Civilinė byla Nr. 2-293/2012
Procesinio sprendimo kategorija: 126.2
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. vasario 9 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audronės Jarackaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vyto Miliaus ir Nijolės Piškinaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Investicinių projektų vykdymo grupė“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. lapkričio 8 d. nutarties dalies, kuria atsisakyta iškelti atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Naujoji Vaišvydava“ bankroto bylą, pagal nurodyto ieškovo pareiškimą (civilinė byla Nr. B2-3248-273/2011), bei paminėto ieškovo 2012 m. sausio 11 d. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovas BUAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“ kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas iškelti atsakovo UAB „Naujoji Vaišvydava“ bankroto bylą dėl įmonės nemokumo (1 b. t., 4-6 l.). Nurodė, kad su atsakovu sudarė generalinę projekto „Naujoji Vaišvydava“ valdymo sutartį Nr. 05-73 (toliau - Sutartis), kuria ieškovas įsipareigojo pagal atsakovo užduotį suprojektuoti ir pastatyti statinį, o atsakovas priimti darbų rezultatą ir sumokėti darbų kainą, nustatytą prieduose prie Sutarties. Ieškovas įvykdė Sutartį - atliko darbus, tačiau atsakovas pareiškimo pateikimo teismui dieną yra skolingas ieškovui už atliktus darbus 3 830 364,32 Lt. Be to, prašė pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovui priklausančius ir esančius pas jį ar trečiuosius asmenis nekilnojamuosius bei kilnojamuosius daiktus, pinigines lėšas ir turtines teises iki teismo nutarties iškelti atsakovo bankroto bylą arba atsisakyti ją iškelti (2 b. t., 131-132 l.).
Atsakovas atsiliepime į pareiškimą prašė atmesti ieškovo pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo (2 b. t., 94-98 l.). Nurodė, kad atsakovas yra mokus ir gali atsiskaityti su kreditoriais, o dėl ieškovo atliktų statybos darbų kainos sumažinimo vyksta teisminis ginčas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apygardos teismas 2011 m. lapkričio 8 d. nutartimi atsisakė iškelti uždarosios akcinės bendrovės „Naujoji Vaišvydava“ bankroto bylą ir netenkino prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones (2 b. t., 143-146 l.).
Nurodė, kad atsakovo UAB ,,Naujoji Vaišvydava” turto vertė 2011 m. spalio 1 d. buvo 7 113 111,01 Lt, tarp jo trumpalaikis turtas – 7 113 109,01 Lt, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai per vienerius metus – 5 258 116,09 Lt, o pradelsti įsipareigojimai - 3 114,542,77 Lt. Dėl to teismas sprendė, kad įmonės pradelstos skolos neviršija pusės į atsakovo balansą įrašyto turto vertės, todėl įmonė yra moki.
Teismo teigimu, atsakovas turi tik laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti, išsaugant bendrovę, kaip veikiantį rinkos dalyvį, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad yra ĮBĮ 9 straipsnio 5 dalies 1 punkte numatyta sąlyga iškelti UAB ,,Naujoji Vaišvydava” bankroto bylą.
Be to, teismas nurodė, kad, atsisakius iškelti atsakovo bankroto bylą, netenkintinas ir ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas BUAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2011 m. lapkričio 8 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta iškelti atsakovo UAB „Naujoji Vaišvydava“ bankroto bylą, ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones, bei išspręsti klausimą iš esmės – patenkinti nurodytus ieškovo prašymus (2 b. t., 151-152 l.). Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
- Teismas, vertindamas atsakovo finansinius duomenis, pažeidė CPK 185 straipsnyje įtvirtintus įrodymų vertinimo bei ĮBĮ 9 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytus pasirengimo bankroto bylos nagrinėjimui teisme principus, tinkamai neįvertinęs atsakovo balanso, pelno (nuostolių) ataskaitos ir kreditorių sąrašo duomenų bei paminėtų dokumentų įrodomosios galios trūkumų.
- Į bylą pateikti atsakovo balansas ir pelno (nuostolių) ataskaita nepatvirtinti įmonės direktoriaus ir vyr. finansininko, todėl negali būtų pripažinti tinkamu įrodymu apie atsakovo turto vertę, o teismas nesiėmė veiksmų nustatyti tikrąją balanse nurodyto atsakovo turto vertę (ĮBĮ 9 str. 2 d.).
