Baudžiamoji byla Nr. 1-2105-1057/2018

                                                                             Teisminio proceso Nr. 1-01-1-68633-2015-7

                                                                             Procesinio sprendimo kategorija 1.2.14.1.1.

                                                                                                                                               (S)

V I L N I A U S  M I E S T O  A P Y L I N K Ė S  T E I S M A S

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. rugpjūčio 30 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Evelina Petraitienė,

sekretoriaujant Mildai Kančytei,

dalyvaujant prokurorei Irenai Pavliukevič,

kaltinamajai J. B. (buvusi pavardė S.), jos gynėjai advokatei Elenai Šajaukaitei,

nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei I. L.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. B. (BUVUSI PAVARDĖ – S.), gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, išsiskyrusi, šiuo metu laikoma suimta Lukiškių tardymo izoliatoriuje - kalėjime, deklaravusi gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), pradinio išsilavinimo, bausta administracine tvarka, teista:

1. 2009 m. birželio 2 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį paskiriant 30 parų arešto bausmę;

2. 2010 m. vasario 3 d. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo pagal BK 180 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams 4 mėnesiams; vadovaujantis BK 92 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 2 metams. 2011 m. liepos 20 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartimi dėl bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų nevykdymo paskirtas įspėjimas; 2011 m. rugsėjo 2 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas.

3. 2011 m. rugpjūčio 30 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 d. paskiriant laisvės atėmimo 1 metams bausmę. Subendrinus su 2010 m. vasario 3 d. nuosprendžiu paskirta 1 metų ir 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

4. 2011 m. gruodžio 7 d. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 2 dalį paskiriant subendrintą 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Bausmę subendrinus su 2011 m. rugpjūčio 30 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta galutinė 2 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

5. 2012 m. rugpjūčio 6 d. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį paskiriant 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Subendrinus su 2011 m. gruodžio 7 d. nuosprendžiu paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams ir 7 mėnesiams;

6. 2012 m. gruodžio 18 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį paskiriant laisvės atėmimą 7 mėnesiams. Subendrinus su 2012 m. rugpjūčio 6 d. nuosprendžiu paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 10 mėnesių;

7. 2013 m. vasario 5 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį paskiriant 2 metų laisvės atėmimo bausmę. Subendrinus su 2012 m. gruodžio 18 d. nuosprendžiu paskirtas laisvės atėmimas 3 metams ir 4 mėnesiams;

8. 2014 m. lapkričio 4 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (du epizodai), 165 straipsnio 1 dalį paskirta subendrinta 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Subendrinus su 2013 m. vasario 5 d. nuosprendžiu jai paskirtas laisvės atėmimas 4 metams. 2015 m. kovo 13 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartimi perkvalifikavus veikas pagal 2012 m. rugpjūčio 6 d., 2012 m. gruodžio 18 d., 2013 m. vasario 5 d. nuosprendžius ir peržiūrėjus 2014 m. lapkričio 4 d. nuosprendį paskirtas laisvės atėmimas 3 metams ir 10 mėnesiams;

9. 2016 m. sausio 18 d. Visagino miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 3 dalį paskiriant 66 paras arešto. Vadovaujantis BK 641 straipsniu bausmė sumažinta iki 44 parų arešto;

11. 2016 m. liepos 8 d. Utenos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį paskiriant 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

12. 2016 m. lapkričio 9 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį paskiriant 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kuri, vadovaujantis BK 641 straipsniu sumažinta iki 4 mėnesių laisvės atėmimo. Subendrinus su 2016 m. liepos 8 d. nuosprendžiu paskirta galutinė 1 metų ir 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. 2017 m. sausio 5 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi. 2016 m. lapkričio 9 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Utenos rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 3 d. nutartimi nustatyta bausme ir paskirta galutinė subendrinta  bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 8 mėnesiams ir 3 dienoms. Bausmė atlikta;

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.

