Civilinė byla Nr. e2-824-516/2022

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00436-2022-4

Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

3.1.18.4; 3.3.2.5

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. rugsėjo 8 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 20 d. nutarties, kuria civilinėje byloje Nr. e2-1996-562/2022 pagal ieškovės bankrutavusios kooperatinės bendrovės kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ ieškinį atsakovams likviduojamai uždarajai akcinei bendrovei „Baltijos investicijų realizavimo centras“, H. Z., M. Z., V. Z., A. K. ir A. K. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir skolos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „2A Invest“, netenkintas atsakovo A. K. prašymas dėl atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo.

Teismas

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė bankrutavusi kooperatinė bendrovė kredito unija (toliau – BKB KU) „Vilniaus taupomoji kasa“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Baltijos investicijų realizavimo centras“, H. Z., M. Z., V. Z., A. K. ir A. K. (toliau kartu – ir atsakovai), prašydama pripažinti 2013 m. gegužės 13 d. tarp ieškovės ir atsakovų UAB „Baltijos investicijų realizavimo centras“, H. Z. bei M. Z. sudarytą taikos sutartį negaliojančia; priteisti ieškovei solidariai iš atsakovų UAB „Baltijos investicijų realizavimo centras“, H. Z. bei M. Z. 790 837 Eur; priteisti solidariai iš atsakovų UAB „Baltijos investicijų realizavimo centras“, H. Z. bei M. Z. 326 409,85 Eur palūkanas; pripažinti atsakovų M. Z. bei V. Z. ir A. K. 2012 m. vasario 10 d. sudarytą skolos padengimo sutartį negaliojančia ir taikyti restituciją pinigais – priteisti iš atsakovų A. K. ir A. K. ieškovei 173 192,77 Eur; priteisti iš atsakovų A. K. ir A. K. 87 853,81 Eur palūkanas; priteisti ieškovei iš atsakovų fizinių asmenų 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; iš atsakovės likviduojamos UAB „Baltijos investicijų realizavimo centras“ 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.       Vilniaus apygardos teismas 2022 m, balandžio 7 d. nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – neviršijant atsakovams UAB „Baltijos investicijų realizavimo centras“, H. Z., M. Z. pareikštų reikalavimų sumos (1 117 246, 85 Eur) areštavo atsakovams UAB „Baltijos investicijų realizavimo centras“, H. Z., M. Z. ir V. Z. priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamą turtą, tiek esantį pas atsakovus, tiek pas trečiuosius asmenis, uždraudžiant šį turtą bei iš jo kylančias turtines ir neturtines teises perleisti tretiesiems asmenims, įkeisti ar kitaip apsunkinti, o jo nepakakus, areštavo ir atsakovų pinigines lėšas, esančias pas juos ar trečiuosius asmenis, leidžiant su jomis atlikti atsiskaitymus tik su ieškove, taip pat areštavo bet kokias gautinas sumas ir ieškovei priklausančias turtines teises; 2) neviršijant atsakovams A. K. ir A. K. pareikštų reikalavimų sumos (261 046, 58 Eur) areštavo atsakovams A. K. ir A. K. priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamą turtą, tiek esantį pas atsakovus, tiek pas trečiuosius asmenis, uždraudžiant šį turtą bei iš jo kylančias turtines ir neturtines teises perleisti tretiesiems asmenims, įkeisti ar kitaip apsunkinti, o jo nepakakus, areštavo ir atsakovų pinigines lėšas, esančias pas juos ar trečiuosius asmenis, leidžiant su jomis atlikti atsiskaitymus tik su ieškove, taip pat areštavo bet kokias gautinas sumas ir ieškovei priklausančias turtines teises.

3.       Atsakovas A. K. pateikė prašymą dėl atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, kuriuo prašė įpareigoti ieškovę atsakovo A. K. nuostolių, galimų atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo, atlyginimui deponuoti Vilniaus apygardos teismo specialioje sąskaitoje 50 000 Eur sumą.

