Administracinio nusižengimo byla Nr. A6.-914-1096/2020
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00703-2020-5
Procesinio sprendimo kategorija 7.11.
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R I M A S
2020 m. gegužės 19 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Grinevičiūtė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje buvusi UAB „(duomenys neskelbtini 1)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini)) vadovė R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalį.
Teismas
n u s t a t ė :
R. M. tiksliai nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip nuo 2019 metų pradžios, būdama UAB „(duomenys neskelbtini 1)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Bendrovė) vadove, žinodama apie bendrovės finansinę padėtį bei didėjančius įsipareigojimus Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI prie FM) ir kitiems kreditoriams, nevykdydama Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – Įmonių bankroto įstatymas) 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, pažeidė kreditorės VMI prie FM teises, nepateikdama teismui pareiškimo dėl UAB „(duomenys neskelbtini 1)“ bankroto bylos iškėlimo. R. M. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.
Administracinėn atsakomybėn traukiama R. M. į teismo posėdį neatvyko (jai buvo tinkamai bei laiku pranešta apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką). 2020 m. balandžio 14 d. gautas R. M. prašymas, kuriame prašoma bylą nagrinėti jai nedalyvaujant, nes gyvena su vyresnio amžiaus šeimos nariais, o dėl paskelbto karantino jie priklauso rizikos grupei. Pagal ANK 629 straipsnio 1 dalį administracinio nusižengimo byla gali būti nagrinėjama teismo posėdyje nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, jeigu jiems tinkamai ir laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką ir jeigu iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą. Pagal ANK 630 straipsnio 1 dalį, kai į teismo posėdį neatvyksta nė vienas administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantis asmuo, jeigu apie teismo posėdžio vietą ir laiką administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, nukentėjusiajam ir institucijai, kurios pareigūnas atliko tyrimą, buvo tinkamai pranešta, teisėjui nutarus administracinio nusižengimo bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant, bylos nagrinėjimas vyksta rašytinio proceso tvarka. Esant šioms aplinkybėms ir teisiniam reglamentavimui bei atsižvelgus į tai, kad R. M. nepateikė prašymo atidėti bylos nagrinėjimą, teismas sprendžia, kad byla gali būti išnagrinėta nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Gautas ir institucijos atstovo prašymas bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant (b. l. 72).
2020 m. balandžio 10 d. paaiškinime R. M. nurodė, jog sutinka su tuo, jog laiku nesikreipė į teismą su prašymu iškelti bankroto bylą ir dėl to nuoširdžiai gailisi. Šios pareigos neįvykdė, kadangi nuoširdžiai tikėjo, jog bus rasta būdų bendrovei uždirbti pelno ir atsiskaityti su kreditoriais. Jos vertinimu, dėl jos savalaikio nesikreipimo dėl bankroto iškėlimo VMI nebuvo padaryta žala. 2018 metais įmonė turėjo finansinių sunkumų, tačiau situacija nebuvo tokia, kad reikėtų kelti bankrotą. Bendrovė turėjo nekilnojamojo turto, įkeisto kredito įstaigoms. Jokių konkrečių įrodymų pateikti negali, nes visi įmonės dokumentai perduoti bankroto administratoriui (b. l. 70–71).
Iš VMI prie FM pareiškimo dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini 1)“ vadove buvo R. M. VMI prie FM duomenimis, 2020 m. vasario 11 d. UAB „(duomenys neskelbtini 1)“ įsiskolinimas valstybės biudžetui sudarė 16 822,05 Eur. Mokestinė nepriemoka susidarė atitinkamų mokesčių įstatymuose ar jų pagrindu priimtuose lydimuosiuose teisės aktuose nustatytais terminais nesumokėjus deklaruotų mokesčių. Kaip matyti iš pareiškimo, jau yra atlikti mokestinės nepriemokos išieškojimo veiksmai: Mokesčių administratorius, siekdamas išieškoti mokestinę nepriemoką, priverstinio išieškojimo veiksmus taikė nuo 2018 m. liepos mėnesio. Viso išieškojimo metu buvo siekiama išieškoti mokestinę nepriemoką iš Bendrovės banko sąskaitų ir turto, tačiau nesėkmingai. Tai leidžia daryti išvadą, kad Bendrovė jau ilgą laiką nebuvo pajėgi atsiskaityti su VMI prie FM, todėl tam, kad būtų užkirstas kelias didesniam mokestinės nepriemokos didėjimui ir VMI prie FM interesų pažeidimui, Bendrovės vadovas turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl Bendrovei bankroto iškėlimo. VĮ Regitra duomenimis Bendrovės vardu nėra įregistruotų transporto priemonių. VĮ Registrų centro duomenimis Mokesčių mokėtojo duomenimis yra įregistruotas turtas – vandentiekio ir nuotekų tinklai. Bendrovė teismui teiktame atsiliepime pateikė 2019 m. gruodžio 31 d. balanso duomenis, iš kurių matyti, kad Bendrovės turtą sudarė 21 732 Eur, tačiau didžiąją dalį sudarė gautinos sumos – 21 671, o turimi įsipareigojimai sudarė 98 968 Eur (visi įsipareigojimai mokėtini per vienerius metus). Įvertinus tai, kad Bendrovė ilgą laiką neatsiskaitė su VMI prie FM galima daryti išvadą, kad Bendrovė ilgą laiką buvo nemoki. 2020 m. vasario 5 d. UAB „(duomenys neskelbtini 1)“ iškelta bankroto byla.
Iš VMI prie FM 2018 m. liepos 30 d. nurodymo Nr. (23.31-08) 467-123148, 2019 m. lapkričio 4 d. nurodymo Nr. (23.31-08) 467-182641, 2019 m. rugsėjo 16 d. nurodymo Nr. (23.31-08) 467-144664, 2019 m. spalio 24 d. nurodymo Nr. (23.31-08) 467-174862, 2019 m. gruodžio 5 d. nurodymo Nr. (23.31-08) 467-202764 nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos, 2018 m. rugsėjo 25 12 d. sprendimo Nr. (23.31-08) 467-160280, 2019 m. kovo 12 d., Nr. (23.31-08) 467-36784, išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto matyti, jog buvo nurodyta iš UAB „(duomenys neskelbtini 1)“ nurašyti 5 840 Eur, 101,37 Eur, 11 330,55 Eur, 98,10 Eur, 65,40 Eur mokestines nepriemokas; išieškoti 6 708,36 Eur, 2 037,06 Eur mokestines nepriemokas iš turto (b. l. 9–24).
Iš Mokesčių apskaitos informacinės sistemos apie mokesčių mokėtojo dienos balansą išrašo matyti, kad 2020 m. vasario 11 d. pridėtinės vertės mokestis – 16 822,05 Eur (b. l. 25).
Išraše iš duomenų bazės apie juridinį asmenį nurodyta UAB „(duomenys neskelbtini)“ informacija (vadovas – R. M. ir kt.) (b. l. 26).
Nekilnojamojo turto registro išraše nurodyta, jog UAB „(duomenys neskelbtini 1)“ vardu yra registruoto turto – vandentiekio ir nuotekų tinklai ((duomenys neskelbtini)) (b. l. 27–30).
VĮ „Regitros“ duomenimis UAB „(duomenys neskelbtini 1)“ transporto priemonių nuosavybes teise neturi (b. l. 31).
Pateikti UAB „(duomenys neskelbtini 1)“ finansinės atskaitomybės dokumentai už 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. ir 2019 m. gruodžio 31 d. balansas (b. l. 32–33).
Juridinių asmenų registro duomenimis, R. M. buvo UAB „(duomenys neskelbtini 1)“ direktore nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) (b. l. 76–79).
Administracinio nusižengimo kvalifikavimo motyvai ir išvados
ANK 120 straipsnio 1 dalyje juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims numatyta administracinė atsakomybė už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais). Šio nusižengimo sudėtis yra formali, jo objektyvieji požymiai išvardinti kaip alternatyvūs, todėl administracinė atsakomybė kyla už bet kurių iš įstatyme išvardintų alternatyvių veikų padarymą. Pagal šį straipsnį atsako specialusis subjektas – įmonės vadovas ar kitas asmuo pagal jo kompetenciją.
Kreditorių teisių pažeidimas, pasireiškiantis pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimu ar pavėluotu pateikimu teismui, iš esmės yra susijęs su įmonės vadovo ar kitų asmenų pagal kompetenciją atitinkamos pareigos, numatytos Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje, nevykdymu. Aktualioje šios straipsnio dalies redakcijoje įtvirtinta, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti. Atsižvelgiant į tai, teismų praktikoje pripažįstama, kad, norint įmonės vadovą ar kitus asmenis pagal kompetenciją patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį, būtina įrodyti visas tokios pareigos atsiradimo sąlygas: tai, kad įmonė tapo nemoki ir negali atsiskaityti nors su vienu kreditoriumi; nė vienas kreditorius nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo; įmonės dalyviai per nustatytus terminus nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti (Šiaulių apygardos teismo 2018 m. kovo 21 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. AN2-56-332/2018; Kauno apygardos teismo 2017 m. liepos 27 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-460-810/2017). Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje įmonės nemokumas apibrėžtas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.
Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, jog administracinėn atsakomybėn traukiamos R. M. kaltė padarius jai inkriminuojamą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, yra visiškai įrodyta. Tokią išvadą teismas daro sugretinęs byloje surinktus ir teismo posėdyje ištirtus įrodymus, juos palyginęs tarpusavyje ir susiejęs į vieningą visumą.
Pirmiausia pažymėtina, kad įstaigos vadovas turi įstatyme nustatytas pareigas organizuoti bendrovės veiklą, sudaryti metinių finansinių ataskaitų rinkinį, teikti bendrovės dokumentus ir duomenis juridinių asmenų registro tvarkytojui ir kt., atsakyti už apskaitos organizavimą ir teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalis (2015 m. sausio 1 d. įstatymo Nr. IX-1889 redakcija), 11 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnis, 14 straipsnio 2 dalis (2012 m. balandžio 24 d. įstatymo Nr. XI-1988 redakcija), 21 straipsnio 1 dalis (2012 m. balandžio 24 d. įstatymo Nr. XI-1988 redakcija)). Tuo tarpu Įmonių bankroto įstatymo nuostatos įtvirtina įmonės vadovo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei tapus nemokiai. Pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nustatyta, todėl, kad šis subjektas geriausiai žino įmonės finansinę padėtį, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas gali pažeisti tiek jau esančių įmonės kreditorių interesus (jei toliau didėtų įmonės skolos), tiek ir naujų potencialių kreditorių interesus (jei šie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumą tiektų jai prekes ir (arba) teiktų paslaugas). Įmonės administracijos vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kad įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Administracijos vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, nuo pat tapimo įmonės administracijos vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje nutartyje Nr. 3K-3-130/2011). Taigi, vadovas yra tas asmuo, kuris geriausiai žino (privalo žinoti) įstaigos finansinę būklę, jos galimybę vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus suėjus jų vykdymo terminui, todėl privalo nedelsdamas veikti, jei finansinė padėtis pasikeičia taip, kad kyla įstaigos nemokumo grėsmė.
Pažymėtina, kad iš VĮ Registrų centras duomenų matyti, jog UAB „(duomenys neskelbtini 1)“ finansinės atskaitomybės dokumentus Juridinių asmenų registro tvarkytojui pateikė už 2018 finansinius metus. UAB „(duomenys neskelbtini 1)“ balansas rodo, kad už pateiktą ataskaitinį laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d., Bendrovės turtas iš viso sudarė 124 993 Eur, o mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai 199 615 Eur. Pagal pateiktą balansą už 2019 m., Bendrovė turėjo turto už 21 732, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 98 968 Eur sumą. Tiek 2018 metų, tiek 2019 metų balansuose nurodytą turto didžiąją dalį sudaro trumpalaikis turtas. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Bendrovės pradelstų įsipareigojimų suma (98 968 Eur) ženkliai viršija į jos balanso įrašyto turto vertę (21 732 Eur), o tai patvirtina, kad įmonė buvo ir yra nemoki. Todėl akivaizdu, kad jau tuo metu įmonės vadovei iš esmės turėjo būti aišku, kad įmonė yra nemoki ir imtis vykdyti Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje numatytas pareigas.
Šiame kontekste pažymėtina, kad VMI prie FM buvo priimti nurodymai išieškoti mokestinę nepriemoką iš Bendrovės banko sąskaitų ir turto, tačiau nesėkmingai. Bylos medžiaga leidžia spręsti, jog UAB „(duomenys neskelbtini 1)“ nevykdė įsipareigojimų, atitinkamų mokesčių įstatymuose ar jų pagrindu priimtuose lydimuosiuose teisės aktuose nustatytais terminais nesumokėdama mokesčių. Bendrovės mokestinė nepriemoka deklaruota nuo 2017 m. kovo 27 d. (deklaracijos pateiktos nuo 2018 m. liepos 19 d.).
Išraše iš duomenų bazės apie juridinį asmenį nurodyta UAB „(duomenys neskelbtini 1)“, kad vadovas yra R. M. (b. l. 26), todėl būtent jai kilo pareiga visą šį laikotarpį pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo. R. M., būdama įmonės vadovė elgėsi nerūpestingai nesidomėdama savo teisiniu statusu ir nevykdydama įstatyme numatytų pareigų. Sugretinus aplinkybes, jog R. M. būdama bendrovės vadove nuo minėto laikotarpio paskutinį kartą teikė ataskaitą už 2018 metus, tai leidžia teismui daryti pagrįstą išvadą, jog jau nuo 2019 metų pradžios įmonė turi finansinių sunkumų, neatsiskaito su VMI prie FM ir nemokestinė priemoka tik didėja t. y. yra/buvo nemoki. Iš teismui pateikto VMI prie FM pareiškimo dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo matyti, kad VMI prie FM pareiškimu kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą dėl bankroto bylos UAB „(duomenys neskelbtini 1)“ iškėlimo. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. vasario 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-82-258/2020 iškėlė UAB „(duomenys neskelbtini 1)“ bankroto bylą (b. l. 6–8), minėta nutartis yra įsiteisėjusi.
UAB „(duomenys neskelbtini 1)“ vadovė R. M., žinodama apie bendrovės finansinę padėtį bei įsipareigojimus kreditoriams, privalėjo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Minėtą aplinkybę, jog Bendrovės finansiniai sunkumai buvo žinomi, patvirtino pati savo pateiktame paaiškinime R. M., tačiau nuoširdžiai tikėjosi, jog bus rasta būdų bendrovei uždirbti pelno ir atsiskaityti su kreditoriais. Nurodė, jog sutinka su tuo, jog laiku nesikreipė į teismą su prašymu iškelti bankroto bylą ir dėl to nuoširdžiai gailisi. Jos vertinimu dėl jos savalaikio nesikreipimo dėl bankroto iškėlimo VMI nebuvo padaryta žala. Anot M., 2018 metais nors įmonė ir turėjo finansinių sunkumų, tačiau situacija nebuvo tokia, kad kelti bankrotą.
Be kita ko, teismas neturi duomenų apie tai, jog R. M., būdama UAB „(duomenys neskelbtini 1)“ vadove būtų ėmusi įmonės mokumui atkurti. Teismas neabejoja tuo, kad R. M. privalėjo žinoti ir žinojo apie Bendrovės nemokumą. Paminėtos aplinkybės leidžia spręsti, kad R. M., būdama Bendrovės vadove, tiksliai nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip nuo 2019 metų pradžios neteisėtai neveikė neinicijuodama bankroto bylos iškėlimo jos vadovaujamai UAB „(duomenys neskelbtini 1)“, kadangi ji, kaip įmonės vadovė žinojo apie Bendrovės finansinę padėtį ir sunkumus.
Apibendrinant konstatuotina, kad pirmiau aptartais įrodymais nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis administracinėn atsakomybėn traukiamos R. M. veika neteisėtai nesikreipiant į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „(duomenys neskelbtini 1)“, kvalifikuotina kaip administracinis nusižengimas, numatytas ANK 120 straipsnio 1 dalyje.
Dėl skirtinos nuobaudos
Skirdamas administracinę nuobaudą R. M., teismas laikydamasis ANK 34 straipsnio 1 dalies reikalavimų, atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį: padarytas vienas baigtas nusižengimas, susijęs su turtinėmis teisėmis ir turtiniais interesais. Taip pat įvertinami R. M. asmenybė – darbingo amžiaus, VMI prie FM atstovas duomenų apie administracines nuobaudas ar teistumus nesurinko, tačiau iš teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, kad ji neteista. 2020 m. balandžio 10 d. paaiškinime R. M. nurodė, jog sutinka su tuo, jog laiku nesikreipė į teismą su prašymu iškelti bankroto bylą ir dėl to nuoširdžiai gailisi (b. l. 70–71), kas pripažįstama jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta.
Pažymėtina, kad pirmiau aptartos aplinkybės leidžia spręsti, jog R. M. nėra išskirtinai neigiama asmenybė, duomenų apie nusistovėjusias jos antivisuomenines nuostatas byloje nėra, o veika greičiau atsitiktinė, nulemta nerūpestingo požiūrio į įstatymo reikalavimus. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, R. M. skirtina ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta administracinė nuobauda – bauda, nustatant dydį lygų sankcijos minimumui.
Teismas šiuo atveju nenustatė pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir skirti R. M. švelnesnę, negu įstatymo numatyta, nuobaudą. Nagrinėjamu atveju R. M. nenurodė aplinkybių, kurios galėtų būti laikytinos išskirtinėmis ir apibūdinančiomis ją ar jos padarytą veiką kaip išskirtinai nepavojingus ir leidžiančiomis taikyti jos atžvilgiu ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas. Remdamasis šiomis aplinkybėmis teismas pažymi, kad įvertintina R. M. apibūdinanti informacija tik skiriant jai nuobaudą sankcijos ribose ir nustatant baudos minimalų dydį, o aplinkybių, leidžiančių spręsti, kad toks nuobaudos dydis prieštarauja teisingumo ir protingumo principams, byloje nėra, todėl nėra teisinio pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalyje numatytą išimtį iš bendros taisyklės.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsniu,
n u t a r i a :
R. M., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai vieno tūkstančio keturių šimtų eurų (1 400 Eur) dydžio baudą.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Išaiškinti, kad vadovaujantis ANK 675 straipsnio 2 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos.
Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).
Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti gavėją – VMI, gavėjo kodą – 188659752, administracinio nusižengimo bylos numerį, administracinio nusižengimo bylos Nr. A6.-914-1096/2020, ir įmokos kodą – 1001.
Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Teisėja Kristina Grinevičiūtė