Pranešėjas Stasys Valužis
Baudž. byla Nr. 1A-320-107/2008
Teisėja
Adolfina Simaitienė Procesinio
sprendimo kategorija
1.2.14.12.; 1.2.14.3.2; 1.1.4.5.2.;
1.1.8.1.1.; 1.1.8.7.1.; 1.1.8.7.2.;
2.4.6.3.1.; 2.4.6.3.2. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS
TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VARDU
2008 m. lapkričio 17 d.
Klaipėda
Klaipėdos
apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos
pirmininko Stasio Valužio,
teisėjų Violetos
Miliuvienės, Remigijaus Preikšaičio,
sekretoriaujant
Aušrai Čybienei,
dalyvaujant
prokurorui Ruslanui Ušinskui,
gynėjams
Reginai Baranauskienei, Svetlanai Baracevičienei, Mindaugui Kepeniui, Vaidotui
Rutavičiui, Osvaldui Martinkui, Mariui Venckui,
nuteistiesiems
D. G., V. M., A. R.,
apeliacine
tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų D. G., D. J., S. S. ir
jo gynėjos Svetlanos Baracevičienės, A. R., V. M., A. M. apeliacinius skundus dėl
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. balandžio 22 d. nuosprendžio, kuriuo
D. G., gim. (duomenys neskelbtini), nuteistas pagal
Lietuvos Respublikos BK 189 str. 1 d. vieneriems (1) metams laisvės atėmimo,
bausmę atliekant pataisos namuose,
D. J., gim. (duomenys neskelbtini),
nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d., 180 str. 3 d. laisvės
atėmimu trejiems (3) metams, pagal BK 189 str. 1 d. – laisvės atėmimu
vieneriems (1) metams, vadovaujantis BK 63 str. 1, 5 dalimis, bausmes
subendrinus apėmimo būdu, paskirta trejų (3) metų laisvės atėmimo bausmė,
vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 dalimis paskirtoji bausmė dalinio sudėjimo būdu
subendrinta su neatlikta bausme, paskirta Klaipėdos apygardos teismo 2006-08-04
nuosprendžiu, ir paskirta galutinė subendrinta penkiolikos (15) metų laisvės
atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose,
S. S., gim. (duomenys neskelbtini), nuteistas
pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 3 d. laisvės atėmimu ketveriems (4)
metams, vadovaujantis BK 63 str. 1, 4, 9 dalimis ši bausmė dalinio sudėjimo
būdu subendrinta su neatlikta bausme, paskirta Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės
teismo 2006-12-11 nuosprendžiu, ir paskirta galutinė subendrinta penkerių (5)
metų laisvės atėmimo bausmė,
A. R., gim. (duomenys neskelbtini), nuteistas
pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 3 d. laisvės atėmimu ketveriems (4)
metams, bausmę atliekant pataisos namuose,
V. M., gim. (duomenys neskelbtini), nuteistas
pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 3 d. laisvės atėmimu penkeriems (5)
metams, bausmę atliekant pataisos namuose,
A. M., gim. (duomenys neskelbtini), nuteistas
pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 3 d. laisvės atėmimu dvejiems (2)
metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Šiuo nuosprendžiu nuteistas ir I. B., bet dėl jo nuosprendis neskųstas.
Priteista iš D. J.,
V. M., A. R., S.
S., A. M., I. B. 41900 litų A. Č. turtinei žalai atlyginti.
Kolegija, išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t ė :
D. J. iki 2005-04-13, tikslesnė data
nenustatyta, gavęs iš D. G. informaciją, jog Č.,
gyvenantys (duomenys neskelbtini) rajone, turi daug pinigų, iki
2005-04-13, tikslesnė data nenustatyta, apie tai pasakė I. B.
ir pasiūlė surasti asmenis, kurie galėtų Č. apiplėšti. Nurodytu laiku I. B. apie galimybę apiplėšti Č., užvaldyti didelės vertės
turtą pasakė V. M., kurį sukurstė Č. apiplėšti ir kurį
įkalbėjo suburti grupę asmenų plėšimui įvykdyti. V. M. subūrė
organizuotą grupę, parengė nusikalstamos veikos planą, aptarė plėšimo įvykdymo
galimybes, būdą, vietą, laiką, įkalbėjo nusikaltime dalyvauti S.
S., A. R., A. M., A. J..
2005-04-13, apie 16 val. 20 min., V. M., vykdydamas iš anksto aptartą planą, su organizuotos
grupės nariais A. R., A. S., A. M. ir A. J. atvyko į Klaipėdos
rajono Karklės kaimą, prie Č. namo. A. R. ir A. M. liko stebėti aplinką, kad netikėtai įvykio vietoje
nepasirodytų teisėsaugos pareigūnai. A. J. paskambino į Č.
namo duris. Kai nukentėjusioji D. Č. duris atidarė, A. J., o paskui jį ir V. M. su S. S. įsibrovė į namo vidų. A. J. ir S. S. lipnia juosta surišo D. Č. rankas
ir kojas, užklijavo burną ir akis, taip atėmė nukentėjusiajai galimybę
priešintis. V. M., A. J., S. S. pareikalavo atiduoti jiems seifo, kuriame buvo saugomi
pinigai, raktą. Išsigandusi įsibrovusių į namą asmenų smurto ir grasinimų, D. Č. nurodė seifo rakto buvimo vietą. V.
M. nurodytoje vietoje raktą surado, namo rūsyje įrengtą seifą atrakino.
Taip nuteistieji iš seifo pagrobė D. Č. priklausiusius
50000 litų.
Po nusikaltimo padarymo V.
M. 5000 pagrobtų litų kaip atlygį už suteiktą informaciją perdavė I. B.. I. B. iš gautų 5000 litų 3300
litų perdavė D. J.. D. J. iš 3300 litų
1500 litų perdavė D. G.. Taip I. B.,
perduodamas informaciją apie galimybę apiplėšti Č., nurodydamas turto buvimo
vietą, sukurstė V. M. organizuota grupe įvykdyti didelės
vertės turto plėšimą, padėjo šį nusikaltimą padaryti ir įgijo 1700 litų
žinodamas, kad V. M. jam perduoti pinigai yra gauti plėšimo
būdu. D. J., perduodamas informaciją apie
galimybę apiplėšti Č. ir nurodydamas turto buvimo vietą, padėjo organizuotos
grupės nariams įvykdyti plėšimą, įgijo 1800 litų žinodamas, kad I. B. jam perduoti pinigai yra gauti plėšimo būdu. D. G., žinodamas apie Č. apiplėšimą, įgijo 1500 litų
žinodamas, kad tie D. J. jam perduoti pinigai yra gauti
plėšimo būdu.
