Civilinė byla Nr. e2S-1683-661/2021

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-40653-2018-8

Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

3.3.4.1; 3.3.2.5

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. birželio 17 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėjas Alvydas Barkauskas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo (atsakovo) D. J. (D. J.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo (atsakovo) D. J. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-378-918/2020 pagal ieškovo P. S. (P. S.) ieškinį atsakovui D. J. dėl savininko teisių gynimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, 395-oji garažų statybos ir eksploatavimo bendrija,

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1.       Pareiškėjas (atsakovas) 2021 m. vasario 15 d. teismui pateikė prašymą, kuriuo prašė: atnaujinti terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti; atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-378-918/2020 pagal ieškovo P. S. ieškinį atsakovui D. J. dėl savininko teisių gynimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, 395-oji garažų statybos ir eksploatavimo bendrija; pakeisti 2020 m. sausio 31 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-378-918/2020.

2.       Nurodė, kad:

2.1.                      Prašomoje atnaujinti civilinėje byloje ieškovas P. S. pateikė ieškinį, kuriuo prašė įpareigoti D. J. pašalinti kliūtis, trukdančias P. S. naudotis jam nuosavybės teise priklausančia negyvenamąja patalpa – garažu (boksu), esančiu adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, pagal jos tikslinę paskirtį – transporto priemonėms laikyti (remontuoti), atstatant negyvenamosios patalpos – garažo (bokso) matmenis pagal išplanavimą, kuris buvo patvirtintas pagal 1990 m. balandžio 10 d. ir 1995 m. vasario 7 d. Vilniaus miesto savivaldybės Urbanistikos ir architektūros skyriaus patvirtintą projektą bei yra atvaizduotas 1995 m. gegužės 25 d. pastato plano ALT–0,05 fragmente, t. y. sumažinant negyvenamosios patalpos – garažo (bokso, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, plotį iki 281 cm (vietoje esamų 445 cm) ir praplatinant bendrojo naudojimo koridorių ties garažais Nr. 13 ir 14 iki 682 cm (vietoje esamų 534 cm) bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.2.                      Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. sausio 31 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-378-918/2020 ieškinį atmetė. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. liepos 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-1353-275/2020 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 31 d. sprendimą panaikino ir ieškovo ieškinį patenkino – įpareigojo atsakovą D. J. nugriauti negyvenamosios patalpos – garažo (duomenys neskelbtini), sienas, sumažinant negyvenamosios patalpos – garažo bokso plotį iki 281 cm ir pastatyti garažo sieną bendrojo naudojimo koridoriuje, iki 682 cm koridoriaus pločio.

2.3.                      Pareiškėjo teigimu, apeliacinės instancijos teismas padarė esminį materialinės ir proceso teisės normų pažeidimą, nes netaikė 1964 m. CK 86 straipsnio (CK 1.125 straipsnio) ieškovo negatoriniam ieškiniui, netinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas reglamentuojančias įstatymų dėl statybos su nukrypimu nuo projekto teisinių pasekmių galiojimo laiko atžvilgiu (1964 m. CK 114 straipsnis, CK 4.103 straipsnis).

2.4.                      Pareiškėjas teikė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2A-1353-275/2020 peržiūrėjimo, kurį 2020 m. lapkričio 11 d. ir 2021 m. sausio 25 d. Atrankos kolegijos nutartimis buvo atsisakyta priimti. Dėl šios priežasties pareiškėjas praleido trijų mėnesių terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti ir prašo jį atnaujinti.

2.5.                      Prašyme dėl proceso atnaujinimo pareiškėjas nurodė atnaujinimo pagrindą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą – paaiškėjo esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Pirmosios instancijos teismas nesvarstė galimybės ieškovo reikalavimui taikyti ieškinio senaties termino, nors ieškovas buvo praleidęs ieškinio senaties terminą pagal 1964 m. CK 84 straipsnio nuostatas (3 metų terminą). Ieškovas garažą įsigijo 1996 m., galiojant 1964 m. CK, o ieškovas kreipėsi į teismą tik 2019 m., t. y. po 28 metų nuo garažo statybos.

