Civilinė byla Nr. e2A-560-330/2023

Teisminio proceso Nr.

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.2.1; 3.3.1.18.1

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. spalio 26 d.

Vilnius

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Romada“ (toliau – ir ieškovė, įmonė) patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo D. U.  146 451,53 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-933-613/2016 UAB „Romada“ iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta. Teismo 2016 m. birželio 21 d. nutartimi patvirtintas ieškovės kreditorių 227 093,53 Eur finansinių reikalavimų sąrašas, o 2019 m. kovo 26 d. nutartimi – patikslintas 230 817,80 Eur kreditorių finansinių reikalavimų sąrašas. Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gegužės 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-51-613/2020 BUAB „Romada“ bankrotas pripažintas tyčiniu. Teismo 2021 m. gegužės 6 d. nutartimi V. J. atstatydinta iš BUAB „Romada“ bankroto administratorės pareigų, administratore paskirta UAB „Lematas“ (toliau – ir administratorė).

3.       Nuo 2003 m. birželio 12 d. iki 2016 m. balandžio 5 d. UAB „Romada“ vadovu buvo atsakovas D. U. , kuris, žinodamas apie įmonės nemokumą, nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos jai iškėlimo. Ieškinyje nurodyta, kad ieškovė nuo 2014 m. gruodžio 31 d. buvo nemoki. Jos pelno (nuostolių) ataskaita patvirtina, kad 2013 m. ieškovė patyrė 691 157 Lt (200 172,90 Eur) nuostolių. 2013 m. gruodžio 31 d. ieškovė turėjo vienintelį nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą, kurio vidutinė rinkos vertė buvo 19 951 Eur, ir prekių atsargas, kurios buvo įkeistos akcinei bendrovei (toliau – AB) Citadele bankas. Ieškovė 2013 m. gruodžio 31 d. turėjo ne mažiau kaip 96 579,61 Eur pradelstų įsipareigojimų.  

4.       Pasak ieškovės, kadangi atsakovas nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo, žala ieškovės kreditoriams padidėjo iki 146 451,53 Eur (apskaičiuojamas patvirtintą bendrą 230 817,80 Eur kreditorinių finansinių reikalavimų sumą atėmus iš iki 2014 m. gruodžio 31 d. buvusios ieškovės skolos – 84 366,27 Eur). Atsakovui buvo žinoma apie įmonės nemokumą, nes jis pasirašė finansinės atskaitomybės dokumentus, teikė paaiškinimus dėl duomenų juose prieštaringumo. Atsakovui nuo 2014 m. gruodžio 31 d. kilo pareiga inicijuoti įmonės bankrotą, o nevykdant šios pareigos atsirado finansiniai įsipareigojimai kreditoriams, kurių nebūtų buvę.    

5.       Ieškinyje, be kita ko, nurodyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. gegužės 6 d. nutartimi patvirtinti buvusios BUAB „Romada“ bankroto administratorės V. J. ir jos atstovo J. V.  neteisėti veiksmai ieškovės ir jos kreditorių atžvilgiu. Bankroto administratorė V. J. ir J. V. , savarankiškai vykdydamas jam pavestas bankroto administratoriaus funkcijas, nevykdė pareigos perimti iš atsakovo įmonės turtą ir dokumentus. J. V.  netinkamai laikė perimtus įmonės dokumentus, juos sugadino ir išmetė, turto sugadinimo akto nesurašė. Dėl tokių administratorės (atstovo) veiksmų negalima nustatyti ieškovės ūkinės veiklos rezultatų ir turto.  

6.       Ieškovė nurodė, kad ji nepraleido ieškinio senaties termino ieškiniui pateikti, nes apie atsakovo padarytą žalą paaiškėjo Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gegužės 18 d. nutartimi ieškovės bankrotą pripažinus tyčiniu. Terminas ieškiniui pateikti pasibaigtų 2023 m. gegužės 18 d. Jeigu teismas nustatytų, kad terminas ieškiniui pateikti buvo praleistas, ieškovė prašė jį atnaujinti tuo pagrindu, jog ieškovės bankroto administratore iki 2021 m. gegužės 6 d. atstatydinimo buvo V. J., netinkamai vykdžiusi ieškovės bankroto procedūras.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7.       Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. gegužės 2 d. sprendimu BUAB „Romada“ ieškinį atmetė.   

8.       Teismas vertino, kad ieškinio senaties termino eiga prasidėjo Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. birželio 21 d. nutartimi patvirtinus BUAB „Romada“ kreditorių finansinius reikalavimus. Trejų metų ieškinio senaties terminas baigėsi 2019 m. birželio mėn. Ieškinys dėl žalos atlyginimo iš atsakovo priteisimo pateiktas 2021 m. rugsėjo 13 d. – praleidus ieškinio senaties terminą. 

9.       Teismas akcentavo, kad ieškovės bankroto pripažinimą tyčiniu inicijavo kreditoriai, o ne administratorė V. J., kuri vėliau buvo atstatydinta iš administratorės pareigų, jos atžvilgiu buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas. Bylos duomenys patvirtina, kad administratorė nevykdė pareigų. Dabartinė BUAB „Romada“ bankroto administratorė UAB „Lematas“ buvo paskirta tik 2021 m. gegužės 6 d., jau pasibaigus trejų metų ieškinio senaties terminui ieškiniui pateikti. Ji neturėjo objektyvių galimybių kreiptis į teismą su ieškiniu dar nesibaigus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytam trejų metų ieškinio senaties terminui. Teismas pirmenybę teikė bankrutuojančios įmonės bei jos kreditorių teisėms ir interesams, todėl atnaujino ieškinio senaties terminą, kaip praleistą dėl svarbių priežasčių.

