Baudžiamoji byla Nr. 1A-468-806/2025

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-23950-2024-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.7; 1.2.14.1.2.4

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. gruodžio 18 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgitos Mačionytės, Sonatos Raupėnaitės-Lekarauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Nidos Vigelienės,

sekretoriaujant Loretai Davenienei, Aistei Bareikei,

dalyvaujant prokurorei Martynai Lukauskaitei,

nuteistajam S. G., jo gynėjui advokatui Vladimirui Buslovičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. G. gynėjo advokato Vladimiro Buslovičiaus (toliau – ir gynėjas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 17 d. nuosprendžio, kuriuo S. G. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 11 (vienuolikai) mėnesių.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmę įskaitytas S. G. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2024 m. birželio 24 d. 17.00 val. iki 2024 m. birželio 25 d. 14.22 val. (viena diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Bausmės pradžia skaičiuotina nuo faktinio S. G. sulaikymo vykdant įsiteisėjusį nuosprendį dienos.

Vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi, S. G. pripažintas recidyvistu.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

n u s t a t ė :

I.                      Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1.       S. G. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 3 dalį už tai, kad pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į saugomą teritoriją, o būtent: jis 2024 m. birželio 24 d. apie 4.45 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, įsibrovė į tvora aptvertą (duomenys neskelbtini) teritoriją, esančią Vilniuje, (duomenys neskelbtini), ir iš jos kiemo pagrobė nukentėjusiajai O. Č. priklausantį robotą-vejapjovę „Worx Landroid L2000“, modelio Nr. (duomenys neskelbtini), su įkrovimo baze, kurių bendra vertė 5 399 zlotai (1 283,09 Eur), t. y. tokiu būdu tyčia pagrobė svetimą, O. Č. priklausantį 1 283,09 Eur vertės turtą.

II.                      Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2.       Gynėjas pateiktu apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 17 d. nuosprendį ir priimti naują – nuteistąjį S. G. išteisinti pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, nes jis nepadarė inkriminuojamos nusikalstamos veikos. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

2.1.       Pirmosios instancijos teismas netinkamai (selektyviai ir vienpusiškai) įvertino byloje esančius duomenis (įrodymus), jų visumą ir tarpusavio sąsają, todėl skundžiamame nuosprendyje padarė faktinių aplinkybių neatitinkančias išvadas dėl nuteistojo S. G. kaltės (atliktų veiksmų teisinio vertinimo). Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai didesnį dėmesį suteikė tik nukentėjusiosios O. Č. parodymams, o nuteistojo S. G. parodymus nepagrįstai sumenkino, juos vertino atskirai nuo kitų, taip pat nepilnai ir nepakankamai kruopščiai ištyrė įvykio situaciją, neįsigilino į faktines bylos aplinkybes, todėl padarė nepagrįstą ir neteisingą išvadą, jog S. G. padarė nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje.

2.2.       Nuteistajam S. G. pareikštas kaltinimas iš esmės yra grindžiamas netiesioginių įrodymų visuma (objektyviai nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis), o būtent: 1) 2024 m. birželio 24 d. apie 4.45 val. iš (duomenys neskelbtini) kiemo buvo pavogtas robotas–vejapjovė; 2) S. G. 2024 m. birželio 24 d. laikotarpiu nuo 7.48 val. iki 13.42 val. disponavo robotu–vejapjove, tačiau šios aplinkybės savaime nesudaro objektyvaus pagrindo daryti kategorišką išvadą, kad būtent nuteistasis minėtą robotą–vejapjovę pavogė. S. G. viso proceso metu nuosekliai nurodė, kad jis 2024 m. birželio 24 d. iš nepažįstamų asmenų nusipirko robotą, kurį vėliau policijos pareigūnai pas jį rado, taip pat tai, kad pirkdamas šį robotą suprato, jog jis galimai pavogtas, tačiau konkrečiai aplinkybę, kad įsigijo pavogtą robotą, sužinojo tik prieš savo sulaikymą.

2.3.       Nors pirmosios instancijos teismas vertino, kad S. G. parodymai yra nelogiški, prieštaringi, abstraktaus pobūdžio (skundžiamame nuosprendyje teigiama, jog nuteistasis nei teisiamojo posėdžio metu, nei ikiteisminio tyrimo metu negalėjo nurodyti konkrečių duomenų apie tai kur, kada ir iš kokių asmenų nupirko vejos robotą), tačiau iš esmės jo parodymai buvo paneigti tik jau prieš tai paminėtomis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis (kaltinime inkriminuotu laiku ir vietoje pavogtas robotas–vejapjovė; nuteistasis S. G. atitinkamu laiku disponavo robotu–vejapjove). Pažymėtina, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų (tiesioginių įrodymų), galinčių neginčijamai patvirtinti, jog būtent S. G. įsibrovė į tvora aptvertą (duomenys neskelbtini) teritoriją 2024 m. birželio 24 d. būtent apie 4.45 val., taip pat byloje nenustatyta konkreti įsibrovimo vieta ir faktinė aplinkybė, kad laikotarpiu nuo 4.45 val. iki 7.48 val. robotas–vejapjovė buvo būtent pas nuteistąjį.

2.4.       Skundžiamame nuosprendyje kritiškai įvertinta S. G. versija dėl vejos roboto įsigijimo, t. y. prilyginta siekiu išvengti baudžiamosios atsakomybės, tačiau šiuo atveju svarbu įvertinti tai, kad viso proceso metu nuteistasis nuosekliai tvirtino, kad įgijo galimai pavogtą robotą–vejapjovę, tokiu būdu prisiimdamas riziką, jog gali būti nuteistas pagal BK 189 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausme iki ketverių metų. Be kita ko, teisminio bylos nagrinėjimo metu prokurorės nurodyti argumentai, kad S. G. praeityje buvo teistas, todėl yra pagrindo manyti, jog galėjo padaryti ir šioje baudžiamojoje byloje nagrinėjamą nusikalstamą veiką, yra tik jokiais konkrečiais įrodymais nepagrįsta prielaida. S. G. kaltė pagal BK 178 straipsnio 3 dalį negali būti nustatyta vien tik dėl kilusių padarinių, nes jos (kaltės) nepagrindžia jokie objektyvūs bylos įrodymai, o nuteistojo padaryti veiksmai labiau atitinka kitos nusikalstamos veikos, numatytos BK 189 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymius.

