Procesinio sprendimo kategorijos: 8.1; 8.1.2; 8.6.4; 55.1.1; 55.1.3
(S)
`
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. balandžio 18 d.
Klaipėda
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Laimutės Jokubauskaitės ir Aušrelės Mažrimienės (pirmininkaujanti ir pranešėja),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo J. D. patikslintą skundą atsakovei Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie VRM dėl sprendimo panaikinimo,
nustatė:
Pareiškėjas J. D. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su patikslintu skundu, prašydamas panaikinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos 2022-12-24 sprendimą Nr. 22S166596 „Dėl draudimo įvažiuoti“ kaip neteisėtą ir neatitinkantį teisės normų.
Nurodo, kad yra Rusijos Federacijos pilietis, dabartinė jo gyvenamoji vieta Kaliningradas, tačiau gimė Rygoje, Latvijoje. Jo tėvai gyvena Latvijoje, Rygoje. Teigia, kad tėvai yra garbaus amžiaus ir jo pareiga yra juos reguliariai lankyti, rūpintis jų gerove ir senatve, todėl 2022-12-24 Kūčių vakare kirto automobiliu Rusijos-Latvijos sieną, kad per Lietuvą nuvyktų į Latviją pas savo tėvus ir kartu sutiktų Kalėdas ir naujuosius metus.
Mano, kad laikėsi 2022-09-09 Latvijos Respublikos Ministrų kabineto įsakymo Nr. 599 „Dėl Rusijos Federacijos piliečių atvykimo į Latvijos Respubliką“ bei kitų Europos Sąjungoje išleistų įstatymų ir kitų teisės aktų, todėl nusprendė kirsti sienos perėjimo punktą Kybartuose. Pareigūnui pateikė visus reikalingus dokumentus: Rusijos pasą, užsienio pasą (kuriame nurodyta, kad 2019-09-14 pareiškėjas turi C kategorijos Šengeno vizą Nr.(duomenys neskelbtini), jo tėvų pasų kopijas ir kitus dokumentus, kurie įrodo jo giminystę su tėvais, kad galėtų tranzitu kirsti Lietuvos Respublikos sieną ir vykti į Latviją.
Akcentuoja, kad 2022 metais tris kartus kirto Rusijos – Lietuvos sieną, tai pažymėta jo pase. Anksčiau pareigūnams nekilo įtarimų, kad jis keltų grėsmę ar yra nelojalus. Tačiau 2022-12-24 jam buvo uždrausta įvažiuoti į šalį, remiantis tuo, kad yra „Asmuo, keliantis grėsmę saugumui (viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai ar tarptautiniams santykiams) ES ir neturintis kelionės tikslo patvirtinančių dokumentų.
Teigia, kad 2022-12-24 pasienietis jo visiškai neapklausė, nors jam buvo labai svarbu susitikti su tėvais. Sprendimą laiko neteisėtu ir pažeidžiančiu jo teises, nes jis negalėjo susijungti su šeima būtent dėl humanitarinių priežasčių. Nurodė, kad Latvijos Respublikos teritorijoje gyvena artimiausi jo giminaičiai – tėvas ir motina, kurie yra pagyvenę žmonės, kuriems reikia jo dėmesio ir pagalbos.
Nurodo, kad visada laikėsi Europos Sąjungos įstatymų, niekada nepažeidė kelionių, per Europos Sąjungos sienas, taisyklių ir kitų teisės aktų tiek Rusijos Federacijos teritorijoje, tiek Europos Sąjungos valstybių narių teritorijoje. Mano, kad neužduodant papildomų klausimų apie bylos aplinkybes buvo pažeistos tarptautinės normos, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencija ir jos protokolai, buvo pažeistas Šengenų sienų kodekso 6 straipsnio 2 punktas. Prašo skundą tenkinti.