10.       Teismas pripažino, jog nuo 2013 m. gruodžio 31 d. ieškovė tikėtinai turėjo ne mažiau kaip 96 579,61 Eur įsipareigojimų,  o turto – 19 951 Eur vertės žemės sklypą bei prekių atsargas, kurios buvo įkeistos AB Citadele bankui. Pastebėjo, kad Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. gegužės 18 d. nutartyje dėl ieškovės bankroto pripažinimo tyčiniu ieškovės finansinės atskaitomybės dokumentus įvertino kaip prieštaringus, pripažinęs labiau tikėtina aplinkybę, jog įmonės finansinės atskaitomybės dokumentai buvo ruošiami įrašant suinteresuotiems asmenims parankius, tačiau tikrovės neatitinkančius duomenis. Dėl šios priežasties ieškovės bankroto pripažinimo tyčiniu bylą nagrinėjęs teismas nurodė, jog negalima nustatyti, kada UAB „Romada“ vadovui atsirado pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos šiai įmonei iškėlimo.

11.       Teismas pažymėjo, kad ikiteisminio tyrimo byloje esančioje 2021 m. lapkričio 25 d. specialisto išvadoje į klausimą, nuo kada UAB „Romada“ tapo nemoki, atsakyta, jog 2014 m. gruodžio 31 d. ir 2015 m. gruodžio 31 d. UAB „Romada“ finansinė padėtis buvo sunki, o 2016 m. kovo 23 d. ir 2016 m. balandžio 5 d. UAB „Romada“ buvo nemoki. Atsižvelgdamas į specialisto išvadą, teismas nesutiko su ieškovės teiginiu, kad ieškovė vėliausiai nuo 2014 m. gruodžio 31 d. buvo nemoki. Teismas atmetė ieškovės argumentus, kad atsakovui buvo žinoma, jog įmonė buvo nemoki nuo 2014 m. gruodžio 12 d., todėl jam tuo laiku kilo pareiga inicijuoti įmonės bankroto procesą.

12.       Teismas akcentavo, kad teiginys apie UAB „Romada“ nemokumą 2014 m. gruodžio 31 d. paneigtas į bylą pateikta 2021 m. lapkričio 25 d. specialisto išvada. Išvadoje nurodyta, kad UAB „Romada“ 2014 m. gruodžio 31 d. neturėjo finansinių galimybių patenkinti visus tiekėjų reikalavimus už 49 072,95 Eur, o 2015 m. gruodžio 31 d. neturėjo galimybės patenkinti visus 84 298,59 Eur dydžio kreditorių finansinius reikalavimus, tačiau įmonė buvo moki. Bankroto bylos iškėlimo metu ieškovės pradelsti įsipareigojimai sudarė 14 638,31 Eur. Teismas nusprendė, kad nėra pagrindo teigti, jog atsakovui 2014 m. gruodžio 31 d. nesikreipiant į teismą dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo, žala kreditoriams padidėjo iki 146 451,53 Eur. Nenustatęs žalos atsiradimo, vadovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), teismas pripažino, kad nėra pagrindo teigti, jog atsakovas neįvykdė įstatyme nustatyto reikalavimo ar netinkamai vykdė pareigas ieškovei. Teismo vertinimu, byloje neįrodyta, jog atsakovas pažeidė įmonės ir kreditorių teises bei teisėtus interesus, todėl nėra pagrindo tenkinti ieškinį.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

13.       Ieškovė BUAB „Romada“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2023 m. gegužės 2 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinys, ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti ir priteisti iš atsakovo 146 451,53 Eur žalos atlyginimą bei procesines palūkanas. Sprendimo dalį dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo prašo palikti nepakeistą. Ieškovės  apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

13.1.                      Specialisto išvada nėra įrodymas, patvirtinantis, kad ieškovė 2014 m. gruodžio 31 d. buvo moki įmonė Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 2 straipsnio 8 dalies prasme. Specialisto išvados apie ieškovės mokumą pagal balansus yra paneigtos įsiteisėjusiomis Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gegužės 18 d. nutartimi civilinėje  byloje Nr. B2-51-613/2020 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 16 d. nutartimi  civilinėje byloje Nr. 2-1126-881/2020 (nutartys byloje dėl ieškovės bankroto pripažinimo tyčiniu). Nurodytose teismų nutartyse duomenys, kuriais grindžiamos specialisto išvados, pripažinti prieštaringais.

13.2.                      Ieškovės administratorė pagal ieškovės kreditorių finansinius reikalavimus apskaičiavo pradelstus ieškovės įsiskolinimus 2013 m. gruodžio 31 d., 2014 m. gruodžio 31 d., 2015 m. gruodžio 31 d. ir bankroto bylos ieškovei iškėlimo momentu. Nustatyta, kad pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį ieškovė vėliausiai 2014 m. gruodžio 31 d. buvo nemoki (turėjo 19 951 Eur vertės žemės sklypą, o faktiškai pradelstų įsipareigojimų buvo ne mažiau kaip už 134 385,11 Eur). Ieškovės nemokumą patvirtina ir tai, kad 2014 m. ji patyrė 60 091,81 Eur nuostolių, jos turtui buvo registruoti areštai, pradėti išieškojimai iš turto. AB Citadele bankas pažyma patvirtina, kad įmonė 2014 m. gruodžio 31 d. neturėjo lėšų banko sąskaitose, visos jos lėšos buvo skolintos.   

13.3.                      Specialisto išvada yra nenuosekli ir prieštaringa, todėl ja negalima vadovautis. Išvadoje nurodoma, kad pagal balansus ieškovė 2014 m. gruodžio 31 d. buvo moki, bet tuo pačiu tyrimą atlikusi specialistė nustatė, jog pateikti ieškovės balansai už 2014 m. yra skirtingi, iš jų negalima nustatyti ieškovės turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Išvadą surašiusi specialistė skaičiavo pradelstas ieškovės skolas pagal jos kreditorių finansinius reikalavimus, kaip tą darė ir administratorė. Specialisto išvadoje nurodyta, kad ieškovės įsiskolinimas 2014 m. gruodžio 31 d. buvo 52 281,47 Eur, ji galėjo atsiskaityti su kreditoriais tik 3 459,90 Eur apimtimi. Specialisto išvadoje nustatytos aplinkybės nepaneigia ieškovės nemokumo 2014 m. gruodžio 31 d.

