Civilinė byla Nr. e2-1028-790/2021

                                                                          Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00342-2020-8

                                                                                    Procesinio sprendimo kategorija 3.3.4.2.7

                                                                                                                                                       (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. spalio 14 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Bajoras, 

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Reivė“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 15 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta tenkinti pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Reivė“ prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Aukso upė“ ieškinį atsakovei likviduojamai dėl bankroto kredito unijai „Amber“ dėl įpareigojimo atlikti veiksmus,

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Aukso upė“ kreipėsi į teismą, prašydama įpareigoti atsakovę likviduojamą dėl bankroto kredito uniją „Amber“ įregistruoti ieškovę atsakovės nare, kurios pajus sudaro 672 336,62 Eur. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. birželio 16 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad pajaus pirkimo–pardavimo sutartys, kuriomis pajai buvo perleisti ieškovei, buvo sudarytos pažeidžiant nustatytą pajų perleidimo tvarką, todėl ieškovė šių sutarčių pagrindu netapo unijos nare. Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. kovo 9 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo paliktas nepakeistas.

2.       Pareiškėja UAB „Reivė“ pateikė teismui prašymą atnaujinti procesą minėtoje civilinėje byloje. Pareiškėja nurodė, kad ji yra ieškovės kreditorė. Ieškovės įsiskolinimas pareiškėjai atsirado ieškovei sudarius 672 336,62 Eur vertės pajų pirkimo–pardavimo sutartis ir pareiškėjai įgijus iš pajus ieškovei pardavusių asmenų jų reikalavimo teises ieškovės atžvilgiu. Vilniaus apygardos teismui iškėlus ieškovei bankroto bylą, atsakovė pareiškė šioje byloje savo kreditorinį reikalavimą, tačiau teismas atsisakė jį patvirtinti, kaip prejudiciniais faktais remdamasis aplinkybėmis, nustatytomis prašomoje atnaujinti byloje, kurioje pareiškėja nedalyvavo. Tokios aplinkybės, pareiškėjos vertinimu, rodo, kad ji turi suinteresuotumą prašomos atnaujinti bylos baigtimi, šioje byloje priimtas sprendimas turi tiesioginės įtakos jos teisėms, todėl ji nepagrįstai nebuvo įtraukta į šią bylą. Pareiškėja taip pat nurodė, kad nagrinėjant prašomą atnaujinti bylą ieškovė ir atsakovė nuslėpė nuo teismo reikšmingą aplinkybę, jog ieškovė, įgydama pajus, jau buvo kredito unijos (atsakovės) narė.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 

3.       Vilniaus apygardos teismas 2021 m. liepos 15 d. nutartimi netenkino pareiškėjos prašymo atnaujinti procesą.

4.       Teismas nurodė, kad prašydama atnaujinti procesą išnagrinėtoje byloje pareiškėja iš esmės siekia paaiškinti ją ir ieškovę siejusius teisinius santykius. Tačiau prašomoje atnaujinti byloje nebuvo sprendžiami klausimai dėl pajų pirkimo–pardavimo sutartis sudariusių asmenų reikalavimų sumokėti sutartyse nurodytą kainą galiojimo, šių reikalavimų perleidimo pareiškėjai galiojimo, ieškovės ir pareiškėjos skolos dengimo sutarties, kuria šalys išdėstė įsiskolinimo mokėjimą, galiojimo; teismas prašomoje atnaujinti byloje nesprendė dėl pareiškėjos teisių ir pareigų. Atsižvelgdamas į tai, teismas netenkino pareiškėjos prašymo atnaujinti procesą. Teismas nurodė, kad pareiškėja gali ginti savo galimai pažeistas teises kitoje byloje.

5.       Teismas pažymėjo, kad kitos pareiškėjos nurodytos aplinkybės, jog dėl galimai nesąžiningų ieškovės ir atsakovės veiksmų buvo nuslėpti svarbūs įrodymai apie ieškovės narystę kredito unijoje, nėra susijusios su ieškovės nurodytu proceso atnaujinimo pagrindu. Suinteresuotas asmuo, teikdamas prašymą atnaujinti procesą dėl to, kad teismas išsprendė klausimą dėl neįtrauktų į bylą asmenų teisių ir pareigų, turi įrodyti ne tai, jog galimai byla galėjo būti išspręsta kitaip, bet teismo sprendimo įtaką jo teisėms ir pareigoms.

