VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. kovo 2 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės  Mikonienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Astos Pikelienės ir Laimos Ribokaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovių Č. U. ir J. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020  m.  gruodžio 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. K. ieškinį atsakovėms Č. U. ir J. B. dėl teisės įregistruoti sklypo kadastrinius matavimus pripažinimo, ir

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė        

1.       Ieškovė L. K. (toliau ir ieškovė) pateiktu teisimui ieškiniu prašė : 1) leisti jai suderinimui pateikti Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Vilniaus skyriui matininkės V. Š. parengtą 0,3181 ha žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų bylą be atsakovių Č. U. ir J. B. (toliau ir atsakovės) sutikimo su plane pažymėtomis ribomis ir plotu; 2) leisti pateikti įregistravimui Nekilnojamojo turto kadastre matininkės V. Š. parengtoje kadastrinių matavimų byloje nustatytus kadastrinius duomenis be atsakovių prašymo bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė nurodė, kad ji, kaip ir atsakovės, yra žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė. Šis sklypas taip pat priklauso ir kitiems asmenims. Šiuo metu Nekilnojamojo turto kadastre yra įregistruoti sklypo kadastriniai matavimai pagal 1999 metais sudarytą planą, kuriame sklypo dalys išskirtos į „A“, „B“, „C“ ir „D“ dalis. Ieškovė, gavusi atsakovių sutikimą, jai priklausančioje žemės sklypo dalyje pastatė gyvenamąjį namą, atliko namo kadastrinius matavimus. VĮ Registrų centras atsisakė įregistruoti namą ir ieškovės nuosavybės teises į jį nepateikus žemės sklypo, kuriame stove statinys, kadastro duomenų. Ieškovė dar 2015 m. inicijavo žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo procedūrą, tačiau atsakovės, nepateikdamos jokių motyvų, atsisakė pasirašyti ant žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto. Ieškovė 2019 m. lapkričio 22 d. pakartotinai inicijavo žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo procedūrą, tačiau vėlgi atsakovės nesutiko pasirašyti ant žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto, teigdamos, kad nebuvo informuotos apie 2019 m. lapkričio 22 d. vykusią žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo procedūrą. Ieškovė ją inicijavo dar kartą, 2020 m. gegužės 27 d. atsakovėms išsiuntė kvietimus dalyvauti 2020 m. birželio 8 d. vyksiančioje žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo procedūroje, tačiau atsakovės nedalyvavo. Buvo sudarytas 2020 m. birželio 8 d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas, kuris atsakovėms išsiųstas registruotu paštu, tačiau jokio atsakymo negauta. Ieškovė neturi galimybių teikti derinti sklypo kadastrinių matavimų bylą ir įregistruoti namą be atsakovių sutikimo, kurio jos neduoda.

3.       Atsakovės Č. U. ir J. B. atsiliepime į ieškinį prašė ieškinio netenkinti.

4.       Nurodė, kad matininkė V. Š. 2020 m. birželio 8 d. buvo atvykusi į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), atlikti kadastrinius matavimus. Atsakovės 2020 m. kovo 4 d . ir 2020 m. liepos 8 d. raštais bei 2020 m. birželio 8 d. matininkės kvietimu atvykus į žemės sklypą, ieškovei paaiškino, kad tarp žemės sklypo bendrasavininkų prieš naujai pastatyto gyvenamojo namo kadastrinių matavimų atlikimą turėtų būti pas notarą pasirašytas susitarimas dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo ir toks susitarimas įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Kol žemės sklypo naudojimosi tvarka nenustatyta, negalima įvertinti, ar ieškovė teisėtai pasirinko gyvenamojo namo statybos vietą. Ieškovė nesutinka nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarką. Pažymėjo, kad S. B. (S. B.), Č. U. ir J. B. susitarimas dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo nebuvo patvirtintas notaro ir neįregistruotas Nekilnojamojo turto registre, jis ieškovei neprivalomas ir ji akivaizdžiai jo nesilaiko, nes žemės sklypo bendro naudojimo dalyje „D“, kurioje numatytas privažiavimas prie atsakovės Č. U. sklypo dalies „C“, jį įrengė daržą.

5.       Teismo posėdžio metu ieškovės L. K. atstovas ieškinį palaikė. Nurodė, kad ieškovei atiteko dalis žemės sklypo pagal dovanojimo sutartį. Joje nurodyta, kokia konkreti dalis perduodama ieškovei. Atsakovės 2011 m. gruodžio 11 d. išdavė ieškovei sutikimą statyti statinius. Ieškovė pastatė namą, tačiau negali įregistruoti, nes turi būti patikslinti žemės sklypo kadastriniai matavimai, t. y. išorinės sklypo ribos ir statinių vieta žemės sklype. Bandyta ne kartą, tačiau atsakovės kadastrinių matavimų nepasirašo, nors pastabų dėl išorinių sklypo ribų neteikia. Jei statinys pastatytas pažeidžiant statybą leidžiančius dokumentus, yra kitos procedūros tam prieštarauti, visgi jomis atsakovės nesinaudojo, į valstybės institucijas dėl neteisėtos statybos nesikreipė. Tokiu būdu yra apribotos ieškovės galimybės valdyti statinį. Pažymėjo, kad nesutarimas egzistuoja dėl žemės dalių vidinio valdymo, be to, ne tarp ieškovės ir atsakovių, o tarp pastarųjų ir ieškovės motinos. Atsiliepime į ieškinį nurodyto daržo ieškovė nesodino. Žemės sklypo kadastriniai matavimai atlikti pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintas „Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisykles”. Atstatyti riboženkliai. Sudarant žemės sklypo paženklinimo aktą naudojimosi tvarka nenustatinėjama. 1999 m. vidinės ribos buvo nurodytos (kaip preliminari naudojimosi tvarka), dabar to nereikia. Jos gali būti nustatytos tik atidalinus žemės sklypo dalis arba nustačius naudojimosi tvarką. Tvora nėra registruota, tačiau ir neturi būti, todėl ir siena neturėjo buvo pažymėta plane.

6.       Teismo posėdžio metu ieškovė L. K. ieškinį palaikė. Paaiškino, kad VĮ Registrų centras atsisakė registruoti namą, nes neatlikti kadastriniai matavimai. Matininkė buvo atvykusi, matavo, kalbėjosi su atsakovėmis, jos kėlė reikalavimus dėl vidinių ribų. 1999 m. atsakovės pasirašė susitarimą dėl naudojimosi tvarkos, tačiau jis neįregistruotas. Ten, kur atsakovės mini daržą, niekada pravažiavimo ir nebuvo. Ten bendro naudojimo plotas, daržas pasodintas seniai.

