Byla Nr. 1S-326-885/2022

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-36703-2017-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.9.8; 2.5.19; 2.14.4

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. lapkričio 22 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Bartkus rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens R. M. skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. spalio 17 d. nutarties, kuria buvo atmestas R. M. prašymas dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 1 d. nuosprendžiu paskirto išieškotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos termino pratęsimo, panaikinimo.

Teismas

n u s t a t ė :

1.       R. M. Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 1 d. nuosprendžiu pripažinta kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 7 dalyje, ir, vadovaujantis BK 40 straipsniu, buvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant ją laiduotojos J. J. atsakomybei be užstato, nustatant dviejų metų laidavimo terminą, ir baudžiamoji byla R. M. nutraukta. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 6 punktais, 68 ir 71 straipsniais, R. M. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – draudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) dviem metams, ir 20 MGL (760 Eur) dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją sumokant per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos; vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, kadangi automobilis VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso tretiesiems asmenims, iš R. M. buvo nuspręsta išieškoti turto vertę atitinkančią sumą – 6 930 Eur. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 27 d. bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartimis pirmosios instancijos teismo nuosprendis paliktas nepakeistas.

2.       Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2018 m. kovo 14 d. nutartimi pareiškėjai paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – konfiskuotino turto vertę atitinkančios sumos – 6 930 Eur, mokėjimas atidėtas penkeriems metams nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

3.       2022 m. rugsėjo 9 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmuose buvo gautas R. M. prašymas dėl paskirto konfiskuotino turto vertę atitinkančios sumos išieškojimo termino pratęsimo trejų metų laikotarpiui. Prašyme nurodoma, kad nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. birželio 30 d. pareiškėja neturėjo galimybės užsiimti kita veikla, kuri teiktų pajamas, be to, dėl netinkamos sveikatos būklės ją atleido iš profesinės karo tarnybos bei priėmė sprendimą kelti kvalifikaciją. R. M. taip pat pažymėjo, jog šiuo metu jos pagrindinis prioritetas yra jos vaiko ugdymas, ji prižiūri savo tėvus ir turi bendrų įsipareigojimų su buvusiu sutuoktiniu.

4.       Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. spalio 17 d. nutartimi prašymas atmestas. Teismas, be kita ko, pažymėjo tai, jog baudžiamasis įstatymas nenumato baudžiamojo poveikio priemonės – konfiskuotino turto vertės išieškojimo atidėjimo arba išdėstymo galimybės. Teismo vertinimu, R. M. prašymo patenkinimas prieštarautų konfiskavimo instituto esmei bei neatitiktų šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo tikslų. Be to, teismas pabrėžė, kad R. M. yra sveika, darbinga, taip pat nepateikė jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti apie pareiškėjos turtinę padėtį. Teismo įsitikinimu, šių aplinkybių visuma sudarė pagrindą spręsti, jog pati R. M. nesistengia visa apimtimi ir savalaikiai sumokėti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą, nepaisant jai papildomai nustatyto penkerių metų termino.

5.       Nesutikdama su Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. spalio 17 d. nutartimi, R. M. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą. Skunde prašoma panaikinti skundžiamą nutartį ir įpareigoti teismą pareiškėjos prašymą nagrinėti iš naujo.

5.1.       R. M. nurodo, jog ji neprašo mokėjimą išdėstyti dalimis, o prašo jį atidėti konkrečiam laikotarpiui, kuris pagrįstas pasireiškusių reikšmingų aplinkybių svarba. Be to, teismas jau yra sukūręs teisinį precedentą sprendžiant šį klausimą, kadangi mokėjimo terminą jau buvo vieną kartą atidėjęs.

5.2.       Skunde pažymima, kad nuo 2017 m. gruodžio 1 d. iki dabar R. M. nepadarė jokių administracinės teisės pažeidimų, kas savaime įrodo, kad ji nėra linkusi pažeidinėti įstatymų ir yra įsisąmoninusi atsakomybės sąlygas ir pasekmės. Jos ryžtą pagrindžia ir faktas, kad ji atlikdavo mokėjimus net ir esant itin sudėtingoms sąlygoms.

5.3.       Pasak R. M., teismo pozicijai prieštarauja tai, jog po nuosprendžio paskelbimo, ji sumokėjo 760 Eur įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, bei 1 507,62 Eur dydžio sumą iš 6 930 Eur išieškomo turto vertės. Iš pirminio jos prašymo matyti, jog ji visas iškilusias problemas sprendžia kryptingai bei nuosekliai, proporcingai skirdama savo pastangas visiems svarbiems prioritetams, nepaisant iškilusių aplinkybių.

