ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. birželio 16 d.

Šiauliai

        Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Danas Lisas, sekretoriaujant L. D., 2020 m. gegužės 27 d. teismo posėdyje, atsižvelgiant į dėl Lietuvos Respublikoje paskelbto karantino, esant COVID-19 viruso pasaulinei pandemijai, posėdžio dalyvių skaičiaus ribojimą dėl nepakankamo posėdžių salių teismo rūmuose ploto, dalyvaujant ieškovės UAB „Avitela“ atstovui advokatui Žilvinui Brazaičiui, atsakovės UAB „Mažeikių šilumos tinklai“ atstovui advokatui Vaidotui Sviderskiui, nedalyvaujant atsakovams M. K., S. K., R. L., K. B., I. B., R. V., K. L., G. V., L. M., V. A. S., L. B., G. Ž., J. K., E. D. Š., K. M., K. M., I. L., V. L., D. Š., J. N., A. J., R. S., R. B., R. B., L. S., R. Š., R. Š., atsakovės Mažeikių rajono savivaldybės administracijos atstovui, trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų atsakovų pusėje, UAB „Admituras“, išvadą duodančių institucijų Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos atstovams, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Avitela“ patikslintą ieškinį atsakovams UAB „Mažeikių šilumos tinklai“, M. K., S. K., R. L., K. B., I. B., R. V., K. L., G. V., L. M., V. A. S., L. B., G. Ž., J. K., E. D. Š., K. M., K. M., I. L., V. L., D. Š., J. N., A. J., R. S., R. B., R. B., L. S., R. Š., R. Š., Mažeikių rajono savivaldybės administracijai, trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų atsakovų pusėje, UAB „Admituras“, dėl atsijungimo nuo centralizuotos šildymo sistemos pripažinimo teisėtu, atsakovės piniginio reikalavimo pripažinimo neteisėtu, atsakovės įsipareigojimo atlikti tam tikrus veiksmus, išvadą duodančios institucijos Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Valstybinė energetikos reguliavimo taryba,

n u s t a t ė:        

1. ieškovė pareikštu patikslintu ieškiniu atsakovams prašo:

- pripažinti 1998 metais atliktą ieškovės parduotuvės, esančios adresu (duomenys neskelbtini), Mažeikiuose, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patalpų atjungimą nuo centralizuoto šildymo sistemos teisėtu;

- pripažinti atsakovės UAB „Mažeikių šilumos tinklai“ reikalavimą ieškovei sumokėti 8153,01 Eur bendrą sumą, nurodytą paskutinėje ieškovės iš atsakovės gautoje 2019-12-31 PVM sąskaitoje faktūroje (serija MAT08 Nr. 42181), neteisėtu, įpareigoti atsakovę UAB „Mažeikių šilumos tinklai“ per penkias darbo dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atsiųsti ieškovei visas nuo 2012 metų lapkričio mėnesio pateiktas PVM sąskaitas faktūras anuliuojančias kreditines sąskaitas bendrai minėtai 8153,01 Eur sumai, o taip pat įpareigoti atsakovę perskaičiuoti nuo 2012 metų lapkričio mėnesio ieškovės mokėtiną atsakovei UAB „Mažeikių šilumos tinklai“ sumą už ieškovei tenkančios namo adresu (duomenys neskelbtini), Mažeikiuose, bendrųjų patalpų dalies šildymą pagal VKEKK 2005-07-22 nutarimu O3-41, pakeistu 2013-02-15 VKEKK nutarimu Nr. O3-33 (aktuali nutarimo redakcija, įsigaliojusi nuo 2017-08-01, išdėstyta 2016-06-13 VKEKK nutarimu Nr. O3-184), patvirtintą šilumos paskirstymo metodą Nr. 5 ir atsiųsti ieškovei atitinkamą perskaičiuotą PVM sąskaitą faktūrą apmokėjimui;

- priteisti ieškovei iš atsakovų byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas.  

2. Patikslintame ieškinyje nurodyta, kad 1998 metais pagal projektavimo firmos „Archartelė“ (šiuo metu – UAB „Tūris“) parengtą projektą buvo atlikta ieškovei priklausančios parduotuvės, esančios adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rekonstrukcija. Rekonstruojant parduotuvę taip pat buvo pakeista patalpų šildymo sistema iš centralizuoto patalpų šildymo į autonominę elektrinę. Buvo demontuoti patalpoje buvę centralizuoto šildymo prietaisai (radiatoriai), vietoje jų įrengus elektrinius šildymo prietaisus. Centralizuotos šildymo sistemos stovai (vamzdžiai) į kitus aukštus, nutiesti vertikaliai per parduotuvės patalpas, buvo palikti. Parduotuvės rekonstrukcijos projektui pritarė visi kompetentingi asmenys, 1998-11-04 Telšių apskrities viršininko administracija išdavė statybos leidimą Nr. 239. Pabaigus patalpų rekonstrukciją, parduotuvė Telšių apskrities viršininko administracijos įsakymu suformuotos devynių narių komisijos buvo priimta naudoti 1998-12-17 parduotuvės priėmimo naudoti aktu (toliau tekste – Aktas). Komisija pažymėjo Akte, jog išorinės patalpų komunikacijos bei inžinierinė įranga, įskaitant ir šildymo sistemą, yra patikrintos būtinosios priežiūros institucijų, aptarnaujančių bei naudojančių įmonių ir pripažintos tinkamomis naudoti. Aktą su komisijos išvadomis patvirtino Telšių apskrities viršininko pavaduotojas. Ieškovė įsitikinusi, kad įvykdė visus atsijungimą nuo centralizuoto šildymo sistemos reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, todėl 1998 metais įvykdytas ieškovės patalpų atsijungimas nuo centralizuoto šildymo sistemos pripažintinas teisėtas. 2008 m. kovo 3 d. ieškovė ir atsakovė UAB „Mažeikių šilumos tinklai“ sudarė Šilumos vartojimo pirkimo – pardavimo sutartį Nr. V.B.2-1, pagal kurią mokestis už suvartotą šilumą ieškovei turėjo būti skaičiuojamas pagal VKEKK 2005-07-22 nutarimu O3-41 patvirtintą šilumos paskirstymo metodą Nr. 5, kuris taikomas tuomet, kai dalis vartotojams priklausančių patalpų teisėtai atjungtos nuo centralizuoto šildymo sistemos ir šildomos kitokiu būdu (elektra, dujomis ir kt.). Tačiau atsakovė UAB „Mažeikių šilumos tinklai“ pažeidė 2008-03-03 sutarties sąlygas ir nuo 2012-11-01 vienašališkai nutarė ieškovei priklausančios parduotuvės patalpas už šilumos paslaugas apmokestinti pagal VKEKK 2005-05-05 nutarimu O3-19 patvirtintą šilumos paskirstymo metodą Nr. 4, kuris negali būti taikomas, kai dalis vartotojams priklausančių patalpų teisėtai atjungtos nuo centralizuoto šildymo sistemos ir šildomos kitokiu būdu. Ieškovei kas mėnesį buvo siunčiamos sąskaitos faktūros apmokėjimui, jose nurodytos sumos viršija pagal šilumos paskirstymo metodą Nr. 5 turinčias būti paskaičiuotas sumas maždaug keturgubai. Savo veiksmais, taikant šilumos paskirstymo metodą Nr. 4, atsakovė grubiai pažeidė ieškovės teises ir teisėtus interesus, todėl atsakovės UAB „Mažeikių šilumos tinklai“ reikalavimas ieškovei sumokėti 8153,01 Eur sumą pripažintinas neteisėtu, atsakovė įpareigotina perskaičiuoti ieškovės mokėtinas už šilumos tiekimą sumas pagal šilumos paskirstymo metodą Nr. 4.  

3. Ieškovės atstovas patvirtino patikslintame ieškinyje išdėstytas aplinkybes, prašydamas tenkinti patikslintą ieškinį, priteisti iš atsakovų ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

4. Atsakovė UAB „Mažeikių šilumos tinklai“ atsiliepime į patikslintą ieškinį su juo nesutinka ir prašo patikslintą ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, nurodydama, kad atsakovė nagrinėjamoje byloje nėra tinkama atsakovė, patikslintas ieškinys iš esmės liečia gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Mažeikiuose, bendraturčių interesus. Jei teismas pripažintų ieškovės atsijungimą nuo centralizuoto šildymo sistemos teisėtu, atsakovė atitinkamai perskaičiuotų ieškovei ir kitiems namo butų savininkams mokėtinas už šilumos energiją sumas pagal atitinkamą šilumos paskirstymo metodą, pasirinktą namo bendrasavininkų. Mano, kad ieškovė neteisėtai atsijungė nuo pastato centralizuoto šildymo sistemos, nes negavo daugiabučio namo gyventojų sutikimo, nesilaikė specialios patalpų atjungimo nuo pastato centralizuoto šildymo sistemos procedūros (10 t., b. l. 165-170).