7.       Teismo posėdžio metu atsakovių Č. U. ir J. B. atstovas advokatas su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad pirmiau turi būti nustatyta naudojimosi tvarka, o tik tuomet kadastriniai matavimai. Šiuo metu naudojimosi tvarka, kuri būtų visiems bendrasavininkiams privaloma, nenustatyta, todėl negalima registruoti ir namo. Matininkė atliko žemės sklypo išorinių ribų ir žemės sklype esančių statinių matavimus. Nors atsakovės davė sutikimą namo statybai, jame nebuvo nurodyta, kurioje sklypo dalyje. Kadangi ieškovės motina pasodino daržą, pažeidė atsakovių teises. Naujai atliktuose kadastriniuose matavimuose nepažymėtas privažiavimas prie atsakovių sklypo dalies, tvora. Matininkės sprendimo neskundė, nes netikslinga, kadangi bet kuris savininkas gali kreiptis dėl riboženklių atstatymo

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8.       Pirmosios instancijos teismas 2020 m. gruodžio 1 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino : leido ieškovei L. K. pateikti Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Vilniaus skyriui suderinimui matininkės V. Š. parengtą 0,3181 ha žemės sklypo, kadastro Nr.  (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų bylą be atsakovių Č. U. ir J. B. sutikimo su plane pažymėtomis ribomis ir plotu; leido ieškovei L. K. pateikti įregistravimui Nekilnojamojo turto kadastre matininkės V. Š. parengtoje kadastrinių matavimų byloje nustatytus kadastrinius duomenis be atsakovių Č. U. ir J. B. prašymo. Priteisė ieškovei iš atsakovių po 1 005,50 Eur bylinėjimosi išlaidų iš kiekvienos.

9.       Vadovaudamasis byloje esančia rašytine medžiaga bei šalių paaiškinimais pirmos instancijos teismas nustatė, kad :

9.1.       Nekilnojamojo turto registro išrašas patvirtina, kad 0,3181 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), dalinės nuosavybės teise priklauso ieškovei (789/3181 dalys), S. B. paveldėtojams J. B. (500/3181 dalys), P. B. (500/3181 dalys), J. B. 500/3181 dalys) ir R. B. (500/3181 dalys), bei atsakovėms Č. U. (882/3181 dalys) ir J. B. (1010/3181 dalys). 1999 metais sudarytame šio sklypo plane dalys buvo išskirstytos į „A“, „B“, „C“ ir „D“ dalis, „A“ dalį paskiriant (šiuo metu jau mirusiam) S. B., „B“ dalį paskiriant J. B., „C“ dalį paskiriant Č. U., o „D“ dalį paskiriant bendram naudojimui. Pagal šį planą 2000  m.  gegužės 5 d. atlikti sklypo kadastriniai matavimai įregistruoti Nekilnojamojo turto kadastre.

9.2.       Atsakovės J. B. ir Č. U. 2011 m. gruodžio 9 d. išdavė sutikimą, kad S. B. jam asmeninės nuosavybės teise priklausančioje žemės sklypo dalyje statytų gyvenamąjį namą bei kitus statinius, neišlaikant įstatymų nustatytų normatyvinių atstumų iki sklypo ribos, ir įregistruotų nuosavybės teises į gyvenamąjį namą bei kitus pastatus VĮ Registrų centre.

9.3.       2012 m. rugsėjo 4 d. S. B. 789/3181 dalį iš jo turimų 1289/3181 padovanojo ieškovei. Dovanojimo sutarties 2.1-2.2. p. numatyta, kad S. B. dovanoja žemės dalį žemės sklypo plane (M 1:500) pažymėtą indeksu „A“, turinčią 728 kv. m ploto, ir 61 kv. m žemės sklypo dalį, esančią bendro naudojimo žemės sklypo dalyje, pažymėtoje indeksu „D“, iš viso turinčioje 323 kv. m.

9.4.        Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2020 m. spalio 1 d. ieškovei išdavė leidimą sklype statyti gyvenamosios paskirties vieno buto gyvenamąjį namą. Ieškovė pastatė gyvenamąjį namą, UAB  “Geo  Baltija” 2015 m. gegužės 18 d. nustatė namo kadastro duomenis, parengė kadastrinių matavimų bylą, tačiau VĮ Registrų centras 2015 m. birželio 15 d. priėmė sprendimą atsisakyti įregistruoti nekilnojamąjį daiktą Nekilnojamojo turto kadastre ir nuosavybės teises į jį Nekilnojamojo turto registre, nes nepatikslinti žemės sklypo, kuriame stovi minėtas statinys, kadastro duomenys. Nepaisant ne kartą inicijuotos žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo procedūros, atsakovės nepasirašo ant žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto.

10.       Teismas pažymėjo, kad ieškovė pastatė namą, vadinasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002  m.  balandžio 15 d. nutarimo Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ (toliau ir Nuostatų) 15.5. punkto pagrindu jai kilo pareiga patikslinti žemės sklypo kadastro duomenis. Nuostatai numato, kad nustatant žemės sklypo kadastro duomenis nustatomos ir riboženkliais paženklinamos (jeigu anksčiau tai nebuvo atlikta) žemės sklypo ribos arba atstatomi sunaikinti anksčiau paženklintų žemės sklypo ribų riboženkliai (Nuostatų 32.1.1. punktas), kartografuojamos faktinės žemės naudmenos – užstatytos teritorijos ribos (pastatų, kiemų, aikštelių užimta žemė, kita tiesioginiam statinių eksploatavimui naudojama žemė (Nuostatų 32.1.3.1. punktas), apskaičiuojami žemės sklypo ir žemės naudmenų plotai (Nuostatų 32.1.5. punktas) bei kiti duomenys, reikalingi nekilnojamojo turto kadastro bylos parengimui ir įrašymui į Nekilnojamojo turto registrą. Taigi nustatoma (tikslinama) sklypo išorinė riba, parengtame sklypo plane pažymimi sklype esantys statiniai.

11.       Teismas taip pat nustatė, kad ieškovės iniciatyva matininkė V. Š. kelis kartus atliko 3181 kv. m žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), matavimus bei sudarė sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktus. Paskutinis jų – 2020 m. birželio 8 d. Atsakydamos į prašymą jį pasirašyti, atsakovės 2020  m.  liepos  8  d. pranešime nurodė, kad 2020 m. birželio 8 d. žemės sklypo matavimai nebuvo vykdomi, sklypo planas sudarytas diena vėliau nei surašytas aktas, žemės sklypo plano nepasirašė kiti žemės sklypo bendrasavininkiai, tarp žemės sklypo bendrasavininkių nėra nustatyta žemės sklypo naudojimosi tvarka, kurią būtina nustatyti, kad jos pasirašytų žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą. Gavusi šį atsakovių atsakymą, matininkė nusprendė žemės sklypo ribų netikslinti, nurodžiusi, kad sklypo ribos nepakitę, todėl tiesiog buvo atstatomi riboženkliai, patikslinama žemės sklypo išorinė riba. Paaiškino, kad žemės sklypo plane nurodyta data nebūtinai turi sutapti su paženklinimo-parodymo akte nurodyta data, kadangi ant plano rašoma žemės sklypo sudarymo data. Įvykus žemės sklypo ženklinimui neatvykusiems asmenims pakartotinai išsiunčiami pranešimai. Kartu su pranešimu siunčiama žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto kopija ir žemės sklypo plano fragmentas, bet ne žemės sklypo planas, nes žemės sklypo planas yra pilnai sudaromas ir pateikiamas pasirašyti suėjus 30 dienų terminui, kai visi turi teisę pareikšti pastabas. Atkreipė dėmesį, kad atliekant žemės sklypo kadastrinių matavimų atnaujinimą nėra nustatinėjama žemės sklypo naudojimosi tvarka tarp bendrasavininkių.

12.       Teismas nustatė, kad ir gavę matininkės atsakymą atsakovės pasirašyti žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą atsisakė, su tuo nesutiko ir viso bylos nagrinėjimo metu, nurodydamos papildomas naujas priežastis, kurių kaip pastabų neteikė matininkei, t. y. teigė davę sutikimą namo statybai, nenurodžius, kurioje sklypo dalyje; ieškovės motina pasodino daržą, taip pažeidė atsakovių teises; naujai atliktuose kadastriniuose matavimuose nepažymėtas privažiavimas prie atsakovių sklypo dalies, tvora.

