Administracinio nusižengimo byla
Nr. II-600-1155/2021
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01778-2021-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1; 21.10.4
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2021 m. rugpjūčio 23 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Ramanauskienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi K. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus 2021 m. birželio 30 d. nutarimo Nr. 14‑ANR_N-1310-2021 panaikinimo ir bylos grąžinimo jį priėmusiai institucijai,
n u s t a t ė :
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus (toliau – ir Institucija) tyrėja 2021 m. birželio 30 d. surašė pareiškėjui K. V. (toliau – ir pareiškėjas) administracinio nusižengimo protokolą Nr. 14-ANR_N-1310-2021 (toliau – ir protokolas) pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 45 straipsnio 4 dalį už tai, kad jis 2021 m. balandžio 7 d. 13.35 val. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ (toliau – ir Vyriausybės nutarimas) paskelbto karantino laikotarpiu, adresu (duomenys neskelbtini), netinkamai dėvėjo veido apsaugos priemonę (apsaugos priemonė nedengė nosies), t. y. nesilaikė Vyriausybės nutarimo 2.1.5.2 papunkčio reikalavimų, bei tuo sukėlė pavojų išplisti COVID-19 ligai (b. l. 31–18).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus tyrėjas 2021 m. birželio 30 d. nutarimu Nr. 14-ANR_N-1310-2021 (toliau – ir skundžiamas nutarimas) paskyrė pareiškėjui už ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą 500 eurų baudą. Skundžiamame nutarime nurodyta, kad pareiškėjo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, o jo atsakomybę sunkina tai, jog jis ANK 45 straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą padarė pakartotinai, nepasibaigus ANK 40 straipsnyje nustatytam terminui (b. l. 1–2).
Pareiškėjas K. V. pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui skundą, prašydamas sustabdyti bylos nagrinėjimą ir motyvuota nutartimi kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu įvertinti, ar Vyriausybės nutarimas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 22 straipsniui, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo (toliau – ir ŽULPKĮ) 2 straipsnio 21 daliai, 20 straipsnio 1 daliai, o taip pat Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo (toliau – ir TPĮ) 15 straipsnio 1 daliai; panaikinti skundžiamą Institucijos nutarimą ir bylą grąžinti jį priėmusiai Institucijai; netenkinus prieš tai išdėstytų prašymų, skundžiamame nutarime nurodytą veiką perkvalifikuoti į ANK 45 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir paskirti minėtoje dalyje nurodytą administracinę nuobaudą – įspėjimą.
Dėl Vyriausybės nutarimo prieštaravimo Konstitucijos 22 bei 32 straipsniams ir ŽULPKĮ 20 straipsnio 1 daliai, pareiškėjas nurodo, kad teritorijų karantinas, kaip specialus užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės priemonių taikymo režimas, gali būti nustatomas tik užkrėstose teritorijose. Teritorija, kurioje nuolat išlieka galimybė užsikrėsti užkrečiamosiomis ligomis, turi būti paskelbta užkrėsta teritorija. Dėl to karantinas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje ar tam tikroje jos dalyje gali būti nustatytas tik tuo atveju, jei Lietuvos Respublikos teritorija ar tam tikra jos dalis yra paskelbta užkrėsta teritorija. Teritorijos paskelbimas užkrėsta teritorija ir karantino tam tikroje teritorijoje paskelbimas (nustatymas) yra nors ir tarpusavyje glaudžiai susijusios, tačiau netapačios teisinės procedūros, kurios reglamentuojamos ir skirtingose teisės normose – atitinkamai įtvirtintose ŽULPKĮ 20 straipsnyje (teritorijos paskelbimas užkrėsta teritorija) ir ŽULPKĮ 21 straipsnyje (karantino paskelbimas). Tai reiškia, kad Vyriausybės nutarimu buvo nustatytas karantinas Lietuvos Respublikoje, nors valstybės teritorija nebuvo paskelbta užkrėsta teritorija. Be to, ŽULPKĮ nesuteikė Vyriausybei teisės įpareigoti asmenis dėvėti kaukes.
