VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

 (S)

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. kovo 26 d.

Vilnius

        Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gintaras Seikalis,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės L. K. A. ieškinį atsakovui Lietuvos bangų sporto asociacijai dėl asociacijos sprendimo pripažinimo negaliojančiu,

n u s t a t ė:

Ieškovė ieškinyje nurodo, kad ji yra Lietuvos bangų sporto asociacijos narė, todėl turi teisę CK 2.82 str. 4 dalyje nustatytais pagrindais ginčyti asociacijos sprendimus. Ginčijamas yra 2019 m. rugsėjo 8 d. asociacijos sprendimas, kuriuo atsisakyta ieškovę priimti į tikruosius asociacijos narius. Ieškovė yra asociacijos narė nuo 2018-03-07. Pagal asociacijos įstatus, visi nariai yra skirstomi į dvi atskiras kategorijas: tikrieji nariai ir asocijuotieji, t.y. paprastieji nariai. Toks narių skirstymas ir grupavimas kelia didelių abejonių, tačiau ieškovė buvo privesta atlikti visas sudėtingas ir ilgas procedūras siekiant tapti pilnaverte asociacijos nare, tačiau dėl neaiškių priežasčių nepavyko tai padaryti, nors visi reikalavimai pagal įstatus buvo įvykdyti. Ieškovė, norėdama tapti pilnaverte asociacijos nare, šį procesą pradėjo dar 2018-03-05, kai buvo pateiktas prašymas asociacijos prezidentui G. N. įstoti į narius ir patenkinus prašymą, 2018-03-07 buvo sumokėtas nario mokestis. Per 2018 metų šiltąjį sezoną ieškovė sudalyvavo visuose banglentininkų asociacijos renginiuose į kuriuos buvo kviečiami paprasti nariai. 2018 metų pabaigoje suėjus privalomam 6 mėnesių bandomajam terminui, ieškovė išreiškė norą tapti tirtąja asociacijos nare, tačiau pasiekė kitų narių nuomonė, kad įtakingiausias asociacijos narys ir asociacijos prezidentas G. N. priešinsis naujų tikrųjų narių priėmimui ir nauji nariai nebus priimami. Vėliau ieškovė sužinojo, kad buvo paskirtas naujas asociacijos prezidentas, todėl buvo tikimąsi pokyčių bei skaidrumo ir prieš prasidedant 2019 metų šiltajam sezonui, 2019-03-29 buvo pateiktas prašymas įstoti į tikruosius narius. Pateikus prašymą ieškovė tikėjosi, kad jis iki vasaros pradžios bus išnagrinėtas ir bus patenkintas, nes visos sąlygos pagal įstatus buvo įvykdytos. Tačiau, kaip paaiškėjo vėliau, ieškovės prašymas nebuvo nagrinėjamas net pusmetį ir buvo vilkinamas laikas. Vėliau tapo žinoma, kad du tikrieji asociacijos nariai G. U. ir VšĮ ,,Banglentė“ už išsakytą nuomonę dėl buvusio prezidento G. N. veiklos skaidrumo, buvo netikėtai pašalinti iš asociacijos. Šie įvykiai sukėlė nerimą tarp asociacijos paprastų narių, nes pašalinti abu tikrieji nariai yra asociacijos steigėjai, o Banglentė (vadovas T. Ū.) buvo banglenčių sporto Lietuvoje pradininkas. Svarbu tai, kad pateiktą ieškovės prašymą asociacija buvo numačiusi nagrinėti ieškovei už akių, nes nebuvo pranešta nei prašymo nagrinėjimo data, nei visuotinio susirinkimo vieta. Pradėjus aktyviai domėtis dėl laiko vilkinimo, ieškovei pavyko susižinoti susirinkimo vietą ir laiką. Savo iniciatyva atvykus į visuotinį asociacijos narių susirinkimą buvo keistoka matyti, kad jame dalyvauja vos 3 tikrieji nariai. Per susirinkimą ieškovė išdėstė, kad nori tapti pilnaverte bendruomenės nare, nes moterų tarp tikrųjų narių nėra nei vienos, yra būtina skatinti bangų sportą moterų tarpe. Tačiau, buvęs asociacijos prezidentas G. N. (VšĮ ,,Spotas“ vadovas) nukreipė pokalbį visai kita linkme ir pradėjo priekaištauti dėl VšĮ ,,Banglentė“ ginčo 2017 metais, kai palaikiau Banglentės poziciją. Prašymo svarstymo metu tapo aišku, kad ieškovės prašymas bus atmestas būtent dėl šių aplinkybių. Be to, G. N. aiškiai pareiškė, kad naujų narių nebus. 