- Teismas nepareikalavimo ir neįvertino atsakovo praėjusių finansinių metų finansinių ataskaitų, nors ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta įmonės, kuriai įteiktas pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo, vadovo pareiga pateikti teismui ne tik ataskaitinių, bet ir praėjusių finansinių metų finansinių ataskaitų rinkinį.
- Apygardos teismas rėmėsi neteisingais duomenimis apie atsakovo pradelstus įsipareigojimus. Atsakovas nurodė, kad iš viso įmonės pradelsti įsipareigojimai yra 89 393,82 Lt, nors byloje yra duomenys, kad vien VMI įmonė skolinga 370 777,18 Lt. Be to, pradelstų atsakovo įsipareigojimų sąraše neįrašyta 3 000 000 Lt ar šios sumos dalis, mokėtina, nutraukus 2011 m. rugpjūčio 18 d. subordinavimo susitarimą.
Atsiliepime į ieškovo atskirąjį skundą atsakovas prašo jį atmesti ir palikti nepakeistą skundžiamą apygardos teismo nutartį (2 b. t., 156-157 l.). Nurodo, kad teismas pagrįstai nustatė, jog atsakovas yra moki įmonė, turinti laikinų finansinių sunkumų, o, apskaičiuodamas pradelstus įsipareigojimus, į juos įskaičiavo ir nepradelstas skolas, tačiau net ir tokiu atveju atsakovas nėra nemoki bendrovė. Atsakovo teigimu, 2 688 020,32 Lt skolos mokėjimo terminas dar nėra suėjęs, nes buvo atidėtas 2009 m. gegužės 8 d. susitarimu tarp ieškovo, atsakovo ir AB „Swedbank“. Be to, 2011 m. kovo 16 d. atsakovas su VMI sudarė mokestinės paskolos sutartį Nr. N2-196, kuria buvo sudarytas mokestinės nepriemokos sumokėjimo grafikas, pagal kurį paskutinė įmoka turi būti sumokėta 2013 m. sausio 25 d., taigi 2011 m. gruodžio 13 d. pradelsti įmonės įsipareigojimai VMI sudarė 11 655,62 Lt, o bendra įsiskolinimo VMI suma buvo sumažėjusi iki 226 410 Lt.
Lietuvos apeliaciniame teisme gautas apelianto prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriuo prašoma areštuoti atsakovui priklausančius ir esančius pas jį arba trečiuosius asmenis nekilnojamuosius bei kilnojamuosius daiktus, pinigines lėšas ir turtines teises iki teismo nutarties iškelti atsakovo bankroto bylą arba atsisakyti ją iškelti įsiteisėjimo (2 b. t., 164-165 l.).
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2, 3 d., 338 str.).
ĮBĮ 9 straipsnio 5 dalyje nurodyti 3 bankroto bylos iškėlimo pagrindai: 1) įmonė yra nemoki; 2) įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimą; 3) įmonė viešai paskelbė ar kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų. Šiuo atveju byloje kilo ginčas, ar atsakovui UAB „Naujoji Vaišvydava“ keltina bankroto byla ĮBĮ 9 straipsnio 5 dalies 1 punkto pagrindu dėl atsakovo nemokumo.
Pažymėtina, kad ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta, jog įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Įmonės (ne)mokumas nustatomas, ištyrus jos finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės balansas ir pradelsti įsipareigojimai, kurių santykis su įmonės turto verte bei įmonės ūkinės – komercinės veiklos rezultatai, atspindi įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams.
Teisėjų kolegijos nuomone, apygardos teismas išsamiai ištyrė ir įvertino įrodymus apie atsakovo finansinius duomenis, kurie atitinka CPK keliamus įrodymų leistinumo reikalavimus, tarp jų ir 2010 metų atsakovo finansinius dokumentus, bei padarė teisingą išvadą, jog atsakovas nėra nemokus, tinkamai pritaikydamas materialinės teisės normas ir proceso įstatymo nuostatas (CPK 176 str., 177 str., 185 str., ĮBĮ 2 str. 8 d., 9 str. 5 d. 1 p.).
