Civilinė byla Nr. 2-2020-823/2017

  Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02011-2014-6

                                                            Procesinio sprendimo kategorija 3.4.4.6

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

                            LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. gruodžio 5 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės - Balynienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danguolės Martinavičienės ir Kazio Kailiūno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „KRK Baltic“ restruktūrizavimo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Stinkoma“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-2589-232/2017, kuria teismas į RUAB „KRK Baltic“ kreditorių sąrašą įtraukė uždarąją akcinę bendrovę „Termona service“, ir

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

1. Pareiškėja UAB „Termona service“ kreipėsi į teismą, prašydama patikslinti RUAB „KRK Baltic“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą, įtraukiant į jį pareiškėją su 16 065,11 Eur dydžio reikalavimu; manant, kad terminas pateikti finansinį reikalavimą yra praleistas, prašė jį atnaujinti kaip praleistą dėl svarbių priežasčių.
2. Nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. L2-39959-833/2014 2014 m. rugsėjo 24 d. priėmė teismo įsakymą, kuriuo UAB „Termona service“ naudai iš UAB „KRK Baltic“ priteisė 14 770,62 Eur skolą, 644,81 Eur delspinigių, iš viso – 15 415,43 Eur, taip pat 8,4 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 15 415,43 Eur sumą nuo 2014 m. rugsėjo 24 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 191,73 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismo įsakymas įsiteisėjo dar iki UAB „KRK Baltic“ restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Apie RUAB „KRK Baltic“ iškeltą restruktūrizavimo bylą pareiškėja sužinojo tik 2017 m. birželio mėnesį. Pareiškėjai nebuvo žinoma apie planuojamą kelti restruktūrizavimo bylą, nes administratorės siųsto laiško ji negavo.
3. RUAB „KRK Baltic“ restruktūrizavimo administratorė UAB „Stinkoma“ su pareiškėjos prašymu nesutiko. Nurodė, kad UAB „Termona service“ kreditorinį reikalavimą pateikė praėjus daugiau nei metams po to, kai buvo patvirtintas RUAB „KRK Baltic“ restruktūrizavimo planas, be to, nenurodė svarbių termino praleidimo priežasčių.

2. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. spalio 17 d. nutartimi įtraukė į RUAB „KRK Baltic“ kreditorių sąrašą UAB „Termona service“ su 16 047,07 Eur finansiniu reikalavimu.
5. Vadovaudamasis Lietuvos apeliacinio teismo praktika teismas pažymėjo, kad restruktūrizuojamos bendrovės kreditoriais galima tapti dviem būdais. Pirma, restruktūrizavimo bylą nagrinėjantis teismas nutartimi išsprendžia pareikšto finansinio reikalavimo pagrįstumo klausimą ir, esant įstatyme nustatytam pagrindui, tvirtina reikalavimą, tuo pačiu įtraukdamas kreditorių į restruktūrizuojamos įmonės kreditorių sąrašą (Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau – ĮRĮ) 7 straipsnio 8 dalies 3 punktas, 23 straipsnis). Antra, tuo atveju, jeigu kitoje civilinėje byloje yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo iš restruktūrizuojamos bendrovės priteista tam tikra suma, sustabdomas išieškojimas pagal vykdomuosius dokumentus, jeigu teismo sprendimas yra vykdomas (ĮRĮ 8 straipsnio 3 punktas), o visi su išnagrinėta civiline byla susiję dokumentai perduodami restruktūrizavimo bylą nagrinėjančiam teisėjui. Restruktūrizavimo bylą nagrinėjantis teisėjas šiuo atveju atlieka tik formalų procesinį veiksmą – nutartimi įtraukia restruktūrizuojamos įmonės kreditorių į restruktūrizuojamos įmonės kreditorių sąrašą su kitoje išnagrinėtoje byloje teismo patvirtintu finansinio reikalavimo dydžiu. Antruoju tapimo restruktūrizuojamos bendrovės kreditoriumi atveju nėra aktualus įstatyme nustatytas laikotarpis, per kurį kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, atsiradusius iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo dienos (ĮRĮ 7 straipsnio 8 dalies 3 punktas). Šis terminas aktualus tik tiems restruktūrizuojamos bendrovės kreditoriams, kurie iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo teisminio proceso tvarka nebuvo pareiškę reikalavimų (ieškinių) tokiai bendrovei
6. Atsižvelgęs į tai, kad UAB „Termona service“ reikalavimą dėl skolos priteisimo UAB „KRK Baltic“ buvo pareiškusi iki pastarosios restruktūrizavimo bylos iškėlimo, teismas priėmė baigiamąjį aktą byloje, kuriuo nustatė skolininkės prievolės dydį kreditorei ir šis aktas įsiteisėjo, teismas sprendė, kad administratorė neturėjo pagrindo prieštaravimą dėl šios kreditorės įtraukimo į RUAB „KRK Baltic“ kreditorių sąrašą grįsti termino praleidimu.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7. Atskiruoju skundu RUAB „KRK Baltic“ restruktūrizavimo administratorė UAB „Stinkoma“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 17 d. nutartį panaikinti; UAB „Termona service“ prašymą dėl jos įtraukimo į RUAB „KRK Baltic“ kreditorių sąrašą atmesti; priteisti RUAB „KRK Baltic“ naudai iš UAB „Termona service“ bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino ĮRĮ 23 straipsnyje įtvirtintas teisės normas, nukrypo tiek nuo Lietuvos apeliacinio teismo, tiek nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos analogiškose bylose. Teismas, grįsdamas sprendimą, rėmėsi Lietuvos apeliacinio teismo nutartimis, kurios negali būti taikomos šiuo konkrečiu atveju, kadangi: Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2-300-330/2017, buvo ne tik priimtas įsiteisėjęs teismo įsakymas, bet jis buvo perduotas antstoliui priverstiniam vykdymui, be to, kreditoriaus prašymas patvirtinti jo finansinį reikalavimą buvo pateiktas praleidus ĮRĮ 7 straipsnio 8 dalies 3 punkte nustatytą terminą, o ne suėjus ĮRĮ 23 straipsnio 3 dalyje įtvirtintam naikinamajam terminui, kuris negali būti atnaujinamas; Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-1768/2011 buvo keliamas klausimas dėl to, ar gali būti ginčijamas kreditoriaus reikalavimas dalyje dėl delspinigių, sprendžiant kreditoriaus finansinio reikalavimo patvirtinimo restruktūrizavimo byloje klausimą, jei delspinigiai yra priteisti teismo sprendimu kitoje byloje, tuo tarpu šioje byloje apskritai nekilo ginčas dėl delspinigių dydžio, todėl minėta teismo nutartis taip pat neaktuali kilusiam ginčui nagrinėti; Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. 2-555-381/2016 nagrinėto ginčo faktinės aplinkybės taip pat iš esmės skiriasi nuo šio ginčo faktinių aplinkybių, kadangi minėtoje nutartyje prašymas patvirtinti kreditoriaus finansinį reikalavimą buvo pateiktas iki RUAB „KRK Baltic“ restruktūrizavimo plano patvirtinimo, todėl  minėta teismo nutartis taip pat neaktuali kilusiam ginčui nagrinėti ir ja negali būti remiamasi sprendžiant klausimą dėl suėjusio naikinamojo termino kreditoriaus finansiniam reikalavimui pareikšti.