5. Atsakovės UAB „Mažeikių šilumos tinklai“ atstovas patvirtino atsiliepime išdėstytas aplinkybes, prašo atmesti patikslintą ieškinį kaip nepagrįstą, priteisti iš ieškovės atsakovei patirtas bylinėjimosi išlaidas.

6. Atsakovė I. B. atsiliepime į patikslintą ieškinį su juo nesutinka ir prašo patikslintą ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, nurodydama, kad ieškovė neteisėtai atsijungė savo patalpas nuo gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), centralizuoto šildymo sistemos, negaudama bendrasavininkų rašytinių sutikimų, namo gyventojai nebuvo supažindinti su ieškovės ketinimais atjungti savo patalpas nuo centralizuoto šildymo sistemos. Ieškovė niekada nebuvo pradėjusi atsijungimo nuo bendros šildymo sistemos procedūros, niekada nėra gavusi techninių sąlygų atsijungimui, leidimo vykdyti atsijungimą (10 t., b. l. 128-144).

7. Atsakovė L. S. atsiliepime į patikslintą ieškinį su juo nesutinka ir prašo patikslintą ieškinį atmesti kaip nepagrįstą (10 t., b. l. 145).

8. Atsakovai S. K., M. K. atsiliepime į patikslintą ieškinį su juo nesutinka ir prašo patikslintą ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, nurodydami, kad ieškovė neturėjo leidimo pertvarkyti patalpų šildymo sistemą. Ieškovė nėra teisėtai atsijungusi nuo pastato centralizuoto šildymo sistemos, todėl jai pagrįstai taikomas šilumos paskirstymo metodas Nr. 4. Prašo priteisti byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas (10 t., b. l. 151-156).

9. Atsakovai R. V., L. M., G. V., K. L., D. Š., A. S., I. L., V. L., R. L., R. S. atsiliepimuose į patikslintą ieškinį su juo nesutinka ir prašo patikslintą ieškinį atmesti kaip nepagrįstą (10 t., b. l. 173, 175, 177, 179, 180, 182, 184; 11 t., b. l. 32, 34).

Patikslintas ieškinys atmestinas.

10. Pareikštu patikslintu ieškiniu ieškovė siekia pripažinti, kad jai nuosavybės teise priklausančios parduotuvės patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), buvo teisėtai, įvykdžius visus teisės aktų reikalavimus, 1998 metais atjungtos nuo gyvenamojo namo centralizuoto šildymo sistemos, taip pat pripažinti atsakovės UAB „Mažeikių šilumos tinklai“ reikalavimą ieškovei sumokėti 8153,01 Eur sumą už patiektą šilumos energiją neteisėtu, įpareigojant šią atsakovę perskaičiuoti nuo 2012 metų lapkričio mėnesio ieškovės mokėtiną atsakovei UAB „Mažeikių šilumos tinklai“ sumą už ieškovei tenkančios namo adresu (duomenys neskelbtini), bendrųjų patalpų dalies šildymą pagal šilumos paskirstymo metodą Nr. 5.

Dėl ieškovės patalpų atjungimo nuo centralizuoto šildymo sistemos teisėtumo

11. Esminis dokumentas, kuriuo ieškovė grindžia savo veiksmų teisėtumą atjungiant jai nuosavybės teise priklausančias negyvenamąsias patalpas nuo gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Mažeikiuose, centralizuotos šildymo sistemos, yra 1998 m. gruodžio 17 d. rekonstruotos radijo prekių parduotuvės Mažeikiuose, (duomenys neskelbtini), priėmimo naudoti aktas (1 t., b. l. 11-14; toliau tekste – Aktas). Iš Akto turinio matyti, kad leidimas statyti Nr. 239 išduotas 1998 m. lapkričio 4 d., statyba (rekonstrukcija) pradėta 1998 m. lapkričio mėnesį. Telšių apskrities viršininko administracijos      1998 m. gruodžio 1 d. įsakymu Nr. 1771 paskirta priėmimo komisija (toliau tekste – Komisija), apžiūrėjusi pateiktą priimti pagal projektavimo firmos „Archartelė“ (šiuo metu – UAB „Tūris“) parengtą projektą Nr. 95-04 rekonstruotą radijo prekių parduotuvę „Avitela“ Mažeikiuose, (duomenys neskelbtini), patikrinusi objekto statybos (rekonstrukcijos) techninę bei vykdymo dokumentaciją, pripažino, kad rekonstruota radijo prekių parduotuvė „Avitela“ tenkina nustatytus reikalavimus ir priimtina naudoti. Akto 8 punkte nurodyta, kad projekte numatyti inžineriniai tinklai ir įrengimai yra sumontuoti, išbandyti ir statytojo priimti aktais, kurie išvardinti Akto 2 priede. Akto 9 punkte nurodyta, kad išorinės komunikacijos bei inžinerinė įranga (šildymo, elektros, vandentiekio ir vandens paruošimo, fekalinės, lietaus ir technologinės kanalizacijos, dujotiekio, televizijos, radijo, telefono, vėdinimo, oro kondicionavimo, išmetamo oro valymo, darbų patalpų ir aplinkos teršalų indikacijos ir kontrolės, radiacinio saugumo sistemų, atliekų nukenksminimo įrangos, priešgaisrinės ir apsauginės signalizacijos, dūmų šalinimo iš evakuacijos kelių, automatinės gaisro gesinimo ir žmonių įspėjimo apie gaisrą sistemos) yra patikrintos būtinosios priežiūros institucijų, aptarnaujančių bei naudojančių įmonių ir pripažintos tinkamomis naudoti; tai liudija pažymos, išvardintos Akto 3 priede. Akto 11 punkte nurodyta, kad atliktieji statybos ir montavimo darbai tenkina projektų ir normatyvinių statybos dokumentų reikalavimus; patvirtinto projekto pakeitimai bei nuokrypos yra nustatyta tvarka suderinti ir pažymėti pateiktoje techninėje dokumentacijoje. Iš Akto 12 punkto matyti, kad valstybinės priežiūros institucijos pagal kompetenciją patikrino statinio techninę būklę ir dėl jo priėmimo naudoti neprieštarauja; jų pažymos išvardytos Akto 5 priede. Aktas ir jo išvados  1998 m. gruodžio 18 d. buvo patvirtintos Telšių apskrities viršininko pavaduotojo.

12. Ieškovė pateikė į bylą projektavimo firmos „Archartelė“ (šiuo metu – UAB „Tūris“) atlikto radijo prekių parduotuvės „Avitela“ Mažeikiuose, (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos projekto dokumentaciją (2 t., b. l. 56-64, 66-67, 75-110), iš kurios turinio matyti, kad patalpų rekonstrukcija apėmė patalpų išorės ir vidaus (sienų, lubų, grindų, inžinerinių sistemų ir kt.) pakeitimus, pertvarkas, įskaitant ir esamos patalpų šildymo sistemos demontavimą, paliekant šilumos sistemos stovus į kitus aukštus, įrengiant elektrinę šildymo sistemą su norvegiškais „Glamox“ firmos šildytuvais (2 t., b. l. 100, 102, 104). 

13. Į byla pateikto 2019 m. kovo 28 d. ekspertizės akto Nr. 19/03-01TE (8 t., b. l. 59-97) išvadoje nurodyta, kad 1998 metų UAB „Avitela“ parduotuvės, esančios adresu (duomenys neskelbtini), Mažeikiuose, rekonstrukcijos projekte, kurį parengė projektavimo firmos „Archartelė“ (šiuo metu – UAB „Tūris“), buvo numatyti sprendiniai parduotuvės patalpų atjungimui nuo centralizuoto šildymo sistemos, t. y. nuo namo šildymo sistemos atjungiamas šildymas, keičiant jį į elektrinį (eksperto išvada kategoriška).

14. Atsižvelgiant į sprendimo 12, 13 punktuose išdėstytas aplinkybes, spręstina, kad į ieškovės 1998 metais atliktą jai priklausančių patalpų rekonstrukciją taip pat buvo įtraukta ir patalpų šildymo sistemos rekonstrukcija, atjungiant patalpų šildymą nuo pastato centralizuoto šildymo sistemos ir įrengiant jose autonominę patalpų šildymo sistemą elektriniais norvegiškais „Glamox“ firmos šildytuvais.

