Administracinė byla Nr. I-6475-426/2015
Proceso Nr. 3-61-3-00415-2015-1
Procesinio sprendimo kategorija 1.6.6.1; 3.21.
(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. lapkričio 10 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Broniaus Januškos, Rūtos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Irenos Paulauskienės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos D. B. skundą atsakovėms Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vidaus reikalų ministerijos, ir Vidaus reikalų ministerijai (trečiasis suinteresuotasis asmuo – Sveikatos priežiūros tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos) dėl sprendimo panaikinimo ir pensijos dalies priteisimo.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t ė:
pareiškėja D. B. kreipėsi į teismą prašydama atnaujinti skundo padavimo terminą (b. l. 11-13), panaikinti LR Vidaus reikalų ministerijos (toliau –VRM) 2014-12-17 sprendimą, priteisti iš atsakovės 1 814,81 Eur nuo 2011-03-15 iki 2013-12-31 neišmokėtos pensijos dalį (b. l. 1-2).
Skunde nurodė, jog VRM 2011-04-06 sprendimu Nr. 11SP-1241 paskirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija. Nuo 2011-03-15 iki 2013-12-31 buvo mokama sumažinta pensija. Su prašymu išmokėti nesumokėtą pensijos dalį pareiškėja kreipėsi į atsakovę atstovaujančią instituciją. Atsakyme nurodyta, jog pensija buvo mažinama pagal LR socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – Laikinasis įstatymas) 4 str. 1 d.
Pareiškėja nurodo galvojusi, kad skundo padavimo terminas turėjo būti skaičiuojamas nuo Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimo paskelbimo 2012-09-21. Tvirtina, kad iki tol neturėjo pagrindo abejoti, jog pensijos mažinimas yra teisėtas ir sąlygotas sunkios valstybės finansinės padėties. Tikėjo, kad nepriemoka bus tinkamai kompensuota.
Skundo reikalavimus pareiškėja pagrindė ir Konstitucinio Teismo nutarimuose pateiktais išaiškinimais.
Teismas 2015-02-26 nutartimi (b. l. 17-19) skundą priėmė iš dalies. Netenkino prašymo atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti. Priėmė skundo dalį dėl VRM sprendimo panaikinimo ir neišmokėtos pensijos dalies priteisimo nuo 2012-01-01 iki 2013-12-31.
Atsakovę atstovaujanti VRM atsiliepime (b. l. 40) nurodė nesutinkanti su skundu, prašė jį atmesti. Paaiškino, kad 2012-2013 m. pareiškėjos pensija buvo perskaičiuota taikant Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. Ši norma pripažinta atitikusi Konstituciją, laikytina, kad VRM sprendimas perskaičiuoti pensiją buvo teisėtas.
Skundas netenkintinas
Nustatyta, kad VRM 2011-04-06 sprendimu Nr. 11SP-1241 (b. l. 42) pareiškėjai paskirta 763,84 Lt pareigūnų ir karių valstybinė pensija, kuri ginčui aktualiu laikotarpiu buvo perskaičiuojama taikant Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. Dėl paskirtos pensijos sumažinimo D. B. 2014-11-28 kreipėsi su prašymu (b. l. 47) į atsakovę Ministeriją, kuri 2014-12-17 sprendimu Nr. 1D-9323(11) paaiškino, kad pensija buvo mažinama vadovaujantis galiojančiais teisės aktais ir išmokėti nepriemoką nėra teisinio pagrindo (b. l. 43-44).
Laikinasis įstatymas, išskyrus 16 str., įsigaliojo 2010-01-01. Pagal šio teisės akto 1 str. 2 d. 1 p., pastarasis įstatymas taip pat taikomas ir asmenims, kurie gauna valstybines pensijas, paskirtas ir mokamas pagal Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą. Pareigūnų valstybinės pensijos buvo sumažintos, nenumatant kompensavimo mechanizmo.
Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. nurodyta, kad „paskirtos ir Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos (pareigūnų ir karių – kartu su mokamu valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu) ir rentos, nurodytos šio įstatymo 1 str. 2 d. 1 ir 3 p., bei valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos perskaičiuojamos taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę. Jeigu tas pats asmuo gauna dvi arba daugiau šioje dalyje nurodytų išmokų, apskaičiuojant naują mokėtiną kiekvienos išmokos dydį, visos gaunamos išmokos sumuojamos ir perskaičiuojamos, išmokų sumai taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę“.
Laikinojo įstatymo 15 str. (redakcijos, įsigaliojusios nuo 210-01-01) buvo nustatyta, kad šis įstatymas, išskyrus 16 str., įsigalioja 2010-01-01 ir galioja iki 2011-12-31. 2011-12-20 Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 str. pakeitimo įstatymu Nr. XI-1821 ir 2012-12-20 Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 str. pakeitimo įstatymu Nr. XII-92 buvo nustatyta, kad Laikinojo įstatymo galiojimo terminas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Valstybinių pensijų ir Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymus, pratęstas 2012 ir 2013 metams.
Nagrinėjant šio skundo reikalavimų pagrįstumą, pirmiausia, būtina įvertinti, ar pareiškėjos gaunama pensija teisėtai ir pagrįstai buvo perskaičiuojama pagal Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. nuostatas, kurių galiojimo terminas buvo pratęstas iki 2013-12-31.
Ginčo atveju reikšmingas Konstitucinio Teismo 2015-05-14 nutarimas, kuriame Konstitucinis teismas pripažino, kad 2011-12-20 Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 str. pakeitimo įstatymas tiek, kiek jame buvo nustatyta, kad Laikinasis įstatymas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Valstybinių pensijų įstatymą, Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą ir Mokslininkų valstybinių pensijų laikinąjį įstatymą, galioja iki 2012-12-31 neprieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Taip pat reikšmingas ir 2012-12-20 Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 str. pakeitimo įstatymas tiek, kiek jame buvo nustatyta, kad Laikinasis įstatymas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Valstybinių pensijų įstatymą, Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą ir Mokslininkų valstybinių pensijų laikinąjį įstatymą, galioja iki 2013-12-31, neprieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
Atsižvelgus į Konstitucinio Teismo aptariamame nutarime pateiktus išaiškinimus, teisėjų kolegija pripažįsta, kad pensija pareiškėjai buvo perskaičiuota pagrįstai bei teisėtai, todėl skundo reikalavimas dėl pareiškėjos nurodytos pensijos nepriemokos priteisimo nepagrįstas ir atmestinas.
Pensijas mokančios institucijos sprendimo, kuriuo ikiteismine tvarka išnagrinėjamas prašymas dėl nepriemokos grąžinimo, teisinė reikšmė ne kartą aptarta teismų praktikoje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad toks sprendimas, nevertinant jo turinio, iš esmės tik patvirtina faktą, kad tarp šalių yra kilęs ginčas dėl pensijos nepriemokos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013-11-07 nutartis adm. b. Nr. A444-2232/2013 ir kt).
Iš to darytina išvada, kad pareiškėjos skundo reikalavimas dėl ginčijamo sprendimo panaikinimo nelaikytinas savarankišku reikalavimu. Jis yra išvestinis iš reikalavimo priteisti pensijos nepriemoką.
Teismui konstatavus, kad D. B. pensija buvo apskaičiuojama bei mokama tinkamai taikant teisės aktus, o pareiškėja teisės į nurodytą pensijos nepriemoką neįgijo, todėl atmestinas ir išvestinis skundo reikalavimas.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str., 129 str., teisėjų kolegija
nusprendė:
Pareiškėjos D. B. skundą atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėjai Bronius Januška
Rūta Miliuvienė
Irena Paulauskienė