3.       Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

4.       Teisiamojo posėdžio metu nuteistasis S. G. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokurorė jį atmesti.

I.                      Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo S. G. gynėjo apeliacinis skundas atmetamas.

5.       Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu buvo nuspręsta atlikti dalinį įrodymų tyrimą. Apklaustas liudytojas A. J. parodė, kad S. G. tik pažįstamas, pažįsta pora metų. S. G. atvažiavo iš ryto kažkokių detalių, trumpam atvyko ir išvyko. Nepamena, kiek laiko jis (S. G.) išbuvo. Jis (S. G.) atvažiavo į (duomenys neskelbtini), ten jis (A. J.) gyvena su mama ir broliu. Pas S. G. roboto nematė, bet policija parodė, kad jiems navigacija rodė prie jų namų. Policija ieškojo, navigacija dingo ir išvyko. Vienuolynas – šalia namų. Iš kiemo vienuolyno teritorijos nesimato. Kokiu laiku atvyko policija, nepamena. Telefone turi S. G. kontaktus, kartais susiskambindavo, palaikė ryšį, bet jau pusę metų nebendravo. Žoliapjovę–robotą matė tik vienuolyno teritorijoje, jo pas S. G. nematė. Su S. G. konfliktų neturėjo.

6.       Nuteistasis S. G. parodė, kad su liudytojo apklausos protokolu susipažino, prašymų susijusių su liudytojo A. J. apklausa neturėjo. Papildomai po minėto liudytojo apklausos nieko nenorėjo pasakyti, viską paaiškino iš ko pirko, palieka spręsti teismui. Nurodė, kad anksčiau pirko iš vieno, dabar nurodė, kad kitas pavogė. Atvažiavo, robotą pirko iš kito asmens, kiek žino pavogė tas brolis (A. J.). Jei ten būtų kameros, būtų akivaizdus įrodymas.

7.       Skundžiamu nuosprendžiu S. G. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, t. y. už tai, kad pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į saugomą teritoriją. Iš nuteistojo S. G. gynėjo apeliacinio skundo turinio matyti, kad jis nesutinka su nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių vertinimu, ginčija asmens kaltę dėl veikos padarymo bei prašo S. G. išteisinti nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

8.       Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų proceso dalyvių, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai paduoti. Ši nuostata ne tik apibrėžia bylos apeliacinio nagrinėjimo ribas, bet ir įtvirtina imperatyvą patikrinti bylą tokia apimtimi, kokie yra suformuluoti reikalavimai apeliaciniame skunde (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-41-697/2021). Tuo atveju, kai apeliantai skunduose prašo priimti sprendimą, priešingą pirmosios instancijos teismo sprendimui, yra apibrėžiamos pačios plačiausios apeliacinių skundų ribos. Tokiu atveju BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatos įpareigoja apeliacinės instancijos teismą patikrinti bylą visa apimtimi: ar tinkamai nustatytos bylos aplinkybės, ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, kvalifikuojant kaltinamųjų nusikalstamas veikas, paskiriant jiems bausmes, ar nepadaryta BPK reikalavimų pažeidimų tiriant ir vertinant įrodymus ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-34/2010, 2K-190-648/2018).

9.       Minėta BPK 320 straipsnio 3 dalis numato ir tai, jog jeigu teismas, nagrinėdamas bylą, nustato esminių šio Kodekso pažeidimų, jis, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, patikrina, ar tai turėjo neigiamos įtakos ne tik asmeniui, dėl kurio skundo nagrinėjama byla, bet ir kitiems skundų nepadavusiems nuteistiesiems. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pažymima, kad esminiu BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai nuosprendyje ar nutartyje teismo išvados darytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo vertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus darytos klaidos dėl įrodymų turinio; remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1-4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1-4 dalių reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-88-628/2018). 

Dėl S. G. kaltės ir veikos kvalifikavimo pagal BK 178 straipsnio 3 dalį.

10.       Apkaltinamasis nuosprendis turi būti grindžiamas ne prielaidomis, o patikimais įrodymais, kurie turi būti neprieštaringi, nuoseklūs, tarpusavyje susiję ir iš jų analizės turi logiškai išplaukti kaltinamojo kaltę bei kitas svarbias aplinkybes patvirtinančios išvados, o kaltinimui prieštaraujantys duomenys turi būti paneigti. Įrodymų patikimumas – tai vertinimo metu nustatoma savybė, reiškianti, kad duomenys atitinka tikrovę. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką, patikrinus BPK nustatytais veiksmais ir palyginus su kitais byloje esančiais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-590/2007, 2K-439/2011, 2K-26-689/2018). Kai iš skirtingų byloje pateiktų duomenų gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą išspręsti ir atsakyti į klausimą, kuriais duomenimis vadovautis, o kuriuos atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-87-719/2019).

11.       Šiame kontekste pastebėtina ir tai, kad baudžiamojo proceso įstatymas nedraudžia grįsti nuosprendžio, taip pat ir apkaltinamojo, netiesioginiais įrodymais. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad svarbūs tiek duomenys, kurie tiesiogiai susiję su įrodinėjimo dalyku (tiesioginiai įrodymai), tiek ir tokie duomenys, kurie iš pradžių pagrindžia tarpinio fakto buvimą, o per šį faktą – ir įrodinėtinas aplinkybes (netiesioginiai įrodymai). Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai. Tik įrodinėjimas ir sprendimas dėl įrodymų pakankamumo ir dėl jais grindžiamų išvadų tikrumo yra sudėtingesni ir reikalaujantys daugiau kruopštumo, nuoseklumo, tikslumo įtikinamai susiejant esamus įrodymus į loginę seką, jeigu teismo išvados iš esmės grindžiamos netiesioginiais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-264-976/2019, 2K-116-719/2023, 2K-65-976/2025 ir kt.).

