Administracinė byla Nr. I-1433-342/2014
Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00864-2014-0
Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1; 6.3; 63.3.8; 73
(S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
2014 m. rugsėjo 9 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Aušrelė Mažrimienė, susipažinusi su pareiškėjo E. K. skundu atsakovei Klaipėdos teritorinei darbo biržai dėl sprendimų panaikinimo ir rašytinio proceso tvarka spręsdama skundo priėmimo klausimą,
n u s t a t ė :
pareiškėjas E. K. skundu kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti Klaipėdos teritorinės darbo biržos 2014 m. birželio 5 d. įsakymą Nr. V-383 „Dėl paramos darbo vietoms steigti priemonių įgyvendinimo“; 2014 m. birželio 6 d. raštą Nr.SR-1353(3.14.) „Dėl savarankiško užimtumo rėmimo sutarties įsipareigojimų vykdymo“ bei 2014 m. rugpjūčio 4 d. raštą Nr. SR-1782 (3.14) „Dėl pareiškimo“.
Nurodo, kad ginčijamais administraciniais aktais atsakovas, Klaipėdos teritorinė darbo biržą, užkirto jam galimybę įsigyti lengvąjį automobilį ir taip išnaudoti teisėtai gautų subsidijų įmonės kūrimui lėšas, tuo pažeidžiamos jo teisės ir teisėti interesai.
Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymo saugomas interesas, tačiau ši konstitucinė teisė kreiptis į teismą teisinės gynybos gali būti realiai įgyvendinta tik tuo atveju, jeigu toks kreipimasis (skundas, pareiškimas) atitinka įstatymo nustatytus reikalavimus.
Pareiškėjo skundą atsisakytina priimti vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 straipsnio 2 dalies 8 punktu, nes praleistas skundo padavimo terminas, kuris teismo neatnaujintas ir pareiškėjo prašymas dėl termino atnaujinimo atmesta, ir 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu, nes nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 08 14 nutartimi pareiškėjui buvo nustatytas terminas skunde trūkumams pašalinti iki 2014 09 01 ir 2014 08 25 pakartotinai iki 2014 09 08. Nutartyse išaiškinta pareiškėjui, kad pareiškėjas yra praleidęs skundo padavimo terminą, todėl turi nurodyti aplinkybes dėl kurių šis terminas praleistas bei pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Taip pat nurodyta, kad skundžiami raštai 2014 m. birželio 6 d. Nr.SR-1353(3.14.) „Dėl savarankiško užimtumo rėmimo sutarties įsipareigojimų vykdymo“ bei 2014 m. rugpjūčio 4 d. Nr. SR-1782 (3.14) „Dėl pareiškimo“ yra informacinio pobūdžio ir nesukelia teisinių pasekmių. Pareiškėjas 2014 09 03 pateikė teismui patikslintą skundą, kuriame nurodė tuos pačius reikalavimus ir paprašė atnaujinti terminą skundui paduoti, nenurodydamas praleidimo priežasčių, tik pateikdamas medicininę pažymą už laikotarpį nuo 2014 06 20 iki 2014 06 26.
Dėl 2014 06 05 įsakymo Nr. V-383
Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau tekste ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu specialus įstatymas nenumato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. ABTĮ 34 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. 2 dalis numato, kad prašyme atnaujinti terminą nurodomos termino praleidimo priežastys ir pateikiami praleidimo priežastis patvirtinantys įrodymai.
Iš pateiktų įrodymų nustatyta, kad pareiškėjui ginčijamas 2014 06 05 įsakymas Nr. V-383 išsiųstas 2014 06 06, kuris 2014 06 27 pateiktas VGTPT ir 2014 07 04 pareiškėjui paskirtas teikti antrinę teisinę pagalbą advokatas K. K.. Skundas teismui pateiktas 2014 08 12. Pareiškėjas teismui nepateikė jokių įrodymų, kada yra gavęs ginčijamą aktą ir dėl kokių priežasčių praleistas apskundimo terminas.