Pareiškėjas remdamasis 2008 m. sausio 18 d. įstatymu Nr. X-1430 „Dėl tarptautinių sveikatos priežiūros taisyklių“ (įsigaliojo nuo 2008 m. vasario 5 d.), kuriuo Lietuvos Respublikos Seimas ratifikavo Tarptautines sveikatos priežiūros taisykles, priimtas 58-ojoje Pasaulio sveikatos asamblėjoje 2005 m. gegužės 23 d. Ženevoje (toliau – ir Tarptautinės sveikatos priežiūros taisyklės), teigia, kad karantinas yra taikytinas asmenų, kurie serga arba kurie yra įtariami, kad serga, veiklos apribojimui ir jų atskyrimui nuo kitų asmenų, tačiau karantino režimo priemonės privaloma tvarka nėra ir negali būti taikomos asmenims, kurie neserga užkrečiamosiomis ligomis, nėra įtariami, kad serga užkrečiamosiomis ligomis, todėl nėra užkrečiamą ligą platinančio užkrato nešiotojais. Be to, pareiškėjas teigia, kad ŽULPKĮ 9 straipsnio 2 dalis, 21 dalis bei 5 dalis nustato, kad asmenys, kurie neprivalo būti izoliuoti ar hospitalizuoti, nėra laikomi pavojingais asmenimis, nes nuo jų negali užsikrėsti kiti asmenys. Dėl išdėstytų teiginių pareiškėjas mano, kad Vyriausybės nutarimo 2.1.5.2 papunktyje nustatytas įpareigojimas asmenims, kurie įstatymo nėra laikomi pavojingais asmenimis, vyresniems nei 6 metų, viešose vietose dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones, kurios priglunda prie veido ir visiškai dengia nosį ir burną, yra vertintinas kaip Konstitucijos 22 straipsnio pažeidimas ir (ar) neteisėtas bei nepagrįstas jame numatytų teisių suvaržymas, kuris galimas tik įstatymu, o ne Vyriausybės nutarimu (b. l. 34–39).
Dėl Vyriausybės nutarimo prieštaravimo TPĮ pareiškėjas nurodo, kad remiantis TPĮ 15 straipsniu, Sveikatos apsaugos ministerija, prieš pateikdama parengto teisės akto projektą Vyriausybei svarstymui, privalėjo atlikti teikiamo priimti teisės akto numatomo teisinio reguliavimo vertinimą, kuris apimtų numatomo naujo teisinio reguliavimo pobūdį, mastą, poveikį ekonomikai, konkurencijai, valstybės finansams, socialinei aplinkai, viešajam administravimui, teisinei sistemai, kriminogeninei situacijai, korupcijos mastui, aplinkai, administracinei naštai, regionų plėtrai, reglamentuojamoms profesijoms ir kitoms sritims, tačiau tai nebuvo padaryta.
