Civilinė byla Nr. e3K-3-319-701/2019
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-17384-2015-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.12.2; 2.1.1.3.6
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. spalio 31 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Birutės Janavičiūtės, Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Antano Simniškio (pranešėjas),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. T. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. kovo 18 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų L. T. ir V. T. ieškinį atsakovams V. M. (duomenys neskelbtini), V. M. (duomenys neskelbtini), uždarajai akcinei bendrovei „Karbonas“, akcinei bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ dėl pažeistų teisių atkūrimo ir žalos atlyginimo bei atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Karbonas“ priešieškinį dėl servituto nustatymo; tretieji asmenys: uždaroji akcinė bendrovė „ETP Baltic“, „AAS BTA Baltic Insurance Company“, uždaroji akcinė bendrovė „Elektromontuotojas“, „AAS Gjensidige Baltic“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių valstybinės žemės, reikalingos statiniams eksploatuoti, nuomą ne aukciono tvarka, aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovai prašė teismo: 1) įpareigoti atsakovus V. M. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Atsakovas), V. M. (duomenys neskelbtini) ir UAB „Karbonas“ savo sąskaita ir jėgomis per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti 33,54 m elektros kabelio dalį ir nugriauti 208,05 kv. m betoninės aikštelės dalį, esančius ieškovams priklausančiame žemės sklype; 2) įpareigoti atsakovę AB „Energijos skirstymo operatorius“ savo sąskaita ir jėgomis per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti modulinę elektros transformatorinę Nr. 14643 ir kabelių spintą Nr. 73607 su komercinės apskaitos skydu, esančius prie ieškovų žemės sklypo; 3) atsakovams V. ir V. M. ir UAB „Karbonas“ neįvykdžius įpareigojimo per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti betoninės aikštelės dalį ir pašalinti elektros kabelio dalį, leisti tai atlikti ieškovams atsakovų sąskaita; 4) priteisti ieškovams iš Atsakovo 9970,75 Eur nuostoliams atlyginti už ieškovų žemės sklype suardytą 534,75 kv. m ploto betono plokščių dangą.
3. Ieškovai nurodė, kad Atsakovas, negavęs ieškovų sutikimo, organizavo modulinės elektros transformatorinės, kabelių spintos su komercinės apskaitos skydu statybą, elektros kabelio paklojimo darbus, 33,54 m elektros kabelio paklodamas per ieškovų žemės sklypą, taip pat tarp ieškovų ir savo žemės sklypų ribos pastatė 15 cm aukščio betoninę aikštelę. Atlikus statybos darbus ieškovų žemės sklype ir greta jo, buvo pažeistos ieškovų, kaip žemės sklypo savininkų, teisės. Elektros energijos tiekimas į Atsakovo pastatą yra užtikrintas kitu įvadu per kitus žemės sklypus, todėl nebuvo būtinybės įrengti naują elektros įvadą per ieškovų žemės sklypą. 15 cm aukščio betoninė aikštelė, įrengta ant esamos betono plokščių dangos, dėl aukščio skirtumo trukdo prie ieškovų pastato privažiuoti aptarnaujančiam transportui. Be to, betoninė aikštelė įrengta su nuolydžiu į ieškovų žemės sklypą, į kurį subėga lietaus vanduo. Atsakovas, vykdydamas darbus, suardė 534,75 kv. m ieškovų betono plokščių dangą ir jos neatstatė.