2.6.                      Kita pareiškėjo nurodoma esminė naujai paaiškėjusi aplinkybė – pirmosios instancijos teismas nesiaiškino ir netaikė 1964 m. CK 114 straipsnio (CK 4.103 straipsnio) nuostatų, reglamentuojančių neteisėtos statybos teisinių pasekmių galiojimą laiko atžvilgiu, netinkamai vertino byloje nustatytas faktines aplinkybes, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos. Dėl ginčo garažo statybos teisėtumo turi būti sprendžiama pagal statybos teisinius santykius reglamentavusius teisės aktus, galiojusius šio statinio statybos metu. Apeliacinės instancijos teismas sankcijos atsakovui parinkimo nesiejo su statybos reikalavimų pažeidimo apimtimi ir nepagrįstai taikė griežčiausią sankciją – įpareigojimą nugriauti statinio sieną.

2.7.                      Pareiškėjas taip pat nurodė CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtintą atnaujinimo pagrindą – kai pirmosios instancijos sprendime yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida ir sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nesvarstė atsakovo prašymo taikyti ieškovo negatoriniam ieškiniui senaties terminą, nors toks būtinumas atsirado apeliacinės instancijos teisme.

3.       Ieškovas P. S. atsiliepimu į pareiškėjo prašymą prašė: atsisakyti atnaujinti procesą pagal pareiškėjo prašymą nesant proceso atnaujinimo pagrindų ir praleidus prašymo padavimo terminą; tuo atveju, jei procesas būtų atnaujintas – atmesti pareiškėjo prašymą dėl 2020 m. sausio 31 d. teismo sprendimo pakeitimo; priteisti iš pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

4.       Nurodė, kad :

4.1.                      Nėra pagrindo atnaujinti proceso CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu. Prašyme nėra nurodyta jokių esminę reikšmę turinčių faktinių aplinkybių, kurios būtų egzistavusios bylos nagrinėjimo metu, tačiau kurios nebuvo žinomos pareiškėjui. Atsakovas naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis nurodo patį apeliacinės instancijos teismo 2020 m. liepos 24 d. sprendimą. Atsakovas proceso atnaujinimo institutą supranta kaip alternatyvą kasacinei instancijai ir iš esmės prašyme dėl proceso atnaujinimo kelia ieškinio senatį reglamentuojančių teisės normų taikymo klausimą. Teismo sprendimo teisėtumo klausimai gali būti keliami tik instancine tvarka, tačiau ne per proceso atnaujinimo institutą. Atsakovas jau yra kreipęsis į kasacinį teismą, nurodydamas tuo pačius teisinius argumentus, tačiau Lietuvos Aukščiausias Teismas teisės taikymo taisyklių pažeidimų neįžvelgė ir teiktus kasacinius skundus atsisakė priimti.

4.2.                      Įstatymas nustato, kad ta naujai paaiškėjusi aplinkybė jau turi egzistuoti iki priimant sprendimą. Atsakovas teigia, kad pats apeliacinės instancijos teismo sprendimas yra ta naujai paaiškėjusi aplinkybė. Taigi, tiesiog objektyviai neįmanoma, kad aplinkybė – apeliacinės instancijos teismo sprendimas, būtų egzistavusi dar iki apeliacinės instancijos teismo bylos nagrinėjimo ir priimant sprendimą. Antra, naujai paaiškėjusi aplinkybė turi būti faktinė aplinkybė. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, nenurodė jokių naujų esminių faktinių aplinkybių, kurios tik po bylos išnagrinėjimo tapo žinomos dėl to, kad tokių įrodymų ar duomenų tiesiog nėra.

4.3.                      CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktas taikomas tada, kai nustatoma aiški teisės normos taikymo klaida, padaryta pirmosios instancijos teisme, ir teismo sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacijoje. Nagrinėjamu atveju procesinis sprendimas buvo peržiūrėtas apeliacine tvarka – Vilniaus apygardos teismas apeliacine tvarka peržiūrėjo pirmosios instancijos teismo sprendimą ir 2020 m. liepos 24 d. priėmė sprendimą byloje.