12.       Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas selektyviai ir vienpusiškai įvertino byloje esančius duomenis, jų visumą ir tarpusavio sąsają, todėl skundžiamame nuosprendyje padarė faktinių aplinkybių neatitinkančias išvadas dėl nuteistojo S. G. kaltės. Didesnį dėmesį suteikė tik nukentėjusiosios O. Č. parodymams, o nuteistojo S. G. parodymus nepagrįstai sumenkino, juos vertino atskirai nuo kitų, taip pat nepilnai ir nepakankamai kruopščiai ištyrė įvykio situaciją, neįsigilino į faktines bylos aplinkybes, todėl padarė nepagrįstą ir neteisingą išvadą dėl S. G. kaltės. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamą nuosprendį įrodymų vertinimo aspektu, aptartus apeliacinio skundo argumentus vertina kaip nepagrįstus.

13.       Teisėjų kolegija, įvertinusi šioje baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą, nustatytas reikšmingas aplinkybes, apeliacinės instancijos teisme atlikto dalinio įrodymų tyrimo metu gautus duomenis, taip pat susipažinusi su skundžiamame nuosprendyje, apeliaciniame skunde nurodytais argumentais ir motyvais, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas S. G. inkriminuotos nusikalstamos veikos aplinkybes įvertino visapusiškai, išsamiai, jo kaltė įrodyta byloje įvertinus kiekvieną įrodymą atskirai bei įrodymų visumą, nusikalstama veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 3 dalį. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, nenustatė esminių BPK pažeidimų, be kita ko, susijusių su įrodinėjimu bei įrodymų vertinimu, kurie galėtų būti pagrindas panaikinti skundžiamą nuosprendį.

14.       Apeliaciniame skunde nurodoma, kad S. G. viso proceso metu nuosekliai nurodė, kad jis 2024 m. birželio 24 d. iš nepažįstamų asmenų nusipirko robotą, kurį vėliau policijos pareigūnai pas jį rado, taip pat tai, kad pirkdamas šį robotą suprato, jog jis galimai pavogtas, tačiau konkrečiai aplinkybę, kad įsigijo pavogtą robotą, sužinojo tik prieš savo sulaikymą. Su tokia nuteistojo S. G. gynėjo skundo pozicija teisėjų kolegija nesutinka.

15.       Teisėjų kolegijos vertinimu, S. G. nurodomos faktinės aplinkybės dėl pagrobto svetimo turto nuolat kito, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad S. G. parodymai dėl vejos roboto įsigijimo aplinkybių prieštaringi, nekonkretūs, deklaratyvūs ir paneigti byloje surinktų įrodymų visuma, todėl teismas jais šioje dalyje nesivadovauja.

16.       Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 7-ojo skyriaus vyresniojo tyrėjo Karolio Ščito 2024 m. birželio 24 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad atliekant pirminius procesinius veiksmus, įtariamasis S. G. nurodė, kad nusikalstamos veikos neįvykdė. Robotą žoliapjovę įsigijo šiandien, t. y. 2024 m. birželio 24 d. už parduotuvės „Rimi“ arba „Norfa“ (tiksliai nurodyti negalėjo), esančios (duomenys neskelbtini), atokiau nuo parduotuvės. Įsigijo iš dviejų asmenų, vieną iš jų pažinojo – R., kito nepažįsta. Nurodė, kad suvokė, jog R. ir kitas asmuo, gyvendami asocialų būdą, neturėjo galimybės įsigyti brangios žoliapjovės, pareiškė, kad nuolat iš jų perka (1 t., b. l. 117–118).

17.       Ikiteisminio tyrimo metu kitą dieną po įvykio, t. y. 2024 m. birželio 25 d., S. G. parodymų nedavė, nurodydamas, kad prastai jaučiasi. Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. lapkričio 11 d. apklaustas įtariamuoju S. G. parodė, kad 2024 m. birželio 24 d. ryte jis važiavo pas savo draugą K. J., adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Būnant pas K. J., prie namo, garaže paskambino pažįstamas, jo vardo ir pavardės, telefono numerio neprisimena, ir pasakė, kad yra robotas. Įvykių sekos neprisimena, bet galimai susitiko prie (duomenys neskelbtini) bažnyčios, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, arba prie „Rimi“ parduotuvės, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Nusipirkęs robotą, grįžo atgal pas K. J.. Jam parodė robotą, pasakė, kad jį nusipirko, pas K. J. robotą išplovė ir susiruošė važiuoti namo. Jam išvažiuojant iš K. J., jis pamatė, kad pas šį atvyko policijos pareigūnai. Po 10–15 min. per „Messenger“ programėlę skambino K. J., norėjo sužinoti, dėl ko pas šį atvyko policijos pareigūnai, tačiau šis jam nekėlė ragelio. Po kurio laiko paskambino K. J. (per ,,Mesenger”), tačiau neatsiliepė, tik po kurio laiko pamatęs skambutį perskambino jam. K. J. pasakė, kad pas jį buvo atvykę policijos pareigūnai dėl roboto, nes buvo pavogtas robotas iš vienuolyno. Iš automobilio paėmė robotą ir paliko jį laiptinėje. Tada iš karto paskambino į 112 ir pranešė, kad nupirko galimai vogtą robotą. Kai įvyko šis įvykis galimai naudojosi šiais telefono numeriais +3706 (duomenys neskelbtini), +3706 (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 20–23).