III.                      Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

6.       Pareiškėja atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 15 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti prašymą atnaujinti procesą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais: 

6.1.                      Pareiškėja nedalyvavo prašomoje atnaujinti byloje ir apie joje priimtus procesinius sprendimus sužinojo tik tuo metu, kai buvo sprendžiamas klausimas dėl jos finansinio reikalavimo ieškovės bankroto byloje patvirtinimo. Pareiškėjos 793 755,09 Eur finansinis reikalavimas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutartimis nebuvo patvirtintas išimtinai tik remiantis aplinkybėmis, klaidingai nustatytomis prašomoje atnaujinti byloje. Kadangi ieškovė ir atsakovė yra suinteresuotos, kad pareiškėjos finansinis reikalavimas nebūtų patvirtintas (tokiu atveju sumažėtų ieškovės įsiskolinimo kreditoriams dydis ir padidėtų kitų kreditorių galimybė išieškoti įsiskolinimus), yra pagrindas vertinti, kad šalys neįtraukė pareiškėjos į prašomą atnaujinti bylą dėl nesąžiningų tikslų, o jų prašomoje atnaujinti byloje išdėstyta pozicija buvo formuojama siekiant nepatvirtinti ieškovės, kaip atsakovės narės, ir tokiu būdu formaliai eliminuoti pareiškėją iš ieškovės kreditorių sąrašo.

6.2.                      Pareiškėja kartu su prašymu atnaujinti procesą pateikė įrodymus, kad ieškovė, priešingai nei nurodyta prašomoje atnaujinti byloje priimtuose procesiniuose sprendimuose, buvo kredito unijos (atsakovės) narė ir turėjo 112 000 Eur pajų, taip pat naudojosi atsakovės teikiamomis paslaugomis – turėjo sąskaitą. Prašomoje atnaujinti byloje priimti procesiniai sprendimai, kad ieškovė tariamai neatitinka narystės kriterijaus, yra nepagrįsti ir neteisėti vien jau dėl šios aplinkybės. Įvertinus tik šiuos duomenis, byloje būtų priimtas kitoks sprendimas, o pareiškėjos teisės ir teisėti interesai būtų apginti. Šalims galimai nesąžiningai nepateikus svarbių įrodymų ir taip suklaidinus bylą išnagrinėjusį teismą, buvo priimtas sprendimas, kuriuo buvo paneigta pareiškėjos nuosavybės teisė į 793 755,09 Eur finansinį turtą (reikalavimo teisę ieškovės atžvilgiu).

6.3.                      Ieškovė jau buvo atsakovės narė, todėl ji turėjo teisę įgyti papildomus pajus sudarydama sutartis, kurios neprieštarauja teisės aktų nuostatoms. Nors atsakovei buvo iškelta bankroto byla, įstatymuose nėra nustatyta draudimo perleisti bankrutuojančios kredito unijos pajus. Visos narystės kredito unijoje suteikiamos teisės po bankroto bylos iškėlimo išnyksta ir tampa nebeaktualios, o kredito unijos pajus yra vertinamas tik kaip finansinis turtas (vertybinis popierius), suteikiantis teisę į kredito unijos turtą likvidavimo procese. Taigi, nagrinėjamu atveju ginčas yra kilęs ne dėl narystės kredito unijoje, bet dėl finansinio turto (pajaus) perleidimo po bankroto bylos iškėlimo ir ieškovės pripažinimo pajininke, siekiant gauti reikalavimo kredito unijos atžvilgiu padengimą jos likvidavimo procese. Priešingai nei nustatė nesąžiningų šalių suklaidintas teismas, nėra jokių imperatyvių įstatymo normų, draudžiančių perleisti nuosavybės vertybinį popierių – pajų – po bankroto bylos iškėlimo, ar nustatančių imperatyvias sąlygas gauti tokiam turto pardavimui nemokumo administratoriaus sutikimą.

7.       Atsakovė atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skundo netenkinti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

7.1.                      Nei prašomoje atnaujinti byloje, nei ieškovės bankroto byloje nebuvo sprendžiami klausimai dėl pajų perleidimo sutarčių ir reikalavimų perleidimo sutarčių (ne)galiojimo. Pareiškėja atskirajame skunde nepateikė jokių argumentų, kad prašomoje atnaujinti byloje buvo sprendžiama dėl jos teisių ar pareigų.

