Civilinė byla Nr. 3K-3-90-219/2020
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00076-2014-6
Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.12
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. balandžio 8 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės, Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas) ir Vinco Versecko (pranešėjas),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo S. V. ir atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „SDR dujos“ bankroto administratoriaus G. M. kasacinius skundus dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugsėjo 24 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo S. V. skundą dėl kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo (keitimo) tvarką, aiškinimo ir taikymo.
2. Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas:
2.1. panaikinti bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „SDR dujos“ (toliau – bendrovė; įmonė) pakartotinio kreditorių susirinkimo 2018 m. kovo 5 d. nutarimą, kuriuo nutarta: 1) patvirtinti bendrovės bankroto administratoriaus 5000 Eur (plius mokesčiai) atlyginimą nuo nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dienos iki pirmojo kreditorių susirinkimo dienos; 2) patvirtinti bendrovės administravimo išlaidų sąmatą nuo pirmojo kreditorių susirinkimo dienos iki įmonės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro dienos: administravimo išlaidos – 300 Eur (be PVM) per mėnesį; teisinės paslaugos – 5000 Eur (be PVM); 20 proc. sėkmės mokestis nuo išieškotų sumų; dokumentų tvarkymo išlaidos – pagal faktą, bet ne daugiau nei 500 Eur (be PVM); 3) patvirtinti bankroto administratoriaus 20 000 Eur (plius mokesčiai) atlyginimą nuo pirmojo kreditorių susirinkimo dienos iki įmonės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro dienos;
2.2. patvirtinti 4000 Eur administravimo išlaidų sąmatą nuo bankroto bylos iškėlimo dienos iki įmonės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro dienos: administratoriaus atlyginimas – 2000 Eur; kitos administravimo išlaidos – 2000 Eur; arba perduoti administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo klausimą iš naujo svarstyti bankrutavusios bendrovės kreditorių susirinkimui.
3. Pareiškėjas nurodė, jog bendrovės bankroto administratorius sušaukė pakartotinį kreditorių susirinkimą 2018 m. kovo 5 d. ir pateikė svarstyti klausimą dėl bendrovės kreditorių susirinkimo 2015 m. birželio 16 d. nutarimo, priimto antruoju tos dienos darbotvarkės klausimu. Bendrovės kreditorių susirinkimas šiuo 2015 m. birželio 16 d. nutarimu buvo nutaręs: 1) patvirtinti bankroto administratoriaus 5000 Eur (plius mokesčiai) atlyginimą nuo nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dienos iki pirmojo kreditorių susirinkimo dienos; 2) patvirtinti administravimo išlaidų sąmatą nuo pirmojo kreditorių susirinkimo dienos iki įmonės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro dienos: administravimo išlaidos – 300 Eur (be PVM) per mėnesį; teisinės paslaugos – 5000 Eur (be PVM); 20 proc. sėkmės mokestis nuo išieškotų sumų; dokumentų tvarkymo išlaidos – pagal faktą, bet ne daugiau nei 500 Eur (be PVM); 3) patvirtinti bankroto administratoriaus 20 000 Eur (plius mokesčiai) atlyginimą nuo pirmojo kreditorių susirinkimo dienos iki įmonės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro dienos. Bendrovės kreditorių susirinkimas 2018 m. kovo 5 d. priėmė skundžiamą nutarimą dėl pirmiau išdėstyto klausimo, šiuo nutarimu patvirtinta 30 800 Eur (be PVM) administravimo išlaidų sąmata.
4. Pareiškėjas argumentavo, kad bankroto administratoriaus pateikta administravimo išlaidų sąmata, kuri buvo patvirtinta skundžiamu nutarimu, yra aiškiai neprotinga. Vertinant administravimo išlaidų dydį, pažymėtina, kad bendrovė nevykdo ūkinės komercinės veiklos, joje nėra apdraustų asmenų, ji neturi realizuotino turto ir debitorinių įsipareigojimų. Bendrovės bankroto bylos procese pirminiu etapu buvo patvirtinti 45 573,58 Eur kreditorių finansiniai reikalavimai, tačiau pagrindinė kreditorė BUAB „Sirina“ 2015 m. balandžio 15 d. nurašė savo 41 495,84 Eur finansinį reikalavimą, todėl tiek 2015 m. birželio 16 d., kai dėl šios nutarties 3 punkte išdėstyto klausimo buvo priimtas bendrovės kreditorių susirinkimo nutarimas, tiek 2018 m. kovo 15 d., kai buvo priimtas skundžiamas nutarimas, bendrovės kreditorių finansiniai reikalavimai faktiškai sudarė tik 4077,74 Eur. Vadinasi, skundžiamu nutarimu patvirtinta administravimo išlaidų sąmata net devynis kartus viršija kreditorių finansinius reikalavimus.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
5. Kauno apygardos teismas 2019 m. balandžio 24 d. nutartimi patenkino pareiškėjo skundą iš dalies: panaikino bendrovės pakartotinio kreditorių susirinkimo 2018 m. kovo 5 d. nutarimą, priimtą pirmuoju B punkto darbotvarkės klausimu „Dėl pritarimo bankroto administratoriaus veiklai ir 2015 m. birželio 16 d. antruoju darbotvarkės klausimu priimtam kreditorių susirinkimo nutarimui“; patvirtino 8000 Eur administravimo išlaidų sąmatą nuo bankroto bylos iškėlimo dienos iki įmonės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro dienos: bankroto administratoriaus atlyginimas – 4000 Eur; kitos administravimo išlaidos – 4000 Eur.