D. G. apeliaciniame skunde nurodė, jog niekada neprisipažino,
kad tiksliai žinojo, jog iš D. J. gauti 1500 litų buvo
gauti nusikalstamu būdu, padarius plėšimą. Savo parodymuose ikiteisminio tyrimo
metu 2007-02-07, 2007-07-16 visada minėjo, jog tik įtarė, kad tie pinigai gauti
nusikalstamu būdu (t. 2, b. l. 52, 68). D. G. visada
tvirtino, kad D. J. jam grąžino skolą, o ne atsilygino už
kažkokią informaciją, kuri padėjo padaryti nusikaltimą. Teisiamajame posėdyje
davė analogiškus parodymus. Teismo paskirta pagal BK 189 str. 1 d. reali
laisvės atėmimo bausmė yra aiškiai per griežta ir nepakankamai motyvuota,
teismas pažeidė BK 54, 55 straipsnių nuostatas. D. G. tvirtina,
kad jo teistumas išnykęs, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, pastovų darbą,
rūpinasi nepilnamečiu sūnumi ir pensininke motina, tėvas mirė bylos nagrinėjimo
metu. D. G. prašo apylinkės teismo nuosprendžio dalį,
kuria jis pripažintas kaltu, panaikinti ir priimti jį išteisinantį nuosprendį.
D. J. apeliaciniame skunde nurodė, jog nuosprendyje
išdėstytos išvados neatitinka bylos aplinkybių. I. B. pažinojo
D. G. ir pats galėjo išgirsti informaciją apie Karklėje
gyvenančius žmones, turinčius didelę pinigų sumą. I. B. iš
D. J. jokios papildomos pagalbos organizuojant plėšimą
nereikėjo, pats I. B. D. J. pagalbos
nenurodė, 5000 litų mokėti nebuvo pagrindo. Nors teismas I.
B. parodymais nesuabejojo, I. B. D.
J. apkalbėjo ir taip gavo švelnesnę bausmę. Negalėjo teismas nuosekliais,
patikimais laikyti ir D. G. parodymus. Apelianto nuomone,
grįsti jo kaltę I. B. ir D. G. parodymais
teismas negalėjo. I. B. parodymais buvo galima vadovautis
tik tiek, kiek tuos parodymus patvirtina kiti įrodymai. Nors jokie veiksmai,
numatyti BK 24 str. 6 d., D. J. į kaltę inkriminuoti
nebuvo, tačiau už padėjimą padaryti nusikaltimą nuteistas buvo. D. J. prašo nuosprendžio dalį, kuria jis nuteistas pagal BK
24 str. 6 d., 180 str. 3 d., BK 189 str. 1 d., pakeisti ir jį išteisinti, nes
neįrodyta, kad jis padarė nusikalstamą veiką.
S. S. ir jo gynėja apeliaciniame skunde nurodė, jog S. S. kaltu prisipažino visiškai, dėjo pastangas iš dalies
atlyginti nusikaltimu padarytą žalą, todėl paskirta S. S. penkerių
metų laisvės atėmimo bausmė yra per griežta. Kadangi teismas netinkamai
kvalifikavo S. S. veiką, todėl ir bausmę paskyrė
netinkamą, turėjo skirti švelnesnę bausmę. Nuteistasis ir jo gynėja prašo
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-04-22 nuosprendį pakeisti, perkvalifikuoti
jo veiką į švelnesnę.
A. R. apeliaciniame skunde nurodė, jog teismo nuosprendis
neatitinka faktinių bylos aplinkybių, yra per griežtas, neadekvatus padarytam
nusikaltimui. Teismo išvados, kad nuteistieji organizavo plėšimą, neatitinka
tikrovės. Teisiamajame posėdyje A. R., S.
S., A. M., V. M. parodė, jog
susitarimo plėšti nebuvo. Nuteistieji tarėsi padaryti vagystę, bet ne didelės
vertės turto plėšimą. Nuteistieji neturėjo informacijos, kad A.
Č. turi didelę pinigų sumą, nes D. G. šiam
nukentėjusiajam skolą grąžino prieš keletą metų iki nusikaltimo padarymo. Apie
pinigų kiekį nežinojo ir liudytoja D. Č.. Jokių duomenų,
jog nuteistieji žinojo, kad Č. turi didelę pinigų sumą, byloje nėra, nėra
pagrindo tvirtinti ir tai, jog nuteistieji veikė organizuota grupe, organizavo
sunkaus nusikaltimo padarymą. A. R. nuomone, jo veika
turėjo būti kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnį, nes
sutiko dalyvauti nusikaltimo padaryme suprasdamas, kad bus vykdoma vagystė, o
ne plėšimas. Kad A. R. nežinojo, jog dalyvauja
plėšime, teisme patvirtino ir V. M.. Nuteistasis mano,
jog už vykdytojo ekscesą atsakyti neprivalo, jis turėjo užduotį tik sėdėti
automobilyje ir saugoti. A. R. mano, jog jo vaidmuo
nusikaltimo padaryme buvo antraeilis, buvo pasyvus įvykių dalyvis, tačiau
teismas jo veiksmus įvertino griežčiausiai. Už tokius pat veiksmus A. M. teismas skyrė perpus mažesnę bausmę. Skirdamas bausmę
teismas neįvertino to, kad A. R. nukentėjusiųjų atsiprašė,
prisipažino, dėl padaryto nusikaltimo gailėjosi. Nuteistasis prašo apylinkės
teismo nuosprendį pakeisti, jo veiką perkvalifikuoti į LR BK 178 straipsnį ir
paskirti švelnesnę bausmę.
V. M. apeliaciniame skunde nurodė, jog teismo išvada, kad
byloje nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, yra neteisinga. Byloje yra
duomenų, kad nuteistasis kaltu prisipažino, nuoširdžiai gailisi, kad pirmas
davė išsamius paaiškinimus dėl padaryto nusikaltimo, tai patvirtina, jog jis
padėjo išaiškinti padarytą nusikalstamą veiką. Teismas šias aplinkybes
atsakomybę lengvinančiomis nepripažino nepagrįstai. Teismas nepagrįstai
dalyvavimą organizuotoje grupėje pripažino atsakomybę sunkinančia aplinkybe,
nes organizuota grupė yra plėšimą kvalifikuojanti aplinkybė, todėl skyrė
griežtą bausmę. Teismas nepagrįstai nuteistąjį pripažino organizuotos grupės
organizatoriumi. Kaltinamajame akte V. M. buvo kaltinamas
ir nuteistas kaip vykdytojas tik pagal BK 180 str. 3 d. Nuteistojo veika
nebuvo kvalifikuota pagal BK 24 str. 4 d., todėl teismas neturėjo pagrindo jį
pripažinti organizatoriumi. Nuteistasis teigia organizuotos grupės nesubūręs,
jos nariams nevadovavo, jų veiksmų nekoordinavo, nusikalstamos veikos plano
nerengė, jo vykdymui nevadovavo. Planuojamos vagystės planas gimė spontaniškai,
dėl kiekvieno vaidmens iš anksto tartasi nebuvo, vaidmenų pasiskirstymas pagal
susiklosčiusias aplinkybes įvyko spontaniškai. V. M. apvogti
namą pasiūlė tik S. S. ir A. R..