4.4.                      Atsakovas praleido 3 mėnesių terminą, per kurį asmuo gali kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti procesą, o prašymas atnaujinti praleistą terminą procesui atnaujinti yra nemotyvuotas. Atsakovas prašyme atnaujinti terminą dėsto, kad aplinkybes, dėl kurių atsirado pagrindas atnaujinti procesą, Atsakovas sužinojo nuo Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 24 d. sprendimo. Anot paties Atsakovo, trijų mėnesių prašymo padavimo terminas (CPK 368 straipsnio 1 dalis) skaičiuotinas nuo 2020 m. liepos 24 d. Vadinasi, trijų mėnesių terminas suėjo dar 2020 m. spalio 24 d. (prieš 5 mėnesius), taigi Atsakovas yra praleidęs prašymo atnaujinti procesą padavimo terminą. Kaip nurodo atsakovas, jis prašymo padavimo terminą praleido, nes sužinojęs apie aplinkybes, dėl kurių neva atsirado pagrindas atnaujinti procesą, teikė kasacinius skundus. Kasacinio skundo teikimas neužkerta kelio teikti prašymą dėl proceso atnaujinimo, nes kasacijos objektas yra teisės klausimai, kai tuo tarpu proceso atnaujinimo pagrindai yra siejami su naujai paaiškėjusiomis faktinėmis aplinkybėmis, kurių paaiškėjimas galimai būtų lėmęs kitokią įsiteisėjusio teismo sprendimo baigtį.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5.       Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 22 d. nutartimi: atmestas pareiškėjo D. J. prašymas dėl praleisto procesinio termino atnaujinimo; atmestas pareiškėjo D. J. prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-378-918/2020; iš pareiškėjo ieškovui priteista 1210 Eur bylinėjimosi išlaidų; iš pareiškėjo valstybei priteista 8,73 Eur pašto išlaidų.

6.       Teismas nurodė, kad:

6.1.                      Nagrinėjamu atveju atsakovas prašyme atnaujinti terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo nurodė, kad apie aplinkybes, dėl kurių atsirado pagrindas atnaujinti procesą, atsakovas sužinojo nuo Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 24 d. sprendimo. Taigi trijų mėnesių prašymo padavimo terminas (CPK 368 straipsnio 1 dalis) skaičiuotinas nuo 2020 m. liepos 24 d. Vadinasi, trijų mėnesių terminas suėjo dar 2020 m. spalio 24 d. (prieš 5 mėnesius), kas reiškia, jog atsakovas yra praleidęs prašymo atnaujinti procesą padavimo terminą. Tai, kad pareiškėjas procesinį terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti praleido todėl, jog teikė kasacinius skundus, negali būti vertinama kaip svarbi aplinkybė, pateisinanti termino praleidimą. Taigi, pareiškėjas praleido įstatymo nustatytą terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti (CPK 368 straipsnis), byloje nenustatyta aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą šį praleistą procesinį terminą atnaujinti, todėl pareiškėjo prašymas yra atmestinas ir atsisakytina atnaujinti procesą (CPK 370 straipsnio 3 dalis).

6.2.                      Prašyme nėra nurodyta jokių esminę reikšmę turinčių faktinių aplinkybių, kurios būtų egzistavusios bylos nagrinėjimo metu, tačiau kurios nebuvo žinomos pareiškėjui. Atsakovas taip pat nepateikė jokių įrodymų, nenurodė jokių naujų esminių faktinių aplinkybių, kurios tik po bylos išnagrinėjimo tapo žinomos. Atsakovas naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis nurodo patį apeliacinės instancijos teismo 2020 m. liepos 24 d. sprendimą. Sutiktina su ieškovo argumentais, kad atsakovas proceso atnaujinimo institutą siekia naudoti kaip alternatyvą kasacinei instancijai ir iš esmės prašyme dėl proceso atnaujinimo kelia ieškinio senatį reglamentuojančių teisės normų taikymo klausimą.