2019-09-11 gavus susirinkimo protokolą ieškovė buvo nustebinta, nes buvo įpareigota per pusmetį nuveikti konkrečių darbų su moterų banglenčių sportu. Šis įpareigojimas yra nesuprantamas ir nesąžiningas, nes panašius darbus būtų galima nuveikti būnant ne paprasta nare, o tikrąja asociacijos nare ir aktyviai dalyvaujant tiek prezidentui, tiek kitiems tikriesiems nariams. Be to, įstatuose nėra numatyta, kad paprastas narys prieš įstojimą į tikruosius narius privalo savo sąskaita atlikti darbus, organizuoti renginius ar stovyklas. Tai akivaizdžiai perteklinis reikalavimas prieštaraujantis ne tik įstatams, bet ir asociacijų veiklos principams. 2019-09-08 visuotinio narių susirinkimo protokolas buvo surašytas ir paskelbtas tik 2019-09-11. Šio protokolo 2 punkte nurodyta, kad ieškovė negali tapti tikrąja nare, nes nėra aktyviai įsitraukusi į asociacijos veiklą. Negali sutikti su tokiai teiginiu, kuris neatitinka tikrovės. Tikrieji atsisakymo motyvai buvo visai kiti – dėl buvusio prezidento priešiškumo. Banglenčių sportą ieškovė aktyviai kultivuoja jau 4 vasaras, todėl yra pasiekusi laimėjimų. 2018 metais kai ieškovė įstojo į paprastus asociacijos narius, asociacija organizavo Lietuvos banglenčių čempionatą, kuriame iš karto buvo sudalyvauta, be to, sėkmingai buvo dalyvauta ,,Longboard clasic 2018“ (organizatorius Banglentė) varžybose ir ieškovė tapo 2 vietos laimėtoja. Visą 2018 metų vasarą aktyviai buvo dirbta savanore VšĮ ,,Banglentė“ vaikų stovyklose, buvo rengiami mokymai, vaikų varžybos. Dar aktyvesnė ieškovė buvo 2019 metų vasarą, Lietuvos banglenčių čempionate buvo užimta prizinė vieta, ,,Longboard clasic 2019“ varžybose dėl moterų trūkumo nebuvo rengiama atskira rungtis, todėl reikėjo dalyvauti su pajėgesniais vyrais. Visą vasarą vėl aktyviai dalyvauta Banglentės vaikų stovyklose, dirbome su pradedančias vaikais bei treniravome jau įgudusius vaikus. Visa ieškovės veikla buvo žinoma ir matoma, nes visi reginiai ir varžybos vyksta Baltijos jūros pakrantėje Klaipėdoje prie molo, ten sportuoja dauguma sportininkų ir mėgėjų. Todėl nėra aišku kokio papildomo aktyvumo reikalauja asociacija ir ką dar turėtų ieškovė nuveikti. Asociacija yra vienintelė bangų sportą vienijanti organizacija Lietuvoje, todėl priklausymas asociacijai yra labai svarbus. Ieškovė prašo panaikinti atsakovės Lietuvos bangų sporto asociacijos 2019 m. rugsėjo 8 d. eilinio visuotinio tikrųjų narių susirinkimo sprendimą (2 punktas), kuriuo buvo atsisakyta priimti ieškovę L. K.-A. į tikruosius asociacijos narius ir pripažinti, kad ieškovė atitinka visas asociacijos įstatuose (7.6 p.) nustatytas sąlygas ir pripažinti ieškovę tikrąja asociacijos nare arba įpareigoti atsakovą išspręsti ieškovės prašymą per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo.