13.4.                      Specialisto išvadoje nurodyta, kad ieškovės dokumentinis lėšų likutis 2014 m. gruodžio 31 d. buvo 3 459,91 Eur. Jokio kito turto, išskyrus 19 951 Eur vertės žemės sklypą ir prekių atsargas, ieškovė neturėjo. Dokumentai, pagrindžiantys kitą įmonės faktiškai turėtą turtą, ieškovės bankroto administratorei neperduoti, kitas turtas nenustatytas. Kadangi ieškovė 2014 m. gruodžio 31 d. turėjo turto už 23 410,91 Eur, o jos pradelsti finansiniai  įsipareigojimai siekė 134 385,11 Eur, ji buvo nemoki.

13.5.                      Teismas nepagrįstai suteikė specialisto išvadai prejudicinę galią. Nagrinėjamu atveju susiklostė teisiškai nepagrįsta ir neteisinga situacija, kai „pasirinktiniais“ specialisto išvados argumentais paneigiamos teismų nutartyse konstatuotos aplinkybės dėl ieškovės balansuose fiksuotų neteisingų finansinių rodiklių. 

13.6.                      Teismo sprendimas yra siurprizinis. Specialisto išvadoje esantys duomenys nebuvo tiriami civilinėje byloje, todėl ieškovės administratorė negalėjo pasinaudoti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 189 straipsnyje įtvirtinta liudytojo apklausos teise, negalėjo pateikti klausimų tyrimą atlikusiai specialistei, neįsitikino jos kompetencija, liko neaišku, kokiu tikslu buvo atliekamas specialisto ekspertinis tyrimas.

13.7.                      Teismas, formaliai remdamasis Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartimi, kuria UAB „Romada“ iškelta bankroto byla, neatsižvelgdamas į ieškovės pateiktus įrodymus apie kreditorių finansinius reikalavimus, padarė neteisingą išvadą, kad UAB „Romada“ pradelsti įsipareigojimai bankroto bylos iškėlimo dieną sudarė tik 14 638,31 Eur. Spręsdamas klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo, teismas neturėjo duomenų apie visus ieškovės įsipareigojimus kreditoriams, rėmėsi tik vieno kreditoriaus, kuris kreipėsi dėl bankroto bylos iškėlimo, finansinio reikalavimo dydžiu.

2.       Atsakovas D. U.  atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašo skundą atmesti ir teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovo atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas teismo nustatytomis aplinkybėmis ir tokiais papildomais motyvais:

14.1.                      Keičiantis ieškovės BUAB „Romada“ administratorei, įmonės vadovo perduotus įmonės dokumentus prarado pirmoji paskirta administratorė. Dėl šios priežasties ieškinys iš esmės grindžiamas tik bankroto byloje pareikštais kreditorių reikalavimais, nes ieškovė nedisponuoja didele dalimi įmonės veiklos dokumentų. Atsakovas pateikė įrodymus iš ikiteisminio tyrimo bylos, kad, iškėlus UAB „Romada“ bankroto bylą, buhalterinės apskaitos dokumentų už laikotarpį nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2016 m. balandžio 5 d. neišsaugojo J. V. . Šis asmuo ir V. J. pripažino kaltę dėl įmonės dokumentų praradimo, jie atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato.  

14.2.                      2021 m. lapkričio 25 d. specialisto išvadoje konstatuota, kad UAB „Romada“ 2014 m. gruodžio 31 d. ir 2015 m. gruodžio 31 d. buvo moki, įmonės finansinė padėtis laikoma patenkinama,  yra prarasta ir neišsaugota 226 vnt. įmonės veiklos dokumentų. Negalima sutikti su atrinktų duomenų pagrindu pareikštu ieškiniu, nes ieškovės administratorė nedisponuoja visais įmonės veiklos dokumentais. Byloje atsakovas pateikė duomenis, kurie patvirtina, kad, keičiantis ieškovės administratorei, ankstesnė administratorė neišsaugojo visų įmonės veiklos dokumentų.

14.3.                      Atsakovas į bylą pateikė papildomus įrodymus apie UAB „Romada“ ir UAB „Nagista ir partneriai“ tarpusavio atsiskaitymų suvestinę, atsakovo ir jo sutuoktinės AB Citadele banke paimto 30 000 Lt vartojimo kredito įnešimą į UAB „Romada“ kasą, UAB „Romada“ 2013–2016 m. banko sąskaitų išrašus. Teismas neišdavė atsakovui liudijimo gauti ir pateikti į bylą kitų rašytinių įrodymų, patvirtinančių įmonės gyvybingumą.

14.4.                      Ieškovė kreipėsi į teismą praleidusi ieškinio senaties terminą, o teismas nemotyvuotai atnaujino praleistą terminą. Iškėlus UAB „Romada“ bankroto bylą,  buvęs įmonės vadovas perdavė visus turimus įmonės dokumentus ir turtą teismo paskirtai administratorei. Ieškinys grindžiamas duomenimis, kurie buvo prieš iškeliant ieškovės bankroto bylą ir buvo gauti kartu su kreditorių pareikštais finansiniais reikalavimais. Trejų metų senaties terminas pareikšti ieškinį buvusiam vadovui skaičiuotinas nuo kreditorių finansinių reikalavimų patvirtinimo teismo nutartimi momento, terminas baigėsi 2019 m. birželio mėn. Ieškovė nepagrįstai ieškinio senaties termino eigą skaičiuoja nuo 2020 m. gegužės 18 d. (teismo nutarties pripažinti UAB „Romada“ bankrotą tyčiniu priėmimo). Teismo nutartis atstatydinti ir paskirti kitą ieškovės administratorę neleidžia kitaip skaičiuoti ieškinio senaties terminų, šalių pasikeitimas prievolėje nepakeičia ieškinio senaties termino ir jo skaičiavimo tvarkos.

