Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2023-08-31][nuasmeninta nutartis byloje][e2S-796-1092-2023].docx
Bylos nr.: e2S-796-1092/2023
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Klaipëdos apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:
Bendrosios nuostatos.
Pagrindas laikinosioms apsaugos priemonėms
Pagrindai taikyti laikinąsias apsaugos priemones
Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
SU PRIEVOLIŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
Bylos, kylančios iš kitais pagrindais atsirandančių prievolių
CIVILINIS PROCESAS
Bylos, susijusios su civiline atsakomybe
Kitos bylos, susijusios su civiline atsakomybe
Laikinosios apsaugos priemonės



Civilinė byla Nr. e2S-796-1092/2023

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-03633-2023-3

Procesinio sprendimo kategorija  3.1.18.1.1.1 

(S)

                                                                                      

img1 

 

                                KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. rugpjūčio 31 d.

Klaipėda

 

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Aurimas Brazdeikis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės O. J. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. birželio 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo S. S. (S. S.) ieškinį atsakovams O. J., V. S. (V. S.) dėl sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygos pripažinimo negaliojančia, žalos atlyginimo priteisimo.

 

        Teismas

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

1.                      Ieškovas S. S. (toliau – ir ieškovas) kreipėsi į  teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti atsakovų O. J. ir V. S. susitarimo dėl santuokos nutraukimo pasekmių dalį dėl areštuoto buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas), perleidimo atsakovės O. J. nuosavybėn bei patį šio areštuoto turto perleidimą atsakovės O. J. nuosavybėn negaliojančiu nuo sudarymo momento (lot. ab initio), priteisti solidariai iš atsakovų 36 295,62 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.                      Ieškovas ieškinio reikalavimams užtikrinti taip pat prašė pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovės O. J. vardu įregistruotą Butą. Nurodė, kad Turto arešto aktų registre nuo 2013 m. gegužės 20 d. įregistruotas ½ dalies Buto areštas. Tačiau ši aplinkybė nesutrukdė atsakovams disponuoti areštuotu turtu, sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių areštuotas turtas buvo perleistas atsakovei O. J. asmeninės nuosavybės teise. Toks susitarimas sudarytas nesąžiningai, siekiant išvengti skolos ieškovo naudai išieškojimo. Atsakovė O. J. imasi aktyvių veiksmų, siekdama panaikinti ½ dalies Buto areštą, kita ½ dalis Buto yra neareštuota. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, dėl atsakovų nesąžiningumo kyla grėsmė, kad Butas bus perleistas tretiesiems asmenims, tai neabejotinai pasunkins ar padarys neįmanomą sprendimo vykdymą.

 

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

 

3.                      Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. birželio 20 d. nutartimi ieškovo prašymą patenkino ir jo ieškinio reikalavimų įvykdymui užtikrinti pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo  atsakovei O. J. priklausantį Butą, uždraudžiant šiuo turtu disponuoti: jį parduoti, dovanoti, mainyti ar kitaip perleisti tretiesiems asmenims, įkeisti ar kitaip apsunkinti, perduoti valdyti ir naudoti kitiems asmenims, kol įsiteisės galutinis teismo sprendimas nagrinėjamoje byloje.

4.                      Teismas konstatavo, jog ieškovas tikėtinai pagrindė savo pareikšto ieškinio reikalavimus.

5.                      Teismas pažymėjo, kad šiuo konkrečiu atveju yra būtina išsaugoti Butą bei jo teisinį statusą nepakitusius iki ginčo teisme išnagrinėjimo, nes ieškovas pateikė pakankamai duomenų, iš kurių galima spręsti apie galbūt palankaus teismo sprendimo neįvykdymo grėsmę. Todėl teismas padarė išvadą, kad šioje situacijoje egzistuoja ir antroji būtina sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – jų nesiėmus būsimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba taptų apskritai neįmanomas.

 

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

 

6.                      Atskirajame skunde atsakovė O. J. (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. birželio 20 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirojo skundo argumentai:

3.1.       Ieškovo ieškinio reikalavimų negalima laikyti tikėtinai pagrįstais. Teismas neįvertino akivaizdžios aplinkybės, kad ieškovo reikalaujama pripažinti atsakovų sudaryta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis ir apeliantės nuosavybės teisė į Butą yra patvirtinta teismo įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje byloje 2013 metais. Taigi ieškovas, motyvuodamas, kad atsakovų santuokos nutraukimo pasekmių sutartis yra niekinė ir ginčydamas apeliantės daiktines teises į visą Butą, iš esmės reikalauja pakeisti įsiteisėjusį teismo sprendimą.