4.       Prašyme nurodė, kad dėl asmeninės banko sąskaitos arešto jis patiria nuostolius. Atsakovas su Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriumi (šiuo metu po sujungimo tai Luminor bankas) 2017 m. rugsėjo 27 d. sudarė kreditavimo sutartį (toliau – kreditavimo sutartis), kuri šiuo metu nėra įvykdyta. Pagal šios sutarties sąlygas bankui mokėtina suma negali būti sumokėta iš jokių kitų šaltinių, o turi būti mokama tik iš paskolą aptarnaujančios sąskaitos. Nuo šio įsipareigojimo tinkamo vykdymo priklauso ir negrąžintos paskos daliai taikoma marža. Paskolos užtikrinimui yra įkeistas A. K. asmeninis turtas, kuriam pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Bankas, gavęs informaciją apie įkeistam nekilnojamajam turtui ir/arba asmeninei sąskaitai pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, turi faktinį pagrindą ne tik pakeisti maržos normą, bet ir pareikalauti arba anksčiau termino grąžinti paskolą, arba papildomai įkeisti neapsunkintą turtą. Vykdant 2022 m. balandžio 4 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių, A. K. nebeturi neapsunkinto nekilnojamojo turto ir neturėtų galimybės įvykdyti tokio banko reikalavimo. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones A. K. nebeturi galimybės sumokėti mažesnės ar didesnės maržos palūkanų, nebegali vykdyti jokių įsipareigojimų pagal kreditavimo sutartį. Nurodytos aplinkybė iš esmės pažeidžia A. K. interesus ir jau formuoja žymius nuostolius.

5.       Nurodė, kad laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos ir atsakovo A. K. sutuoktinės A. K. atžvilgiu, todėl faktiškai visa šeima palikta be pragyvenimo šaltinių, o šeimoje auga nepilnametė dukra. Dėl šių aplinkybių atsakovas A. K. yra priverstas skolintis šeimos išlaikymo tikslais, mokant sutartines palūkanas.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6.       Vilniaus apygardos teismas 2022 m. birželio 20 d. nutartimi atmetė atsakovo prašymą dėl  nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo.

7.       Teismas sprendė, kad atsakovas A. K. nepateikė duomenų, patvirtinančių, kokie realūs nuostoliai gali atsirasti arba atsirado dėl teismo pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Nurodė, kad atsakovai galėjo prašyti nustatyti laisvai disponuojamą sumą, tačiau nagrinėjamu atveju atsakovas tokio prašymo nepateikė.

8.       Teismas pažymėjo, kad taikant laikinąsias apsaugos priemones yra numatyti tam tikri ribojimai, kurie leidžia užtikrinti minimalių šeimos poreikių tenkinimą. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 145 straipsnio 6 dalis numato, kad taikant laikinąsias apsaugos priemones, draudžiama areštuoti lėšas, nurodytas šio CPK 668 ir 739 straipsniuose. Atitinkamai CPK 668 straipsnis numato tam tikrus ribojimus, t. y. kad išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA). Atsižvelgdamas į tai, teismas, sprendė, kad atsakovas A. K. neįrodė pirmosios nuostolių atlyginimo užtikrinimo sąlygos.

9.       Teismas pažymėjo, kad vien faktas, jog ieškovė yra bankrutuojanti įmonė, savaime nesudaro pagrindo įpareigoti ieškovę užtikrinti galinčius kilti nuostolius. Tuo labiau, kad atsakovas nepateikė jokių realių duomenų, iš kurių galima būtų spręsti apie jo patiriamų nuostolių dydį. Taip pat teismas atkreipė dėmesį, kad bylinėjimosi išlaidos, tuo atveju jei įmonė yra bankrutuojanti, priteisiamos iš bankroto administravimui skirtų lėšų (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. sausio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-49-370/2020; Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-107-330/2018). Teismas darė išvadą, kad esant aukščiau pateiktomis aplinkybėmis atsakovas A. K. neįrodė ir antrosios sąlygos nuostolių atlyginimo užtikrinimui.