Visi nusikaltime dalyvavę asmenys parodė, kad buvo ruoštasi vagystei, o ne
plėšimui, neturėjo plėšimui būdingų įrankių, buvo laukiama, kol iš namų
pasišalins namų šeimininkai. Tačiau, aptikus namuose šeimininkę, spontaniškai
gavosi plėšimas. Šeimininkės surišimui buvo panaudotos vietoje rastos
priemonės. Nuteistojo nuomone, nusikaltimas padarytas ne organizuota grupe, bet
grupe iš anksto susitarusių asmenų. Nukentėjusioji nepateikė jokio įrodymo, kad
buvo pavogta 50000 litų. Visi nusikaltime dalyvavę asmenys parodė, kad pagrobė
40000 litų. Penkiems apiplėšime dalyvavusiems asmenims teko po 7000 litų, o I. B. – 5000 litų, todėl teismas galėjo priteisti tik 31900
litų. Nuteistasis prašo apylinkės teismo nuosprendį pakeisti, paskirti
nuteistajam sankcijoje numatytos bausmės minimumą, ieškinį sumažinti iki 31900
litų sumos.
A. M. apeliaciniame skunde nurodė, jog kaltu prisipažino
visiškai, stengdamasis pašalinti neigiamas pasekmes 2007 metų gruodžio mėnesį
nukentėjusiesiems atlygino dalį turtinės žalos – 4000 litų. Teismas, priimdamas
nuosprendį, neįvertino to, kad nuteistasis labai gailėjosi, atsiprašė
nukentėjusiųjų, stengėsi padėti nustatyti byloje tiesą, ikiteisminio tyrimo
metu savanoriškai įvardijo nenustatytu asmeniu vadintą nusikaltime dalyvavusį A. J.. Teismas neobjektyviai įvertino A.
M. kaip bendrininko vaidmenį. Nuteistasis suprato, kad dalyvavo vagystėje,
o ne plėšime, nusikaltimo darymo metu sėdėjo su A. R. automobilyje,
iš kurio namo nesimatė, ir tik stebėjo aplinką. Nuteistasis rašo, jog turi
nuolatinį darbą, augina dvi nepilnametes dukras, nori greičiau atlyginti
likusią neatlygintą nukentėjusiesiems padarytą turtinę žalą, todėl prašo
apylinkės teismo nuosprendį pakeisti ir bausmę sušvelninti.
Atsikirtime
į apeliacinius skundus nukentėjusieji D. Č., A. A. Č. nurodė, jog plėšimo dieną namuose seife turėjo 50000
litų. Tą sumą pagrįsti teismui pateikė 2004-10-28 buto Klaipėdoje pardavimo–pirkimo
sutarties kopiją. Nukentėjusieji rašo, kad nuteistieji prisipažino, jog pagrobė
ir pasidalijo 41900 litų, tačiau nutyli tai, kiek pinigų gavo paieškomas
plėšime dalyvavęs A. J..
Apeliaciniame
teismo posėdyje nuteistieji D. G., A. R.,
V. M., nuteistųjų gynėjai prašė apeliacinius skundus
tenkinti, prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti.
Nuteistųjų
D. J., V. M., A.
R., S. S. ir jo gynėjos, A. M. apeliaciniai
skundai tenkintini iš dalies, apylinkės teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamo
veikos kvalifikavimo pagal BK 189 str. 1 d., netinkamai pritaikytos BK
bendrosios dalies 60 str. 1 d. 1, 2 punktų, neteisingai paskirtos bausmės
(BPK 328 str. 1, 2 punktai).
Dėl kaltės ir nusikalstamų veikų kvalifikacijos
Nuteistojo
D. G. argumentus, kad jis niekada neprisipažino, jog
žinojo, kad iš D. J. gavo 1500 litų, kurie buvo gauti
nusikalstamu būdu, prieštarauja byloje surinktiems ir apylinkės teismo
nuosprendyje aptartiems įrodymams. Policijai rašytame prisipažinime D. G. neabejojo, kad D. J. 1500 litų po
plėšimo nukentėjusiųjų Č. namuose jam davė už informaciją apie tai, kad D. Č. ir A. Č. namuose gali turėti
didelę sumą pinigų, kad pats jiems 2005 metais atidavė 50000 litų dydžio skolą.
Tai, kad paimdamas pinigus iš D. J., šiam pasakė, jog
paima pinigus už pirties paslaugas, perspėjo D. J., kad
šis jo į plėšimo reikalus nekištų, tikrosios pinigų perdavimo–priėmimo esmės
nekeičia. Ir prieš pinigų gavimą, ir po to nuteistajam D. G. iš
D. J. buvo žinoma, kad Č. pinigų užvaldyme dalyvaus
nuteistojo I. B. žmonės (t. 2, b. l. 51). Apklausos kaip įtariamojo
2007-02-07 metu, dalyvaujant gynėjui, D. G. parodė,
kad jis su D. J. apie Č. turtinę padėtį kalbėjo ne kartą,
nors tiesiogiai dalyvauti plėšime su I. B. žmonėmis
nesutiko. Šios apklausos metu D. G. patvirtino, jog
suprato, kad D. J. 1500 litų jam davė už suteiktą
informaciją apie A. Č., nors pats D. J.,
numesdamas jam pinigus, to nesakė. Apie plėšimą D. G. žinojo
iš masinės informacijos priemonių. Paimdamas pinigus, D. G. D. J. pasakė, jog jie bus už D. J. lankymąsi
D. G. pirtyje praeityje ir ateityje. Vėliau D. J. D. G. paaiškino, jog plėšimą
padarė Belo žmonės, ir D. G. suvokimas, kad pinigai gauti
nusikalstamu būdu, tokiu D. J. paaiškinimu buvo
patvirtintas. Tai, kad savo veiksmų D. G. nelaiko
bendrininkavimu plėšime, nelaiko savo veiksmų nusikalstamais iš viso, pagrindu atleisti
jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 189 str. 1 d. nėra
(t. 2, b. l. 52–55, 63–64, 66). Kad D. J. apie A. Č. turtinę padėtį ir su tuo susijusią kitą plėšimui
įvykdyti reikalingą informaciją suteikė D. G. ir taip
paskatino kitus nuteistuosius padaryti plėšimą, kad D. G. žinojo,
jog jo informacija naudinga ne tik D. J., bet ir plėšimo
vykdytojams (I. B. žmonėms), matyti ir iš D.
