Civilinė byla Nr. e2A-1564-413/2021
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-09569-2020-3
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
2.1.5.1.2.11; 2.6.1.6.1; 3.3.1.18.1
Kauno apygardos teismas
N u t a r t i s
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. spalio 26 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algimanto Kukalio ir Rūtos Palubinskaitės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Teisinė sfera“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021m. gegužės 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2008-947/2021 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Teisinė sfera“ ieškinį atsakovams L. A. ir A. A. dėl 2013 m. liepos 2 d. dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovų pusėje A. A..
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Pradinė ieškovė BUAB „L-metal“, atstovaujama bankroto administratorės VšĮ „Nacionalinis teisės centras“, pateiktu teismui ieškiniu prašė:
1.1. pripažinti atsakovų L. A. ir A. A. 2013 m. liepos 2 d. sudarytą dovanojimo sutartį (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), identifikacinis (duomenys neskelbtini)) negaliojančia nuo sudarymo momento ir taikyti restituciją – grąžinti nuosavybės teises atsakovui L. A. į dovanojimo sutartimi perleistą turtą: 2/3 dalis pastato – daugiabučio gyvenamo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2/3 dalis pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2/3 dalis kitų statinių (inžinerinių) – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 488/686 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) (toliau – ginčo turtas);
1.2. priteisti iš atsakovų L. A. ir A. A. bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad iškėlus BUAB „L-metal“ bankroto bylą, Lietuvos apeliacinis teismas 2020m. gegužės 19 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2A-813-464/2020, priteisė BUAB „L-metal“ iš L. A. 24 346,12 Eur nuostolių atlyginimo. Pradėjus priverstinio skolos išieškojimo veiksmus administratorius nustatė, kad L. A. turi tik menkavertį turtą, kurio nepakanka teismo priteistai sumai padengti. Gavęs iš Nekilnojamojo turto registro duomenis, administratorius nustatė, kad L. A. 2013 m. liepos 2 d. ginčo turtą perleido savo sūnui A. A.. Ieškovės vertinimu, dovanojimo sutartis pažeidė pradinės ieškovės BUAB „L-metal“, kaip atsakovo L. A. kreditorės, teises, nes atsakovas ginčijama dovanojimo sutartimi neatlygintinai perleisdamas didelės vertės turtą, pablogino savo turtinę padėtį.
3. Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi pradinė ieškovė BUAB „L-metal“ pakeista jos teisių perėmėja UAB „Teisinė sfera“.
4. Atsakovas A. A. prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad 2013 m. liepos 2 d. dovanojimo sutartis buvo sudaryta įvertinus L. A. ir jo sutuoktinės A. A. susitarimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, todėl šį sandorį atsakovas L. A. privalėjo sudaryti. Ieškovė neįrodė ir kitų actio Pauliana taikymo sąlygų, todėl ieškinys yra nepagrįstas.
5. Atsakovas A. A. ir trečiasis asmuo A. A. palaikė atsakovo A. A. atsiliepimo į ieškinį argumentus ir prašė ieškinį atmesti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Kauno apylinkės teismas 2021 m. gegužės 28 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės UAB „Teisinė sfera“ atsakovui A. A. 1 200 Eur, o atsakovui L. A. – 950 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų ir 20,56 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
Dėl ieškinio senaties termino
7. Teismas nurodė, kad siekiant apsaugoti civilinių teisinių santykių stabilumą, civilinėms byloms pagal actio Pauliana pareikštus ieškinius taikomas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Actio Pauliana senaties termino eigos pradžios momentas nustatomas taikant CK 6.66 straipsnio 3 dalį, pagal kurią šis terminas prasideda nuo tos dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį. Ieškinio senaties termino eiga prasideda tik po to, kai asmuo subjektyviai suvokia ar turi suvokti apie tokio sandorio sudarymą. Todėl teismas, spręsdamas apie ieškinio senaties termino eigos pradžią, visų pirma turi nustatyti teisės pažeidimo momentą, t. y. sandorio sudarymo datą.
8. Teismas nustatė, kad ginčo sandoris yra sudarytas 2013 m. liepos 2 d. Bylos duomenys patvirtina, kad pradinė ieškovė apie 2013 m. liepos 2 d. dovanojimo sandorį sužinojo 2020 m. birželio mėn., o ieškinį šio sandorio negaliojimo pateikė 2020 m. birželio 17 d. Atsakovai nepateikė bylą nagrinėjančiam teismui objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad pradinė kreditorė apie šio sandorio sudarymą žinojo dar anksčiau. Anot teismo, kitos šalies argumentai, kad pradinei kreditorei (ieškovei) dar 2017 metais buvo žinoma apie ginčo sandorį yra įrodymais nepatvirtinta prielaida, kuria teismas, esant priešingiems duomenims, neturi galimybės remtis. Atsižvelgdamas į aptartas aplinkybes, teismas konstatavo, kad vienerių metų ieškinio senaties terminas nagrinėjamu atveju nebuvo praleistas.