14.5.                      UAB „Romada“ 2014 ir 2015 m. vykdė įprastą veiklą, atsiskaitinėjo su kreditoriais, o jeigu susikaupdavo nesumokėta skola valstybės biudžetui, skolos visada būdavo nurašomos nuo įmonės sąskaitos. Tik 2016 m. pradžioje įmonė susidūrė su veiklos sunkumais, kada pradėjo uždarinėti visoje Lietuvoje veikusį parduotuvių tinklą ir konsignacijos pagrindu įsigytas prekes susivežė į vieną vietą. UAB „Romada“ bankrotą sąlygojo konkrečios verslo sąlygos. Iškėlus UAB „Romada“ bankroto bylą, administratorei buvo perduota prekių už daugiau kaip 180 000 Eur savikainos vertę, 0,9 ha žemės sklypas prie Klaipėdos, už kurį UAB „Romada“ sumokėjo  daugiau kaip 140 000 Lt. Aptartų įrodymų visuma pagrįstai leidžia teigti, kad nėra civilinės atsakomybės sąlygų atsakovui atsakyti pagal ieškovės, atstovaujamos administratorės, ieškinį.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

2.                      Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje teisėjų kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.  

3.                      Ieškovė BUAB „Romada“, atstovaujama administratorės, patikslintu ieškiniu prašė iš atsakovo D. U.  priteisti 146 451,53 Eur žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą. Pirmosios instancijos teismas, atnaujinęs ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl žalos atlyginimo pareikšti, ieškinį atmetė. 

4.                      Nesutikdama su teismo sprendimo dalimi atmesti reikalavimą dėl žalos atlyginimo, ieškovė skunde prašo palikti nepakeistą jo dalį, kuria teismas atnaujino ieškinio senaties terminą ieškiniui pareikšti. Atsižvelgiant į apeliaciniame skunde apibrėžtas bylos nagrinėjimo ribas, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo nėra apeliacijos dalykas, todėl teisėjų kolegija dėl šios skundžiamo sprendimo dalies nepasisakys. 

Dėl faktinių aplinkybių ir ginčo esmės 

5.                      Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartimi (dabartinis civilinės bylos Nr. eB2-13-613/2023) UAB „Romada“ iškelta bankroto byla. BUAB „Romada“ bankroto administratore buvo paskirta V. J., kuri iš administratorės pareigų teismo 2021 m. gegužės 6 d. nutartimi buvo atstatydinta, kita administratore paskirta UAB „Lematas“. 2016 m. birželio 21 d. nutartimi patvirtintas įmonės kreditorių finansinių reikalavimų sąrašas. Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gegužės 18 d. nutartimi BUAB „Romada“ bankrotas pripažintas tyčiniu. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. liepos 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1126-881/2020 Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gegužės 18 d. nutartį dėl tyčinio bankroto paliko nepakeistą.  

6.                      Klaipėdos apygardos teismas klausimą dėl bankroto bylos UAB „Romada“ iškėlimo išnagrinėjo remdamasis ieškovo Quality Tackle GmbH pateiktais ir teismo iniciatyva išreikalautais rašytiniais įrodymais. Teismas 2016 m. kovo 23 d.  nutartyje dėl bankroto bylos UAB „Romada“ iškėlimo nenustatė įmonės nemokumo atsiradimo momento, jis vertino įmonės (ne)mokumo požymių buvimą bankroto bylos iškėlimo metu.     

7.                      Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. gegužės 18 d. nutartyje dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu nurodė, kad, sprendžiant dėl bankroto bylos BUAB „Romada“ iškėlimo, teismas neturėjo duomenų apie įmonės pradelstus įsipareigojimus įmonės kreditoriams po 2013 m., tačiau išvadą apie įmonės nemokumą bankroto bylos iškėlimo momentu (2016 m. kovo 23 d.) padarė kitų byloje buvusių įrodymų pagrindu. Taip pat nurodė, kad aplinkybė, jog nutartyje dėl bankroto bylos iškėlimo buvo remtasi UAB „Romada“ 2013 m. balanso duomenimis, nesudaro pagrindo teigti apie įmonės tapimą nemokia vėliausiai 2013 m. gruodžio 31 d. Teismas 2020 m. gegužės 18 d. nutartyje konstatavo, kad bankroto byloje esantys duomenys patvirtina, jog UAB „Romada“ 2014–2015 m. dar vykdė veiklą, teikė paramą įvairioms organizacijoms ir įstaigoms. Nesant patikimų BUAB „Romada“ finansinės atskaitomybės dokumentų nuo 2014 m., teismas toje nutartyje akcentavo, kad nėra galimybės nustatyti, kada BUAB „Ramada“ tapo nemoki ir nuo kada įmonės valdymo organams atsirado pareiga inicijuoti jos bankroto procedūrą (Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gegužės 18 d. nutarties 16–17 punktai).

8.                      Pasisakydamas dėl turimų BUAB „Romada“ finansinės atskaitomybės dokumentų, Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. gegužės 18 d. nutartyje pažymėjo, kad į bylą buvo pateikti du įmonės 2014 m. veiklos balansai, kuriuose įrašyti akivaizdžiai prieštaringi finansiniai duomenys, nurodyti suminiai rodikliai smarkiai skiriasi. Teismas nurodė, kad dėl to nėra galimybės visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos rezultatų, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio, todėl nusprendė, jog įmonės bankrotas atitinka ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatytą tyčinio bankroto požymį (Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gegužės 18 d. nutarties 20–21 punktai). Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. liepos 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-1126-881/2020 sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis.

9.                      BUAB „Romada“ bankrotą pripažinus tyčiniu ir apie tai pranešus prokurorui, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 04-2-00193-20 buvo atliktas UAB „Romada“ ūkinės ir finansinės veiklos tyrimas ir pateikta 2021 m. lapkričio 25 d. specialisto išvada (4 t., b. l. 11–53). Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka atliktame objekto tyrime, be atsakymų į kitus klausimus, buvo pateikta išvada ir dėl BUAB „Romada“ nemokumo momento bei ekonominės padėties tyrimo užduotyje įvardintomis datomis nustatymo (objekto tyrimo užduoties 1 klausimas); atsakyta į klausimą, kokius kreditorinius bei debitorinius įsipareigojimus ir kokiai sumai UAB „Romada“ turėjo užduotyje nurodytomis datomis ir ar šiomis datomis įmonė turėjo finansines galimybes atsiskaityti su kreditoriais (objekto tyrimo užduoties 5 klausimas).    