6.3.                      Atsakovas jau yra kreipęsis į kasacinį teismą, nurodydamas tuo pačius teisinius argumentus, tačiau Lietuvos Aukščiausias Teismas teisės taikymo taisyklių pažeidimų neįžvelgė ir teiktus kasacinius skundus atsisakė priimti. Atsakovui nepavykus pateikti įstatymus atitinkančio kasacinio skundo, atsakovas tuos pačius teisės klausimus siekia spręsti per proceso atnaujinimo institutą. Teismo vertinimu, vien ši aplinkybė, kad du kartus kasaciniai skundai nebuvo priimti, patvirtina, jog jokių esminių teisės taikymo klaidų prašomoje atnaujinti civilinėje byloje nebuvo padaryta.

6.4.                      Šiuo atveju pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo peržiūrėtas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teisme. Kadangi pareiškėjo pareiškimo atveju abiejų nurodytų sąlygų egzistavimas yra būtinas CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto nuostatos taikymui, teismas, spręsdamas klausimą dėl šio pagrindo taikymo ir nustatęs, jog nėra vienos iš numatytų būtinų sąlygų, turi pagrindą atsisakyti atnaujinti procesą ir neprivalo spręsti dėl antrosios sąlygos egzistavimo ar neegzistavimo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7.       Pareiškėjas (atsakovas) atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 22 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės.

8.       Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

8.1.                      Teismas nevisapusiškai išnagrinėjo bylą, nes objektyviai nenustatė, kodėl ginčo garažo statyba prasidėjusi 1992 metais,  buvo užbaigta 1996 metais ir ieškovo įsigytas garažas 1996 metais, o byla buvo nagrinėjama pagal bendras  2001 m. CK normas. Tai lėmė netinkamą naudojimąsi procesinėmis teisėmis. Teismo konstatavimas, kad byloje nenustatyta aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą praleistą terminą atnaujinti, yra deklaratyvus ir neteisėtas.

8.2.                      Nustačius, kad ieškinio senaties terminas nedaro įtakos civilinės bylos iškėlimui,  reikia analizuoti, ar šis terminas daro poveikį civiliniams procesiniams teisiniams santykiams.  Teismas, spręsdamas, ar ieškinio senaties terminas yra pasibaigęs, nustato ieškinio senaties termino  pradžios momentą kaip numatytą CK.127 str, įsitikina, ar ieškinio senaties terminas nebuvo  sustabdytas, nutrauktas, ar neprasidėjo iš naujo, kai išnyko ieškinio senaties termino nutraukimo  pagrindą sudarančias aplinkybės. Visi šie procesiniai veiksmai užtęsia procesą, tačiau be jų neįmanomas ieškinio senaties termino taikymas. Ieškovas turėjo reikšti prašymą atnaujinti ieškinio  senaties terminą, kurį teismas privalo svarstyti. Nustačius, kad ieškinio senaties terminas praleistas  dėl svarbių priežasčių, terminas atnaujinamas. Ieškinio senaties termino atnaujinimas suteikia teisę teismui iš esmės nagrinėti reikalavimus, spręsti dėl pažeistos ar ginčijamos materialinės subjektinės  teisės.

9.       Ieškovas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašė jį atmesti, o nutartį palikti nepakeistą; už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis D. J. paskirti 500 EUR baudą, 50 procentų iš šios baudos skiriant P. S.; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

10.       Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

10.1.                      Atsakovo veiksmai, kuomet atskirajame skunde yra tik įvardijama teismų praktika, nenurodant  konkrečių argumentų, kuriais aspektais, anot atsakovo, Vilniaus miesto apylinkės teismas  galimai pažeidė aptariamą kasacinio teismo praktiką ar kokiais konkrečiais argumentais  remiantis 2021 m. balandžio 22 d. nutartis turėtų būti panaikinta, parodo, kad  atsakovas piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, teismui teikdamas nepagrįstus ir  neargumentuotus procesinius dokumentus.