Dėl 2013 m. liepos 2 d. dovanojimo sandorio pripažinimo negaliojančiu actio Pauliana pagrindu
9. Teismas konstatavo, kad kreditorė (ieškovė) turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę (ginčo šioje dalyje nebuvo). Tačiau byloje nebuvo nustatytos kitos būtinos actio Pauliana taikymo sąlygos: kad ginčijamas sandoris pažeidė kreditoriaus teises; kad skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; kad skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, jog sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises. Be to, trečiasis asmuo (atsakovas A. A.), sudaręs neatlygintiną sandorį su tėvu L. A., leistinomis įrodinėjimo priemonėmis paneigė nesąžiningumo prezumpciją.
10. Teismas nustatė, kad atsakovas L. A. ir A. A. nutraukė santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu (2013 m. birželio 27 d. Kauno apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-13395-429/2013). Santuokos nutraukimo byloje teismas sprendimo aprašomojoje dalyje nurodė, kad pareiškėjų atstovas teismo posėdyje paaiškino, jog pareiškėjai susituokė 1987 m. kovo 28 d., santuokoje jiems (duomenys neskelbtini) gimė sūnus A. A., pareiškėjai jau iki kreipimosi į teismą dėl santuokos nutraukimo 14 mėnesių gyveno atskirai, bendro ūkio nebevedė, negyveno santuokinio gyvenimo, todėl buvo apsisprendę dėl santuokos nutraukimo, santuoka galutinai iširusi, šeimos išsaugoti nebuvo galimybių. Šias aplinkybes šioje byloje patvirtino ir abu buvę sutuoktiniai.
11. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų ieškovės prielaidas, kad santuokos nutraukimas buvo fiktyvus. Atsakovas L. A., tiek trečiasis asmuo A. A. pateikė teismui žodinius paaiškinimus apie santuokos nutraukimo priežastis, buvusi sutuoktinė konkrečiai įvardino vieną iš santuokos nutraukimo priežasčių – kito sutuoktinio neištikimybę, argumentuotai ir logiškai paaiškino, kad sutuoktiniai laisva valia priėmė sprendimą dalinantis turtą, dalį jo perleisti nuosavybės teise vieninteliam sutuoktinių sūnui A. A..
12. Teismas taip pat atmetė kaip nepagrįstus ieškovės atstovo argumentus, kad santuokos nutraukimo byloje turtas nebuvo padalintas lygiomis dalimis. Priešingai, teismo sprendimu L. A. nuosavybės teise atiteko: 2009 m. balandžio 28 d. įsigyta 1994 m. laidos katerio priekaba STEINBACHER, MB 1.8 ST2 (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), registruota jo vardu; 0,2300 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); vieno kambario butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 17,49 kv. m garažas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 100 procentų UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), paprastųjų vardinių akcijų (100 vnt., 1 akcijos nominali vertė 100 Lt). Todėl teismas konstatavo, kad nėra pagrindo išvadai, jog nutraukiant santuoką buvo akivaizdžiai nukrypta nuo lygių dalių principo.
13. Teismas pagrįsta laikė atsakovų atstovės pateiktą poziciją, kad ginčo turto dovanojimo sandoris negalėjo būti sudarytas santuokos nutraukimo byloje, nes asmeninio turto dovanojimas kitam asmeniui nėra priskirtinas prie klausimų, kuriuos teismas galėtų spręsti santuokos nutraukimo byloje. Pagal prievolių ir daiktinės teisės normas dovanojimo sandoris, kaip ir šiuo atveju, buvo sudarytas įstatymų nustatyta tvarka – sandorį sudarius ir patvirtinus jį notarine forma.
14. Remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, teismas padarė išvadą, kad santuokos nutraukimo teisiniai klausimai, susiję su sutuoktinių bendro turto padalinimo būtinybe, buvo aplinkybės, dėl kurių atsakovas L. A. privalėjo priimti sprendimus dėl turto padalinimo būdo. Tai, kad turto padalinimo būdas atitiko buvusių sutuoktinių valią (susitarimą), nereiškia, kad buvo kaip nors pažeisti kreditoriaus interesai, tuo labiau, kad tuo metu kreditorės reikalavimo teisė dar nebuvo realiai egzistuojanti ir patvirtina teismo sprendimu.
15. Teismas akcentavo šioje byloje didelę teisinę reikšmę turinčią aplinkybę – kad ieškinio reikalavimas yra grindžiamas būtent Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 19 d. teismo sprendimu, todėl, anot teismo, svarbu įvertinti, kuo rėmėsi teismas, priteisdamas iš L. A. bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „L-metal“ 24 346,12 Eur nuostolių atlyginimą. Pažymėjo, kad šis teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodė, jog BUAB „L-metal“ pagal PVM sąskaitas faktūras laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 20 d. iki 2013 m. birželio 28 d. iš įvairių kontrahentų pirko įvairias buitines prekes ir paslaugas, tačiau šie sandoriai buvo sudaryti dar iki ginčijamos dovanojimo sutarties sudarymo. Be to, pasak teismo, mažai tikėtina ieškovės prielaida, kad išvardintų buitinių prekių, technikos prietaisų ir paslaugų pirkimas už nustatytą sumą galėjo būti logiška priežastimi atsakovo apsisprendimui sudaryti ginčijamą sandorį ir perleisti juo nuosavybės teises kitam asmeniui.
16. Teismas nurodė, kad neturi pagrindo remtis aplinkybe, jog 2012 m. gruodžio 21 d. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Kauno apygardos valdyboje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kurio metu L. A. buvo pateikti įtarimai, kad jis pasisavino jo žinioje buvusį svetimą turtą laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 3 d. iki 2013 m. liepos 30 d. Kaip nustatyta, ikiteisminis tyrimas 2015 m. liepos 27 d. buvo nutrauktas nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių L. A. kaltę.