Teismas laiko, kad pareiškėjas skundą į teismą privalėjo ir galėjo paduoti per įstatymo nustatytą terminą, tai yra per vieną mėnesį iki 2014 m. liepos 5 d. (imtinai), į tačiau į Klaipėdos apygardos administracinį teismą kreipėsi 2014 08 12. Pareiškėjas teismui pateikė vienintelį įrodymą, kad nuo 2014 06 20 iki 2014 06 26 gydėsi stacionariai. Nurodytas motyvas nelaikytinas svarbia priežastimi terminui atnaujinti, nes tai pateisinimas šešioms dienoms, kai terminas praleistas daugiau nei du mėnesius. Teismas laiko, kad pareiškėjas turėjo galimybę įstatymu nustatytu terminu kreiptis į teismą, nes 2014 06 27 kreipėsi dėl teisinės pagalbos. Teismas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas turėjo kvalifikuotą teisininką (advokatą). Gydymąsi stacionariai šešias dienas laikyti svarbia viso praleisto termino priežastimi nėra pagrindo. Pareiškėjas kitų priežasčių dėl viso praleisto termino nuo 2014 06 05 iki 2014 08 12 teismui nenurodė, patvirtinančių įrodymų nepateikė, nors ši pareiga pareiškėjui buvo išaiškinta 2014 08 14 ir 2014 08 25 teismo nutartimis.
Teismas įvertinęs įrodymų visumą, daro išvadą, kad pareiškėjas praleido skundo padavimo terminą be svarbios priežasties.
Įstatymas kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės pažeistos suteikia galimybę kreiptis į teismą, siekiant jas apginti, tačiau ši teisė nėra absoliuti ir ji nereiškia, jog asmuo bet kuriuo metu gali ją realizuoti. Siekiant garantuoti teisinių santykių stabilumą, užtikrinti teisinių santykių dalyviams apibrėžtumą dėl jų teisinės padėties, bei siekiant, kad faktinės bylos aplinkybės būtų išaiškintos nepraėjus daug laiko po jų įvykimo, įstatymas nustato laiko tarpą, per kurį valstybė garantuoja pažeistos teisės gynybą. LR Konstitucijos 28 straipsnis įtvirtinta nuostata, kad “Įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus (asmuo) privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų”. ABTĮ 53 straipsnis be šalių procesinių teisių nustato ir pareigą tomis procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai. Pareiškėjas privalėjo šių nuostatų laikytis, tačiau esantys įrodymai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas šias nuostatas pažeidė.
Esant šioms priežastims, teismas netenkina pareiškėjo prašymo atnaujinti praleistą terminą skundui į teismą paduoti bei tuo pagrindu atsisako priimti skundą dalyje dėl 2014 06 05 įsakymo panaikinimo( LR ABTĮ 34 straipsnio 3 dalis, 37 straipsnio 2 dalies 8 punktas ).
Dėl 2014 m. birželio 6 d. rašto Nr.SR-1353(3.14.) „Dėl savarankiško užimtumo rėmimo sutarties įsipareigojimų vykdymo“ ir 2014 m. rugpjūčio 4 d. rašto Nr. SR-1782 (3.14) „Dėl pareiškimo“
ABTĮ 3 straipsnio 1 dalis nustato, kad administraciniai teismai sprendžia ginčus dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje. Šio įstatymo 15 straipsnyje nurodytos bylos, priskirtos administracinių teismų kompetencijai, tarp jų šio straipsnio 1 dalies 1 punkte – dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus. Individualaus administracinio akto turinio bendruosius reikalavimus nustato Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnis, pagal kurį individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis (8 straipsnio 1 dalis); individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka (8 straipsnio 2 dalis); turi būti pasirašytas jį priėmusio pareigūno ar valstybės tarnautojo arba viešojo administravimo subjekto vadovo, jo pavaduotojo ar įgalioto asmens ir patvirtintas antspaudu (8 straipsnio 3 dalis). Apibendrinant pabrėžtina, kad teisės aktas – tai valstybės institucijų, įstaigų, tarnybų, pareigūnų tam tikra tvarka priimtas oficialus rašytinis dokumentas, kuriame suformuluojama privaloma elgesio taisyklė, nustatanti visuomeninio santykio dalyviams teises ir pareigas.