4. Atsakovė UAB „Karbonas“ pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė nustatyti 67 kv. m servitutą per ieškovams nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, suteikiantį teisę atsakovei UAB „Karbonas“ ieškovams priklausančiame žemės sklype neterminuotai tiesti (įrengti), eksploatuoti ir prižiūrėti požemines elektros komunikacijas ir paklotą 33,54 m elektros kabelio dalį, priteisti iš ieškovų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
5. Atsakovė UAB „Karbonas“ nurodė, kad 2015 m. spalio 12 d., t. y. praėjus 5 mėnesiams po Atsakovo atliktų betono aikštelės statybos ir elektros kabelio paklojimo darbų, pirkimo–pardavimo sutartimi iš Atsakovo nusipirko žemės sklypą, pastatą – sandėlį ir kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius, esančius Kauno r., (duomenys neskelbtini). Elektros energijos tiekimas į atsakovei UAB „Karbonas“ nuosavybės teise priklausantį pastatą yra užtikrinimas tik elektros kabeliu, paklotu nuo modulinės elektros transformatorinės ir kabelių spintos. Tenkinus ieškinį, elektros tiekimas į atsakovei priklausantį pastatą būtų nutrauktas ir atsakovė netektų teisės turėti prieigą prie elektros energijos sistemos, nebeturėtų galimybės tinkamai naudotis jai priklausančiu pastatu. Siekiant užtikrinti atsakovės UAB „Karbonas“ teisę turėti prieigą prie elektros energijos sistemos, yra būtina nustatyti servitutą.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
6. Kauno apylinkės teismas 2017 m. birželio 2 d. sprendimu atmetė priešieškinį, ieškinį patenkino iš dalies: įpareigojo solidariai atsakovus V. M. (duomenys neskelbtini) ir UAB „Karbonas“ savo sąskaita ir jėgomis per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti 33,54 m elektros kabelio dalį ir nugriauti 208,05 kv. m betoninės aikštelės dalį, esančius ieškovams priklausančiame žemės sklype; atsakovams neįvykdžius nurodyto įpareigojimo, leido nurodytus darbus atlikti ieškovams atsakovų V. M. (duomenys neskelbtini) ir UAB „Karbonas“ sąskaita.
7. Teismas nustatė, kad 33,54 m elektros kabelio dalį ieškovų žemės sklype nutiesė Atsakovas, negavęs ieškovų sutikimo, šiurkščiai pažeisdamas ieškovų nuosavybės teisę – dėl neteisėtų atsakovo veiksmų ieškovų žemės sklype atsirado svetimas daiktas, kuriam taikomas specialus žemės naudojimo režimas – elektros tinklų apsaugos zona, todėl žemės sklypo dalis patenka į minimalią apsaugos zoną ir taip suvaržo ieškovų galimybę naudotis, disponuoti savo turtu ir jį valdyti. Elektros kabelis buvo tiesiamas pagal naujas prisijungimo sąlygas, kitoje vietoje, nei buvo nurodyta projekte, rengtame pagal 2012 metų prijungimo sąlygas, todėl ieškovų sutikimą buvo būtina gauti iš naujo. Kadangi šiuo metu minėtas turtas yra perleistas atsakovei UAB „Karbonas“, teismas pašalinti elektros kabelį solidariai įpareigojo abu šiuos atsakovus.
8. Teismas nustatė, kad prašoma nugriauti aikštelės dalis yra pastatyta ant ieškovams nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo be jų sutikimo, atsiradęs dangos aukščio paviršių skirtumas yra kliūtis važiuoti transporto priemonėmis, dėl aikštelės nuolydžio į ieškovų žemės sklypo pusę lietaus vanduo subėga į ieškovų žemės sklypą. Dėl to teismas tenkino ieškinio reikalavimą įpareigoti atsakovus nugriauti betoninės aikštelės dalį, esančią ieškovams priklausančiame žemės sklype.
9. Teismas konstatavo, kad ginčo modulinė transformatorinė priskirtina prie kilnojamųjų daiktų, todėl šiuo atveju netaikytini Lietuvos Respublikos statybos įstatymo ir poįstatyminių teisės aktų reikalavimai. Teismas pažymėjo, kad AB „Energijos skirstymo operatorius“ priklausantys energetikos objektai yra pastatyti ne ieškovams, o valstybei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, AB „Energijos skirstymo operatorius“ dėl šių objektų statybos valstybinėje žemėje privalėjo gauti tik Nacionalinės žemės tarnybos sutikimą ir šis buvo gautas. Ieškovų žemės sklype jau yra nutiestos elektros linijos ir įregistruotos elektros linijų apsaugos zonos, o energetikos objektų apsaugos zona iš dalies patenka į jau esamų ieškovų žemės sklype elektros kabelių apsaugos zoną.
10. Teismas, netenkindamas priešieškinio dėl servituto nustatymo, pažymėjo, kad negali ginti atsakovės UAB „Karbonas“ subjektinės teisės, kildinamos iš neteisėtų ieškovų teises pažeidžiančių veiksmų. Nustačius servitutą, atsakovė UAB „Karbonas“ nepagrįstai įgytų teisių ieškovų nuosavybės sąskaita, pažeidžiant konstitucinį asmenų lygybės prieš įstatymą principą.
11. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovų ir atsakovų V. M. (duomenys neskelbtini) bei UAB „Karbonas“ apeliacinius skundus, 2019 m. kovo 18 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 2 d. sprendimą pakeitė: panaikino sprendimo dalį, kuria atsakovai V. M. (duomenys neskelbtini) ir UAB „Karbonas“ įpareigoti nugriauti 208,05 kv. m betoninės aikštelės dalį ir pašalinti 33,54 m elektros kabelio dalį, esančius ieškovams priklausančiame žemės sklype, o atsakovams to neatlikus leista ieškovams nurodytus darbus atlikti atsakovų sąskaita, bei dėl šios dalies priėmė naują sprendimą – ieškovų reikalavimus atmesti; sprendimo dalį dėl servituto nustatymo grąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; likusią sprendimo dalį paliko nepakeistą.
12. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymėjo, kad Atsakovas prie sau priklausančio pastato išbetonavo tiek sau nuosavybės teise priklausančios aikštelės dalį, tiek ieškovams priklausančią aikštelės dalį, kurioje nustatytas kelio servitutas, kuriuo teisę naudotis bei pareigą prižiūrėti turi abiejų nurodytų žemės sklypų savininkai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.114 straipsnis). Ieškovai nedavė sutikimo išbetonuoti aikštelę, tačiau Atsakovas išbetonavo ne visą ieškovams priklausančią aikštelę, o tik jos dalį, kurioje nustatytas kelio servitutas.
13. Pagal CK 4.114 straipsnio 2 dalį tais atvejais, kai servituto turinį sudarančiomis teisėmis naudojasi ir pats tarnaujančiojo daikto savininkas, pareiga tinkamai išlaikyti tarnaujantįjį daiktą tenka abiem subjektams proporcingai naudojimuisi daiktu, jeigu sutartyje nenustatyta kitaip. Įstatyme nenustatyta, jog, vykdant šią pareigą, būtina gauti tarnaujančiojo daikto savininko sutikimą. Nors, atlikus aikštelės remonto darbus, atsirado tam tikras aukščio skirtumas, tarp suremontuoto servitutinio kelio ir likusios ieškovams nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype esančios betono plokščių aikštelės dalies, tačiau atsakovė UAB „Karbonas“ įrengė 3 papildomas nuovažas nuo servitutinio kelio į ieškovams priklausančią žemės sklypo dalį.
14. Ieškovai, teigdami, kad betono danga užlieta ant ieškovų žemės sklypą aptarnaujančio lietaus kanalizacijos šulinio, nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, jog buvo įrengta kokia nors lietaus nuotekų sistema. Kadangi atsakovų pastatas yra aukščiau už ieškovų pastatą, lietaus vanduo natūraliai bėga žemyn link ieškovams priklausančio pastato, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šią aplinkybę vertino kaip ieškovų teisių pažeidimą.
15. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovams nepateikus įrodymų, kad dėl aikštelės ir servitutinio kelio remonto buvo pažeistos jų teisės, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įpareigojo atsakovus nugriauti betono aikštelės dangos dalį.
16. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl reikalavimo pašalinti iš ieškovų sklypo atsakovui UAB „Karbonas“ priklausantį kabelį, pažymėjo, kad kiekvienam asmeniui aktualu, jog nebūtų varžomos jo teisės naudotis turimu turtu, tačiau, naudodamasis savo nuosavybe, asmuo neturi pažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Civiline teise, kuria reglamentuojami priešingus interesus turinčių asmenų santykiai, siekiama asmenų konfliktinius santykius sureguliuoti taip, kad būtų galima pasiekti kompromisą, užtikrinantį ginčo šalių interesų pusiausvyrą. Siekiant to, svarbu nesureikšminti vienos šalies interesų, jų gynimo poreikiu ir būdu neproporcingai neapriboti kitos šalies nuosavybės teisių ir atitinkamai – teisėtų interesų.