6. Teismas nustatė, kad pareiškėjas yra bendrovės akcininkas ir buvo vienasmenis valdymo organas – direktorius. Pareiškėjas, siekdamas apginti savo, kaip bankrutavusios įmonės akcininko, teises, ginčija kreditorių susirinkimo nutarimą, kuriuo buvo patvirtinta administravimo išlaidų sąmata. Teismas nustatė, kad atsakovei iš pareiškėjo, patenkinus bankroto administratoriaus anksčiau pareikštą reikalavimą, yra priteistas žalos atlyginimas, todėl, teismo vertinimu, pareiškėjas turi pakankamą ir glaudų materialųjį teisinį ryšį (turtinį suinteresuotumą) su bankroto byla. Teismas apibendrindamas konstatavo, kad pareiškėjas turi teisę skųsti bendrovės kreditorių susirinkimo nutarimą.
7. Teismas nustatė, kad bendrovės kreditorių susirinkimas 2015 m. birželio 16 d. priėmė nutarimą, kuriuo patvirtino 30 800 Eur (be PVM) administravimo išlaidų sąmatą. Bendrovės pakartotinis kreditorių susirinkimas skundžiamu 2018 m. kovo 5 d. nutarimu, priimtu dėl pirmojo darbotvarkės klausimo B punkto, paliko nepakeistą administravimo išlaidų sąmatą, patvirtintą 2015 m. birželio 16 d. nutarimu.
8. Teismas nurodė, jog, Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenimis, pareiškėjas ginčijo teisme 2015 m. birželio 16 d. nutarimą, tačiau Kauno apygardos teismas 2017 m. lapkričio 2 d. nutartimi netenkino pareiškėjo skundo, o Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. sausio 25 d. nutartimi paliko nepakeistą Kauno apygardos teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nutartį.
9. Teismas nurodė, jog kreditorių susirinkimo nutarimai dėl administravimo išlaidų yra palankūs tik bankroto administratoriui ir jie buvo priimti didžiausios kreditorės BUAB „Sirina“ (91,052 proc.) balsų dauguma. BUAB ,,Sirina“ teisėtai balsavo 2015 m. birželio 16 d. kreditorių susirinkime, tačiau Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. vasario 5 d. nutartimi išbraukė šią kreditorę iš bendrovės kreditorių sąrašo ir patikslinti bendrovės kreditorių finansiniai reikalavimai sudaro tik 4077,74 Eur. Teismo vertinimu, skundžiamu 2018 m. kovo 5 d. nutarimu patvirtinta 30 800 Eur (be PVM) administravimo išlaidų sąmata akivaizdžiai pažeidžia bendrovės kreditorių interesus, o tokie bankroto administratoriaus veiksmai prieštarauja Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) nuostatoms.
10. Teismas pažymėjo, kad bankroto administratorius bendrovės vardu šiuo metu nėra pareiškęs naujų ieškinių, bendrovė turi tik bevertį ar menkavertį kilnojamąjį turtą, nevykdo jokios ūkinės komercinės veiklos, bankroto administratorius nuo pirminės 2015 m. birželio 16 d. kreditorių susirinkime patvirtintos administravimo išlaidų sąmatos iki 2018 m. kovo 5 d. kreditorių susirinkime patvirtintos administravimo išlaidų sąmatos praktiškai neatliko jokių bankroto proceso veiksmų. Teismas taip pat akcentavo, kad bankroto procedūra trunka jau beveik penkerius metus, tačiau pastaruoju metu iš esmės nevyksta jokie bankroto veiksmai, susiję su turto realizavimu, išieškojimu. Teismas, remdamasis išdėstytais argumentais, konstatavo, kad administravimo išlaidos yra aiškiai neprotingos ir neadekvačios tiems darbams, kurie buvo atlikti per nurodytą laikotarpį. Teismas priėjo prie išvados, kad pareiškėjo skundas yra pagrįstas, nes skundžiamas nutarimas prieštarauja imperatyviosioms ĮBĮ normoms, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnyje įtvirtintiems principams ir pažeidžia bendrovės kreditorių teisėtus interesus.
11. Teismas nurodė, jog skundžiamas nutarimas priimtas 2018 m. kovo 5 d., t. y. įsigaliojus pakeistoms ĮBĮ 36 straipsnio 2 ir 4 dalių nuostatoms, todėl, sprendžiant šį ginčą, nepaisant tos aplinkybės, kad pirminė administravimo išlaidų sąmata buvo patvirtinta iki pakeitimų įsigaliojimo, taikytinos naujos nuostatos.
12. Teismas nustatė, kad bendrovė neturi nekilnojamojo turto ir registruotų transporto priemonių, joje nėra valstybiniu socialiniu draudimu apdraustų asmenų. Teismo vertinimu, ta aplinkybė, kad bendrovės likvidavimas užsitęsė dėl ginčų tarp bankroto administratoriaus ir buvusio įmonės vadovo – pareiškėjo, negali būti pripažinta objektyvia priežastimi, pateisinančia ilgai trunkančią likvidavimo procedūrą. Teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į viešojo intereso elemento dominavimo bankroto procese aspektą, nusprendė patvirtinti 8000 Eur administravimo išlaidų sąmatą nuo bankroto bylos iškėlimo dienos iki įmonės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro dienos.
13. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs bendrovės bankroto administratoriaus atskirąjį skundą, 2019 m. rugsėjo 24 d. nutartimi panaikino Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutarties dalį, kuria patvirtinta bendrovės administravimo išlaidų sąmata, ir perdavė klausimą dėl administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui; paliko nepakeistą kitą Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutarties dalį.
14. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su pakartotinio kreditorių susirinkimo protokolu, priėjo prie išvados, kad pirmuoju darbotvarkės klausimu buvo nuspręsta svarstyti dėl pritarimo bankroto administratoriaus veiklai nuo 2014 m. spalio 10 d. iki 2018 m. kovo 2 d. ir kreditorių susirinkimo 2015 m. birželio 16 d. nutarimui, priimtam dėl antrojo darbotvarkės klausimo, t. y., teismo vertinimu, akivaizdu, kad pritarimas pastarajam kreditorių susirinkimo nutarimui buvo siejamas su kreditorių pritarimu bankroto administratoriaus veiklos ataskaitai. Teismas pažymėjo, kad ir pats bankroto administratorius nurodo, jog 2018 m. kovo 5 d. susirinkimas buvo sušauktas pasikeitus bendrovės kreditoriams (išbraukus iš sąrašo BUAB „Sirina“ ir įtraukus į jį UAB „Verslo taškas“ ir UAB „Rest zone“), siekiant gauti jų pritarimą tiek veiklos ataskaitai, tiek ir administravimo išlaidų sąmatai. Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad kreditorių susirinkimo nutarimas, priimtas naujų aplinkybių ir įrodymų kontekste, pakartotinai išsprendus administravimo išlaidų tvirtinimo klausimą, gali būti skundžiamas teismui ĮBĮ 24 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka, nepaisant ankstesnio (2015 m. birželio 16 d.) kreditorių susirinkimo nutarimo apskundimo. Atitinkamai tokio klausimo svarstymas kreditorių susirinkime (pateiktas pasikeitus aplinkybėms) nelaikytinas to paties klausimo sprendimu.
15. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bendrovės bankroto procese susidariusi situacija sudarė pakankamą pagrindą teismui įsiterpti į kreditorių susirinkimo kompetencijai priskirto klausimo išsprendimą ir pačiam išspręsti administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo klausimą.
16. Teismas pažymėjo, jog pagal kasacinio teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320-915/2017; 2018 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-142-690/2018) administravimo išlaidų sąmatos keitimai yra ne savarankiškos procedūros, o administravimo išlaidų sąmatos procedūros sudėtinė dalis. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, jog administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo procedūra prasidėjo dar galiojant ankstesnei ĮBĮ 36 straipsnio redakcijai, todėl pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas administravimo išlaidų sąmatos pagrįstumo klausimą, turėjo vadovautis ĮBĮ 36 straipsnio redakcija, galiojusia iki 2016 m. gegužės 1 d. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, patvirtindamas administravimo išlaidų sąmatą, nors ir vadovavosi netinkama ĮBĮ redakcija, tinkamai įgyvendino savo kompetenciją. Pirmosios instancijos teismo diskrecija sprendžiant dėl administravimo išlaidų sąmatos turi būti patikrinta apeliacinės instancijos teisme, o pareiškėjo argumentai, kad pirmosios instancijos teismo nutartis negali būti apeliacinio apskundimo objektas, yra nepagrįsti.
17. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, jog pagal ĮBĮ 36 straipsnio redakcijos, galiojusios iki 2016 m. gegužės 1 d., nuostatas ir teismų praktiką administratoriaus atlyginimo dydis turėtų būti nustatomas toks, kad skatintų administratorių tinkamai atlikti bankroto procedūras, kartu nepažeistų kreditorių interesų skiriant įmonei administruoti per didelę sumą. Teismas pažymėjo, kad bankroto administratoriaus atlyginimo ir administravimo išlaidų kitoms reikmėms dydžio nustatymą lemia ir detali dokumentų bei bankroto administratoriaus realiai atliktų veiksmų analizė. Teismas nurodė, jog bendrovės bankroto administratorius iš esmės nepateikė jokių detalių duomenų apie konkrečius veiksmus (darbus), atliktus bendrovės bankroto procese. Teismas pažymėjo, kad tarp bankroto bylos duomenų nėra bankroto administratoriaus veiklos ataskaitos už laikotarpį nuo 2014 m. spalio 10 d. iki 2018 m. kovo 2 d., kuriai bendrovės kreditorių susirinkimas pritarė nutarimu Nr. 1A, todėl, teismo vertinimu, niekaip negali būti įvertintas pirmosios instancijos teismo nustatyto administravimo išlaidų sąmatos dydžio pagrįstumas. Apeliacinės instancijos teismas atkreipė dėmesį į tą aspektą, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas administravimo išlaidų sąmatos dydį visam bankroto laikotarpiui, labai abstrakčiai pasisakė dėl išlaidų dydžio, nevertino nei konkrečių administratoriaus atliktų (būsimų) veiksmų, nei galimai patirtų išlaidų apimties.
18. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, jog pirmosios instancijos teismas privalėjo pareikalauti, kad bankroto administratorius pagrįstų, kokios administravimo išlaidos buvo realiai patirtos, kokias išlaidas ketinama turėti ateityje, ir nustatyti tokio dydžio administravimo išlaidas, kurios būtų administratoriaus įrodytos (pagrįstos).
19. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, jog jis, neturėdamas atitinkamų pirmiau įvardytų faktinių duomenų, negali atlikti pirmosios instancijos teismo patvirtintos administravimo išlaidų sąmatos kontrolės.
20. Apeliacinės instancijos teismas apibendrindamas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išsprendė administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo klausimą, todėl, teismo vertinimu, egzistuoja pagrindas panaikinti atitinkamą skundžiamos nutarties dalį ir perduoti klausimą dėl administravimo išlaidos sąmatos tvirtinimo iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
III. Kasacinių skundų ir atsiliepimų į kasacinius skundus teisiniai argumentai
21. Pareiškėjas kasaciniu skundu prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugsėjo 24 d. nutartį ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutartį. Pareiškėjo kasaciniame skunde nurodyta, jog ĮBĮ 36 straipsnio 2 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2016 m. gegužės 1 d.) nėra reglamentuota, kad teismo nutartis, kuria patvirtinta administravimo išlaidų sąmata, gali būti skundžiama. Aiškinant teisę taip, kad pagal ankstesnę ĮBĮ 36 straipsnio 2 dalies redakciją yra galimybė skųsti teismo nutartį dėl administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo, kreditorių ir bankroto administratorių požiūriu susidaro netolygios situacijos, nes naujoje ĮBĮ 36 straipsnio 2 dalies redakcijoje yra aiškiai nurodyta, jog tokia nutartis yra galutinė ir neskundžiama. Pirmiau nurodytas aiškinimas ne tik suponuotų kreditorių ir bankroto administratorių teisių pažeidimą, bet ir sudarytų prielaidas pažeisti operatyvumo ir efektyvumo principus, keliamus bankroto procesui, vilkinti būtinųjų bankroto procedūrų atlikimą. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas konstatavo, jog pirmosios instancijos teismo nutartis dėl administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo gali būti apskųsta ir peržiūrėta apeliacine tvarka, tačiau neargumentavo, koks yra šios išvados teisinis pagrindas, t. y. kokia ĮBĮ norma ar teismų praktika įtvirtina pirmiau įvardytos nutarties apskundimo galimybę.