17. Pasisakydamas dėl atsakovo L. A. mokumo, teismas nurodė, kad pats ieškovės atstovas paskutinio teismo posėdžio metu patvirtino faktinę aplinkybę, jog po dovanojimo sandorio sudarymo atsakovas netapo nemokus. Tiek po santuokos nutraukimo, tiek po dovanojimo sandorio sudarymo L. A. ir toliau nuosavybės teise valdė nekilnojamąjį turtą, įmonės akcijas, buvo darbingas asmuo.
18. Atsakovas A. A. teikė teismui paaiškinimus ir rašytinius įrodymus, kad dovanotu turtu faktiškai naudojasi nuo dovanojimo sandorio sudarymo, namą įsirenginėjo savo lėšomis, pirko reikalingą buitinę techniką ir kitus namų ūkio daiktus. Teismas pažymėjo, kad atsakovas A. A. ir jo pusėje esantis trečiasis asmuo A. A. bylą nagrinėjančiam teismui teikė labai nuoseklius žodinius paaiškinimus apie tai, kad po santuokos nutraukimo ginčo objekte liko gyventi tik A. A., jo motina A. A. ir jie bendromis pastangomis rūpinosi L. A. motina, kuri buvo senyvo amžiaus ir turinti didelių sveikatos problemų (visiškas aklumas, cukrinis diabetas). Žodiniai paaiškinimai apie rūpinimąsi minėtu asmeniu ginčo objekte (name, esančiame (duomenys neskelbtini)) buvo labai detalūs, aiškūs, nuoseklūs ir neprieštaringi, visiškai atitinkantys į bylą pateiktų rašytinių įrodymų apie D. J. A. sveikatos būklę duomenis.
19. Teismas darė išvadą, kad byloje nenustatytas nei vienas CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nurodytas pagrindas, kuriam esant ginčo sandoris būtų laikomas pažeidžiančiu kreditoriaus teises: 1) dėl sudaryto sandorio skolininkas L. A. netapo nemokus (ekonominė padėtis sudarė galimybes, esant poreikiui, atsiskaityti su kreditoriais, skolininkas turėjo turto) ir nėra nemokus sprendimo priėmimo momentu; 2) skolininkas L. A. ginčo sandoriu nesuteikė pirmenybės kitam kreditoriui; 3) nenustatyta, kad skolininkas būtų kaip nors kitaip pažeidęs kreditorės teises. Todėl teismas konstatavo, kad ieškinys yra nepagrįstas, todėl atmestinas.
20. Pasisakydamas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, teismas pažymėjo, kad atsakovų prašomos priteisti 1 200 Eur ir 950 Eur sumos už teisines paslaugas (įvertinus kiekvienos teisinės paslaugos rūšį pagal ataskaitas) neviršija maksimalaus dydžio, nustatyto teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio, todėl teismas priteisė jas iš ieškovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
21. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Teisinė sfera“ (toliau – apeliantė) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. gegužės 28 d. sprendimą, priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti visiškai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
21.1. Teismas atmetė ieškovės argumentus, kad santuokos nutraukimo byloje turtas nebuvo padalintas lygiomis dalimis, tačiau visiškai neįvertino aplinkybės, kad atsakovui L. A. buvo palikti 5 (penki) turtiniai vienetai, o trečiajam asmeniui A. A. 8 (aštuoni) turtiniai vienetai. Akivaizdu, kad ieškovė negalėjo pateikti duomenų, kokia kiekvieno turtinio vieneto rinkos vertė buvo santuokos nutraukimo metu, tačiau sugretinus padalintą turtą yra akivaizdu, kad A. A. pliktas turtas yra ženkliai brangesnis.
21.2. Teismas savotiškai vertino aplinkybę, kad po ginčo sandorio sudarymo skolininkas netapo nemokus. Kaip teismo posėdžio metu pripažino ir ieškovė, po dovanojimo sutarties sudarymo momento atsakovas netapo visiškai nemokus, tačiau iš jam likusio turimo turto pasidengė tik maža dalis skolų, todėl atsakovas faktiškai yra nemokus, nes neturi galimybių įvykdyti teismo sprendimą bei padengti kitus įsiskolinimus. Garažas, esantis (duomenys neskelbtini), atsakovui nepriklauso, kadangi buvo parduotas iš varžytinių. Todėl teismo argumentas dėl šio turto vertintinas kaip klaidingas. Apeliantės nuomone, skundžiamu dovanojimo sandoriu buvo pažeisti kreditoriaus interesai, kadangi nepanaikinus dovanojimo sandorio atsakovas neturi galimybių padengti įsiskolinimų, jo įsiskolinimai nuolat tik didės.