Pareiškėjas teigia, kad neginčija to, jog 2021 m. balandžio 7 d., apie 13.35 val., jo dėvima kaukė galimai ne visiškai dengė jo nosį, tačiau nesutinka su tuo, jog jo veika sukėlė realų pavojų išplisti COVID-19 ligai. Kvalifikuojant asmens padarytą veiką pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį, būtina ne tik nustatyti, kad buvo padarytas ANK 45 straipsnio 1 dalyje nurodyto teisės akto pažeidimas, bet ir turi būti byloje surinktais objektyviais duomenimis įrodyta, kad šio teisės akto pažeidimas sukėlė pavojų išplisti pavojingai ar ypač pavojingai užkrečiamai ligai. Pareiškėjo teigimu, skundžiamame nutarime nėra įrodyta, jog tokia jo veika sukėlė realų pavojų išplisti užkrečiamai ligai, nes negalima daryti patikimos ir įtikinamos išvados apie tai, kad pareiškėjas pats arba kiti asmenys, su kuriais jis turėjo kontaktą pažeidėjui inkriminuojamo nusižengimo padarymo metu, buvo COVID-19 ligą sukeliančio viruso nešiotojais. Taip pat pareiškėjas teigia, kad net ir tuo atveju, jeigu tokia aplinkybė būtų nurodyta skundžiamame nutarime, tai savaime nesuteiktų pagrindo išvadai, kad pažeidėjas savo veiksmais sukėlė realų pavojų išplisti COVID-19 ligai, nes galimybė užsikrėsti šia liga yra tada, kai nesilaikoma bent 2 metrų atstumo nuo virusą nešiojančio asmens, tačiau apie tai skundžiamame nutarime nėra jokių duomenų. Taip pat pareiškėjas teigia, kad ŽULPKĮ nesuteikia teisės Vyriausybei nustatyti tokios asmens judėjimo laisvės apribojimo priemonės, kokia ji yra nustatyta Vyriausybės nutarimo 2.1.5.2 papunktyje, įpareigojimas dėvėti nosį ir burną dengiančią apsaugos priemonę, vertinant turinio požiūriu, nėra laisvės ribojimo priemonė (b. l. 34–39).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato atsiliepime nurodyta, kad su pareiškėjo skunde išdėstytais reikalavimais nesutinka ir prašo jo skundą atmesti kaip nepagrįstą, o skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo, kad skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas surinktais įrodymais. Administracinio nusižengimo byloje surinkta pakankamai faktinių duomenų, įrodančių, kad K. V. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 45 straipsnio 4 dalyje (b. l. 33).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2021 m. balandžio 23 d. tarnybiniame pranešime dėl A. K. veiksmų tarnybinėse patalpose bei teisėtų reikalavimų nevykdymo nurodyta, kad 2021 m. balandžio 7 d. apie 13.30 val. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2-ojo policijos komisariato tarnybinėse patalpose – hole jis pastebėjo du stovinčius asmenis, kurie ant veido netaisyklingai dėvėjo medžiagines kaukes, o būtent, kaukės dengė tik apatinę veido dalį, pradedant nuo lūpų, tačiau nosis nebuvo uždengta. Priėjus prie nurodytų asmenų ir pareikalavus pasitaisyti kaukes, šie atsisakė. Vienas iš asmenų akivaizdžiai atkišo mobiliojo ryšio telefoną ir juo filmavo visus patalpoje esančius asmenis, tarp kurių buvo atėjusių į policijos įstaigą interesantų ir policijos pareigūnų. Nurodyti asmenys stovėjo toje dalyje, kuri yra atskirta nuo bendrų patalpų, šalia įrengto apklausos kambario. Akivaizdžiai rankose laikęs mobiliojo ryšio telefoną ir viską filmavęs asmuo atsisakė paklusti, paaiškino, kad supranta jo reikalavimą, jį išgirdo, tačiau vis tiek atsisakė nutraukti savo neteisėtus veiksmus, t. y. tinkamai dėvėti veido kaukę. Asmeniui išaiškinus, kad daro administracinį nusižengimą, asmuo nereagavo, todėl išaiškino, kad bus surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Vyras su tuo sutiko ir pateikė asmens tapatybės kortelę, išduotą A. K., gim. (duomenys neskelbtini) vardu. A. K. savo veiksmus aiškino taip, kad vadovaujasi Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymu, o taip pat nurodė, kad elgiasi tinkamai, kadangi esamas kaukės dėvėjimo būdas, nepatraukus Vytauto Landsbergio atsakomybėn, yra teisėtas. Bendraujant su A. K. paaiškėjo, kad kartu su juo esantis ir tinkamai nedėvintis veido kaukės asmuo yra K. V. (b. l. 5).