Iš pareiškėjo ginčijamų 2014 m. birželio 6 d. Nr.SR-1353(3.14.) „Dėl savarankiško užimtumo rėmimo sutarties įsipareigojimų vykdymo“ bei 2014 m. rugpjūčio 4 d. Nr. SR-1782 (3.14) „Dėl pareiškimo“ raštų turinio, matyti, kad juose nėra suformuota jokių privalomojo elgesio taisyklių individualiai neapibrėžtai asmenų grupei, konkrečiam subjektui ar apibrėžtai subjektų grupei, nėra nustatyta kam nors privalomų vykdyti pareigų ar suteikta teisių. Minėtuose raštuose atsakovas jokių privalomo pobūdžio sprendimų pareiškėjo atžvilgiu ginčijamame prašyme neįtvirtino, jie negali būti laikomi individualiais ar norminiais teisės aktais, nes pareiškėjui nesukelia jokių teisinių pasekmių. Nei vienas iš šių raštų nėra administracinis aktas, kuris galėtų būti administracinio ginčo dalyku. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką (ABTĮ 13 straipsnis) dėl ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies ir 15 straipsnio aiškinimo bei taikymo, ne kartą yra išaiškinęs, kad ginčo administracinėje byloje objektu gali būti administracinis aktas, kuris nustato suinteresuotam asmeniui atitinkamas teises ir pareigas, sukelia konkrečias teisines pasekmes (ABTĮ 22 straipsnis). Tuo atveju, jei skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas, jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, kaip nepriskirtiną administraciniams teismams, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis ( Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. AS146–201/2009, Nr. AS438-135/2009, AS502–466/2009, AS556-615/2009, AS143-290/2010).
Pagal ABTĮ 23 ir 52 straipsnius teisė suformuluoti skundo dalyką ir pagrindą priklauso pareiškėjui. Savo ruožtu, skundo dalykas ir pagrindas apsprendžia bylos nagrinėjimo ribas bei pareiškėjo pasirinktos gynybos būdą, siekiant apginti savo tikrai ar tariamai pažeistą teisę. Tačiau teisminis, tikrai ar tariamai pažeistos teisės, gynybos būdas yra sąlygotas atitinkamų procesinių prielaidų, numatytų ABTĮ 37, 101, 103 straipsniuose, kurių buvimas atima arba apriboja asmens teisę naudotis teismine gynyba. Todėl įvertinus skundžiamų raštų turinį, atsižvelgus į pareiškėjo skundo esmę, reikalavimus, darytina išvada, kad šie raštai pareiškėjui nesukėlė teisinių pasekmių (nepadarė įtakos pareiškėjo teisėms ir pareigoms), nes yra informacinio pobūdžio, todėl skundą šioje dalyje atsisakytina priimti nesant savarankiško bylos administraciniame teisme nagrinėjimo dalyko (ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Atsižvelgus į aukščiau išdėstytus motyvus pareiškėjo skundą atsisakytina priimti (ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1, 8 punktai).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1, 8 punktais, 105 - 106 straipsniais,
n u t a r i a :
pareiškėjo E. K. skundą atsakovei Klaipėdos teritorinei darbo biržai dėl sprendimų panaikinimo atsisakyti priimti.
Įsiteisėjus teismo nutarčiai, skundą su priedais grąžinti pareiškėjui E. K..
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant atskirąjį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą.
Teisėja Aušrelė Mažrimienė