21.3. Teismas visiškai nevertino prieštaringų atsakovų ir trečiojo asmens pateiktų duomenų ir pasisakymų turinio. Vienokius argumentus jie nurodė procesiniuose dokumentuose (jog vietoje kitam sutuoktiniui mokėtinos piniginės kompensacijos, padovanos dalį turto sūnui), kitokius argumentus duodami paaiškinimus žodžiu (kad atsakovas L. A. buvo neištikimas, todėl kaip kompensaciją privalėjo dovanojimo sutartimi perrašyti A. A. turtą; kad atsakovas A. A. įsipareigojo rūpintis L. A. motina D. J. A., todėl L. A. įsipareigojo dovanojimo sutartimi perleisti turtą). Nors jie pateikė tris skirtingas versijas, dėl kurių buvo sudaryta dovanojimo sutartis, tačiau akivaizdu, kad nei viena versija neturėjo realaus pagrindo, įpareigojančio atsakovą sudaryti dovanojimo sutartį, nei viena versija nebuvo pagrįsta rašytiniais įrodymais.
21.4. Į bylą buvo pateikti visi reikiami įrodymai, pagrindžiantys atsakovų nesąžiningumą. Atsakovai ir trečiasis asmuo nepateikė jokių konkrečių įrodymų, kuriais remiantis būtų galima teigti, kad atsakovas L. A. privalėjo sudaryti ginčijamą dovanojimo sutartį. Teismas visiškai nevertino bylos duomenų, iš kurių matyti, kad įmonei buvo padaryta žala laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 20 d. iki 2013 m. birželio 28 d., t. y. iki ginčijamo sandorio sudarymo. L. A. buvo pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, t. y. kad laikotarpiais nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. liepos 31 d. ir nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. liepos 1 d. apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą. Be to, ikiteisminio tyrimo metu L. A. buvo pateikti įtarimai, kad laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 3 d. iki 2013 m. liepos 30 d. jis pasisavino jo žinioje buvusį svetimą turtą.
21.5. Teismas, priteisdamas iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas, visiškai nevertino bylos sudėtingumo, atsakovų ir trečiojo asmens procesinių dokumentų tapatumo.
22. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovai L. A. ir A. A. prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. gegužės 28 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomi šie argumentai:
22.1. Esant įsiteisėjusiam sprendimui dėl santuokos nutraukimo, pirmosios instancijos teismas, priešingai nei nurodyta apeliaciniame skunde, įvertinęs byloje esančius įrodymus bei šalių pateiktus paaiškinimus dėl atsakovo L. A. ir trečiojo asmens santuokos nutraukimo priežasčių, padarė teisingą išvadą, jog atsižvelgiant į šalių turto pasidalijimą, nutraukiant santuoką nebuvo akivaizdžiai nukrypta nuo lygių dalių principo.
22.2. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme būtent ir buvo nagrinėjamas atsakovo L. A. mokumas ginčijamo dovanojimo sandorio sudarymo dieną, kaip tą numato CK 6.66 straipsnio 1 dalis. Pati apeliantė pripažino, jog sudarant ginčijamą dovanojimo sutartį atsakovas L. A. buvo mokus. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, apeliantė nepateikė jokių įrodymų, jog atsakovas L. A. yra nemokus. Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, kol vyko bylos nagrinėjimas atsakovas L. A. mokėjo apeliantės perimtą turtinį įsipareigojimą ir didelę dalį skolos grąžino.
22.3. Atsikirsdami į apeliantės apeliacinio skundo argumentus dėl atsakovo vardu turimo nekilnojamo turto – žemės sklypo Jurbarko rajone vertės, pažymėjo, jog apeliantei, kaip atsakovo kreditorei, buvo siūloma perimti natūra šį nekilnojamąjį turtą ir taip susimažinti įsiskolinimą, tačiau apeliantė tokia teise nepasinaudojo. Be to, pati apeliantė dėl skolos išieškojimo kreipėsi į antstolį ir pasirinko tokį savo teisių gynimo būdą, dėl ko atsakovo L. A. pareiga mokėti ne tik skolą, bet ir vykdymo išlaidas negali būti vertinama kaip sunkinanti L. A. turtinę padėtį. Pasisakydamas dėl atsakovo L. A. mokumo pirmosios instancijos teismas ne tik vertino atsakovo turimą turtą, bet ir aplinkybę, jog atsakovas yra darbingas ir gauna darbo pajamas, kas reiškia, jog yra pajėgus mokėti ir moka įsiskolinimą. Atkreipia dėmesį ir į tai, jog naikinant sandorį actio Pauliana pagrindu vertinama atsakovo turtinė padėtis sandorio sudarymo metu.
22.4. Pirmosios instancijos teismas bylos nagrinėjimo metu išsamiai atskleidė kiekvieno iš atsakovų ir trečiojo asmens valią sudaryti ginčo sandorį, aiškinosi sandorio sudarymo aplinkybes, siekiamą teisinį interesą ir priėmė teisingą išvadą, kad 2013 m. liepos 2 d. dovanojimo sandoris buvo realus, neapsimestinis sandoris, sukėlęs šalims teises ir pareigas, o jį naikinti apeliantės tik žodžiu nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo. Nuo sandorio sudarymo dienos atsakovas L. A. dovanotu turtu nesinaudojo, o dovaną priėmęs atsakovas A. A. priimdamas dovaną nesiekė padėti tėvui išvengti galimų įsipareigojimų kreditoriams, tačiau turėjo valią dovaną priimti ir dovanotu turtu naudotis kaip savininkas, ką atsakovas A. A. įgyvendina iki šiol.