10.                      Tyrimą atlikusi ir išvadas pateikusi Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Klaipėdos apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus vyriausioji specialistė Jolanta Arvasevičienė (toliau – ir specialistė) BUAB „Romada“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu apskaičiavo įmonės 2012 m. gruodžio 31 d., 2013 m. gruodžio 31 d., 2014 m. gruodžio 31 d. ir 2015 m. gruodžio 31 d. finansinius rodiklius: 1) einamojo likvidumo koeficientą (trumpalaikio turto ir trumpalaikių įsipareigojimų santykis), 2) kritinio likvidumo koeficientą (trumpalaikio turto (atėmus atsargas) ir trumpalaikių įsipareigojimų santykis), 3) bendrąjį skolos koeficientą (visų įsipareigojimų ir turto santykis). Nagrinėjamoje byloje reikšminga tai, kad tyrimą atlikusi specialistė UAB „Romada“ finansinius rodiklius už 2014 m. vertino du kartus: a) pagal 2014 m. gruodžio 31 d. įmonės balansą (ieškinio priedas Nr. 2), kuris nebuvo pasirašytas įmonės vadovo (atsakovo D. U. ) ir buhalterės, bet buvo perduotas administratorei, nurodžius buhalterei, jog šiame balanse įrašyti teisingi duomenys; b) pagal 2014 m. gruodžio 31d. balansą, kurį pasirašė atsakovas D. U.  ir įmonės buhalterė L. K., jį įvardindami kaip tarpinį (ieškinio priedas Nr. 3) (2 t., b. l. 339–340). Kiekvieno iš šių balansų duomenis apie įmonės turtą, įsipareigojimus ir pinigines lėšas (veiklos finansinių rodiklių aspektu) specialistė vertino atsietai nuo kitame finansiniame dokumente (kitame balanso variante) fiksuotų tokių pačių duomenų, tačiau visos UAB „Romada“ ūkinės veiklos kontekste. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, toks ikiteisminio tyrimo metu taikytas UAB „Romada“ 2014 m. ūkinės veiklos finansinių rodiklių tyrimo būdas pripažintinas objektyviu, įgalinančiu įvertinti įmonės ūkinės veiklos rezultatus net ir esant įrašytiems prieštaringiems duomenims skirtinguose 2014 m. gruodžio 31 d. balanso variantuose.   

11.                      Šioje byloje Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. balandžio 1 d. nutartimi (3 t., b. l. 193–198) išsprendė atsakovo atstovo procesinius prašymus, tarp jų ir prašymą išreikalauti rašytinius įrodymus – specialisto išvadą ir 2022 m. sausio 18 d. D. U.  apklausos protokolą, esančius ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 04-2-00193-20. Toje nutartyje teismas nurodė, kad specialisto išvada ir D. U.  apklausos protokolas gali būti aktualūs nagrinėjamoje byloje, nes reikalavimas dėl žalos atlyginimo kildinamas iš atsakovo neteisėtų veiksmų – nesikreipimo laiku dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo. Teismas nutarė, kad ikiteisminio tyrimo medžiagoje esantys duomenys (specialisto išvada ir 2022 m. sausio 18 d. D. U.  apklausos protokolas) yra susiję su įrodinėjimo dalyku nagrinėjamoje civilinėje byloje ir gali padėti aiškinantis jos išnagrinėjimui reikšmingas su BUAB „Romada“ veikla (taip pat ir D. U.  teikiamais bei pasirašomais finansinio pobūdžio dokumentais) susijusias aplinkybes. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija aiškiai nepagrįstu pripažįsta apeliaciniame skunde pateiktą argumentą, kad teismas, sprendimą grįsdamas, be kita ko, ir į bylą pateikta specialisto išvada, priėmė siurprizinį procesinį sprendimą.   

12.                      Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu dėl 2021 m. lapkričio 25 d. specialisto išvados įrodomosios reikšmės šioje byloje. Specialisto išvada yra lygiavertis rašytinis įrodymas CPK 177, 180, 197 straipsnių prasme, jo įrodomosios vertės nekeičia aplinkybė, kad objekto tyrimas buvo atliktas baudžiamojo proceso tvarka. Tai, kad kilus būtinybei išsiaiškinti klausimus, reikalaujančius specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių, CPK normos numato galimybę skirti ekspertizę (CPK 212 straipsnis), nepaneigia baudžiamojo proceso tvarka tuo pačiu tyrimo tikslu pateiktos specialisto išvados įrodomosios reikšmės. Objekto tyrimą atlikusi specialistė patvirtino, jog yra įspėta dėl procesinės prievartos priemonių taikymo už neteisėtą atsisakymą vykdyti savo pareigas ir dėl baudžiamosios atsakomybės už žinomai melagingos išvados pateikimą. Specialistės išvados padarytos įvertinus ikiteisminiam tyrimui pateiktus duomenis apie UAB „Romada“ ūkinę veiklą bei pagrįstos specialiomis žiniomis, specialistės nustatytos aplinkybės yra susijusios su nagrinėjamoje civilinėje byloje įrodinėjamomis aplinkybėmis. Ieškovės apeliaciniame skunde išdėstytas kritinis specialistės atlikto tyrimo ir jos atsakymų vertinimas nepaneigia pateiktos specialisto išvados nuoseklumo, išsamumo ir teisingumo, todėl teisėjų kolegija taip pat ja vadovaujasi.     