15. Atsakovai prieštarauja ieškovės teiginiams, jog patalpų atjungimas nuo gyvenamojo namo centralizuotos šildymo sistemos buvo atliktas teisėtai pagal tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimą ir normatyvinių statybos dokumentų reikalavimus, savo prieštaravimus iš esmės grįsdami aplinkybe, jog atsijungimo nuo centralizuoto šildymo sistemos darbams atlikti ieškovė negavo pastato bendrasavininkų raštiškų sutikimų, todėl tikslinga nagrinėjamoje byloje įvertinti ieškovės atliktus patalpų rekonstrukcijos veiksmus pagal 1998 metais galiojusius teisės aktus, reglamentavusius patalpų rekonstrukcijos darbus, įskaitant ir atsijungimą nuo centralizuoto šildymo sistemos.

16. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. rugsėjo 17 d. nutarimo Nr. 723 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. rugsėjo 25 d. nutarimo Nr. 704 dalinio pakeitimo“ 1 punkte nurodyta, kad perplanuoti ir pertvarkyti gyvenamuosius namus, butus bei kitas gyvenamąsias patalpas į negyvenamąsias ir keisti ar perprojektuoti šiose patalpose inžinerinę įrangą bei tinklus (dujotiekio, vandentiekio, šildymo, elektros) galima tik pagal nustatytąja tvarka miesto (rajono) valdybos patvirtintą projektą, suderinus su atitinkamomis tarnybomis. Pertvarkyti gyvenamąsias (ir pagalbines) patalpas komercinei ir ūkinei veiklai bei keisti šiose patalpose inžinerinę įrangą ir tinklus (dujotiekio, vandentiekio, šildymo, elektros) galima tik laikantis nustatytąja tvarka suderinto su atitinkamomis tarnybomis ir miesto (rajono) valdybos patvirtinto projekto. Gyvenamosios (ir pagalbinės) patalpos laikomos pertvarkytos tuo atveju, jeigu keičiama jų paskirtis, pagrindinės laikančiosios konstrukcijos, matmenys ar rekonstruojama inžinerinė įranga ir tinklai (2 punktas).

17. Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministro 1997 m. balandžio 10 d. įsakymu Nr. 122 patvirtinto Organizacinio tvarkomojo statybos techninio reglamento STR 1.05.01:1997 „Statinio projekto rengimo tvarka“ 1.1 punkte nustatyta, kad šis reglamentas nustato statinio, statinių grupės ar statinio sudėtinės dalies (toliau – statinio) projekto rengimo tvarką. Pagal 3.2 punktą statinio projektas – tai projektinės techninės dokumentacijos visuma, kurioje pateikiami statytojo sumanyto statinio sprendiniai (tekstas, skaičiavimas, brėžiniai). Pagal statinio projektą gaunamas leidimas statyti, statinys statomas, pastatytas statinys priimamas naudoti, teisiškai įregistruojamas ir naudojamas (3.4, 3.5 punktai). 

18. Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministro 1997 m. lapkričio 4 d. įsakymu Nr. 245 patvirtinto Organizacinio tvarkomojo statybos techninio reglamento STR 1.05.03:1997 „Statinių projektavimo sąlygų nustatymo, statinių projektų derinimo ir jų tvirtinimo tvarka“ 1.1 punkte nustatyta, kad šis reglamentas nustato statinių (naujai statomų, rekonstruojamų, remontuojamų) projektavimo sąlygų nustatymo, statinių projektų derinimo ir jų tvirtinimo tvarką. Pagal nustatyta tvarka patvirtintą statinio projektą gaunamas leidimas statyti, rekonstruoti ar remontuoti statinį (3.2, 3.3, 3.5 punktai).

19. Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministro 1997 m. vasario 10 d. įsakymu Nr. 20 patvirtinto Organizacinio tvarkomojo statybos techninio reglamento STR 1.07.01:1997 „Leidimų statyti ir griauti statinius išdavimo tvarka“ 1.1 punkte nustatyta, kad šis reglamentas nustato leidimų statyti, rekonstruoti, remontuoti (toliau – statyti) ir griauti statinius išdavimo tvarką Lietuvos Respublikoje; 1.4 punkte nustatyta, kad leidimus statyti ir griauti statinius išduoda apskrities viršininko administracijos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnyba (toliau – Inspekcija). Pagal 4.2 punkto nuostatas leidimas statyti išduodamas pateikus šiuos dokumentus: nustatytos formos prašymą (4.2.1 punktas); nustatyta tvarka suderintą projektą (4.2.2 punktas); projekto ekspertizės išvadas, kai ekspertizė yra privaloma (4.2.3 punktas); dokumentą, patvirtinantį, kad paskirtas statybos techninis prižiūrėtojas (4.2.4 punktas); sutartį su projektuotoju dėl statybos autorinės priežiūros, jei šiai statybai ji privaloma (4.2.5 punktas); rekonstruojamo (remontuojamo) statinio techninės inventorizacijos ir teisinės registracijos dokumentus (4.2.6 punktas); 4.5 punkte nustatyta, kad Inspekcija patikrina, ar statybos vadovas ir techninis prižiūrėtojas turi kvalifikacijos atestatą, ar projektas suderintas nustatyta tvarka, ar projekte įvertintos ekspertizės išvados (jei ji privaloma), ar statinio paskirtis arba statinio (patalpų) paskirties keitimas neprieštarauja detaliajame plane nustatytam teritorijos naudojimo ir tvarkymo režimui, taip pat ar prie projekto pridėti šie dokumentai: dokumentas, patvirtinantis, kad statytojui priklauso nuosavybės teise arba yra išnuomotas žemės sklypas, kuriame pagal detalųjį vietovės planą galima tokio statinio statyba arba rekonstrukcija (4.5.1 punktas); notariškai patvirtintas bendrasavininkių sutikimas, jei statinys (valda) priklauso dviem ar daugiau savininkų (4.5.2); daugiabutį namą eksploatuojančios institucijos ir visų namo savininkų sutikimas, jei rekonstruojamos (remontuojamos) bendro naudojimo patalpos, namo konstrukcijos arba inžineriniai tinklai (kai rekonstruojamos arba remontuojamos konstrukcijos tarp butų, inžinerinių tinklų dalys arba dviem ar keliems savininkams priklausančios patalpos, pakanka jas naudojančių savininkų sutikimo) (4.5.4 punktas).

20. Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministro 1996 m. rugpjūčio 23 d. įsakymu Nr. 108 patvirtinto Organizacinio tvarkomojo statybos techninio reglamento STR 1.11.01:1996 „Statinių priėmimo naudoti tvarka“ 1.1 punkte nustatyta, kad šis reglamentas nustato Lietuvos Respublikoje pastatytų, rekonstruotų, suremontuotų ir kitaip pertvarkytų įmonių, jų padalinių, pastatų ir kitų statinių (toliau – statinių), kuriems statyti, rekonstruoti, remontuoti, pertvarkyti (toliau – statyti), reikalingas apskrities viršininko administracijos valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnybos leidimas, taip pat kitų teisiškai registruojamų statinių priėmimo naudoti tvarką. Pagal 3.1.5 punktą statinį priima naudoti komisija, kurią skiria apskrities viršininkas arba jo įgaliota apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnyba, komisija susideda iš šių institucijų atstovų: komisiją paskyrusios institucijos (komisijos pirmininkas), apskrities viršininko administracijos valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnybos (kai jis nėra komisijos pirmininkas); savivaldybės; statytojo (savininko); projektuotojo, parengusio priimamo naudoti statinio projektą; Valstybinės priešgaisrinės priežiūros tarnybos; Valstybinės darbo inspekcijos; generalinio rangovo arba statybos rangovų; statinio naudotojo.

21. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Telšių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius 2015 m. rugsėjo 7 d. rašte (1 t., b. l. 121) nurodė, kad inspekcijos archyve yra saugomi tik priėmimo naudoti aktai, o jų priedai (techniniai projektai, pažymos ir kt.) nebuvo archyvuojami ir po atliktų procedūrų jie būdavo grąžinami statytojui. Kadangi ieškovė (statytoja) nepateikė į bylą statybos (rekonstrukcijos) leidimo, Akto priedų, spręstina, kad ji jų neturi. Tačiau aplinkybė, jog Aktas buvo išduotas ieškovei, jame yra matomi suinteresuotų asmenų (institucijų atstovų) parašai, duomenys apie išduotą statybos leidimą, nesudaro pagrindo teismui spręsti, jog Aktas išduotas neteisėtai, o esminiai rekonstrukcijos darbai neatitinka sprendimo 16-20 punktuose aptarto teisinio reglamentavimo. Nagrinėjamu atveju nėra galimybės neabejotinai nustatyti, ar statybos leidimas, Aktas buvo išduoti ieškovei, esant gyvenamojo namo bendrasavininkų rašytiniams sutikimams dėl ieškovės patalpų rekonstrukcijos, įskaitant ir patalpų atjungimą nuo pastato centralizuoto šildymo sistemos, ar šie administraciniai dokumentai ieškovei buvo išduoti įgaliotiems pareigūnams nusprendus, kad pagal STR 1.07.01:1997 „Leidimų statyti ir griauti statinius išdavimo tvarka“ nuostatas tokių rašytinių sutikimų, atsižvelgiant į ieškovės patalpų ir atliekamų darbų specifiką, apskritai nereikia. Gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), butų savininkai nuosekliai laikosi pozicijos, kad ieškovė nesikreipė į bendrasavininkus ir jokių rašytinių bendrasavininkų sutikimų nėra gavusi, ieškovė taip pat nepateikė į bylą tokių sutikimų, kuriuos gauti turėjo ji pati, todėl nagrinėjamu atveju labiau tikėtina, kad gyvenamojo namo bendrasavininkų rašytinių sutikimų dėl ieškovės patalpų atjungimo nuo pastato centralizuoto šildymo sistemos nebuvo, nei jie buvo. Pažymėtina, kad nei Aktas, nei statybos leidimas nebuvo apskųsti, jų teisėtumas, atitikimas 1998 metais galiojusiems teisės aktams, reglamentams nebuvo vertinami administracine tvarka atitinkamame administraciniame teisme, šie administraciniai dokumentai nebuvo nuginčyti teismine ar kitokia tvarka, todėl šią bylą nagrinėjantis teismas neturi pagrindo abejoti jų teisėtumu, Akto, statybos leidimo, kitų su rekonstrukcija susijusių valstybės įgaliotų institucijų išduotų dokumentų teisėtumo vertinimas, jų ginčijimas, atliktų rekonstrukcijos darbų techninis vertinimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Darytina išvada, kad ieškovė, rekonstruodama patalpas (sienas, grindis, lubas, atlikdama lauko ir vidaus darbus; kt.), iš esmės įvykdė sprendimo 17-20 punktuose aptartų statybos techninių reglamentų reikalavimus.

22. Ieškovė nurodo, kad į bylą pateiktas 1996 m. gruodžio 19 d. Mažeikių rajono mero potvarkis Nr. 587 nagrinėjamu atveju vykdant ieškovės parduotuvės patalpų rekonstrukciją buvo neaktualus, nes šis mero potvarkis buvo skirtas būtent butų, t. y. gyvenamųjų patalpų atjungimui nuo centralizuotos šildymo sistemos, o ieškovės patalpos yra negyvenamosios, jų paskirtis – prekybinė.

23. Kaip nurodyta Vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje savivaldybė – įstatymo nustatytas valstybės teritorijos administracinis vienetas, kurio bendruomenė turi Konstitucijos laiduotą savivaldos teisę, įgyvendinamą per to valstybės teritorijos administracinio vieneto nuolatinių gyventojų išrinktą savivaldybės tarybą, kuri sudaro jai atskaitingas vykdomąją ir kitas savivaldybės institucijas ir įstaigas įstatymams, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir savivaldybės tarybos sprendimams tiesiogiai įgyvendinti. Savivaldybė yra viešasis juridinis asmuo. Savivaldybės institucijos – už savivaldos teisės įgyvendinimą savivaldybės bendruomenės interesais atsakingos institucijos: savivaldybės atstovaujamoji institucija – savivaldybės taryba, turinti vietos valdžios ir viešojo administravimo teises ir pareigas, kuriai vadovauja Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo (toliau – Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas) nustatyta tvarka vienmandatėje rinkimų apygardoje tiesiogiai išrinktas savivaldybės tarybos narys – savivaldybės meras (toliau – meras). Meras yra savivaldybės vadovas, vykdantis šiame ir kituose įstatymuose nustatytus įgaliojimus (Vietos savivaldos įstatymo 3 str. 3 d. 1 p.). Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad viešasis administravimas – įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti: administracinių sprendimų priėmimas, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimas.

24. Mažeikių rajono meras 1996 m. gruodžio 19 d. išleido potvarkį Nr. 587 „Dėl leidimų alternatyvių šildymo sistemų įrengimui ir esamų atjungimui daugiabučių gyvenamųjų namų butuose“ (4 t., b. l. 41-42; 7 t., b. l. 27, 30), šio potvarkio 2, 3 punktuose nurodyta, kad leidimas įrengti alternatyvią patalpų apšildymo sistemą su tikslu atjungti esamus šildymo prietaisus įforminamas mero potvarkiu, remiantis suderintu projektu, atliktu pagal išduotas sąlygas (detaliu aprašymu) ir sudarytos rajono savivaldybės komisijos išvadomis. Projektas derinamas su 4 punkte nurodytomis institucijomis; alternatyvią šildymo sistemą leidžiama eksploatuoti tik turint visų projektą derinusių tarnybų ir organizacijų pažymas apie sistemos įrengimo užbaigimą ir tinkamumą eksploatacijai, savivaldybės komisijos priėmimo naudoti aktą ir mero potvarkį (5 punktas). Leidimas esamos pagrindinės šildymo sistemos atjungimui išduodamas Mažeikių rajono mero potvarkiu, remiantis savivaldybės komisijos išvadomis ir rekomendacijomis, turint bendrijos narių (valdybos) susirinkimo sutikimą, o kai bendrija neįkurta – namo patalpų visų savininkų sutikimus, patvirtintus parašu (6 punktas). Šildymo prietaisų atjungimą nuo esamų tinklų vykdo tik namą eksploatuojančios organizacijos įgalioti darbuotojai, kurie surašo prietaisų atjungimo aktą, kas yra pagrindas nemokėti už patalpų apšildymą (10 punktas). Aptariamas mero potvarkis nėra teismine ar kitokia tvarka nuginčytas, nėra patvirtintas jo neatitikimas kitiems potvarkio priėmimo metu galiojusiems ar vėliau priimtiems teisės aktams, įskaitant ir aukštesnės teisinės galios aktus, todėl teismas neturi pagrindo neverti šio potvarkio.

25. Nagrinėjamu atveju svarbu išsiaiškinti, kokiam tikslui buvo išleistas mero potvarkis Nr. 587. Teismo įsitikinimu, potvarkis skirtas reglamentuoti tiek gyvenamųjų, tiek negyvenamųjų patalpų, esančių daugiabučiame gyvenamajame name, sujungtų bendra pastato centralizuoto šildymo sistema, atjungimą nuo pastato centralizuoto šildymo sistemos ir alternatyvios patalpų apšildymo sistemos (elektra, dujomis ir kt.) įrengimą, siekiant apsaugoti visų gyvenamojo namo patalpų savininkų teises ir teisėtus interesus, kartu įgyvendinant ir Civilinio kodekso (1964 metų) 122 straipsnio 1 dalies nuostatas. Pats potvarkio tekstas suformuluotas taip, kad jame nėra išskirtinai akcentuojama, jog potvarkis taikomas konkrečiai butams, visas potvarkio tekstas orientuotas į daugiabučio gyvenamojo namo patalpas, t. y. aptariamas ne buto, bet namo patalpų atjungimas nuo pastato centralizuoto šildymo sistemos. Šią nuostatą sustiprina potvarkio 6 punktas, jog leidimas esamos pagrindinės šildymo sistemos atjungimui išduodamas turint bendrijos narių (valdybos) susirinkimo sutikimą, o kai bendrija neįkurta – namo patalpų visų savininkų sutikimus, patvirtintus parašu. 1995 m. vasario 21 d. priimto Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo (1998 metais galiojusi redakcija) 1 straipsnyje nurodyta, kad patalpomis vadinamos gyvenamosios (butai, kambariai) ir negyvenamosios (dirbtuvės, kontoros, parduotuvės, slėptuvės, sandėliai ir pan.) patalpos; pagal 3 straipsnio nuostatas daugiabučių namų savininkų bendrija yra savininkams bendrosios nuosavybės teise priklausančio turto daugiabučiuose namuose valdymo būdas; bendriją sudaro ne mažiau kaip trys fiziniai ar juridiniai, fiziniai ir juridiniai asmenys – namų patalpų savininkai. Iš VĮ Registrų centras pažymų (3 t., b. l. 2-6) matyti, kad gyvenamajame name adresu (duomenys neskelbtini), įrengti 24 gyvenamieji butai ir ieškovei priklausančios prekybinės patalpos adresu (duomenys neskelbtini), namo patalpos šildomos centraliniu šildymu iš centralizuotų sistemų. Visas pastate esančias patalpas sieja bendrojo naudojimo patalpos, bendrojo naudojimo inžinerinė įranga, bendrojo naudojimo namo konstrukcijos. Spręstina, kad bet kuriam gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), patalpų bendrasavininkui nusprendus 1998 metais atsijungti nuo pastato centralizuoto šildymo sistemos, jis turėtų vadovautis potvarkiu ir gauti ne tik kitų gyvenamojo namo butų savininkų, bet ir ieškovės, kaip gyvenamajame name esančių negyvenamųjų patalpų savininkės, rašytinį sutikimą.