7.2.                      Manydama, kad jai galimai buvo perleisti negaliojantys reikalavimai, pareiškėja gali kreiptis į reikalavimo perleidėjus dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ar naudotis kitais savo teisių gynybos būdais. Atsakovė, kuri pagrįstai atsisakė registruoti ieškovę savo nare, nėra susijusi su pareiškėjos galimybėmis ginti jos esą pažeistas teises ar interesus.

7.3.                      Atskirajame skunde pareiškėja nurodė, kad prašomą atnaujinti bylą išnagrinėję teismai netinkamai aiškino teisės aktų nuostatas, kadangi minėtoje byloje buvo sprendžiama ne dėl veiklą vykdančios kredito unijos, bet dėl likviduojamos dėl bankroto unijos pajaus perleidimo. Pareiškėja taip pat nurodė, kad dėl galimai nesąžiningų šalių veiksmų teismui galimai nebuvo pateikti svarbūs įrodymai, kad ieškovė buvo atsakovės nare. Tačiau tokie argumentai – tai tik pareiškėjos interpretacijos, kurios nėra bylos dėl proceso atnaujinimo nagrinėjimo dalykas. Teikdama prašymą atnaujinti procesą, pareiškėja turi įrodyti teismo sprendimo įtaką jos teisėms ir pareigoms, tačiau ji tokių aplinkybių neįrodė.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl pareiškėjos prašymo išreikalauti naujus įrodymus

8.       Pareiškėja prašo apeliacinės instancijos teismo išreikalauti iš atsakovės naujus įrodymus: 1) ieškovės papildomo ir privalomo pajaus sąskaitų išrašus už visą jos narystės kredito unijoje laikotarpį; 2) atsakovės pajininkų sąrašą bankroto bylos atsakovei iškėlimo metu (2016 m. spalio 10 d.) ir pajų pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymo metu (nuo 2019 m. vasario 1 d. iki 2019 m. spalio 28 d.). Formuluodama tokį prašymą, pareiškėja siekia įrodyti, kad ieškovė, sudarydama pajų pirkimo–pardavimo sutartis, jau buvo atsakovės nare, o tai, jos vertinimu, paneigia prašomoje atnaujinti byloje teismų padarytas išvadas, kad ieškovė negalėjo įgyti tokios teisės pirkimo–pardavimo sutarčių pagrindu. Pareiškėja nurodo, kad atsakovė, teikdama atsiliepimą į jos atskirąjį skundą, neigė pareiškėjos teiginius apie ieškovės narystę kredito unijoje pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymo metu, tačiau jokių šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų nepateikė, todėl, pareiškėjos manymu, jie turėtų būti iš atsakovės išreikalauti. Vis dėlto, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju nėra pagrindo patenkinti tokį pareiškėjos prašymą.

9.       Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 180 straipsniu, teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina ar paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Taigi, įrodymais konkrečioje civilinėje byloje yra ne bet kokia informacija, o tik informacija apie aplinkybes, kurios šioje byloje sudaro įrodinėjimo dalyką. Šis reikalavimas yra vadinamas įrodymų sąsajumu ir reiškia, kad informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra reikšmingos konkrečioje civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016).

10.       Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, šioje apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl to, ar pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai atsisakė atnaujinti procesą užbaigtoje civilinėje byloje tuo pagrindu, kad teismas joje išsprendė klausimą dėl byloje nedalyvavusių asmenų (pareiškėjos) teisių ir pareigų. Todėl šioje byloje turės būti vertinama, kokie klausimai buvo nagrinėjami pareiškėjos prašomoje atnaujinti byloje, ar šioje byloje buvo sprendžiama dėl pareiškėjos teisių ir pareigų ir pan. Tačiau pareiškėjos prašomi išreikalauti įrodymai nėra susiję su šio klausimo išsprendimu. Šie įrodymai, kaip matyti iš pareiškėjos pateiktų paaiškinimų ir byloje esančių duomenų, yra susiję su bylos, kurią pareiškėja prašo atnaujinti, esme – pareiškėja jais remdamasi siekia pagrįsti ne savo teisę reikalauti atnaujinti procesą, bet įrodyti, kad prašomoje atnaujinti byloje buvo priimti nepagrįsti procesiniai sprendimai ir kad teismas nedisponavo visa ginčui išnagrinėti aktualia informacija. Tai reiškia, kad pareiškėjos prašomi išreikalauti įrodymai nėra susiję su šio ginčo dalyku.