13.       Teismas pažymėjo, kad visas pastabas atsakovės turėjo teikti matininkei ir naujų neturėtų reikšti teisme. Kita vertus, nei matininkei teiktos pastabos, nei tos, kurias atsakovių atstovas nurodė bylą nagrinėjant teisme, neįrodo atliktų kadastrinių matavimų neteisėtumo. Su sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktu sutiko visi bendrasavininkiai išskyrus atsakoves. Byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovė pastatė tvorą pažeisdama reikalavimus, kad ji registruotina ir turėjo būti pažymėta plane. Taip pat atsakovės niekuo nepagrindė savo argumento dėl plane nepažymėto privažiavimo prie jų sklypo dalies. Atkreipė dėmesį, kad jų dalys nėra atidalintos, nėra nustatyta naudojimosi sklypu tvarka, ką jos pripažįsta ir pačios, todėl nurodyti privažiavimą prie konkrečių nenustatytų dalių nėra galimybės. Argumentai dėl ieškovės motinos veiksmų pasodinant daržą apskritai neturi jokios reikšmės sprendžiant dėl sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto, nes šiuos veiksmus atliko ne ieškovė, daržo sodinimas – sezoninis darbas, kuris kitais metais gali būti neatliekamas, sudarant parodymo-patikrinimo aktą ši aplinkybė nevertinama.

14.       Teismas nustatė, kas iš esmės atsakovės nesutiko pasirašyti žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto, kadangi nėra pasirašyta naudojimosi sklypu tvarka. Pažymėjo, kad naudojimosi žemės sklypu tvarkos nebuvimas nėra kliūtis žemės sklypo kadastriniams duomenims patikslinti ir nėra priežastis, pateisinanti atsakovių atsisakymą pasirašyti žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą, nes juo nėra nustatinėjamos bendrasavininkių dalys sklypo viduje, o išorinės sklypo ribos nepakito ir ginčo dėl to nėra. Duomenų, kad matininkė būtų neteisingai pažymėjusi plane namą, taip pat nėra, jų nenurodė bei niekaip nepagrindė ir atsakovė. Ieškovė patvirtino, kad matininkė buvo atvykusi į sklypą ir jo ribas tikslino. Matininkės atvykimą atsiliepime į ieškinį patvirtino ir pačios atsakovės. Pirmos instancijos teismas padarė išvadą, kad kadastriniai matavimai buvo atliekami (tikslinami), nėra jokių objektyvių priežasčių neleisti ieškovei pabaigti žemės sklypo kadastro duomenų patikslinimo procedūros pagal jos iniciatyva parengtą žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą.

15.       Teismas konstatavo, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ieškovei, atsakovėms ir kitiems asmenims, todėl žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą turi pasirašyti ir kiti sklypo bendrasavininkiai; ginčo nėra, kad atsakovės gavo šį aktą, su juo susipažino ir jo nepasirašė, nurodydamos matininkei priežastis, kurios teismo nepripažintos svarbiomis; nesutikdamos pasirašyti sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto atsakovės nepagrįstai varžo ieškovės teises, trukdo tinkamai įgyvendinti jos nuosavybės teisę į namo ir žemės sklypo dalį; atsakovių teisių pažeidimo dėl kadastrinių matavimų patikslinimo nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, ieškinį tenkino visa apimtimi.

16.       Tenkinus ieškinį ieškovei priteisė jos patirtas bylinėjimosi išlaidas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnis).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

17.       Ieškovės J. B. ir Č. U. (toliau ir apeliantės) pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo teismo pirmosios instancijos teismo 2020 m. gruodžio 1 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės apeliančių naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

18.       Apeliančių teigimu, pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą ir priėmė sprendimą dėl žemės sklypo kadastrinių matavimų neįtraukiant į bylą visus žemės sklypo bendrasavininkus, kas yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas. Pažymi, kad žemės sklypo kadastrinių matavimų tikslinimas turi įtaką visų žemės sklypo ir jame esančių statinių bendrasavininkų interesams, todėl jų įtraukimas į bylą trečiaisiais asmenimis yra būtinas. Skundžiamo sprendimo 7 punkte pirmosios instancijos teismas nurodė visus žemės sklypo bendrasavininkus, tačiau į bylą neįtraukė J. B., P. B., J. B. ir S. B., kas sudaro pagrindą pripažinti absoliutų skundžiamo sprendimo negaliojimą.

19.       Be to, apeliančių nuomone, pirmosios instancijos skundžiamame sprendime neatskleidė bylos esmės, formaliai taikė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.75 straipsnio 1 dalį, t. y.:

19.1.       Sprendimo 7 punkte nepagrįstai nurodė, kad „...1999 metais sudarytame šio sklypo plane dalys buvo išskirstytos į „A“, „B“, „C“ ir „D“ dalis, „A“ dalį paskiriant (šiuo metu jau mirusiam) S. B., „B“ dalį paskiriant J. B., „C“ dalį paskiriant Č. U., o „D“ dalį paskiriant bendram naudojimui. Pagal šį planą 2000-05-04 atlikti sklypo kadastriniai matavimai įregistruoti Nekilnojamojo turto kadastre....“. Apeliančių teigimu, byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad 1999  metais parengtas žemės sklypo planas buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto kadastre. Priešingai Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo (registro Nr. 1/41413) 2.1 punkte nurodyta, kad žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo data yra 2000 m. gegužės 4 d., t. y. kadastriniai matavimai buvo nustatyti 2000 m. gegužės 4 d., o ne 1999 metais.

19.2.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime prieštaringai pasisakė dėl žemės sklypo dalių nustatymo. Sprendimo 7 ir 8 punktuose pirmosios instancijos teismas pasisakė apie tarp bendrasavininkų nustatytas ir naudojamas žemės sklypo dalis, o sprendimo 14 punkte nurodė, kad „...Atkreiptinas dėmesys, kad jų dalys nėra atidalintos, nėra nustatyta naudojimosi sklypu tvarka....“. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašė (registro Nr. 1/41413) nėra įrašo apie žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo. CK 4.75 straipsnio 1 dalis nustato, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Tarp žemės sklypo bendrasavininkų niekada nebuvo pasirašytas susitarimas dėl žemės sklypo naudojimo, todėl atsakovės pagrįstai nurodė, kad sprendžiant klausimą dėl ieškovės pastatyto gyvenamojo namo kadastrinių matavimų įregistravimo Nekilnojamojo turto kadastre ir registre būtina nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarką.