13.                      Specialistė, aiškindamasi dėl įmonės nemokumo atsiradimo momento (4 t., b. l. 16–22), nurodė, kad tiriamuoju laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2016 m. balandžio 5 d. nustatyta: 1) einamojo likvidumo koeficiento reikšmė 2012 m. sausio 1 d., 2012 m. gruodžio 31 d., 2013 m. gruodžio 31 d., 2014 m. gruodžio 31 d. (atskirai įvertinus kiekvieno iš dviejų balansų duomenis) ir 2015 m. gruodžio 31 d. yra didesnė nei 1,2 ir parodo tai, kad UAB „Romada“ turėjo daugiau trumpalaikio turto nei per vienerius metus mokėtinų sumų bei trumpalaikių įsipareigojimų ir galėjo įvykdyti trumpalaikius įsipareigojimus; 2) kritinio likvidumo koeficiento reikšmė 2012 m. sausio 1 d., 2012 m. gruodžio 31 d., 2013 m. gruodžio 31 d., 2014 m. gruodžio 31 d. (atskirai įvertinus kiekvieno iš dviejų balansų duomenis) ir 2015 m. gruodžio 31 d. yra didesnė nei 1 bei parodo, kad UAB „Romada“ turėjo pakankamai greitai likvidaus trumpalaikio turto ir galėjo įvykdyti trumpalaikius įsipareigojimus; 3) bendrojo skolos koeficiento reikšmė 2012 m. sausio 1 d., 2012 m. gruodžio 31 d., 2013 m. gruodžio 31 d., 2014 m. gruodžio 31 d. (atskirai įvertinus kiekvieno iš dviejų balansų duomenis) ir 2015 m. gruodžio 31 d. yra nuo 0,12 iki 0,42, t. y. mažesnė nei 0,5 bei parodo, kad mažiau nei 50 procentų UAB „Romada“ turte buvo finansuota skolintomis lėšomis. Pažymėtina, kad pagal ieškovės administratorei perduotus du skirtingus įmonės balanso už 2014 m. variantus nustatyti UAB „Romada“ finansiniai rodikliai leido specialistei konstatuoti, jog abiejų balansų vertinimo atveju UAB „Romada“ 2014 m. gruodžio 31 d. buvo moki. Specialistė nustatė, kad 2014 m. gruodžio 31 d. UAB „Romada“ buvo moki įmonė, nes balanse deklaravo turinti pakankamai greitai realizuojamo trumpalaikio turto per vienerius metus mokėtinų sumų ir trumpalaikių įsipareigojimų vykdymui ir galėjo įvykdyti trumpalaikius įsipareigojimus, jos veikla nuostolinga (patirtas 285 637 Lt nuostolis), todėl būklė laikoma patenkinama. Pažymėtina, kad įmonės mokumą specialistė konstatavo ir pagal 2015 m. gruodžio 31 d. ūkinės finansinės veiklos rezultatus.

14.                      Specialistė išvadoje nurodė, kad tyrimui buvo pateikti du UAB „Romada“ 2014 m. gruodžio 31 d. balansai, kuriuose nurodyti skirtingi duomenys apie įmonės turtą, įsipareigojimus ir pinigines lėšas. Tyrimui nebuvo pateikti buhalterinės apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai, patvirtinantys balanse užregistruotus duomenis, todėl specialistė paaiškino, kad negalima tiksliai nustatyti UAB „Romada“ 2014 m. gruodžio 31 d. turėto turto, jos įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

15.                      Pateikdama išvadą pirmuoju tyrimo užduoties klausimu specialistė nurodė, kad 2014 m. gruodžio 31 d. ir 2015 m. gruodžio 31 d. UAB „Romada“ finansinė padėtis buvo sunki, 2016 m. kovo 23 d. ir 2016 m. balandžio 5 d. UAB „Romada“  įmonė buvo nemoki. Pateikdama išvadą antruoju tyrimo užduoties klausimu apie įmonės nemokumo priežastis, specialistė išvadoje nurodė, kad tyrimui nebuvo pateikti ūkinių operacijų apskaitos registrai, sąskaitų bankuose išrašai, darbo užmokesčio priskaitymų žiniaraščiai, tyrimui buvo pateikti du skirtingi 2014 m. gruodžio 31 d. balansai, todėl negalima atsakyti į klausimą, kokios buvo UAB „Romada“ nemokumo priežastys.  

16.                      Objekto tyrimo užduotyje trečiuoju klausimu buvo prašoma pateikti išvadą apie tai, kokiu bei kokios vertės turtu UAB „Romada“ disponavo kiekvienų metų pabaigoje per laikotarpį nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2016 m. kovo 23 d. (bankroto bylos iškėlimo įmonei data). Specialistė, įvertinusi įmonės 2014 m. gruodžio 31 d. balansą, kuris nebuvo pasirašytas atsakovo ir įmonės buhalterės, bet perduotas administratorei (ieškinio priedas Nr. 2), konstatavo, kad 2014 m. gruodžio 31 d. UAB „Romada“ turėjo iš viso 2 506 323 Lt (725 882 Eur) vertės turto. Pagal 2014 m. gruodžio 31 d. balansą, kurį pasirašė atsakovas D. U.  ir įmonės buhalterė, jį įvardinę tarpiniu (ieškinio priedas Nr. 3), specialistė nustatė, kad 2014 m. gruodžio 31 d. UAB „Romada“ turėjo iš viso 5 427 956 Lt (1 572 045 Eur) vertės turto. 

17.                      Atsakydama į klausimą, kokius kreditorinius ir debitorinius įsipareigojimus ir kokiai sumai UAB „Romada“ turėjo užduotyje nurodytomis datomis ir ar šiomis datomis įmonė turėjo finansines galimybes atsiskaityti su kreditoriais (objekto tyrimo užduoties 5 klausimas) (4 t., b. l. 25–27), specialistė konstatavo, kad tyrimui nebuvo pateikti kreditorių ir debitorių įsipareigojimų apskaitos registrai. Įvertinusi administratorei pateikto 2014 m. gruodžio 31 d. balanso duomenis (ieškinio priedas Nr. 2), specialistė konstatavo, kad pagal šiame balanse nurodytus įsipareigojimus UAB „Romada“ neturėjo finansinių galimybių atsiskaityti su kreditoriais. Įvertinusi 2014 m. gruodžio 31 d. balanso, kurį pasirašė įmonės vadovas ir buhalterė bei pavadino jį tarpiniu balansu, duomenis (ieškinio priedas Nr. 3), specialistė konstatavo, kad pagal šiame balanse fiksuotus įsipareigojimus UAB „Romada“ 2014 m. gruodžio 31 d. turėjo finansinių galimybių iš dalies įvykdyti su darbo santykiais susijusius įsipareigojimus.   

18.                      Bankroto byla UAB „Romada“ iškelta galiojant ĮBĮ. Bylai aktualios redakcijos ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje buvo nustatyta, kad įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Nemokumo būsenai šios normos (pažodinio) taikymo prasme konstatuoti yra būtini du elementai: 1) prisiimtų įsipareigojimų nevykdymas; 2) pradelstų įsipareigojimų ir į balansą įrašyto turto vertės santykis, kad pradelsti įsipareigojimai viršytų pusę turto vertės.