2. Reikalavimų, kurie atsirado iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo, nesvarbu, ar dėl to yra priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas, ar dėl šių reikalavimų nebuvo kreiptasi į teismą, pateikimui ir tvirtinimui taikomi ĮRĮ 23 straipsnio 1 – 3 dalyse nustatyti terminai ir tvarka. UAB „Termona service“ finansinis reikalavimas atsirado iki restruktūrizavimo bylos UAB „KRK Baltic“ iškėlimo, todėl dėl šio reikalavimo UAB „Termona service“ turėjo raštu kreipti į restruktūrizavimo administratorę, pateikti reikalavimą patvirtinančius įrodymus ir prašyti įtraukti UAB „Termona service“ į RUAB „KRK Baltic“ kreditorių sąrašą. Kreditorei to nepadarius iki RUAB „KRK Baltic“ restruktūrizavimo plano patvirtinimo, šio reikalavimo pareiškimui yra suėjęs naikinamasis terminas ir jis negali būti atnaujinamas.
3. Nagrinėjamoje byloje nenustatyti atvejai, kuomet galėtų būti laikoma, jog naikinamasis terminas nesuėjo: teismo įsakymas, priimtas UAB „Termona service“ naudai 2014 m. rugsėjo 24 d., įsiteisėjo dar iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo, todėl nėra ir negali būti laikoma, kad šis reikalavimas atsirado tik iškėlus restruktūrizavimo bylą; UAB „Termona service“ anksčiau nebuvo pateikusi prašymo patvirtinanti finansinį reikalavimą, todėl negali būti laikoma, jog jis tikslinamas; UAB „Termona service“ nesikreipė į antstolį dėl priverstinio vykdymo, todėl neatsiranda teismo pareiga įtraukti pareiškėją į kreditorių sąrašą be atskiro prašymo.
4. UAB „Termona service“ negalėjo būti nežinoma apie RUAB „KRK Baltic“ restruktūrizavimo bylos iškėlimą. Pranešimas apie ketinimą inicijuoti restruktūrizavimo bylos iškėlimą dar iki nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo kreditoriams buvo siunčiamas du kartus. RUAB „KRK Baltic“ negavo laiško, siųsto pareiškėjai, kaip sugrįžusio ir neįteikto. Dar daugiau, apie restruktūrizavimo bylos iškėlimą buvo ir yra skelbiama viešai.
5. Aplinkybė, kad UAB „Termona service“ nebus įtraukta į kreditorių sąrašą, nepanaikina RUAB „KRK Baltic“ pareigos atsiskaityti, ar skolos, kaip tokios, apskritai. Net ir neįtraukus UAB „Termona service“ į RUAB „KRK Baltic“ kreditorių sąrašą, bendrovei visiškai atsiskaičius su kreditoriais, kurie įtraukti į RUAB „KRK Baltic“ restruktūrizavimo planą, bendrovė turės atsiskaityti ir atsiskaitys su minėta kreditore. Tuo tarpu teismui tenkinus UAB „Termona service“ prašymą, tokia situacija gali sąlygoti ir naujus teisminius procesus, kai kiti kreditoriai, kurie praleido terminą pateikti prašymus dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo iki buvo patvirtintas bendrovės restruktūrizavimo planas, pasinaudoję nauja suformuota praktika šioje byloje, pareikš analogiškus reikalavimus. RUAB „KRK Baltic“ bus priversta keisti (tikslinti) restruktūrizavimo planą, kadangi padidės kreditorių reikalavimai, šaukti kreditorių susirinkimą ir pan., dar daugiau, spręsti klausimą, kaip surasti papildomų lėšų tam, kad būtų įvykdytas restruktūrizavimo planas ir būtų išvengta bankroto dėl to, jog restruktūrizavimo plane nenumatyta lėšų naujiems kreditorių patvirtintiems reikalavimams patenkinti.
8. Atsiliepimu į RUAB „KRK Baltic“ restruktūrizavimo administratorės atskirąjį skundą pareiškėja UAB „Termona service“ prašo atskirąjį skundą atmesti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
1. Pirmosios instancijos teismas vadovavosi nutartimis bylose, kurių faktinės aplinkybės iš esmės sutampa su nagrinėjama situacija. Visose bylose buvo nagrinėjami klausimai, susiję su kreditorių finansinių reikalavimų įtraukimu į restruktūrizuojamos įmonės kreditorių sąrašą tuo atveju, kai kreditoriaus reikalavimas jau yra patvirtintas teismo sprendimu kitoje byloje. Bankroto administratorė nurodo, kad civilinėje byloje Nr. e2-300-330/2017 teismo įsakymas buvo perduotas vykdyti antstoliui, kai nagrinėjamu atveju pareiškėja to nepadarė, tačiau vien ši aplinkybė negali būti laikoma esminiu faktinių aplinkybių neatitikimu, dėl kurio šis precedentas negali būti taikomas.