        Atsakovas teismui pateiktame atsiliepime nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Nurodė, kad ieškovės nurodyti ieškinio pagrindą sudarantys argumentai yra spekuliatyvūs, grindžiami nepagrįstomis aplinkybėmis ir prielaidomis, o pats sprendimas atitinka tiek Asociacijos

įstatus, tiek asociacijos laisvės garantijas, kylančias iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 35 straipsnyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 11 straipsnyje įtvirtinto asociacijų laisvės principo. Pastebi, kad narystė Asociacijoje yra dvejopo pobūdžio. Vadovaujantis Asociacijos įstatų 7.2 punktu, Asociacijos nariai yra skirstomi į tikruosius narius ir asocijuotuosius narius. Priklausomai nuo narystės statuso, skiriasi priėmimo į atitinkamus Asociacijos narius sąlygos, taip pat pagal Asociacijos įstatus įgyjamos teisės ir pareigos. Asociacijos narių skirstymas į tikruosius ir asocijuotus narius yra dažnai praktikoje pasitaikantis atvejis. Tai ypač būdinga su sportu susijusią veiklą vykdančiose asociacijose. Pagal Asociacijos įstatų 7.2.1 punktą tikraisiais Asociacijos nariais yra laikomi Asociacijos steigimo sutartį pasirašę asmenys ir asmenys, kurie Asociacijos įstatų nustatyta tvarka yra priimti į tikruosius Asociacijos narius. Tuo tarpu Asociacijos įstatų 7.2.2 punkte numatyta, jog asocijuotais Asociacijos nariais yra asmenys, kurie pagal jų pateiktą prašymą Asociacijos prezidento sprendimu yra įtraukti į asocijuotų Asociacijos narių sąrašą, sumokėjo vienkartinį stojamąjį mokestį ir moka nuolatinį narystės mokestį. Tapimo tikruoju Asociacijos nariu tvarka yra įtvirtinta Asociacijos įstatų 7.6 punkte. Pagal jį asocijuotasis Asociacijos narys gali tapti tikruoju Asociacijos narius, jeigu yra visų šių sąlygų visuma: 11.1. praėjo ne mažiau kaip 6 (šeši) mėnesiai nuo atitinkamo asmens priėmimo į asocijuotuosius Asociacijos narius dienos; 11.2. toks asocijuotasis Asociacijos narys praėjus minėtam terminui pateikia Asociacijos valdybai prašymą tapti tikruoju Asociacijos nariu; 11.3. Asociacijos valdyba, atsižvelgusi į tokio asocijuoto Asociacijos nario prašymą ir pasiekimus, pasiūlo jo kandidatūrą į tikruosius Asociacijos narius visuotiniam tikrųjų Asociacijos narių susirinkimui; 11.4. visuotinis tikrųjų Asociacijos narių susirinkimas, įsitikinęs, kad toks asocijuotas Asociacijos narys aktyviai dalyvauja Asociacijos veikloje, bei yra lojalus Asociacijai, ne mažiau kaip pusės visų tikrųjų Asociacijos narių balsų dauguma priima sprendimą dėl tokio asocijuoto Asociacijos nario priėmimo į tikruosius Asociacijos narius. Atkreipia dėmesį, kad Sprendimo priėmimo momentu Asociacija turėjo iš viso 11 tikrųjų Asociacijos narių. Vadinasi, tam, kad Ieškovė būtų priimta į tikruosius Asociacijos narius už tokį sprendimą turėjo balsuoti ne mažiau kaip 6 tikrieji Asociacijos nariai. Pabrėžia, kad priimant ieškiniu ginčijamą Sprendimą, už Ieškovės priėmimą į tikruosius Asociacijos narius nebalsavo nei vienas tikrasis Asociacijos narius. Tuo tarpu prieš ieškovės priėmimą į tikruosius Asociacijos narius pasisakė 5 (penki) iš 6 (šešių) 2019-09-08 visuotiniame tikrųjų Asociacijos narių susirinkime dalyvavusių tikrųjų Asociacijos narių. Taigi, atsižvelgiant į tai, akivaizdu, kad nebuvo visų pagal Asociacijos įstatų 7.6 punktą reikalaujamų sąlygų viseto, lemiančio Ieškovės priėmimą į tikruosius Asociacijos narius. 2019-09-08 visuotiniame tikrųjų Asociacijos narių susirinkime dalyvavusiems tikriesiems Asociacijos nariams nebuvo pateikta pakankamai duomenų ir įrodymų, patvirtinančių ieškovės aktyvų dalyvavimą Asociacijos veikloje. Asociacijos nuomone, tokių duomenų ir įrodymų ieškovė nepateikė ir kartu su jos Ieškiniu. Be to, ieškovė visiškai nepagrįstai Ieškinyje nurodė, kad neva Asociacija ją įpareigojo nuveikti konkrečius darbus, susijusius su moterų banglenčių sportu. Asociacija niekada nenustatė ieškovei tokios pareigos. Ieškinyje ieškovė taip pat visiškai be jokio teisinio pagrindo tapatina Asociacijos valdybos ir visuotinio tikrųjų Asociacijos narių susirinkimo kompetenciją, sprendžiant klausimą dėl ieškovės priėmimo į tikruosius Asociacijos narius.