Teismas

n u s t a t ė :

J. B. pagrobė svetimą turtą, t. y. 2015 m. gruodžio 14 d. apie 08.00 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), pagrobė I. L. priklausantį nešiojamą kompiuterį „Toshiba Satellite L50-B-281 i5-4210U“, 550 eurų vertės ir iš ant kėdės buvusios rankinės pagrobė 70 eurų, tokiu būdu pagrobė I. L. priklausantį 620 eurų vertės turtą.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji J. B. teigė, kad buvo2015 m. gruodžio 13 d. vakaras. Susipažino su I.,  paprašė cigaretės. I. pasakė, kad cigarečių turi namuose, pakvietė išgerti. Gėrė jos namuose ir liko nakvoti, I. su savo draugu miegojo kitame kambaryje. Ryte atsikėlusi, kai visi miegojo, pamatė ant stalo nešiojamą kompiuterį, paėmė tą kompiuterį, nuėjo į jų kambarį. Prie rankinės buvo piniginė. Atidarė piniginę, ten buvo pinigų, popierinių ir metalinių, juos pasiėmė ir išėjo. P. M. paskambino, kad jis priduotų į lombardą kompiuterį, kur dirbo L. Už 100 eurų pridavė kompiuterį. Pridavė P. M., nes ji neturėjo asmens dokumento. L. sakė, kad atidavė kompiuterį į 3 PK. 100 eurų pasidalino su P. M. Ji tuo metu vartojo narkotikus, šiuo metu nevartoja. Iš įkalinimo įstaigos nuvažiavo į reabilitaciją. Pašalino, nes nusižengė taisyklėms. Savo gyvenimu nėra patenkinta, nesinori daugiau sėdėti. Socializacijos centre nesutarė su žmonėmis. Turi tėvus, sesę. Nori eiti dirbti, nori mokytis toliau. Su civiliniu ieškiniu 620 eurų sutinka.

Įkiteisminio tyrimo metu J. B. savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad 2015 m. gruodžio 13 d. iki 22.00 val. užėjo į kiemą, esantį (duomenys neskelbtini) Netrukus iš kieme esančio buto išėjo mergina, su kuria ji pasikalbėjo ir ši pasikvietė į butą ją išgerti. Merginos vardas, kaip sužinojo, yra I. Jau būdami labai girti visi nuėjo miegoti, jai buvo patiesta ant grindų. Kol vakare vartojo alkoholinius gėrimus, ji matė, kad ant spintelės kambaryje stovėjo kompiuteris, sidabrinės spalvos. Kitos dienos ryte, apie 08.00 val., kai ji pabudo, o visi dar miegojo, nusprendė pavogti tą kompiuterį, ką ir padarė ir išėjo iš buto. Kompiuterį paėmė su pakrovėju, daugiau jokių priedų neėmė. Iškart paskambino savo sugyventiniui P., nes pati neturėjo dokumento, o norėjo vogtą kompiuterį priduoti į lombardą. P. iškart atvažiavo ir jie pridavė kompiuterį už 90 ar 100 eurų. Papildomai apklausta J. B. parodė, kad jokių 70 eurų iš rankinės tame bute nevogė, pavogė tik nešiojamą kompiuterį „Toshiba“ (1 t., b. l. 129, 146-150).