III.                      Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10.       Atsakovas A. K. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 20 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – įpareigoti ieškovę pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

10.1.                      Dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo, A. K. neturi galimybės vykdyti savo sutartinių įsipareigojimų bankui. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, bankas turi teisę vienašališkai padidinti metinę maržą nuo 2,5 proc. iki 3,5 proc. Maržos padidinimas yra tiesioginiai A. K. nuostoliai. Bankas turi faktinį pagrindą šią kreditavimo sutartį nutraukti anksčiau termino su visomis iš to sekančiomis pasekmėmis. Sutarties nutraukimo anksčiau termino pasekmės būtų bankui įkeisto turto priverstinis pardavimas, banko reikalavimas sumokėti visas palūkanas, kurias jis turėjo gauti iki Kreditavimo sutarties pabaigos. Šių pasekmių, kurios būtų akivaizdūs A. K. nuostoliai, atsiradimui yra realus faktinis ir teisinis pagrindai.

10.2.                      Teismas nurodė, kad atsakovas A. K. gali prašyti nustatyti laisvai disponuojamą sumą, tačiau nėra pateikęs tokio prašymo. Ginčo atveju atsakovas A. K. teismui teikė prašymą dėl nuostolių, galimų atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo, atlyginimo užtikrinimo, o teismas pasisakė dėl nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, vykdymo. Tai yra du skirtingi teisiniai institutai.

10.3.                      Prašyme dėl nuostolių, galimų atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo, atlyginimo užtikrinimo atsakovas A. K. nurodė apie imamas paskolas iš fizinių asmenų. Fiziniai asmenys, paskolų kreditoriai, žinodami aplinkybes, dėl kurių yra imamos paskolos, reikalauja didelių palūkanų, kurias A. K. moka. Tai yra ne galimi, o jau realūs nuostoliai, kurie atsirado dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Šios paskolos yra imamos šeimos poreikių užtikrinimui. Pirmosios instancijos teismas šiuo aspektu pasisakė tik formaliai.

11.       Ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 20 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

11.1.                      Atsakovams pateikus prašymą nustatyti laisvai disponuojamą pinigų sumą, atsakovai galėtų vykdyti savo sutartinius įsipareigojimus pagal kreditavimo sutartį, o ieškovės naudai liktų pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, t. y. būtų pasiekta ginčo šalių interesų pusiausvyra.

11.2.                      Iš atsakovų veiksmų, t. y. tai, kad teikiami keli skundai, vėliau prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo yra atsiimamas be aiškaus faktinio ar teisinio pagrindo, galiausiai siekiama gauti nuostolių, dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, nors neišnaudotos kitos galimos gynybos priemonės, yra neaišku, kokių teisinių pasekmių siekia atsakovai. Atsakovams ne kartą buvo nurodyti konkretūs būdai ir procesinės priemonės, kuriomis galimas ginčo šalių interesų suderinimas.

11.3.                      Atsakovų teiginiai apie galimus nuostolius dėl kreditavimo sutarties nevykdymo ar netinkamo vykdymo yra paremti spėjimais, o ne faktiniais duomenimis. Patys atsakovai nurodo, kad bankas, su kuriuo yra sudaryta kreditavimo sutartis, turi teisę padidinti palūkanų maržą ar gali nutraukti kreditavimo sutartį. Tačiau byloje nebuvo pateikti jokie įrodymai, kad bankas atliko šiuos veiksmus ar ketina atlikti minėtus veiksmus netolimoje ateityje, t. y. nebuvo pateikti banko priminimai ar raginimai vykdyti sutartinius įsipareigojimus, įspėjimai dėl kreditavimo sutarties nutraukimo ir pan.

11.4.                      Atsakovas atskirajame skunde pripažįsta, kad moka palūkanas fiziniams asmenims, iš kurių skolinasi pinigines lėšas, atitinkamai, darytina išvada, jog atsakovai turi alternatyvių pajamų šaltinių ir vykdo įsipareigojimus pagal kreditavimo sutartį.