17. Apeliacinės instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad 2013 m. liepos 29 d. ieškovai L. T. ir V. T. dėl elektros kabelio nutiesimo per jiems priklausantį žemės sklypą pagal 2012 m. rugsėjo 28 d. išduotas prisijungimo sąlygas buvo davę sutikimus (abu pasirašė elektros tinklų planą). Ieškovų žemės sklypo naudojimo būdas yra susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijos paskirties. Ieškovai neginčijo atsakovui AB „Lesto“ 2014 m. rugsėjo 1 d. parengtų prijungimo sąlygų, kuriose nurodytas prisijungimas nuo valstybiniame žemės sklype įrengtos transformatorinės. Kolegijos nuomone, operatorius, išduodamas atsakovui V. M. (duomenys neskelbtini) prisijungimo sąlygas, tokiu būdu užtikrino Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 49 straipsnio 1 dalies nuostatos, kad valstybė užtikrina vartotojų teisę į elektros energijos prieinamumą ir pakankamumą ir įstatymų nustatyta tvarka gina vartotojų teises ir teisėtus interesus santykiuose su elektros energijos gamintojais, tinklų operatoriais ir tiekėjais bei užtikrina, kad vartotojai nebūtų diskriminuojami sąnaudų, pastangų ir laiko požiūriu, įgyvendinimą.
18. Teisėjų kolegija visų nurodytų aplinkybių pagrindu padarė išvadą, kad ieškovų nuosavybės teisių pažeidimo mastas yra palyginti nedidelis, reikalavimas pašalinti per jų sklypą nutiestą kabelį nepripažintinas proporcinga priemone ieškovų nuosavybės teisei apginti.
19. Nutiesus per ieškovų žemės sklypą elektros kabelį, ieškovų žemės sklypu atsakovė UAB „Karbonas“ naudojasi be teisinio pagrindo, už ieškovų nuosavybės teisės suvaržymą neatlyginta. Naudojimosi svetimu daiktu santykiai gali kilti iš to daikto nuomos sutarties arba nustačius jam atitinkamą servitutą. UAB „Karbonas“ priešieškiniu prašė nustatyti servitutą, tačiau pirmosios instancijos teismas, nusprendęs įpareigoti atsakovus pašalinti elektros kabelį iš ieškovų žemės sklypo ir atmetęs reikalavimą dėl servituto nustatymo, netyrė aplinkybių, susijusių su servituto nustatymu, jo atlygintinumu. Dėl to apeliacinės instancijos teismas klausimą dėl servituto nustatymo grąžino nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
20. Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2019 m. kovo 18 d. nutartį ir palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 2 d. sprendimą, taip pat priteisti ieškovei iš Atsakovo bei UAB „Karbonas“ patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
20.1. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje ignoravo aplinkybes, kad elektros linijos tiesimą Atsakovas atliko savavališkai, be ieškovų sutikimo, paneigdamas ieškovų nuosavybės teisę. Skundžiama teismo nutartimi pažeidžiami Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumas ir apsauga, savininko teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių bei interesų valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Vien tik faktas, kad ieškovų žemės sklype jau yra nutiestos elektros linijos ir įregistruotos elektros linijų apsaugos zonos, savaime negali lemti išvados, kad dėl tokių tinklų žemės sklypo savininkai praranda galimybę įgyvendinti nuosavybės teisės turinį sudarančias teises. Apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis, kuria klausimas dėl servituto nustatymo grąžintas nagrinėti pirmosios instancijos teismui, prieštarauja konstituciniam teisės principui ex iniuria ius non oritur – iš neteisės teisė nekyla.
20.2. Atsakovas, negavęs ieškovų sutikimo, ant buvusios dangos pastatė 15 cm aukščio betoninę aikštelę, kurios 208,5 kv. m ploto dalis yra ieškovų žemės sklype, o kita dalis – atsakovės UAB „Karbonas“ žemės sklype, iš kurios 229 kv. m pastatyta ant ieškovų žemės sklypo naudai nustatyto servituto. Apeliacinės instancijos teismas, aiškindamas CK 4.114 straipsnį, konstatavo, kad betoninę aikštelę įrengti Atsakovas galėjo savo nuožiūra ir be ieškovų sutikimo. Minėtas straipsnis turėjo būti aiškinamas CK 4.37 ir 4.98 straipsnių bei 4.113 straipsnio 2 dalies kontekste. CK 4.113 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog servituto turėtojas, įgyvendindamas servituto suteikiamas teises, privalo nepažeisti kitų savininkų teisių. CK 4.114 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta pareiga tinkamai išlaikyti tarnaujantįjį daiktą kyla abiem subjektams ir šie asmenys privalo tarnaujantį daiktą remontuoti bendrais suderintais veiksmais bei nepaneigdami daikto savininko nuosavybės teisės. Pareiga prižiūrėti ir remontuoti tarnaujantįjį daiktą nesuponavo Atsakovui teisės su daiktu elgtis kaip su savo nuosavybe, be ieškovų sutikimo savo nuožiūra jį remontuoti, keisti jo savybes, dangą.