3.2.       Reikalavimą priteisti žalos atlyginimą iš apeliantės ieškovas grindžia jos tariamu nesąžiningumu, kurį savo ruožtu grindžia vien tuo, kad 1/2 dalies Buto areštas buvo įregistruotas viešame registre, todėl ji privalėjo apie tai žinoti. Tačiau asmeninė apeliantės nuosavybės teisė į visą butą teismo 2013 m. gruodžio 5 d. sprendimo pagrindu buvo išviešinta registre nuo 2014 m. rugpjūčio 25 d., tačiau ieškovas nepateikė jokių duomenų, kad per 5 metų naikinamąjį terminą būtų kreipęsis į teismą dėl proceso atnaujinimo santuokos nutraukimo byloje, taip pat jokių duomenų, kad apskritai nuo to laiko buvo atliekami kokie nors priverstinio skolos išieškojimo iš skolininko V. S. veiksmai, kad ieškovas bent domėjosi vykdymo procesu.

3.3.       Reikalavimams dėl žalos atlyginimo yra nustatytas 3 metų senaties terminas, kurį apeliantė neabejotinai prašys taikyti.

3.4.       Ieškovas nepateikė jokių duomenų, kad apeliantė ketina perleisti vienintelį būstą, kuriame gyvena ir kurio pusei dar likęs nuo 2013 metų įregistruotas areštas.

3.5.       Įstatyme nustatyta, jog iš skolininkui priklausančio gyvenamojo būsto, kuriame jis gyvena, išieškoma paskutine, t. y. penktąja eile. Ieškovas net neprašo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių tikrajam skolininkui V. S.. Ieškovas taip pat nepateikė duomenų, kad sprendimo nebus galima įvykdyti iš apeliantės aukštesnės eilės turto.

3.6.       Ieškovas atsakovės nesąžiningumą sieja vien su 2013 metais, neteikia jokių duomenų apie atsakovės nesąžiningus ketinimus būsimo sprendimo šioje byloje įvykdymo atžvilgiu arba tokius jos bandymus per pastaruosius 10 metų. Asmens nesąžiningumas nėra preziumuojamas, todėl būtent asmeniui, prašančiam taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tenka pareiga jį įrodyti.

7.                      Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas prašo apeliantės atskirąjį skundą atmesti, palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą ir priteisti iš apeliantės bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:

4.1.       Apeliantė dėsto subjektyvius faktinių aplinkybių vertinimus ir teikia savo subjektyvias išvadas dėl įrodymų vertinimo bei dėl ginčo esmės. Tačiau tokie apeliantės argumentai yra nepagrįsti, nes teismas nuspręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nesprendžia bylos iš esmės, o tik preliminariai vertina ieškinio pagrįstumą. Akivaizdu, kad ieškovo ieškinyje keliami reikalavimai yra pagrįsti, t. y. teismas pagrįstai priėmė nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Šiuo atveju laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra skirtas tam, kad apsaugotų teismo sprendimo įvykdymo galimumą ar įmanomumą.

4.2.       Ieškovas ieškinyje pateikė pakankamai įrodymų, kurie patvirtino aplinkybes, jog Buto areštas yra būtinas, siekiant užtikrinti, kad ateityje teismo sprendimo vykdymas nepasunkėtų ar nepasidarytų iš viso nebeįmanomas.

4.3.       Atsakovai į santuokos nutraukimo bylos Nr. 2-13557-639/2013 nagrinėjimą neįtraukė ieškovo kaip kreditoriaus. Apie areštuoto turto perleidimo aplinkybes ir minėtą civilinę bylą ieškovas sužinojo tik iš apeliantės 2023 m. vasario 3 d. pateikto prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo. Akivaizdu, kad dėl Buto perleidimo atsakovai nesąžiningai susitarė, kai Buto areštas jau nuo 2013 m. gegužės 20 d. buvo įregistruotas Turto areštų aktų registre. Tokiais neteisėtais veiksmais atsakovai elgėsi nesąžiningai ir užkirto kelią skolos išieškojimui ir padarė žalos ieškovui, kurio reikalavimų užtikrinimui yra areštuotas Butas.

4.4.       Siekiant apginti ieškovo pažeistus interesus, Butas buvo areštuotas remiantis tuo, kad atsakovai privalėjo apie santuokos nutraukimą pranešti kreditoriams bei tuo, jog atsakovai žalą padarė solidariai ir solidarioji žalos atlyginimo prievolė yra nedaloma.

4.5.       Apeliantė yra akivaizdžiai nesąžininga ir elgiasi neteisėtai, kadangi disponavo areštuotu turtu, kai jau buvo areštuota ½ dalis Buto. Antstolė Brigita Tamkevičienė paaiškino, jog iš turto išieškoti galima tuomet, kai šis priklauso skolininkui. Nagrinėjamu atveju skolininku pagal žalos prievolę ir yra būtent apeliantė, būtinas teismo sprendimas dėl jos, o solidarus atsakovas jokio turto nebeturi, nes jis buvo perleistas apeliantei.