22. Atsakovė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo atmesti pareiškėjo kasacinį skundą. Atsiliepime į kasacinį skundą nurodyta, jog ĮBĮ (redakcija, galiojusi iki 2016 m. gegužės 1 d.) nustatė išimtinę kreditorių susirinkimo kompetenciją spręsti klausimus, susijusius su administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimu, jame nebuvo ribojimų skųsti apeliacine ir kasacine tvarka teismo nutartis, susijusias su tokiais kreditorių susirinkimo nutarimais. Pažymėtina, kad ĮBĮ reglamentavimas, susijęs su administravimo išlaidų nustatymu, pasikeitė iš esmės nuo 2016 m. gegužės 1 d. Remiantis nauju reglamentavimu, kiekvienos įmonės administravimo išlaidų sąmata gali būti gana paprastai ir aiškiai apskaičiuota pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintus dydžius, bankroto proceso dalyviai nebeturi plačios diskrecijos šiuo klausimu, ginčai, susiję su administravimo išlaidų sąmatos nustatymu, supaprastėja. Todėl apeliacija, esant tokiam administravimo išlaidų nustatymo principui, iš esmės yra nereikalinga. Pažymėtina, kad ir kasacinio teismo praktikoje yra pripažinta nutarties dėl administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo apskundimo pagal ankstesnę ĮBĮ redakciją galimybė (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320-915/2017; 2018 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-391-690/2018).
23. Atsakovės bankroto administratorius kasaciniu skundu prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugsėjo 24 d. nutartį ir Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti pareiškėjo skundą. Bankroto administratoriaus kasacinis skundas yra grindžiamas tokiais argumentais:
23.1. Kasacinio teismo praktikoje yra įtvirtintas draudimas retrospektyviai mažinti administravimo išlaidų sąmatą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-132-684/2015). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas ginčą, neįvertino tų aplinkybių, kad bendrovės administravimo išlaidų sąmata buvo patvirtinta dar 2015 m. birželio 16 d. kreditorių susirinkime, o pareiškėjo apskųstu nutarimu nebuvo patvirtintos naujos administravimo išlaidos, juo tebuvo išreikštas kreditorių susirinkimo pritarimas ankstesnei (galiojančiai) administravimo išlaidų sąmatai. Apeliacinės instancijos teismas laikė, kad, bankroto procese pasikeitus tam tikroms aplinkybėms, administravimo išlaidų sąmata gali būti peržiūrėta už visą bankroto procesą, t. y. ir retrospektyviai. Tokia teismo išvada prieštarauja pirmiau įvardytai kasacinio teismo praktikai. ĮBĮ 36 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas reguliavimas dėl administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo, keitimo turi būti sistemiškai aiškinamas kartu su kitomis ĮBĮ nuostatomis. ĮBĮ 24 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kreditorių susirinkimo nutarimai privalomi visiems kreditoriams. ĮBĮ nėra nuostatų, kurios leistų kreditorių susirinkimui retrospektyviai peržiūrėti administravimo išlaidų ir kitus klausimus. Užtikrindamas susiformavusių teisinių santykių tikrumą ir stabilumą, apsaugodamas asmenų teises, gerbdamas teisėtus interesus ir lūkesčius, kreditorių susirinkimas 2018 m. kovo 5 d. negalėjo priimti tokio nutarimo dėl administravimo išlaidų klausimo, kuriuo būtų pažeisti pirmiau įvardyti principai ir retrospektyviai pakeistas ankstesnis nutarimas, priimtas dėl šio klausimo. Kreditorių susirinkimas ir nepriėmė tokio nutarimo, tačiau teismai, vertindami skundžiamą nutarimą, ignoravo ĮBĮ 24 straipsnio 4 dalies reikalavimus ir neatsižvelgė į ankstesnius kreditorių susirinkimo nutarimus. Teismų išaiškinimai paneigia nurodytas ĮBĮ nuostatas ir sudaro prielaidas vienai teisinių santykių šaliai retrospektyviai pakeisti bet kuriuos savo prisiimtus įsipareigojimus ir atsisakyti juos vykdyti.
23.2. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas tik išimtiniais atvejais gali spręsti kreditorių susirinkimo kompetencijai priskirtus klausimus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320-915/2017). Apeliacinės instancijos teismas neargumentavo, kokios konkrečios faktinės aplinkybės, jo vertinimu, sudaro pagrindą manyti, kad pats bendrovės kreditorių susirinkimas negali išspręsti administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo klausimo. Taip teismas iš esmės suabsoliutino savo teisę spręsti kreditorių susirinkimo kompetencijai priskirtus klausimus. Tokia apeliacinės instancijos teismo pozicija neatitinka pirmiau įvardytos kasacinio teismo praktikos. Teismo įsikišimas į kreditorių susirinkimo kompetenciją, jos perėmimas turi būti motyvuotas. Toks teismo veikimas turi būti pagrįstas išvada, kad kreditorių susirinkimas tam tikru konkrečiu atveju nėra pajėgus operatyviai ir efektyviai išspręsti jo kompetencijai priskirtų klausimų. Vien tik ta aplinkybė, kad klausimas turi būti iš naujo sprendžiamas kreditorių susirinkime, savaime nereiškia, kad pakartotinis klausimo nagrinėjimas bus neefektyvus.