G. parodymų ikiteisminio tyrimo teisėjui 2007-02-15. Tais parodymais
patvirtinta, jog D. G. suprato, kad D.
J. jam davė iš A. Č. pagrobtų pinigų dalį. Apie tai,
kad pinigus D. G. duoda už pasinaudojimą pirtimi praeityje
ir ateityje, duodamas pinigus D. G., D.
J. net neužsiminė. D. G. parodymai duoda pagrindą
manyti, kad D. J. D. G. pirtimi
galėjo naudotis ne už piniginį atlyginimą, bet dėl gerų tarpusavio santykių, už
fekalijų iš D. G. sodybos išvežimą, už tai, kad D. G. parūpindavo pigesnės degtinės, atveždavo žvyro (t. 1,
b. l. 126–127, t. 2, b. l. 57–58, t. 8, b. l. 44). D. G. parodymai
akistatos su D. J. metu 2007-02-19, nors D.
J. ir darė poveikį D. G. dėl parodymų pakeitimo (t. 2,
b. l. 59–61, 86–98), taip pat patvirtina, kad D. J. D. G. dalyvauti Č. plėšime siūlė, kad D.
G. D. J. informaciją apie Č. turtinę padėtį teikė ir
piniginį atlygį už tai gavo (t. 2, b. l. 67–70). Kad pinigus Č. laiko seife, D. G. žinoti galėjo, nes jam apie tai prasitarė
nukentėjusysis A. Č. (t. 7, b. l. 82–83). Nuteistasis I. B. teisiamajame posėdyje patvirtino, jog apie tai, kad A. Č. gali turėti apie 50000 litų, kad skolą A. Č. grąžino D. G., sužinojo iš D. J.. D. J. I. B. sakė,
jog apie seifą rūsyje ir pinigus sužinojo iš D. G.. I. B. gautą informaciją perdavė V. M..
Gavęs iš V. M. pinigus už suteiktą informaciją, I. B. 3300 litų už informaciją perdavė D.
J. (t. 8, b. l. 44–45), o D. J. 1500 litų davė D. G.. V. M. patvirtino, jog
informaciją, kad seifas su pinigais yra nukentėjusiųjų Č. namo rūsyje, gavo iš I. B.. Po plėšimo I. B. už informaciją
V. M. davė 5000 litų (t. 8, b. l. 47–48). Nuteistasis D. J. teisiamajame posėdyje patvirtino, jog informavo I. B. apie tai, kad D. G. A. Č. grąžino skolą, tačiau paneigė, kad gavo iš I. B. pinigų. D. G. perduotus 1500
litų D. J. pavadino skolos, kuri susidarė per
pusantrų metų, grąžinimu už naudojimąsi pirtimi. Iš kur ir kaip tą pinigų sumą
gavo, kodėl nutarė grąžinti tariamą skolą, D. J. nepaaiškino
(t. 8, b. l. 48).
Apylinkės
teismas, pripažindamas D. G. ir D. J. kaltais,
teisiamajame posėdyje ištyrė visus byloje surinktus ir nuosprendyje aptartus
įrodymus. Pagrindo abejoti teismo išvadomis, kad D. G. veiką,
numatytą BK 189 str. 1 d., padarė, nėra, todėl nėra ir pagrindo jį išteisinti. D. J. ne tik kad teikė I. B. informaciją
apie numatytą pagrobti turtą, jo laikymo vietą, bet dar ir kurstė D. G. prisidėti prie nusikalstamos veikos, prašė I. B. surasti asmenis, kurie galėtų pagrobti Č. namuose laikomus
pinigus. D. J. atliko ne tik nusikaltimo padėjėjo (BK 24
str. 6 d.), bet ir nusikaltimo kurstytojo (BK 24 str. 5 d.) vaidmenį, nors už
kurstymą nuteistas nebuvo. D. J. buvo žinoma, kad I. B. turi ryšių su plėšimais užsiimančia grupuote, apie tai
prasitarė D. G.. Kad D. J. į kaltę
nebuvo inkriminuota jo apeliaciniame skunde minima veika, numatyta BK 24 str. 6
d., paneigia kaltinamojo akto turinys (t. 6, b. l. 175–183). Nuteistųjų S. S., A. R., V. M., A. M. apeliaciniuose
skunduose teigiama, kad teismas jų nusikalstamus veiksmus kaip padarytus
dalyvaujant organizuotoje grupėje pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 3 d.
kvalifikavo nepagrįstai, nes nuteistieji ruošėsi padaryti slaptą vagystę grupe
iš anksto susitarusių asmenų, bet ne plėšimą.
Iš S. S. parodymų,
duotų ikiteisminio tyrimo metu, matyti, jog dalyvauti senyvo amžiaus moters
turto grobime jam pasiūlė nuteistasis V. M., o pats S. S. tą patį pasiūlė A. M.. Iš S. S. parodymų turinio matyti, kad buvo ruoštasi ne
vagystei, bet plėšimui, kad iš nukentėjusiųjų Č. seifo buvo pagrobta 50000
litų, kad V. M. padalijo pinigus visiems plėšime
dalyvavusiems asmenims (t. 3, b. l. 162–163, 164–168, 188, 190). Iš S. S. parodymų ikiteisminio tyrimo teisėjui matyti (t. 3, b.
l. 182–183), kad jis, A. R., A. M.,
V. M., kiti bendrininkai ir kitų nusikaltimų padarymo
metu į butus braudavosi nepaisydami to, ar bus juose kokių nors asmenų, veidus
slėpdavo kaukėmis, o pagrobtu turtu dalijosi ne visada, kai kada pasitenkindavo
tuo, ką kiekvienam pavykdavo surasti ir pagrobti (t. 3, b. l. 162–163,
164–168, 182–183, 188, 190). Ir teisiamajame posėdyje S. S. parodė
(t. 8, b. l. 45–46), jog nukentėjusiųjų Č. turto grobimui buvo iš anksto
kruopščiai ruošiamasi. Tam tikslui buvo suburtas reikiamas asmenų skaičius, V. M. suteikė visą reikalingą nusikaltimui padaryti
informaciją apie pinigus, namą, namo šeimininkus, iš anksto buvo apžiūrėta
nusikaltimo padarymo vieta ir įsibrovimo objektas – Č. gyvenamasis namas. S. S. parodė, jog V. M. duomenimis, Č.
name galėjo būti apie 100000 litų. Tai žymiai didesnė pinigų suma negu ta,
kurią A. R., V. M. ginčija apeliaciniuose
skunduose.