11.5.                      Atsakovai nepateikia minėtų paskolos sutarčių su fiziniais asmenimis. Atsakovų nurodomi argumentai, kad fiziniai asmenys, su kuriais yra sudarytos paskolos sutartys, nepageidauja būti identifikuoti, dėl to sutartys nepateikiamos, yra teisiškai nereikšmingi, nes yra būdų pateikti šias sutartis neidentifikuojant kitos sandorio šalies.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis, 338 straipsnis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

13.       Apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos dalykas – nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas atmetė apelianto prašymą dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

14.       Laikinosios apsaugos priemonės visuomet yra susijusios su tam tikrais nepatogumais ar teisių suvaržymais asmeniui, kurio turtui jos yra taikomos, tačiau tais atvejais, kai byloje taikomos laikinosios apsaugos priemonės neproporcingai pareikštiems reikalavimams suvaržo šalies teises, sukelia ar realiai gali sukelti nuostolių atsiradimą, įstatymas numato galimybę prašyti pakeisti taikomas laikinąsias apsaugos priemones (CPK 148 straipsnis) ar taikyti nuostolių atlyginimo užtikrinimą (CPK 146 straipsnis). Šiuo atveju apeliantas savo teisių įgyvendinimui pasirinko nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutą.

15.       CPK 146 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad jei dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovas gali patirti nuostolių, būtina ne tik numatyti tokių nuostolių atlyginimo galimybę, bet ir užtikrinti, kad tokių nuostolių atlyginimas nepasunkėtų. Tuo tikslu CPK 146 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pareikalauti, jog ieškovas ar kitas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones padavęs asmuo pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą.

16.       Pagal susiformavusią teismų praktiką teismas, spręsdamas dėl būtinumo taikyti atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, turi nustatyti dvi aplinkybes. Pirma, teismas turi pripažinti, kad yra reali nuostolių atsiradimo ateityje tikimybė arba kad nuostoliai jau yra atsiradę. Antra, teismas turi nustatyti, kad dėl kokių nors ieškovo veiksmų ar kitų aplinkybių, atsakovo nuostolių atlyginimas ateityje (priėmus galutinį galimai ieškovui nepalankų teismo sprendimą) gali būti apsunkintas arba pasidarys nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1016-943/2016). Šių aplinkybių įrodymas yra prašymą dėl galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo pareiškusio asmens pareiga (CPK 12, 178 straipsniai). Be to, atsakovui tenka pareiga įrodyti, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patiriami ar galintys atsirasti nuostoliai priežastiniu ryšiu susijęs su pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis.

17.       Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su civilinės bylos medžiaga ir apelianto prašymu dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, netenkindamas šio prašymo, priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą.

18.       Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo jis neturi galimybės vykdyti savo sutartinių įsipareigojimų bankui pagal sudarytą kreditavimo sutartį. Taip pat teigia, kad bankas turi teisę vienašališkai padidinti metinę maržą nuo 2,5 proc. iki 3,5 proc., o toks maržos padidinimas yra tiesioginiai A. K. nuostoliai. Taip pat kaip galimus akivaizdžius nuostolius apeliantas įvardija ir pasekmes, kurios atsirastų bankui nutraukus kreditavimo sutartį anksčiau termino (įkeisto turto priverstinis pardavimas, banko reikalavimas sumokėti visas palūkanas).

19.       Pažymėtina, kad nuostolius, galinčius atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, apeliantas apskaičiuoja, vadovaudamasi niekuo nepagrįsta hipotetine prielaida, kad bankas, su kuriuo yra sudaryta kreditavimo sutartis, turi teisę padidinti palūkanų maržą ar gali nutraukti kreditavimo sutartį. Byloje nebuvo pateikti jokie įrodymai, kad bankas atliko šiuos veiksmus ar ketina atlikti minėtus veiksmus netolimoje ateityje, t. y. nebuvo pateikti banko priminimai ar raginimai vykdyti sutartinius įsipareigojimus, įspėjimai dėl kreditavimo sutarties nutraukimo ir pan. Tokio, prielaidomis paremto galimų nuostolių apskaičiavimo, nepakanka, kad nuostolių atsiradimą būtų galima pripažinti realiu. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad gali būti užtikrinamas tik tikėtinų ir realiai prognozuotinų nuostolių atlyginimas. Tikėtinų nuostolių susidarymo mechanizmas turi būti aiškus ir pagrįstas bei priežastiniu ryšiu susijęs su pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis, o nagrinėjamu atveju nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių prašyme nurodytų argumentų, susijusių su kreditavimo sutarties nutraukimu ir galimai dėl to kilsiančių pasekmių, pagrįstumą, prašymas grindžiamas abstraktaus pobūdžio samprotavimais apie galimus nuostolius.