19.3.       Apeliantės nurodo, kad pati ieškovė teigia, jog žemės sklypo kadastrinius duomenis jai reikėjo patikslinti, nes jį žemės sklype pastatė gyvenamąjį namą. Pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 9 straipsnio 2 dalį, pastačius naują statinį žemės sklype, būtina atlikti žemės sklypo kadastrinių duomenų patikslinimą. Kadastrinių matavimų metu matininkas turi sudaryti žemės sklypo planą ir jame pažymėti naujai pastatytus ir jau buvusius statinius. Matininkė V. Š. atsakovėms pranešė, kad ji ieškovės užsakymu atliko žemės sklypo kadastrinius matavimus tikslu atstatyti 2 sunaikintus riboženklius, o ne dėl naujai pastatyto gyvenamojo namo. Kadastrinius matavimus reikėjo atlikti tam, kad žemės sklype būtų pažymėti ieškovės naujai pastatytas gyvenamasis namas, tačiau ieškovė ir matininkė klaidino atsakoves. Teigia, jog matininkė V. Š. nei gyvenamojo namo, nei naujai pastatytos mūrinės tvoros kadastrinių matavimų neatliko ir plane nepažymėjo. Atsakovės 2020 m. birželio 8 d. buvo žemės sklype kai atvyko matininkė V. Š. ir jų akivaizdoje matininkė nevykdė jokių matavimų ir neatstatinėjo jokių riboženklių. Faktiškai tuo metu vyko ginčas tarp bendrasavininkų dėl žemės sklypo naudojimo. Todėl atsakovės pagrįstai abejoja, kad egzistavo būtinumas atlikti žemės sklypo kadastrinius matavimus dėl sunaikintų riboženklių atstatymo, nes žemės sklypo plotas, koordinatės ir posūkių taškai nepasikeitė, o, kaip raštu pranešė matininkė, kadastriniai matavimai naujų statinių žemės sklype nebuvo vykdomi.

20.       Apeliančių teigimu, dėl nurodytų aplinkybių jos pagrįstai atsisakė pasirašyti žemės sklypo planą ir žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą.

21.       Ieškovė pateikė atsiliepimą, kuriame prašo teismo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

22.       Ieškovės nuomone, pirmos instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo bylos aplinkybes, dėl ko priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą:

22.1.       Ieškovė nesutinka su apeliančių argumentais,  jog teismas neįtraukė į bylą J. B., P. B., R. B., J. B., kas sudaro pagrindą pripažinti absoliutų skundžiamo sprendimo negaliojimą. Pažymi, kad bylos nagrinėjimo dalykas buvo leidimas ieškovei L. K. pateikti suderinimui Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos  Respublikos žemės ūkio ministerijos Vilniaus skyriui matininkės V. Š. parengtą 0,3181 ha žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų bylą be atsakovių sutikimo su plane pažymėtomis ribomis ir plotu, ir leisti pateikti įregistravimui Nekilnojamojo turto kadastre matininkės V. Š. parengtoje kadastrinių matavimų byloje nustatytus kadastrinius duomenis be atsakovių prašymo. R. T. 22 punktu, žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą turi pasirašyti visi sklypo savininkai. Ieškovė laikydamasi visų imperatyviai nurodytų įstatymo normų, kartu su ieškiniu pateikė sklypo kadastrinių matavimų bylą, kurioje yra 2020 m. birželio 8 d. Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas, kurį pasirašė sklypo bendrasavininkai R. B., J. B. bei pati ieškovė. Taip pat kartu su ieškiniu byloje yra pateikta ir kitų sklypo bendrasavininkų (P. B. ir J. B.) bei gretimo žemės sklypo bendrasavininkių sutikimai (A. G. ir J. L.). Sutikimuose nurodyta, jog tretieji asmenys pareiškia, kad susipažino su 2020 m. birželio 8 d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktu bei minėto sklypo planu, kurį 2020 m. birželio 9 d. parengė matininkė V. Š.. Taip pat visi tretieji asmenys pažymėjo, jog L. K. pateiktų suderinimui Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Vilniaus skyriui matininkės V. Š. parengtą žemės sklypo kadastrinių matavimų bylą bei ją pateiktų įregistravimui į VĮ Registrų centras. Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, jog nepaisant to, jog į bylą kaip proceso šalys nebuvo įtraukti apeliančių minėti asmenys, bylos nagrinėjimas kitokioms trečiųjų asmenų materialioms teisėms ir pareigoms, nei buvo gauti minėtų trečiųjų asmenų sutikimai – įtakos neturėjo. Ieškovė pabrėžia, kad bylos nagrinėjimas ir buvo būtent susijęs su žemės sklypo ribų ženklinimo-parodymo aktu ir planu, dėl kurio gauti trečiųjų asmenų sutikimai, todėl trečiųjų asmenų įtraukimas į bylą kaip proceso šalių, prieštarautų proceso operatyvumo ir koncentruotumo principams. Be viso to, atkreipia dėmesys, jog šį klausimą dėl trečiųjų asmenų neįtraukimo į bylą, apeliantės iškėlė tik pateiktame apeliaciniame skunde.

22.2.       Ieškovė teigia, kad apeliančių argumentas, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime prieštaringai pasisakė dėl žemės sklypo dalių naudojimosi tvarkos aplinkybių, yra nepagrįstas. Atkreipia dėmesį, jog pirmosios instancijos teismas iš byloje esančių įrodymų padarė teisingas išvadas, nurodydamas, jog tik 1999 metais sudarytame sklypo plane dalys buvo išskirstytos į „A“, „B“, „C“ ir „D“ dalis, „A“ dalį paskiriant (šiuo metu jau mirusiam) S. B., „B“ dalį paskiriant J. B., „C“ dalį paskiriant Č. U., o „D“ dalį paskiriant bendram naudojimui. Pagal šį (1999 m.) planą 2000 m. gegužės 4 d. atlikti sklypo kadastriniai matavimai įregistruoti Nekilnojamojo turto kadastre. Toliau teismas nurodė, jog realiai dalys nėra atidalintos ir nėra nustatyta naudojimosi sklypu tvarka. Be viso to, byloje nėra ginčo tarp šalių, kad tarp žemės sklypo bendrasavininkų niekada nebuvo pasirašytas susitarimas dėl žemės sklypo naudojimo tvarkos. Tą patvirtina ir kartu su ieškiniu pateiktas VĮ Registrų centras nekilnojamojo turto išrašas.

22.3.       Ieškovės nuomone, apeliantės nepagrįstai nurodo, jog sprendžiant klausimą dėl ieškovės pastatyto gyvenamojo namo kadastrinių matavimų įregistravimo Nekilnojamojo turto kadastre ir registre būtina nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarką. Pažymi, kad šios bylos nagrinėjimo dalykas nėra žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymas (atskirų žemės sklypo dalių priskyrimas atskiriems bendraturčiams žemės sklypo viduje). Šios bylos nagrinėjimo dalyką sudaro žemės sklypo išorinių ribų nustatymas ir įregistravimas atliekant naujus žemės sklypo kadastrinius matavimus. Taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintuose „Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatuose“ (toliau ir Nuostatai) bei Lietuvos  Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintuose „Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklėse“ (toliau ir Taisyklės), siekiant pateikti suderinimui Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos skyriui žemės sklypo kadastrinių matavimų bylą su plane pažymėtomis ribomis ir plotu, ir leisti pateikti įregistravimui Nekilnojamojo turto kadastre matininko parengtą kadastrinių matavimų byloje nustatytus kadastrinius duomenis – nuostatos, įpareigojančios sudaryti bendrasavininkų žemės sklypo naudojimosi tvarką – nėra. Normos, kuri įpareigotų privalėjo tai atlikti, apeliantės nenurodo. Todėl atsižvelgiant į tai, akivaizdu, jog apeliančių argumentas, kad pirmosios instancijos teismas prieštaringai pasisakė dėl žemės sklypo dalių – yra nepagrįstas ir atmestinas. Teismas tinkamai įvertino, jog naudojimosi žemės sklypu tvarkos plano nebuvimas, nėra kliūtis žemės sklypo kadastriniams duomenims patikslinti ir nėra priežastis, pateisinanti atsakovių atsisakymą pasirašyti žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą, nes juo nėra nustatinėjamos bendrasavininkių dalys sklypo viduje, o išorinės sklypo ribos nepakito ir ginčo dėl to nėra.