21. Atsakovė UAB „Karbonas“ atsiliepime į kasacinį skundą prašo šį skundą atmesti ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
21.1. Ieškovė tik deklaratyviai nurodė, kad ji prarado galimybę įgyvendinti savo nuosavybės teisės turinį, tačiau nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad buvo suvaržytos jos nuosavybės teisės. Ginčo kabelis nesuvaržo ieškovės nuosavybės teisių daugiau, nei jos buvo suvaržytos dėl apsaugos zonų jau iki ginčo kabelio paklojimo. Servitutas gali būti nustatytas tada, kai jo nenustačius kitas asmuo objektyviai negali naudotis daiktu arba kliūčių naudotis daiktu pašalinimas būtų susijęs su neprotingomis ir nepateisinamomis išlaidomis ir servituto nustatymas yra vienintelis būdas pašalinti objektyvias kliūtis naudotis daiktu. Atsakovė yra įsitikinusi, kad nėra jokios kitos racionalios galimybės kitu būdu jos pastatui įrengti prieigą prie elektros energijos sistemos, todėl ji siekia servitutą nustatyti šalių sutarimu, tačiau ieškovai jo nesutinka sudaryti.
21.2. Atsakovas atliko tuo metu jo žemės sklype buvusios aikštelės ir jo bei ieškovų žemės sklype buvusio servitutinio kelio dangos remonto darbus, taip įgyvendindamas savo pareigą tinkamai išlaikyti tarnaujantįjį daiktą.
22. Atsakovas V. M. (duomenys neskelbtini) atsiliepime į kasacinį skundą prašo šį skundą atmesti ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
22.1. Atsižvelgiant į tai, kad: ieškovų žemės sklypo naudojimo būdas – susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijos; sklype yra daug viešame registre įregistruotų komunikacijų tinklų, kuriems nustatytos įvairaus dydžio apsaugos zonos; ieškovai 2013 m. liepos 29 d. davė atsakovui rašytinį sutikimą tiesti elektros kabelį per nurodytą žemės sklypą, tik kitoje jo vietoje, kuri nežymiai skiriasi nuo esamos jo vietos; ieškovai pradiniame ir patikslintuose ieškiniuose teigė, kad, esant poreikiui nutiesti elektros kabelį per jiems priklausantį žemės sklypą, tą būtų galima padaryti nežymiai pakeitus jo vietą, apeliacinės instancijos teismas priėmė nutartį, užtikrinančią ginčo šalių interesų pusiausvyrą.
22.2. Ieškovė V. T., kuri tik nuo 2019 m. sausio 14 d. bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo 20/631 dalių, t. y. 3,17 proc., žemės sklypo, esančio Kauno r., (duomenys neskelbtini), nenurodo, kaip jos teises pažeidžia atliktas servitutinio kelio remontas. Nėra ginčo dėl to, jog naujas betono dangos sluoksnis ieškovams priklausančiame žemės sklype buvo užlietas tik toje aikštelės dalyje, kurioje atsakovo naudai nustatytas kelio servitutas, ir jo ribų nepažeidžia. Jei pagal pirmosios instancijos teismo sprendimą būtų išgriauta visa ieškovų žemės sklype esančios betono aikštelės dalis, kurioje atsakovo naudai nustatytas kelio servitutas, nei bylos šalys, nei kiti asmenys neturėtų galimybės naudotis šiuo servitutu, o tai prieštarautų Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.
23. Atsakovė AB „Energijos skirstymo operatorius“ atsiliepime į kasacinį skundą prašo bylą nagrinėti teismo nuožiūra.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl proporcingumo principo taikymo sprendžiant reikalavimą ginti nuosavybės teises
24. Ieškovė kasaciniame skunde teigia, kad Atsakovas, be ieškovų sutikimo organizavęs 33,54 m ilgio elektros kabelio paklojimo darbus ieškovų žemės sklype, taip pat šiame sklype remontuodamas betoninės aikštelės dalį, kuria naudojasi servituto teisėmis, pažeidė ieškovės nuosavybės teises, kurių apsauga įtvirtinta Konstitucijos 23 straipsnyje, todėl šios teisės turi būti ginamos pašalinant Atsakovo atliktų darbų padarinius.
25. Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintas fundamentalus nuosavybės neliečiamumo principas. Aiškindamas šią nuostatą Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtinti nuosavybės neliečiamumas ir apsauga reiškia, jog savininkas turi teisę valdyti jam priklausantį turtą, juo naudotis ir disponuoti, taip pat teisę reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų šių jo teisių, o valstybė turi pareigą ginti ir saugoti nuosavybę nuo neteisėto kėsinimosi į ją (Konstitucinio Teismo 2002 m. rugsėjo 19 d. nutarimas). Nuosavybės teisės, taip pat ir jos apsaugos institutas visų pirma yra išplėtotas bei detalizuotas CK normose. Nuosavybės teisė yra suprantama kaip teisė savo (savininko) nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Daikto savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo nuosavybės teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu, reikšdamas negatorinį ieškinį CK 4.98 straipsnio pagrindu.
26. Vis dėlto nuosavybės teisė nėra absoliuti, ji gali būti įstatymu ribojama dėl nuosavybės objekto pobūdžio, dėl padarytų teisei priešingų veikų ir (arba) dėl visuomenei būtino ir konstituciškai pagrįsto poreikio. Ribojant nuosavybės teises turi būti laikomasi šių sąlygų: remiamasi įstatymu; ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves, Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, visuomenei būtinus konstituciškai svarbius tikslus; paisoma proporcingumo principo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2015).
27. Proporcingumo principas reiškia, kad įstatymų leidėjo ir kitų valstybės institucijų veiksmai ir taikomos priemonės (ribojimų, draudimų įvedimas) turi būti proporcingi siekiamiems tikslams ir interesų pusiausvyrai užtikrinti. Konstitucinis Teismas 2011 m. sausio 31 d. nutarime pažymėjo, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus; tarp siekiamo tikslo ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Taikoma priemonė turi būti pakankama ir neturi suvaržyti asmens teisių labiau, negu reikia tikslui pasiekti, bei būti ne per griežta teisėtumui atkurti (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2008 m. kovo 15 d., 2008 m. rugsėjo 17 d. nutarimai ir kt.).
28. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad nuosavybės santykiuose gana dažnai kyla interesų konflikto grėsmė, taip pat konfliktinių situacijų. Civiline teise, kuria reglamentuojami priešingus interesus turinčių asmenų santykiai, siekiama asmenų konfliktinius santykius sureguliuoti taip, kad būtų galima pasiekti kompromisą, užtikrinantį ginčo šalių interesų pusiausvyrą. Siekiant to svarbu nesureikšminti vienos šalies interesų, jų gynimo poreikiu ir būdu neproporcingai neapriboti kitos šalies nuosavybės teisių ir atitinkamai – teisėtų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2013).
29. Nagrinėjamoje byloje ieškovė gina savo teises pasirinkta ultima ratio (kraštutinė priemonė) – siekia, kad būtų nugriauta betoninės aikštelės ir pašalinta elektros kabelio dalys, esančios ieškovams priklausančiame žemės sklype. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies pripažino ieškovų nuosavybės teisės pažeidimą, tačiau netaikė jų pasirinkto teisių gynybos būdo kaip neproporcingo konstatuotam ieškovų teisių suvaržymui.
30. Konstatavus nuosavybės teisės pažeidimo faktą, savininko prašomas taikyti išimtinis šios teisės gynimo būdas gali būti netaikomas tik tuo atveju, jei pažeista teisė apginama kitu būdu, t. y. reikalavimas apginti pažeistą teisę ieškovo prašomu taikyti išimtiniu būdu negali būti atmestas vien konstatavus šio būdo neproporcingumą ir nepritaikius jokios kitos teisių gynimo priemonės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-374/2013). Teismas, konstatavęs tinkamą pažeistų nuosavybės teisių gynimo būdą, atitinkantį interesų pusiausvyros, būtinumo ir proporcingumo reikalavimus, turi tokį būdą taikyti.
31. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl nagrinėjamoje byloje taikytino ieškovų teisių gynybos būdo, pagrįstai vertino ieškovų teisių suvaržymo atsakovų veiksmais mastą apibūdinančias aplinkybes: ieškovų nuosavybės teisių turinį iki minėto suvaržymo, ieškovų nuosavybės teisių pažeidimo aplinkybes, pažeidimo padarinius – konkrečius ieškovų teisių įgyvendinimo pakitimus.