24. Pareiškėjas atsiliepimu į kasacinį skundą prašo atmesti bankroto administratoriaus kasacinį skundą. Pareiškėjo atsiliepimas į kasacinį skundą yra grindžiamas tokiais argumentais:
24.1. Bankroto administratorius savo kasaciniame skunde argumentuoja, kad apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos (žr. šios nutarties 23.1 punkto pradžią), tačiau skiriasi šios bylos ir kasaciniame skunde cituojamos bylos faktinės aplinkybės: 1) kasacinio teismo pirmiau išnagrinėtos bylos kontekste bankrutuojančios įmonės administravimo išlaidų sąmata buvo patvirtinta ne visam bankroto procesui, o iki atskiro kreditorių susirinkimo nutarimo dėl administratoriaus atlyginimo pakeitimo priėmimo dienos; vėliau kreditorių susirinkimas priėmė nutarimą, kuriuo sprendė dėl administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo kitam (skirtingam) laikotarpiui; 2) šios civilinės bylos kontekste bendrovės kreditorių susirinkimas 2015 m. birželio 16 d. nutarimu patvirtino administravimo išlaidų sąmatą visam bankroto procesui, o 2018 m. kovo 5 d. kreditorių susirinkime buvo svarstomas šios administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo klausimas naujų aplinkybių ir įrodymų kontekste. Vadinasi, nėra pagrindo vadovautis bankroto administratoriaus cituojama kasacinio teismo praktika. Be to, apskritai nepagrįstas kasacinio skundo argumentas, kad teismai retrospektyviai peržiūrėjo administravimo išlaidų sąmatą. Ginčas yra kilęs tik dėl 2018 m. kovo 5 d. nutarimu patvirtintos administravimo išlaidų sąmatos, teismai būtent ir tikrino 2018 m. kovo 5 d., o ne 2015 m. birželio 16 d. patvirtintą administravimo išlaidų sąmatą. ĮBĮ 36 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta kreditorių susirinkimo teisė pakeisti administravimo išlaidų sąmatą. Bendrovės kreditorių susirinkimas būtent ir pasinaudojo šia savo teise, 2018 m. kovo 5 d. nutarimu patvirtindamas naują administravimo išlaidų sąmatą.
24.2. Bankroto administratoriaus nesąžiningi veiksmai (pateikimas tvirtinti tokio paties dydžio administravimo išlaidų sąmatą jam žinant, kad yra likviduotas pagrindinis bendrovės kreditorius ir kad bendrovės kreditorių finansiniai reikalavimai sudaro tik 4077,74 Eur; prieštaravimas dėl šio kreditoriaus finansinio reikalavimo išbraukimo iš bendrovės kreditorių finansinių reikalavimų sąrašo; pateikimas tvirtinti tokią administravimo išlaidų sąmatą, kurios dydis devynis kartus viršija bendrovės kreditorių finansinių reikalavimų dydį), ilgai užsitęsęs bendrovės bankroto procesas suponuoja situaciją, kuri atitinka kasacinio teismo praktikoje pažymėtą išskirtinio atvejo, kai teismas gali įsiterpti į kreditorių kompetencijai priklausančio klausimo sprendimą, sąvoką.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl teisės apskųsti teismo nutartį, kuria patvirtinta administravimo išlaidų sąmata, pagal įstatymo redakciją, galiojusią iki 2016 m. gegužės 1 d.
25. ĮBĮ 36 straipsnio nuostatos skirtos administravimo išlaidoms, susidarančioms bankroto procese, reglamentuoti. Šio straipsnio antroji dalis nustato (tiksliau – nustatė, nes ĮBĮ nebegalioja nuo 2020 m. sausio 1 d.) administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo (keitimo) tvarką. Pažymėtina, kad 2016 m. gegužės 1 d. įsigaliojo esminiai šių nuostatų, reglamentuojančių administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo (keitimo) tvarką, pakeitimai: 1) pagal teisinį reguliavimą, galiojusį iki 2016 m. gegužės 1 d., administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo (keitimo) tvarkos klausimas buvo sureguliuotas gana abstrakčiai – įstatymų leidėjas buvo įtvirtinęs bendro pobūdžio nuostatą, kad kreditorių susirinkimas tvirtina, keičia administravimo išlaidų sąmatą ir nustato disponavimo administravimo išlaidomis tvarką, todėl administravimo išlaidų dydžio, tvirtinimo, keitimo bei iš šių veiksmų kilusių ginčų sprendimo klausimai buvo aiškinami formuojant teisminę praktiką (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2010; 2017 m. balandžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-196-313/2017; 2017 m liepos 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-320-915/2017); 2) nuo 2016 m. gegužės 1 d. aptariamas klausimas sureguliuotas buvo žymiai plačiau – įstatymų leidėjas, be kita ko, nustatė, kad „administravimo išlaidų sąmatą tvirtina, keičia ir disponavimo administravimo išlaidomis tvarką nustato kreditorių susirinkimas, atsižvelgdamas į Vyriausybės patvirtintus bankroto administravimo išlaidų rekomendacinius dydžius. <...> Tuo atveju, jeigu administratorius ar kreditoriai ginčija kreditorių susirinkimo patvirtintą administravimo išlaidų sąmatą, išsprendęs ginčą, ją patvirtina bankroto bylą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į Vyriausybės patvirtintus bankroto administravimo išlaidų rekomendacinius dydžius. Ši teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama <...>“.