Apygardos teismo teisingai nustatytais bylos duomenimis, atsakovo UAB „Naujoji Vaišvydava“ turtas 2011 m. spalio 1 d. buvo 7 113 111,01 Lt, tarp jo – 7 113 109,01 Lt trumpalaikio turto, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 8 968 261,05 Lt, kurių dalį – 5 258 116,09 Lt sudaro per vienerius metus mokėtinos sumos, o pelnas buvo 861 207,65 Lt (2 b. t., 99-101 l.). Be to, atsakovo į bylą pateikto pradelstų įsipareigojimų sąrašo duomenimis, 2011 m. rugsėjo 30 d. įmonė turėjo 89 393,82 Lt pradelstų įsipareigojimų, kurių dydį ginčija apeliantas (2 b. t., 102 l.).
Apygardos teismas ištyrė ir įvertino ne tik aukščiau paminėto pradelstų įsipareigojimų sąrašo duomenis, bet ir atsakovo pateiktą įsipareigojimų sąrašą, kurio duomenimis nustatė ir kitus 2011 m. lapkričio 8 d. pradelstus atsakovo įsipareigojimus, taip pat įvertino aplinkybę, jog dalį (1 142 344 Lt) skolos, kurią nurodo ieškovas, atsakovas ginčija teisme, dėl ko pagrįstai į pradelstus įsipareigojimus neįskaičiavo ieškovo nurodytos sumos. Tai atitinka ir teismų praktiką, pagal kurią, atsakovui ginčijant ieškinyje dėl bankroto iškėlimo nurodytą įsiskolinimą arba jo įvykdymo terminą, šis įsiskolinimas neįskaičiuojamas į bendrą pradelstų įsipareigojimų sumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-564/2006; Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2514/2011, 2010 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1734/2010). Be to, pažymėtina, kad atsakovas kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą teismui pateikė Kauno apskrities VMI 2011 m. kovo 14 d. sprendimo Nr. N2-185 išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą, 2011 m. kovo 16 d. Mokestinės paskolos sutarties Nr. N2-196 ir mokestinės nepriemokos bei palūkanų sumokėjimo grafiko kopijas (2 b. t., 158-160 l.), iš kurių matyti, kad apygardos teismo nurodytos pradelstos 370 777,18 Lt skolos sumokėjimas buvo išdėstytas dalimis iki 2013 m. sausio 25 d., o tai patvirtina, jog atsakovo pradelstų įsipareigojimų suma 2011 m. lapkričio 8 d. buvo netgi mažesnė nei teismo nurodyta. Beje, byloje nėra duomenų, kad kreditorius AB „Swedbank“ būtų pareiškęs reikalavimus dėl 2 575 136,27 Lt grąžinimo, tokie duomenys nenustatyti ir pagal teismų informacinę sistemą Liteko, juolab kad skundžiamos teismo nutarties priėmimo metu dar nebuvo suėjęs šios sumos grąžinimo terminas.
Taigi teisinga apygardos teismo išvada, jog atsakovo pradelsti įsipareigojimai neviršija pusės į jo balansą įrašyto turto vertės, todėl teismas turėjo pagrindo konstatuoti, kad atsakovas UAB „Naujoji Vaišvydava“ nėra nemokus (ĮBĮ 9 str. 5 d. 1 p.), ir, atsisakydamas iškelti atsakovo bankroto bylą, nepažeidė įstatymo, o apelianto argumentai nepaneigė teismo išvadų bei motyvų.
Dėl pasakyto nėra pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti teisėtą ir pagrįstą apygardos teismo nutartį (CPK 329 str. 1 d., 338 str.).
Palikus nepakeistą apygardos teismo nutartį (kuri įsiteisėja nuo apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimo dienos; CPK 321 str. 6 d.), nėra pagrindo tenkinti ir ieškovo Lietuvos apeliaciniam teismui pateikto prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (ĮBĮ 9 str. 2 d. 5 p.).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Palikti nepakeistą Kauno apygardos teismo 2011 m. lapkričio 8 d. nutartį.
Netenkinti ieškovo BUAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“ prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Teisėjai Audronė Jarackaitė
Vytas Milius
Nijolė Piškinaitė