Civilinė byla Nr. e2-21434-433/2018
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-15525-2018-8
Procesinio sprendimo kategorijos 3.2.6.6.1.; 3.2.6.6.2.
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S U Ž A K I Ų
Lietuvos Respublikos vardu
2018 m. birželio 22 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Edvardas Juozėnas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Julianus Inkaso“ ieškinį dėl skolos priteisimo, pareikštą atsakovei G. V..
Teismas
n u s t a t ė :
ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės 2 100,00 Eur negrąžintą kreditą, 955,50 Eur sutartines palūkanas, 115,47 Eur dydžio delspinigius, 39,00 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo negrąžinto kredito sumos už laikotarpį nuo 2018 m. gegužės 18 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovei ieškinys su priedais įteikti 2018 m. birželio 7 d. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka (per darbovietę). Atsakovė nustatytu terminu be pateisinamos priežasties nepateikė atsiliepimo į ieškinį, todėl, esant ieškovo prašymui, teismas priima sprendimą už akių.
Ieškinys tenkintinas.
Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).
Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad pradinis kreditorius UAB „Nordecum“ ir atsakovė 2017 m. kovo 3 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. SP381226 (toliau – Sutartis), kurios pagrindu pradinis kreditorius suteikė atsakovei 2 100,00 Eur vartojimo kreditą, o atsakovė įsipareigojo Sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis grąžinti paskolą ir vykdyti kitus Sutartyje numatytus įsipareigojimus. Atsakovė sutartinio įsipareigojimo grąžinti pradiniam kreditoriui kreditą dalimis tinkamai nevykdė, liko skolinga 2 100,00 Eur negrąžinto kredito. Byloje duomenų, kad atsakovė būtų padengusi susidariusį įsiskolinimą nėra (CPK 178 straipsnis).
Ieškovas nurodo, jog UAB „Julianus Inkaso“ su pradiniu kreditoriumi UAB „Nordecum“ 2017 m. birželio 1 d. sudarytos Reikalavimo teisių perleidimo sutarties pagrindu įgijo reikalavimą į perleistą įsiskolinimą, susidairiusį atsakovės vardu pagal paskolos (vartojimo kredito) sutartį.
Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą (CK 6.109 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju, ieškinyje teigiama, jog atsakovė buvo informuota apie reikalavimo teisių perleidimą ir kreditoriaus pasikeitimą 2017 m. liepos 26 d. pranešimu Nr. 1702838; be to, atsakovė apie reikalavimo perleidimą informuota ieškovui pareiškus šį ieškinį teisme bei prie ieškinio pateikus reikalavimo perleidimą patvirtinančius rašytinius įrodymus.
Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitokiu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (CK 6.886 straipsnio 1 dalis). CK 6.870 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. Pagal CK 6.38 straipsnį, prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku įvykdyti savo sutartines prievoles. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad 2017 m. kovo 3 d. vartojimo kredito sutarties pagrindu tarp pradinio kreditoriaus UAB „Nordecum“ ir atsakovės buvo susiklostę paskolos teisiniai santykiai. Ieškovas nurodo, kad negrąžinto kredito suma yra 2 100,00 Eur, sutartinės palūkanos 955,50 Eur. Atsakovė prieštaravimų dėl skolos dydžio ar jos pagrįstumo į bylą nepateikė (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškovui iš atsakovės priteistina 2 100,00 Eur negrąžinto kredito dalis ir 955,50 Eur sutartinių palūkanų pagal 2017 m. kovo 3 d. vartojimo kredito sutartį Nr. SP381226.
CK 6.71 straipsnio 1 dalis numato, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta. Atsakovė Sutarties 8.3. punktu už kiekvieną uždelstą sumokėti dieną įsipareigojo mokėti pradiniam kreditoriui UAB „Nordecum“ 0,05 procentų dydžio delspinigius už Sutarties nevykdymą. Kadangi atsakovė savo sutartinės prievolės tinkamai nevykdė, ieškovo reikalavimas priteisti jo naudai iš atsakovės priskaičiuotus 115,47 Eur dydžio delspinigius už apmokėjimo termino praleidimą (už 180 dienų) yra pagrįstas ir tenkintinas.
Pagal Sutartį vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, sutarties specialiojoje dalyje numatytos palūkanos yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi suteikta pinigų suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos, kai laiku neapmokėta suma yra įskaitoma į vartojimo kredito davėjo banko sąskaitą. Remiantis tuo, kas išdėstyta bei CK 6.251 straipsnio 1 dalimi, kuri įtvirtina visiško nuostolių atlyginimo principą, ieškovo prašymas iš atsakovės priteisti 39,00 proc. dydžio sutartines palūkanas už negrąžintą 2 100,00 Eur vartojimo kredito sumą pagal 2017 m. kovo 3 d. vartojimo kredito sutartį Nr. SP381226, skaičiuojamų nuo 2018 m. gegužės 18 d. (ieškinio teismui padavimo dienos) iki visiško kredito grąžinimo dienos, tenkintinas.
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012; etc.). CK 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Kadangi atsakovė pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus – laiku grąžinti gautą paskolą, ieškovui iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio procesinės palūkanos už priteistą sumą (3 170,97 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. gegužės 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).
Šaliai, kurios naudai priimamas sprendimas, priteisiamos bylinėjimosi išlaidos iš kitos šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju ieškovo reikalavimus patenkinus iš dalies, jam iš atsakovės priteistina 192,84 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. 71,00 Eur žyminio mokesčio, 0,84 Eur už Gyventojų registro pažymą ir 121,00 Eur už advokato teisinę pagalbą (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 10 punktai, 98 straipsnis).
Iš atsakovės priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu yra mažesnės negu Lietuvos Respublikos teisingumo ir finansų ministrų 2011 m. lapkričio 7 d. įsakyme Nr. 1R-261/ 1K-355 nustatyta minimali 3,00 Eur suma, todėl nepriteisiamos.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285 – 286 straipsniais, teismas,
n u s p r e n d ž i a:
ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovės G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovo UAB „Julianus Inkaso“, juridinio asmens kodas 300115639, naudai: 2 100,00 Eur (du tūkstančius vieną šimtą eurų, 00 euro ct) skolos, 955,50 Eur (devynis šimtus penkiasdešimt penkis eurus, 50 euro ct) palūkanų, 115,47 Eur (vieną šimtą penkiolika eurų, 47 euro ct) delspinigių, 39,00 (trisdešimt devynių) procentų dydžio sutartines palūkanas už negrąžintą – 2 100,00 Eur (du tūkstančius vieną šimtą eurų, 00 euro ct) vartojimo kredito sumą pagal 2017 m. kovo 3 d. vartojimo kredito sutartį Nr. SP381226, skaičiuojamas nuo 2018 m. gegužės 18 d. (ieškinio teismui padavimo dienos) iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (3 170,97 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. gegužės 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 192,84 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt du eurus, 84 euro ct) bylinėjimosi išlaidų.
Atsakovė per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą, atitinkantį CPK 111 straipsnio ir CPK 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus Vilniaus miesto apylinkės teismui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Sprendimas už akių negali būti atsakovės skundžiamas nei apeliaciniu, nei kasaciniu skundu.
Sprendimas už akių per dvidešimt dienų ieškovo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėjas Edvardas Juozėnas