18.       Pirmosios instancijos teisme teisminio bylos nagrinėjimo metu apklaustas S. G. parodė, kad K. J. pasakė, jog buvo policija, nes robotas vogtas. Paskambino policijai 112, pasakė, kad galimai nupirko vogtą robotą. Neprisimena, kaip prasidėjo 2024 m. birželio 24 diena. Robotą plovė K. J. su broliu, plovė prie žalio garažo, priešais K. J. namą, iš dešinės pusės. Priešais K. J. namus yra globos namai. Buvo trise – jis, K. J., jo brolis A. J., nepamena dabar vardo. Jis (S. G.) tvarkėsi mašiną, K. J. pats kažką darė, robotą lyg ir jo brolis plovė. Robotą pirko prieš atvažiuodamas pas K. J.. Tuomet paskambino pažįstamas, kad turi parduoti robotą. Jis žinojo telefono numerį, kuriuo jam skambino. Po skambučio važiavo susitikti prie parduotuvės „Rimi“, šalia (duomenys neskelbtini), atnešė robotą rankose. Pamatė, kad jis purvinas. Po to ištempė iš krūmų vartus ir pakrovėją kitas jo draugas. Draugai – pažįstami robotą patys įdėjo į bagažinę. Sudėjo su jam priklausiančia pakrovimo stotele. Tada išvažiavo pas K. J.. Tai buvo anksti ryte. Pas K. J. važiavo tvarkyti mašiną. Robotą nuplovė lyg ir K. J. brolis A. J.. Sustojo prie K. J. išvažiavimo ir stovėjo gal 40 min., tada pamatė policiją su autobusiuku. Matė palei langą vaikščiojančius pareigūnus, kai buvo pas močiutę. Atitraukė užuolaidas, atidarė langą ir pats pakvietė pareigūnus. Jau kalbėjo telefonu su 112 (2 t., b. l. 183–184).

19.       Iš 2024 m. rugsėjo 25 d. apžiūros protokolo nustatyta, kad S. G. nurodytais telefono numeriais +3706 (duomenys neskelbtini), +3706 (duomenys neskelbtini), apžiūrint jų išklotines nuo 2024 m. birželio 24 d. 01.00 val. iki 2024 m. birželio 24 d. 18.00 val., naudotasi nebuvo (2 t., b. l. 44–46).

20.       Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus rašte nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2024 m. birželio 23 d. iki 2024 m. birželio 25 d. Bendrojo pagalbos centro informacinėje sistemoje nėra nustatytų skambučių iš telefonų, kurių abonentų numeriai yra +3706 (duomenys neskelbtini) ir +3706 (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 51).

21.       2025 m. rugsėjo 30 d. apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistasis S. G. nurodė aplinkybę, jog žino, kas įvykdė vagystę ir nurodė tą, pasak S. G., padariusį asmenį – A. J. (K. J. brolį).

22.       Pirmosios instancijos teisme liudytojas K. J. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. lapkričio 15 d. duotus parodymus, kai jis parodė, kad tikslios įvykio dienos neprisimena. Taip pat neprisimena, ar jis (S. G.) jau buvo atvažiavęs su robotu pas jį, ar kai jau buvo pas jį atvažiavęs, trumpam kažkur nuvažiavo jo nusipirkti. Pamena, kad S. G. parodė jam robotą ir pasakė, kad jį nusipirko, nežino, nei iš ko jis nusipirko, nei už kiek. Apie 1–2 val. jie su juo buvo pas jį namo kieme. Jo namo kieme S. G. apiplovė savo automobilį ir robotą. Tada S. G. išvažiavo. Maždaug po 10–15 min. atvažiavo policijos pareigūnai kartu su vienuole. Atvažiavę policijos pareigūnai nurodė, kad yra pavogtas robotas ir būtent šitame kieme rodo roboto buvimo vietą. Jis nesuprato, kokio roboto ieško pareigūnai. Pareigūnai gana ilgai ieškojo, tačiau roboto nerado. Po kažkiek laiko, negali nurodyti kiek, gal po 30 min., paskambino S. G. ir pasakė, kad jam sėdint namuose, pas jį į namus baladojasi pareigūnai, pasakė, kad čia turbūt dėl to roboto, perskambins jam ir padėjo ragelį. Tada po kelių dienų jam paskambino S. G. ir pasakė, kad jis buvo sulaikytas areštinėje dėl roboto, kad robotas vogtas (1 t., b. l. 102–105).

23.       Pirmosios instancijos teisme teisminio bylos nagrinėjimo metu apklaustas liudytojas Karolis Ščitas parodė, kad galimai bendravo su S. G. apie tai, iš kur jis gavo robotą. S. G. labai painiojosi, neaiškiai atsakinėjo, sakė gavo vejos robotą iš dviejų asmenų vartojančių narkotikus (3 t., b. l. 6 – 7).

24.       Lyginant aptartas aplinkybes matyti, kad pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu S. G. parodė, jog robotą pirko prieš atvažiuodamas pas K. J., kas prieštarauja aplinkybėms, kurias jis nurodė apklaustas ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. lapkričio 11 d. metu, jog jau būnant pas K. J. jam (S. G.) paskambino pažįstamas. Aplinkybę, kad S. G. kažkas skambino paneigia 2024 m. rugsėjo 25 d. apžiūros protokolo duomenys, kurių metu nustatyta, jog S. G. nurodytais telefono numeriais +3706 (duomenys neskelbtini), +3706 (duomenys neskelbtini) aktualiu laiku naudotasi nebuvo. Be to pirmosios instancijos teismui S. G. nurodė, kad robotą jam pardavė du pažįstami, kitaip nei nurodyta tiek minėtame tarnybiniame pranešime, jog robotą–žoliapjovę įsigijo iš dviejų asmenų (vieną R. pažinojo, kito ne) bei apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nurodė tik vieną pažįstamą. Apeliacinio skundo nagrinėjimo metu  S. G. nurodė naują aplinkybę, kad žino kas įvykdė vagystę ir nurodė, jog robotą–žoliapjovę pavogė A. (teismo pastaba – A.) J., kuris apklaustas apeliacinės instancijos teisme nieko apie roboto vagystę pasakyti negalėjo ir roboto–vejapjovės pas S. G. nematė. Apeliacinės instancijos teisme uždavus S. G. klausimą kodėl jis pakeitė parodymus dėl asmens pavogusio robotą, šis jau nurodė, kad A. (teismo pastaba – A.) kiek žino pavogė, o pirko iš kito asmens. Tiek S. G., tiek K. J. nurodė, kad atitinkamai S. G. robotą parodė, o K. J. jį matė. Nors atvykus policijos pareigūnams, ieškant roboto 10–15 minučių laikotarpiu K. J. policijos pareigūnams nurodė, kad nesuprato kokio roboto ieško, ši aplinkybė vertintina kaip padėjimas S. G. išvengti atsakomybės, šią poziciją sustiprina ir nustatytos aplinkybės, kad išvykus policijos pareigūnams K. J. per programėlę įspėjo S. G., jog vogto roboto–vejapjovės ieško policija.

25.       Taip pat nuteistasis S. G. parodymuose tiksliai negalėjo nurodyti vietos, kur įsigijo robotą–vejapjovę. Tyrėjui įvykio dieną nurodė, kad už „Rimi“ ar „Norfos“ parduotuvės (jau įvykio dieną negalėjo nurodyti tikslios įvykio vietos). Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nurodė, kad galimai prie bažnyčios arba prie „Rimi“ parduotuvės. Teisiamojo posėdžio metu parodė, kad važiavo susitikti prie parduotuvės „Rimi“. O apklaustas pirmosios instancijos nagrinėjimo metu liudytojas Karolis Ščitas parodė, kad S. G. labai painiojosi, neaiškiai atsakinėjo.

26.       Nuteistasis S. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog tik įtarus, kad galimai įsigijo vogtą daiktą, iškarto pranešė apie tai 112. Tačiau pagal byloje nustatytas aplinkybes (nukentėjusiosios O. Č. parodymai) skambino bendrajam pagalbos centrui tik tada, kai pas jį atvyko policijos pareigūnai ir ragino atidaryti duris. S. G. versiją, kad iš karto skambino 112, kai tik sužinojo apie tai, kad pavogtas robotas–vejapjovė paneigia ir kiti bylose esantys duomenys. Tyrėjo Karolio Ščito 2024 m. birželio 24 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad S. G. nurodė, jog suvokė, kad R. ir kitas asmuo, gyvendami asocialų būdą, neturėjo galimybės įsigyti brangios žoliapjovės, pareiškė kad nuolat iš jų perka.

27.       Pasisakant dėl S. G. kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kontekste svarbios ir skundžiamame teismo nuosprendyje išsamiai išanalizuotos ir nustatytos faktinės aplinkybės, kad apie 04.45 val. iš aptvertos ir saugomos teritorijos buvo pavogtas vejos robotas. S. G. 2024 m. birželio 24 d., dar prieš 07.37 val., kai nukentėjusioji kreipėsi į policiją, nes apie 04.45 val. iš aptvertos ir saugomos teritorijos buvo pavogtas vejos robotas, o policijos pareigūnai atvyko pas nukentėjusiąją 07.48 val. (1 t., b. l. 21), turėjo savo žinioje aptariamą vejos robotą. Policijos pareigūnams kartu su nukentėjusiąja iš įvykio vietos (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vykstant nukentėjusiosios telefono įrangos sekimo programėlėje nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kuris yra šalia įvykio vietos, ties įvažiavimu į kiemą, esančiu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, t. y. po nepilnai 5 min., kai policijos pareigūnai nuvyko pas nukentėjusiąją (vaizdo įrašo PSS-20240624-074829UTC+0300.mp4 duomenys), stovėjo S. G. vairuojamas automobilis „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriame buvo ir vejos robotas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad pats S. G. parodė, jog jis prie įvažiavimo į kiemą draugų laukė apie 40 min., o dar prieš tai su draugais minėtame kieme kalbėjosi, tvarkė mašiną, buvo plaunamas vejos robotas. Po prieš tai nurodytų aplinkybių iki kol tą pačią dieną 14.46 val. nukentėjusioji pakartotinai kreipėsi į policiją, nes laiptinėje (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kur gyvena S. G. močiutė ir pas kurią tuo metu su jau minėtu automobiliu „BMW“ buvo atvažiavęs S. G., rado vejos robotą, o prieš tai paminėti policijos pareigūnai atvyko 15.30 val. (1 t., b. l. 22), vejos robotas buvo S. G. žinioje (pats vejos robotas buvo laiptinėje, o kitos susijusios dalys automobilyje „BMW“). Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs pirmosios instancijos teismo argumentus, neturi jokio pagrindo su jais nesutikti, įvertinus S. G. pateikiamą versiją įrodymų kontekste ji nenuosekli ir nelogiška. Pagal pateikiamus paties S. G. argumentus, kurie įrodyti ir nustatyti kaip neatitinkantys faktinių bylos aplinkybių, jau įsigydamas robotą–vejapjovę jis turėjo suprasti, kad perka vogtą robotą–vejapjovę, o kiti byloje surinkti įrodymai aiškiai įrodo, kad S. G. robotą–vejapjovę, kurį laiką su savimi vežiojosi, bendrajam pagalbos centrui skambino tik tada, kai atvyko policijos pareigūnai prie jo namų.

28.       Tai, kad S. G. padarė inkriminuotą nusikalstamą veiką kontekste patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai. Pavogtas robotas–vejapjovė po vagystės rastas būtent pas S. G., tą patvirtina 2024 m. birželio 24 d. įvykio vietos apžiūros protokolo duomenys –  už įėjimo durų yra laiptinė, kurios tarp pirmo ir antro aukštų esančioje aikštelėje, dešinėje pusėje prie vamzdžio, yra žoliapjovė „Worx“, kuri yra tamsios spalvos plastikiniame šiukšlių maiše (1 t., b. l. 39–47). Tai, kad toje vietoje robotą–vejapjovę padėjo būtent S. G. patvirtina vaizdo įrašas pavadinimu „IP Camera5_(duomenys neskelbtini), Vilnius_(duomenys neskelbtini), Vilnius_20240624121548_ 20240624134145_2930592“, kurių metų užfiksuota, kad vaizdo įrašo laikui 2024 m. birželio 24 d. 13.01 val. į automobilių stovėjimo aikštelę atvažiuoja juodos spalvos automobilis „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (skaičių nesimato).  Vyriškis, išlipęs iš automobilio, atidaro galines keleivio duris, kažką iš ten paima, tada atidaro bagažinę ir iš ten ištraukia didelį juodą maišą. Vaizdo įrašo laiku 2024 m. birželio 24 d. 13.04 val. užeina į namo laiptinę. Vaizdo įrašo laiku 2024 m. birželio 24 d. 13.06 val. minėtas vyriškis išeina iš namo laiptinės su juodos spalvos kuprine, be juodos spalvos didelio maišo. Taip pat 2024 m. birželio 24 d. atlikus kratą S. G. priklausančiame automobilyje „BMW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) rastos ir paimtos kitos robotui–vejapjovei priklausiusios dalys bei dvejos metalui kirpti žirklės. 

29.       Apeliaciniame skunde S. G. gynėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai didesnį dėmesį suteikė tik nukentėjusiosios O. Č. parodymams, o nuteistojo S. G. parodymus nepagrįstai sumenkino, juos vertino atskirai nuo kitų.

30.       Vertindami nukentėjusiojo asmens parodymus, bylą nagrinėjantys teismai turi išsamiai analizuoti užfiksuotų parodymų turinį, įvertinti jų dinamiką ir turinio pokyčius, taip pat kitus bylos įrodymus, jų atitiktį nukentėjusiojo asmens parodymams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-259-697/2024). Šiuo atveju nukentėjusiosios O. Č. parodymai atitinka kitus byloje esančius įrodymus, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo jais netikėti:

30.1.       Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 4-ojo skyriaus vyriausiojo patrulio Dominyko Tumo 2024 m. birželio 24 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2024 m. birželio 24 d. apie 08.00 val., dirbant pagal ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini), pareiškėja O. Č. per išmaniąją programėlę pamatė galimai pavogto vejos roboto, pavadinimu „Landroid“, buvimo vietą, kuri parodė teritorijos spindulį, šalia adreso (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Atvykus minėtu adresu, apieškojo nurodytą spindulio teritoriją, tačiau nieko nesurado. Spindulio dydžio nustatyti nebuvo galimybės (1 t., b. l. 60).

30.2.       Pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu apklausta nukentėjusioji O. Č. parodė, kad telefone turi aplikaciją dėl roboto, mato, jei jis pajuda ar išeina iš zonos. Anksti ryte atsikėlusi telefone matė pranešimą, bet neįėjo į vidų pažiūrėti, kas ten yra. Ryte išėjusi iš namų, apie 06.30 val., pamatė, kad roboto įkrovimo bazės nėra, iš jos ištraukti laidai. Paėjo arčiau, pamatė pėdsakus. Robotas turėjo ilgus vinis ir jie gulėjo ant žemės. Pamatė, kad įvykdyta vagystė. Paėmė telefoną, nes turi dar vieną aplikaciją, kuri yra susieta su žoliapjovės čipu, t. y. rodo, kur tuo metu yra čipas. Jos telefonas senas, blogai rodo, todėl nuvažiavo pas mamą paimti jos telefoną, kuris yra geresnės kokybės. Tuomet pamatė, kur yra robotas, ir iškvietė policiją. Policijai nurodė į (duomenys neskelbtini), kuri yra prie jų namo. Su policijos mašina įsukdami į (duomenys neskelbtini), kur rodė, kad stiprus signalas, stovėjo „BMW“. Kad jie galėtų įvažiuoti į tą gatvelę, „BMW“ pasitraukė ir išvažiavo. Policija pradėjo ieškoti. Signalas buvo stiprus. Po to signalas parodė, kad yra toliau. Nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), paieškojo krūmuose, bet nerado, signalas pajudėjo toliau. Su policija atvyko į (duomenys neskelbtini), surašė bylą. Ji toliau viena stebėjo signalą, kuris buvo ,,Akropolyje“, po to sustojo Karoliniškėse. Kai signalas buvo vienoje vietoje apie pusvalandį, ji paėmė mašiną ir nuvažiavo, kur rodė signalas, ieškojo tarp namų, mašinų. Kai pastebėjo „BMW“, priėjo arčiau mašinos, namų, tuomet signalas pradėjo judėti. Rodė, kad yra labai arti. Įėjo į namą, laiptinėje signalas rodė, kad liko 1 m. robotas buvo laiptinėje maiše. Pakėlė šiukšlių maišą, pamatė oranžinę spalvą. Išėjusi į lauką paskambino policijai, policija atvažiavo. Kai su policija atėjo prie šiukšliadėžės ir roboto, tapo aišku, kad to roboto ir ieškojo. Nežinojo, tik kuris butas. Lauke stovėjo „BMW“, tai vienas pareigūnas paklausė žmonių, kieno ši mašina, tai jie pasakė, kad čia gyvena tas žmogus, parodė duris. Policija paskambino į duris. Ji, stovėdama laiptinėje, girdėjo garsus, kad kažkas vaikščioja. Niekas neatidarė durų. Pareigūnai iškvietė pastiprinimą. Tada buvo skambutis į 112, iš to buto girdėjosi, kad skambina kaltinamasis. Kai atvažiavo pastiprinimas, tada įėjo į butą. Nenorėjo įleisti (2 t., b. l. 184 – 185).

30.3.       Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. birželio 24 d. apklausta nukentėjusioji O. Č. iš esmės nurodė tas pačias aplinkybes, kurias parodė pirmosios instancijos teisminio bylos nagrinėjimo metu. Papildomai pažymėjo, kad atvykus policijos pareigūnams, bandė ieškoti nurodytu adresu vejos roboto, nes priartėjus prie įrenginio, programėlėje įsijungia vaizdo kamera. Važiuojant kartu su pareigūnais, artyn link minėtos gatvės, programėlėje įsijungė vaizdo kamera, tačiau ji nesuprato, kad tai įrenginio prisijungimas, galvojo, kad tiesiog įsijungė kamera. Apie 11.00 val. jos pavogtos žoliapjovės signalas buvo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vėliau, apie 12.00 val., programėlėje pastebėjo, kad signalas pakito ir šiuo metu jos pavogta žoliapjovė yra prekybos centre „Akropolis“, adresu Ozo g. 25, Vilniuje. Apie 13.00 val. pastebėjo, kad žoliapjovė grįžo į ankstesnę buvimo vietą, o būtent (duomenys neskelbtini). Nieko nelaukdama, sėdo į automobilį ir vyko iki anksčiau minėto adreso, siekdama rasti jai priklausančią žoliapjovę. Apie 14.30 val. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, prie daugiabučio Nr. 4, laiptinėje, kurios butai nuo 124-159, signalas tapo labai stiprus, ir ji suprato, kad yra labai arti. Nieko nelaukdama, lipo laiptais ir antrajame aukšte, prie atliekų vamzdžio, pastebėjo juodos spalvos maišą, kuriame aptiko jai priklausantį robotą–žoliapjovę. Kuomet rado robotą–žoliapjovę (duomenys neskelbtini) daugiabutyje, prie laiptinės, kurioje buvo rasta žoliapjovė, stovėjo automobilis „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Todėl įtaria, kad būtent šis vyras ir pavogė jos robotą žoliapjovę (1 t., b. l. 67–74). Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. liepos 5 d. papildomai apklausta nukentėjusioji O. Č. parodė, kad įkrovimo bazė, kuri yra oranžinės ir juodos spalvų, priklauso jos vejos roboto komplektui. Ji yra visiškai įsitikinusi, kad minėta maitinimo bazė priklauso jos vejos roboto komplektui (1 t., b. l. 77–79).

30.4.       Pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja Žaneta Žeimytė parodė, kad gavo iškvietimą iš budėtojo, jis nusiuntė juos į Naujosios Vilnios mikrorajoną, tai buvo (duomenys neskelbtini) teritorija, kad pavogtas vejos robotas. Juos pasitiko pranešėja, aprodė visą teritoriją, parodė, iš kur buvo pavogtas robotas. Pranešėja paminėjo, kad robote įdėtas čipas, sekamoji įranga. Ši įranga rodė adresą, kuris buvo Naujosios Vilnios mikrorajone. Jie su kolega nuvažiavo tuo adresu patikrinti. Roboto nerado. Prie įvažiavimo į tą namą, su kolega matė automobilį „BMW“, tačiau jo nepatikrino, nes čipas rodė adresą. Tuomet buvo gautas antras pranešimas, kad pranešėja rado roboto dalį Karoliniškių mikrorajone. Jie nuvažiavo į Karoliniškes, pranešėja juos atpažino, paaiškino, kad laiptinėje yra roboto dalis, kuri buvo juodame maiše. Kieme pamatė ir automobilį „BMW“. Tada jie pradėjo tikrinti duomenis ir nustatė šio žmogaus (S. G.) gyvenamąją vietą. Laiptinėje, kur buvo padėta roboto dalis, netoli bute buvo šis žmogaus. Jie atliko kratą tiek bute, tiek automobilyje. Automobilyje buvo rastos roboto dalys. Tada iškvietė pagalbą, atvyko padėti kolegos (3 t., b. l. 4–5). Vilniaus AVPK Reagavimo valdybos 4-ojo skyriaus vyresniosios tyrėjos Ž. Žeimytės 2024 m. birželio 24 d. tarnybiniame pranešime nurodytos iš esmės tos pačios aplinkybes, kurias pateikė pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu (1 t., b. l. 62– 64).

30.5.       Iš esmės analogiškas liudytojos Žanetos Žeimytės parodymuose nurodytoms aplinkybėms nurodė ir pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas Dominykas Tumas (3 t., b. l. 5–6).

30.6.       Pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas Karolis Ščitas parodė, kad prisimena, jog buvo pavogtas vejos robotas. Atvyko į Karoliniškių mikrorajoną. Daugiabučio kieme jį pasitiko kolegos, kurie buvo apklausti anksčiau, taip pat buvo įtariamasis. Jis arba sėdėjo automobilyje, arba buvo sulaikytas. Netoliese stovėjo įtariamojo automobilis „BMW“. Galimai bendravo su S. G. apie tai, iš kur jis gavo robotą. S. G. labai painiojosi, neaiškiai atsakinėjo, sakė, kad gavo vejos robotą iš dviejų asmenų, vartojančius narkotikus (3 t., b. l. 6–7).

30.7.       Iš 2024 m. liepos 3 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo nustatyta, kad S. G. savanoriškai sutinka pateikti reikalaujamą vejos roboto „Landroid“, modelio Nr. (duomenys neskelbtini), įkrovimo bazę oranžinės ir juodos spalvų, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 155–157).

30.8.       Iš 2025 m. sausio 23 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėti vaizdo ir garso įrašai, fiksuoti pareigūno kūno (BODY) tipo kamera. Apžiūrėtas vaizdo įrašas pavadinimu „PSS-20240624-074829UTC+0300“. Moteris Nr. 1 su pareigūnais vyksta į (duomenys neskelbtini). Iš namo išeina moteris Nr. 2. Prie namo atvyko moters Nr. 2 sūnus. Pareigūnas paaiškino vyrui, kas vyksta. Robotas dingo 05.00 val. ryte. Vyras aiškino, kad buvo su draugu kieme apie 06.00 val. ryte ir nieko įtartino nematė. Prie vyro priėjo kitas vyras, tikino, kad niekur negalėjo išeiti dėl probacijos. Vyrai buvo išvykę pas draugą, kuris gyvena Šilėnuose (1 t., b. l. 35–36).

31.       Teisėjų kolegija pažymi, kad vienas iš įrodymų vertinimo aspektų yra tas, kad byloje vertinamas ne tik kiekvienas įrodymas atskirai, bet ir jų visuma. Nė vienam iš byloje surinktų įrodymų nesuteikiamas išskirtinis prioritetas. Be to, vien proceso dalyvių nesutikimas su pirmosios instancijos byloje atliktu įrodymų vertinimu savaime nepatvirtina, kad buvo netinkamai atliktas įrodymų vertinimas, ar neteisingai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybes.