Kadangi J. B., kuri yra kaltinama tyčinio nesunkaus nusikaltimo padarymu, po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta kalta ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių, o su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė ir gynėja, ši baudžiamoji byla buvo nagrinėjama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Ikiteisminio tyrimo metu kaip įtariamasis pagal BK 189 straipsnio 1 dalį apklaustas P. M., kurio atžvilgiu baudžiamoji byla buvo išskirta, parodė, kad pažįsta J. B. Galimai įtarime nurodytu laiku jam paskambino J., kuri pasakė, kad jai reikalingas dokumentas priduoti kompiuteriui. Jie susitiko stotyje, kartu nuėjo priduoti kompiuterio. Lombardo darbuotojas įvertino kompiuterį 90 ar tai 100 eurų, pridavė kompiuterį, pinigus kartu panaudojo savo reikmėms. Tiesiogiai, kad kompiuteris vogtas, J. jam nesakė, tačiau jis pats tai suprato, žinojo, kad ji tokio daikto negali turėti, nors jis savo ankstesnėje apklausoje ir minėjo, kad galvojo, jog tai yra jos kompiuteris, nors tai yra netiesa. Kur J. pavogė šį kompiuterį, neminėjo, kad būtų dar ką nors pavogusi, taip pat nesakė (1 t., b. l. 70).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji I. L. parodė, kad 2015 m. gruodžio 13 d. apie 18.00 val. ji ėjo iš parduotuvės ir prie namų sutiko moterį, kuri prisistatė J. bei paprašė jos (I. L.) cigaretės. Ji pasakė J., kad cigarečių turi namuose ir pasikvietė į namus, adresu (duomenys neskelbtini). Jos su J. vartojo alkoholinius gėrimus maždaug iki 03.00 val., o po to nuėjo miegoti. Atsikėlusi ryte apie 09.00 val., J. bute nerado, taip pat pastebėjo, kad pavogtas jos kompiuteris „Toshiba Satelite L50-B-281 i5-4210U“, kurio vertė 550 eurų. Taip pat pastebėjo, kad iš jos rankinės, kuri buvo padėta kambaryje ant kėdės, dingo 70 eurų. Įtaria, kad kompiuterį ir pinigus pavogė moteris, kuri pas ją nakvojo (1 t., b. l. 33).

I. L. asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų ar vaizdo įrašų kartotekų metu atpažino J. B. iš veido bruožų, kūno sudėjimo, plaukų spalvos (1 t., b. l. 35-39).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas L. B. parodė, kad jis dirba lombarde, esančiame adresu Sodų g. 20-C8, Vilniuje. 2015 m. gruodžio 14 d. apie pietus į lombardą užėjo vyras su moterimi. Vyras, pateikęs savo asmens dokumentą, į lombardą pridavė kompiuterį „Toshiba Satelite L50-B-281 i5-4210U“ už 90 eurų, sakė, kad tai yra jo kompiuteris ir skubiai reikia pinigų. Šiuo metu kompiuterio lombarde nėra, jis buvo parduotas asmeniui, kurio duomenų neturi (1 t., b. l. 51).

Asmens parodymo iš nuotraukų metu L. B. atpažino J. B. (iš veido bruožų: nosies, lūpos, skruostų) ir P. M., kaip asmenis, 2015 m. gruodžio 14 d. pridavusius į lombardą kompiuterį (1 t., b. l. 52-57)

Savanoriško daiktų dokumentų pateikimo protokolu liudytojas L. B. pateikė lombardo įkeitimo bilietą Nr. 3682, pagal kurį buvo priduotas kompiuteris (1 t., b. l. 58-60).

Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nukentėjusioji į bylą pateikė kompiuterio „Toshiba Satelite L50-B-281 i5-4210U“ garantinį pasą (1 t., b. l. 45-47).

Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, P. M. nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 15 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-251-1057/2018, iš kurios išskirta ši baudžiamoji byla; nuosprendis įsiteisėjo 2018-07-09.

Dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 178 straipsnio 1 dalį

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 178 straipsnį kyla tam, kas pagrobė svetimą turtą. Byloje surinkti duomenys visiškai patvirtina, kad kaltinamoji padarė jai inkriminuotą nusikalstamą veiką.