22.4.       Ieškovė teigia, kad apeliantės nepagrįstai nurodo, jog matininkė nei gyvenamojo namo, nei naujai pastatytos mūrinės tvoros kadastrinių matavimų neatliko ir plane nepažymėjo. Atkreipia dėmesį, kad apeliacinio skundo argumentai nėra susiję su žemės sklypo išorinėmis sklypo ribomis. Apeliančių argumentai yra nepagrįsti ir nesusiję su bylos nagrinėjimo dalyku.

22.5.       Pažymi, kad apeliantės atsiliepime į ieškinį nenurodė nei vienos pastabos dėl tvoros. Pastabos dėl tvoros, nenurodytos ir apeliančių 2020 m. liepos 8 d. teiktose matininkei pastabose dėl žemės sklypo kadastrinių matavimų bei vykusio parengiamojo posėdžio metu (2020 m. spalio 8 d.). Šį argumentą dėl tvoros, apeliantės iškėlė tik paskutinio posėdžio metu, kuris vyko 2020 m. lapkričio 11 d. Ieškovė vykusio posėdžio metu, pateikė paaiškinimus, kad galimai dėl atsakovių skundo dėl sklype esančios tvoros, 2020 m. lapkričio 4 d. buvo atliktas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos patikrinimas. Patikrinimo metu specialistai nustatė ir žodžiu patvirtino, jog nėra jokio pažeidimo, dėl to ieškovei nebuvo surašytas privalomas nurodymas ar kitas institucijos sprendimas dėl neteisėtos tvoros ar jos nugriovimo. Nurodytai tvorai statybą leidžiančio dokumento nereikia, todėl ši tvora nelaikytina nekilnojamuoju daiktu, privalomu žymėti plane. Remiantis Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ tvora priskiriama prie I  grupės nesudėtingų kitos paskirties inžinerinių statinių (15-16 p., 12 p., 3 lentelės 3.1. punktas). Pagal LR Statybos įstatymo 16 punktą inžineriniais statiniais laikoma susisiekimo komunikacijos, inžineriniai tinklai, kanalai, taip pat visi kiti statiniai, kurie nėra pastatai. Toliau pagal Statybos techninis reglamentas STR 1.05.01:2017 statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas nuostatų 23 punktas, tvorai statybą leidžiančio dokumento nereikia. Nei Nuostatuose, nei Taisyklėse nėra įtvirtintos nuostatos, jog kadastrinėje byloje privalo būti pažymėtas statinys, kuriam nėra reikalingas statybą leidžiantis dokumentas. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 5 straipsnyje. nurodyta, kad vieni iš nekilnojamojo turto kadastro objektų yra statiniai, kurių statybai reikalingas statybą leidžiantis dokumentas.

22.6.       Atkreipia dėmesį, kad apeliantės visas savo pastabas dėl parengto žemės sklypo plano privalėjo pateikti matininkei. Iš byloje esančių įrodymų, nekilnojamojo turto kadastrinių matavimo bylų matyti, kad UAB „Geo Baltija“ dar 2015 m. gegužės 18 d. nustatė namo kadastro duomenis, parengė kadastrinių matavimų bylą, kurioje yra pažymėti visi privalomi statiniai, tačiau VĮ Registrų centras 2015 m. birželio 15 d. priėmė sprendimą atsisakyti įregistruoti nekilnojamąjį daiktą Nekilnojamojo turto kadastre ir nuosavybės teises į jį Nekilnojamojo turto registre, nes nepatikslinti žemės sklypo, kuriame stovi minėtas statinys, kadastro duomenys. 2020 m. birželio 9 d. matininkė V. Š. parengė žemės sklypo kadastrinių matavimų bylą, kurioje taip pat žymėti visi privalomi žymėti statiniai. Šie įrodymai akivaizdžiai patvirtina, jog apeliančių argumentai nėra pagrįsti. Matininkė gavusi šias pastabas (tarp kurių nebuvo užsiminta apie tvorą, daržą), 2020 m. liepos 10 d. pateikė Sprendimą, kuriame argumentuotai, su nuorodomis į teisės aktus, nusprendė žemės sklypo ribų netikslinti. Taip pat minėtame Sprendime, apeliantėms buvo nurodyta, jog toks matininkės Sprendimas gali būti skundžiamas LR viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Apeliantės šia ikiteismine tvarka nepasinaudojo ir tiek atsiliepime į ieškinį, tiek savo apeliaciniame skunde, kelia vis naujas pastabas. Apeliantės gavusios matininkės atsakymą ir toliau atsisakė pasirašyti žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą. Su tuo nesutiko ir pirmosios instancijos bylos nagrinėjimo metu, nurodydamos papildomas naujas priežastis. Sprendime nurodyta, kad visas pastabas apeliantės turėjo teikti matininkei ir naujų neturėtų reikšti teisme. Teismas atsižvelgė į apeliančių teiktas matininkei pastabas, ir į teiktas bylos nagrinėjimo metu, tačiau nustatė, jog jos neįrodo atliktų kadastrinių matavimų neteisėtumo. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino, jog naudojimosi žemės sklypu tvarkos nebuvimas nėra kliūtis žemės sklypo kadastriniams duomenims patikslinti ir nėra priežasties, pateisinanti atsakovių atsisakymą pasirašyti žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą, nes juo nėra nustatinėjamos bendrasavininkių dalys sklypo viduje. Ieškovės nuomone pirmiausia yra tikslinga nustatyti išorines žemės sklypo ribas ir tik patikslinus išorines žemės sklypo ribas, remiantis jomis, bendrasavininkams nusistatyti vidines žemės sklypo dalis.

22.7.       Ieškovė nesutinka su apeliančių teiginiu, jog ieškovė ir matininkė klaidino apeliantes dėl atliekamų kadastrinių matavimų. Iš byloje esančių įrodymų, matyti jog apeliantės buvo žodžiu informuotos apie tai, kad yra atliekamas būtent žemės sklypo ribų ženklinimas. 2019 m. lapkričio 22 d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas, iš kurio matyti jog buvo atliekami žemės sklypo ribų nustatymas, Apeliantės 2020 m. sausio 28 d. pateikė atsisakymą, kuriame nurodytos visai kitos atsisakymo pasirašyti priežastys. Taip pat 2020 m. gegužės 27 d. apeliantėms buvo išsiųstas kvietimas į žemės sklypo ribų ženklinimą. Toliau buvo siųstas 2020 m. birželio 9 d. informacinis pranešimas, jog buvo atlikti kadastriniai žemės sklypo matavimai. Ieškovė pažymi, kad apeliantės pateikė savo pastabas, kurios skiriasi nuo dabar nurodomų apeliaciniame skunde. Kaip jau buvo minėta, matininkė pateikė Sprendimą į apeliančių pastabas, kurio jos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka neskundė. Todėl atsižvelgiant į nurodytą, nei ieškovė nei matininkė niekada neklaidino apeliančių dėl atliekamų žemės sklypo kadastrinių matavimų, Apeliantės buvo kviečiamos fiziškai dalyvauti žemė sklypo ribų ženklinimą.