Atsakovė pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame prašo pareiškėjo, Rusijos Federacijos piliečio, skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti Tarnybos Pagėgių pasienio rinktinės 2022 m. gruodžio 24 d. atsisakymą leisti atvykti kertant sieną Nr. 22S166596. Nurodo, kad tarnybos pareigūnė A. S. 2022 m. gruodžio 24 d. tarnybiniame pranešime Nr. 125-5262 ,,Dėl neįleisto Rusijos piliečio“ nurodė, jog 2022 m. gruodžio 24 d. nuo 8.30 iki 13.30 val. tarnybą vykdė Kybartų PKP pasienio sargyboje ,,Pasienio tikrinimo postas“, užduotį – ,,Autotransporto priemonių tikrinimas“, darbo vieta Nr. 1 (atvykimas į Lietuvos Respubliką). Apie 13.30 val. atvyko Rusijos Federacijos pilietis Y. D., gim. (duomenys neskelbtini), kuris vyko kaip keleivis automobiliu ,,Nissan Qashqai, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (LVA registracija), su Šengeno viza. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. rugsėjo 14 d. nutarimą Nr. 937 ,,Dėl kriterijų, kuriuos atitinkantys Rusijos Federacijos piliečiai gali būti įleidžiami per Europos Sąjungos išorės sieną į Lietuvos Respublikos teritoriją nepaprastosios padėties metu, nustatymo“ – pilietis neįleistas į Lietuvos Respubliką. Apie pažeidimą pareigūnė informavo Kybartų PKP vyresnįjį specialistą A. S..
Teigia, kad 2022 m. gruodžio 24 d. piliečiui surašytas atsisakymas leisti atvykti kertant sieną Nr. 22S166596. Tarnybos pareigūnas A. S. 2023 m. vasario 27 d. tarnybiniame pranešime Nr. 13PR2679 ,,Dėl neįleisto RF piliečio“ nurodė, kad 2022 m. gruodžio 24 d. nuo 8.00 val. vykdė Kybartų PKP vyresniojo sargybą. Apie 13.30 val. į jį kreipėsi Tarnybos jaunesnioji specialistė A. S., kuri informavo, kad tikrinant atvykstančio į Lietuvos Respubliką Rusijos Federacijos piliečio Y. D., gim. (duomenys neskelbtini) m., dokumentus nustatė, kad asmuo neatitinka reikalavimų, kuriais vadovaujantis asmuo būtų įleistas į Lietuvos Respubliką. Rusijos Federacijos pilietis buvo nukreiptas į antrą patikrinimo liniją, kur pareigūnas A. S. nustatė, kad asmuo vyko su C tipo viza Nr. (duomenys neskelbtini), kuri vadovaujantis 2022 m. rugsėjo 4 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 937 nesuteikia teisės atvykti į Lietuvos Respubliką nepaprastosios padėties metu. Pareiškėjas paaiškino, kad vyksta per Lietuvos Respubliką tranzitu į Latvijos Respubliką pas ten gyvenančius tėvus, tačiau vadovaujantis Europos parlamento ir tarybos 2004 m. balandžio 29 d. direktyva 2004/38/EB tai nėra Europos Sąjungos „šeimos narys“. Tarnybos pareigūnas pareiškėjui surašė atsisakymą leisti atvykti kertant sieną Nr. 22S166596. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo 2022 m. rugsėjo 13 d. nutarimo Nr. XIV-1413 „Dėl nepaprastosios padėties įvedimo“ 2 straipsnio 2 dalimi, atsižvelgdama į šiame Lietuvos Respublikos Seimo nutarime nurodytas aplinkybes dėl grėsmės pirmaeiliams Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesams ir visuomenės rimčiai ir siekdama užtikrinti, kad į Lietuvos Respubliką neatvyktų asmenys, keliantys grėsmę Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui, viešajai tvarkai, viešajai politikai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai ar tarptautiniams santykiams, Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2022 m. rugsėjo 14 d. priėmė nutarimą Nr. 937 ,,Dėl kriterijų, kuriuos atitinkantys Rusijos Federacijos piliečiai gali būti įleidžiami per Europos Sąjungos išorės sieną į Lietuvos Respublikos teritoriją nepaprastosios padėties metu, nustatymo“ (toliau – Nutarimas). Nutarimo (įsigaliojusio 2022 m. rugsėjo 19 d.) 1 punkte nustatyta, jog į Lietuvos Respublikos teritoriją per Europos Sąjungos išorės sieną siekiantiems patekti Rusijos Federacijos piliečiams netaikomas šio nutarimo 2 punkte nurodytas patikrinimas, jei jie atitinka specialias įstatyme numatytas sąlygas.