26. Įvardytais ĮBĮ 36 straipsnio pakeitimais buvo expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai), pirma, įtvirtinta teismo kompetencija, kilus suinteresuotų asmenų ginčui, įsikišti į patį administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo procesą – anksčiau tokia teismo kompetencija buvo pripažįstama per sisteminį ĮBĮ 24 straipsnio 5 dalies, įtvirtinančios galimybę teismine tvarka apskųsti kreditorių susirinkimo nutarimą, ir 36 straipsnio 2 dalies aiškinimą, antra, pripažinta teismo teisė, išsprendus suinteresuotų asmenų ginčą, patvirtinti administravimo išlaidų sąmatą – tokia teismo teisė pagal ankstesnį teisinį reguliavimą buvo pripažįstama tik išskirtiniais atvejais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-320-915/2017 33 punktą). Aptariami pakeitimai yra reikšmingi ir tuo aspektu, kad aiškiai sureguliuotas ir klausimas dėl teismo nutarties, kuria patvirtinta administravimo išlaidų sąmata, apskundimo – tokia teismo nutartis pagal naujai įsigaliojusį teisinį reguliavimą yra galutinė ir neskundžiama.
27. Pareiškėjas, remdamasis teisinio reguliavimo, tiesiogiai įtvirtinančio galimybę apskųsti teismo nutartį dėl administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo, nebuvimo aspektu, ginčija apeliacinės instancijos teismo išvadą, jog pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria buvo panaikintas skundžiamas bendrovės kreditorių susirinkimo nutarimas ir patvirtinta administravimo išlaidų sąmata, gali būti apeliacinio apskundimo objektas. Pareiškėjas savo nesutikimui pagrįsti taip pat nurodo, jog, aiškinant teisę taip, kad pagal ankstesnį teisinį reguliavimą egzistavo galimybė skųsti teismo nutartį dėl administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo, kreditorių ir bankroto administratorių požiūriu susidaro netolygios situacijos, nes pagal naująjį teisinį reguliavimą tokia nutartis yra galutinė ir neskundžiama. Pareiškėjo vertinimu, pirmiau nurodytas aiškinimas ne tik suponuotų kreditorių ir bankroto administratorių teisių pažeidimą, bet ir sudarytų prielaidas pažeisti operatyvumo ir efektyvumo principus, vilkinti būtinųjų bankroto procedūrų atlikimą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šie pareiškėjo kasacinio skundo argumentai yra nepagrįsti.
28. Kasacinis teismas, spręsdamas dėl pakeistos ĮBĮ 36 straipsnio redakcijos galiojimo laiko atžvilgiu, yra pažymėjęs, kad pagal 2015 m. spalio 15 d. priimto ĮBĮ 4, 5, 8, 9, 10, 11, 23, 33 ir 36 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XII-1962 10 straipsnio 5 dalį šio įstatymo nuostatos taikomos bankroto procedūroms, pradėtoms įsigaliojus šiam įstatymui. Taigi paminėta įstatymo nuostata taikytiną ĮBĮ 36 straipsnio redakciją susiejo su atitinkamų procedūrų pradžios momentu. Tai reiškia, kad, atsižvelgiant į tai, jog pagal naująjį reglamentavimą yra tvirtinama viso įmonės bankroto proceso administravimo išlaidų sąmata, taip pat į tai, kad jos dydis nustatomas atsižvelgiant į Vyriausybės patvirtintus bankroto administravimo išlaidų rekomendacinius dydžius, bankroto administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo procedūra prasideda administravimo išlaidų sąmatą pirmą kartą tvirtinant kreditorių susirinkime, šiam įgyvendinant ĮBĮ 23 straipsnio 5 punkte nustatytą kompetenciją. Vėlesni administravimo išlaidų sąmatos keitimai nėra savarankiškos procedūros, o administravimo išlaidų sąmatos procedūros sudėtinė dalis, todėl administravimo išlaidų procedūrai, kuri prasidėjo iki 2016 m. gegužės 1 d., jos dalims (jau nustatytų išlaidų keitimai, pildymai) taikoma ankstesnė, iki 2016 m. gegužės 1 d. galiojusi ĮBĮ 36 straipsnio redakcija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320-915/2017, 27 punktas).
29. Byloje nustatyta, kad bankrutavusios UAB „SDR dujos“ kreditorių susirinkimas 2015 m. birželio 16 d. svarstė ir nustatė administravimo išlaidų sąmatą, o 2018 m. kovo 5 d. administratoriaus prašymu pakartotinai svarstė ir nutarė dėl administravimo išlaidų. Taigi kreditorių susirinkimas 2018 m. kovo 5 d. sprendė dėl administravimo išlaidų, kurių nustatymo ir tvirtinimo procedūra prasidėjo dar 2015 m., todėl atmestinas pareiškėjo kasacinio skundo argumentas, kad ginčo santykiui turėjo būti taikoma naujoji, įsigaliojusi 2016 m. gegužės 1 d. ĮBĮ 36 straipsnio redakcija, nustatanti, kad pirmosios instancijos teismo nutartis dėl administravimo išlaidų yra galutinė ir neskundžiama; apeliacinis teismas pagrįstai ir teisėtai vadovavosi ĮBĮ 36 straipsnio redakcija, galiojusia iki 2016 m. gegužės 1 d., ir ją aiškinant suformuota teismine praktika.
Dėl teismo diskrecijos tvirtinant administravimo išlaidų sąmatą įgyvendinimo
30. Administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo klausimas pagal ankstesnį teisinį reguliavimą, kaip minėta, buvo reglamentuotas gana abstrakčiai – tiek, kiek susiję pačiomis išlaidomis, trauktinomis į administravimo išlaidų sąmatą, ir tokių išlaidų dydžiu, įstatyme buvo įtvirtintas tik pavyzdinis bankroto administravimo išlaidų sąrašas ir pavyzdinis kriterijų, pagal kuriuos turėjo būti nustatytas administratoriaus atlyginimas, sąrašas. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl anksčiau galiojusio teisinio reguliavimo nuostatų, reglamentuojančių administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo tvarką, suformulavo bendro pobūdžio išaiškinimus, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl kreditorių susirinkimo nutarimo administravimo išlaidų klausimu teisėtumo, turi nustatyti ir įvertinti, ar patvirtintoje sąmatoje nurodytos išlaidos pagal teisinę prigimtį atitinka administravimo išlaidų sampratą ir ar išlaidų dydžiai atitinka protingumo ir teisingumo kriterijus, ar nutarimas neprieštarauja ĮBĮ nuostatoms, taip pat visais atvejais patikrinti, ar laikytasi kreditorių susirinkimo sušaukimo ir nutarimo priėmimo tvarkos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2010; 2012 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-250/2012; 2017 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320-915/2017, 31 punktas). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tos pačios principinės nuostatos saisto ir teismą, savo nutartimi tvirtinantį administravimo išlaidų sąmatą, t. y. išlaidos, patenkančios į teismo tvirtinamą administravimo išlaidų sąmatą, savo prigimtimi turi atitikti bankroto administravimo išlaidas, o tokių išlaidų dydžiai – protingumo ir teisingumo kriterijus.