Kaltinamoji tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 129, 146-150) detaliai nupasakojo visas faktines aplinkybes, susijusias su kompiuterio „Toshiba Satelite L50-B-281 i5-4210U“ pagrobimu, t. y. jog pagrobė šį kompiuterį iš nukentėjusiosios buto 2015 m. gruodžio 14 d. ryte ir jį kartu su P. M., kuris nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 15 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-251-1057/2018, pridavė į lombardą, kuriame dirbo L. B.. Tokią įvykių eigą patvirtina ir kiti bylos duomenys. Nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu atpažino J. B. (1 t., b. l. 35-39) ir nurodė, kad 2015 m. gruodžio 14 d. atsikėlusi ryte apie 09.00 val. bute neberado J. B. ir kompiuterio „Toshiba Satelite L50-B-281 i5-4210U“ (1 t., b. l. 33). Iš pateikto garantinio paso matyti, kad šis kompiuteris buvo I. L. nuosavybė (1 t., b. l. 45-47). P. M., kuris nuteistas  Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 15 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-251-1057/2018, ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu patvirtino, kad su J. B. pridavė į lombardą minėtą kompiuterį ir nurodė žinojęs, kad kaltinamoji tokio daikto negali turėti (1 t., b. l. 70). Iš liudytojo L. B. parodymų (1 t., b. l. 51) ir lombardo įkeitimo bilieto (1 t., b. l. 58-60) matyti, kad kompiuteris „Toshiba Satelite L50-B-281 i5-4210U“ tikrai buvo įkeistas lombarde. Liudytojas L. B. atpažino J. B. ir P. M. kaip asmenis, kurie pridavė kompiuterį lombarde (1 t., b. l. 52-57). Taigi, iš šių duomenų visumos matyti, kad būtent J. B. neteisėtai ir neatlygintinai pasisavino svetimą, nukentėjusiajai I. L. priklausiusį turtą – kompiuterį „Toshiba Satelite L50-B-281 i5-4210U“ ir taip padarė nukentėjusiajai 550 eurų turtinę žalą.

Nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu taip pat parodė, kad iš jos rankinės, kuri buvo padėta kambaryje ant kėdės, dingo 70 eurų (1 t., b. l. 33). Nors kaltinamoji ikiteisminio tyrimo metu tai neigė, tačiau teisme ji visą tai pripažino ir detaliai papasakojo. Todėl įrodyta ir tai, jog kaltinamoji pasisavino nukentėjusiajai priklausiusius 70 eurų.

Taigi, apibendrinus, matyti, kad visuma byloje surinktų duomenų patvirtina kaltinamosios kaltę ir jos veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 1 dalį.