26. Šio sprendimo 25 punkte aptartų aplinkybių kontekste, vertinant potvarkio Nr. 587 siekiamus tikslus, taip pat pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministras 1997 m. lapkričio 10 d. informaciniame pranešime Nr. 1-213-04-4 nurodė, kad pastaruoju metu padažnėjo atvejų, kai daugiabučių namų gyventojai savavališkai pertvarko jų bute esančius namo šildymo, karšto vandens, dujų tiekimo sistemų elementus, elektros instaliaciją: padidina radiatorių sekcijų skaičių, visiškai nuima radiatorius ir įsirengia elektrinį ar dujinį šildymą, dujinius ar elektrinius vandens šildytuvus arba atlieka kitokius pertvarkymus; tokiais veiksmais pakeičiama namo projekte nustatyta bendrosios inžinerinės įrangos instaliuota galia ir darbo režimas, pabloginamos kitų namo gyventojų gyvenimo sąlygos, nusižengiama Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 15-ojo straipsnio nuostatoms.

27. Atkreiptinas dėmesys, kad Mažeikių rajono valdyba 1999 m. kovo 4 d. sprendimo Nr. 114 „Dėl daugiabučiuose namuose esančių patalpų šildymo bei karšto vandens tiekimo sistemų atjungimo nuo bendros namo šildymo sistemos“ (4 t., b. l. 43; 7 t., b. l. 26, 28-29) 1-3 punktuose nustatė, kad leidimas įrengti alternatyvią patalpų šildymo ir (ar) karšto vandens tiekimo sistemą atsijungiant nuo bendros namo šildymo ir (ar) karšto vandens tiekimo sistemos įforminamas mero potvarkiu, remiantis savivaldybės komisijos išvadomis bei laikantis patvirtintos daugiabučiuose namuose esančių gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų šildymo bei karšto vandens tiekimo sistemų atsijungimo nuo bendros namo šildymo sistemos bei pakeitimo kita energijos rūšimi tvarkos. Savivaldos institucijos sprendimas Nr. 114 iš esmės patikslino, labiau sukonkretino atsijungimo nuo bendros namo šildymo sistemos tvarką, nustatytą mero potvarkyje Nr. 587.

28. 1964 metų Civilinio kodekso (1998 metais galiojusi redakcija) 122 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendroji dalinė nuosavybė valdoma, ja naudojamasi ir disponuojama visų jos dalyvių sutikimu. Pagal to paties straipsnio 2 dalį savo nuosavybės teisei įgyvendinti savininkai gali bendrosios nuosavybės teisės pradais įsteigti juridinį asmenį, kuris jų nuosavybės teisę įgyvendina, remdamasis Lietuvos Respublikos norminiais aktais, reguliuojančiais tokių juridinių asmenų veiklą, taip pat to juridinio asmens įstatais (nuostatais). Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymas (1998 metais galiojusi redakcija; toliau tekste – DNSBĮ), pagal suformuotą teisminę praktiką, kaip reguliuojantis panašius santykius, yra taikomas ir tais atvejais, kada reikalingas teisinis reguliavimas santykiuose tarp butų savininkų daugiabučiame name, kuriame neįkurta savininkų bendrija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1327/2002). DNSBĮ 1 straipsnyje nustatyta, kad namo bendrojo naudojimo inžinerinė įranga – vandentiekio ir kanalizacijos stovai, dujotiekio ir šilumos tinklai bendrojo naudojimo ir atskiriems savininkams priklausančiose patalpose iki uždaromosios armatūros, elektros skydinės, liftai, ventiliacijos kameros, televizijos kolektyvinės antenos, šiluminiai mazgai, karšto vandens ruošimo įrenginiai, katilinės ir kt. Pagal DNSBĮ 20 straipsnio 1 dalies nuostatas daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpos, bendrojo naudojimo inžinerinė įranga, bendrojo naudojimo namo konstrukcijos priklauso visiems namo savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise. Daugiabučio namo gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų savininkai teisę prižiūrėti, remontuoti, kitaip tvarkyti ir eksploatuoti šio namo bendrojo naudojimo patalpas, bendrojo naudojimo inžinerinę įrangą, bendrojo naudojimo namo konstrukcijas įgyvendina laikantis CK 122 straipsnio 1 dalies nuostatų, t. y. bendroji dalinė nuosavybė valdoma, ja naudojamasi ir disponuojama visų jos dalyvių sutikimu.

29. Ieškovė, būdama patalpų, esančių daugiabučiame gyvenamajame name, savininke, atsižvelgdama į 1998 metais galiojusio CK 122 straipsnio 1 dalies nuostatas, turėdama tikslą atjungti jai priklausančias patalpas nuo namo centralizuoto šildymo sistemos, būdama sąžininga, rūpestinga, atidi, galėjo kreiptis į Mažeikių rajono savivaldybę, kaip atitinkamoje teritorijoje esančios bendruomenės teises, teisėtus interesus užtikrinančią savivaldos aukščiausią instituciją, priimančią administracinius sprendimus, užtikrinančią įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolę, teikiančią įstatymų nustatytas administracines paslaugas, dėl potvarkio Nr. 587 išaiškinimo, jei turėjo pagrįstų abejonių, ar jos atveju potvarkis turi būti taikomas, tačiau to nepadarė. Į bylą nepateikta įrodymų, patvirtinančių ieškovės veiksmus įgyvendinant potvarkį Nr. 587 ar veiksmus, kad potvarkis ieškovės patalpų atsijungimo nuo namo centralizuoto šildymo sistemos atveju neturi būti taikomas. Pažymėtina, kad ieškovė yra verslą vykdantis juridinis asmuo, kuriam keliami didesni atidumo, sąžiningumo, rūpestingumo reikalavimai, tad ieškovė turėjo išsiaiškinti dėl potvarkio taikymo srities, ar nagrinėjamu atveju jos situacija patenka į potvarkio reguliavimo sritį.

30. Gyvenamojo namo šildymo ir karšto vandens sistema yra visų namo gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų savininkų bendroji dalinė nuosavybė, todėl dėl šios sistemos pertvarkymų turi nuspręsti visų namo patalpų savininkai. Savininkų sprendimą, kuriuo neprieštaraujama suinteresuoto savininko patalpų šildymo įrenginių atjungimui nuo namo šildymo ir karšto vandens sistemos, patvirtinantis dokumentas gali būti gyvenamųjų ir negyvenamųjų savininkų susirinkimo protokolas arba surinkti patalpų savininkų parašai. Kai atsijungusio vartotojo patalpose lieka įrengti ir toliau naudojami namo šildymo sistemos vamzdynai, turi būti susitarta, kad iškilus būtinybei, atsijungęs savininkas nedarys kliūčių apžiūrėti, reguliuoti ar remontuoti šiuos vamzdynus. Namo patalpų savininkų sprendime dėl suinteresuoto patalpų savininko atsijungimo taip pat turi būti išspręstas namo bendrojo naudojimo patalpų šildymui suvartotos šilumos atskyrimo iš visos name suvartotos šilumos kiekio ir jos išdalinimo visų butų ir kitų patalpų savininkams klausimas bei kiti aktualūs su atsijungimu susiję klausimai, pvz., dėl papildomų išlaidų namo šildymo sistemos subalansavimui ir sureguliavimui optimaliam darbo režimui po patalpų šildymo įrenginių atjungimo nuo sistemos atlyginimo kitiems bendrasavininkams, dėl išlaidų, susijusių su perėjimu prie naujo šilumos išdalijimo metodo visos name suvartotos šilumos kiekiui išdalinti, atlyginimo ir kt. Savininkas įgyvendina nuosavybės teisę savo nuožiūra, bet ši teisė nėra absoliuti, nes savininkas neturi pažeisti įstatymo ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, vieno savininko interesai neturi pažeisti kitų savininkų teisėtų interesų. Bendrosios nuosavybės įgyvendinimo atveju tai reiškia, kad bendraturtis turi būti informuotas ir turėti galimybę realiai dalyvauti priimant sprendimus dėl bendrosios nuosavybės įgyvendinimo. Todėl nesutiktina su ieškovės išsakytais teiginiais, kad 1998 metais ieškovės parduotuvei atsijungiant nuo centralizuotos šildymo sistemos bendroji dalinė nuosavybė (šilumos tinklai) įtakota nebuvo visiškai niekaip, atliekant šiuos veiksmus jokio kitų namo butų savininkų sutikimo ir nereikėjo.

