjį teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, turi nustatyti kiekvieno prie žalos prisidėjusio asmens individualias civilinės atsakomybės sąlygas.

233.       Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas žalos dydžius, turėtų atsižvelgti į šioje nutartyje nurodytus motyvus dėl netinkamai apskaičiuotos žalos dydžio, pajų ir už įkeistą turtą gautų lėšų įskaitymo į unijos gautą naudą.

234.       Panaikinus skundžiamą sprendimą ir bylą grąžinus nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nespręstinas, nes šiuo klausimu turės pasisakyti pirmosios instancijos teismas iš naujo išnagrinėjęs bylą iš esmės (CPK 93 straipsnis). 

235.       Papildomai pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, skirstydamas bylinėjimosi išlaidas, nepagrįstai iš atsakovų ieškovės naudai bylinėjimosi išlaidų atlyginimą priteisė solidariai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad proceso teisės normose nenustatyta solidariosios prievolės bylinėjimosi išlaidoms mokėti, todėl šios išlaidos priteisiamos ne solidariai, o nustatant konkrečias mokėtinas dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-352-701/2015).

236.       Panaikinus Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 2 d. sprendimą ir bylą iš naujo grąžinus nagrinėti pirmosios instancijos teismui, panaikinamas ir 2022 m. rugsėjo 21 d. papildomas sprendimas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, kaip sudėtinė teismo sprendimo dalis.

        Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

        Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 2 d. sprendimą ir 2022 m. rugsėjo 21 d.  papildomą sprendimą panaikinti bei perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

        Atmesti atsakovės I. A. prašymą dėl baudos skyrimo ieškovei bankrutavusiai kooperatinei bendrovei kredito unijai „Vilniaus kreditas“ dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis.

Teisėjai                                                                                 Gintaras Pečiulis

                                                                                        Irmantas Šulcas

                                                                                        Aldona Tilindienė