11.       Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėja prašymą išreikalauti naujus įrodymus suformulavo tik teikdama atskirąjį skundą. Tačiau pagal CPK išdėstytą reglamentavimą, visus duomenis, pagrindžiančius bylai reikšmingas aplinkybes, dalyvaujantys byloje asmenys turi pateikti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. CPK yra nustatytas ribotos apeliacijos modelis, kuriam būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra tikrinamas pagal byloje jau esančius, pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus faktinius duomenis ir įrodymus. Toks įstatymo leidėjo pasirinktas apeliacijos modelis nulemia ir tai, kad nauji įrodymai apeliacinės instancijos teisme gali būti priimami tik tuo atveju, kai jie negalėjo būtų pateikti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai būtinybė pateikti šiuos įrodymus iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Vis dėlto pareiškėja, formuluodama savo prašymą, nenurodė jokių pagrįstų aplinkybių, sukliudžiusių jai laiku, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme paprašyti teismo išreikalauti jos nurodytus įrodymus, jeigu, jos vertinimu, šie įrodymai yra reikšmingi siekiant tinkamai išspręsti klausimą dėl proceso atnaujinimo. Vadinasi, dar ir dėl šių aplinkybių nagrinėjamu atveju nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos prašymą išreikalauti į bylą papildomus įrodymus.

Dėl pareiškėjos prašymo atnaujinti procesą užbaigtoje byloje

12.       Nagrinėjamoje byloje yra sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas netenkino pareiškėjos prašymo dėl proceso atnaujinimo, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

13.       Įstatymuose nustatyta pagrindinė teismo funkcija yra teisingai išspręsti šalių ginčą. Esminė šio reikalavimo įgyvendinimo sąlyga – teisingai nustatytos ir ištirtos bylos aplinkybės, tinkamai taikytos teisės normos. Teismo sprendimo teisinė galia suponuoja jo nekintamumą, teismo sprendimo pagrindu atsiradusių teisinių santykių stabilumą, tačiau yra galimos situacijos, kai po bylos išsprendimo naujai paaiškėja faktinių aplinkybių, turinčių įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Būtent siekdamas išspręsti tokias situacijas, įstatymų leidėjas CPK nustatė proceso atnaujinimo institutą – ekstraordinarinį būdą įsiteisėjusiam teismo sprendimui peržiūrėti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2011).

14.       Teismų praktika aiškinant proceso atnaujinimo institutą yra suformuota taip, kad šis institutas neturi būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą. Proceso atnaujinimo tikslas – išvengti teisinių galimo neteisėto teismo sprendimo (nutarties) padarinių ir taip įvykdyti teisingumą, apginant ne tik privatų šalių, bet ir viešąjį interesą. Dėl to teismas proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas turi taikyti ne formaliai, o atsižvelgdamas į šio instituto paskirtį ir įstatymų leidėjo ketinimus. Bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu. Esant pagrindui abejoti priimtų teismo sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu, atsisakymas atnaujinti procesą vien formaliais argumentais reikštų atsisakymą vykdyti teisingumą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-162-219/2016; 2016 m. spalio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016).

15.       Pagrindai, kuriems esant procesas užbaigtoje civilinėje byloje gali būti atnaujintas, yra išvardinti CPK 366 straipsnio 1 dalyje. Šiuo atveju yra aktualus CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytas proceso atnaujinimo pagrindas, pagal kurį procesas turi būti atnaujinamas tuo atveju, kai teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų. Procesas šiuo pagrindu atnaujinamas todėl, kad tokiu būdu išnagrinėjus bylą yra pažeidžiamas vienas pagrindinių sąžiningo teismo proceso principų – teisė būti išklausytam. Atnaujinus bylą šiuo pagrindu, teismo procesas turi būti pakartotas tam, kad anksčiau į bylos nagrinėjimą neįtrauktas asmuo galėtų pasinaudoti visomis savo procesinėmis teisėmis nuo pat bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pradžios (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2011; 2014 m. birželio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-355/2014).

