R. G. mušdamas savo šeimos narį nežymiai jį sužalojo:
jis, 2024 m. gruodžio 6 d., apie 02.30 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 2,12 promilių neblaivumas, kilusio konflikto metu, tyčia vieną kartą rankos kumščiu sudavė sugyventinei M. J. į dešinės pusės veido sritį, padarydamas jai netaisyklingos formos poodinę kraujosruvą dešinės akies abiejose vokuose ir dešiniame skruoste ir taip mušdamas nežymiai sužalojo savo šeimos narį.
Iš įtariamojo R. G. parodymų nustatyta, kad jis kaltę pripažino visiškai, dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi ir parodė, kad įvykio aplinkybių nebeprisimena, nes buvo gerokai išgėręs. Atsimena, kad įvykio dieną buvo išvažiavęs pas kaimyną su dviračiu į sodus. Ten būdami vartojo alkoholinius gėrimus – alų; išgėrė 8 butelius, l litro talpos, alaus. Grįžo namo, susipyko su sugyventine M. J.. Kadangi sugyventinė konflikto metu kažkam skambino, jis norėjo atimti jos mobiliojo ryšio telefoną, bet jo atimti nepavyko. Atsimena, kad sugyventinei sudavė ranka į veidą. Po smūgio sugyventinė vėl paskambino savo mobiliojo ryšio telefonu, o jis laukė, kada atvažiuos policijos pareigūnai. Kadangi įvykio metu buvo stipriai neblaivus, elgėsi kaip nesavas. Blaivas jis taip nebūtų pasielgęs, gailisi, kad mušė savo sugyventinę. Jaučia didelę gėdą, kad šitaip pasielgė su moterimi, yra pasibaisėjęs tokiu savo elgesiu, jos atsiprašys, nori toliau gyventi kartu, pasižada mažiau vartoti alkoholinių gėrimų (b. l. 78-81).
Iš 2024 m. gruodžio 6 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo nustatyta, kad pareiškėja M. J. pranešė ir parodė, kad 2024 m. gruodžio 6 d., apie 01.00 val., sugyventinis R. G. grįžo į namus, adresu (duomenys neskelbtini). Iškart suprato, kad jis yra neblaivus. Jis pradėjo kelti konfliktus, ant jos pulti, šaukti ir kaltinti, kad ji kažkur valkatauja. Ji bandė vyrą nuvaryti miegoti, tačiau jis nesiliovė jos įžeidinėjęs. Suskambus jos mobilaus ryšio telefonui, jis pradėjo agresyviai elgtis, atėmė jos telefoną; norėdama jį atsiimti, jie susistumdė. Vėliau pasiėmė telefoną ir perskambino dukrai. R. išgirdo, kaip ji kalba su dukra, vėl pradėjo rėkti. Jai baigus pokalbį, jis staiga pakilo ir priėjęs prie jos vieną kartą rankos kumščiu trenkė į veidą. Nuo smūgio jai aptemo akyse, labai suskaudo dešinę veido pusę, sąmonės praradusi nebuvo, tačiau iš karto pastebėjo, kaip mėlynuoja jos dešinioji akis. Dėl tokių sugyventinio veiksmų nedelsiant iškvietė pareigūnus. Vyras girdėjo, kaip ji kvietėsi pagalbą, tačiau toliau ant jos puolė, grasino bei įžeidinėjo. Vyras smurtavo pirmą kartą, anksčiau pykdavosi, tačiau nesimušdavo. Dėl įvykio teko kviesti medikus, nes labai skaudėjo veidą (b. l. 1-6).??
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji M. J. papildomai parodė, kad kartu su R. G. gyvena apie 8 metus. Per visą šį laikotarpį R. G. nebuvo prieš ją smurtavęs. R. G. elgesys dažniausiai pasikeičia, kuomet jis būna pavartojęs alkoholinių gėrimų. Įvykio naktį sugyventinis grįžo neblaivus namo, vos įėjęs pro namo duris iškart pradėjo konfliktuoti, agresyviai šnekėti, šaukti, ji su juo taip pat ginčijosi. Ji nuspėjo, kad gali įvykti nelaimė, todėl konflikto metu paskambino savo dukrai D. J. ir prašė jos būti „ant ryšio“. Vėliau jai dukra pati skambino į mobilųjį telefoną. Ji norėjo atsiliepti, o R. G. neleido. Jai pavyko išsaugoti telefoną savo rankoje, po ko išėjo į virtuvę kalbėtis su dukra. Baigus kalbėti telefonu, gavo nuo R. G. smūgį į dešinę akį, iškart prasidėjo veido dalies aplink akį tinimas. (b. l. 44-47).
Iš 2024 m. gruodžio 6 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo nustatyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) (b. l. 1-6, 16-21).
Iš BIRT ataskaitų žiūryklės (ROIK: 0124000753573) nustatyta, kad 2024 m. gruodžio 6 d., 02.43 val., M. J. pranešė, kad namuose, (duomenys neskelbtini), prieš kelias minutes neblaivus sugyventinis smogė ranka jai į veidą, sužeidė akį (b. l. 7-10).