        Bylą ieškovė ir jos atstovas prašė nagrinėti rašytinio proceso tvarka ir prašė ieškinį tenkinti.

        Atsakovas ir jo atstovas sutiko, kad byla būtų nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, prašė ieškinį atmesti.  

        Ieškinys tenkintinas iš dalies.

        Juridinių asmenų, kurių teisinė forma yra asociacija steigimą, valdymą, veiklą ir pan. reglamentuoja Asociacijų įstatymas (Asociacijų įstatymo 1 straipsnio 1 dalis). Asociacijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asociacija – savo pavadinimą turintis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – koordinuoti asociacijos narių veiklą, atstovauti asociacijos narių interesams ir juos ginti ar tenkinti kitus viešuosius interesus. Asociacijų įstatymo 14 straipsnyje nurodytos asociacijos veiklos garantijos užtikrinančios asociacijų veiklos savarankiškumą, autonomiją, garantuojančios nesikišimą į vidaus reikalus. Asociacijos veikia pagal šį įstatymą, savo įstatus bei kitus vidaus dokumentus. Asociacijų įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asociacijos įstatai yra steigimo dokumentas, kuriuo asociacija vadovaujasi savo veikloje. Šio straipsnio 2 dalis nustato reikalavimus įstatų turiniui ir nurodo, kad juose, be kita ko, greta kitų asociacijos veiklos teisinio reguliavimo pagrindų, turi būti nustatyta naujų narių priėmimo, narių išstojimo ir pašalinimo iš asociacijos tvarka bei sąlygos (7 punktas).

        Atsakovo įstatų 1.1 punkte įtvirtinta, kad Lietuvos bangų sporto asociacija yra savo pavadinimą turintis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, turintis savo antspaudą su savo pavadinimu, atsiskaitomąją sąskaitą banke, savo veiklą grindžiantis Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos Civiliniu kodeksu, Lietuvos Respublikos Asociacijų įstatymu, kitais Lietuvos Respublikos įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybes nutarimais, kitais teisės aktais bei šiais įstatais. 

        Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad atsakovo teisinė forma yra asociacija. Dėl šios priežasties atsakovui taikomi asociacijų veiklą reglamentuojantys teisės aktai. Pagal atsakovo įstatų 7.2 punktą asociacijos nariai gali būti tiktieji arba asocijuotieji. 

        Atsakovo įstatų 7.6 punktas su papunkčiais skirtas aprašyti tvarką, kaip asocijuotam nariui galima tapti tikruoju asocijuotu nariu: pirma, praėjo ne mažiau kaip 6 (šeši) mėnesiai nuo atitinkamo asmens priėmimo į asocijuotuosius Asociacijos narius dienos; antra, toks asocijuotasis Asociacijos narys praėjus minėtam terminui pateikia Asociacijos valdybai prašymą tapti tikruoju Asociacijos nariu; trečia, Asociacijos valdyba, atsižvelgusi į tokio asocijuoto Asociacijos nario prašymą ir pasiekimus, pasiūlo jo kandidatūrą į tikruosius Asociacijos narius visuotiniam tikrųjų Asociacijos narių susirinkimui; ketvirta, visuotinis tikrųjų Asociacijos narių susirinkimas, įsitikinęs, kad toks asocijuotas Asociacijos narys aktyviai dalyvauja Asociacijos veikloje, bei yra lojalus Asociacijai, ne mažiau kaip pusės visų tikrųjų Asociacijos narių balsų dauguma priima sprendimą dėl tokio asocijuoto Asociacijos nario priėmimo į tikruosius Asociacijos narius.

        Asociacijų įstatymo 12 straipsnio 1 dalis nustato, kad asociacijos įstatai yra steigimo dokumentas, kuriuo asociacija vadovaujasi savo veikloje. Ši nuostata reiškia, kad asociacija turi konstitucinę teisę, laikantis įstatymų, savarankiškai, savo aktais (įstatais, statutais ir pan.) reglamentuoti savo vidaus tvarką (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004-07-01 nutarimas, bylos Nr. 04/04; 2005-07-08 nutarimas Nr. 10/02).