Stebėdami
Č. namą, matydami, kad šalia vyksta statybos, plėšime dalyvavusieji asmenys
negalėjo nesuprasti, kad dienos metu, neturint įrankių namo durims atrakinti,
nesukeliant triukšmo ir įtarimų pašaliniams asmenims, slapta į gyvenamąjį namą
patekti neįmanoma ar bent sudėtinga. Plėšime dalyvavusiems asmenims buvo žinoma
ir apie namo gyventojus. Jie matė, kad prie namo stovi A. Č. automobilis,
matė, kada jis nuvažiavo, suprato, kad name liko D. Č.,
jos anūkė, apie kurią nukentėjusiajai įsibrovę į namą asmenys priminė (t. 7, b.
l. 80–82), todėl neįmanoma nesuprasti, kad buvo ruošiamasi plėšimui, o ne
vagystei. Jokių įrankių, kurie būtų galėję padėti patekti slapta į namą,
plėšikai neturėjo. Plėšikai į namą nesilaužė, bet paskambino durų skambučiu,
kad D. Č. jiems atidarytų. Tai, kad D.
Č. atidarius namo duris S. S., V.
M., A. J. nesutriko, veikė organizuotai, kiekvienas
atliko savo vaidmenį ir užduotį, nusikalstamų kėslų neatsisakė, taip pat patvirtina
ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu nustatytą faktą, kad
ruoštasi buvo ne vagystei, o plėšimui. Net ir žinant, kad Č. turi seifą, pinigams
užvaldyti to nepakako. Užpuolimo momentas buvo parinktas neatsitiktinai. D. Č. užpuolimas, priešingai negu tvirtinama V. M. apeliaciniame skunde, buvo numatytas iš anksto, nes D. Č. buvo reikalinga, ji galėjo pasakyti ir prievarta
verčiama pasakė, kur laikomas seifo raktas. Iš bylos aplinkybių,
nukentėjusiosios D. Č. parodymų matyti, kad seifo rakto
slėpimo vietą nurodyti ji buvo priversta pavartojus ne tik fizinį, bet ir
psichologinį smurtą (nukentėjusiosios D. Č. parodymai –
t. 7, b. l. 80–82). Nuteistieji A. R., A.
M. plėšimo metu saugojo, kad S. S., A.
J., V. M., kurie turėjo įsibrauti ir įsibrovė į Č.
gyvenamąjį namą, netikėtai neužkluptų policija. Nors šie nuteistieji tvirtino,
kad vaidmenimis nesiskirstė, planavo tik vagystę, o ne plėšimą, tačiau ir iš
teisiamajame posėdyje duotų parodymų matyti, jog pasitarime dėl Č. turto užvaldymo
dalyvavo, ir suprasdami vienas kitą, įvertindami savo tos dienos galimybes nusprendė,
kas turi likti saugoti, o kas brautis į gyvenamąjį namą (t. 8, b. l. 45–48).
Byloje duomenų, kurie patvirtintų, kad planuojama buvo padaryti vagystę, o ne
plėšimą, išskyrus kai kurių nuteistųjų parodymus, nėra. A. R. ir
A. M. buvo pasiruošę plėšimui. Šių nuteistųjų elgesys
vykdant nusikalstamą sumanymą duoda pagrindą daryti išvadą, kad jie sutiko apsaugoti
nuo bet kokio trukdymo ir pašalinio įsikišimo bet kuriuos į namą įsibrovusių
bendrininkų veiksmus. Diskusijos apie nuteistojo A. R. apeliaciniame
skunde užsimintą vykdytojų ekscesą turėtų pagrindą, jei D. Č.
užpuolusių asmenų grasinimai atimti jos gyvybę (t. 1, b. l. 76, t. 7, b. l.
80) būtų buvę įvykdyti, o susitarimai padaryti plėšimą ar vagystę, kai buvo
siekiama byloje nustatytu būdu užvaldyti didelės vertės svetimą turtą, tokio
žymaus atotrūkio nuo aptartų susitarimų nusikaltimui padaryti neturėjo. Žymaus
skirtumo tarp šių dviejų nusikalstamų veikų pavojingumo neatspindi ir BK 178
str. 3 d., 180 str. 3 d. sankcijos. Apylinkės teismas nuteistųjų V. M., A. R., S. S.,
A. M. nusikalstamas veikas kaip plėšimą, įsibraunant į
gyvenamąją patalpą, kvalifikavo pagrįstai.
Tai,
kad nukentėjusiųjų Č. turtą užvaldė organizuota grupė, abejonių nekyla. Plėšime
dalyvavusieji asmenys vieni kitus pažinojo. Kas buvo mažiau žinomas ar kuriam
reikėjo išsamesnės informacijos apie rengiamą nusikaltimą, turėjo progos
susipažinti ir reikiamą informaciją išgirsti susitikimo su V.
M., kuris plėšimui reikiamas žinias gavo iš nuteistojo I.
B., metu. Grupės nariai V. M., A. R.,
S. S., A. M. konkrečiam
nusikalstamam tikslui susibūrė neatsitiktinai. Pradžią tam padarė D. J., kuris per I. B. ieškojo, kas
galėtų įgyvendinti sumanymą apiplėšti Č.. I. B. tuo
reikalu susitiko su V. M., nors pažinojo ir kai kuriuos
kitus nuteistuosius. V. M. bei A. R.,
kaip plėšikai, buvo gerai žinomi ir policijai (t. 2, b. l. 135). Jau iš D. J. kreipimosi į I. B., o šio į V. M. buvo galima suprasti, kad plėšimui dienos metu
padaryti reikės ne vieno, o grupės asmenų. D. J. D. G. sakė, kad nusikaltimą darys „Belo“ žmonės. Toks
pasakymas reiškia, kad ir pats D. J. suprato, kad
nusikaltimą padarys organizuota grupuotė. Kaip matyti iš nuteistojo V. M. parodymų teisiamajame posėdyje, tam reikalui pas jį
atvažiavo draugai (t. 8, b. l. 47). Paruošiamieji darbai prieš plėšimą,
kiekvieno veiksmai plėšimo metu, pasirinktas nusikaltimo padarymo laikas,
sugebėjimas išvengti pašalinių akių, trumpas laiko tarpas, per kurį
nusikaltimas buvo padarytas, pagrobto turto dydis, pinigų dalybos, per kurias
nebuvo užmiršti ir I. B., D. J., D. G., patvirtina, kad veikė vienas kito galimybes ir
sugebėjimus žinantys, praktinės patirties turintys organizuotos grupės nariai.