31. Nagrinėjamu atveju ieškovė nepateikė į bylą jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad apie jos ketinimus atsijungti nuo pastato centralizuoto šildymo sistemos ji informavo gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), bendrasavininkus, išviešino savo ketinimus bendrasavininkams, gavo jų rašytinius sutikimus dėl atsijungimo, įgyvendindama ir CK 122 straipsnio 1 dalies nuostatas. Iš byloje esančių namo patalpų bendrasavininkų skundų (4 t., b. l. 22-23, 33-36; kt.) matyti, kad namo patalpų bendrasavininkai nuo to momento, kai sužinojo apie ieškovės patalpų atjungimą nuo pastato centralizuoto šildymo sistemos, nuosekliai laikosi pozicijos, jog ieškovė nesikreipė ir neinformavo savininkų apie ketinimus atsijungti nuo namo centralizuoto šildymo sistemos, negavo bendrasavininkų sutikimo atsijungti.

32. Pažymėtina, kad 2003 m. sausio 15 d. datuotą skundą (4 t., b. l. 22-23) pasirašė savininkai: R. L., buto adresu (duomenys neskelbtini), savininkė; K. B., buto adresu (duomenys neskelbtini), savininkas nuo (duomenys neskelbtini); L. M., buto adresu (duomenys neskelbtini), savininkė nuo (duomenys neskelbtini); V. A. S., buto adresu (duomenys neskelbtini), savininkė nuo (duomenys neskelbtini); D. Š., buto adresu (duomenys neskelbtini), savininkė nuo (duomenys neskelbtini), kurie tebegyvena name adresu (duomenys neskelbtini), įtraukti į bylą atsakovais, kategoriškai neigia buvus gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), patalpų savininkų sutikimui leisti ieškovei atsijungti parduotuvės patalpas nuo namo centralizuoto šildymo sistemos (3 t., b. l. 9, 28-30, 46-47, 52-53). Pripažintina, kad nuo 1998 metų pasikeitė dalies butų savininkai, į bylą įtraukti atsakovais šie savininkai galėjo ir nežinoti 1998 metais ieškovės vykdyto atsijungimo nuo pastato centralizuotos šildymo sistemos aplinkybių, tačiau savininkų pasikeitimas nepaneigia aplinkybės, kad tuometinių bendrasavininkų rašytinius sutikimus turėjo gauti būtent ieškovė, kuri tokių sutikimų neturi ir negali pateikti teismui.

33. Taip pat pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju, vertinant ieškovės veiksmus atsijungiant nuo namo centralizuoto šildymo sistemos, nėra teisiškai reikšminga atsakovės UAB „Mažeikių šilumos tinklai“ nuomonė. Atsakovės atstovas patvirtino, kad atsakovė UAB „Mažeikių šilumos tinklai“ nėra tinkama atsakovė, patikslintas ieškinys iš esmės liečia gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), bendraturčių interesus, atsakovė teikia atitinkamas šilumos energijos tiekimo paslaugas namo bendrasavininkams. Atsakovės nuomone, jei teismas pripažintų ieškovės atsijungimą nuo centralizuoto šildymo sistemos teisėtu, atsakovė atitinkamai perskaičiuotų ieškovei ir kitiems namo butų savininkams mokėtinas už šilumos energiją sumas pagal atitinkamą šilumos paskirstymo metodą, pasirinktą namo bendrasavininkų.

34. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2016 m. spalio 5 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eI-1863-289/2016 (nutartis įsiteisėjusi) konstatavo, kad 2015 m. gruodžio 9 d. nekilnojamo turto registre padaryti įrašai, kuriais buvo pakeistas ieškovės parduotuvės, esančios adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patalpų šildymo būdas iš „centrinis šildymas iš centralizuotų sistemų“ į „vietinis centrinis šildymas“, nesietini su galimais daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), savininkų teisių pažeidimais, ieškovei UAB „Avitela“ 1998 metais atsijungus nuo namo centralizuoto šildymo sistemos be namo butų savininkų sutikimo, pažeistos bendrasavininkų teisės turi būti ginamos civilinio proceso tvarka. Taigi, ši nagrinėtina civilinė byla dėl atsijungimo nuo namo centralizuoto šildymo sistemos nesietina su aptarta administracine byla ir joje priimtu galutiniu procesiniu sprendimu.

35. Atsižvelgiant į sprendimo 22-32 punktuose nustatytas aplinkybes, aptartą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad ieškovė, 1998 metais atsijungdama jai priklausančias parduotuvės patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini), nuo daugiabučio gyvenamojo namo centralizuoto šildymo sistemos nepagrįstai nesivadovavo Mažeikių rajono mero 1996 m. gruodžio 19 d. potvarkiu Nr. 587, neatliko būtinų potvarkyje nurodytų veiksmų dėl atsijungimo nuo centralizuoto šildymo sistemos, neinformavo pastato bendrasavininkų apie ketinimus atsijungti, negavo bendrasavininkų rašytinių sutikimų dėl atsijungimo, tuo nesilaikydama CK 122 straipsnio 1 dalies nuostatų ir pažeisdama namo bendrasavininkų teises ir teisėtus interesus, todėl nėra teisinio pagrindo pripažinti 1998 metais atliktą ieškovės parduotuvės, esančios adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patalpų atjungimą nuo centralizuoto šildymo sistemos teisėtu, patikslintas ieškinys šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas, neįrodytas.

Dėl įpareigojimo atlikti tam tikrus veiksmus ir tinkamo šilumos paskirstymo metodo taikymo

36. Patikslintu ieškiniu ieškovė prašo pripažinti, kad atsakovė UAB „Mažeikių šilumos tinklai“ nepagrįstai nuo 2012 m. lapkričio mėnesio priskaičiavo apmokėjimui 8153,01 Eur mokesčių sumą už patiektą šilumą ieškovės parduotuvės patalpoms, taikydama šilumos paskirstymo metodą Nr. 4, bei prašo įpareigoti atsakovę perskaičiuoti ieškovės mokėtiną atsakovei sumą pagal šilumos paskirstymo metodą Nr. 5. Šiuo reikalavimu ieškovė iš esmės skundžia netinkamą atsakovės taikomą šilumos paskirstymo metodą.

37. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė UAB „Mažeikių šilumos tinklai“ 2008 m. kovo 3 d. sudarė Šilumos vartojimo pirkimo – pardavimo sutartį Nr. V.B.2-1 (1 t., b. l. 15-16), kuria atsakovė įsipareigojo per prijungtą šilumos tiekimo tinklą tiekti šilumą ieškovės patalpoms, esančioms (duomenys neskelbtini), o ieškovė įsipareigojo už patiektą šilumos energiją atsiskaityti sutartyje nustatyta tvarka ir terminais (1.1, 1.2 punktai); mokestis už suvartotą šilumą skaičiuojamas pagal šilumos apskaitos prietaiso namo įvade parodymus, atėmus šilumos energijos kiekį sunaudotą karšto vandens pašildymui; likęs šilumos kiekis pastato šildymui skirstomas į pastato vartotojams priklausančių butų ir patalpų naudingojo ploto šildymui priskirtą šilumos kiekio dalį pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau tekste – VKEKK) 2005-07-22 nutarimu Nr. O3-41 patvirtintą šilumos bendrojo naudojimo patalpoms šildyti kiekio nustatymo ir paskirstymo metodą Nr. 5 (3.2 punktas). 2013 m. sausio 30 d. pranešime „Dėl sąskaitos už suteiktas šildymo paslaugas“ (1 t., b. l. 17) atsakovė UAB „Mažeikių šilumos tinklai“ informavo ieškovę, kad jai nepateikus namo administratorei UAB „Admituras“ atsijungimą nuo pastato centralizuoto šildymo sistemos įrodančių dokumentų, atsakovė UAB „Mažeikių šilumos tinklai“ nuo 2012 metų lapkričio mėnesio apmokestina ieškovei teikiamas šilumos tiekimo paslaugas pagal VKEKK 2005-05-05 nutarimu Nr. O3-19 patvirtintą šilumos paskirstymo metodą Nr. 4. 2013 m. balandžio 23 d. pranešimu „Dėl 2008-03-03 šilumos pirkimo – pardavimo sutarties V.B.2-1“ (1 t., b. l. 20) atsakovė UAB „Mažeikių šilumos tinklai“ informavo ieškovę, kad pasirašant sutartį Nr. V.B.2-1 ieškovė galimai suklaidino atsakovės UAB „Mažeikių šilumos tinklai“ darbuotoją, nurodydama, kad yra atsijungusi nuo centralizuotos šildymo sistemos, tačiau vėliau nepateikė jokių šį faktą patvirtinančių dokumentų, taip pat atsakovė informavo ieškovę, jog ieškovei bus taikomas daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų pasirinktas šilumos paskirstymo metodas Nr. 4 iki tol, kol ieškovė pateiks atsijungimo nuo centralizuoto šildymo sistemos faktą patvirtinančius dokumentus. Į bylą pateiktos PVM sąskaitos faktūros (1 t., b. l. 26-96; 10 t., b. l. 27-74) patvirtina, kad nuo 2012 metų lapkričio mėnesio atsakovė UAB „Mažeikių šilumos tinklai“ apmokestino ieškovei teikiamas šilumos tiekimo paslaugas pagal šilumos paskirstymo metodą Nr. 4.

38. Šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šilumos vartotojai atsiskaito su šilumos tiekėju už sunaudotą šilumą pagal šilumos pirkimo – pardavimo vietoje įrengtų atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų rodmenis. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu pastate yra daugiau kaip vienas šilumos vartotojas, visas pastate suvartotas šilumos kiekis paskirstomas (išdalijamas) vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka už jam priskirtą šilumos kiekį, išmatavus, įvertinus ar kitaip pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduojamus taikyti ar su ja suderintus metodus nustačius, kokia visų vartotojų bendrai suvartoto šilumos kiekio dalis tenka tam šilumos vartotojui.

39. Vartotojų bendrai suvartoto šilumos kiekio dalių matavimo, nustatymo ar įvertinimo metodą šilumos vartotojai pasirenka CK nustatyta sprendimų priėmimo tvarka iš Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduotų taikyti metodų (Šilumos ūkio įstatymo 12 str. 2 d.). Vadovaujantis CK 4.85 straipsnio bei Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 12 straipsnio 1 dalimi, sprendimas dėl šilumos paskirstymo metodo pasirinkimo priimamas daugiabučio namo bendraturčių daugumos sprendimu.

40. Šilumos paskirstymo vartotojams metodų rengimo ir taikymo taisyklių, patvirtintų VKEKK 2004 m. lapkričio 11 d. nutarimu Nr. O3-121 (2008-03-03 galiojusi redakcija), 8 punkte nurodyta, kad kai pastate yra daugiau nei vienas šilumos ir (ar) karšto vandens vartotojas, visas pastate suvartotas šilumos kiekis nustatytas pagal atsiskaitomųjų šilumos prietaisų rodmenis, paskirstomas (išdalijamas) vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka už jam priskirtą šilumos kiekį, išmatavus, įvertinus ar kitaip pagal Komisijos rekomenduojamus ar su ja suderintus Paskirstymo metodus nustačius, kokia visų vartotojų bendrai suvartoto šilumos kiekio dalis tenka tam šilumos vartotojui. Pagal 9 punkto nuostatas paskirstymo metodai rengiami ir taikomi, kai visi pastato vartotojai prijungti prie centralizuoto šildymo sistemos. Daliai vartotojų atsijungus nuo centralizuoto šildymo sistemos, Paskirstymo metodas papildomas metodu, leidžiančiu apskaičiuoti šilumos dalį, suvartotą daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, nepaisant to, kokiu būdu šildomos jam priklausančios patalpos. 10 punkte nustatyta, kad paskirstymo metodai rengiami ir taikomi, kai daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistema įrengta pagal projektą ir atitinka privalomuosius reikalavimus. Savavališkai atlikta sistemos rekonstrukcija turi būti atstatyta arba bendrasavininkiai turi priimti sprendimą dėl pastato ar jo dalies šildymo ir karšto vandens sistemos rekonstrukcijos įteisinimo. Nustatyta tvarka įteisinus pakeitimus, Paskirstymo metodą vartotojai pasirenka iš Komisijos rekomenduotų arba suderinami kiti vartotojų siūlomi Paskirstymo metodai.

41. VKEKK 2005 m. gegužės 5 d. nutarimu Nr. O3-19 (2008-03-03 galiojusi redakcija) patvirto Šilumos paskirstymo metodo Nr. 4 1.5 punkte nurodyta, kad šis paskirstymo metodas gali būti taikomas, kai visų daugiabučio namo vartotojų butai ar patalpos šildomos centralizuotai tiekiama šiluma be individualios apskaitos.

42. VKEKK 2005 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. O3-41 (2008-03-03 galiojusi redakcija) patvirto Šilumos bendrojo naudojimo patalpoms šildyti kiekio nustatymo ir paskirstymo metodo Nr. 5  1.4 punkte nustatyta, kad šis paskirstymo metodas gali būti taikomas, kai dalis vartotojams priklausančių patalpų teisėtai atjungtos nuo centralizuoto šildymo sistemos ir šildomos kitokiu būdu (elektra, dujomis, kietu kuru ar kt.).

43. Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Ūkio ministro 2003 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 4-258 (2008-03-03 galiojusi redakcija) 59.2.4 punkte nustatyta, kad kai tiekimo – vartojimo riboje pastato individualaus šilumos punkto įvade įrengtas šilumos apskaitos prietaisas matuoja bendrą viso pastato suvartotą šilumos kiekį, taikomas Šilumos paskirstymo metodas Nr. 4, patvirtintas Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2005 m. gegužės 5 d. nutarimu Nr. O3-19. Jeigu dalis patalpų atjungtos nuo centralizuoto šildymo sistemos ir šildomos kitokiu būdu (elektra, dujomis, kietuoju kuru ar kt.), taikomas Šilumos paskirstymo metodas Nr. 4 kartu su Šilumos bendrojo naudojimo patalpoms šildyti kiekio nustatymo ir paskirstymo metodu Nr. 5.

44. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 28 nurodyta, kad šalių individualiai aptartos šilumos pirkimo – pardavimo sutarties sąlygos negali pažeisti buitinių šilumos vartotojų teisių ir teisėtų interesų.

45. CK 1.80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad imperatyviosioms įstatymo nuostatoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negaliojantis. Pagal CK 1.78 straipsnį sandoris laikomas niekiniu, nes dėl tokių sandorių prigimties niekiniu jį vertina įstatymas. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 1.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto sandorių negaliojimo pagrindo taikymo sąlygas, yra nurodęs, kad sandoris, vadovaujantis CK 1.80 straipsnio 1 dalimi, yra niekinis ir negalioja, jei konstatuojama tokių sąlygų visuma: pirma, kad teisės norma, kuriai prieštarauja sandoris, yra imperatyvioji; antra, kad ginčo sandoris pažeidžia nurodytoje normoje įtvirtintą imperatyvą ir kad šio pažeidimo padarinys tikrai yra sandorio negaliojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-432/2008). Nagrinėjamu atveju spręstina, kad ieškovės ir atsakovės UAB „Mažeikių šilumos tinklai“ 2008 m. kovo 3 d. sudarytos Šilumos vartojimo pirkimo – pardavimo sutarties Nr. V.B.2-1 (1 t., b. l. 15-16), 3.2 punktas, ieškovei neatlikus visų būtinų veiksmų dėl atsijungimo nuo centralizuoto šildymo sistemos, prieštarauja Šilumos įstatymo 12 straipsniui bei su juo susijusiems poįstatyminiams teisės aktams, aptartiems sprendimo 39, 40, 42, 43 punktuose, reglamentuojantiems konkretaus šilumos paskirstymo metodo taikymą, todėl atsakovė UAB „Mažeikių šilumos tinklai“ pagrįstai jo netaikė, vykdydama sutartį Nr. V.B.2-1, ir mokesčius ieškovei skaičiavo pagal šilumos paskirstymo metodą Nr. 4. Pažymėtina, kad ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovė UAB „Mažeikių šilumos tinklai“ atlieka klaidingus skaičiavimus pagal šilumos paskirstymo metodą Nr. 4.  