2. Nepagrįstu laikytinas ir argumentas, kad negalima remtis precedentu civilinėje byloje Nr. 2-1768/2011, kurioje buvo spręstas klausimas dėl delspinigių dalies, kaip kreditorinio reikalavimo, įtraukimo į restruktūrizuojamos įmonės kreditorių sąrašą. Esminė minėtos bylos aplinkybė buvo ne delspinigių dydžio nustatymas, o tai, kad kreditoriaus reikalavimas buvo patvirtintas kitoje byloje ir todėl turėjo būti įtrauktas į restruktūrizavimo bylos kreditorių sąrašą. Teismo nutarties civilinėje byloje Nr. 2-555-381/2016 faktinės aplinkybės taip pat iš esmės sutampa su nagrinėjama situacija.
3. Remiantis teismų praktika panašiose bylose, naikinamasis terminas netaikomas tuo atveju, kai kitoje civilinėje byloje yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo kreditorius turi patvirtintą reikalavimą į restruktūrizuojamą bendrovę. Nagrinėjamu atveju susiklostė tapati situacija, kai pareiškėjos reikalavimas jau buvo patvirtintas kitoje byloje. Tiek atsakovei, tiek restruktūrizavimo administratorei buvo žinoma apie priimtą teismo įsakymą ir pareiškėjos turimą reikalavimo teisę atsakovei. Restruktūrizavimo administratorės bandydamas siųsti dokumentus pareiškėjai patvirtino, kad jai buvo žinoma, jog pareiškėja yra atsakovės kreditorė ir turi finansinį reikalavimą. Todėl jau tuo metu, žinodama šį faktą, atsakovė turėjo įtraukti pareiškėjos reikalavimą į atsakovės restruktūrizavimo planą.
4. Restruktūrizavimo administratorė nurodo, kad, tenkinus pareiškėjos prašymą, galima situacija, kai kiti kreditoriai, kurie praleido terminą pateikti prašymus dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo iki buvo patvirtintas bendrovės restruktūrizavimo planas, pasinaudoję naujai suformuota praktika, pareikš analogiškus reikalavimus. Tačiau, jeigu administratorė iš tiesų žino, kad yra daugiau tokių kreditorių, turinčių teisėtą reikalavimo teisę atsakovei ir galinčių ja pasinaudoti, kyla klausimas, ar sąžininga, jog tie kreditoriai nebuvo įtraukti į restruktūrizavimo planą.
5. Pareiškėja reikalavimo teisę į atsakovę turi nuo 2014 m. rugsėjo 24 d., kuomet buvo priimtas teismo įsakymas. Atsakovei buvo žinoma apie šią skolą, tačiau ji atsiskaityti su pareiškėja nebandė, jos kreditorinio reikalavimo į restruktūrizavimo planą neįtraukė. Atsakovės restruktūrizavimo planas patvirtintas ir galioja iki 2020 m. birželio 13 d., todėl pareiškėjos atžvilgiu nesąžininga laukti, kol pasibaigs restruktūrizavimo procesas ir pareiškėja galės pretenduoti į jai priklausančios skolos atgavimą.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria į restruktūrizuojamos bendrovės kreditorių sąrašą po restruktūrizavimo plano patvirtinimo buvo įtraukta kreditorė su finansiniu reikalavimu, patvirtintu įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu iki restruktūrizavimo bylos atsakovei iškėlimo dienos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą teisėjų kolegija nagrinėja laikydamasi atskirojo skundo ribų, taip pat ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindama, ar nėra absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų kolegija nenustatė.
10. Iš bylos duomenų matyti, kad restruktūrizavimo byla UAB „KRK Baltic“ iškelta Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 19 d. nutartimi; RUAB „KRK Baltic“ restruktūrizavimo planas patvirtintas Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 13 d. nutartimi; UAB „Termona service“ dėl jos įtraukimo į RUAB „KRK Baltic“ kreditorių sąrašą, su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 24 d. teismo įsakymu jos naudai iš RUAB „KRK Baltic“ priteistomis sumomis, kreipėsi po restruktūrizavimo plano patvirtinimo praėjus metams t. y. 2017 m. liepos 13 d.
11. Byloje nėra ginčo dėl to, kad UAB „Termona service“ yra RUAB „KRK Baltic“ kreditorė, kurios reikalavimas atsirado iki restruktūrizavimo bylos UAB „KRK Baltic“ iškėlimo, taip pat neginčijamas UAB „Termona service“ finansinio reikalavimo RUAB „KRK Baltic“ dydis. Ginčas tarp bylos šalių kilęs tik dėl galimybės UAB „Termona service“ įtraukti į RUAB „KRK Baltic“ kreditorių sąrašą, pasibaigus ĮRĮ 23 straipsnio 3 dalyje nustatytam naikinamajam terminui.
12. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne sykį pažymėta, kad ĮRĮ nuostatose nustatyti du terminai, per kuriuos kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, o teismas – juos priimti: 1) per teismo nustatytą laikotarpį, kuris turi būti ne trumpesnis kaip 30 kalendorinių dienų ir ne ilgesnis kaip 45 kalendorinės dienos nuo teismo nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos (atnaujinamasis terminas); 2) ne vėliau kaip iki restruktūrizavimo plano patvirtinimo teisme, jeigu kreditoriai dėl svarbių priežasčių negalėjo reikalavimų pateikti nustatytu laiku (naikinamasis terminas). Restruktūrizavimo byloje patvirtinus restruktūrizavimo planą, laikoma, kad pasibaigė naikinamasis terminas ir kreditoriaus reikalavimas negali būti priimamas (žr, pvz.,. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2012, 2016 m. birželio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-269-684/2016).
13. Iš ginčijamos nutarties turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis nutartyje nurodyta Lietuvos apeliacinio teismo praktika, sprendė, kad ĮRĮ 23 straipsnyje nustatyta kreditorių reikalavimų pareiškimo tvarka ir terminai šiuo atveju apskritai nėra aktualūs ir netaikytini, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos reikalavimas yra patvirtintas įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu. Kolegija nesutinka su šia pirmosios instancijos teismo išvada, pritardama apeliantės argumentams, kad nurodyta išvada buvo padaryta nesilaikant teismo precedento taikymo taisyklių, t. y. vadovaujantis teismo nutartimis bylose, kurių faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių.
14. Civiliniame procese galiojantis dispozityvumo principas (CPK 13 straipsnis), be kita ko, lemia ir tai, kad tik kreditorius, kurio naudai priimtas teismo procesinis sprendimas, turi teisę spręsti, ar pradėti priverstinį priimto procesinio sprendimo vykdymą, ar ne. Priverstinis teismo procesinio sprendimo vykdymas pradedamas tik esant atitinkamai kreditoriaus iniciatyvai. Kai skolininkui iškeliama restruktūrizavimo byla, įsiteisėjęs teismo procesinis sprendimas turi būti vykdomas ĮRĮ nustatyta tvarka (ĮRĮ 8 straipsnis).
15. Pagal ĮRĮ nuostatas, jei priverstinis įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo vykdymas kreditoriaus iniciatyva buvo pradėtas iki restruktūrizavimo bylos skolininkui iškėlimo, pareiga perduoti restruktūrizavimo bylą nagrinėjančiam teismui vykdomuosius dokumentus tam, kad vykdymas būtų tęsiamas ĮRĮ nustatyta tvarka, tenka antstoliui (ĮRĮ 8 straipsnio 3 punktas). Iš kreditoriaus tokiu atveju nėra reikalaujama pakartotinai kreiptis į restruktūrizavimo administratorių ĮRĮ 23 straipsnio nustatyta tvarka, kadangi savo reikalavimą restruktūrizuojamai bendrovei šis kreditorius jau yra pareiškęs pateikdamas įsiteisėjusį teismo procesinį sprendimą antstoliui priverstiniam vykdymui.
16. Pareikšti reikalavimą ĮRĮ 23 straipsnio nustatyta tvarka nėra būtina ir tiems kreditoriams, kurie yra inicijavę teisminius ginčus su restruktūrizuojama bendrove ir šie ginčai iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo nėra baigti. Pagal ĮRĮ 12 straipsnio 3 punktą, rengiant restruktūrizavimo planą į kreditorių sąrašą turi būti įrašomi ir asmenys, kurie yra pareiškę įmonei turtinius reikalavimus teisme, tačiau sprendimai civilinėse bylose dar nepriimti arba jie nėra įsiteisėję. Šiuo atveju restruktūrizavimo administratorius pagal įstatymą yra įpareigotas informuoti įmonės restruktūrizavimo bylą nagrinėjantį teismą apie teismų priimtų sprendimų kitose bylose įsiteisėjimą per 5 darbo dienas nuo sužinojimo apie sprendimų įsiteisėjimą dienos (ĮRĮ 22 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Restruktūrizavimo bylą nagrinėjantis teisėjas tokiu atveju atlieka formalų procesinį veiksmą – nutartimi įtraukia restruktūrizuojamos įmonės kreditorių į restruktūrizuojamos įmonės kreditorių sąrašą su kitoje išnagrinėtoje byloje teismo patvirtintu kreditorinio reikalavimo dydžiu. Taigi, šiuo atveju priverstinis teismo procesinio sprendimo vykdymas ĮRĮ nustatyta tvarka inicijuojamas automatiškai, nereikalaujant jokių papildomų kreditoriaus veiksmų.