Lietuvos Respublikos BK 25 straipsnio 3 dalis organizuotą grupę apibrėžia kaip
bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje dviejų ar daugiau asmenų susitarimą
daryti kelis nusikaltimus arba vieną sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas
grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi
skirtingą vaidmenį. Už plėšimo padarymą organizuota grupe, susitarimu padaryti
sunkų nusikaltimą (BK 11 str. 6 d.) nuteisti V. M., S. S., A. R., A. M.,
D. J. apkaltinti pagrįstai, kiekvienas nusikaltimo
padaryme dalyvavęs savo užduotį atliko, o tai, kam daugiau pastangų atsiėjo tam
susitarimui pasiekti, užduotims ar vaidmenims pasiskirstyti ir atlikti, esminės
įtakos galutiniam rezultatui ir veikos kvalifikacijai neturėjo.
Pagrindo
abejoti tuo, kad iš nukentėjusiųjų Č. buvo pagrobta ne mažiau kaip 50000 litų,
nėra. Iš D. G., nukentėjusiųjų A. Č.,
D. Č. parodymų žinoma, kad jie namuose didelę pinigų sumą
turėdavo, buvo pinigų paskolinę ir D. G., o 2004 m.
spalio 28 d. A. Č. už parduotą Klaipėdoje butą buvo gavęs
per 52000 litų (t. 8, b. l. 153–155). Nukentėjusioji D. Č. teisiamajame
posėdyje parodė, jog tikslios seife buvusios pinigų sumos nežinojo, nes
piniginius reikalus tvarkė jos vyras A. Č. (t. 7, b. l.
81). Nuteistasis I. B. parodė, kad po plėšimo V. M. jam davė 5000 litų (t. 8, b. l. 45). S.
S. parodė, kad pinigus iš nukentėjusiųjų seifo paėmė V.
M.. S. S. jis davė 7000 litų (t. 8, b. l. 46). V. M. parodė, kad I. B. jam minėjo
100000-150000 litų, tačiau seife rado apie 50000 litų, tikslios sumos nežino.
Pinigai buvo surišti į vieną pakelį. V. M. sau lyg ir pasiėmė
7000 litų, I. B., kuris norėjo gauti atitinkamą procentą
nuo pagrobtos sumos, davė 5000 litų, kitiems padalijo po lygiai (t. 8, b. l.
47–48). Ikiteisminio tyrimo metu V. M. neabejodamas
patvirtino, jog seife rado 50000 litų, daugiau nieko neėmė. 5000 litų atidavė I. B., o likusius 45000 litų pasidalijo po lygiai su kitais
– po 9000 litų (t. 2, b. l. 160–165). Ikiteisminio tyrimo teisėjui I. B. parodė, kad seife rado apie 45000–50000 litų, nuo tos
sumos vieną procentą – 5000 litų – davė I. B. (t. 2, b.
l. 167–168). A. R. parodė, kad gautos pinigų sumos neprisimena
(t. 8, b. l. 46). A. M. parodė, kad gavo apie 7000 litų
(t. 8, b. l. 47). Netikėti nukentėjusiojo A. Č. sąžiningumu
ir jo parodymais, kad iš seifo plėšimo metu buvo pagrobta 50000 litų, nėra
pagrindo. Nukentėjusiojo parodymais, seife buvo ir aukso, bet plėšikai jo
nepagrobė, nukentėjusysis nuteistųjų neapkalbėjo. Todėl laikytina, kad įrodyta,
jog plėšimo metu iš nukentėjusiųjų Č. buvo pagrobta 50000 litų, o ne mažesnė
suma.
Apibendrinant
būtina pripažinti, kad nuteistojo D. G. nusikalstama veika
pagal Lietuvos Respublikos BK 189 str. 1 d., nuteistojo D. J.
nusikalstama veika pagal BK 24 str. 6 d., 180 str. 3 d., nuteistųjų V. M., A. R., S. S.,
A. M. nusikalstamos veikos pagal BK 180 str. 3 d.
kvalifikuotos teisingai.
D. J. ir I. B., kuris nuosprendžio
neskundė, nusikalstamos veikos kvalifikuotos dar ir pagal Lietuvos Respublikos
BK 189 str. 1 d. Ši papildoma kvalifikacija nepagrįsta. D. J.
ir I. B. informaciją apie plėšimo dalyką, numatyto
pagrobti turto savininkus organizuotai grupei per nuteistąjį V.
M. teikė turėdami savanaudišką tikslą – gauti turtinę naudą. Už gautą
informaciją jiems buvo atsilyginta pagrobtais iš nukentėjusiųjų pinigais. D. J. atliko nusikaltimo bendrininko – padėjėjo (BK 24 str.
6 d., 180 str. 3 d.) vaidmenį, o I. B. – kurstytojo,
padėjėjo (BK 24 str. 5, 6 dalys, 180 str. 3 d.) vaidmenis, ir už tai jiems buvo
atlyginta. Abu gavo tai, ko iš plėšimo tikėjosi. Bendrininkavimas plėšime šiuo
atveju veikos, numatytos BK 189 str. 1 d., sudėtį apėmė. Kaltinti šiuos
nuteistuosius papildomai pagal BK 189 str. 1 d. už tai, kad jie paėmė piniginį
atlygį žinodami, kad pinigai gauti plėšimo būdu, nėra jokio pagrindo. D. J., o vadovaujantis BPK 320 straipsnio 5 dalimi ir I. B., kuris nuosprendžio neskundė, pagal Lietuvos
Respublikos BK 189 str. 1 d. išteisintini, nenustačius, kad jie tą nusikalstamą
veiką padarė, o nuosprendis dėl tos dalies keistinas (BPK 328 str. 1 p.).
Dėl bausmių
Skirdamas
bausmę D. G., teismas jo atsakomybę lengvinančių ar
sunkinančių aplinkybių nenustatė (pagal LR BK 24 str. 6 d., 180 str. 3 d.
išteisino, neįrodžius jo dalyvavimo šio nusikaltimo padaryme), o D. J., I. B. atsakomybę sunkinančia
aplinkybe pripažino tai, kad nusikalstamą veiką jie padarė veikdami bendrininkų
grupe. Kaltinamajame akte D. J. ir I.