4.6.       Apeliantė visais įmanomais būdais siekia panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, pritaikytas Butui (kreipėsi į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, vėliau kreipėsi į antstolę dėl tų pačių laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo), tam, jog galėtų nevaržomai toliau disponuoti butu, kai teismo sprendimas šioje byloje dar nėra priimtas, tai tik patvirtina aplinkybę, jog apeliantės aktyvūs veiksmai, nukreipti  siekiant panaikinti ginčo turto areštą, yra akivaizdžiai nesąžiningi.

 

Teismas

 

k o n s t a t u o j a :

 

Atskirasis skundas atmetamas.

 

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

 

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

 

8.                      Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas ir patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

9.                      CPK 336 straipsnis nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.

10.                      Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės apeliantės turtui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

 

Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo

 

11.                      Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi patenkino ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – areštavo apeliantei priklausantį Butą, uždraudžiant šiuo turtu disponuoti, kol įsiteisės galutinis teismo sprendimas nagrinėjamoje byloje. Teismas, atsižvelgdamas į ieškovo ieškinio turinį bei prie jo pridėtus rašytinius įrodymus, konstatavo, jog ieškovas tikėtinai pagrindė savo pareikšto ieškinio reikalavimus ir šiuo konkrečiu atveju yra būtina išsaugoti Butą bei jo teisinį statusą nepakitusius iki ginčo teisme išnagrinėjimo, nes ieškovas pateikė pakankamai duomenų, iš kurių galima spręsti apie galbūt palankaus teismo sprendimo neįvykdymo grėsmę. Apeliantės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino tikėtiną ieškovo ieškinio pagrįstumą ir apeliantės nesąžiningumą – ieškovas apeliantės nesąžiningumą siejo vien su 2013 metais, neteikia jokių duomenų apie atsakovės nesąžiningus ketinimus būsimo sprendimo šioje byloje įvykdymo atžvilgiu arba tokius jos bandymus per pastaruosius 10 metų. Apeliacinės instancijos teismas atmeta tokius apeliantės argumentus kaip nepagrįstus.

12.                      Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – tai preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo, priimto toje konkrečioje byloje, įvykdymą, kitaip tariant, eliminuoti galimą jo neįvykdymo riziką. Todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumą lemia galima grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams.

13.                      Vadovaudamasis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi tam, kad laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos teisėtai, įstatymas numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai (prima facie) pagrįstas; antra, turi egzistuoti reali grėsmė, kad nesiėmus tokių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti / pasidaryti nebeįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti tokių apsaugos priemonių. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas kiekvienoje byloje yra sprendžiamas atsižvelgiant į tos bylos faktines aplinkybes, t. y. nustatant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų buvimą būtent toje konkrečioje byloje.

14.                      Pagal gausiai išplėtotą Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, teismas, vertindamas tikėtino ieškinio pagrįstumo sąlygą, nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų visumos pagrindu dėl pareikštų reikalavimų galėtų būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas. Teismo atliekamas preliminarus ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-208-178/2018; 2020 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1055-790/2020; 2020 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1689-464/2020).

15.                      Nagrinėjamu atveju toks reikalavimas, kokį ieškovas pareiškė ieškinyje, yra galimas (įmanomas), ieškovas tinkamai suformulavo ieškinio pagrindą ir dalyką, pridėjo prie ieškinio savo reikalavimus pagrindžiančius įrodymus, susijusius su pareikštu ieškiniu. Pirmosios instancijos teismas ieškinį priėmė taip pripažindamas, kad jo forma ir turinys atitinka įstatyme keliamus reikalavimus. Šios aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, jog ieškovo ieškinys, priešingai nei teigia apeliantė, yra preliminariai pagrįstas. Nors apeliantė teigia, kad dėl ieškovo ieškinio reikalavimų ketina prašyti taikyti ieškinio senaties institutą, o ieškovo reikalavimas pripažinti atsakovų susitarimo dėl santuokos nutraukimo pasekmių dalį dėl areštuoto Buto perleidimo apeliantės nuosavybėn negali būti tenkinamas dėl to, kad atsakovų susitarimas buvo patvirtintas teismo sprendimu, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šios apeliantės nurodytos aplinkybės yra šios bylos (ginčo) nagrinėjimo iš esmės dalykas ir šioje bylos nagrinėjimo stadijoje iš esmės nevertintinos. Juolab, kad tiek apeliantė turi teisę prašyti taikyti ieškinio senatį, tiek ir teismas turi teisę atnaujinti senaties terminą pareikštiems reikalavimams.