32. Ieškovams teigiant, kad jų nuosavybės teisės pažeistos, Atsakovui savavališkai, be ieškovų sutikimo nutiesus elektros kabelį jų žemės sklype, apeliacinės instancijos teismas atsižvelgė į šias aplinkybes: ieškovų žemės sklypo naudojimo būdas – susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijos; 2013 m. liepos 29 d. ieškovai davė sutikimus dėl elektros kabelio nutiesimo per jiems priklausantį žemės sklypą pagal 2012 metais išduotas prijungimo prie skirstomųjų tinklų sąlygas, tačiau 2014 m. rugsėjo 1 d. buvo išduotos naujos sąlygos dėl prijungimo, todėl buvo reikalingas naujas ieškovų sutikimas, tačiau šis nebuvo gautas; pradiniame ir patikslintuose ieškiniuose ieškovai buvo nurodę, kad, iškilus poreikiui kabelio liniją nutiesti per ieškovų žemės sklypą, kabelio klojimo vieta turėtų būti sklypo ribų krašte, kuris nedaug nutolęs nuo esamos kabelio vietos.
33. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs Lietuvos Respublikos žemės įstatyme nustatytą pareigą žemės savininkams naudoti žemę pagal pagrindinę naudojimo paskirtį, naudojimo būdą bei pobūdį, laikytis žemės sklypui nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, padarė išvadą, kad ieškovų nuosavybės teisių pažeidimo mastas yra nedidelis.
34. Teisėjų kolegija sutinka su šia išvada, nes, atsižvelgiant į ieškovų žemės sklypo naudojimo būdą ir pirmosios instancijos teismo nustatytą aplinkybę, kad ieškovų žemės sklype jau yra seniau nutiestos elektros linijos bei įregistruotos elektros linijų apsaugos zonos, ieškovų galimybių įgyvendinti nuosavybės teises į žemės sklypą apimtis dėl Atsakovo nutiesto elektros kabelio iš esmės nepasikeitė.
35. Vienintelis realus ieškovų nuosavybės teisių pažeidimas dėl elektros kabelio nutiesimo – atsakovų naudojimasis ieškovų nuosavybe neatlygintinai. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad kai šalys nesusitaria dėl savo interesų suderinimo ir teisingos pusiausvyros, servitutas yra teismo pagal jo kompetenciją galima ir ekonomiškai racionali priemonė konteinerių savininkų ir žemės sklypo savininko interesams dėl naudojimosi svetimu daiktu apimties ir atlygintinumo bei jo dydžio suderinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2008; 2013 m. birželio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-374/2013).
36. Pažymėtina, kad atsakovė UAB „Karbonas“ šioje byloje pareikštu priešieškiniu prašė nustatyti 67 kv. m servitutą per ieškovams nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, bet, pirmosios instancijos teismui taikius ieškovų pasirinktą ultima ratio pažeistų teisių gynimo būdą ir priešieškinį atmetus, liko nesvarstytos servituto nustatymo sąlygos, įskaitant atlyginimą ieškovams už naudojimąsi jų nuosavybe. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, kad ieškovų pasirinkto nuosavybės teisių gynimo būdo taikymas neatitinka proporcingumo principo, o šį principą atitinkanti ir pakankama priemonė yra servitutas, siekdamas šalims užtikrinti teisę į apeliaciją servituto nustatymo klausimais, šios bylos dalį dėl servituto nustatymo pagrįstai perdavė iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
37. Spręsdamas šalių ginčą dėl ieškovų reikalavimo pašalinti statybos darbų, atliktų remontuojant betoninės aikštelės dalį, esančią ieškovų žemės sklype, padarinius, apeliacinės instancijos teismas atsižvelgė į šias aplinkybes: Atsakovas prie sau priklausančio pastato išbetonavo tiek sau nuosavybės teise priklausančią, tiek ieškovams priklausančią aikštelės dalį, kurioje nustatytas kelio servitutas; atlikti aikštelės remonto darbai priskiriami paprastajam remontui; ieškovai Atsakovui nėra davę sutikimo remontuoti aikštelės dalį, kurioje nustatytas kelio servitutas Atsakovui; atlikus aikštelės remonto darbus, atsirado dangos aukščio skirtumas, todėl atsakovė UAB „Karbonas“ įrengė nuovažas nuo servitutinio kelio į ieškovams priklausančią žemės sklypo dalį; nenustatyta, kad buvo įrengta kokia nors lietaus nuotekų sistema, kurios šulinys, ieškovų teigimu, buvo užlietas betonu; atlikus aikštelės remonto darbus, betono aikštelės nuolydžio kampas išliko nepakitęs, todėl lietaus vandens nutekėjimo kryptis dėl remonto darbų taip pat nepakito.