10.2.                      Atsakovo procesiniai veiksmai, teikiant teisiškai nepagrįstus procesinius dokumentus bei atsižvelgiant į šių dokumentų turinį (iš esmės yra pakartotinai keliami teisės taikymo  klausimai), leidžia daryti išvadas, kad atsakovas proceso atnaujinimo institutą supranta kaip  alternatyvą kasacinei instancijai. Taigi, atsakovas teikdamas atskirąjį skundą elgiasi  nesąžiningai ir piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis.

10.3.                      Praėjus beveik vieniems metams nuo sprendimo įsiteisėjimo atsakovas dar nėra nugriovęs garažo konstrukcijų ir ieškovo nuosavybės teisės vis dar  tebėra pažeidžiamos. Dėl to, kad atsakovas piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, yra pagrindas skirti atsakovui 500 EUR baudą, pusę šios sumos paskirstant  ieškovui.

10.4.                      Atsakovas niekaip nepagrindė savo deklaratyvių teiginių, jog 2021 m. balandžio 22 d.  nutartis yra nepagrįsta. Nėra pateikta jokio paaiškinimo, kaip 2021 m. balandžio 22 d. nutartis,  prieštarauja atsakovo įvardytai formuojamai teismų praktikai.

10.5.                      Teismas, laikydamasis tiek CPK, tiek ir teismų  praktikoje suformuotų proceso atnaujinimą reglamentuojančių taisyklių, tinkamai pagrindė, kad  atsakovo Prašyme nėra nurodytų proceso atnaujinimo pagrindų taip, kaip jie  suprantami pagal CPK normas. Taigi, nepagrįsta atsakovo pozicija, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl proceso atnaujinimo veikė formaliai ir neatsižvelgė  į bylos aplinkybių visumą.  

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

Dėl skundžiamos nutarties

12.       Atsakovas prašo skundžiamą nutartį panaikinti, bet nenurodo nei vieno argumento dėl ko konkrečiai nutartis yra nepagrįsta. T. y. atsakovas nepagrindė savo teiginių, jog skundžiama nutartis yra nepagrįsta. Nėra pateikta jokių paaiškinimų, kaip nutartis prieštarauja atsakovo cituojamai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai. Priešingai nei teigia atsakovas, pirmosios instancijos teismas, atmesdamas atsakovo prašymą dėl proceso atnaujinimo, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes ir priėmė motyvuotą nutartį.

13.       Būtinybę proceso atnaujinimo klausimą kiekvienoje byloje nagrinėti ne formaliai, bet laikantis civilinio proceso teisės principų, pabrėžė ir pats teismas skundžiamojoje nutartyje. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundžiamos nutarties motyvais, kad atnaujinus procesą vien formaliais pagrindais būtų pažeistas civilinių teisinių santykių stabilumas, o tai reikštų betikslį ir nesibaigiantį civilinį procesą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovui net ir nepraleidus termino prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti ar tokį terminą atnaujinus, Prašymas vis tiek būtų atmestinas ir tuo pagrindu, kad, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, neegzistuoja proceso atnaujinimo pagrindų.

14.       Taigi, pirmosios instancijos teismas, laikydamasis tiek CPK, tiek ir teismų praktikoje suformuotų proceso atnaujinimą reglamentuojančių taisyklių, tinkamai pagrindė, kad atsakovo prašyme nėra nurodytų proceso atnaujinimo pagrindų taip, kaip jie suprantami pagal CPK normas. Dėl šios priežasties nepagrįsta atsakovo pozicija, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl proceso atnaujinimo veikė formaliai ir neatsižvelgė į bylos aplinkybių visumą.

