Procesinio sprendimo kategorija 116.1

(S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Ona Valentukevičiūtė, skelbimu specialiame interneto tinklalapyje informavusi dalyvaujančius byloje asmenis apie teismo posėdžio vietą ir laiką, nekviečiant dalyvaujančių byloje asmenų į teismo posėdį ir jiems teismo posėdyje nedalyvaujant, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo Lindorff Oy filialo ieškinį atsakovui R. J. dėl skolos, palūkanų, bylinėjimosi išlaidų priteisimo,

n u s t a t ė :

Ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo R. J. 670,00 Lt skolos, 150,43 Lt palūkanų, 5 procentų metinių palūkanų, skaičiuojant nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (b.l. 3-5). 

Ieškovas nurodė, kad 2007-02-15 atsakovas J. R. su pradiniu kreditoriumi UAB ,,Omnitel” sudarė susitarimą dėl telefono aparatų pardavimo lengvatinėms sąlygomis prie telekomunikacinių paslaugų teikimo sutarties (toliau – Susitarimas), pagal kurį atsakovas įsipareigojo naudotis teikiamomis ryšio paslaugomis ne mažiau kaip 24 mėnesius nuo susitarimo sudarymo dienos dėl jam suteikto 1200 Lt įsigytiems telefono kainos atidėjimo (Susitarimo 1 punktas). Tačiau atsakovas prisiimtų įsipareigojimų pagal Susitarimą tinkamai nevykdė, dėl ko pradinis kreditorius jo abonentus išjungė 2007-09-05. Kaip matyti, atsakovas iš įsipareigotų naudotis ryšio paslaugomis 24 mėnesių, paslaugomis naudojosi ir jas apmokėjo tik 7 mėnesius ir taip pažeidė sulygtą susitarimą. LR CK 6.344 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog pirkėjas privalo sumokėti daiktų kainą per sutartyje arba įstatyme nustatytus terminus. Kaip matyti iš šalių susitarimo, 1200 Lt kainos atidėjimas atsakovui būtų buvęs taikomas tik tinkamai laikantis susitarimo, t.y. naudojantis paslaugomis 24 mėnesius ir už jas tinkamai atsiskaičius. Kadangi atsakovas pažeidė sulygtą atsiskaitymą ir nesinaudojo pradinio kreditoriaus teikiamomis paslaugomis sulygtą laikotarpį, privalo grąžinti įsigytų telefono aparatų kainos dalį, kuri sudaro 670,00 Lt, kurios mokėjimo, esant susitarimui nepažeistam, pradinis kreditorius būtų atsisakęs. Atsakovas vienašališkai atsisakė vykyti prisiimtus įsipareigojimus, pažeidė šalių susitarimą dėl ko 670,00 Lt įsiskolinimas pagal aukščiau nurodytą Susitarimą iš atsakovo yra priteistinas. 2011-12-23 Reikalavimo perleidimo sutartimi pradinis kreditorius UAB „Omnitel“ perleido reikalavimo teisę į atsakovo vardu susidariusį įsiskolinimą naujajam kreditoriui – Lindorff Oy, Lietuvos Respublikoje veikiančiam per Lindorff Oy filialą. Apie reikalavimo teisės perleidimą atsakovas buvo informuotas. Ieškovas, vadovaudamasis LR CK 6.37 straipsnio 1 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, 6.261 straipsniu, iš atsakovo taip pat prašo priteisti 150,43 Lt palūkanų, kurios paskaičiuotos nuo skolos atsiradimo dienos (įsipareigojimo naudotis teikiamomis paslaugomis termino pabaigos 2010-02-22) iki ieškinio parengimo dienos 2013-07-22 nuo nesumokėtos skolos sumos. Ieškovas, vadovaudamasis LR CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir CK 6.210 straipsnio 1 dalimi, taip pat prašo iš atsakovo priteisti 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kadangi atsakovas skolos gera valia neatlygino, ieškovas buvo priverstas kreiptis į teismą, todėl taip pat prašo priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas R. J. pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Atsakovas nurodė, kad ieškovas nežino, kokia buvo reali situacija, ką atsakovas pirko, kokios jam buvo teikiamos paslaugos. 2007-02-15 tarp atsakovo ir UAB „Omnitel“ buvo sudaryta paslaugų teikimo sutartis dėl mobilaus ryšio ir mobilaus interneto paslaugų. Kadangi buvo sudaryta terminuota paslaugų sutartis tai UAB „Omnitel“ darė naujiems klientams nuolaidas nešiojamojo kompiuterio įsigijimui ir telefono aparatui. Tačiau atsakovui pradėjus naudotis UAB „Omnitel“ teikiamomis paslaugomis, jos buvo teikiamos nekokybiškos, nes labai dažnai nebūdavo interneto signalo ir panašiai. Ši aplinkybė galima sakyti tuo metu buvo visuotinai žinoma, nes labai daug klientų tuo metu skundėsi dėl UAB „Omnitel“ netinkamų paslaugų teikimo ir apie tai rašė daugelis Lietuvos laikraščių, todėl mano, kad šios aplinkybės nereikia įrodinėti. Kadangi atsakovas negalėjo tinkamai naudotis teikiamomis paslaugomis, jis kreipėsi į tą UAB „Omnitel“ klientų aptarnavimo skyrių, kur buvo sudaręs sutartį ir pareiškė, jog nutraukia sutartį, tačiau už kompiuterį ir mobilųjį telefoną atsakovas tą dieną primokėjo esamą skirtumą. Taip pat savo apsisprendimą nutraukti sutartį atsakovas raštu išdėstė ant sutarties egzemplioriaus ir ją pateikė UAB „Omnitel“ darbuotojui. Todėl ieškinį tenkinti nėra jokio teisinio pagrindo.