Nurodo, kad nagrinėjamuoju atveju pareiškėjas yra Rusijos Federacijos pilietis, gimęs (duomenys neskelbtini), t. y. būdamas daugiau kaip 21 m. amžiaus ir gyvendamas atskirai nuo savo tėvų, kurie gyvena Latvijos Respublikoje, jis neatitinka Direktyvos 2 straipsnio 2 dalyje apibrėžtos „šeimos nario“ sąvokos. Nebuvo nustatyta kitų Nutarime išvardytų kriterijų, kuriuos pareiškėjas atitiktų ir todėl galėtų būti įleistas į Lietuvos Respublikos teritoriją. Mano, kad vadovaujantis Nutarimo 2 punktu, Rusijos Federacijos piliečiams, nenurodytiems šio nutarimo 1 punkte, taikomas individualus papildomas išsamus patikrinimas dėl jų atvykimo keliamos grėsmės Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui, visuomenės sveikatai ar tarptautiniams santykiams ir kt. Minėto individualus papildomo išsamaus patikrinimo metu pareigūnai, atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta anksčiau, priėmė sprendimą, nurodydami, jog pareiškėjas yra laikoma keliančiu grėsmę vienos ar kelių Europos Sąjungos valstybių narių viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai arba tarptautiniams santykiams.
Skundas atmestinas
Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilęs dėl 2022-12-24 atsakovės sprendimo Nr. 22S166596 „Dėl draudimo kirsti sieną“ teisėtumo ir pagrįstumo, kuriuo buvo neleista atvykti į Lietuvos Respublikos valstybę kertant sieną.
2023 m. vasario 21 d. teismo nutartimi priimtas patikslintas skundas dalyje dėl 2022-12-24 atsakovės sprendimo Nr. 22S166596 „Dėl draudimo kirsti sieną“ panaikinimo, kitoje dalyje dėl draudimo atvykti į Latvijos Respubliką panaikinimo ir pašalinti registracijos duomenis atsisakyta priimti.
Ištyrus pateiktus duomenis buvo nustatyta, kad pareiškėjas 2022 m. gruodžio 24 d. apie 13.30 val. kaip keleivis automobiliu Nissan Qashai, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (LVA registracija) atvyko į Tarnybos Pagėgių pasienio rinktinės Kybartų pasienio užkardos Kybartų pasienio kontrolės punktą (toliau – PKP) iš Rusijos Federacijos su tikslu atvykti į Lietuvos Respublikos teritoriją, tam, kad galėtų aplankyti Latvijos Respublikoje gyvenančius savo tėvus.
Pareigūnas 2023 m. vasario 27 d. tarnybiniame pranešime Nr. 13PR2679 ,,Dėl neįleisto RF piliečio“ nurodė, kad 2022 m. gruodžio 24 d. nuo 8.00 val. vykdė Kybartų PKP vyresniojo sargybą. Apie 13.30 val. į jį kreipėsi Tarnybos jaunesnioji specialistė, kuri informavo, kad tikrinant atvykstančio į Lietuvos Respubliką Rusijos Federacijos piliečio Y. D., gim. (duomenys neskelbtini), dokumentus nustatė, kad asmuo neatitinka reikalavimų, kuriais vadovaujantis asmuo būtų įleistas į Lietuvos Respubliką. Rusijos Federacijos pilietis buvo nukreiptas į antrą patikrinimo liniją, kur pareigūnai nustatė, kad asmuo vyko su C tipo viza Nr. (duomenys neskelbtini), kuri vadovaujantis 2022 m. rugsėjo 4 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 937 nesuteikia teisės atvykti į Lietuvos Respubliką nepaprastosios padėties metu. Pareiškėjui patikslinus aplinkybes, kad vyksta per Lietuvos Respubliką tranzitu pas Latvijos Respublikoje gyvenančius tėvus, tačiau vadovaujantis Europos parlamento ir tarybos 2004 m. balandžio 29 d. direktyva 2004/38/EB tai nėra Europos Sąjungos „šeimos narys“, todėl pareigūnas atsisakė leisti atvykti kertant sieną sprendimu Nr. 22S166596.