22.5. Ginčijamo sandorio sudarymo dieną atsakovas L. A. nebuvo apeliantės skolininkas, net nežinojo ir neturėjo pagrindo manyti, jog jo atžvilgiu vėliau vyks civilinės bylos nagrinėjimas, kur bus pripažinta, kad jis, kaip UAB „L-melal“ vadovas (direktorius), padarė savo veiksmais ieškovei žalą. Tai rodo, kad nėra ir kitos būtinosios sąlygos sandorio panaikinimui – skolininko nesąžiningumo, jis nežinojo ir negalėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis ieškovės teises.
22.6. Priešingai nei nurodyta apeliaciniame skunde, tarp šalių išnagrinėta byla buvo sudėtinga, bylos pasirengimas vyko paruošiamųjų dokumentų būdu, atsakovai neturi teisinio išsilavinimo ir negalėjo tinkamai savo interesų apginti teisme patys, dėl ko pirmosios instancijos teismas tinkamai ir teisingai priteisė atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas iš apeliantės.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
23. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
24. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškinys dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
25. Bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 10 d. nutartimi tenkintas ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimas ir UAB „L-metal“, kurios vadovu buvo L. A., iškelta bankroto byla. Teismas šioje nutartyje pažymėjo, kad UAB „L-metal“ įsiskolinimas valstybės ir savivaldybių biudžetams siekė 471 241,61 Eur, skola Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui – 462,53 Eur (tų pačių kreditorių ir tokio dydžio kreditoriniai reikalavimai vėliau ir buvo patvirtinti Kauno apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi). Teismas nustatė, kad atsakovė neteikia finansinės atskaitomybės dokumentų institucijoms, kurioms privalo jas teikti, nemoka valstybės nustatytų privalomųjų mokesčių, nekilnojamojo turto neturi, veiklos nevykdo, todėl darė išvadą, jog UAB „L-metal“ yra nemoki.
26. Ieškovė BUAB „L-metal“, atstovaujama bankroto administratoriaus, 2017 m. lapkričio 29 d. kreipėsi į Kauno apygardos teismą prašydama priteisti iš atsakovo L. A. 471 241,61 Eur žalos (nuostolių) atlyginimą, 5 proc. metines palūkanas nuo šios sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Kauno apygardos teismas 2020m. vasario 19 d. sprendimu ieškovės BUAB „L-metal“ ieškinį atmetė. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs ieškovės apeliacinį skundą, 2020 m. gegužės 19 d. sprendimu panaikino Kauno apygardos teismo 2020 m. vasario 19 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovei BUAB „L-metal“ iš atsakovo L. A. 24 346,12 Eur nuostolių atlyginimą ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. gruodžio 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas, priteisdamas iš atsakovo žalą, padarė išvadą, kad kai kurios bendrovės piniginės lėšos, kurių dydį nustatė teismas, laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 20 d. iki 2013 m. birželio 28 d. buvo naudojamos ir nesusijusioms su bendrovės veikla reikmėms.
27. Antstolė 2020 m. birželio 2 d. informavo BUAB „L-metal“ bankroto administratorių, jog skolininkas L. A. turėjo tokį turtą: žemės sklypą (duomenys neskelbtini); žemės sklypą su statiniais (duomenys neskelbtini); butą (duomenys neskelbtini); butą (duomenys neskelbtini); statinius ir žemės sklypą (duomenys neskelbtini); žemės sklypą (duomenys neskelbtini); žemės sklypą (duomenys neskelbtini) (vykd. bylos Nr. 0036/19/01814 lapas 38).
28. Ginčijama 2013 m. liepos 2 d. dovanojimo sutartimi (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), identifikacinis (duomenys neskelbtini)) atsakovas L. A. padovanojo savo sūnui A. A. 2/3 dalis pastato – daugiabučio gyvenamo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2/3 dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2/3 dalys kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 488/686 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).
29. Pradinė ieškovė BUAB „L-metal“, atstovaujama bankroto administratorius, 2020 m. birželio 17d. kreipėsi į teismą prašydama pripažinti 2013 m. liepos 3 d. dovanojimo sutartį negaliojančia CK 6.66 straipsnio pagrindu ir taikyti restituciją.
30. 2020 m. liepos 3 d. reikalavimo perleidimo aktu BUAB „L-metal“ savo reikalavimo teisę į atsakovą L. A. perleido naujajam kreditoriui (ieškovui) UAB „Teisinė sfera“.
31. Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs visų CK 6.66 straipsnio taikymo sąlygų, ieškovės ieškinį atmetė. Ieškovė pateikė apeliacinį skundą, jame nurodydama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, jog neegzistuoja CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visetas, būtinas pripažinti dovanojimo sandorį negaliojančiu ieškovės nurodytu teisiniu pagrindu.
Dėl actio Pauliana sąlygų
32. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad actio Pauliana instituto taikymas reiškia tam tikrą sutarties laisvės principo apribojimą, pripažinti sandorį negaliojančiu šiuo pagrindu bei taikyti teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visetui, kad būtų užkirstas kelias galimam kreditoriaus piktnaudžiavimui šiuo institutu ir nepagrįstam skolininko teisių suvaržymui (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2011), kad išskiriamos tokios actio Pauliana instituto taikymo sąlygos: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas; 4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 5) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 6) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas; 7) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-131-403/2021 ir joje nurodyta praktika).