15.       Atsakovas atskirajame skunde taip pat nenurodo jokių konkrečių argumentų, kodėl nesutinka su skundžiamoje nutartyje išdėstytu prašyme nurodytu proceso atnaujinimo pagrindų egzistavimo paneigimu. Prašyme atsakovas nurodė du proceso atnaujinimo pagrindus: paaiškėjo esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas); pirmosios instancijos sprendime yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida ir sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka (CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

16.       Atsakovas naujai paaiškėjusiomis faktinėmis aplinkybėmis nurodo patį apeliacinės instancijos teismo 2020 m. liepos 24 d. sprendimą. Toks argumentavimas yra visiškai nepagrįstas. Esminis naujos aplinkybės pobūdis yra suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada dėl ginčo išsprendimo, ją pagrindžiantys faktiniai ar teisiniai argumentai. Atsižvelgiant į teismų praktikoje suformuluotą esminės bylos aplinkybės sampratą, teismo sprendimas negali būti laikomas naujai paaiškėjusiais faktiniais duomenimis, nes yra laikomas procesine aplinkybe. Dėl šios priežasties negalima konstatuoti, kad paaiškėjo naujos esminės bylos aplinkybės, kurios būtų laikomos pagrindu atnaujinti procesą.

17.       Taip pat negalima konstatuoti, kad paaiškėjusios aplinkybės nebuvo ir negalėjo būti žinomos atsakovui bylos nagrinėjimo metu, nes objektyviai neįmanoma, kad aplinkybė – apeliacinės instancijos teismo sprendimas, būtų egzistavusi dar iki apeliacinės instancijos teismo bylos nagrinėjimo metu ir priimant sprendimą.

18.       Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad prašyme nėra nurodyta jokių esminę reikšmę turinčių faktinių aplinkybių, kurios būtų egzistavusios bylos nagrinėjimo metu, tačiau kurios nebuvo žinomos atsakovui.

19.       Atsakovas taip pat neįrodė ir CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtinto proceso atnaujinimo pagrindo – kai pirmosios instancijos teismo sprendime yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą ir sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka, egzistavimo.

20.       Atsakovas kreipėsi į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2A-1353-275/2020, tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija 2020 m. lapkričio 11 d. nutartyje nurodė, kad kasacinio skundo argumentai nepatvirtino CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kriterijų kasacijai. Remiantis šia aplinkybe atsisakyta priimti atsakovo teiktą kasacinį skundą. Kadangi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas teisės taikymo taisyklių pažeidimų Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 24 d. sprendime neįžvelgė, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad minėtame sprendime buvo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida.

21.       Proceso atnaujinimas CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu siejamas ne tik su sąlyga, jog pirmosios instancijos teismas procesiniame sprendime padarė aiškią teisės normos taikymo klaidą, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą procesinį sprendimą, bet ir su sąlyga, kad teismo priimtas procesinis sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Šioje nuostatoje įtvirtintos proceso atnaujinimo sąlygos nėra alternatyvios ir šioje nuostatoje įtvirtintam pagrindui atnaujinti procesą konstatuoti yra būtinas abiejų nurodytų sąlygų egzistavimas.

22.       Nagrinėjamu atveju procesinis sprendimas buvo peržiūrėtas apeliacine tvarka – Vilniaus apygardos teismas apeliacine tvarka peržiūrėjo pirmosios instancijos teismo sprendimą ir 2020 m. liepos 24 d. priėmė sprendimą byloje. Taigi, atsakovo prašymas aiškiai neatitinka CPK 366 straipsnio 1 dalyje 9 punkte numatyto pagrindo, nes Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 31 d. sprendimas buvo peržiūrėtas apeliacine tvarka.

23.       Taigi, atskirajame skunde atsakovas nepateikė argumentų, pagrindžiančių proceso atnaujinimo pagrindų egzistavimą.

24.       Atsakovas nurodė, kad prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo terminą praleido, nes sužinojęs apie aplinkybes, dėl kurių atsirado pagrindas atnaujinti procesą, t. y. Vilniaus apygardos teismui 2020 m. liepos 24 d. priėmus pareiškėjui nepalankų sprendimą, kuriuo pareiškėjas buvo įpareigotas pašalinti neteisėtos statybos padarinius, prašomoje atnaujinti civilinėje byloje teikė kasacinius skundus, todėl laiku nesikreipė į teismą dėl proceso atnaujinimo.