19.                      Juridinio asmens nemokumas sietinas su rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).  

20.                      Ieškinyje tvirtinama, kad ieškovė vėliausiai nuo 2014 m. gruodžio 31 d. jau buvo nemoki. Patikslinto ieškinio reikalavimą dėl žalos atlyginimo ieškovė iš esmės grindė šiomis jos nurodytomis aplinkybėmis: ieškovės 2014 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaita patvirtina, kad ieškovės nuostoliai 2013 m. sudarė 691 157 Lt (200 172,90 Eur); 2013 m. gruodžio 31 d. ieškovė turėjo vienintelį turtą – žemės sklypą, kurio vidutinė rinkos vertė buvo 19 951 Eur, kitas administratorei žinomas turtas – visos esamos ir būsimos prekių atsargos – buvo įkeistas AB Citadele banko naudai; 2013 m. gruodžio 31 d. ieškovė turėjo pradelstų įsipareigojimų ne mažiau kaip už 96 579,61 Eur; 2014 m. gruodžio 31 d. ieškovė faktiškai  turėjo pradelstų įsipareigojimų ne mažiau kaip už 134 385,11 Eur; pagal turimus ieškovės apskaitos duomenis negalima nustatyti 2014 m. gruodžio 31 d. ieškovės turėto turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros; ieškovės skolos per 2015 m. išaugo 61 748,25 Eur; išaugęs žalos dydis dėl nesikreipimo dėl bankroto bylos iškėlimo, 2014 m. gruodžio 31 d. ieškovei tapus nemokia, yra 146 451,53 Eur, kuris apskaičiuojamas iš įmonės bankroto byloje patvirtintų kreditorinių finansinių reikalavimų bendros sumos (230 817,80 Eur) atėmus iki 2014 m. gruodžio 31 d. atsiradusias įmonės skolas (84 366,27 Eur). Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su ieškovės išdėstytais teiginiais, kuriais grindžiamas ieškovės nemokumo atsiradimo momentas.  

21.                      Iš tiesų, byloje esančios UAB „Romada“ 2014 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitos (kurią atsakovas D. U.  ir UAB „Romada“ buhalterė įvardino preliminariu balansu – ieškinio priedas Nr. 3, 2 t., b. l. 339–340) įrašas eilutėje „Tipinės veiklos pelnas (nuostoliai)“ patvirtina ieškovės nurodytą aplinkybę, kad įmonės nuostoliai 2013 m. sudarė 691 157 Lt (200 172,90 Eur). Tačiau tos pačios ataskaitos eilutėje „Grynasis pelnas (nuostoliai)“ įrašyta, kad UAB „Romada“ 2013 m. gavo 175 950 Lt pelno. Kasacinis teismas yra atkreipęs dėmesį į tai, kad tipinės veiklos pelnas ir grynasis pelnas nėra tapačios sąvokos, nes tipinės veiklos pelnas gaunamas iš bendrojo pelno išskaičiavus veiklos sąnaudas (pvz., administravimo sąnaudas), o grynasis pelnas yra gautų bendrųjų pajamų dalis, liekanti atėmus finansines veiklos sąnaudas, ypatinguosius praradimus bei sumokėtus mokesčius (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2014). Ieškovė be pagrindo duomenis apie įmonės 2013 m. tipinės veiklos pelną (nuostolius) pateikė atsietai nuo kitų finansinės veiklos rodiklių ir jais grindžia aplinkybę dėl ieškovės nemokumo būklės dar 2013 m.

22.                      Kaip jau nurodyta pirmiau, 2021 m. lapkričio 25 d. specialisto išvadoje buvo vertinamas įmonės nemokumo atsiradimo momentas (4 t., b. l. 16–22). Atsakydama į pirmąjį tyrimo užduoties klausimą dėl įmonės nemokumo momento specialistė nurodė, kad UAB „Romada“ 2014 m. buvo moki, nes vertinamu laikotarpiu turėjo daugiau trumpalaikio turto, nei per vienerius metus mokėtinų sumų ir trumpalaikių įsipareigojimų, bei galėjo įvykdyti trumpalaikius įsipareigojimus; turėjo pakankamai greitai likvidaus trumpalaikio turto ir galėjo įvykdyti trumpalaikius įsipareigojimus; mažiau nei 50 procentų UAB „Romada“ turte buvo finansuota skolintomis lėšomis. Ieškovė, atstovaujama bankroto administratorės, įmonės nemokumo momentą susieja tik su dviejų rodiklių tarpusavio santykiu: su likvidžiu ieškovės turtu – žemės sklypu ir prekių atsargomis, kurios buvo įkeistos AB Citadele banko naudai, ir su 2014 m. gruodžio 31 d. susidariusiu įmonės 134 385,11 Eur dydžio įsiskolinimu.

23.                      Su tokia ieškovės pozicija nėra pagrindo sutikti. BUAB „Romada“ balansų už 2014 m. duomenys (ieškinio priedai Nr. 2 ir Nr. 3) išsamiai aptarti specialisto išvadoje (šios nutarties 26-30 punktai). Ieškovės atstovo nurodyti duomenys apie įmonės likvidų turtą ir susidariusius skolinius įsipareigojimus specialisto išvadoje įvertinti visos UAB „Romada“ ūkinės veiklos rodiklių kontekste. Ieškovės nurodytos aplinkybės ir pateikti skaičiavimai (žr. šios nutarties 33 punktą) nepaneigia specialisto išvados, padarytos įvertinus ne tik įmonės ilgalaikį materialųjį ir nematerialųjį turtą, bet ir trumpalaikį turtą, kurį sudarė atsargos ir per vienerius metus gautinos sumos. Ieškovė neįrodė, kad jos pateiktas įmonės mokumo rodiklių vertinimas paneigia specialisto išvadas ar daro joms esminę įtaką.