B. atsakomybę sunkinančia aplinkybe buvo laikoma tai, kad jie kažkurias
nusikalstamas veikas (kaltinamajame akte vartojami vienaskaitos linksniai)
padarė organizuota grupe (t. 6, b. l. 176–177). Apylinkės teismo nuosprendyje
apie sunkinančios atsakomybę aplinkybės (BK 60 str. 1 d. 1 p.) priskyrimą
konkrečioms D. J., I. B. veikoms
duomenų nėra, nenurodyti pagrindai ir motyvai tokiam sprendimui priimti (t. 8,
b. l. 85). Apylinkės teismo išvada, kad D. J. nusikaltimo
padaryme tiesiogiai nedalyvavo, nusikalto veikdamas bendrininkų grupe (t. 8, b.
l. 85), prieštarauja nustatytoms bylos aplinkybėms, kad jis ir kiti nuteisti
pagal BK 180 str. 3 d. asmenys veikė organizuota grupe, todėl laikyti D. J. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad jis veikė
bendrininkų grupe, nėra pagrindo. Ši D. J. atsakomybę
sunkinanti aplinkybė naikintina, o apylinkės teismo nuosprendis dėl tos dalies
keistinas (BPK 328 str. 1 p.). D. J. teikiama informacija
padėjo organizuotos grupės nariams, kurstė D. G., I. B., kurį pažinojo kaip turintį asmenų, tinkamų
nusikaltimui padaryti, pagrobti svetimą turtą. Laikoma, kad D.
J. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į tai ir
kitus nuosprendyje paminėtus bausmės skyrimo pagrindus (BK 54 str. 2 d.),
nesutikti su teismo D. J. pagal BK 24 str. 6 d., 180 str.
3 d. paskirtu bausmės dydžiu, kuris yra žymiai mažesnis už sankcijoje numatytą
bausmės vidurkį, nėra pagrindo. Skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinus
su Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. rugpjūčio 4 d. nuosprendžiu paskirta
bausme, D. J. prie 2006-08-04 nuosprendžiu paskirtos
bausmės pridėti tik vieneri metai laisvės atėmimo iš pagal BK 24 str. 6 d., 180
str. 3 d. paskirtos trejų metų laisvės atėmimo bausmės. D. J. apeliaciniame skunde priekaištaujama, kad I. B. teismas skyrė švelnesnę bausmę todėl, kad I. B. D. J. apkalbėjo, tačiau, kaip
matyti iš apylinkės teismo nuosprendyje aptartų pagrindų bausmei skirti (t. 8,
b. l. 85), žymiai švelnesnę bausmę I. B. teismas skyrė
ne už apkalbas, bet nustatęs atsakomybę lengvinančių aplinkybių (BK 59 str. 1
d. 2 p., 3 p.) ir pritaikęs Lietuvos Respublikos BK 62 straipsnio nuostatas. Sunkinanti
atsakomybę aplinkybė – nusikalstamos veikos padarymas bendrininkų grupe (BK 60
str. 1 d. 1 p.) – I. B. priskirta nepagrįstai, todėl
naikintina (BPK 320 str. 5 d.).
Lietuvos
Respublikos BK 189 str. 1 d. numato ne tik laisvės atėmimo, bet ir švelnesnes
bausmių rūšis. D. G. apeliaciniame skunde svarstoma
galimybė ir dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės paskyrimu D. G., tačiau skundo rezoliucinėje dalyje samprotavimai
prašymu skirti švelnesnę bausmės rūšį netapo, prašoma tik vieno – D. G. išteisinti. Tuo kolegijos teisė svarstyti kitokios
bausmės skyrimą D. G. suvaržoma, nes šiuo atveju apeliacinio
skundo ribų (BPK 320 str. 3 d.) viršijimas neleistinas. Atsižvelgiant
į tai, kad D. G. nusikalstama veika, už kurią jis
nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padaryta iki priimant Klaipėdos miesto
apylinkės teismo 2005 m. spalio 6 d. nuosprendį, tuo nuosprendžiu paskirta
bausmė atlikta (t. 5, b. l. 65), D. G. teistu
nelaikytinas, ir tai nuosprendyje apylinkės teismas nurodė (t. 8, b. l. 85). Nuteistojo
D. G. apeliaciniame skunde akcentuojamas teistumo išnykimo
klausimas visokeriopo asmens pavojingumo neatskleidžia, kur kas reikšmingesnė
nusikaltusį asmenį charakterizuojanti aplinkybė yra ta, ar jis anksčiau atliko
bausmę laisvės atėmimo vietose, ar buvo bandyta jį pataisyti bausmės vykdymą
atidedant ar atleidžiant nuo bausmės ar nuo baudžiamosios atsakomybės (BK
36–40, 75–79 straipsniai), ar tų priemonių taikymas turėjo teigiamos įtakos
vėlesniam to asmens elgesiui. Nors nuosprendyje laisvės atėmimo bausmės rūšies
paskyrimas D. G. nemotyvuotas (BK 55 str.), įvertinus
nuosprendyje paminėtus bausmės skyrimo D. G. pagrindus
(BK 54 str.), atsižvelgiant į tai, kad nusikaltimą, už kurį D.
G. nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, jis padarė po kitų nusikaltimų, už
kuriuos Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005-10-06 nuosprendžiu buvo
nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d., 223 str. 1 d.,
skundžiamu nuosprendžiu paskirtoji bausmės rūšis ir dydis yra teisingi,
atsižvelgiant į apeliaciniame skunde išsakytas prielaidas bausmei švelninti ar
vadovaujantis BPK 320 str. 5 d., D. G. galutinė bausmė
nekeistina. Skirdamas
bausmes V. M., A. R., S. S., A. M. pagal Lietuvos
Respublikos BK 180 str. 3 d., apylinkės teismas jų atsakomybę sunkinančia
aplinkybe laikė veikos padarymą organizuota grupe (BK 60 str. 1 d. 2 p.).
Tačiau veikos padarymas organizuota grupe atsakomybę sunkinančia aplinkybe
pripažinta negali būti, nes BK 180 straipsnio 3 dalyje, pagal kurią nuteisti
paminėti asmenys, ši aplinkybė įeina į nusikalstamos veikos sudėtį, yra
nusikalstamą veiką kvalifikuojanti aplinkybė (tas, kas apiplėšė dalyvaudamas
organizuotoje grupėje – BK 180 str. 3 d.). Ši aplinkybė atsakomybę sunkinančia V. M., A. R., S. S.,
A. M. pripažinta nepagrįstai, todėl naikintina, apylinkės
teismo nuosprendis dėl to keičiamas (BPK 328 str. 1 p.). Nesant kitų atsakomybę
sunkinančių aplinkybių, laikytina, jog šių nuteistųjų atsakomybę sunkinančių
aplinkybių nenustatyta.