2021 m. balandžio 26 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrimi trys Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato patalpų priimamojo vaizdo įrašai yra pateikti administracinės bylos medžiagoje. Pirmame vaizdo įraše, kurio trukmė yra 54.01 min., matyti, kaip 17.15 min. į Vilniaus miesto 2-ojo policijos komisariato patalpų priimamąjį įeina du vyriškiai, apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus. Vienas iš jų yra tamsių, trumpiau kirptų plaukų, vidutinio kūno sudėjimo, dėvi melsvos spalvos striukę su gobtuvu galvai, ant dešinio peties nešasi tamsios spalvos kuprinę, dėvi melsvus džinsus, tamsios spalvos batelius, netvarkingai dėvintis apsauginę veido kaukę, kuri dengia tik burną, nosis neuždengta, rankoje laiko A4 formato popierius (toliau – ir pirmasis asmuo). Antrasis asmuo matomas tamsių plaukų, su akiniais, netvarkingai dėvintis apsauginę veido kaukę, kuri dengia tik burnos sritį, bet nedengia nosies, dėvi mėlynos spalvos striukę, melsvus džinsus, dešinėje rankoje laiko mobilaus ryšio telefoną ir viską filmuoja (toliau – ir antrasis asmuo). 17.18 min. pirmasis asmuo bendrauja su budinčia pareigūne, o antrasis asmuo mobilaus ryšio telefonu viską filmuoja – kartu atėjusį draugą, darbo vietoje budinčią pareigūnę bei policijos komisariato priimamojo patalpas, atėjusius interesantus. 21.43 min. abu vyriškiai prieina prie atėjusios į priimamąjį policijos pareigūnės, bendrauja su ja, antrasis asmuo toliau tęsia filmavimą. Filmuoja atėjusią policijos pareigūnę, apsauginių veido kaukių ir toliau abu vyrai tvarkingai neužsideda, jos dengia tik burnos sritį. Išeinant policijos pareigūnei, antrasis asmuo, mobilaus ryšio telefoną, kuriuo viską filmuoja, perduoda pirmajam asmeniui. 27.25 min. abu vyrai stovi ir tarpusavyje bendrauja. Antrasis asmuo vėl laiko dešinėje rankoje mobilaus ryšio telefoną ir filmavimą tęsia. Veido kaukių taisyklingai neužsideda. 25.30 min. prie abiejų vyrų prieina du policijos pareigūnai ir pradeda bendravimą su jais, tačiau abu vyrai apsauginių veido kaukių taisyklingai nedėvi, uždengta tik burnos sritis. Antrasis asmuo viską toliau filmuoja mobilaus ryšio telefonu, tiek prie jų priėjusius policijos pareigūnus, tiek priimamojo patalpas, kuriose yra interesantai, atėję į policijos komisariatą. Vyksta bendravimas su prie jų priėjusiais policijos pareigūnais. Pirmasis asmuo policijos pareigūnei pateikia savo dokumentą, t. y. Lietuvos Respublikos pasą. 26.50 min. pirmasis asmuo nueina į šoną toliau bendrauti su pareigūne, o antrasis asmuo bendrauja su kitu policijos pareigūnu bei tęsia filmavimą mobilaus ryšio telefonu. Priėjus pirmajam asmeniui prie antrojo, vyksta tolimesnis bendravimas su policijos pareigūnu. 38.44 min. pirmasis asmuo nueina kartu su policijos pareigūne, kuri buvo prie jų priėjusi, o antrasis asmuo lieka su policijos pareigūnu toliau bendrauti ir tęsia filmavimą mobilaus ryšio telefonu. 41.12 min. antrasis asmuo pasitaiso veido kaukę ir dėvi ją tvarkingai, kad dengtų tiek burnos sritį, tiek nosį bei nueina kartu su policijos pareigūnu, kuris su juo bendravo. Antrojo ir trečiojo vaizdo įrašų apžiūrėti netikslinga, nes juose tiriamam įvykiui reikšmingos informacijos nėra (b. l. 6–7).
Pareiškėjas ir Institucijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį buvo informuoti, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta, todėl administracinio nusižengimo byla pagal pareiškėjo skundą dėl Institucijos nutarimo išnagrinėta šiems asmenims nedalyvaujant, rašytinio proceso tvarka.