Dėl bausmės skyrimo

Už BK 178 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą asmuo gali būti baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 3 metų. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Kaltinamoji padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, jį padarė tiesiogine tyčia. Kaltinamoji yra bausta administracine tvarka (1 t., b. l. 180-183), anksčiau ne sykį teista, nusikalstamą veiką padarė esant neišnykusiam teistumui (1 t., b. l. 162-179). Dėl psichikos ir priklausomybės ligų negydyta (1 t., b. l. 186-188). Sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Tiek prokurorė, tiek gynėja prašo pripažinti, kad kaltinamoji prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi padariusi nusikalstamą veiką ir tai laikyti jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Kaip matyti vien iš pačios BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto formuluotės vien tik prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nėra laikomas lengvinančia aplinkybe, kadangi būtinas ir nuoširdus gailėjimasis. Pagal susiformavusią teismų praktiką nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos nustatomas tada, kai kaltininkas ne tik laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, bet kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti padarytos veikos padarinius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-276/2006, 2K-259/2009, 2K-327/2010, 2K-123/2011, 2K-7-54-677/2015). Nors kaltinamoji per baigiamąją kalbą atsiprašė nukentėjusiosios, tačiau jos elgesys viso proceso metu teismui nesudaro pagrindo tikėti jos nuoširdžiu gailėjimusi. Kaltinamoji nesilaikė jai skirtos kardomosios priemonės nuolat vengė atvykti į teismo posėdžius, dėl to jai buvo taikyta procesinė prievartos priemonė – atvesdinimas, o vėliau ir kardomoji priemonė – suėmimas. Toks kaltinamosios elgesys rodė abejingumą vykstančiam baudžiamajam procesui, o kartu paneigia ir kritišką požiūrį į savo pačios padarytą nusikalstamą veiką, todėl teismas nepripažįsta jos gailėjimosi padarius nusikalstamą veiką nuoširdžiu ir nelaiko to atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Kaltinamosios gynėja baigiamojoje kalboje nurodė, jog šioje byloje egzistuoja BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta lengvinanti aplinkybė, t. y., kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys. Teismų praktikoje provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Rizikingu laikytinas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabūdiškai tiki, kad jo elgesys neišprovokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieš jį, arba iš viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamą kaltininko veiką prieš jį (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-418/2009, 2K-446/2010, 2K-386/2012, 2K-162-697/2016). Teismai, spręsdami, ar veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys, atsižvelgia į tai, ar nukentėjusiojo elgesys iš esmės prieštaravo moralės normoms, buvo įžeidžiantis kaltininką ar jo artimą asmenį, buvo smurtiniai arba kitokie pavojingi, neteisėti veiksmai, iš dalies nulėmę kaltininką nusikalsti prieš nukentėjusįjį (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-377/2011, 2K-450/2011, 2K-440/2013, 2K-412/2014, 2K-162-697/2016). Byloje nustatyta, jog nukentėjusioji ir kaltinamoji iki įvykio buvo visiškai nepažįstamos. Jos atsitiktinai susipažino 2015 m. gruodžio 13 d. vakare, nukentėjusioji pakvietė kaltinamąją į savo butą, jos kartu iki maždaug 3 valandos nakties vartojo alkoholinius gėrimus. Nors tokie nukentėjusiosios veiksmai buvo lengvabūdiški, tačiau jos lengvabūdiškumas jokiu būdu negali būti vertinamas kaip kaltinamosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nes kaltinamoji tik pasinaudojo susiklosčiusia situacija. Byloje nenustatyta, kad nukentėjusiosios veiksmai būtų nukreipti prieš kaltinamąją, kad ji kokiais nors veiksmais skatino kaltinamosios nusikalsti (demonstravo kambaryje esančius daiktus, pinigus ar pan.), o tai, kad kaltinamoji vis tik nusikalto laikytina jos pačios sąmoningo ir valingo apsisprendimo rezultatu, o ne nukentėjusiosios rizikingų ar provokuojančių veiksmų pasekme.

Prokurorė šioje byloje prašė kaltinamajai skirti laisvės atėmimo bausmę, tuo tarpu gynėja prašė skirti švelnesnę ir su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Kaltinamoji teisiamojo posėdžio metu iš esmės nurodė, jog nėra patenkinta savo gyvenimu, nebenori atsidurti įkalinimo įstaigoje. Tačiau ji taip pat nurodė, kad iš reabilitacijos centro, kuriame gyveno po ankstesnės bausmės atlikimo ji buvo pašalinta dėl taisyklių pažeidimo. Paskutinė iki sulaikymo teismui žinoma jos gyvenamoji vieta (ją nurodė pati kaltinamoji (2 t., b. l. 129)) buvo (duomenys neskelbtini) kur ji gyveno su draugu A. B. ir jo motina. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad 2018 m. liepos 25 d. su kaltinamuoju aktu Kauno apylinkės teismui perduota baudžiamoji byla Nr. 1-2852-559/2018, kurioje kaltinamaisiais yra J. B. ir A. B., byla Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi perduota nagrinėti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmams. Šie duomenys be jokios abejonės neleidžia daryti išvados apie asmenų kaltumą nurodytoje byloje, tačiau leidžia pagrįstai abejoti kaltinamosios nuoširdžiu noru pakeisti savo gyvenimo būdą. Nors byloje yra Lietuvos darbo biržos išduota darbo ieškančio asmens atmintinė, išduota J. B. (2 t., b. l. 126), tačiau kitų duomenų, patvirtinančių jos bandymus susirasti legalų pragyvenimo šaltinį, byloje nėra. Atkreiptinas dėmesys ir tai, jog pati kaltinamoji teisiamojo posėdžio metu neskaitant deklaratyvių pareiškimų nenurodė jokių konkrečių veiksmų, kurių ji ėmėsi norėdama įsitvirtinti visuomenėje. Byloje esančių duomenų visuma kaltinamąją charakterizuoja neigiamai ir BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai gali būti pasiekiami tik kaltinamajai paskiriant prokurorės siūlomą 1 metų laisvės atėmimo bausmę.