Pareiškėjas pateikė skundą, kuriame paaiškino, kad 2022 m. gruodžio 24 d. atvyko į Kybartų PKP, ketindamas kirsti Rusijos – Lietuvos sieną, kad tranzitu per Lietuvą nuvyktų į Latvijos Respubliką aplankyti savo tėvus, nuolat gyvenančius Latvijos Respublikoje, Rygoje. Pareiškėjas skunde nurodė, kad Tarnybos pareigūnui A. S. pateikė visus reikalingus dokumentus (Rusijos pasas, Užsienio pasas, kur matyti, kad 2019 m. rugsėjo 14 d. jam suteikta ,,C“ kategorijos Šengeno viza Nr. 002701328, kurią jam išdavė Konsulinė atstovybė Latvijoje (galiojanti iki 2023 m. gruodžio 15 d.), tėvų pasų kopijos ir kiti dokumentai, įrodantys giminystę su savo tėvais), kad galėtų kirsti Lietuvos Respublikos sieną ir tranzitu vykti į Latviją. Kaip svarbų faktą pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad 2022 m. tris kartus kirto Rusijos – Lietuvos sieną (2022 m. balandžio 19 d., 2022 m. liepos 7 d. ir 2022 m. rugpjūčio 9 d.), važiuodamas į Latviją pas savo tėvus, pateikdamas pasienio tikrinimui visus reikalingus dokumentus ir kliūčių nekildavo. Tačiau 2022 m. gruodžio 24 d. pareiškėjui buvo uždrausta įvažiuoti į Lietuvos Respubliką, remiantis tuo, kad jis yra ,,Asmuo, keliantis grėsmę saugumui (viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai ar tarptautiniams santykiams) ir neturintis kelionės tikslo patvirtinančių dokumentų“.
Tarp šalių nėra ginčo, kad pareiškėjas turėjo tikslą kirsti Lietuvos Respublikos sieną.
Teisiniai santykiai dėl užsieniečių padėties Lietuvos Respublikoje suteikimo reglamentuojami Lietuvos Respublikos įstatyme Dėl užsieniečių teisinės padėties. Įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad numatyta, kad užsieniečiams, atvykstantiems į Lietuvos Respubliką ir išvykstantiems iš jos, taikomos 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 2016/399, nustatančio taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Sąjungos kodekso (Šengeno sienų kodeksas) nuostatos. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 9 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad tarnybos pareigūnai pasienio kontrolės punkte atliekamo pasienio tikrinimo metu privalo nustatyti, ar užsienietis atitinka atvykimo į Lietuvos Respubliką nustatytas sąlygas ir ar nėra priežasčių, dėl kurių užsienietis turi būti neįleidžiamas į Lietuvos Respubliką. Vadovaujantis Šengeno sienų kodekso nuostatomis, trečiosios šalies piliečiui viena iš būtinų atvykimo į Šengeno erdvę sąlygų - turėti galiojantį kelionės dokumentą (6 straipsnio 1 dalies a) punktas) ir galiojančią vizą, jei to reikalaujama pagal 2001 m. kovo 15 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 539/2001, nustatantį trečiųjų šalių, kurių piliečiai, kirsdami išorės sienas, privalo turėti vizas, ir trečiųjų šalių, kurių piliečiams toks reikalavimas netaikomas, sąrašus, išskyrus atvejus, kai jie turi galiojantį leidimą gyventi arba galiojančią ilgalaikę vizą (6 straipsnis 1 dalis b) punktas). Vadovaujantis 2001 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 539/2001 nustatančiu trečiųjų šalių, kurių piliečiai, kirsdami išorines sienas, privalo turėti vizas, ir trečiųjų šalių, kurių piliečiams toks reikalavimas netaikomas, sąrašą, kurio 1 straipsnyje nurodyta, kad I priede yra išvardinti trečiųjų šalių piliečiai, kirsdami valstybių narių išorines sienas, privalo turėti vizą. To paties teisės akto I priede numatyta, kad Rusijos Federacijos piliečiams yra taikomas vizų režimas, t. y. atvykstant į Šengeno erdvę, tuo pačiu ir Lietuvos Respubliką, Rusijos Federacijos piliečiams yra būtina pasienio kontrolei pateikti galiojančią Šengeno vizą, jos neturint galiojantį leidimą gyventi arba galiojančią ilgalaikę vizą. 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 810/2009 nustatančio Bendrijos vizų kodeksą (toliau – Vizų kodeksas) 30 straipsnyje „Išduotos vizos suteikiamos teisės“ akcentuota, kad vien galiojančios vizos turėjimas, automatiškai nesuteikia teisės trečiosios šalies piliečiui atvykti į Šengeno valstybes, o tai reiškia, kad į Šengeno erdvę atvykstantis asmuo turi atitikti ir kitas atvykimo sąlygas, numatytas Šengeno sienų kodekse.
Valstybės sienos apsaugos tarnybos statusą, funkcijas, struktūrą, tarnybos organizavimo pagrindus, finansavimą, pareigūnų teises ir pareigas reglamentuojančiame teisės akte nustatyta, kad Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos paskirtis, be kita ko, yra įgyvendinti valstybės sienos apsaugą ir jos kirtimo kontrolę (Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugos tarnybos. Pagrindinės VSAT funkcijos, be kita ko, yra laikantis Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo 4 straipsnio 5 ir 6 dalių nuostatų, atlikti asmenų ir transporto priemonių, kertančių valstybės sieną, kontrolę (Valstybės sienos apsaugos tarnybos įstatymo 4 str.). Atlikdama asmenų ir transporto priemonių pasienio kontrolę, VSAT, be kita ko, tikrina asmenų bei transporto priemonių dokumentus, daro juose reikiamas žymas, tikrina nustatytose įskaitose, duomenų bazėse ir kituose informacijos šaltiniuose duomenis apie kertančius valstybės sieną asmenis bei transporto priemones, išsiaiškina atvykstančių užsieniečių vykimo tikslą, kelionės pobūdį, tikrina, ar atvykstantys užsieniečiai turi pakankamai lėšų pragyventi buvimo Lietuvos Respublikoje metu, ar atitinka kitus Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus įleidimo į Lietuvos Respubliką reikalavimus (Valstybės sienos apsaugos tarnybos įstatymo 26 str.). VSAT pareigūnai, pagal savo pareigas ir kompetenciją įgyvendindami VSAT funkcijas pasienio juostoje, valstybės sienos apsaugos zonoje, pasienio ruože, pasienio kontrolės punktuose, saugomuose objektuose ir teritorijose, teritorinėje jūroje ir pasienio vidaus vandenyse, teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę, be kita ko, tikrinti reikalingus asmenų, transporto priemonių dokumentus, apžiūrėti transporto priemones, o vietose, kur nėra muitinės įstaigų, tikrinti krovinių dokumentus.
Ginčui aktualaus Šengeno sienų kodekso 8 straipsnio 3 dalyje a) punkte vi) papunktyje nustatyta, jog atvykstant trečiųjų šalių piliečiai sienos apsaugos pareigūnų nuodugniai patikrinami, ar atitinka 6 straipsnio 1 dalyje nustatytas atvykimą reglamentuojančias sąlygas (t. y. turi galiojantį kelionės dokumentą, su kuriuo jo turėtojui leidžiama kirsti sieną, galiojančią vizą, jei to reikalaujama pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 539/2001 (25), išskyrus atvejus, kai jie turi galiojantį leidimą gyventi arba galiojančią ilgalaikę vizą, pagrindžia numatomo buvimo tikslą bei sąlygas ir turi pakankamai pragyvenimo lėšų numatomo buvimo laikotarpiui ir grįžimui į kilmės šalį arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jie tikrai būtų įleisti, arba gali teisėtai gauti tokių lėšų, nėra asmenys, dėl kurių į SIS (Šengeno informacinę sistemą) yra įtrauktas įspėjimas neįsileisti bei nelaikomi keliančiais grėsmę nei vienos iš valstybių narių viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai ar tarptautiniams santykiams, pirmiausia – dėl jų valstybių narių duomenų bazėse nėra įtrauktas įspėjimas neįsileisti dėl išvardintų priežasčių), be kita ko, išsamiai patikrinant, ar atitinkamas trečiosios šalies pilietis, jo transporto priemonė ir daiktai, kuriuos jis vežasi, nesutrikdys nei vienos iš valstybių narių viešosios tvarkos, vidaus saugumo, visuomenės sveikatos ar tarptautinių santykių (toks patikrinimas apima tiesioginį duomenų bei įspėjimų apie asmenis ir, jei būtina, objektus, nurodytus SIS bei nacionalinėse duomenų rinkmenose, patikrinimą, ir veiksmą, kuris, jei reikia, turi būti atliekamas įspėjimo atveju). Vadovaujantis Šengeno sienų kodekso 14 straipsniu, reglamentuojančiu atsisakymą leisti atvykti, trečiosios šalies piliečiui, kuris, be kita ko, neatitinka visų minėtų Šengeno sienų kodekso 6 straipsnio 1 dalyje nustatytų atvykimo sąlygų, neleidžiama atvykti į valstybių narių teritorijas (14 str. 1 d.). Atsisakyti leisti atvykti galima tik motyvuotu sprendimu, kuriame nurodomos aiškios atsisakymo priežastys; sprendimą priima pagal nacionalinę teisę įgaliota institucija, o jis įsigalioja nedelsiant. Motyvuotas sprendimas, kuriame nurodomos tikslios atsisakymo priežastys, pateikiamas V priedo B dalyje nustatytame standartiniame blanke, kurį užpildo institucija, pagal nacionalinę teisę įgaliota priimti sprendimą atsisakyti leisti atvykti. Užpildytas standartinis blankas perduodamas atitinkamam trečiosios šalies piliečiui, kuris tame blanke patvirtina sprendimo neleisti atvykti gavimo faktą (14 str. 2 d.). Asmenys, kuriems buvo atsisakyta leisti atvykti, turi teisę apskųsti sprendimą; skundai nagrinėjami pagal nacionalinę teisę; skundo padavimas nesustabdo sprendimo atsisakyti leisti atvykti galios (14 str. 3 d.).
Atkreiptinas dėmesys, kad tuo metu pagal Lietuvos Respublikos Seimo 2022 m. gruodžio 13 d. nutarimą Nr. XIV-1657 „Dėl nepaprastosios padėties įvedimo“ nuo 2022 m. gruodžio 17 d. 00 valandų 00 minučių buvo paskelbta nepaprastoji padėtis: 1) visame Lietuvos Respublikos pasienio ruože prie Lietuvos Respublikos valstybės sienos su Baltarusijos Respublika; 2) visame Lietuvos Respublikos pasienio ruože prie Lietuvos Respublikos valstybės sienos su Rusijos Federacijos Kaliningrado sritimi; 3) pasienio kontrolės punktuose, esančiuose ne Lietuvos Respublikos pasienio ruožo teritorijoje. Šio nutarimo 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad „vadovaujantis Nepaprastosios padėties įstatymo 23 straipsnio 2 dalimi, riboti Rusijos Federacijos piliečių vykimą per Europos Sąjungos išorės sieną. Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos užtikrina, kad per Europos Sąjungos išorės sieną į Lietuvos Respublikos teritoriją būtų įleidžiami tik Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus kriterijus atitinkantys Rusijos Federacijos piliečiai“. Pastaroji nuostata galiojo ir Lietuvos Respublikos Seimo 2022 m. rugsėjo 13 d. nutarimo Nr. XIV-1413 „Dėl nepaprastosios padėties įvedimo“ redakcijoje (žr. 2 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad yra sugriežtintas užsieniečių vizų režimas: „Sugriežtinus vizų režimą, sustabdomas Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos piliečių prašymų išduoti vizas priėmimas ir sprendimų dėl šių prašymų priėmimas Lietuvos Respublikos vizų tarnybose užsienyje, išskyrus atvejus, kai dėl vizų išdavimo tarpininkauja Užsienio reikalų ministerija“ (2 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Pažymėtina, kad pastaroji nuostata galiojo ir Lietuvos Respublikos Seimo 2022 m. birželio 28 d. nutarimo Nr. XIV-1244 „Dėl nepaprastosios padėties įvedimo“ redakcijoje (žr. 3 straipsnio 1 dalies 5 punktą), bei Lietuvos Respublikos Seimo 2022 m. rugsėjo 13 d. nutarimo Nr. XIV-1413 „Dėl nepaprastosios padėties įvedimo“ redakcijoje (žr. 2 straipsnio 1 dalies 4 punktą).
Tarnybos pareigūnai yra atsakingi ne tik už Lietuvos Respublikos valstybės sienų apsaugą, bet už visos Šengeno erdvės išorės sienų apsaugą, dėl ko priimdami sprendimus leisti atvykti trečiųjų šalių piliečiams, turi diskrecijos teisę vertinti, ar kyla abejonių dėl per valstybės sieną vykstančio asmens numatomo buvimo kitoje šalyje tikslo ir sąlygų tinkamo pagrindimo, pateiktos informacijos patikimumo, taip pat turi įsitikinti, ar nėra neteisėtos migracijos grėsmės, o taip pat neteisėto trečiųjų valstybių piliečių judėjimo Šengeno šalių teritorijoje. Be kita ko, paminėtina, kad tarnybos pareigūnai, prieš priimdami sprendimą atsisakyti leisti atvykti kertant sieną, vertina nustatytų aplinkybių visumą ir tik ją įvertinę priima sprendimą.
Kadangi pareiškėjas teigia, kad jis negalėjo susijungti su savo šeima dėl humanitarinių priežasčių, todėl sprendimas pažeidžia jo teises, kurios yra įtvirtintos Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje, priimtoje Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje bei Europos žmogaus teisių ir laisvių konvencijoje, nagrinėtina šeimos nario samprata, taip, kaip ją apibrėžia ginčo teisinius santykius reguliuojantys aktai. 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2004/38/EB dėl Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje, iš dalies keičianti Reglamentą (EEB) Nr. 1612/68 ir panaikinanti Direktyvas 64/221/EEB, 68/360/EEB, 72/194/EEB, 73/148/EEB, 75/34/EEB,75/35/EEB, 90/364/EEB, 90/365/EEB ir 93/96/EEB)Direktyvos 2 straipsnio 2 dalyje apibrėžta „šeimos nario“ sąvoka, o būtent: a) sutuoktinis; b) partneris, su kuriuo Sąjungos pilietis sudarė registruotą partnerystę, remiantis valstybės narės teisės aktais, jei priimančioji valstybė narė traktuoja registruotą partnerystę kaip lygiavertę santuokai ir laikantis atitinkamuose priimančiosios valstybės narės teisės aktuose nustatytų reikalavimų; c) piliečio ir sutuoktinio ar partnerio pagal b punkto apibrėžimą tiesioginiai palikuonys, kuriems nesukakę 21 metų amžiaus, arba išlaikytiniai; d) piliečio ir sutuoktinio ar partnerio pagal b punkto apibrėžimą išlaikomi tiesioginiai giminaičiai, esantys aukščiau pagal giminystės liniją. Šiuo atveju pareiškėjas ir pateikti duomenys apie jį patvirtina faktus, kad pareiškėjas yra Rusijos Federacijos pilietis, gimęs 1971 m., t. y. būdamas daugiau kaip 21 m. amžiaus ir gyvena skyriumi nuo savo tėvų, kurie gyvena Latvijos Respublikoje, todėl jis pareiškėjo pateikta šeimos sąvoka neatitinka Direktyvos 2 straipsnio 2 dalyje apibrėžtos „šeimos nario“ sąvokos. Pagal byloje esančius duomenis pareigūnai neturėjo teisinio pagrindo, taip pat pareiškėjas nepateikė kitų svarbių aplinkybių ir faktų, kuriems kitų Nutarime išvardytų kriterijų, kuriuos pareiškėjas atitiktų bei galėtų būti įleistas į Lietuvos Respublikos teritoriją. Vadovaujantis Nutarimo 2 punktu, Rusijos Federacijos piliečiams, nenurodytiems šio nutarimo 1 punkte, taikomas individualus papildomas išsamus patikrinimas dėl jų atvykimo keliamos grėsmės Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui, viešajai tvarkai, viešajai politikai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai ar tarptautiniams santykiams. Iš byloje esančių duomenų ir paaiškinimų nustatyta, kad buvo atliktas individualus papildomas išsamaus patikrinimas, kurio metu pareigūnai, atsižvelgdami į tai kas išdėstyta anksčiau, priėmė sprendimą, nurodydami, jog pareiškėjas yra laikoma keliančiu grėsmę vienos ar kelių Europos Sąjungos valstybių narių viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai arba tarptautiniams santykiams.
Teisėjų kolegija pažymi, kad pareigūnai rinko, tyrė ir vertino įrodymus pareiškėjo nurodytų aplinkybių, reikšmingų leidimui atvykti į Lietuvos Respublikos teritoriją išnagrinėti ir sprendimui dėl jos priimti, kontekste. Atsakovės atliktas pareiškėjo nurodytų aplinkybių ir surinktų duomenų vertinimas buvo atliktas racionaliai, visapusiškai ir objektyviai. Tarnyba pateikė visus savo sprendimo motyvus dėl visų esminių pareiškėjo argumentų. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė, prieš priimdama sprendimą dėl sienos kirtimo, ėmėsi protingų priemonių, tinkamai įvertino pareiškėjo paaiškinimus ir, atsižvelgdamas į juos, surinko visą esamą informaciją.
Konstatuojama, kad pareigūnai vykdydami jiems pavestas užduotis yra atsakingi ne tik už Lietuvos Respublikos valstybės sienų apsaugą, bet už visos Šengeno erdvės išorės sienų apsaugą, todėl priimdami sprendimus dėl leidimo atvykti į Lietuvos Respublikos teritoriją yra tuo pačiu metu atsakingi tiek už Lietuvos Respublikos valstybės sienų apsaugą, bet už visos Šengeno erdvės išorės sienų apsaugą, todėl priimdami sprendimus dėl trečiųjų šalių piliečių atvykimo, privalo įvertinti visas abejones dėl asmens vykstančio per valstybės sieną numatomo buvimo kitoje šalyje tikslo ir sąlygų tinkamo pagrindimo, informacijos ir jos šaltinių patikimumą, atkreipti dėmesį ar nėra neteisėto trečiųjų valstybių piliečių judėjimo Šengeno šalių teritorijoje. Priemonės, kurių imasi pareigūnai turi būti proporcingos siekiamiems tikslams, t. y. nustatyti, ar asmenys kertantys sienas nesukels pavojaus nė vienos Šengeno valstybės viešajai politikai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai ar tarptautiniams santykiams, laikysis galiojančių teisės aktų reikalavimų, taip pat nustatyti neteisėtos migracijos rizikas. Atkreiptinas dėmesys, kad pareigūnai pasienio kontrolės metu su asmenimis, kurie ketina vykti per valstybės sieną bendrauja tiesiogiai, pateikdami jiems klausimus, taip pat asmenys kertantys sieną turi pareigą pateikti pareigūnams visą informaciją apie numatomo buvimo Šengeno erdvėje buvimo tikslus ir aplinkybes bei patvirtinti teisę kirsti valstybės sieną.
Pareiškėjo skundo argumentai neleidžia teisėjų kolegijai suabejoti Tarnybos padarytų išvadų pagrįstumu ir teisėtumu dėl pareiškėjui nesuteikto leidimo patekti į Lietuvos Respublikos teritoriją ir kirti valstybės sienas, nes papildomai pateikti paaiškinimai vertinami kritiškai ir nėra laikytini pagrindu suteikti pareiškėjui teisę kirsti sieną. Pareiškėjas neatitinka Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 5 straipsnio 1 dalyje numatytų reikalavimų, nenustatyta, kad egzistuoja papildomos individualios aplinkybės ar išimtys. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančių įrodymų visumą, daro išvadą, kad pareigūnai surinko išsamią informaciją apie pareiškėją ir tinkamai įvertino jo pateiktus dokumentus ir paaiškinimus turimos informacijos kontekste. Tarnybos surinktos informacijos visuma bei pareiškėjo nurodytos aplinkybės nepagrindžia pareiškėjo prašymo.
Įvertinus nustatytas faktines bylos aplinkybes bei aptartą teisinį reguliavimą, akivaizdu, kad atsakovė, priimdama ginčijamą sprendimą, nepažeidė valstybės sienos kontrolę ir užsieniečių teisinę padėtį reglamentuojančių teisės aktų nuostatų, sprendimą priėmė atsižvelgusi į specialiose duomenų bazėse ir informacijos šaltiniuose pateiktus duomenis apie kertančius valstybės sieną asmenis (t. y. Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, duomenis), nurodydamas sprendimo priėmimo priežastis, motyvus (pareiškėjas yra laikomas keliančiu grėsmę vienos ar kelių Europos Sąjungos valstybių narių viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai arba tarptautiniams santykiams) bei laikydamasis tokio sprendimo formos ir turinio reikalavimų (sprendimas pateiktas Šengeno sienų kodekso V priedo B dalyje nustatytame standartiniame blanke, užpildant atitinkamas vietas ir įrašant reikiamus duomenis), todėl darytina išvada, jog pareiškėjui į Lietuvos Respubliką buvo neleista atvykti turint teisinį pagrindimą.
Apibendrinus tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovė pagrįstai, vadovaudamasi galiojančiomis teisės aktų nuostatomis, 2022 m. gruodžio 24 d. sprendimu Nr. 22S166596 atsisakė leisti atvykti kertant sieną, kadangi atsižvelgiant į visas aplinkybes, jis laikomas keliančiu grėsmę vienos ar kelių Europos Sąjungos valstybių narių viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai arba tarptautiniams santykiams, taip pat, užsienietis neatitiko atvykimo sąlygų į Lietuvos Respubliką pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. rugsėjo 14 d. nutarimą Nr. 937 „Dėl kriterijų, kuriuos atitinkantys Rusijos Federacijos piliečiai gali būti įleidžiami per Europos Sąjungos išorės sieną į Lietuvos Respublikos teritoriją nepaprastosios padėties metu, nustatymo“.
Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad EŽTT ir LVAT ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą Helle prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinė byla Nr. A261-3555/2011).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 – 88 straipsniais, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo J. D. patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.
Teisėjai Remigijus Arminas
Laimutė Jokubauskaitė
Aušrelė Mažrimienė