        Asociacijų įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 6 punktas numato, kad Asociacijos įstatuose turi būti nurodyta stojamųjų įnašų ir narių mokesčių mokėjimo tvarka, jeigu įstatuose nėra nurodyta, kad ji bus patvirtinta atskiru dokumentu.

        Iš aukščiau nurodyto matyti, kad atsakovas yra aiškiai įtvirtinęs narių tapimo tikruoju asocijuotu nariu tvarką ir jos įgyvendinimo procedūrą.

        Iš tiesų, kaip teigia ieškovė, teisė laisvai vienytis į asociacijas yra konstitucinė (Konstitucijos 35 straipsnio 1 dalis) žmogaus teisė. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 11 straipsnyje įtvirtintos dvi lygiavertės teisės – asmens teisė netrukdomam jungtis (nesijungti) ar stoti (nestoti) į asociaciją ir asociacijos galimybė nusistatyti veiklos taisykles, tvarkyti savo vidaus reikalus, įskaitant teisę laisvai pasirinkti savo narius steigimo dokumentuose nurodytiems tikslams įgyvendinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. L. v. Tauragės medžiotojų klubas „Sakalas“, bylos Nr. 3K-7-470/2009). Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje dėl Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 11 straipsnio pažymėta, kad šis straipsnis negali būti aiškinamas kaip uždedantis asociacijoms ar organizacijoms pareigą priimti į savo gretas bet kurį asmenį, kuris to pageidauja. Ten, kur asociacijos yra suformuotos iš žmonių, kurie palaikydami konkrečias vertybes ar idealus, ketina siekti bendrų tikslų, neturėjimas jokios galimybės kontroliuoti asociacijų narystės klausimų prieštarautų šios laisvės efektyvumui (Associated Society of Locomotive Enginers & Fireman (ASLEF) v. United Kingdom, no. 11002/05, judgment of 27 February 2007).

        Atsižvelgiant į pateiktus narystės asociacijoje pagrindų aiškinimus bylą nagrinėjantis teismas, negali priimti sprendimo, kuriuo įpareigotų asmenį priimti į asociacijos narius, kadangi toks sprendimas prieštarautų asociacijos veikimo principams. Teismas gali tik įpareigoti asociaciją priėmimo į narius klausimą svarstyti laikantis teisės aktų reikalavimų.

        Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovės priėmimo klausimas į tikruosius narius buvo svarstytas susirinkimo metu. Sprendimus dėl tokių narių priėmimo priima tikrieji asocijuoti nariai, kurių ieškovės prašymo svarstymo metu, buvo 11. Vadinasi, kaip teisingai pažymėjo atsakovas savo atsiliepime, ieškovės priėmimui reikėjo 6 narių pritarimo, ko nebuvo.

        Balsavimo teisės nariams suteikimas yra priemonė asociacijos sprendimams priimti. Teismas pripažįsta, kad asociacijai, kaip juridiniam asmeniui, yra svarbu, kad asociacijos priimami sprendimai būtų priimami laikantis teisės aktų reikalavimų ir padėtų efektyviai siekti asociacijos tikslų, todėl yra svarbu ir tai, kokie asmenys priima sprendimus, ar tarp asociacijos narių yra tarpusavio sutarimas, leidžiantis balsų dauguma priimti sprendimus. Dėl šių priežasčių nauji nariai į asociaciją turi būti priimami atsakingai. Kita vertus, Konstitucijos preambulėje įtvirtintas teisinės valstybės principas reikalauja, kad kiekvienas asmuo būtų informuojamas apie jo interesais priimamų sprendimų pagrindus. Asmeniui turi būti nurodomos pagrįstos jo prašymo atmetimo priežastys. Atsakovas, veikiantis kaip viešasis juridinis asmuo, taip pat turi pareigą protingu terminu apsvarstyti ieškovės prašymą dėl priėmimo į tokius narius ir pateikti pagrįstą atsakymą, kuriuo išnagrinėtų prašymą iš esmės, priimtų ar nepriimtų ieškovę į klubo narius.

        Iš visuotinio susirinkimo protokolo matyti, kad buvo svarstomas klausimas dėl ieškovės įtraukimo į tikruosius asociacijos narius, tačiau argumentai, kodėl jai nepritarta – nepateikti. Dėl šios priežasties laikytina, kad iš tiesų atsakovas netinkamai vykdė savo kaip viešojo juridinio asmens pareigą – sprendimus priimti skaidriai ir apie priimtų sprendimų motyvus aiškiai informuoti susijusį asmenį, nes ieškovei suteikiama galimybė spėlioti apie nusiteikimą prieš jos asmenį, įvairias „sąmokslo“ teorijas ir pan.