            Kadangi civilinė byla išnagrinėta CPK 441 straipsnyje reglamentuota tvarka, surašytini sutrumpinti teismo sprendimo motyvai (CPK 441 straipsnio 3 dalis).

Ieškinys tenkintinas.

Byloje nustatyta, kad pradinis kreditorius UAB „Omnitel“ 2007-02-15 atsakovui išrašė Sąskaitą- faktūrą Nr. 806145324 dėl telefonų aparatų pardavimo lengvatinėmis sąlygomis, kurioje nurodoma, kad klientui suteikiama nuolaidų viso už 1200,00 Lt (b.l. 8-9). Atsakovas įsipareigojo naudotis Omnitel teikiamomis paslaugomis ne mažiau kaip 24 mėnesius nuo nuolaidos suteikimo dienos (b.l. 8). Šalių susitarimas dėl telefono aparatų pardavimo lengvatinėmis sąlygomis yra pasirašytas tiek UAB „Omnitel“ atstovo, tiek atsakovo R. J., t.y. sudarytas abiejų šalių laisva valia. Dėl šių aplinkybių byloje tarp šalių ginčo nėra.

Ieškovas ieškinyje nurodo, kad atsakovas paslaugomis naudojosi ir jas apmokėjo tik 7 mėnesius ir taip pažeidė sulygtą susitarimą. Atsakovas savo atsiliepime į ieškinį taip pat pripažino, kad paslaugomis nesinaudojo visus 24 mėnesius, kaip buvo sulygta šalių susitarime, kadangi, kaip nurodė atsakovas, jis sutartį su UAB „Omnitel“ nutraukė dėl netinkamos paslaugų kokybės ankščiau numatyto termino (b.l. 22-23). Kaip matyti iš šalių susitarimo (b.l. 8-9), 1200 Lt kainos atidėjimas atsakovui būtų buvęs taikomas tik tinkamai laikantis susitarimo, t.y. naudojantis paslaugomis 24 mėnesius ir už jas tinkamai atsiskaičius.

Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad jis negalėjo tinkamai naudotis teikiamomis paslaugomis, todėl kreipėsi į tą UAB „Omnitel“ klientų aptarnavimo skyrių, kur buvo sudaręs sutartį ir pareiškė, jog nutraukia sutartį, tačiau už kompiuterį ir mobilųjį telefoną atsakovas tą dieną primokėjo esamą skirtumą. Taip pat savo apsisprendimą nutraukti sutartį atsakovas raštu išdėstė ant sutarties egzemplioriaus ir ją pateikė UAB „Omnitel“ darbuotojui.

LR CPK 178 str. numatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti, o LR CPK 185 str. numatyta, kad teismas vertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas, reiškiantis, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tiems įrodymams, kurie suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Kodėl vienas įrodymas lemia didesnę tikimybę negu kitas, sprendžia teismas, remdamasis LR CPK 185 str. suformuluotomis įrodymų vertinimo taisyklėmis. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (LR CPK 3 str. 7 d.).