17. Lietuvos apeliacinio teismo nutartys, kuriomis vadovavosi pirmosios instancijos teismas, buvo priimtos būtent tokiais atvejais, kurie aptarti šios nutarties 15–16 punktuose, t. y. kai įsiteisėjęs teismo procesinis sprendimas dėl skolos priteisimo buvo priimtas jau po restruktūrizavimo bylos skolininkui iškėlimo (civilinė byla Nr. 2-555-381/2016), arba įsiteisėjęs teismo procesinis sprendimas iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo kreditoriaus jau buvo perduotas priverstiniam vykdymui (civilinės bylos Nr. e2-300-330/2017, 2-1768/2011). Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje pareiškėja įsiteisėjusį teismo procesinį sprendimą, kuriuo jos naudai iš atsakovės priteista skola, gavo dar iki restruktūrizavimo bylos atsakovei iškėlimo, tačiau priverstinio vykdymo CPK nustatyta tvarka iki restruktūrizavimo bylos atsakovei iškėlimo neinicijavo.
18. Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ĮRĮ 23 straipsnio 1 dalis, įtvirtinanti kreditorių reikalavimų pareiškimo restruktūrizuojamai įmonei tvarką, neišskiria kreditorių, kurių reikalavimai yra patvirtinti įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu, iš kitų kreditorių rato ir nenumato kitokios šių kreditorių reikalavimų pareiškimo tvarkos. ĮRĮ nuostatos taip pat nenumato pareigos restruktūrizavimo administratoriui teikti teismui tvirtinti reikalavimus tų kreditorių, kurie jų nėra pareiškę ĮRĮ 23 straipsnyje nustatyta tvarka, išskyrus šios nutarties 16 punkte aptartus atvejus, kadangi tai nebūtų suderinama su dispozityvumo principo nulemta kreditoriaus teise pačiam nuspręsti, ar pradėti priverstinio vykdymo procesą skolininko atžvilgiu, ar ne. Inicijuodamas priverstinio vykdymo procesą skolininko atžvilgiu tuo metu, kai skolininkui yra iškelta restruktūrizavimo byla, kreditorius privalo laikytis ĮRĮ nustatytos tvarkos kreditoriniam reikalavimui pareikšti, tuo pačiu ir ĮRĮ 23 straipsnyje įtvirtintų reikalavimo pareiškimo terminų.
19. Nepareikšdamas savo reikalavimo ĮRĮ nustatyta tvarka iki restruktūrizavimo plano patvirtinimo dienos, kreditorius netenka galimybės dalyvauti skolininko restruktūrizavimo procese, tačiau, kaip pagrįstai pažymi apeliantė, kreditoriaus reikalavimo teisė skolininko atžvilgiu tokiu atveju neišnyksta ir gali būti įgyvendinama restruktūrizavimo procesui pasibaigus. Taigi teigti, kad pareiškėjos reikalavimo nepatvirtinimas šiuo atveju prieštarautų įsiteisėjusiam teismo įsakymui ir paneigtų jo teisinę galią, nėra pagrindo.
20. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog ĮRĮ 23 straipsnyje įtvirtnti terminai nėra aktualūs sprendžiant pareiškėjos kreditorinio reikalavimo tvirtinimo klausimą, yra nepagrįsta.
21. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjos kreditorinis reikalavimas pareikštas po ĮRĮ 23 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto naikinamojo termino pabaigos, todėl teisėjų kolegija neanalizuoja šalių argumentų, susijusių su termino kreditoriniam reikalavimui pareikšti praleidimo priežastimis, kadangi šios aplinkybės nagrinėjamai bylai nėra teisiškai reikšmingos. Kaip pagrįstai pažymi apeliantė, naikinamasis terminas teismo negali būti atnaujinamas, nepriklausomai nuo šio termino praleidimo priežasčių svarbos.
22. Kadangi pareiškėja savo reikalavimą pateikė praleidusi įstatymo nustatytą naikinamąjį terminą, pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo įtraukti pareiškėją į atsakovės kreditorių sąrašą, todėl ginčijama pirmosios instancijos nutartis panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – pareiškėjos prašymas įtraukti ją į atsakovės kreditorių sąrašą atmetamas.

     Vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

       Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 17 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos UAB „Termona service“ prašymą dėl jos įtraukimo į RUAB „KRK Baltic“ kreditorių sąrašą atmesti.

Teisėjai                                                                                              Goda Ambrasaitė -  Balynienė

                                                                      Danguolė Martinavičienė

                                                                      Kazys Kailiūnas