22.8.       Nesutinka su apeliančių argumentu, jog 2020 m. birželio 8 d. matininkė nevykdė jokių matavimų ir neatstatinėjo jokių riboženklių. Paaiškina, kad pagal Taisyklių 12 punktą žemės sklypo ribų ženklinimas vietovėje atliekamas Nuostatuose nustatyta tvarka, vadovaujantis Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus tvirtinamomis Žemės sklypo ribų ženklinimo taisyklėmis ir Riboženklių standartais bei laikantis šiame skirsnyje nustatytų reikalavimų. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus įsakyme „Dėl žemės sklypo ribų ženklinimo taisyklių ir riboženklių standartų patvirtinimo“ 3 punktas „Žemės sklypo, išskyrus kelio ir geležinkelio kelio žemės sklypo, ribos ženklinamos riboženkliais. Žemės sklypo ribos riboženkliais ženklinamos, jeigu anksčiau tai nebuvo atlikta, arba atstatomi sunaikinti ar sugadinti anksčiau paženklinto žemės sklypo riboženkliai. Žemės sklypo ribos riboženkliais neženklinamos, kai anksčiau įtvirtinti riboženkliai yra išlikę, geros būklės bei atitinka ženklinimo metu galiojusių riboženklių standartų tipus.“ Atsižvelgiant į tai, apeliantės nepagrįstai nurodo, jog matininkė nevykdė jokių matavimų ir neatstatinėjo riboženklių. Iš 2020 m. birželio 8 d. žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akto 6 punkto matyti, jog nustatant žemės sklypo ribas, žemės sklypo ribos paženklintos 15 riboženkliais, iš kurių: panaudota anksčiau įtvirtinti 10 riboženkliai; įtvirtinti nauji 2 riboženkliai , kurį pasirašė visi žemės sklypo bendrasavininkai, išskyrus apeliantes. Be viso to, dar 2020 m. liepos 10 d. matininkė savo Sprendime, apeliantėms pateikė išsamų atsakymą į 2020 m. liepos 8 d. jų pastabas ir jos to Sprendimo neskundė. Todėl ieškovės nuomone, dabar apeliaciniame skunde kelti vėl tas pačias pastabas yra ne tik netikslinga, bet ir nesilaikoma proceso ekonomiškumo, koncentruotumo principų, bet galima įžvelgti ir apeliančių piktnaudžiavimo proceso teisėmis.

        Teisėjų kolegija

        k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Apeliaciniai skundai netenkintini.

23.       Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

24.       Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas – Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 1 d. sprendimas, kuriuo teismas ieškovės ieškinį tenkino : leido ieškovei L. K. pateikti Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Vilniaus skyriui suderinimui matininkės V. Š. parengtą 0,3181 ha žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų bylą be atsakovių Č. U. ir J. B. sutikimo su plane pažymėtomis ribomis ir plotu; leido ieškovei L. K. pateikti įregistravimui Nekilnojamojo turto kadastre matininkės V. Š. parengtoje kadastrinių matavimų byloje nustatytus kadastrinius duomenis be atsakovių Č. U. ir J. B. prašymo. Priteisė ieškovei iš atsakovių po 1 005,50 Eur bylinėjimosi išlaidų iš kiekvienos.

        Dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų

25.       Apeliantės teigia esant absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą, t. y. jog pirmos instancijos teismas išnagrinėjo bylą ir priėmė sprendimą dėl žemės sklypo kadastrinių matavimų neįtraukęs į bylą visų žemės sklypo bendrasavininkų J. B., P. B., J. B. ir S. B..

26.       CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad absoliučiu teismo sprendimo negaliojimo pagrindu pripažįstamas toks atvejis, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 266 straipsnį draudžiama teismui nagrinėjant bylą spręsti klausimus dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų, o šio draudimo nepaisymas ir nusprendimas dėl tokių asmenų teisių ir pareigų yra vienas iš teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 360 straipsnis). Nusprendimas kasacinio teismo praktikoje suprantamas kaip teisių ar pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai ar padariniams. Dėl to aukštesnės instancijos teismas gali panaikinti žemesnės instancijos teismo sprendimą CPK 329 straipsnio 2 dalyje 2 punkte nurodytu pagrindu tik nustatęs ir įvardijęs, kokią konkrečiai įtaką teismo sprendimas turėjo neįtraukto į procesą asmens teisinei padėčiai ir kokius įstatymo nustatytus padarinius teismo sprendimas sukėlė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-455-611/2017).

27.       Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintų Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 22 punktas numato, jei žemės sklypas priklauso ar priklausys keliems savininkams (bendraturčiams), žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą pasirašo visi žemės sklypo (esamieji arba būsimieji) savininkai (bendraturčiai). Siekdama įvykdyti teisės normos imperatyvą, ieškovė pareiškė ieškinį, kuriuo aiškiai apibrėžė jo nagrinėjimo ribas - prašė leisti jai suderinimui pateikti Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Vilniaus skyriui matininkės V. Š. parengtą 0,3181 ha žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų bylą be atsakovių sutikimo su plane pažymėtomis ribomis ir plotu ir leisti pateikti įregistravimui Nekilnojamojo turto kadastre matininkės V. Š. parengtoje kadastrinių matavimų byloje nustatytus kadastrinius duomenis be atsakovių prašymo.

28.       Bylos duomenimis nustatyta, kad 0,3181 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), dalinės nuosavybės teise priklauso ieškovei (789/3181 dalys), J. B. (500/3181 dalys), P. B. (500/3181 dalys), J. B. 500/3181 dalys), R. B. (500/3181 dalys) bei atsakovėms Č. U. (882/3181 dalys) ir J. B. (1010/3181 dalys). Byloje taip yra sklypo kadastrinių matavimų byla, kurioje yra 2020 m. birželio 8 d. Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas, kurį pasirašė sklypo bendrasavininkai R. B., J. B. bei pati ieškovė. Taip pat kartu su ieškiniu byloje yra pateikta ir kitų sklypo bendrasavininkų (P. B. ir J. B.) bei gretimo žemės sklypo bendrasavininkių sutikimai (A. G. ir J. L.). Sutikimuose nurodyta, jog tretieji asmenys susipažino su 2020 m. birželio 8 d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktu bei minėto sklypo planu, kurį 2020 m.  birželio 9 d. parengė matininkė V. Š.. Taip pat visi tretieji asmenys pažymėjo, jog sutinka kad L. K. pateiktų suderinimui Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Vilniaus skyriui matininkės V. Š. parengtą žemės sklypo kadastrinių matavimų bylą bei ją pateiktų įregistravimui į VĮ Registrų centras. Kolegija konstatuoja, jog nepaisant to, jog į bylą kaip proceso šalys nebuvo įtraukti visi sklypo bendrasavininkiai bei gretimų sklypų savininkai, bylos nagrinėjimas kitokioms trečiųjų asmenų materialioms teisėms ir pareigoms, nei buvo gauti minėtų trečiųjų asmenų sutikimai – įtakos neturėjo. Kolegija pažymi, kad bylos nagrinėjimo dalykas ir ribos - gauti atsakovių sutikimą, susijusį su žemės sklypo ribų ženklinimo-parodymo aktu ir planu, dėl kurio kiti sklypo bendrasavininkiai ir gretimų sklypų savininkai savo sutikimus jau davė, todėl trečiųjų asmenų įtraukimas į bylą kaip proceso šalių nėra būtinas. Be to, kaip teisingai pažymėjo ieškovė, prieštarautų proceso operatyvumo ir koncentruotumo principams.

29.       Kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus dėl absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo, įtvirtinto CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte, egzistavimo, nes nėra jokio pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų.