Atsakovas kartu su atsiliepimu į ieškinį nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų atsiliepime į ieškinį nurodytas aplinkybes (CPK 142 str. 2 d. 3 p.), todėl teismas laiko, jog atsakovas neįrodė atsiliepime į ieškinį nurodytų aplinkybių, jog jis nutraukdamas sutartį primokėjo pradiniam kreditoriui UAB „Omnitel“ esamą skirtumą už gautas prekes, taip pat, kad jis sutartį su pradiniu kreditoriumi UAB „Omnitel“ nutraukė. Atsakovas nurodė, kad byloje nėra įrodymų, jog atsakovą ir UAB „Omnitel“ siejo sutartiniai santykiai. Su šiuo teiginiu teismas negali sutikti, kadangi pats atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad minėtą sutartį su pradiniu kreditoriumi UAB „Omnitel“ jis nutraukė. Šalių sutartinių santykių buvimą taip pat įrodo ir civilinėje byloje esantis šalių susitarimas dėl telefono aparatų pardavimo lengvatinėmis sąlygomis, kuris yra pasirašytas tiek UAB „Omnitel“, tiek atsakovo R. J.. Teismas sprendžia, kad tarp UAB „Omnitel“ ir atsakovo R. J. sudarytas susitarimas nėra nuginčytas įstatymų nustatyta tvarka, todėl sutartiniai įsipareigojimai jos šalims yra privalomi. Šalys sutartinius įsipareigojimus prisiėmė laisvai suderinta abiejų šalių valia, susitarimas nėra pakeistas ar panaikintas, susitarimo sąlygos aiškiai nurodytos, neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, viešajai tvarkai ir gerai moralei (CK 1.80 straipsnio 1 dalis, 1.81 straipsnio 1 dalis, 6.196 straipsnio 1 dalis), todėl yra galiojantis, turi šalims įstatymo galią ir privalo būti vykdomas tinkamai ir sąžiningai (CK 6.189 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnio 1 dalis). Kadangi atsakovas pažeidė sulygtą atsiskaitymą ir nesinaudojo pradinio kreditoriaus teikiamomis paslaugomis sulygtą laikotarpį, privalo grąžinti įsigytų telefono aparatų kainos dalį, kuri, ieškovo teigimu, sudaro 670,00 Lt. Atsakovas ieškovo nurodomo skolos dydžio neginčijo.

Ieškovas reiškiamą reikalavimo teisę į atsakovą įgijo remiantis pradinio kreditoriaus ir ieškovo 2011-12-23 sudaryta reikalavimo teisių į skolų portfelį pirkimo- pardavimo sutartimi (b.l. 10-16).

CK 6.38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.200 straipsnio 1 dalis, 6.205 straipsnis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas (CK 6.59 straipsnis). CK 6.109 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, arba nuo to momento, kai  skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas bylos nagrinėjimo metu neginčijo to fakto, kad buvo tinkamai informuotas apie reikalavimo perleidimą, gavo ieškinį, kuriame tai yra nurodyta, teismas laiko, kad pagal CK 6.109 straipsnio 1 dalį atsakovas R. J. buvo informuotas tinkamai.

Ieškinys pagrįstas byloje esančiais įrodymais, atsakovas skolos ar paskaičiuotų palūkanų dydžio neginčijo, todėl vadovaujantis CK 6.37 str., 6.38 str., 6.63 str. 1 d. 1 p., 2 p., 3 p., 6.200 str., 6.210 str., 6.205 str., 6.71 str., 6.245 str. 3 d., 6.256 str. 2 d., 6.258 str. 1,2 d., 6.260 str., iš atsakovo ieškovui priteistina 670,00 Lt skolos, 150,43 Lt palūkanų, bei 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Visiškai patenkinus ieškinį iš atsakovo ieškovui priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 54,00 Lt žyminio mokesčio ir 423,50 Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (LR CPK 93 str. 1 d.).

Nustatyta, kad ieškovas, pateikdamas ieškinį sumokėjo 58,00 Lt žyminio mokesčio, tačiau pagal reiškiamą reikalavimą turėjo sumokėti 54,00 Lt (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 7 d., 82 str.), todėl permokėta žyminio mokesčio dalis- 4,00 Lt, grąžintina ieškovui, kadangi šioje civilinėje byloje yra sumokėta daugiau žyminio mokesčio negu numato įstatymai (CPK 87 str. 1 d. 1 p.).

Kadangi teismo turėtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, šioje civilinėje byloje nesiekia 10,00 Lt, todėl, vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 6 dalimi, bei 2011 m. lapkričio 7 d. Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos Finansų ministro įsakymu „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-261/1K-355, minėtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo nepriteistinos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 441 straipsniu, 153 straipsnio 2 dalimi, 259 straipsniu, 268-270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a:

ieškinį patenkinti.

Priteisti ieškovui Lindorff Oy, veikiančiam per savo struktūrinį padalinį Lindorff Oy filialą, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), a.s. (duomenys neskelbtini), Nordea Bank Finland Plc. Lietuvos sk. iš atsakovo R. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini),  670,00 Lt (šešis šimtus septyniasdešimt litų ir 00 ct) skolos, 150,43 Lt (vieną šimtą penkiasdešimt litų ir 43 ct) palūkanų, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2013-08-20) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 54,00 Lt (penkiasdešimt keturis litus ir 00 ct) žyminio mokesčio, 423,50 Lt (keturis šimtus dvidešimt tris litus ir 50 ct) išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai grąžinti ieškovui Lindorff Oy, veikiančiam per savo struktūrinį padalinį Lindorff Oy filialą, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), a.s. (duomenys neskelbtini), Nordea Bank Finland Plc. Lietuvos sk., 4,00 Lt (keturis litus) žyminį mokestį, (sumokėtą Valstybinei mokesčių inspekcijai 2013-07-10 mokėjimo nurodymu Nr. 19, AB DNB banke).

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.