20.       Prašyme dėl nuostolių, galimų atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo, atlyginimo užtikrinimo atsakovas A. K. nurodė imąs paskolas iš fizinių asmenų, kurie žinodami aplinkybes, dėl kurių yra imamos paskolos, reikalauja didelių palūkanų, ir tai, pasak apelianto, yra ne galimi, o jau realūs nuostoliai, kurie atsirado dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių.

21.       Į bylą apeliantas nėra pateikęs jokių įrodymų apie jo minimas sudarytas paskolų sutartis su fiziniais asmenimis. Sutiktina su ieškove, kad atsakovo nurodomi argumentai, jog fiziniai asmenys, su kuriais yra sudarytos paskolos sutartys, nepageidauja būti identifikuoti, dėl to sutartys nepateikiamos, yra teisiškai nereikšmingi, nes yra būdų pateikti šias sutartis neidentifikuojant kitos sandorio šalies. Šiuo atveju apeliantui įrodinėjant, kad dėl jo turtui taikytos laikinosios apsaugos priemonės jis turi skolintis lėšų ir (ar) mokėti palūkanas už naudojimąsi pasiskolintais pinigais, jis turi pateikti tai patvirtinančius įrodymus (CPK 178 straipsnis), iš kurių būtų galima spręsti, jog nurodyti galimi nuostoliai yra ne tik tikėtini, bet ir realiai prognozuojami ar jau patirti. Taigi, byloje nesant jokių objektyvių duomenų apie nepalankiomis sąlygomis sudaromas paskolų sutartis su fiziniais asmenimis, apeliantas neįvykdė jam tenkančios įrodinėjimo pareigos ir galimus nuostolius grindė vien tik deklaratyviais teiginiais.

22.       Net ir sutinkant su apelianto teiginiais dėl nepalankiomis sąlygomis imamų paskolų šeimos poreikių užtikrinimui, pažymėtina tai, kad apeliantas gali siekti išspręsti kilusius sunkumus pasitelkdami kitas civiliniame procese taikytinas priemones, o ne nepalankiomis sąlygomis skolindamasis šeimos išlaikymo tikslais, mokant sutartines palūkanas. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą (CPK 145 straipsnio 6 dalis) areštavus lėšas, esančias kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigų sąskaitose, teismas nutartimi nustato, kokias operacijas su jomis galima atlikti, o antstolis, teismo nurodymu, turi nustatyti konkrečią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota operacijoms atlikti. Tokiu atveju apeliantui išaiškintina jo teisė kreiptis į pirmosios instancijos teismą su rašytiniais įrodymais pagrįstu prašymu leisti atlikti konkrečias piniginių lėšų operacijas. 

23.       Remiantis išdėstytu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog apeliantas neįrodė, kad dėl byloje taikomų laikinųjų apsaugos priemonių jis patiria nuostolius. Kadangi CPK 146 straipsnyje įtvirtinta nuostolių, galinčių atsirasti ar patiriamų dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, atlyginimo užtikrinimo galimybė siejama su dviejų pirmiau aptartų sąlygų sutaptimi (nutarties 16 punktas), todėl neįrodžius bent vienos iš nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutui taikyti būtinos sąlygos, nuostolių atlyginimo užtikrinimas negali būti taikomas.

24.       Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė apelianto prašymą dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl apelianto atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 20 d. nutartis paliekama nepakeista.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                    Rasa Gudžiūnienė