16.                      Kita laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga yra susijusi su grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui nustatymu. CPK nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų sąrašo, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik išanalizavus konkrečios situacijos faktines aplinkybes. Kiekvienu atveju vertinant aplinkybes, kuriomis šalis įrodinėja grėsmę teismo sprendimo įvykdymui, ir nusprendžiant dėl jų pakankamumo išvadai, jog egzistuoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikis, turi būti atsižvelgiama į aplinkybių visumą, nesuteikiant išskirtinės reikšmės tik tam tikroms pavienėms aplinkybėms.

17.                      Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nurodoma, jog kai ieškiniu ginčijami konkretūs turtiniai sandoriai arba prašoma pripažinti negaliojančiais tam tikrus sandorius, kurių objektas nekilnojamasis turtas, laikoma, jog ieškovų materialiniai teisiniai reikalavimai tiesiogiai siejami su ginčo objektų teisinio režimo, jo tolesnio statuso pasikeitimu. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ginčo turtui, egzistuoja jų perleidimo tretiesiems asmenims grėsmė ir dėl to būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tokio sprendimo vykdymas pasidarytų nebeįmanomas. Todėl teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog tuo atveju, kai ieškovas paduoda ieškinį dėl nuosavybės teisių į konkretų turtą pripažinimo, jeigu nėra duomenų, kad paduotas ieškinys akivaizdžiai neperspektyvus, teismas paprastai turi tenkinti pareiškėjo prašymą ir areštuoti ginčo objektą (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-441/2012). Pažymėtina ir tai, kad vien aplinkybė, jog ginčo nekilnojamasis turtas, kuris palankaus ieškovui sprendimo atveju galėtų būti grąžintas natūra, yra pas atsakovus, turinčius teisę disponuoti ginčo objektu, patvirtina teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės egzistavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1205/2011). Netaikius disponavimo apribojimų ginčo turtui, atsakovai turėtų galimybę jį perleisti tretiesiems asmenims ar jį kitaip apsunkinti. Dėl šios priežasties galėtų užsitęsti bylos nagrinėjimas, dar labiau pasunkėti ir taip sudėtinga teisinė situacija bei teismo sprendimo įvykdymas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1851/2014; iš esmės analogiškos pozicijos laikytasi ir Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-44-196/2019). Tokiais atvejais yra aktualios konservacinės paskirties laikinosios apsaugos priemonės, užtikrinančios padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą, nekintamumą (status quo) išsaugojimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugpjūčio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-801-781/2020). Be to, tokiais atvejais, siekiant užtikrinti status quo išsaugojimą, tikslinga ginčo turtui taikyti laikinąsias apsaugos priemones nepriklausomai nuo galimo atsakovės (-ų) nesąžiningumo. Grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti egzistavimas tokiu atveju labiau siejamas ne tiek su atsakovų nesąžiningumu, kiek su poreikiu išsaugoti paties ginčo objektą (butą), užkirsti kelią ginčo metu esančios situacijos pokyčiams ar ginčo objektu tapusio turto naujų savininkų atsiradimui (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-460-467/2023).

18.                      Nagrinėjamu atveju ieškovas pareiškė reikalavimą dėl nekilnojamojo turto (Buto) perleidimo pripažinimo negaliojančiu (žr. šios nutarties 1 punktą). Taigi šis ieškovo materialusis teisinis reikalavimas yra tiesiogiai susijęs su konkrečiu turtu – Butu, daiktinėmis teisėmis į jį. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs anksčiau išdėstytas aplinkybes, ieškovo pareikšto ieškinio reikalavimo dalyką ir pagrindą,  mano, kad šiuo atveju egzistuoja būtinybė išsaugoti esamą teisinę padėtį iki ginčo išnagrinėjimo iš esmės. Juolab kad teismui kelia abejonių ir atsakovės sąžiningumas, turint omenyje, kad nuosavybės teise ji įgijo areštuotą turtą ir apie areštą ji turėjo žinoti, kad ji siekė panaikinti anksčiau pritaikytą areštą, neatsiskaičius su kreditoriumi, kurio interesais buvo taikytas areštas.

19.                      Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad šiomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis padarytas disponavimo Butu suvaržymas yra minimalus ir jeigu apeliantė iš tiesų neketina perleisti Buto tretiesiems asmenims, tuomet akivaizdu, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės jokių realių apeliantės teisių nesuvaržys ir iki šios bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos apeliantei papildomų nepatogumų nesukels. 

20.                      Kiti apeliantės atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių išnagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako.

21.                      Atsižvelgdamas į tai, kas paminėta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Apeliantės atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

22.                      Ieškovas atsiliepimu į apeliantės atskirąjį skundą taip pat prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo šioje proceso stadijoje nespręstina – jos bus paskirstytos pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus bylą iš esmės.

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas

 

n u t a r i a :

 

Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. birželio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

 

 

Teisėjas                                                                          Aurimas Brazdeikis