16.       Kasacinio teismo praktikoje dėl aptariamo proceso atnaujinimo pagrindo taikymo yra išaiškinta, kad pagrindas pripažinti, jog sprendime teismas pasisakė dėl neįtraukto dalyvauti asmens teisių ar pareigų, yra tada, kai: 1) sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl pareiškėjo teisių ar jo pareigų arba teismo sprendimas sukuria jam teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu jo teisės ar įstatymo saugomi interesai yra pažeisti; 2) teismui įvertinus neįtraukto asmens pateiktus įrodymus, bus panaikintos ar pakeistos teismo nustatytos teisės ir pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-148-381/2021). Taigi, sprendžiant, ar konkrečiu atveju procesas turi būti atnaujintas remiantis šiuo pagrindu, be kita ko, turi būti įvertinta, kokie klausimai buvo nagrinėjami prašomoje atnaujinti byloje ir kokie sprendimai buvo joje priimti, ar teismo nustatytos aplinkybės daro įtakos pareiškėjos teisėms ir pareigoms (jas sukuria, pakeičia, pažeidžia), ar pareiškėjas pateikė įrodymus, galinčius sudaryti pagrindą panaikinti ar pakeisti jo teises pažeidžiantį teismo sprendimą. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad kitokie pareiškėjo prašyme atnaujinti procesą nurodomi teisės normų pažeidimai negali lemti teismo sprendimo atnaujinti procesą byloje CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2011).

17.       Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovė UAB „Aukso upė“

18.       Byloje esantys duomenys taip pat patvirtina, kad tarp ieškovės (pajų įgijėjos) ir atsakovės (kredito unijos) buvo kilęs ginčas dėl ieškovės teisės tapti kredito unijos nare, todėl ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama įpareigoti atsakovę įregistruoti ieškovę jos nare, kurios pajaus vertė sudaro 672 336,62 Eur. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs šią ieškovės inicijuotą bylą, 2020 m. birželio 16 d. sprendimu ieškinį atmetė, konstatuodamas, kad ieškovė, sudariusi pajų pirkimo–pardavimo sutartis, neįgijo teisės tapti kredito unijos nare, o Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. kovo 9 d. nutartimi paliko pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą. Tokia teismų pozicija, be kita ko, buvo grindžiama tuo, kad ieškovė neatitinka atsakovės įstatuose nustatytų reikalavimų, keliamų kredito unijos asocijuotiems nariams (minėtos Lietuvos apeliacinio teismo nutarties 22 punktas). Be to, byloje buvo nustatyta, kad, perleidžiant pajus ieškovei, nebuvo laikomasi įstatyme ir atsakovės įstatuose nustatytos tvarkos ir nebuvo gautas kredito unijos valdybos ar jos nemokumo administratoriaus sutikimas dėl pajų perleidimo (Lietuvos apeliacinio teismo nutarties 23 punktas, Vilniaus apygardos teismo sprendimo 37, 39 punktai), taip pat kad dalis ieškovei tariamai perleistų pajų nepriklausė jų pardavėjams (Vilniaus apygardos teismo sprendimo 41 punktas). 