32.       Nukentėjusiosios O. Č. parodymai viso proceso metu buvo nuoseklūs, aiškūs ir tarpusavyje neprieštaringi. Tiek apklausta pirmosios instancijos teisme, tiek viso ikiteisminio tyrimo metu ji iš esmės nurodė tas pačias aplinkybes, kad išėjusi iš namų apie 6.30 val. pamatė, kad roboto–vejapjovės nebėra, t. y. robotą pavogė. O pranešimą, kad robotas „Landroid“ buvo apverstas gavo 4.43 val. Taigi, tarp šių aplinkybių konstatuotinas 1 valandos ir 47 minučių laiko tarpas. Šiame kontekste pažymėtina, kad S. G. pirmosios instancijos teisme negalėjo nurodyti kaip prasidėjo 2024 m. birželio 24 diena, kai buvo pavogtas robotas–vejapjovė. O. Č. nurodytas aplinkybes patvirtino ir aptarti pareigūnų Ž. Žeimytės, D. Tumo, K. Ščito tarnybiniai pranešimai, parodymai pirmosios instancijos teisme. Byloje nėra jokių faktinių aplinkybių, kurios leistų abejoti pareigūnų ar O. Č. nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, kitaip nei S. G. nurodomos faktinės aplinkybės, kurios nesusijungia į loginę visumą ir nesudaro pagrindo laikyti jų patikimais. Todėl nesutiktina su S. G. gynėjo skundo argumentais, kad nepagrįstai buvo sumenkinti S. G., o O. Č. parodymams nepagrįstai suteiktas didesnis dėmesys.

33.       Teisėjų kolegija, byloje surinktus įrodymus, įvertinusi pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, daro išvadą, kad byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad S. G. padarė jam inkriminuotą nusikaltimą. Nuteistojo S. G. parodymus, kad jis roboto–vejapjovės nevogė, pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino kaip jo pasirinktą gynybinę poziciją, nes jie prieštarauja pirmosios instancijos teismo išsamiai ištirtiems ir įvertintiems bei nagrinėjant apeliacine tvarka dar kartą įvertintiems bylos įrodymams. Sutiktina ir su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad paneigus kaltinamojo S. G. gynybos versijas, nesant byloje jokių kitų kaltinamojo S. G. kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos įvykdymo paneigiančių duomenų, tokių objektyvių duomenų nenurodant ir pačiam kaltinamajam, konstatuotina, kad byloje esančių įrodymų visuma patvirtina S. G. kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos. S. G. nusikalstami veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, nes veikdamas tiesiogine tyčia, kaltinime nurodytomis aplinkybėmis jis pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į saugomą teritoriją. 

Dėl bausmės individualizavimo.

34.       Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. kovo 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-156-487/2020, Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-129-626/2023).

35.       Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veiką padarytą žalą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš šių aplinkybių neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė.

36.       Nuteistasis S. G. padarė vieną nusikalstamą veiką, susijusią su svetima nuosavybe, turtinėmis teisėmis ir turtiniais interesais, priskirtiną apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis, 178 straipsnio 3 dalis). Už BK 178 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto nusikaltimo padarymą baudžiamajame įstatyme numatytos alternatyvios bausmės – bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki šešerių metų. Teisėjų kolegija, išanalizavusi baudžiamąją bylą bei skundžiamą nuosprendį, nenustatė aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą konstatuoti, jog S. G. bausmės skyrimo klausimas buvo išspręstas neteisingai ir jis dėl padarytos nusikalstamos veikos buvo nubaustas akivaizdžiai per švelnia ar griežta, teisingumo, protingumo ir proporcingumo principų neatitinkančia bausme. 

37.       Pagal šiuo metu galiojančią BK 61 straipsnio 2 dalį teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį. Bausmės dydis nebėra skaičiuojamas nuo vidurkio, kaip buvo numatyta iki 2025 m. vasario 1 d. galiojusioje BK 61 straipsnio 2 dalies redakcijoje.

38.       Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, stadiją, kaltininko kaltės formą ir rūšį – nuteistasis padarė vieną baigtą apysunkį nusikaltimą nuosavybei, veikė tiesiogine tyčia. Turtas grąžintas nukentėjusiajai, daugiau žalos nebuvo padaryta. Taip pat buvo įvertinta tai, kad nenustatyta S. G. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nustatyta ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

39.       Pirmosios instancijos teismas pagrįstai, pagal BK 27 straipsnio 1 dalies reikalavimus, pripažino S. G. recidyvistu, nes jis, būdamas pilnametis, nedirbantis, nevedęs, 18 kartų teistas už tyčinius nusikaltimus, nagrinėjamą tyčinę nusikalstamą veiką įvykdė neišnykus teistumui už padarytas tyčines paskutines nusikalstamas veikas (BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a papunktis).

40.       Pirmosios instancijos teismas taip pat ir skiriant bausmę įvertino nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, o būtent tai, kad S. G., nedirba, teistas 18 kartų, daugiausia už turtinio pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą, praeityje skirtos bausmės teigiamos įtakos jo elgesiui neturėjo, nagrinėjamoje byloje aptariamą nusikalstamą veiką įvykdė nepraėjus nė metams po paskutiniu teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės atlikimo (2 t., b. l. 100–124), per vienerius metus 60 kartų baustas administracine tvarka, daugiausia už administracinius nusižengimus, susijusius su transportu ir kelių ūkiu, apie paskirtų baudų sumokėjimą informacijos nėra (2 t., b. l. 71–99). Aptartos aplinkybės pirmosios instancijos teismui leido iš esmės neigiamai vertinti S. G. asmenybę ir jo pasirinktą gyvenimo būdą ir spręsti, jog bausmės paskirtis S. G. atžvilgiu bus pasiekta tik paskyrus jam įstatymo sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį – už nusikaltimo padarymą paskiriant 11 (vienuolikos) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas apkaltinamuoju nuosprendžiu S. G. paskyrė teisingą savo rūšimi ir dydžiu bausmę.

Teisėjų kolegija vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

nuteistojo S. G. gynėjo advokato Vladimiro Buslovičiaus apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėjos                                                                  Jurgita Mačionytė

         Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė

         Nida Vigelienė