K. V. skundas netenkinamas
ANK 641 straipsnyje, kuris nustato bylos dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje nagrinėjimo ribas apylinkės teisme, nurodyta, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Skundžiamu Institucijos nutarimu pareiškėjui administracinė nuobauda paskirta už ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą. ANK 45 straipsnio 4 dalyje yra numatyta atsakomybė už visuomenės sveikatos srities Europos Sąjungos reglamentų ar sprendimų, higienos norminių aktų ar kitų visuomenės sveikatos srities teisės aktų, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pažeidimus, sukėlusius pavojų išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms, padaryti karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino metu, taip pat susidarius ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, jeigu ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ (akto redakcija, galiojusi nuo 2021 m. kovo 27 d. iki 2021 m. balandžio 9 d.) 1 punktu buvo nutarta paskelbti visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje karantiną. Vyriausybės nutarimo 2.1.5.2 papunkčiu vyresni nei 6 metų asmenys buvo įpareigoti viešose vietose dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones (veido kaukes, respiratorius ar kitas priemones), kurios priglunda prie veido ir visiškai dengia nosį ir burną.
Teismas iš pareiškėjo skundo nustatė, kad jis iš esmės neginčija, jog protokole ir skundžiamame nutarime nurodytu laiku ir vietoje jo dėvima kaukė ne visiškai dengė jo nosį. Aplinkybę, kad pareiškėjo dėvima kaukė iš tiesų nedengė jo nosies, patvirtina Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2021 m. balandžio 23 d. tarnybinis pranešimas, įvykio vietos apžiūros protokolas, vaizdo medžiaga.
Teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, jog Institucijos pareigūnas tinkamai įvertino bylos medžiagą ir pagrįstai pripažino K. V. kaltu, padarius ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatytą nusižengimą, nes jis 2021 m. balandžio 7 d. 13.35 val. Vyriausybės nutarimu paskelbto karantino laikotarpiu, (duomenys neskelbtini), netinkamai dėvėjo veido apsaugos priemonę (apsaugos priemonė nedengė nosies), t. y. nesilaikė Vyriausybės nutarimo 2.1.5.2 papunkčio reikalavimų, bei tuo sukėlė pavojų išplisti COVID-19 ligai.
Teismas nesutinka su pareiškėjo nuomone, jog jis nesukėlė pavojaus išplisti COVID-19 ligai, todėl jo veika turėtų būti kvalifikuojama pagal ANK 45 straipsnio 1 dalį ir jam turėtų būti skirtas įspėjimas. Teismas pažymi, kad įpareigojimas viešose vietose dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones (veido kaukes, respiratorius ar kitas priemones), kurios priglunda prie veido ir visiškai dengia nosį ir burną, buvo nustatytas Vyriausybės nutarime, kuris privalomas visiems asmenims (pareiškėjas nenurodė jokių duomenų, kad jis priklausytų atitinkamoms išimtims), todėl šio teisės akto reikalavimų privalėjo laikytis ir pareiškėjas. Be to, atsižvelgiant į oficialiai patvirtintus duomenis apie minimą infekciją (galimi besimptomiai ligos atvejai), jei asmuo tuo metu nebuvo pasidaręs testo, jis negalėjo būti užtikrintas, jog pats nebuvo užsikrėtęs COVID-19 virusu (juo labiau, kad ir testai turi paklaidą). Taigi, tokie pareiškėjo veiksmai – kaukės, kuri nedengė nosies, dėvėjimas, būnant viešoje vietoje, policijos komisariato, adresu (duomenys neskelbtini), patalpose, bendraujant su policijos pareigūnais, taip pat patalpose esant kitų interesantų, kėlė realų pavojų šių asmenų sveikatai ir gyvybei, ir atitinka ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį. Šiuo atveju administracinio nusižengimo kvalifikavimui pakanka nustatyti faktą, kad asmuo nesilaikė reikalavimo – tinkamai nedėvėjo nosį ir burną dengiančios apsaugos priemonės, nepriklausomai nuo to, ar tai sukėlė kokias nors konkrečias pasekmes kitiems asmenims, t. y. ar asmuo užkrėtė kitus COVID-19, ar ne.
Pareiškėjas skunde taip pat kėlė abejones dėl Vyriausybės nutarimo prieštaravimo Konstitucijos 22 straipsniui, ŽULPKĮ 2 straipsnio 21 daliai, 20 straipsnio 1 daliai, TPĮ 15 straipsnio 1 daliai ir prašė kreiptis į Konstitucinį Teismą, kad šis atitinkamas aplinkybes įvertintų.
Pagal Konstitucijos 7 straipsnio 1 dalį joks įstatymas ar kitas aktas negali prieštarauti Konstitucijai. Konstitucijos 110 straipsnyje nustatyta, kad teisėjas negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai (1 dalis), o tais atvejais, kai yra pagrindo manyti, kad įstatymas ar kitas teisinis aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teisėjas sustabdo šios bylos nagrinėjimą ir kreipiasi į Konstitucinį Teismą prašydamas spręsti, ar šis įstatymas ar kitas teisinis aktas atitinka Konstituciją (2 dalis).
Konstitucijos 22 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žmogaus privatus gyvenimas neliečiamas; 32 straipsnio 1 dalyje (minimas skundo tekste) – pilietis gali laisvai kilnotis ir pasirinkti gyvenamąją vietą Lietuvoje, gali laisvai išvykti iš Lietuvos.
ŽULPKĮ 2 straipsnio 21 dalyje nustatyta, kad karantinas – specialus užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės priemonių taikymo režimas, nustatomas atskiriems objektams (toliau – riboto karantino objektai) ar apkrėstose teritorijose (toliau – teritorijų karantinas), kai registruojami nežinomos kilmės užkrečiamųjų ligų sukėlėjų paplitimai arba ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų atvejai, taip pat pavojingų užkrečiamųjų ligų protrūkiai ar epidemijos.
ŽULPKĮ 20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jei tam tikroje Lietuvos Respublikos teritorijoje dėl užkrečiamųjų ligų sukėlėjų ir (ar) jų plitimo ypatumų nuolat išlieka galimybė užsikrėsti šiomis ligomis, ši teritorija turi būti paskelbta užkrėsta užkrečiamųjų ligų sukėlėjais.
Iš prieš tai pacituotų ŽULPKĮ teisės normų matyti, kad karantinas yra specialus užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės priemonių taikymo režimas, kuris gali būti nustatomas ne tik apkrėstose teritorijose, kai registruojami nežinomos kilmės užkrečiamųjų ligų sukėlėjų paplitimai arba ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų atvejai, kas yra susiję su pareiškėjo minimo ŽULPKĮ 20 straipsnio taikymu, bet ir atskiriems objektams, taip pat kai kyla pavojingų užkrečiamųjų ligų protrūkiai ar epidemijos. Nagrinėjamu atveju Vyriausybės nutarimas buvo priimtas, be kita ko, atsižvelgus į nepalankią epideminę COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) situaciją Lietuvos Respublikos teritorijoje, taigi, kitu karantino skelbimo pagrindu, todėl prieš paskelbiant karantiną Lietuvos Respublikoje, visą šalies teritoriją paskelbti užkrėsta užkrečiamųjų ligų sukėlėjais nebuvo pagrindo.
ŽULPKĮ 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad karantino tikslas – nustatyti specialias asmenų darbo, gyvenimo, poilsio, judėjimo sąlygas, apribojimus ir tvarką bei ūkinės ir kitokios veiklos sąlygas, apribojimus ir tvarką ir taip riboti užkrečiamųjų ligų plitimą. Taigi, skelbiant karantiną, priešingai nei teigia pareiškėjas, gali būti nustatomos specialios sąlygos, tvarkos ir apribojimai ne tik asmenų judėjimui, bet ir kitoms sritims, šiuo nagrinėjamu atveju – įpareigojimas dėvėti kaukes. Pareiškėjas niekaip nepagrindė, kaip minėtas įpareigojimas pažeidžia Konstitucijos 22 straipsnio 1 dalyje nustatytą žmogaus teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą, o taip pat, kaip konkrečiai jis patyrė savavališką ar neteisėtą kišimąsi į jo asmeninį ir šeimyninį gyvenimą, buvo kėsintasi į jo garbę ir orumą.