        Dėl naujų įrodymų

30.       CPK 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Ieškovė nurodo, jog būtinybė pateikti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos kvietimą į patikrinimą iškilo tik gavus apeliančių apeliacinį skundą. Nurodo, kad atsakovės aplinkybę dėl jų nuomone neteisėtos tvoros iškėlė tik vykusio paskutinio posėdžio metu (2020 m. lapkričio 11 d.), taigi ieškovė vykusio posėdžio metu neturėjo galimybės pateikti šio dokumento, kaip atsikirtimo į apeliančių argumentą. Dėl to jį teikia tik su atsiliepimu į apeliacinį skundą, kuris ieškovės nuomone neužvilkins bylos nagrinėjimo, o tik patvirtins pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, jog byloje nėra pagrindžiančių įrodymų, jog ieškovė pastatė tvorą pažeisdama reikalavimus, kad ji registruotina ir turėjo būti pažymėta plane.

31.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje kilusio ginčo pobūdį (dėl leidimo ieškovei suderinimui pateikti Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos parengtą kadastrinių matavimų bylą be atsakovių sutikimo su plane pažymėtomis ribomis ir plotu ir pateikti įregistravimui Nekilnojamojo turto kadastre parengtoje kadastrinių matavimų byloje nustatytus kadastrinius duomenis be atsakovių prašymo, o ne dėl neteisėtų statinių (ne)įregistravimo), įvertinusi šiam ginčui išspręsti reikšmingas faktines aplinkybes, nenustačiusi ieškovės teikiamo įrodymo ryšio su byloje sprendžiamu ginču, įrodymą atsisako priimti (CPK 180, 302 straipsniai).

        Faktinės bylos aplinkybės

32.       Byloje nustatytos neginčijamos aplinkybės, kad :

32.1.        Ieškovė L. K. yra viena iš žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), (unikalus Nr.  (duomenys neskelbtini)) (toliau – Sklypas), savininkių, kuriai priklauso 789/3181 dalys Sklypo. Šis sklypas taip pat priklauso S. B. Sklypo dalies paveldėtojams R. B., J. B., P. B., J. B. bei atsakovėms Č. U. ir J. B..

32.2.       1999 m. birželio 22 d. sudarytame Sklypo plane dalys buvo išskirstytos į „A“, „B“, „C“ ir „D“ dalis, „A“ dalį paskiriant (šiuo metu jau mirusiam) S. B., „B“ dalį paskiriant J. B., „C“ dalį paskiriant Č. U., o „D“ dalį paskiriant bendram naudojimui. Planas turi dvi žymas „SUDERINTA“, pirmoji - 1999 m. birželio 22 d. Vilniaus  apskrities viršininko administracijos Viliaus miesto žemėtvarkos skyriaus, antroji - 2000 m. sausio 17 d. Naujininkų seniūnijos architekto žemėtvarkininko.

32.3.       Atsakovės J. B. ir Č. U. 2011 m. gruodžio 9 d. išdavė sutikimą Sklype statyti gyvenamąjį namą bei kitus pastatus.

32.4.       2012 m. rugsėjo 4 d. S. B. 789/3181 dalį iš jo turimų 1289/3181 padovanojo ieškovei. Dovanojimo sutarties 2.1-2.2. p. numatyta, kad S. B. dovanoja žemės dalį žemės sklypo plane (M 1:500) pažymėtą indeksu „A“, turinčią 728 kv. m ploto, ir 61 kv. m žemės sklypo dalį, esančią bendro naudojimo žemės sklypo dalyje, pažymėtoje indeksu „D“, iš viso turinčioje 323 kv. m.

32.5.       Ieškovė, jai padovanotoje Sklypo dalyje, pastatė gyvenamąjį namą bei 2015 m. kovo 12 d. atliko namo kadastrinius matavimus (Kadastrinių matavimų byla, 2015 m. gegužės 18 d.).

32.6.        Ieškovė kreipėsi į VĮ Registrų centras dėl namo kadastro duomenų įregistravimo. Tačiau VĮ Registrų centras 2015 m. birželio 1 d. priėmė sprendimą atsisakyti įregistruoti nekilnojamąjį daiktą ir nuosavybės teises į jį nekilnojamajame registre. VĮ Registrų centras sprendime nurodyta, kad nuspręsta prašymo netenkinti, nes nepatikslinti žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame stovi minėtas statinys, kadastro duomenys. Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 15 punktas  imperatyviai įpareigoja statytoją ne vėliau kaip iki statinio, kurio statybos (rekonstrukcijos, kapitalinio remonto) darbai užbaigti, įregistravimo arba statinio kadastro duomenų pakeitimo Nekilnojamojo turto registre pastačius, rekonstravus, kapitaliai suremontavus statinio ar iškasus tvenkinius, nutiesus kelius ar įrengus kitus inžinerinius statinius (išskyrus tuos atvejus, kai dėl rekonstruotų ar kapitališkai suremontuotų pastatų arba inžinerinių statinių žemės sklypo užstatymo plotas ir statinių forma (konfigūracija) nepasikeičia), atlikti žemės sklypo kadastrinius matavimus, nustatant žemės sklypo ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje.

32.7.       Ieškovė inicijavo žemės sklypo ribų paženklinimus 2015 metais, 2019 m. liepos 22 d., tačiau atsakovės atsisakė pasirašyti ant žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktų. Ieškovė pakartotinai 2020  m.  gegužės 27 d. atsakovėms išsiuntė kvietimus dalyvauti 2020 m. birželio 8 d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo procedūroje. Buvo sudarytas 2020 m. birželio 8 d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas, kuris atsakovėms buvo išsiųstas registruotu paštu. Atsakovės 2020  m.  liepos 8 d. pateikė pastabas, į kurias matininkė V. Š. pateikė 2020 m. liepos 10 d. Sprendimą, kuriame atsakė į visas atsakovių pastabas ir nusprendė netikslinti žemės sklypo ribų.

32.8.       Atsakovės žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto nepasirašė.

33.        Apeliantės apeliaciniame skunde pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumą bei nepagrįstumą iš esmės grindžia aplinkybe, kad tarp žemės sklypo bendrasavininkų niekada nebuvo pasirašytas susitarimas dėl žemės sklypo naudojimo, todėl sprendžiant klausimą dėl ieškovės pastatyto gyvenamojo namo kadastrinių matavimų įregistravimo Nekilnojamojo turto kadastre ir registre būtina nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarką. Jų teigimu, būtent dėl šios priežasties, jų atsisakymas yra pagrįstas.

34.       Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu ginču nėra sprendžiamas ieškovės pastatyto gyvenamojo namo kadastrinių matavimų įregistravimo Nekilnojamojo turto kadastre (ne)teisėtumo klausimas ar sklypo bendrasavininkų naudojimosi sklypu tvarkos nustatymas, o prašoma leidimo : 1) be atsakovių sutikimo su plane pažymėtomis ribomis ir plotu ieškovei teikti suderinimui Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos  Respublikos žemės ūkio ministerijos Vilniaus skyriui matininkės V. Š. parengtą Sklypo kadastrinių matavimų bylą; 2) be atsakovių prašymo pateikti įregistravimui Nekilnojamojo turto kadastre matininkės V. Š. parengtoje kadastrinių matavimų byloje nustatytus kadastrinius duomenis. T. y. Šios bylos nagrinėjimo dalyką iš esmės sudaro žemės sklypo išorinių ribų nustatymas ir įregistravimas atliekant naujus žemės sklypo kadastrinius matavimus be apeliančių sutikimo. Taip pat pažymi, kad nagrinėjamu atveju, būtent atsakovėms tenka pareiga įrodyti savo atsisakymo duoti sutikimą pagrįstumą.