Dėl kreditoriaus neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės
33. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad kreditorius, reikšdamas ieškinį actio Pauliana pagrindu, privalo įrodyti turintis neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui, sudariusiam actio Pauliana pagrindu ginčijamą sandorį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016). Kreditoriumi pripažįstamas ne tik asmuo, įgijęs reikalavimo teisę į skolininką sutarties pagrindu, bet ir asmuo, kurio reikalavimo teisė atsiranda iš deliktinės civilinės atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-74-469/2019).
34. Nagrinėjamos bylos atveju nustatyta, kad po Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 19 d. sprendimo pradėjus priverstinio priteistos žalos išieškojimo veiksmus ir paaiškėjus, jog atsakovas L. A. dalį savo nekilnojamojo turto padovanojo sūnui, pradinė ieškovė BUAB „L-metal“, atstovaujama bankroto administratorius, gindama bankrutuojančios įmonės ir visų įmonės kreditorių interesus, pateikė teismui ieškinį dėl 2013 m. liepos 2 d. dovanojimo sandorio pripažinimo negaliojančiu actio Pauliana pagrindu. Ieškinyje nurodė, jog ieškovės reikalavimo teisė yra neabejotina, atsiradusi iš deliktinės civilinės atsakomybės, kuri grindžiama įsiteisėjusiu Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 19 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2A-813-464/2020.
35. Tuo atveju, kai padaryta žala kildinama iš delikto, žalos atlyginimo momentas nustatytinas taikant deliktinę atsakomybę reglamentuojančias CK normas. CK 6.245 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais. CK 6.288 straipsnio, reglamentuojančio žalos atlyginimo mokėjimą, 1 dalyje nustatyta, kad žala atlyginama nuo jos padarymo dienos, o jeigu žala atsirado vėliau – nuo žalos atsiradimo dienos. Pagal įstatymą žalos atlyginimo prievolė siejama su jos padarymo (atskirais atvejais – atsiradimo, jeigu žala atsiranda vėliau nei ji padaroma) momentu; jokių šios normos išimčių įstatyme nenustatyta. Tai, kad skolininko prievolė atlyginti žalą atsiranda nuo žalos padarymo momento, papildomai patvirtina ir CK 6.288 straipsnio 2 dalies norma, pagal kurią ieškinio senaties termino pradžia reikalauti atlyginti žalą taip pat siejama su žalos padarymo momentu. Teismo sprendimas priteisti žalos atlyginimą – tai tik kreditoriaus teisės apgynimas, o ne reikalavimo teisės, kaip tokios, atsiradimo pagrindas. Aplinkybė, kad ginčijamas sandoris buvo sudarytas anksčiau, nei priimtas teismo sprendimas dėl žalos priteisimo, nėra pagrindas konstatuoti, kad žalos atlyginimo prievolė (atitinkamai ir kreditoriaus reikalavimo teisė) apskritai neegzistavo iki tol, kol nebuvo priimtas ir neįsigaliojo teismo sprendimas, kuriuo kreditoriui iš skolininko priteistas žalos atlyginimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2003; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2011).
36. Atsižvelgus į aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovo L. A. neteisėti veiksmai, dėl kurių ieškovei atsirado žala, padaryti 2012-2013 metais, todėl ieškovės reikalavimo teisė yra neabejotina, atsiradusi iš deliktinės civilinės atsakomybės, kuri grindžiama įsiteisėjusiu Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 19 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2A-813-464/2020.
Dėl kreditorių teisių (ne)pažeidimo
37. Siekiant nustatyti, ar skolininko sandoris pažeidė kreditoriaus teises, be kita ko, būtina nustatyti skolininko nemokumą (kad dėl sandorio sudarymo jis tapo nemokus ar sudarydamas sandorį buvo nemokus) arba kad dėl sandorio reali galimybė skolininkui atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti prievolę sumažėja ar tokios galimybės iš viso nebelieka. Visais šiais atvejais būtina nustatyti aplinkybes, susijusias su skolininko turtine padėtimi, kurių pagrindu ir sprendžiama, ar pažeistos kreditoriaus teisės. Įrodyti šias aplinkybes pareiga tenka ieškovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179-611/2017, 56 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428-690/2018, 34 punktas).
38. Nagrinėjamu atveju atsakovas L. A. ginčijamu 2013 m. liepos 2 d. sandoriu padovanojo savo sūnui dalį nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini). Šis sandoris yra neatlygintinis, tai reiškia, kad turto dovanotojas (atsakovas) jokių pajamų iš to negavo. Atsakovai ir trečiasis asmuo teigė, kad ginčijamą sandorį sudarė todėl, jog atsakovas L. A. ir trečiasis asmuo A. A. 2013 m. birželio 27 d. nutraukdami santuoką bendru sutarimu, pasidalino turtą ir kartu sutarė, kad jo dalis turi būti perleista vieninteliam šalių sūnui, nes jis gyveno šiuo adresu ((duomenys neskelbtini)), o atsakovas L. A. šiuo adresu seniai nebegyveno; kad A. A. savo lėšomis buvo pagerinusi atsakovui L. A. priklausiusią nekilnojamojo turto dalį, todėl pastarasis būtų turėjęs mokėti piniginę kompensaciją; kad šiuo adresu liko gyventi atsakovo L. A. motina, kurią įsipareigojo prižiūrėti atsakovas A. A..