TPĮ 15 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad rengiant teisės akto, kuriuo numatoma reglamentuoti iki tol nereglamentuotus santykius, taip pat kuriuo iš esmės keičiamas teisinis reguliavimas, projektą, privalo būti atliekamas numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimas; šio vertinimo išsamumas turi būti proporcingas galimoms numatomo teisinio reguliavimo pasekmėms; sprendimą dėl numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo priima teisės akto projekto rengėjas. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atliekant numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimą, nustatomas galimas teigiamas ir neigiamas poveikis to teisinio reguliavimo sričiai, asmenims ar jų grupėms, kuriems bus taikomas numatomas teisinis reguliavimas; atsižvelgiant į teisės akte numatomo naujo teisinio reguliavimo pobūdį, mastą, turi būti įvertinamas poveikis ekonomikai, konkurencijai, valstybės finansams, socialinei aplinkai, viešajam administravimui, teisinei sistemai, kriminogeninei situacijai, korupcijos mastui, aplinkai, administracinei naštai, regionų plėtrai, reglamentuojamoms profesijoms ir kitoms sritims. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad įstatymo ar kito Seimo teisės akto projekte numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai pateikiami aiškinamajame rašte arba atskiru dokumentu; rengiant kitus teisės aktų projektus, numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai pateikiami Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos, savivaldybės tarybos ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.
Nors pareiškėjas skunde teigia, kad Vyriausybės nutarimas buvo priimtas pažeidžiant TPĮ 15 straipsnio 1 dalyje nustatytą įpareigojimą, rengiant minėto nutarimo projektą, atlikti numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimą, tačiau teismas pažymi, kad toje pačioje normoje yra pažymėta, jog sprendimą dėl numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo priima teisės akto projekto rengėjas. Be to, to paties straipsnio 3 dalyje konkrečiai nurodyta, kad apie įstatymo ar kito Seimo teisės akto projekte numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai pateikiami aiškinamajame rašte arba atskiru dokumentu; kartu nurodant, jog rengiant kitus teisės aktų projektus, numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai pateikiami Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos, savivaldybės tarybos ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Šiuo atveju Vyriausybės nutarimas buvo priimtas sveikatos ministro teikimu, todėl rengiant sveikatos apsaugos ministro veiklos sričiai priskiriamų teisės aktų projektus numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai pateikiami Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Konstitucijos 102 straipsnyje nustatyta, kad Konstitucinis Teismas sprendžia, ar įstatymai ir kiti Seimo aktai neprieštarauja Konstitucijai, o Respublikos Prezidento ir Vyriausybės aktai – neprieštarauja Konstitucijai arba įstatymams. Nagrinėjamu atveju Vyriausybės nutarimas (jo priėmimo tvarka) galėtų prieštarauti tik Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytai tvarkai, o tokio pobūdžio klausimų sprendimas nepriskiriamas Konstitucinio Teismo kompetencijai.
Teismas apibendrina, kad jam nekyla abejonių dėl Vyriausybės nutarimo atitikimo pareiškėjo skunde nurodytoms Konstitucijos, ŽULPKĮ ir TPĮ nuostatoms, todėl netenkina pareiškėjo skundo prašymo stabdyti administracinio nusižengimo bylą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą.
Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus 2021 m. birželio 30 d. nutarimas Nr. 14-ANR_N-1310-2021 yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti pareiškėjo skunde išdėstytais ar kitais motyvais nėra pagrindo, todėl minėtas nutarimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo skundas netenkinamas.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
n u t a r i a :
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus 2021 m. birželio 30 d. nutarimą Nr. 14-ANR_N-1310-2021 palikti nepakeistą ir pareiškėjo K. V. skundo netenkinti.
Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Eglė Ramanauskienė