        Pagal CPK 12 straipsnį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Vadovaujantis įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-197/2011). Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais (dokumentais, dalykinio ir asmeninio susirašinėjimo medžiaga, kitokiais raštais, kuriuose yra duomenų apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai), daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 straipsnio 1 ir 2 dalys; 197 straipsnio 1 dalis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. CPK 185 straipsnis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Kartu akcentuotina, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad spręsdamas ginčą, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; kt.), o faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, kad labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008; kt.). Teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013; kt.); be to, teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK3 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2008; 2014 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo klausimais konstatuota, kad sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, išvados apie faktines aplinkybes gali būti grindžiamos tik CPK 177 straipsnio 2–3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir ištirti CPK nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2012).

        Bylą nagrinėjančio teismo vertinimu, įvertinus šalių pasisakymus ir surinktus įrodymus nustatyta, kad ieškovė nežinodama tikslių motyvų, dėl ko ji nepriimta į asociacijos tikruosius narius, negali pašalinti galimų trūkumų ir iš naujo pretenduoti ir tikėtis būti priimta į asociacijos tikruosius narius. Todėl teismas daro išvadą, jog taip ieškovei buvo apribota galimybė tinkamai pasirengti tokio svarbaus, kaip įtraukimo į asociacijos narius, klausimo nagrinėjimui visuotiniame susirinkime, pasirūpinti atstovu ir pan.; motyvų, dėl kurių ieškovė nepriimta į tikruosius asociacijos narius išsamaus neatskleidimas užkerta kelią ateityje jai tikėtis galimai palankaus sprendimo. Dėl šios priežasties motyvų nenurodymas nelaikytinas formaliu pažeidimu ir sudaro pagrindą teigti, kad atsakovo sprendimas dėl ieškovės nepriėmimo į tikruosius asociacijos narius yra neteisėtas jau vien dėl procedūrinių pažeidimų, nepriklausomai nuo materialiųjų pagrindų buvimo.         

        Taigi, teismas kaip aukščiau sprendime konstatuota, neturi pagrindo pats spręsti dėl asociacijos narių priėmimo, todėl ieškovės reikalavimas dėl sprendimo panaikinimo tenkintinas iš dalies, t.y. nustačius, kad ieškovei tinkamai neatskleisti ją liečiančio sprendimo motyvai, yra pagrindas panaikinti atsakovo 2019 m. rugsėjo 8 d. eilinio visuotinio tikrųjų narių susirinkimo sprendimo 2 punktą, susijusį su ieškovės atsisakymu priimti į tikruosius asociacijos narius. Remdamasi išdėstytu bei vadovaudamasi CK 1.5 straipsnyje išdėstytais – teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais civiliniuose santykiuose dalyvaujančių asmenų elgesyje, teismas nustato įpareigojimą atsakovui ne ieškovės reikalaujamu 30 dienų terminu, o artimiausiame valdybos posėdyje bei narių susirinkime apsvarstyti ir priimti sprendimą dėl ieškovės prašymo priimti į tikruosius asocijuotus narius, o atsisakius ją priimti – suteikti pilną, išsamią informaciją, kodėl ieškovė nepriimta į tikruosius narius.

        Kiti šalių argumentai ar pateikti įrodymai esminės reikšmės bylai neturi, todėl teismas atskirai dėl jų nepasisako.

        Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 79 straipsnį bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis, su kuriuo susijusius klausimus reglamentuoja CPK 80–87 straipsniai, ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, su kuriomis susijusius klausimus reglamentuoja CPK 88–92, 97–99 straipsniai. Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal tai, kurios šalies naudai priimtas sprendimas (CPK 93 straipsnis).

        Kadangi ieškovės ieškinys patenkintas iš dalies, tačiau esminis reikalavimas dėl asociacijos sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo priimti naują sprendimą patenkintas visiškai, darytina išvada, kad ieškovei priteisiamas visas sumokėtas žyminis mokestis – 75 Eur (CPK 80, 88, 93 straipsniai). 