39. Bylos medžiaga nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas 2013 m. birželio 27 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-13395-429/201, nutraukė L. A. ir A. A. santuoką bendru sutarimu ir patvirtino sutuoktinių 2013 m. birželio 13 d. sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Teismui pateiktame pareiškime dėl santuokos nutraukimo sutuoktiniai buvo nurodę, kad šalys kartu nebegyvena ir nebeveda bendro ūkio 14 mėnesių. Teismas minėtame sprendime nurodė, kad „pareiškėjai santuokos metu įgijo nekilnojamojo ir kito registruotino kilnojamojo turto, vertybinių popierių. Santuokos nutraukimo pasekmių sutartimi pareiškėjai susitarė dėl viso sutuoktinių dalintino turto padalijimo. Buities ir namų apyvokos daiktus pareiškėjai pasidalino bendru sutarimu iki santuokos nutraukimo. Visus su santuokos nutraukimu susijusius klausimus pareiškėjai išsprendė sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių (CK 3.53 str. 3 d.), pateikta 2013 m. birželio 13 d. sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių tvirtintina, nustačius, kad jos sąlygos neprieštarauja viešajai tvarkai, nepažeidžia sutuoktinių teisių ir teisėtų interesų (CK 3.53 str.). Pareiškėjams žinomas CK 3.53 str. turinys, bei tai, kad šalys savo sutartimi negali pakeisti imperatyvių įstatymo normų (CK 1.80 str. 1 d.)“.
40. Taigi, teismas, tvirtindamas L. A. ir A. A. 2013 m. birželio 13d. sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, jokių pažeidimų, numatytų CK 3.53 straipsnyje, nenustatė. Be to, iš minėto teismo sprendimo matyti, kad atsakovui L. A. atiteko registruotas kilnojamasis turtas (katerio priekaba), trys nekilnojamojo turto objektai (butas, garažas ir žemės sklypas) bei vertybiniai popieriai (UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijos).
41. Teisėjų kolegijos vertinimu, aptartos faktinės bylos paneigia apeliantės argumentus, kad buvę sutuoktiniai, nutraukdami santuoką, galėjo sąmoningai nukrypti nuo sutuoktinių turto pasidalijimo lygių dalių principo. Kaip teisingai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, apeliantė neneigia, kad atsakovas L. A. po sandorio sudarymo netapo nemokiu, tačiau, jos vertinimu, ginčijamu sandoriu jis ženkliai sumažino savo turto masę, kurio nepakanka kreditoriaus reikalavimams patenkinti.
42. Teismo vertinimu, ginčijamas sandoris nepažeidė kreditoriaus teisių, nes turto pasidalijimo sutartimi atsakovui atiteko tiek nekilnojamasis, tiek kilnojamasis turtas. Atsakovas L. A. vieną iš savo nekilnojamojo turto objektų – butą, esantį (duomenys neskelbtini), 2014 m. gruodžio 10 d. pirkimo–pardavimo sutartimi perleido tretiesiems asmenims, tačiau šio sandorio apeliantė neginčija. Garažas adresu (duomenys neskelbtini), iš varžytynių parduotas tik 2021 m. sausio 14 d., žemės sklypas (duomenys neskelbtini) rajone iki šios dienos priklauso atsakovui L. A.. Taigi, skolininkas ir dabar turi turto, į kurį gali būti nukreiptas skolos išieškojimas. Kita vertus, nemaža dalis ginčijamo turto dalis (žemės sklypas, garažas, ūkinis pastatas ir kiemo statiniai) pagal 2013 m. birželio 13 d. sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurią patvirtino teismas 2013 m. birželio 27 d. sprendimu, atiteko ne atsakovui L. A., bet jo buvusiai sutuoktinei A. A.. Tai reiškia, kad dar iki 2013 m. liepos 2 d. dovanojimo sutarties sudarymo sutuoktiniai buvo sutarę, kad iki oficialaus turto padalinimo, pagal kurį paminėta ginčijamo turto dalis atiteko A. A., šis turtas atiteks jų sūnui atsakovui A. A.. Ieškovė sutuoktinių turto pasidalinimo sutarties ir ją patvirtinusio teismo sprendimo nustatyta tvarka neginčijo, todėl panaikinti 2013 m. liepos 2 d. dovanojimo sutartį ieškovės nurodytu teisiniu pagrindu ir taikyti restituciją, grąžinant visą ginčijamą turtą atsakovui L. A., nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.
43. Be to, atkreiptinas dėmesys ir kitą ne mažiau svarbią bylos aplinkybę, liečiančią kreditoriaus (ieškovės) teisių (ne)pažeidimą. Byloje esantis antstolio 2021 m. sausio 15 d. patvarkymas patvirtina, jog vykdant išieškojimą iš skolininko L. A. 2021 m. sausio 15 d. stoviui jau buvo išieškota 10 083 Eur, iš šios sumos apeliantei skirta 6 368,62 Eur. Be to, pateikti mokėjimo pavedimai laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 14 d. iki 2021 m. vasario 18 d. patvirtina, kad skolininkas vykdo skolinius įsipareigojimus ir antstolei reguliariai perveda po 100 Eur. Aptartos aplinkybės teikia pagrindo išvadai, kad ieškovės, kaip atsakovo L. A. kreditorės, teisės nėra pažeidžiamos, nes atsakovas dalį skolos jau padengė, o kitą dalį dengia periodiniais mokėjimais.