Iš 2024 m. gruodžio 6 d. Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos r. PK RS tyrėjos L. B. tarnybinio pranešimo dėl įvykio aplinkybių nustatyta, kad 2024 m. gruodžio 6 d. dirbant kartu su RS tyrėja D. M. ekipaže „2006“ apie 02.30 val. iš Klaipėdos OVS budėtojo buvo gautas pranešimas apie smurtą artimoje aplinkoje adresu: (duomenys neskelbtini). Nuvykus nurodytu adresu pasitiko pranešėja M. J., kuri nurodė, kad tarp jos ir neblaivaus sugyventinio R. G., kuriam alkotesteriu nustatytas 2,12 promilių neblaivumas, įvyko konfliktas, kurio metu jis vieną kartą rankos kumščiu trenkė jai į dešinę veido pusę, taip sukeldamas fizinį skausmą. Apžiūrėjus pranešėją matėsi patinusi veido dešinioji pusė, visa dešinė akis buvo mėlyna, bendraujant su pranešėja akis mėlynavo vis labiau. Į Įvykio vietą buvo iškviesta GMP, kuri apžiūrėjo moterį, tačiau ši vykti į gydymo įstaigą atsisakė. Bendraujant su vyru, šis elgėsi agresyviai, pareigūnų akivaizdoje įžeidinėjo moterį, grasino jai, kad išvarys iš namų. Vyras buvo sulaikytas ir uždarytas į tarnybinio automobilio laikino sulaikymo kamerą (b. l. 32-33).
Iš 2024 m. gruodžio 9 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo peržiūrėti policijos pareigūnų „body“ kameromis daryti vaizdo ir garso įrašai, kuriuose užfiksuota, kaip policijos pareigūnai atvyksta į įvykio vietą, adresu (duomenys neskelbtini), juos M. J.. Užėję į namo vidų policijos pareigūnai prieina prie R. G., kuris vizualiai atrodo neblaivus, nerišliai kalbantis ir sunkiai reiškiantis mintis, nesugeba atsakyti į pareigūnų klausimus. Vėliau jis įsodinamas į policijos pareigūnų tarnybinio automobilio laikino sulaikymo kamerą, jam alkotesteriu nustatomas 2,12 promilių neblaivumas. Taip pat matyti, kaip policijos pareigūnė bendrauja su M. J., kuri nurodo, kad sugyventinis parėjo namo, pradėjo triukšmauti, šiek tiek apsistumdė, mėtė jos mobiliojo ryšio telefoną. Po to pradėjo jai grasinti, kad iškvies jai policiją ir kažkuriuo momentu, kuomet ji stovėjo prie pečiaus, sugyventinis jai rankos mostu trenkė į veidą. Sąmonės nebuvo praradusi, tik iškarto pradėjo spengti galvą. Policijos pareigūnė tarnybiniu telefonu užfiksuoja nukentėjusiosios sužalojimus. Alkotesteriu nustatyta, kad M. J. yra blaivi (b. l. 22-25).
Iš 2024 m. gruodžio 6 d. asmens apžiūros protokolo ir jo priedų nustatyta, kad apžiūrint M. J. veidą, ties dešine akimi matomas patinimas bei kraujosruva (b. l. 26-31).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvados Nr. G 1112/2024 (03) nustatyta, kad M. J. padaryta netaisyklingos formos poodinė kraujosruva dešinės akies abiejuose vokuose ir dešiniame skruoste, padaryta ne mažiau kaip nuo vieno tiesioginio trauminio kontakto su kietu buku, ribotą paviršių turinčiu daiktu paveikus dešinės akies ir dešinio skruosto sritį, kas neprieštarauja užduotyje nurodytoms įvykio aplinkybėms ir atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą (b. l. 38-39).
Išanalizavęs ir įvertinęs byloje surinktų ir aptartų duomenų visumą, teismas pripažįsta, kad yra įrodyta, jog kaltinamasis R. G., smurtaudamas prieš savo šeimos narį – sugyventinę M. J., sukėlė jai fizinį skausmą ir nežymų sveikatos sutrikdymą. Greta kaltinamojo prisipažinimo ir parodymų, jo kaltė padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, patvirtinama ir kitais byloje surinktais ir anksčiau aptartais įrodymais.
Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Kaltinamasis R. G. padarė vieną nesunkų tyčinį smurtinį nusikaltimą prieš savo šeimos narį – sugyventinę. Kaltinamasis neteistas (teistumas išnykęs), per pastaruosius penkerius metus du kartus baustas administracine tvarka, paskirtų baudų nesumokėjęs; yra nedirbantis, registruojasi Užimtumo tarnyboje, turi nuolatinę gyvenamąją vietą. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas); atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, jog kaltinamasis šią nusikaltimą padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nes tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas, įvertinęs padarytą nusikalstamą veiką, jos padarymo aplinkybes, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, nustatytą jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, sprendžia, jog BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą ir prokurorės pareiškime siūlomą bausmės rūšį – laisvės apribojimą (BK 48 straipsnis), vietoje intensyvios priežiūros skiriant įpareigojimus, tikintis, kad tai teigiamai paveiks jo elgesį bei skatins nenusikalsti.
Kadangi kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, jam skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu ( BK 64¹ straipsnis).
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 722 straipsniu, R. G. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančioje programoje.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas
n u s p r e n d ž i a :
R. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant jį visą bausmės vykdymo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Socialinių reikalų ir darbo ministerijos bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (įskaitant ir alkoholį).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. G. paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant jį visą bausmės vykdymo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Socialinių reikalų ir darbo ministerijos bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (įskaitant ir alkoholį).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti R. G. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2024 m. gruodžio 6 d. 03.00 val. iki 2024 m. gruodžio 6 d. 14.03 val. (1 parą), prilyginant jį dviem laisvės apribojimo dienoms.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 722 straipsniu, R. G. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančioje programoje, įpareigojant šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per 9 mėnesių laikotarpį nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, išklausant visą vieną programų ciklą.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti pradėjus vykdyti bausmę.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstami veikai tirti ir nagrinėti – policijos pareigūnų „body“ kamerų iš įvykio vietos garso ir vaizdo įrašus, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje (IBPS).
Išaiškinti kaltinamajam, kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per 14 (keturiolika) dienų nuo šio dokumento nuorašo gavimo jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.
Teisėja Jurgita Grigonienė