19.       Kaip teisingai pažymėjo atsakovė ir pirmosios instancijos teismas, pirmiau minėtoje civilinėje byloje, kurią pareiškėja prašo atnaujinti, nebuvo tiesiogiai sprendžiamas klausimas dėl pajų pirkimo–pardavimo sutarčių, šių sutarčių priedų – susitarimų dėl reikalavimų perleidimo pareiškėjai ar dėl ieškovės ir pareiškėjos sudarytos skolos padengimo sutarties galiojimo, taip pat šioje byloje nebuvo tiesiogiai pasisakyta ir dėl pareiškėjos teisių ir pareigų, kylančių iš minėtų sutarčių. Tačiau iš pirmiau aptartų aplinkybių matyti, kad šioje byloje buvo išspręstas klausimas, ar šalys, sudarydamos pajų pirkimo–pardavimo sutartis, laikėsi pajų perleidimo tvarkos ir ar jos turės galimybę galutinai šias sutartis įgyvendinti, t. y. ar pajų pirkėja (ieškovė) galės realizuoti savo siekį tapti kredito unijos nare. Tokio klausimo išsprendimas yra susijęs ir su tuo, ar pajų pardavėjai (ar jų reikalavimų teises perėmusi pareiškėja) atitinkamai įgis pagrindą reikalauti ieškovės sumokėti jiems už perleistus pajus mokėtinas sumas. Teismas šioje byloje nustatė, kad minėtos ieškovės ir kredito unijos narių sudarytos pirkimo–pardavimo sutartys nesudaro pagrindo pasikeisti ieškovės ir pajų perleidėjų statusui atsakovės atžvilgiu ir ieškovei tapti kredito unijos nare, taigi, teismas nustatė, kad šios sutartys negalės būti realizuotos. Tokiu būdu, priimdamas sprendimą dėl ieškovės reikalavimo įregistruoti ja kredito unijos nare, teismas iš esmės pakeitė ir nedalyvavusių byloje asmenų (pajų pardavėjų, pareiškėjos) teisių ir pareigų apimtį.

20.       Teismui minėtoje byloje pripažinus, kad pajų pirkimo–pardavimo sutartys negalės būti įgyvendintos (ieškovė nebus pripažinta atsakovės nare (pajininke)), atitinkamai ir pareiškėja neteko galimybės realizuoti savo reikalavimo ieškovės atžvilgiu, kurį ji kildina iš pajų pirkimo–pardavimo sutarčių ir jų priedų – trišalių susitarimų dėl reikalavimų perleidimo. Tokias aplinkybes pagrindžia ir teismų jau priimti procesiniai sprendimai, kuriais buvo atsisakyta patvirtinti pareiškėjos finansinius reikalavimus ieškovės bankroto byloje, konstatavus, kad šiuo atveju, nors buvo sudarytos pajų pirkimo–pardavimo sutartys, jos nebuvo realizuotos, pajai faktiškai nebuvo perleisti ir neįvyko juridinis faktas, sudarantis prielaidas kitoms prievolėms (taip pat ir ieškovės prievolei sumokėti pareiškėjai už perleistus pajus) atsirasti (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. liepos 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-805-407/2021 30–31 punktus). Tačiau nepaisant to, kad prašomoje atnaujinti byloje priimtas sprendimas turėjo tokį poveikį pareiškėjos teisinei padėčiai, pareiškėjai nebuvo sudaryta galimybė dalyvauti minėtoje byloje ir pateikti savo argumentus. Prašydama atnaujinti procesą pareiškėja siekia įrodyti, kad teismo sprendimas neleisti ieškovei tapti atsakovės nare yra nepagrįstas, nes jis buvo priimtas neįvertinus pareiškėjos turimų bylos išsprendimui reikšmingų įrodymų, kad ieškovė jau buvo atsakovės narė sutarčių sudarymo metu, ir tokiu būdu išsaugoti savo reikalavimo teisę ieškovės atžvilgiu.

21.       Įvertinęs pirmiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad teismo sprendimas, priimtas prašomoje atnaujinti byloje, neturi įtakos pareiškėjos teisėms ir pareigoms ir kad jos prašymas atnaujinti procesą šiuo pagrindu nėra pagrįstas. Todėl pareiškėjai pagrindus, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytas proceso atnaujinimo pagrindas, pareiškėjos ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama. Vis dėlto pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl proceso atnaujinimo turi būti įvertinta ir nustatyta ne tik tai, ar egzistuoja konkretus proceso atnaujinimo pagrindas, bet ir tai, ar asmuo pateikė prašymą atnaujinti procesą nepraleidęs įstatyme nustatyto termino (CPK 370 straipsnio 3 dalis). Kaip matyti iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties, šis klausimas nagrinėjant prašymą dėl proceso atnaujinimo pirmosios instancijos teisme nebuvo išspręstas, todėl šis klausimas perduodamas nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Atitinkamai dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas nesprendžia pareiškėjos prašymo perskirstyti dalyvaujančių byloje asmenų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

        Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 

n u t a r i a :

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 15 d. nutartį ir pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Reivė“ prašymą dėl proceso atnaujinimo perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Teisėjas                                                        Marius Bajoras