44. Taigi, aptartos aplinkybės paneigia apeliantės argumentus, jog ginčijamu sandoriu atsakovas L. A. pablogino savo turtinę padėtį taip, jog nebegali atsiskaityti su kreditoriumi.
Dėl sandorio šalių sąžiningumo
45. Taikant actio Pauliana institutą turi būti nustatytas tiek skolininko, tiek trečiojo asmens nesąžiningumas, kai ginčijamas atlygintinis sandoris, o kai ginčijamas neatlygintinis sandoris – tik skolininko nesąžiningumas (CK 6.66 straipsnio 1, 2 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2012. Teismų praktika. 2012, 38, p. 121-133).
46. Teismas neturi pagrindo sutikti su apeliantės argumentais, kad pirmosios instancijos teismas reikiamai neįvertino byloje nustatytos aplinkybės, kad L. A. Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 5 d. ir 2015 m. rugsėjo 8 d. baudžiamaisiais įsakymais, priimtais baudžiamosiose bylose Nr. 1-2050-668/2015 ir Nr. 1-2142-966/2015 buvo nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. liepos 31 d. ir nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. liepos 1 d., būdamas UAB „L-metal“ direktoriumi, apgaulingai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą. Teisėjų kolegijos nuomone, apeliantės nurodytos aplinkybės ginčijamo sandorio sudarymo kontekste nei paneigia, nei patvirtina atsakovo L. A. nesąžiningumo, nes priežastiniu ryšiu per daug nutolusios nuo įrodinėjamos actio Pauliana sąlygos. Pažymėtina, kad netinkamas įmonės buhalterinės apskaitos organizavimas yra neteisėtas veiksmas, kuris vertinamas per įmonės vadovo ir įmonės teisinį santykį ir gali turėti reikšmės sprendžiant klausimą dėl tokiais veiksmais įmonei padarytos žalos atlyginimo, tačiau nesudaro pagrindo aptariamos actio Pauliana sąlygos kontekste vertinti (kvalifikuoti) įmonės vadovo, kaip privataus fizini asmens, veiksmus su trečiaisiais asmenimis.
47. Nagrinėjamu atveju atsakovams sudarant ginčijamą sandorį atsakovo L. A. vadovaujamai įmonei UAB „L-metal“ nebuvo iškelta bankroto byla, nebuvo pareikštas ieškinys ir dėl civilinės atsakomybės taikymo, todėl darytina išvada, kad sudarant dovanojimo sutartį neegzistavo L. A. prievolė atlyginti įmonei žalą, taigi ir penktoji actio Pauliana sąlyga – skolininko L. A. nesąžiningumas.
48. Apibendrinus išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nebuvo nustatytos visos actio Pauliana sąlygos ginčijamam sandoriui nuginčyti, bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias ginčo teisinius santykius, ištyrė ir įvertino įrodymus nepažeisdamas įrodinėjimo taisyklių, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
49. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia galutinio teismo sprendimo rezultato. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
50. Apeliantė savo skunde nurodo, kad teismas, priteisdamas iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas, neatsižvelgė į bylos sudėtingumą.
51. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovo A. A. bylinėjimosi išlaidas sudaro 1 200 Eur už suteiktas teisines paslaugas, o atsakovo L. A. bylinėjimosi išlaidas – 950 Eur už suteiktas teisines paslaugas.
52. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Tokios šiuo metu galiojančios rekomendacijos yra patvirtintos Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (akto redakcija, galiojanti nuo 2015-03-20).
53. Sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo taip pat atsižvelgtina į tai, ar prašomos atlyginti išlaidos buvo būtinos ir pagrįstos, ar atitinkamos šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis (CPK 88 straipsnio 1 dalis). Toks teisinis vertinimas yra atliekamas atsižvelgiant į konkretaus ginčo pobūdį, be kita ko, lemiantį ir teiktinų įrodymų poreikį.
54. Bylos medžiaga nustatyta, kad abu atsakovai teikė į bylą atsiliepimus į ieškinius, triplikus, įvairius prašymus, įrodymus, dalyvavo teismo posėdyje, kuriame juos atstovavo advokatė, t. y. atsakovai aktyviai naudojosi savo procesinėmis teisėmis gindamiesi nuo pareikšto ieškinio, todėl jų patirtos bylinėjimosi išlaidos yra realios.
55. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovų prašomas priteisti išlaidų atlyginimas neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 8.2, 8.3, 8.16, 8.17, 8.19 punktuose nurodytų rekomenduojamo priteisti užmokesčio dydžio, todėl ieškinį atmetus, visos atsakovų turėtos bylinėjimosi išlaidos buvo pagrįstai priteistos iš ieškovės
56. Atsakovų L. A. ir A. A. apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos sudaro po 350 Eur (DOK-23849). Apeliacinės instancijos teismui nusprendus pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti, kiekvienam atsakovui iš ieškovės priteistina po 350 Eur apeliacinės instancijos teisme turėtų teisinės pagalbos išlaidų, kurios neviršija 2015 m. kovo 19 d. Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-77 „Dėl teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“ patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovui A. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Teisinė sfera“ (juridinio asmens kodas 302890895) 350 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti atsakovui L. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Teisinė sfera“ (juridinio asmens kodas 302890895) 350 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidas.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Gintautas Koriaginas
Algimantas Kukalis
Rūta Palubinskaitė