46. Nagrinėjamoje byloje teismui nustačius, kad ieškovė neatliko visų būtinų veiksmų dėl atsijungimo nuo centralizuoto šildymo sistemos ir nėra teisinio pagrindo pripažinti 1998 metais atliktą ieškovės parduotuvės, esančios adresu (duomenys neskelbtini), patalpų atjungimą nuo centralizuoto šildymo sistemos teisėtu, atsižvelgiant į šio sprendimo 38-43, 45 punktuose aptartą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad atsakovė UAB „Mažeikių šilumos tinklai“ pagrįstai, ieškovei nepateikus savo patalpų atsijungimo nuo pastato centralizuoto šildymo sistemos faktą patvirtinančių dokumentų, ieškovės atžvilgiu netaikė šilumos paskirstymo metodo Nr. 5, nuo 2012 metų lapkričio mėnesio apmokestino ieškovei teikiamas šilumos tiekimo paslaugas pagal šilumos paskirstymo metodą Nr. 4, atsisakė perskaičiuoti ieškovės mokėtinas su šilumą sumas nuo 2012 metų lapkričio mėnesio pagal metodą Nr. 5, todėl patikslintas ieškinys šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas, neįrodytas. 

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir kitų procesinių klausimų išsprendimo

47. Atsakovė UAB „Mažeikių šilumos tinklai“ pateikė rašytinius įrodymus, kad byloje patyrė 8707,88 Eur teisinių paslaugų išlaidas (CPK 88 str. 1 d. 6 p.; 1 t., b. l. 103, 108-111; 2 t., b. l. 145; 5 t., b. l. 14, 22, 24-26; 7 t., b. l. 1-6, 52-54, 150-152; 9 t., b. l. 78-88, 172-173; 10 t., b. l. 200-203; 11 t., b. l. 167-169). Įvertinus atsakovės atstovo suteiktų teisinių paslaugų turinį, užimtumą byloje, dalyvavimą teismo posėdžiuose, procesinių dokumentų rengimą, jų teikimą teismui, spręstina, kad atsakovės patirtos teisinių paslaugų išlaidos nesiekia Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose rekomendacijose „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas)“ nustatytų maksimalių dydžių. Atsižvelgiant į tai, kad patikslinto ieškinio reikalavimai atmesti, įvertinus susidariusių bylinėjimosi išlaidų bei teisinių paslaugų turinį, atsakovei iš ieškovės priteistinos 8707,88 Eur teisinių paslaugų išlaidos (CPK 93 str. 1 d.).

48. Atsakovas M. K. pateikė į bylą prašymus su priedais atlyginti byloje patirtas jo vykimo į teismo posėdį iš Mažeikių į Naująją Akmenę bei iš Mažeikių į Šiaulius išlaidas, kurias sudaro kuro (benzino) išlaidos (9 t., b. l. 73-76; 10 t., b. l. 149-150).

49. Atsakovo M. K. nurodytos vykimo į 2018 m. balandžio 25 d. (maršrutas Mažeikiai – Naujoji Akmenė – Mažeikiai; atstumas – 93,4 km), 2019 m. rugsėjo 24 d. (maršrutas Mažeikiai – Šiauliai – Mažeikiai; atstumas – 160,6 km) teismo posėdžius išlaidos apskaičiuotinos vadovaujantis Teisėjų tarybos 2015 m. gruodžio 18 d. nutarimu Nr. 13P-156-(7.1.2) „Dėl kelionių automobiliais išlaidų apmokėjimo metodinių rekomendacijų patvirtinimo (toliau tekste – Nutarimas). Įvertinus, kad atsakovas vyko benzinu varomu automobiliu „Toyota Sienna“, kurio variklio darbinis tūris – 3.456 kubiniai centimetrai, maršrutu Mažeikiai – Naujoji Akmenė – Mažeikiai (atstumas – 93,4 km) bei maršrutu Mažeikiai – Šiauliai – Mažeikiai (atstumas – 160,6 km), vadovaujantis Nutarimo 6 punkto nuostatomis bei pateikta bazinės degalų sunaudojimo normos skaičiuokle, atsakovo patirtos kelionės išlaidos sudaro 29,61 Eur sumą (9,38x1,095+16,12x1,20), ši suma priteistina iš ieškovės atsakovui M. K. į jo nurodytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Swedbank“ (CPK 88 str. 1 d. 10 p., 93 str. 1 d).

50. Atsakovo M. K. prašymas dėl vykimo į 2018 m. liepos 11 d. (maršrutas Mažeikiai – Naujoji Akmenė – Mažeikiai; atstumas – 93,4 km) teismo posėdį išlaidų priteisimo atmestinas, šios išlaidos atsakovui nepriteistinos, nes atsakovas nepateikė šias išlaidas pagrindžiančių įrodymų, o 2018 m. balandžio 17 d. kvitas nepatvirtina vykimo į minimą teismo posėdį išlaidų.      2020 m. vasario 4 d. prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (10 t., b. l. 149-150) taip pat atmestinas, nes 2020 m. vasario 6 d. teismo posėdis neįvyko ir buvo perkeltas į 2020 m. kovo 18 dieną, vėliau dar kartą perkeltas į kitą datą dėl karantino esant COVID-19 epidemijai paskelbimo, todėl nėra aišku, į kokį posėdį atsakovas vyko.

51. Nagrinėjamoje byloje valstybė patyrė 404 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidas. Įvertinus, kad patikslintas ieškinys atmestas, valstybei priteistinos iš ieškovės 404 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 1 d., 3 d.).

52. 2018 m. liepos 12 d. ir 2018 m. spalio 8 d. nutartimis ieškovė buvo įpareigota į Telšių apylinkės teismo depozitinę sąskaitą sumokėti 1488 Eur ir 1012 Eur avansus už ekspertizės atlikimą, teismo įpareigojimus ieškovė įvykdė 2018-08-01 ir 2018-10-09 mokėjimo pavedimais (7 t., b. l. 177, 190; 8 t., b. l. 8-10, 20). Atlikusi ekspertizę, ekspertė pateikė Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmams PVM sąskaitą faktūrą atliktos ekspertizės 1488 Eur sumai apmokėti (8 t., b. l. 58). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė sumokėjo didesnę avanso sumą, nei buvo apmokėta ekspertizė, pavestina Telšių apylinkės teismo Finansų skyriui grąžinti ieškovei 1012 Eur nepanaudotą avanso sumą.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 270 str., teismas

n u s p r e n d ž i a:

patikslintą ieškinį atmesti.

Priteisti UAB „Mažeikių šilumos tinklai“, juridinio asmens kodas 166901968, buveinė Montuotojų g. 10, Mažeikiuose, iš UAB „Avitela“, juridinio asmens kodas 141002828, buveinė Taikos g. 15, Klaipėdoje, 8707,88 Eur (aštuonių tūkstančių septynių šimtų septynių eurų 88 ct) teisinių paslaugų išlaidas.

Priteisti M. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), iš UAB „Avitela“, juridinio asmens kodas 141002828, buveinė Taikos g. 15, Klaipėdoje, 29,61 Eur (dvidešimt devynių eurų 61 ct) patirtas kelionės išlaidas, priteistą sumą sumokant į M. K. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Swedbank“.

Priteisti valstybei iš UAB „Avitela“, juridinio asmens kodas 141002828, buveinė Taikos g. 15, Klaipėdoje, 404 Eur (keturių šimtų keturių eurų) procesinių dokumentų įteikimo išlaidas. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmonės kodas 188659752, įmokos kodas 5660.

Pavesti Telšių apylinkės teismo Finansų skyriui grąžinti UAB „Avitela“, juridinio asmens kodas 141002828, buveinė Taikos g. 15, Klaipėdoje, 1012 Eur (vieno tūkstančio dvylikos eurų) nepanaudotą avansą, šią sumą pervedant į UAB „Avitela“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB SEB banke.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.