Atsižvelgiant
į nuosprendyje paminėtus pagrindus bausmei skirti (t. 8, b. l. 85), laikant,
kad nustatyta, jog nuteistojo V. M. atsakomybę
sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatyta, atsižvelgiant į V. M., kaip nusikaltimo vykdytojo, itin aktyvų vaidmenį
įsibraunant į Č. gyvenamąjį namą, nuteistuosius nusikaltimui padaryti subūrusį
asmenį, nors už organizatoriaus vaidmenį nenuteistas (reikalingus duomenis
apie plėšimui tinkamą objektą I. B. perdavė ne kam nors
kitam, bet V. M.), bent dalies padarytos žalos V. M. neatlygino, todėl jam teismo paskirta mažesnė negu BK
183 str. 3 d. sankcijos vidurkis bausmė nėra aiškiai per griežta, todėl
nemažintina. Jokių V. M. nuopelnų dėl to, kad jis
ikiteisminio tyrimo metu parodymus davė vienas iš pirmųjų (bet ne pirmas),
nėra. Nukentėjusioji D. Č. V. M. kaip
vieną iš plėšikų atpažino iš nuotraukų pirmuoju, o vėliau V.
M. atpažino ir tarp parodytų atpažinti asmenų (t. 1, b. l. 79–88, 89–93, t.
7, b. l. 81, t. 8, b. l. 57–58). Tokių parodymų, iš kurių būtų galima daryti
išvadą, jog V. M. prisipažino kaltu visiškai ir
nuoširdžiai gailėjosi arba padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką ar joje
dalyvavusius asmenis, ir tai būtų galima laikyti atsakomybę lengvinančia
aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 2 p.), byloje nėra. Tai, perduodant bylą teismui, nurodyta
ir kaltinamajame akte (t. 6, b. l. 177–178).
Skiriant
bausmes A. M. ir S. S. į jų
atsakomybę lengvinančias aplinkybes teismas atsižvelgė, atsižvelgė ir į tai,
kad šie nuteistieji dalį padarytos žalos nukentėjusiesiems atlygino: S. S. – 2400 litų, A. M. – 4000 litų
(t. 7, b. l. 62, 63, t. 8, b. l. 38, 85, 87). Atsižvelgiant į aktyvų S. S. vaidmenį nusikaltimo padaryme (brovėsi į
nukentėjusiųjų namą), atsižvelgiant į nuosprendyje paminėtus bausmės skyrimo
pagrindus, atsižvelgiant į tai, kad jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių
nenustatyta, teismo paskirta už plėšimą žymiai mažesnė negu BK 180 str. 3 d.
sankcijos vidurkis bausmė nėra aiškiai per griežta, todėl nemažintina, o
galutinė subendrinta bausmė yra didesnė dėl už plėšimą paskirtos bausmės subendrinimo
su Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo 2006-12-11 nuosprendžiu paskirta,
bet neatlikta bausme. A. M., atsižvelgiant į tai, kad
pats į nukentėjusiųjų namą nesibrovė, saugojo kitus tą dariusius bendrininkus,
atsižvelgiant į atlygintos nukentėjusiesiems žalos dydį, nusikaltimą padariusių
bendrininkų įvardijimą, nenustačius jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių,
atsižvelgiant į kitus nuosprendyje paminėtus bausmės skyrimo pagrindus,
paskirta minimali BK 180 str. 3 d. numatyta bausmė, ją dar daugiau mažinti nėra
pagrindo.
A. R., kurio kaip ir A. M. vaidmuo
pasireiškė pasyvesne užduotimi – bendrininkų saugojimu, paskirta tokia pat
bausmė kaip už žymiai aktyvesnius veiksmus nuteistam S. S.,
o už tokius pat veiksmus A. M. paskirtą bausmę savo
dydžiu viršija dvigubai. Suprantama, kad švelnesnių bausmių skyrimą S. S., A. M. lėmė lengvinančių jų atsakomybę
aplinkybių buvimas, A. R. atsakomybę lengvinančių ar
sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nuosprendyje paminėta, jog A.
R. yra buvęs baustas už administracinės teisės pažeidimus (2006 m. nedeklaravo
gyvenamosios vietos, pažeidė Kelių eismo taisykles, t. 6, b. l. 48–49), buvo
teistas, bet teistumas išnykęs, o kokių nors kitokių aplinkybių, galinčių
esmingai nulemti bausmės dydį, nuosprendyje nenurodyta. A. R. kaltu
prisipažino iš dalies (t. 8, b. l. 81–82). Apylinkės teismo nuosprendžio dalis dėl
aiškiai per griežtos bausmės paskyrimo A. R. keistina. Atsižvelgiant
į A. R. ir kitų nuteistųjų vaidmenį plėšimo padaryme,
apylinkės teismo nuosprendyje paminėtus A. R. bausmės
skyrimo pagrindus, šio nuteistojo bendrininkams paskirtų bausmių dydžius, A. R. paskirta bausmė mažintina, jam skirtina mažesnė bausmė negu
S. S. ir didesnė negu A. M. paskirtos
bausmės. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326
str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p., 2 p., kolegija
n
u s p r e n d ž i a :
Klaipėdos
miesto apylinkės teismo 2008 m. balandžio 22 d. nuosprendį pakeisti ir priimti
nuosprendį:
nuosprendžio
dalį, kuria D. J. ir I. B. nuteisti
pagal Lietuvos Respublikos BK 189 str. 1 d., panaikinti, D.
J., I. B. pagal Lietuvos Respublikos BK 189 str. 1 d.
išteisinti, nenustačius, kad jie tokią veiką padarė (BPK 303 str. 5 d. 1 p.);
nuosprendžio dalį, kuria nuteistųjų D. J., I. B. atsakomybę sunkinančia
aplinkybe pripažinta tai, kad jie veikė bendrininkų grupe (BK 60 str. 1 d. 1
p.), o nuteistųjų V. M., A. R.,
S. S., A. M. atsakomybę sunkinančia
aplinkybe pripažinta veikos padarymas organizuota grupe (BK 60 str. 1 d. 2 p.),
panaikinti;
A. R. pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 3 d. paskirtą
bausmę sumažinti, paskirti trejus metus laisvės atėmimo, bausmę atliekant
pataisos namuose.
Kitą
nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Nuteistojo
A. G. apeliacinį skundą atmesti.
Kolegijos
pirmininkas Stasys
Valužis
Teisėjai
Violeta Miliuvienė
Remigijus Preikšaitis