Kadangi kaltinamoji prisipažino esanti kalta, o baudžiamoji byla išnagrinėta taikant BPK 273 straipsnyje numatytą sutrumpintą įrodymų tyrimą, vadovaujantis BK 641 straipsniu jai paskirta bausmė mažinama vienu trečdaliu

Vadovaujantis BK 66 straipsniu į paskirtos bausmės laiką įskaitomas laikiname sulaikyme ir suėmime nuo 2018 m. kovo 23 d. 04.23 val. (2 t., b. l. 135) iki 2018 m. kovo 23 d. 16.00 val. (2 t., b. l. 129) ir nuo 2018 m. birželio 21 d. 21.42 val. (3 t., b. l. 29, 37-38) iki nuosprendžio įsiteisėjimo išbūtas laikas, kai 1 laikino sulaikymo ar suėmimo para prilyginama 1 laisvės atėmimo dienai.

Dėl civilinio ieškinio

BPK 109 straipsnyje nustatyta, jog asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. BPK 115 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Byloje yra pareikštas civilinis ieškinys dėl 620 eurų turtinės žalos atlyginimo, kurią sudaro pavogti 70 eurų grynųjų pinigų ir 550 eurų turtinė žala dėl „Toshiba Satelite L50-B-281 i5-4210U“ vagystės.

Teismas nustatė, jog J. B. 2015 m. gruodžio 14 d. apie 08.00 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), iš ant kėdės buvusios rankinės pagrobė 70 eurų. Teismas taip pat nustatė, kad J. B. 2015 m. gruodžio 14 d. apie 08.00 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), pagrobė I. L. priklausantį nešiojamą kompiuterį „Toshiba Satellite L50-B-281 i5-4210U“, 550 eurų. Pažymėtina tai, jog P. M. išskirtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-251-1057/2018 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 15 d. nuosprendžiu dėl minėto kompiuterio, kuris buvo įgytas nusikalstamu būdu, realizavimo buvo pripažintas kaltu pagal BK 189 straipsnį; nuosprendis, kaip minėta įsiteisėjo 2018-07-09.

Paprastai nuostolius privalo atlyginti prievolę pažeidęs (nusikalstamą veiką padaręs) asmuo. Kai prievolę pažeidusi šalis yra keli skolininkai, tai jų atsakomybės dydis priklauso nuo to, ar pažeista prievolė yra dalinė ar solidarioji. Civilinėje teisėje daline vadinama atsakomybė, taikoma dviem arba daugiau asmenų, kurių kiekvienas atsako kreditoriui lygiomis dalimis. Solidariąja vadinama atsakomybė dviejų ir daugiau asmenų, iš kurių kiekvienas atsako kreditoriui visa prievole. Esant solidariajai atsakomybei, kreditorius gali reikalauti iš visų bendraskolių ir iš bet kurio jų atskirai įvykdyti tiek visą prievolę, tiek ir bet kurią jos dalį. Jeigu visi nuostoliai išieškomi iš vieno skolininko, šis turi teisę atgręžtine tvarka reikalauti nuostolių atlyginimo iš visų kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičiavus jam pačiam tenkančią dalį (CK 6.280 straipsnis). Solidarioji skolininkų prievolė atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus (CK 6.6 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.6 straipsnio 3 dalį solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, jeigu prievolė susijusi su paslaugų teikimu, jungtine veikla arba kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu. Bendru žalos padarymu laikomi atvejai, kai žala yra kelių asmenų veiksmų padarinys (CK 6.279 straipsnio 1 dalis). Bendrai žalą padarę nusikalstamos veikos bendrininkai (vykdytojai, organizatoriai, kurstytojai, padėjėjai) nepriklausomai nuo bendrininkavimo formos atsako solidariai. Solidarioji atsakomybė gali būti grindžiama ne tik bendrai padaryta žala, bet tam tikru bendrumu, kuris egzistuoja ir dėl kitų civilinės atsakomybės sąlygų, o šiuo atveju J. B., pripažintą kalta šiuo nuosprendžiu ir P. M., nuteistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 15 d. nuosprendžiu išskirtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-251-1057/2018, sieja bendri neteisėti veiksmai ir bendra kaltė.