35.       Remiantis bylos medžiaga nustatyta, kad priešingai net teigia apeliantės, 1999 m. birželio 22 d. tuometiniai Sklypo savininkai sutiko su Sklypo plane jo dalių išskirstymu į „A“, „B“, „C“ ir „D“ dalis, „A“ dalį paskiriant (šiuo metu jau mirusiam) S. B., „B“ dalį paskiriant J. B., „C“ dalį paskiriant Č. U., o „D“ dalį paskiriant bendram naudojimui. Tarp dabartinių bendrasavininkų sklypo naudojimosi tvarka nėra nustatyta. Šios aplinkybės neginčija ir ieškovė. Tačiau iš rašytinių įrodymų viseto (2011 m. gruodžio 9 d. atsakovių sutikimas, leidžiantis S. B. statyti gyvenamąjį namą ir kitus statinius; 2012 m. rugsėjo 4 d. Dovanojimo sutartis), darytina išvada, kad ir S. B. paveldėtojai, ir ieškovė bei apeliantės Sklypu naudojasi faktiškai pagal minėtu planu nustatytas dalis. 

36.       Kolegijos vertinimu, apeliantės neįrodė ir jų teiginio, kad prieš teikiant Nekilnojamojo turto registrui ieškovės paruoštas kadastro bylas registruoti, būtina nustatyti Sklypo naudojimosi tvarką. Sutiktina su ieškovės atsiliepime į apeliacinį skundą argumentu, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintuose „Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatuose“ (toliau – Nuostatai) bei Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintuose „Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklėse“ (toliau – Taisyklės), siekiant pateikti suderinimui Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos skyriui žemės sklypo kadastrinių matavimų bylą su plane pažymėtomis ribomis ir plotu, ir leisti pateikti įregistravimui Nekilnojamojo turto kadastre matininko parengtą kadastrinių matavimų byloje nustatytus kadastrinius duomenis – nuostatos, įpareigojančios sudaryti bendrasavininkų žemės sklypo naudojimosi tvarką – nėra. Apeliantės nei apeliaciniame skunde, nei bylos nagrinėjimo pirmos instancijos metu tokio imperatyvo nenurodė. Teisėjų kolegija sutinka su pirmos instancijos išvada, jog naudojimosi žemės sklypu tvarkos plano nebuvimas, nėra kliūtis žemės sklypo kadastriniams duomenims patikslinti ir nėra priežastis, pateisinanti atsakovių atsisakymą pasirašyti žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą, nes juo nėra nustatinėjamos bendrasavininkių dalys sklypo viduje, o išorinės sklypo ribos nepakito ir ginčo dėl to nėra. Todėl apeliančių argumentas, kad tarp Sklypo bendrasavininkų yra ginčas dėl jo naudojimosi tvarkos ir pirmiausia ją reikia tarp bendrasavininkų nustatyti, atmestinas kaip nepagrįstas.

37.       Apeliančių teigimu, jos atsisakė pasirašyti 2020 m. birželio 8 d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą, kadangi ieškovė ir matininkė klaidino atsakoves, nes kadastrinių matavimų tikslas buvo Sklype pažymėti ieškovės naujai pastatytą gyvenamąjį namą, o ne riboženklius. Be to, jų teigimu, 2020 m. birželio 8 d. matininkė nevykdė jokių matavimų ir neatstatinėjo jokių riboženklių.

38.       Šiuos apeliančių teiginius kolegija atmeta kaip nepagrįstus. Bylos duomenys patvirtina, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2020 m. spalio 1 d. ieškovei išdavė leidimą sklype statyti gyvenamosios paskirties vieno buto gyvenamąjį namą. Ieškovė pastatė gyvenamąjį namą. Pažymėtina, kad Statybos leidimas galiojantis, byloje nėra jokių duomenų apie šios statybos neteisėtumą (CPK 178 straipsnis). UAB  „Geo Baltija” 2015 m. gegužės 18 d. nustatė namo kadastro duomenis, parengė kadastrinių matavimų bylą. Ieškovė kreipėsi į VĮ Registrų centras dėl namo kadastro duomenų įregistravimo. Tačiau VĮ Registrų centras 2015 m. birželio 1 d. priėmė sprendimą atsisakyti įregistruoti, nes nėra atlikti žemės sklypo kadastriniai matavimai, nustatant žemės sklypo ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje.

39.       Taisyklių 

40.       Pažymėtina, kad žemės sklypų kadastrinių matavimų, nustatant žemės sklypo ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje, atlikimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534, (toliau – ir Nuostatai). Nuostatų 32.1.1 punkte reglamentuota, kad nustatant žemės sklypo kadastro duomenis nustatomos ir riboženkliais paženklinamos (jeigu anksčiau tai nebuvo atlikta) žemės sklypo ribos arba atstatomi sunaikinti anksčiau paženklintų žemės sklypo ribų riboženkliai. Taisyklių 3 punktas numato, kad žemės sklypo, išskyrus kelio ir geležinkelio kelio žemės sklypo, ribos ženklinamos riboženkliais. Žemės sklypo ribos riboženkliais ženklinamos, jeigu anksčiau tai nebuvo atlikta, arba atstatomi sunaikinti ar sugadinti anksčiau paženklinto žemės sklypo riboženkliai. Žemės sklypo ribos riboženkliais neženklinamos, kai anksčiau įtvirtinti riboženkliai yra išlikę, geros būklės bei atitinka ženklinimo metu galiojusių riboženklių standartų tipus. Iš 2020 m. birželio 8 d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto 6 punkto matyti, jog nustatant žemės sklypo ribas, žemės sklypo ribos paženklintos 15 riboženkliais, iš kurių: panaudota anksčiau įtvirtinti 10 riboženkliai; įtvirtinti nauji 2  riboženkliai, kurį pasirašė visi žemės sklypo bendrasavininkai, išskyrus apeliantes. Be to, 2020  m.  liepos  10 d. Sprendime matininkė apeliantėms pateikė išsamų atsakymą į 2020 m. liepos 8 d. jų pastabas. Pažymėtina, kad apeliantės šio matininkės sprendimo įstatymų nustatyta neskundė. Kolegija daro išvadą, kad tiek ieškovė, tiek matininkė Sklypo išorinių ribų paženklinimo procedūras atliko vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, kurių pažeidimo apeliantės neįrodė.

41.       Tokiu būdu apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ieškovė įrodė ir teismas teisingai nustatė, kad apeliantės atsisakė pasirašyti 2020 m. birželio 8 d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą, nesant tam svarbių priežasčių.

42.       Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

        Dėl procesinės bylos baigties

43.       Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ir išsamiai išanalizavo byloje pateiktus įrodymus, šalių argumentus, tinkamai taikė materialines teisės normas, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti šį teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

        Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme priteisimo

44.       Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal tai, kurios šalies naudai priimtas sprendimas (CPK  93  straipsnis). Atsakovių apeliacinio skundo netenkinus, teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliaciniame procese tenka ieškovei. Ieškovė pateikė įrodymus, kad patyrė 1452 Eur atstovavimo išlaidų, kurios priteistinos jos naudai iš atsakovių lygiomis dalimis, t. y. po 726 Eur.

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r ė :

atsakovių Č. U. ir J. B. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei L. K., gim. (duomenys neskelbtini) iš atsakovių Č. U., gim. (duomenys neskelbtini) ir J. B., gim. (duomenys neskelbtini) po 726 Eur (septynis šimtus dvidešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidų iš kiekvienos.

Teisėjai                                          Ramunė Mikonienė

Asta Pikelienė

   Laima Ribokaitė