25.       Apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundžiamos nutarties argumentais, kad kasacinio skundo teikimas neužkerta kelio teikti prašymo dėl proceso atnaujinimo, nes kasacijos objektas yra teisės klausimai, o proceso atnaujinimo pagrindai dėl naujai paaiškėjusių faktinių aplinkybių, kurių paaiškėjimas galimai būtų lėmęs kitokią įsiteisėjusio teismo sprendimo baigtį, yra susijęs su fakto klausimais.

26.       Atsižvelgiant į tai, aplinkybės, kad atsakovas procesinį terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti praleido todėl, jog teikė kasacinius skundus, negali būti vertinama kaip svarbi aplinkybė, pateisinanti termino praleidimą.

27.       Atsakovas kaip vieną priežasčių, kodėl praleido terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo nurodo savo advokatės ligą. Teismas su tokiu teiginiu nesutinka. Pagal į bylą pateiktos medicininės pažymos duomenis atsakovo atstovė sirgo (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, kad prašymo dėl proceso atnaujinimo pateikimo teismui terminas sudėjo dar 2020 m. spalio 24 d., o atsakovo atstovės liga prasidėjo (duomenys neskelbtini), nelaikytina, kad atsakovas neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl proceso atnaujinimo iki 2020 m. spalio 24 d. ir dėl atsakovo atstovės ligos.

28.       Taigi, atsakovas neįrodė, kad terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. balandžio 22 d. nutartimi pagrįstai nusprendė šio termino neatnaujinti.

29.       Iš to, kas išdėstyta darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė atsakovo prašymą dėl proceso atnaujinimo.

Dėl ieškovo prašymo skirti atsakovui baudą

30.       Ieškovas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis atsakovui paskirti 500 EUR baudą, 50 procentų iš šios baudos skiriant ieškovui. Šis prašymas nepagrįstas.

31.       Pažymėtina, kad asmenys, manantys, jog jų teisės yra pažeistos, turi teisę kreiptis į teismą dėl jų interesų gynimo. Analogiškai yra ir su proceso atnaujinimu – asmuo manydamas, kad išnagrinėjus bylą buvo padaryta teisės taikymo klaida ar įsiteisėjus teismo sprendimui paaiškėjo naujų aplinkybių, kurios nebuvo žinomos bylos nagrinėjimo metu, turi teisę kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo. Taigi, atsakovas turėjo teisę pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo. Pažymėtina, kad asmens piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis galima įtarti tada, kai asmuo kelis kartus teikia analogiškus ar panašius prašymus, tačiau šiuo atveju atsakovas tai padarė pirmą kartą. Jokių kitų piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymių taip pat nenustatyta. Atsakovas taip pat nesutikdamas su nutartimi, kuria atmestas jo prašymas dėl proceso atnaujinimo, turėjo teisę dėl jos paduoti atskirąjį skundą. Todėl ir šiuo atveju jokių piktnaudžiavimo požymių nenustatyta. Dėl išvardintų priežasčių atmetamas ieškovo prašymas dėl baudos skyrimo atsakovui (CPK 95 str.).

Dėl procesinės bylos baigties

32.       Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ginčui taikytinas teisės normas, reglamentuojančias proceso atnaujinimą bei su jomis susijusią teismų praktiką, todėl skundžiama nutartis yra teisėta, pagrįsta, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo jos naikinti. Dėl išvardintų priežasčių atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista.

33.       Kiti atskirojo skundo argumentai iš esmės nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008 ir kt.).

34.       Ieškovas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, bet nepateikia tai patvirtinančių įrodymų, todėl teismas šio klausimo nesvarsto.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 95 straipsniu, 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

n u t a r i a:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Atmesti ieškovo P. S. prašymą skirti atsakovui D. J. baudą.

Teisėjas                                 Alvydas Barkauskas