38. Ieškovės nuomone, CK 4.114 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta pareiga tinkamai išlaikyti tarnaujantįjį daiktą kyla abiem subjektams ir šie asmenys privalo tarnaujantįjį daiktą remontuoti bendrais suderintais veiksmais bei nepaneigdami daikto savininko nuosavybės teisės, todėl Atsakovas, atlikęs aikštelės remontą be ieškovų sutikimo, šią teisės normą pažeidė.
39. CK 4.114 straipsnyje reglamentuojama servituto turėtojo pareiga tinkamai išlaikyti tarnaujantįjį daiktą. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu norint normaliai naudotis servituto suteiktomis teisėmis yra būtina remontuoti ir kitaip tinkamai išlaikyti tarnaujantįjį daiktą, servituto turėtojas privalo visa tai atlikti tinkamai ir laiku, jeigu sutartyje nenustatyta kitaip. Pagal to paties straipsnio 2 dalį tais atvejais, kai servituto turinį sudarančiomis teisėmis naudojasi ir pats tarnaujančiojo daikto savininkas, pareiga tinkamai išlaikyti tarnaujantįjį daiktą tenka abiem subjektams proporcingai naudojimuisi daiktu, jeigu sutartyje nenustatyta kitaip.
40. Ieškovė neneigia iš nurodytos teisės normos nuostatos kilusios Atsakovo pareigos remontuoti tarnaujantįjį daiktą – aikštelės dalį, kuria Atsakovas naudojosi servituto suteiktomis teisėmis, bet akcentuoja, kad jos nuosavybės teisės buvo pažeistos šios pareigos vykdymo nesuderinus su ja.
41. Kasacinis teismas bylos faktinių aplinkybių nenustato, todėl yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau išdėstytas apeliacinės instancijos teismo konstatuotas ginčo aikštelės remonto aplinkybes, pažymi, kad ieškovai, teigdami apie aikštelės remonto nesuderinimą su jais kaip apie savo teisių pažeidimą, neįrodė dėl remonto darbų nederinimo atsiradusių konkrečių neigiamų padarinių, lemiančių pablogėjusias galimybes ieškovams įgyvendinti savo nuosavybės teises. Vien servituto turėtojo pareigos remontuoti tarnaujantįjį daiktą vykdymo nesuderinimas su šio daikto savininku, nekonstatavus dėl to kilusių konkrečių nuosavybės teisės suvaržymų, negali būti pakankamas pagrindas taikyti ultima ratio – įpareigoti nugriauti suremontuotą aikštelės dalį. Tokios priemonės taikymas prieštarautų ne tik proporcingumo, bet ir protingumo principui, nes atkūrus aikštelės ankstesnę būklę, buvusią iki jos remonto, servituto turėtojas, būdamas įstatymo įpareigotas remontuoti tarnaujantįjį daiktą, privalėtų vėl atlikti analogiškus darbus.
42. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamoje byloje taikė tinkamą nuosavybės teisių gynimo būdą, labiausiai atitinkantį kasacinio teismo formuojamą proporcingumo principo taikymo praktiką, todėl nėra pagrindo pakeisti ar panaikinti kasacine tvarka skundžiamą nutartį (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
43. Netenkinant ieškovės kasacinio skundo, jos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas jai nepriteistinas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
44. Kasaciniame teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius įrodymus pateikė tik Atsakovas. Atsiliepime į kasacinį skundą jis nurodo, kad turėjo 1210 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimą į kasacinį skundą, prašo priteisti šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Prašoma priteisti suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 7, 8.14 punktuose nustatyto dydžio. Netenkinant kasacinio skundo šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimas priteistinas iš kasacinį skundą padavusios ieškovės (CPK 98 straipsnis).
45. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 21 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje kasaciniame teisme patirta 19,20 Eur tokio pobūdžio bylinėjimosi išlaidų. Netenkinant kasacinio skundo, šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei priteistinas iš ieškovės (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. kovo 18 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės V. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovui V. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1210 (vieną tūkstantį du šimtus dešimt) Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Priteisti valstybės naudai iš V. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) 19,20 Eur (devyniolika Eur 20 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų kasaciniame teisme įteikimu, atlyginimo. Priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Birutė Janavičiūtė
Sigita Rudėnaitė
Antanas Simniškis