Byloje nėra duomenų, kad civilinis ieškinys būtų atlygintinas, teisiamojo posėdžio metu I. L. nurodė, kad kompiuteris jai negrąžintas. Iš liudytojo L. B. parodymų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad kompiuteris buvo parduotas (1 t., b. l. 51).

Esant nurodytoms aplinkybėms, civilinis ieškinys tenkinamas I. L. naudai iš J. B. ir P. M., nuteisto Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 15 d. nuosprendžiu išskirtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-251-1057/2018, solidariai priteisiant tą pačią 550 eurų sumą turtinei žalai atlyginti. I. L. iš J. B. taip pat priteisiama 70 eurų turtinė žala, kurią J. B. padarė pagrobdama 70 eurų grynųjų pinigų.

Kiti procesiniai klausimai

Proceso išlaidų ir daiktų, dokumentų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, byloje nėra, laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Kardomoji priemonė – suėmimas paliktina iki įsiteisėjusio nuosprendžio vykdymo pradžios, bet ne ilgiau   nei bus įvykdyta paskirta bausmė (t.y.  kardomoji priemonė suėmimas neturi viršyti paskirtos galutinės bausmės trukmės – 8 mėnesių laisvės atėmimo, įskaičius į šį terminą laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką – tuo atveju, jei nuosprendis įsiteisėtų  praėjus  paskirtos bausmės terminui).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 1 dalimi, 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 ir 5 dalimis, 307 straipsnio 1, 6 ir 7 dalimis, 308 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

Pripažinti J. B. (buvusi pavardė – S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jai 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 641 straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikiname sulaikyme ir suėmime nuo 2018 m. kovo 23 d. 04.23 val. (2 t., b. l. 135) iki 2018 m. kovo 23 d. 16.00 val. (2 t., b. l. 129) ir nuo 2018 m. birželio 21 d. 21.42 val. (3 t., b. l. 29, 37-38) iki nuosprendžio įsiteisėjimo išbūtą laiką, kai 1 laikino sulaikymo ar suėmimo para prilyginama 1 laisvės atėmimo dienai.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Patenkinti I. L. civilinį ieškinį ir jos naudai priteisti 550 eurų turtinei žalai atlyginti solidariai iš J. B. (buvusios S.) ir P. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuteisto Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 15 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-251-1057/2018, kuriuo iš P. M. priteista ta pati 550 eurų suma I. L. turtinei žalai atlyginti.

Patenkinti I. L. civilinį ieškinį ir iš J. B. (buvusios S.) priteisti 70 eurų sumą I. L. turtinei žalai atlyginti.

Kardomąją priemonę – suėmimą palikti iki įsiteisėjusio nuosprendžio vykdymo pradžios, bet ne ilgiau,   nei bus įvykdyta paskirta bausmė.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                    Evelina Petraitienė

Nuorašas tikras: