Civilinė byla Nr. e2-605-906/2018

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-07837-2017-6

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.6.10.4.; 2.6.16.8.; 3.2.3.1.; 3.2.6.1.

(S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. sausio 30 d.

Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas Svajūnas Bliudsukis,

sekretoriaujant posėdžių sekretorei Kristinai Jablonskytei,

dalyvaujant ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „VIPC Klaipėda“, atstovaujamos bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Valeksa“, atstovei advokatei Kristinai Balevičienei,

atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos įgaliotoms atstovėms R. V., V. V.,

trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Domus estate“ atstovui advokatui Deiviui Valiuliui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „VIPC Klaipėda“, atstovaujamos bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Valeksa“, prevencinį ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos, dėl draudimo atlikti veiksmus, sukeliančius realią žalos padarymo grėsmę ateityje, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, ieškovės pusėje – uždaroji akcinė bendrovė „Domus estate“, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, ieškovės pusėje – Klaipėdos miesto savivaldybės administracija.

Teismas

n u s t a t ė :

ieškovė BUAB „VIPC Klaipėda“, atstovaujama bankroto administratorės UAB „Valeksa“, prevenciniu ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama uždrausti atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos (tame tarpe ir jos skyriams) atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) (įskaitant jos pakeitimus, padarytus 2008 m. sausio 24 d. susitarimais) vienašaliu nutraukimu prieš terminą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Teismui pateiktame ieškinyje bei teismo posėdžio metu ieškovės atstovė nurodė, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2017-04-26 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo ieškovę, jog ieškovė ilgą laiką nenaudojo išnuomotų žemės sklypų pagal paskirtį ir neketino to daryti ateityje, nepradėjo naujų statinių statybos, pažeidė nuomos sutarties sąlygas, todėl atsakovė paves savo Klaipėdos miesto ir Neringos skyriui spręsti klausimą dėl žemės nuomos sutarčių nutraukimo prieš terminą. Prevenciniu ieškiniu siekiama uždrausti atlikti veiksmus, sukeliančius realią žalos padarymo grėsmę ateityje. Dėl 2008 m. kilusios ekonominės krizės UAB „VIPC Klaipėda“ Žemės sklypuose nespėjo pastatyti naujų gyvenamųjų namų, nes Vilniaus apygardos teismas 2010-02-08 nutartimi iškėlė šiai įmonei bankroto bylą, dėl ko ieškovė nebegalėjo vystyti veiklos, kurią buvo pradėjusi. Dėl žemės nuomos sutarčių nutraukimo ieškovei bus padaryta labai didelė žala. Ši žala pasireikš tuo, jog žemės sklypuose esančių statinių nenorės pirkti joks pirkėjas, kadangi nutraukus nuomos sutartis ji negalės naudotis žemės sklypais tokiomis pat sąlygomis kaip pardavėjas, arba ženkliai kris statinių kaina. Kadangi ieškovė yra bankrutuojanti įmonė, o žemės sklypuose esantys statiniai bei nuomos teisės yra vienintelis ieškovės turtas, darytina išvada, kad ieškovės kreditorių finansiniai reikalavimai galės būti patenkinti tik iš lėšų, gautų pardavus minėtą turtą. Nutraukus nuomos sutartis, tokių lėšų nebus gauta, todėl ieškovei ir jos kreditoriams bus padaryta didelė žala. Ieškovės kreditorių komitetas buvo nutaręs perleisti įkeistą turtą (statinius ir žemės sklypų nuomos teises) įkaito turėtojui Danske Bank A/S Lietuvos filialui už 2.097.877,43 Eur. Turto perleidimo atveju visas bankroto administravimo išlaidas (tame tarpe ir žemės sklypų nuomos mokestį) būtų turėjęs padengti turto perėmėjas. Danske bankas sutikęs perimti turtą iškėlė papildomas turto perėmimo sąlygas: administravimo išlaidos bus mokamos tik po žemės sklypų nuomos sutarčių su Danske Bank sudarymo; nepavykus per tris mėnesius sudaryti žemės sklypų nuomos sutarčių, turto perdavimo aktas netenka galios ir turtas grįžta ieškovės nuosavybėn. Ieškovės kreditorių komitetas su šiomis Danske banko sąlygomis nesutiko. Iš šių aplinkybių matyti, jog atsakovės ketinimas nutraukti nuomos sutartis jau iš esmės pakenkė ieškovei – Danske Bank iškėlė naujas sąlygas, susijusias su ieškovės turto perėmimu, kurios buvo siejamos su galimybe sudaryti žemės sklypų nuomos sutartis ateityje, taigi iš esmės atsisakė perimti įkeistą turtą ir sumokėti administravimo išlaidas. Vėliau ieškovės kreditorių komitetas nutarimu patvirtino naują turto pardavimo tvarką ir kainas su kuriomis kreditorius Danske bankas nesutiko ir ginčijo šį nutarimą. Vilniaus apygardos teismas 2017-08-31 nutartimi atmesdamas skundą konstatavo, kad pagrindinė aplinkybė, lėmusi turto vertės kritimą yra Nacionalinės žemės tarnybos sprendimas neparduoti žemės sklypo nuomos teisių naujam savininkui. Lietuvos apeliacinis teismas 2017-11-03 nutartimi atmesdamas Danske banko atskirąjį skundą nurodė, jog besitęsiančio neapibrėžtumo, susijusio su žemės nuomos teise, parduodamo bankrutavusios bendrovės turto patrauklumas yra sumažėjęs, už parduodamą turtą siūlomos ženkliai mažesnės sumos. Visos šios aplinkybės patvirtina, kad dėl ateityje įvyksiančio nuomos sutarčių nutraukimo ieškovei jau padaryta reali žala, kuri ateityje tik didės.

Ieškovės atstovė nurodė ir tai, jog atsakovė nepagrįstai teigia, kad ji turi teisę nutraukti nuomos sutartis remdamasis CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kadangi ieškovė ilgą laiką naudoja žemę ne pagal sutartį ar pagrindinę žemės naudojimo paskirtį. Tiek nuomos sutartyje, tiek susitarimuose numatyta pagrindinė žemės sklypų naudojimo paskirtis – kitos paskirties žemė. Per visą laikotarpį nuo pat nuomos sutarties sudarymo (2004 m.) iki šios dienos žemės sklypų pagrindinė žemės naudojimo paskirtis nebuvo keičiama. Žemės sklypuose visą laiką buvo vykdoma tik tokia veikla, kuri patenka į sąvokos „kitos paskirties žemė“ sąvoką. Taip pat nebuvo keičiami jokie įrašai, susiję su pagrindine žemės naudojimo paskirtimi, nei nuomos sutartyje ar ją iš dalies keičiančiuose nusitarimuose, nei nekilnojamojo turto kadastre. Esant šioms aplinkybėms, nėra jokio pagrindo teigti, jog ieškovė naudojo ar siekė naudoti žemės sklypus ne pagal pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį. Atsakovė, spręsdama, ar žemės sklypai buvo naudojami pagal nuomos sutartyje ir ją keičiančiuose susitarimuose numatytą pagrindinę žemės naudojimo būdą (pobūdį), turėjo vertinti, ar žemės sklypuose yra vykdoma/siekiama vykdyti detaliajame plane nurodytos paskirties statinių statybas. Atsakovė ketina vienašališkai nutraukti nuomos sutartį dėl to, jog ieškovė ilgą laiką (10 metų) nenaudojo žemės sklypų pagal paskirtį ir tariamai neketino to daryti ateityje. Ieškovės atstovė paaiškino, jog žemės sklypų laikinas nenaudojamas buvo nulemtas objektyvių, nuo ieškovės nepriklausančių priežasčių, t. y. ieškovės galimybės vystyti pradėtą projektą buvo apribotos 2008 metais prasidėjusios ekonomikos krizės. Ieškovė, vadovaudamasi galiojusiais teisės aktais privalėjo skirti prioritetą atsiskaitymui su kreditoriais, o ne toliau investuoti pinigines lėšas į vystomus projektus. Ieškovė objektyviai negalėjo perleisti nuomos teisių kitiems ūkio subjektams, kadangi nuomos teisės buvo įkeistos Danske bankui, o perleisti turimą turtą naujiems savininkams, kurie turi finansinių galimybių toliau vystyti pradėtą investicinį projektą, galėjo tik griežtai laikantis teisės aktų nustatytų bankroto procedūrų. Be to, nuomos sutarties nutraukimas pažeistų ir teisėtų lūkesčių apsaugos principą. Ieškovės atstovė taipogi mano, kad ieškovė nepadarė esminio sutarties pažeidimo, kuris galėtų būti pagrindas vienašališkai nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį vadovaujantis CK 6.217 bei 6.564 straipsnių nuostatų pagrindu. Atsakovė taipogi teigia, jog nuomos teisė negali būti perleidžiama, nes žemės sklypuose nėra statinių, kurių eksploatacijai išnuomoti žemės sklypai. Ieškovės atstovė pažymi, jog statiniai yra įregistruoti nekilnojamojo turto registre, jų savininkė yra ieškovė. Šie duomenys nėra niekaip nuginčyti ar paneigti, todėl jie laikytini teisingais. Ieškovės atstovė nurodė ir tai, jog nuomos sutartys negali būti nutrauktos, kadangi toks nutraukimas sukels neigiamas pasekmes ieškovei ir jos kreditoriams, taip pat Klaipėdos miestui. Tuo tarpu valstybei nenutraukus nuomos sutarčių jokia žala nekils, kadangi statinius nupirks ir žemės sklypų nuomos teises perims mokus pirkėjas, kuris pabaigs ieškovės pradėtą projektą ir žemės sklypuose pastatys detaliajame plane numatytus statinius. Ieškovės atstovė atkreipė dėmesį į tai, kad nuomos sutarčių nutraukimas pažeistų Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos interesus ir tuo aspektu, kad ieškovė neturėtų galimybių sumokėti žemės sklypų nuomos mokesčio už 2011 – 2017 m., kas sudaro 446 749,45 Eur, kadangi nuomos mokestis už žemės sklypus būtų sumokėtas iš administravimo lėšų (t.y. lėšų, gautų pardavus ieškovės turtą), o ne iš lėšų, skirtų kreditorinių reikalavimų dengimui, o iš esmės pagrindinį ir vertingiausią ieškovės turtą sudaro žemės sklypuose esantys statiniai ir žemės sklypų nuomos teisės, šio turto pardavimas kuo didesne kaina yra esminė žemės nuomos mokesčio sumokėjimo sąlyga. Nepardavus turto, Klaipėdos miesto savivaldybė praras mažiausiai 446 749,45 Eur žemės nuomos mokesčio. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ieškovės atstovė prašo ieškinį tenkinti.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017-12-07 nutartimi pakeitė trečiąjį asmenį Danske Bank A/S, veikiantį per Danske Bank A/S Lietuvos filialą, jo teisių perėmėju – UAB „Domus Estate“. Trečiojo asmens ieškovės pusėje UAB „Domus estate“ atstovas teismo posėdžio metu su prevenciniu ieškiniu sutiko ir prašė jį tenkinti. Teismui nurodė, jog atsakovė žemės nuomos sutartį nori nutraukti dėl to, jog ieškovė ilgą laiką nevykdo veiklos, tačiau Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas draudžia bankrutuojančiai įmonei vykdyti veiklą.

Trečiasis asmuo ieškovės pusėje Klaipėdos miesto savivaldybės administracija teismui pateiktame rašte nurodė, jog prevencinį ieškinį palaiko ir paaiškino, jog atsakovei nutraukus valstybinės žemės nuomos sutartis ieškovės valdomo turto vertė ženkliai sumažėtų, todėl galimybė susigrąžinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos kreditorinį reikalavimą bankroto byloje bei po bankroto bylos iškėlimo susidariusią valstybinės žemės nuomos mokesčio skolą ženkliai sumažėtų.

Atsakovė teismui pateiktame atsiliepime į ieškinį bei jos atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad su pareikštu prevenciniu ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Nurodė, jog ieškovė neeksploatavo žemės sklypų pagal nekilnojamojo turto registre įrašytą naudojimo paskirtį, tai yra, nugriovusi pastatus žemės sklypuose, pakankamai ilgą laiką, tai yra 10 metų, nepradėjo naujų statinių statybos. Per nurodytą laikotarpį nebuvo atlikti jokie veiksmai dėl žemės sklypų užstatymo, atsakovei nebuvo pateikti dokumentai, patvirtinantys, kad ieškovė ėmėsi veiksmų, siekdama tinkamai naudoti žemės sklypus. Ieškovė siekia perleisti statinius, kurie faktiškai neegzistuoja, kadangi yra nugriauti, nors iš nekilnojamojo turto registro iki šiol neišregistruoti. Mano, jog ieškovė minėtus statinius nori perleisti tam, kad kartu su jais būtų galima perleisti valstybinės žemės sklypų nuomos teisę. Priešingu atveju, nesant valstybinės žemės sklypuose statinių, valstybinės žemės sklypų nuomos teisė negalėtų būti perleista. Kadangi žemės sklypuose nėra statinių, kurių eksploatacijai yra išnuomoti žemės sklypai, todėl valstybinės žemės nuomos teisės perleidimas negalimas neperleidžiant statinių. Valstybė nėra ir negali būti atsakinga už ieškovės veiksmus, kuriais buvo pažeistos valstybinės žemės nuomos sutarties sąlygos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008-02-05 nutartyje, civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2008, nurodė, jog jokios komercinės veiklos nevykdymas išnuomotame valstybinės žemės sklype daugiau kaip šešerius metus pripažįstamas pakankamu pagrindu nutraukti žemės sklypo nuomos sutartį. Teismai šį ieškovo neveikimą ar neteisėtą veikimą kvalifikavo kaip esminį sutarties pažeidimą, sudarantį pagrindą nutraukti ginčo sutartį, vadovaujantis CK 6.564 straipsnio 1 dalis. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovė ilgą laiką nenaudojo išnuomotų žemės sklypų pagal paskirtį ir neketino to daryti ateityje, t. y. po 10 metų, nepradėjo naujų statinių statybos, pažeidė 2004-08-23 valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (įskaitant jos pakeitimus, padarytus 2008 m. sausio 24 d. susitarimais), todėl yra teisinis pagrindas nutraukti šią sutartį prieš terminą.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

prevencinis ieškinys tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad 2004-08-23 įmonė Caistor International LTD sudarė 5,0116 h bendro ploto valstybinės žemės sklypo (tuometinis adresas (duomenys neskelbtini), tuometinis kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimo būdas: kitos paskirties žemė, pramonės objektui eksploatuoti) nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (ieškinio priedas Nr. 1).

2005-01-11 pirkimo-pardavimo sutartimi (ieškinio priedas Nr. 20) ieškovė iš Švedijos įmonės Arpberg Forvaltning AB, kuriai įmonė Caistor International LTD buvo pardavusi, tuometiniame (duomenys neskelbtini), esančius statinius, šiuos statinius įsigijo, todėl perėmė nuomininko teises pagal 2004-08-23 nuomos sutartį.

2007-05-24 Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-190 (ieškinio priedas Nr. 2) buvo patvirtintas teritorijos, kurioje buvo vienas žemės sklypas (tuometinis adresas (duomenys neskelbtini)), detalusis planas ir teritorija buvo padalinta į 10 žemės sklypų, buvo nustatyta šių žemės sklypų pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis, būdas ir pobūdis.

2007-10-19 Klaipėdos apskrities viršininko įsakymu Nr. 4-6061-(1.3) (ieškinio priedas Nr. 3) žemės sklypas adresu (duomenys neskelbtini), buvo padalintas į 10 žemės sklypų, o Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017-11-19 įsakymu (ieškinio priedas Nr. 4) šiems sklypams buvo suteikti nauji adresai.

Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašais nustatyta, jog ieškovei priklauso šių žemės sklypų nuomos teisė bei juose esantys statiniai (toliau – Statiniai): (duomenys neskelbtini) - kitos paskirties, gyvenamoji teritorija, daugiaaukščių ir aukštybinių gyvenamųjų namų statybos; (duomenys neskelbtini) - kitos paskirties, gyvenamoji teritorija, daugiaaukščių ir aukštybinių gyvenamųjų namų statybos; (duomenys neskelbtini) - kitos paskirties, gyvenamoji teritorija, daugiaaukščių ir aukštybinių gyvenamųjų namų statybos; (duomenys neskelbtini) - kitos paskirties, gyvenamoji teritorija, daugiaaukščių ir aukštybinių gyvenamųjų namų statybos; (duomenys neskelbtini) – kitos paskirties žemė; komercinės paskirties objektų teritorija, prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statybos; inžinerinės infrastruktūros teritorija, susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų statyba; (duomenys neskelbtini) - kitos paskirties, gyvenamoji teritorija, daugiaaukščių ir aukštybinių gyvenamųjų namų statybos; (duomenys neskelbtini) – kitos paskirties, inžinerinės infrastruktūros teritorija, susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų statybos; (duomenys neskelbtini) - kitos paskirties, gyvenamoji teritorija, daugiaaukščių ir aukštybinių gyvenamųjų namų statybos; (duomenys neskelbtini) - kitos paskirties, gyvenamoji teritorija, daugiaaukščių ir aukštybinių gyvenamųjų namų statybos (visi šie sklypai toliau vadinami Žemės sklypais).

Klaipėdos miesto savivaldybės administracija 2007-10-05 išdavė UAB „VIPC Klaipėda“ leidimą nugriauti statinius Nr. (duomenys neskelbtini) (ieškinio priedas Nr. 6).

2008-01-24 buvo sudaryti Nuomos sutarties pakeitimai (toliau – Susitarimai, ieškinio priedas Nr. 5, Nuomos sutartis ir Susitarimai toliau vadinami Nuomos sutartimis), atitinkamai pakeičiant Žemės sklypų naudojimo būdą ir pobūdį, t. y. iš pramonės į gyvenamosios teritorijos, daugiaaukščių ir aukštybinių gyvenamųjų namų statybos, išskyrus žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) (šio žemės sklypo naudojimo būdas – susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijos) ir žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) (šio žemės sklypo naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos).

2008-02-06 ir 2008-06-26 Projektavimo darbų rangos sutartimis Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) (ieškinio priedai Nr. 15 ir Nr. 16) nustatyta, jog tarp UAB „VIPC Klaipėda“ ir UAB „Andrijauskas ir partneriai“ (toliau - Projektuotojas) buvo sudarytos sutartys, pagal kurias Projektuotojas įsipareigojo sutartyje nurodyta tvarka ir terminais pagal užsakovo pateiktą projektavimo užduotį ir specifikacijas parengti daugiabučių gyvenamųjų namų komplekso (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), pirmos statybos eilės techninį projektą ir vesti statinio projekto vykdymo priežiūrą ir perduoti juos užsakovui.

Vilniaus apygardos teismas 2010-02-09 nutartimi (ieškinio priedas Nr. 7), civilinėje byloje Nr. B2-1667-661/2010, UAB „VIPC Klaipėda“ iškėlė bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Valeksa“.

Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis nustatyta, jog Vilniaus apygardos teismo 2011-05-03 nutartimi UAB „VIPC Klaipėda“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-10-08 nutartimi (ieškinio priedas Nr. 9), civilinėje byloje Nr. 2-5976-566/2014, patvirtino ieškovės BUAB „VIPC Klaipėda“ ir atsakovių Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos sudarytą taikos sutartį, kuria buvo išspręstas ginčas dėl nuomos mokesčio dydžio už Žemės sklypus 2011 – 2013 metais.

Vilniaus apygardos teismas 2015-02-11 nutartimi (ieškinio priedas Nr. 17) leido ieškovei vykdyti ūkinę komercinę veiklą – sudaryti Jungtinės veiklos sutartį su UAB „Architelio statyba“.

2015-02-26 Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartimi (ieškinio priedas Nr.18) nustatyta, jog tarp UAB „VIPC Klaipėda“ ir UAB „Architelio statyba“ buvo sudaryta sutartis, pagal kurią UAB „Architelio statyba“ šios sutarties pagrindu pradėjo projektavimo darbus (ieškinio priedas Nr. 16).

Klaipėdos miesto savivaldybės administracija 2017-02-09 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) (ieškinio priedas Nr. 10) kreipėsi į atsakovę prašydama užtikrinti, kad atsakovės Klaipėdos skyrius, spręsdamas nuomos teisių perleidimo klausimus, atsižvelgtų į ieškovės kaip bankrutuojančios įmonės statusą ir užtikrintų, kad naujam statinių savininkui būtų netrukdomai perleistos Žemės sklypų nuomos teisės.

Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos 2017-04-26 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) (ieškinio priedas Nr. 11) atsakė, kad ieškovė ilgą laiką nenaudojo išnuomotų Žemės sklypų pagal paskirtį ir neketino to daryti ateityje, nepradėjo naujų statinių statybos, pažeidė Nuomos sutarties sąlygas, todėl paves Klaipėdos miesto ir Neringos skyriui spręsti klausimą dėl Žemės nuomos sutarčių nutraukimo prieš terminą.

BUAB „VIPC Klaipėda“ kreditorių komiteto 2017-05-03 posėdžio protokolu Nr. (duomenys neskelbtini) (ieškinio priedas Nr. 12) nustatyta, jog buvo priimtas nutarimas perleisti įkeistą turtą (Statinius ir Žemės sklypų nuomos teises) įkaito turėtojui Danske Bank A/S Lietuvos filialui už 2.097.877,43 Eur. Turto perleidimo atveju visas bankroto administravimo išlaidas (tame tarpe ir Žemės sklypų nuomos mokestį) turėtų padengti turto perėmėjas. Taip pat buvo nutarta, kad jei įkaito turėtojas Danske Bank A/S Lietuvos filialas (toliau – Danske bank) nesutinka per 14 dienų perimti turto, turtas turėtų būti parduotas UAB „Gaudesta“ ar bet kuriam kitam pirkėjui už ne mažesnę nei 1.700.000,00 Eur kainą.

Danske Bank 2017-05-17 raštu (ieškinio priedas Nr. 13) sutiko perimti turtą, bet iškėlė papildomas turto perėmimo sąlygas: administravimo išlaidos bus mokamos tik po Žemės sklypų nuomos sutarčių su Danske Bank sudarymo; nepavykus per 3 mėnesius sudaryti Žemės sklypų nuomos sutarčių, turto perdavimo aktas netenka galios ir turtas grįžta ieškovės nuosavybėn.

BUAB „VIPC Klaipėda“ kreditorių komiteto 2017-05-30 posėdžio protokolu Nr. (duomenys neskelbtini) (ieškinio priedas Nr. 14) nustatyta, jog nutarta nepritarti Danske Bank siūlomoms įkeisto BUAB „VIPC Klaipėda“ turto (nekilnojamojo turto ir turtinių teisių) perėmimo įkaito turėtojo nuosavybėn sąlygomis ir toliau tęsti turto pardavimo procedūras. Kreditorių komitetas taip pat nutarė patvirtinti tokią BUAB „VIPC Klaipėda“ turto pardavimo tvarką: visą BUAB „VIPC Klaipėda“ turtą (nekilnojamąjį turtą ir turtines teises) parduoti  kartu, t. y. viename turtiniame komplekse, už didžiausią pasiūlytą kainą, bet ne mažesnę kaip 100.000,00 Eur; apie turto pardavimą paskelbti spaudoje (dienraštyje „Lietuvos rytas“) ir internete; pasiūlymų dėl turto įsigijimo laukti 15 kalendorinių dienų nuo skelbimo išspausdinimo datos.

Ieškiniu keliamo ginčo esmė yra reikalavimas teismine tvarka uždrausti atsakovei atlikti veiksmus, keliančius grėsmę žalai kilti ateityje: uždrausti atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos (tame tarpe ir jos skyriams) atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) (įskaitant jos pakeitimus, padarytus 2008 m. sausio 24 d. susitarimais) vienašaliu nutraukimu prieš terminą. Ieškovės atstovė nurodo, jog atsakovei nutraukus žemės nuomos sutartį sumažės ieškovės turto vertė ir galimybės realizuoti turtą bei sukels neigiamas pasekmes kreditoriams.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 1.138 straipsnio 3 punkte nurodytas vienas iš civilinių teisių gynimo būdų – prevencinis ieškinys, kai teismas, įstatymų nustatyta tvarka gindamas civilines teises ir neviršydamas savo kompetencijos, užkerta kelią teisę pažeidžiantiems veiksmams ar uždraudžia atlikti veiksmus, sukeliančius realią žalos padarymo grėsmę ateityje (CK 6.255 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad šio civilinių teisių gynimo būdo tikslas – užkirsti kelią potencialiai žalai, o jo dalykas – uždrausti atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus, dėl kurių gali atsirasti žalos. Reiškiant prevencinį ieškinį žala gali būti jau padaryta, bet gali būti dar nepadaryta, tuomet ieškovas turi įrodyti potencialią jos atsiradimo grėsmę ateityje, atsakovo veiksmų neteisėtumą, siekį pašalinti žalos grėsmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2013).

Prevencinis ieškinys yra apsauginio-prevencinio pobūdžio teisių gynimo būdas, kuriuo siekiama apsaugoti asmenį nuo teisių pažeidimo, įpareigojant nutraukti neteisėtus veiksmus arba draudžiant atlikti veiksmus, kurie realiai gali būti atlikti. Reikalavimo objektas yra būsimi neteisėti veiksmai. Neteisėti veiksmai – tai aktyvūs neteisėti atsakovo veiksmai, pažeidžiant įstatymo leidėjo nustatytą pareigą elgtis ar nesielgti tam tikru būdu. Jei asmens veiksmai neatitinka teisės aktuose ar sutartyje nustatytų reikalavimų, tai jie laikomi neteisėtais (CK 6.246 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2013). Ieškovas turi pareigą įrodyti atsakovo veiksmų neteisėtumą. Prevencinio ieškinio, kaip civilinės atsakomybės instituto, tenkinimo sąlyga – neteisėti veiksmai – suprantami kaip teisinę pareigą pažeidžiantys veiksmai, kurių pasekmė būtų žalos ateityje padarymas. Žala šiuo atveju turi būti suprantama kaip būsimų neteisėtų veiksmų potenciali pasekmė. Tokiu atveju ieškovas turi įrodyti atsakovo būsimus neteisėtus veiksmus ir kad dėl jų gali atsirasti žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73/2008).

2017-04-26 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovė atsakovės buvo informuota apie būsimą nuomos sutarties nutraukimą CK 6.564 str. 1 dalies 1 punkto pagrindu. Atsakovė nesutikimą su ieškiniu grindžia tuo, kad ieškovė ilgą laiką nenaudojo išnuomotų žemės sklypų pagal paskirtį ir neketino to daryti ateityje, t. y. po 10 metų, nepradėjo naujų statinių statybos, pažeidė 2004-08-23 valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (įskaitant jos pakeitimus, padarytus 2008 m. sausio 24 d. susitarimais), todėl mano, kad yra teisinis pagrindas nutraukti šią sutartį prieš terminą.

Pagal CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir 2 dalį, nuomotojas turi teisę reikalauti nutraukti žemės nuomos sutartį prieš terminą, jeigu žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartį ar pagrindinę tikslinę paskirtį, apie tai ne žemės ūkio paskirties žemės nuomininką įspėdamas prieš du mėnesius iki nuomos sutarties nutraukimo.

Byloje nustatyta, kad dalis ieškovei išnuomotos žemės yra užstatyta BUAB „VIPC Klaipėda“ priklausančiais pastatais, įregistruotais Nekilnojamojo turto registre, todėl atsakovė turi pareigą išnuomoti žemės sklypo dalį ieškovės pastatams (statiniams) eksploatuoti (Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 28.1 punktas).

Atsakovė 2017-04-26 rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodo, jog nuomos teisė negali būti perleidžiama, nes žemės sklypuose nėra statinių, kurių eksploatacijai išnuomoti žemės sklypai. Tačiau atsakovė teismui nepateikė jokių įrodymų pagrindžiančių teiginį, jog žemės sklypuose visiškai nėra statinių. Pažymėtina, jog visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro 4 straipsnis).

CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyti du alternatyvūs pagrindai, kuriems esant sutartis pripažįstama pažeista – žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartį arba ne pagal tikslinę žemės naudojimo paskirtį. Taigi sutarties pažeidimu laikytinas šio daikto nenaudojimas sutartyje nustatytu būdu ar netinkamas jo naudojimas arba naudojimas ne pagal nustatytą žemės naudojimo paskirtį. Nenaudojimu laikomas toks ekonominio efektyvumo nesukuriantis elgesys su daiktu, kai jo naudingosios savybės nėra eksploatuojamos. Netinkamas naudojimas pagal teisinius padarinius taip pat gali būti vertinamas kaip visiškas nenaudojimas tada, kai žemės naudojimo laipsnis yra menkas, palyginti su tuo, kurio tikimasi pagal sutartį. Kasacinio teismo pažymėta, kad žemės naudojimo laipsnis yra vertinamoji kategorija, apie kurią turi būti sprendžiama iš tokių kriterijų, kaip naudojamo daikto pobūdis (žemė, pastatai, įrenginiai ar kt.), žemės naudojimo paskirtis (žemės ūkio, miško, vandens, konservacinės paskirties, kt.), naudojimo specializacija (vertimasis tam tikros rūšies veikla, pavyzdžiui, augalininkyste, o žemė pūdymuoja), objekto naudojimo galimybės ir realus jų naudojimas (naudojama tik maža dalis objekto arba naudojama neefektyviai), naudojamo objekto dydis, jo naudojamos dalies santykis su nenaudojama dalimi (tačiau priklausomai nuo aplinkybių gali būti svarbi ir nedidelė stambaus objekto nenaudojama dalis, bet sudaranti didelę teritoriją, skaičiuojamą dešimtimis hektarų) ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-11-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-473/2010; 2012-05-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2012).

Pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis – teritorijos gamtinių ypatumų, tradicinės žmonių veiklos ir socialinės bei ekonominės plėtros poreikio sąlygota pagrindinio žemės naudojimo kryptis, nurodyta teritorijų planavimo dokumente, lemianti šios teritorijos planavimo ir žemės naudojimo sąlygas (Žemės įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Žemės sklypo pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis, būdas ir pobūdis registruojami Nekilnojamojo turto registre (Žemės įstatymo 24 straipsnio 5 dalis). Byloje nustatyta, kad šalys 2008-01-24 sudarė žemės nuomos sutarties pakeitimus atitinkamai pakeičiant Žemės sklypų naudojimo būdą ir pobūdį, t. y. iš pramonės į gyvenamosios teritorijos, daugiaaukščių ir aukštybinių gyvenamųjų namų statybos, išskyrus žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) (šio žemės sklypo naudojimo būdas – susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijos) ir žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) (šio žemės sklypo naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos) (ieškinio priedas Nr. 5). Į bylą pateikti duomenys, jog ieškovė išnuomotą žemės sklypą naudojo pagal jo paskirtį bei šalių sutartimi numatytu būdu, t. y. užsakė žemės sklypuose esančio statinio griovimo darbų projektą, gavo iš Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos leidimą nugriauti statinius, sudarė 2008-02-06 ir 2008-06-26 Projektavimo darbų rangos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), kurių pagrindu projektuotojas UAB „Andrijauskas ir partneriai“ pradėjo projektavimo darbus. Ieškovės atstovė nurodė, jog dėl visuotinės ekonominės krizės, ypatingai skaudžiai paveikusios nekilnojamojo turto ir statybų sektorius, ieškovė žemės sklypuose nespėjo pastatyti naujų gyvenamųjų namų, nes Vilniaus apygardos teismas 2010-02-09 nutartimi UAB „VIPC Klaipėda“ iškėlė bankroto bylą. Vilniaus apygardos teismo 2011-05-03 nutartimi UAB „VIPC Klaipėda“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Iš bylos medžiagos matyti, jog ieškovė netgi po bankroto bylos iškėlimo siekė pastatyti žemės sklypuose statinius, atitinkančius Žemės sklypų naudojimo būdą ir pobūdį. Vilniaus apygardos teismas 2015-02-11 nutartimi (ieškinio priedas Nr. 17) leido ieškovei vykdyti ūkinę komercinę veiklą – sudaryti Jungtinės veiklos sutartį su UAB „Architelio statyba“. 2015-02-26 Jungtinės veiklos sutartis (ieškinio priedas Nr.18) buvo sudaryta, o UAB „Architelio statyba“ šios sutarties pagrindu pradėjo projektavimo darbus (ieškinio priedas Nr. 16). Tačiau, kaip ieškovės atstovė nurodė, jog dėl finansinių sunkumų UAB „Architelio statyba“ 2016-12-14 buvo iškelta bankroto byla, todėl Jungtinės veiklos sutartis nebuvo iki galo įvykdyta.

Nuo 2013-10-01 galiojančios redakcijos Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau-ĮBĮ) 30 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas, pripažinęs įmonę bankrutavusia ir priėmęs nutartį likviduoti ją dėl bankroto, patvirtina kiekvieno kreditoriaus patikslintų reikalavimų sumą, likvidavimo tvarką, kitus likvidavimo procedūrai vykdyti būtinus pavedimus ir nurodymus. Nuo teismo nutarties likviduoti įmonę dėl bankroto įsiteisėjimo dienos įmonė netenka teisės vykdyti ūkinę komercinę veiklą. Likviduojama dėl bankroto įmonė gali sudaryti tik susijusius su įmonės veiklos nutraukimu arba teismo nutartyje likviduoti įmonę nurodytus sandorius. ĮBĮ 30 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas likviduojamos įmonės ūkinės komercinės veiklos draudimas taikomas tiek iki ĮBĮ pakeitimo ir papildymo įstatymo įsigaliojimo pradėtiems, tiek ir po jo įsigaliojimo (2013-10-01) pradėtiems bankroto procesams, ir šis draudimas taikomas visiems bankroto procesams tik į ateitį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015-03-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-109-611/2015). Be to, ĮBĮ 31 straipsnio norma, reglamentuojanti likviduojamos bankrutavusios įmonės administratoriaus kompetenciją, nustato administratoriaus teisę disponuoti įmonės turtu bei lėšomis ir pareigą užtikrinti jų apsaugą, teisę ir pareigą ĮBĮ nustatyta tvarka organizuoti turto pardavimą ir jį parduoti ar perduoti kreditoriams, pareigą tenkinti įstatymų nustatyta tvarka patvirtintus kreditorių reikalavimus, taip pat nustato kitas administratoriaus teises ir pareigas, kurios tiesiogiai susijusios su bankrutavusios įmonės likvidavimu ir pabaiga, tačiau nenustato administratoriui teisės tęsti bankrutavusios įmonės ūkinę komercinę veiklą.

Iš išdėstytų aplinkybių matyti, jog žemės sklypai laikinai buvo nenaudojami dėl objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo ieškovės, t. y. kilus finansiniams sunkumams ieškovei buvo iškelta bankroto byla, o vėliau pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Ieškovė nuo teismo nutarties likviduoti įmonę dėl bankroto įsiteisėjimo dienos neteko teisės vykdyti ūkinę komercinę veiklą (ĮBĮ 30 straipsnio 3 dalis).

Pažymėtina, jog Lietuvos kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog vien to fakto, kad nuomininkas ilgą laiką nenaudoja išsinuomoto valstybinės žemės sklypo pagal jo paskirtį, nepakanka tam, kad nuomotojas galėtų pagal CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punktą nutraukti ginčo žemės sklypo nuomos sutartį prieš terminą, taip pat būtina nustatyti, kad nuomininkas tai darė be objektyvių priežasčių (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Ethical Products Distribution“ v. Marijampolės apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-54/2008; 2010 m. spalio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje G. Š. ir kt. v. UAB „Karneta“, bylos Nr. 3K-3-378/2010; kt.).

Taigi, vertinant, ar valstybinės žemės nuomininko veiksmai (neveikimas) sudaro pagrindą nutraukti nuomos sutartį pagal CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punktą, teisiškai reikšminga aplinkybė yra ne tik laiko tarpas, kai žemė nenaudojama pagal paskirtį, bet ir priežastys, dėl kurių nuomininkas nenaudoja išsinuomoto valstybinės žemės sklypo pagal jo paskirtį.

Byloje ieškovė neginčija, jog minėtas žemės sklypas šiuo metu nenaudojamas pagal tiesioginę paskirtį. Ieškovė įrodinėja, kad šitokią situaciją nulemia pakankamai objektyvios aplinkybės - sutarties šalies bankrotas. Teismo vertinimu ši aplinkybė net tik objektyvi bet ir teisiškai itin reikšminga, nes įstatymas imperatyviai draudžia vykdyti veiklą nuo bankroto bylos iškėlimo (ĮBĮ 30 straipsnio 3 dalis). Į šią aplinkybę būtų galima neatsižvelgti tik tokiu atveju jeigu nuomos teisinių santykių perėmimas būtų negalimas. Iš bylos turinio matyti, kad 2005-01-11 pirkimo-pardavimo sutartimi ieškovė perėmė nuomotojo teises iš Švedijos įmonės Arpberg Forvaltning AB. Taigi nesuprantama atsakovės pozicija, kodėl bankroto procese bandoma sudaryti kliūtis teisių perėmimui, kodėl teisių perėmėjas negalėtų perimti nuomos teisių ir tęsti veiklą. Be to teismo vertinimu atsakovė nepagrįstai teigia, kad nuomos teisė negali būti perleidžiama, nes žemės sklypuose nėra statinių, kurių eksploatacijai išnuomoti žemės sklypai. Šiai aplinkybei įrodyti nepakanka pačios atsakovės surašyto fakto konstatavimo protokolo, kuris nepaneigia teisinės registracijos bei leidimų griauti ir statyti naujus statinius. Atsakovės elgesys byloje veda į teisinę aklavietę, kuomet nutraukus žemės sklypo nuomos sutartį neįmanoma būtų rasti, nebaigtų griauti, statinių pirkėjo, nebūtų atsakingų asmenų, kurie galėtų sutvarkyti statinių liekanas, net nebūtų teisėto privažiavimo prie šių statinių. Prevenciniu ieškiniu, ieškovė siekia užbaigi bankroto procedūrą, išlaikyti turto vertę ir realizuoti turtą kad patenkinti kuo daugiau kreditorinių reikalavimų. Atsakovės veiksmai mažina turto vertę bei stabdo bankroto procesą. Nacionalinės žemės tarnybos sprendimas neperleisti žemės sklypo nuomos teisių naujam savininkui jau dabar lėmė turto vertės kritimą, tai konstatuota Vilniaus apygardos teismo 2017-08-31 nutartimi. Be to, Lietuvos apeliacinis teismas 2017-11-03 nutartyje nurodė, jog besitęsiančio neapibrėžtumo, susijusio su žemės nuomos teise, parduodamo bankrutavusios bendrovės turto patrauklumas yra sumažėjęs, už parduodamą turtą siūlomos ženkliai mažesnės sumos. Šios aplinkybės rodo, jog dėl ateityje įvyksiančio nuomos sutarčių nutraukimo ieškovei jau padaryta reali žala, kuri ateityje gali tik didėti.

Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Nacionalinės žemės tarnybos veiksmai siekiant vienašališkai nutraukti žemės nuomos sutartį sudarytą su ieškove, CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, iš esmės yra neteisėti ir šiuo pagrindu nuomos sutartis negali būti nutraukta iki turto realizavimo bankroto procese.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-06-13 teismo nutartimi buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės - uždrausti atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos (tame tarpe ir jos skyriams) atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) (įskaitant jos pakeitimus, padarytus 2008 m. sausio 24 d. susitarimais) vienašaliu nutraukimu prieš terminą, iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo. Teismui ieškinį patenkinus, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-06-13 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovės atstovė prašo ieškovei priteisti 1573 Eur bylinėjimosi išlaidas už ieškinio parengimą, už dalyvavimą 2017-07-18, 2017-08-28, 2017-10-19, 2018-01-03 ir 2018-01-26 teismo posėdžiuose, už baigiamosios kalbos parengimą. Šios išlaidos neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio reikalavimų. Patenkinus ieškinį, ieškovei iš atsakovės priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 1573 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

Vadovaujantis CK 93 straipsniu atsižvelgiant į dalyvaujančių byloje asmenų ir jų atstovų procesinį elgesį, civilinės bylos sudėtingumą, reikalavimų pobūdį, nenustatyta pagrindų mažinti prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydžių (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Ieškovė buvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo teikiant ieškinį (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Ieškovės ieškinys atsakovei tenkintinas visiškai. Kadangi ir ieškovė, ir atsakovė nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei mokėjimo atleistos, ieškinį tenkinus visiškai, žyminis mokestis atlygintinas iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

tenkinti prevencinį ieškinį.

Uždrausti atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos, įmonės kodas 188704927, (tame tarpe ir jos skyriams) atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) (įskaitant jos pakeitimus, padarytus 2008 m. sausio 24 d. susitarimais) vienašaliu nutraukimu prieš terminą.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-06-13 teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos, įmonės kodas 188704927, (tame tarpe ir jos skyriams) atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) (įskaitant jos pakeitimus, padarytus 2008 m. sausio 24 d. susitarimais) vienašaliu nutraukimu prieš terminą, iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo, palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Priteisti iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos, įmonės kodas 188704927, ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „VIPC Klaipėda“, įmonės kodas 300007510, 1573 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus septyniasdešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                                         Svajūnas Bliudsukis