24.                      Atsakovas į bylą papildomai pateikė banko sąskaitų išrašus, PVM sąskaitas faktūras, negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, pirkimo operacijų žurnalus, kasos žiniaraščius, kuriais įrodinėjo, kad UAB „Romada“ 2015 m. buvo gyvybinga įmonė, nes vykdė ūkinę veiklą ir gavo pajamų (pajamų iš ūkinės veiklos gavimo faktą patvirtina pelno (nuostolių) ataskaita už 2015 m. – ieškinio priedas Nr. 4). Kaip jau pažymėta, pagal specialisto išvadą įmonė 2014 m. gruodžio 31 d. buvo moki, jos finansinė padėtis buvo patenkinama. Tokios nustatytos aplinkybės neleidžia sutikti su ieškovės apeliaciniame skunde išdėstytu vertinimu, kad jau 2014 m. gruodžio 31 d. buvo pagrindas ir atsirado atsakovo pareiga inicijuoti UAB „Romada“ bankroto procesą.

25.                      Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad specialisto išvadomis apie ieškovės mokumą yra paneigtos Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gegužės 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. B2-51-613-2020 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-1126-881/2020 nustatytos aplinkybės. Su tokiu teiginiu nėra pagrindo sutikti.

26.                      Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. gegužės 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. B2-51-613-2020 nenustatė konkretaus įmonės nemokumo momento ir nurodė, kad 2016 m. kovo 23 d. nutartimi iškeldamas ieškovei bankroto bylą teismas įmonės nemokumą konstatavo tos nutarties priėmimo metu. Teismai pripažino, kad buvo pateikti du įmonės balansai už 2014 m., kuriuose įrašyti tarpusavyje prieštaringi duomenys. Faktinė aplinkybė apie du 2014 m. gruodžio 31 d. UAB „Romada“ balansus su skirtingais duomenimis aptarta ir atitinkamai įvertinta 2021 m. lapkričio 25 d. specialisto išvadoje (išdėstyta šios nutarties 23 ir 29-30 punktuose). Tai patvirtina, kad Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gegužės 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. B2-51-613-2020, Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-1126-881/2020 ir 2021 m. lapkričio 25 d. specialisto išvadoje aptartos panašios aplinkybės apie įmonės 2014 m. gruodžio 31 d. balansuose fiksuotų duomenų prieštaringumą. Tačiau faktas, kad sudarytuose dviejuose įmonės 2014 m. veiklos balansuose buvo fiksuoti skirtingi finansiniai rodikliai, savaime nereiškia, kad juose esančių duomenų nebuvo galima tirti, lyginti ir vertinti aiškinantis įmonės (ne)mokumo būklę. Nėra pagrindo nesivadovauti specialisto išvada ir dėl joje esančių nuorodų apie tyrimui nepateiktus tam tikrus dokumentus ar dėl to, kad buvo vertinami tarpusavyje prieštaraujantys to paties laikotarpio įmonės finansiniai rodikliai.

27.                      Nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas specialisto išvadai suteikė prejudicinę galią. Teismas specialisto išvadą vertino kartu su kitais byloje esančiais įrodymais. Šio rašytinio įrodymo turinys, pagrįstas specialiomis žiniomis ir bylai reikšmingų aplinkybių išsamiu vertinimu, gali turėti didesnę įrodomąją reikšmę, bet ne prejudicinę galią. Kaip jau aptarta, specialisto išvados vertinimas teismo sprendime taip pat nesudaro pagrindo manyti, kad skundžiamas teismo sprendimas yra siurprizinis (žr. šios nutarties 24 punktą). Atsakovas buvo suinteresuotas šio rašytinio įrodymo pateikimu į bylą, ieškovės atstovui ši aplinkybė buvo žinoma, jo galimybė su šiuo įrodymu susipažinti, reikšti su tuo susijusius prašymus nebuvo apribota.

28.                      Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai ir nustatytos aplinkybės nepatvirtina ieškovės ieškinyje ir apeliaciniame skunde pateiktų argumentų, kad UAB „Romada“ vėliausiai 2014 m. gruodžio 31 d. buvo nemoki ir atsakovas nuo šio momento turėjo pareigą inicijuoti įmonės bankroto (nemokumo) procesą. Nėra būtinos sąlygos civilinei atsakomybei – atsakovo veiksmų (veikimo ar neveikimo) neteisėtumo, grindžiamo tuo, kad nuo 2014 m. gruodžio 31 d. jis turėjo įstatymo numatytą pareigą inicijuoti UAB „Romada“ bankrotą, kurios nevykdė (CK 6.246 straipsnis).

29.                      Byloje yra duomenų iš ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 04-2-00193-20, patvirtinančių, kad atsakovas D. U.  po teismo nutarties iškelti UAB „Romada“ bankroto bylą įsiteisėjimo įmonės dokumentus ir turtą perdavė teismo paskirtos administratorės V. J. įgaliotam J. V. , kuris didelės dalies jam perduotų dokumentų ir turto neišsaugojo (7 t., b. l. 114–128, 154-160, 162–163, 172–198). Vadinasi, aplinkybės, dėl kurių nėra galima iš likusių turimų dokumentų nustatyti tikrojo UAB „Romada“ turto sudėties ir veiklos rezultato, susidarė ne dėl atsakovo D. U.  veikimo ar neveikimo, todėl ir šiuo aspektu nėra pagrindo konstatuoti atsakovo veiksmų neteisėtumą. 

30.                      Vadovaudamasi nustatytomis aplinkybėmis ir remdamasi išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad neįrodytas sąlygų atsakovo deliktinei civilinei atsakomybei atsirasti buvimas (neteisėtų veiksmų padarymo faktas).    

Dėl procesinės bylos baigties

31.                      Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė žalos atlyginimo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo teismų praktikos aiškinant civilinės atsakomybės taikymo sąlygas šios kategorijos bylose. Pirmosios instancijos teismo išvados yra pagrįstos, padarytos teisingai įvertinus analizuotų ginčo teisinių santykių esmę ir turinį. Naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl sprendimas paliekamas nepakeistas.

32.                      Bylos dalyviai neteikė duomenų ir prašymų, susijusių su bylinėjimosi išlaidomis apeliacinės instancijos teisme.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. gegužės 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai                                                         Rasa Gudžiūnienė

                                                        Gintaras Pečiulis

                                                        Asta Radzevičienė