Ieškovė taip pat prašo atlyginti jos patirtas teisinės pagalbos išlaidas (1 000 Eur). Vadovaujantis CPK 98 straipsnio nuostatomis, išlaidos advokato pagalbai apmokėti šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, gali būti priteistos ne didesnės kaip yra numatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos Advokatų Tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (toliau – Rekomendacijos) nustatyti rekomenduojami priteistini maksimalūs užmokesčio dydžiai už procesinių dokumentų parengimą bei atstovavimą teisme. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas, taikydamas CPK 98 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad šalis turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, sprendžia, ar visos advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje asmens sumokėtos sumos turi būti atlyginamos. Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia. Tai reiškia, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti ir nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu patvirtintų rekomendacijų nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-28 nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-533/2008). Atsižvelgiant į CPK ir rekomendacijų normas, į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, darytina išvada, kad šioje byloje teisinės pagalbos išlaidų dydis, atsižvelgiant tiek į rengtų procesinių dokumentų apimtį ir pobūdį, tiek į reiškiamą reikalavimą, laikytinos protingomis ir nėra mažintinos, tačiau atsisakius patenkinti vieną iš reiškiamų reikalavimų – dėl teismo sprendimu įrašymo ieškovę į tikruosius asociacijos narius, išlaidos mažintinos 25 proc. ir priteisiama 750 Eur teisinės pagalbos išlaidų (CPK 80, 88, 93 ir 98 straipsniai).

        Atsakovas prašo atlyginti 2 904 Eur teisinės pagalbos išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant teisme. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo sprendimas panaikintas kaip neteisėtas, be to, atsakovo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos beveik 3 kartus didesnės už ieškovės prašomą priteisti sumą, laikytina, kad atsakovui iš dalies apsiginus nuo ieškovės reiškiamo reikalavimo dėl teismo negalėjimo įpareigoti asociaciją priimti ieškovę į tikruosius jos narius, atlyginti 200 Eur teisinės pagalbos išlaidų iš ieškovės (CPK 80, 88, 98 straipsniai). 

Byloje susidarė 26,79 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų byloje dalyvaujantiems asmenims įteikimu. CPK 96 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad jeigu iš šalies į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Lietuvos Respublikos teisingumo ir finansų ministrų 2011 m. lapkričio 7 d. įsakyme Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo” (naujausia 2020 m. redakcija) nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 5,00 Eur, todėl atsižvelgiant į išdėstytą aukščiau ir ieškinį patenkinus iš dalies, iš atsakovo priteistina 24 Eur valstybės patirtos išlaidos (90 proc.), susijusios su procesinių dokumentų įteikimu. (CPK 88 str., 96 str.).

        Vadovaudamasis CPK 259, 260, 265, 268, 270 straipsniais teismas

n u s p r e n d ž i a:

        Ieškovės L. K. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tenkinti iš dalies ir panaikinti atsakovės Lietuvos bangų sporto asociacijos, juridinio asmens kodas 304408760, 2019 m. rugsėjo 8 d. eilinio visuotinio tikrųjų narių susirinkimo sprendimą (2 punktas), kuriuo buvo atsisakyta priimti ieškovę L. K.-A į tikruosius asociacijos narius. Įpareigoti Lietuvos bangų sporto asociacijos, juridinio asmens kodas 304408760, artimiausiame valdybos posėdyje ir klubo narių susirinkime apsvarstyti ir priimti sprendimą dėl L. K. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) prašymo priimti į tikruosius klubo narius.

        Priteisti ieškovės L. K. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai iš atsakovo  Lietuvos bangų sporto asociacijos, juridinio asmens kodas 304408760, 825  Eur (aštuoni šimtai dvidešimt penki eurų) bylinėjimosi išlaidų.

        Priteisti atsakovo Lietuvos bangų sporto asociacijos, juridinio asmens kodas 304408760, iš ieškovės L. K. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 200 Eur (du šimtai eurų) teisinės pagalbos išlaidų

        Priteisti iš atsakovo Lietuvos bangų sporto asociacijos, juridinio asmens kodas 304408760, valstybės naudai 24 Eur (dvidešimt keturi eurai) pašto išlaidų. Išaiškinti atsakovui, kad nurodytas išlaidas atsakovas turi sumokėti į sąskaitą LT247300010112394300, įmokos kodas 5660, gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos, teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.

        Šalys turi teisę per 30 dienų apskųsti sprendimą Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                                                              Gintaras Seikalis