31. Dar vienas teisiškai svarbus aspektas, susijęs su bankroto administravimo išlaidomis, be kita ko, ir su administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimu, yra tas, kad bankroto administratoriui tenka įrodinėjimo našta visais klausimais, susijusiais su administravimo išlaidomis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2011; 2018 m. balandžio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-148-219/2018 53 punktą). Ši principinė nuostata, be kita ko, reiškia, kad bankroto administratorius tiek tais atvejais, kai kreditorių susirinkimas patvirtina administravimo išlaidų sąmatą, tiek tais atvejais, kai teismas nustato administravimo išlaidų dydį, turi pagrįsti prašomų patvirtinti administravimo išlaidų dydį, vėliau pateikti kreditorių susirinkimui patirtas išlaidas patvirtinančius ir finansinės atskaitomybės dokumentams keliamus reikalavimus atitinkančius dokumentus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-354/2009; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2010; 2018 m. balandžio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-173-690/2018 43 punktas).
32. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjo skundą dėl bendrovės kreditorių susirinkimo 2018 m. kovo 5 d. nutarimo, kuriuo patvirtinta 30 800 Eur (be PVM) administravimo išlaidų sąmata, konstatavo, kad tokia sąmata yra aiškiai neprotinga ir neproporcinga tiems administravimo veiksmams, kurie buvo atlikti laikotarpiu nuo 2015 m. birželio 16 d. (pirminės administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo dienos) iki skundžiamo nutarimo priėmimo dienos (žr. šios nutarties 10 punktą). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tas aplinkybes, kad bendrovė neturi nekilnojamojo turto ir registruotų transporto priemonių, joje nėra valstybiniu socialiniu draudimu apdraustų asmenų, atsižvelgdamas į priežastis, nulėmusias bendrovės likvidavimo procedūros užsitęsimą, nusprendė patvirtinti 8000 Eur administravimo išlaidų sąmatą nuo bankroto bylos iškėlimo dienos iki bendrovės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro dienos. Apeliacinės instancijos teismas savo ruožtu pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai, kad skundžiamu nutarimu patvirtinta administravimo išlaidų sąmata yra aiškiai neprotinga ir neproporcinga tiems administravimo veiksmams, kurie buvo atlikti atitinkamu laikotarpiu, tačiau pažymėjo, kad bankroto administratorius nepateikė faktinių duomenų, pagal kuriuos būtų galima nustatyti, kokie konkretūs veiksmai buvo atlikti administruojant bendrovės bankroto procesą, be kita ko, nepateikė ir 2014 m. spalio 10 d. – 2018 m. kovo 2 d. laikotarpio veiklos ataskaitos, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra galimybės įvertinti pirmosios instancijos teismo patvirtintos administravimo išlaidų sąmatos pagrįstumo.
33. Bankroto administratoriaus kasaciniame skunde, be kita ko, nurodyta, jog pirmosios instancijos teismas, nutartimi patvirtindamas administravimo išlaidų sąmatą, retrospektyviai sumažino administravimo išlaidas, o apeliacinės instancijos teismas, nors ir perdavė klausimą dėl administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, iš esmės pritarė tokio mažinimo galimybei. Bankroto administratorius argumentuoja, kad taip teismai nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, draudžiančios retrospektyviai mažinti administravimo išlaidas. Teisėjų kolegija nurodo, kad šis bankroto administratoriaus kasacinio skundo argumentas yra iš dalies pagrįstas.
34. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad atlyginimas administratoriui gali būti pakeistas ir naujas atlyginimas nustatomas tik nuo kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimo dienos. Kreditorių susirinkimas negali peržiūrėti ir pakeisti administratoriui nustatyto atlyginimo dydžio už jo praėjusiu laikotarpiu suteiktas administravimo paslaugas. Tuo atveju, jei atlyginimo administratoriui dydis būtų nustatytas fiksuota per visą įmonės bankroto administravimo procesą mokėtina pinigų suma, esant galiojančiam kreditorių susirinkimo nutarimui šiuo klausimu, administratoriaus atlyginimo dydis galėtų būti pakeistas kreditorių susirinkimo vėlesniu nutarimu tik tuo atveju, jei dėl tokio pakeitimo nepablogėtų administratoriaus padėtis, išskyrus tuos atvejus, jei administratorius sutiktų su priešingo nutarimo priėmimu. Tie patys reikalavimai taikytini ir kitoms administravimo išlaidoms, kurių maksimalaus leistino dydžio nustatymui kompetencija suteikta kreditorių susirinkimui (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-132-684/2015).
35. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ši kasacinio teismo praktika, ką pagrįstai nurodo bendrovės bankroto administratorius, patvirtina, jog įprastai nėra galimas retrospektyvus bankroto administravimo išlaidų, įskaitant ir bankroto administratoriaus atlyginimą, mažinimas, nebent pats administratorius sutiktų su tokiu mažinimu, tačiau, sprendžiant dėl administravimo išlaidų, kiekvienu atveju turi būti laikomasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (CK1.5 straipsnis) ir atsižvelgiama į byloje nustatytas konkrečias aplinkybes, nes objektyviais kriterijais nepagrįsto administravimo išlaidų dydžio ir atlyginimo administratoriui nustatymas pažeistų kreditorių teises, jei būtų nustatytos per didelės išlaidos, arba administratoriaus teises, jei jos būtų nustatytos per mažos; administratorius yra verslu užsiimantis asmuo ir atlyginimo jam mokėjimas yra atlygis už teikiamas paslaugas. Taigi administravimo išlaidų ir administratoriaus atlyginimo dydis turi atitikti kreditorių ir administratoriaus interesų pusiausvyrą: turi būti pakankamas administratoriui už darbą atlyginti ir sklandžiam bankroto procedūrų vykdymui užtikrinti, tačiau neturi sudaryti pagrindo administratoriui nepagrįstai praturtėti kreditorių ir (ar) bankrutuojančios bendrovės sąskaita.
36. Byloje nustatyta, kad prašymą dėl administravimo išlaidų patvirtinimo kreditorių susirinkimui teikė administratorius. Jis nurodė, kad nuo 2015 m., kai buvo tvirtinama administravimo išlaidų sąmata, pasikeitė kreditoriai ir tam tikros aplinkybės. Bankrutavusios įmonės kreditorių susirinkimas 2018 m. kovo 5 d. nutarimu balsų dauguma, prieš balsuojant kreditoriui VĮ Turto bankui (20,30 proc. balsų), patvirtino administratoriaus prašomą administravimo išlaidų ir administratoriaus atlyginimo sąmatą. Taigi administravimo išlaidų sąmata svarstyta iš naujo ir patvirtinta paties administratoriaus iniciatyva ir prašymu; pirmosios instancijos teismas, gavęs skundą dėl kreditorių susirinkimo nutarimo administravimo išlaidų klausimu, turėjo teisinį pagrindą skundą nagrinėti ir pasisakyti dėl ginčijamo nutarimo teisėtumo.
37. Teisėjų kolegija, susipažinusi su pirmosios instancijos teismo nutarties turiniu, konstatuoja, kad šis teismas, tvirtindamas administravimo išlaidų sąmatą visam bendrovės bankroto procesui, netyrė ir nevertino faktinių aplinkybių, susijusių su išlaidomis, kurias bankroto administratorius faktiškai patyrė administruodamas bendrovės bankroto procesą, iki buvo priimtas skundžiamas kreditorių susitarimo nutarimas, ir kokias ketina patirti iki įmonės pabaigos. Taigi pirmosios instancijos teismas, patvirtindamas mažesnę administravimo išlaidų sąmatą, negu buvo nustatyta bendrovės kreditorių susirinkimo, galimai nesant teisinio pagrindo retrospektyviai sumažino bendrovės bankroto administravimo išlaidas; anksčiau patvirtintų administravimo išlaidų mažinimas, kaip pirmiau nurodyta, yra ribojamas.
38. Teisėjų kolegija, remdamasi pirmiau išdėstytais argumentais, nurodo, jog apeliacinės instancijos teismas, nors tiesiogiai ir neįvardijo, kad pirmosios instancijos teismas, nenustatęs visų reikšmingų ginčui aplinkybių, galimai retrospektyviai sumažino administravimo išlaidas, pagrįstai perdavė klausimą dėl administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
39. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, iš naujo nagrinėdamas administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo klausimą, pirmiausia turi išsiaiškinti šios nutarties 37 punkte įvardytas faktines aplinkybes, t. y. kokios konkrečios administravimo išlaidos buvo patirtos administruojant bendrovės bankroto procesą, iki buvo priimtas skundžiamas kreditorių susirinkimo nutarimas dėl administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo, ir koks yra šių bei būsimų išlaidų dydis, ir tik tada spręsti, kokia administravimo išlaidų sąmata būtų protinga ir kartu proporcinga jau atliktiems ir planuojamiems atlikti administravimo veiksmams. Šiuo (papildomų faktinių aplinkybių ištyrimo ir įvertinimo) aspektu būtina akcentuoti, kad, kaip pirmiau nurodyta, bankroto administratoriui tenka visa įrodinėjimo našta, susijusi su administravimo išlaidomis, o kartu ir teisinės pasekmės, išplaukiančios iš šios įrodinėjimo pareigos (ne)vykdymo. Taigi, bendrovės bankroto administratorius privalo pateikti pirmosios instancijos teismui visus faktinius duomenis, kurie yra būtini išspręsti administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo klausimą, t. y. įrodymus, pagal kuriuos teismas galėtų nustatyti, kokios konkrečios administravimo išlaidos jau buvo ir bus patirtos administruojant bendrovės bankroto procesą ir koks yra šių išlaidų dydis.
40. Teisėjų kolegija apibendrindama nurodo, jog bankroto administratorius pagrįstai argumentuoja, kad apeliacinės instancijos teismas tiesiogiai nepasisakė dėl pirmosios instancijos teismo galimai atlikto retrospektyvaus bankroto administravimo išlaidų mažinimo, tačiau šių motyvų nebuvimas nereiškia, kad apeliacinės instancijos teismas šioje bylos stadijoje netinkamai sprendė ginčą. Priešingai, kaip pirmiau nurodyta, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai panaikino pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria patvirtinta administravimo išlaidų sąmata, ir kartu pagrįstai perdavė aptariamą klausimą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, todėl skundžiama apeliacinės instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.
41. Kiti kasacinių skundų argumentai neturi reikšmės vienodai teismų praktikai formuoti, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
42. Kasaciniame teisme susidariusios bylinėjimosi išlaidos bus paskirstytos, paaiškėjus galutiniam bylos išnagrinėjimo rezultatui (CPK 93 straipsnio 1–3 dalys).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 361 straipsniu ir 362 straipsniu,
n u t a r i a :
Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugsėjo 24 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Gražina Davidonienė
Antanas Simniškis
Vincas Verseckas