5.4.       Skunde nurodoma, kad teismui buvo pateikta Elektrėnų profesinio mokymo centro pažyma, kuri įrodo, kad pareiškėja du metus studijavo dienine forma, taip pat tai, jog taip iš esmės buvo apribota jos galimybė dirbti darbą dienos metu. Faktą, kad ji viena augina mažametį vaiką pagrindžia skyrybų sutartis, o tai, kad jos galimybė užsiimti veikla pagal specialybę yra ribojama pagrindžia veiklų, nukentėjusių nuo pandemijos, sąrašas. Tai, kad teismas jos neprašė pateikti papildomų dokumentų tik parodo, kad nebuvo pakankamai įsigilinta į jos prašymo esmę ir bendrai susidariusią situaciją.

6.       Atsiliepimų į R. M. skundą negauta.

Atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens R. M. skundas atmetamas 

7.       Aukštesnės instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos skundo argumentus bei susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga, konstatuoja, jog skundžiama Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. spalio 17 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl ją keisti skunde nurodytais motyvais nėra jokio teisinio ar faktinio pagrindo.

8.       Aukštesnysis teismas pažymi, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nepritarti skundžiamos 2022 m. spalio 17 d. nutarties motyvams. Kaip teisingai pažymėta minėtoje nutartyje, teisės aktuose nėra numatyta galimybė baudžiamojo poveikio priemonės – konfiskuotino turto vertės išieškojimo atidėjimo ar išdėstymo galimybės, kadangi nei baudžiamasis įstatymas, nei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BPK) nuostatos dėl įsiteisėjusių nuosprendžių vykdymo, nei Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas (toliau – BVK) nenumato galimybės išdėstyti (atidėti) iš asmens išieškotos konfiskuotino turto vertės atitinkančios pinigų sumos. Pabrėžtina ir tai, kad nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės savanoriškas įvykdymo terminas teismo nuosprendyje nėra nustatomas, kadangi įsiteisėjus teismo nuosprendžiui ji vykdoma priverstinai, o nuosprendis dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės yra pateikiamas vykdyti antstoliui (BPK 342 straipsnio 4 dalies 7 punktas), kuris teismo nuosprendį vykdo vadovaudamasis atitinkamomis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatomis.

9.       Kaip matyti iš skundo turinio, R. M. prašo atidėti konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos mokėjimą trijų metų terminui bei teigia, jog kadangi teismas vieną kartą jau yra jos prašymą tenkinęs bei pratęsęs mokėjimo terminą, toks sprendimas yra prejudicinis. Kaip matyti iš aukščiau aptarto teisinio reglamentavimo, toks teismo sprendimas yra nepagrįstas, kadangi, kaip nurodyta ir skundžiamoje nutartyje, turto konfiskavimas, kaip baudžiamojo poveikio priemonė, negali būti prilyginamas baudos bausmei ir negali būti vykdomas BVK nustatyta tvarka. Tačiau, kaip yra matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2018 m. kovo 14 d. nutartis apskųsta nebuvo ir įsiteisėjo 2018 m. kovo 22 d., todėl buvo vykdoma. Tačiau aplinkybė, kad žemesnysis teismas netinkamai pritaikė BVK normas ir nepagrįstai iš dalies patenkino R. M. prašymą, yra pakankamas pagrindas nesivadovauti minėtos nutarties motyvais bei teismo procesiniu sprendimu.

10.       Sutiktina su žemesnės instancijos teismo argumentais, jog pakartotinis konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos sumokėjimo termino pratęsimas aptariamu atveju nebūtų efektyvus ir teisingas bei prieštarautų konfiskavimo instituto esmei. Nors skunde nurodomos aplinkybės ir yra pagrįstos kartu su skundu pateikta objektyvia medžiaga, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad teisės aktai nenumato jokios galimybės pratęsti baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – įvykdymo termino, aukštesnysis teismas plačiau dėl šių skundo argumentų nepasisako. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, žemesnysis teismas savo poziciją pagrindė ir tuo, kad su skundu nebuvo pateikti dokumentai, galintys patvirtinti R. M. teiginius apie jos turtinę padėtį – į ką atkreiptas dėmesys skunde aukštesniajam teismui – pažymėtina, kad net ir esant išsamesniems duomenims, jie nesudarytų teisinio pagrindo atidėti aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo, kadangi tokia galimybė nėra numatyta įstatymuose.

11.       Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, skundžiamos apylinkės teismo nutarties sprendimas netenkinti prašymo dėl konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos sumokėjimo termino pratęsimo yra laikytinas teisingu ir pagrįstu, taigi naikinti skundžiamą Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. spalio 17 d. nutartį nėra jokio pagrindo.

                Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens R. M. skundą atmesti bei palikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. spalio 17 d. nutartį nepakeistą.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjas                                                                                                                          Arūnas Bartkus