Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-520-380/2017

Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00833-2017-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.37.; 21.11.10 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2017 m. gruodžio 20 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aurelija Sadauskaitė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. K. atstovo advokato Eligijaus Karbausko apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 17 d. nutarties.  

Teismas

n u s t a t ė :

1. Klaipėdos teritorinės muitinės 2017-07-19 nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. MD-LM00ANN-109601900-17 A. K. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 211 straipsnio 1 dalies 1 punktą, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalimi, 450 (keturių šimtų penkiasdešimties) eurų dydžio bauda už tai, kad jis 2017 m. birželio 13 d., 9.03 val., Nemuno g. 24, Klaipėdoje, Pilies jūrų uosto poste, būdamas atsakingas už krovinių ir jų dokumentų pristatymą į muitinės įstaigą, pateikė muitiniam tikrinimui 2017-06-09 kelių transporto važtaraštį Nr. (duomenys neskelbtini), 2017-06-09 sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) ir tranzito deklaraciją (duomenys neskelbtini), kur tranzito terminas buvo nustatytas iki 2017-06-12. Transporto priemone IVECO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekaba, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), A. K. gabeno krovinį – 82,5 proc. natūralų sviestą, kurio svoris 19 380 kg. Muitinio tikrinimo metu nustatyta, kad A. K. per nurodytą muitinės procedūros vykdymo terminą, t. y. iki 2017-06-12, neužbaigė tranzito procedūros ir tuo pažeidė muitinio tikrinimo tvarką, numatytą 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 952/2013, nustatančio Sąjungos muitinės kodekso 135 straipsnio 1 punktą, 233 straipsnio 1 dalies a papunktį. Šį nutarimą A. K. apskundė Klaipėdos miesto apylinkės teismui.
2. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017-10-17 nutartimi netenkino A. K. skundo ir paliko Klaipėdos teritorinės muitinės 2017-07-19 nutarimą nepakeistą. Teismas konstatavo, kad Klaipėdos teritorinės muitinės nutarimas teisėtas ir pagrįstas, A. K. paskirta mažesnė bauda nei ANK 211 straipsnio 1 dalies 1 punkto sankcijoje numatyta minimali nuobauda, todėl tenkinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundą ir naikinti skundžiamą nutarimą nėra pagrindo.
3. Apeliaciniu skundu A. K. atstovas prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-10-17 nutartį, Klaipėdos teritorinės muitinės 2017-07-19 nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną jam nutraukti, o nustačius, kad A. K. veikoje yra administracinio nusižengimo sudėtis, taikyti ANK 653 str. 1 d. 4 p., pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-10-17 nutartį ir taikant ANK 34 str. 5 d. administracinės nuobaudos neskirti. A. K. atstovo manymu, Klaipėdos miesto apylinkės teismas administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjo neišsamiai, neįvertino visų su teisės pažeidimu susijusių aplinkybių, todėl nepagrįstai konstatavo, kad prekės į paskirties muitinės įstaigą buvo pristatytos pasibaigus nustatytam tranzito terminui ne dėl objektyvių priežasčių, o dėl A. K. nerūpestingumo. Nurodo, jog A. K. laiku neužbaigė tranzito procedūros dėl ne nuo jo valios priklausančių aplinkybių, kadangi 2017-06-13 jo vairuojamai transporto priemonei turėjo pasibaigti technikinės apžiūros galiojimo laikas, todėl 2017-06-12 jis privalėjo pristatyti sunkvežimį techninės apžiūros atlikimui. Atlikus transporto priemonės techninę apžiūrą buvo nustatyti gedimai, kurie privalėjo būti nedelsiant pašalinti. Nuo 2017-06-12, 9.00 val. iki 2017-06-12, 14.30 val. sunkvežimis IVECO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo remontuojamas bendrovės UAB (duomenys neskelbtini) remonto dirbtuvėse, esančiose (duomenys neskelbtini) – buvo šalinamas stabdžių sistemos gedimas, todėl vairuotojas negalėjo laiku atvykti iki paskirties muitinės. Nedelsiant po remonto A. K. išvyko link muitinės paskirties įstaigos (Pilies jūrų uosto posto), tačiau atvyko jau 10-15 min. po 2017-06-12, 24 val. Muitinėje jo nepriėmė ir nurodė laukti ryto. Pakartotinai jis atvyko į muitinę 2017-06-13, 9.00 val. ir tinkamai atliko muitinės procedūras. Todėl mano, jog nurodytos aplinkybės įrodo, jog nėra A. K. kaltės dėl jam inkriminuoto nusižengimo, kadangi jis dėl objektyvių priežasčių, t. y. dėl netikėtai transporto priemonėje rasto gedimo, nesuspėjo per 48 val. pristatyti šios transporto priemonės su kroviniu į paskirties muitinę. Mano, jog teismas nepagrįstai atmetė jo atstovaujamojo A. K. teismo posėdžio metu nurodytą aplinkybę, jog jis atvyko į muitinę pavėlavęs tik kelias minutes, teigdamas, jog tai jo gynybinė versija, ir jos net nenagrinėjo. Pažymi, jog A. K., priešingai nei nutartyje nurodė Klaipėdos miesto apylinkės teismas, būdamas apdairus ir rūpestingas, ėmėsi visų priemonių, kad krovinys būtų saugiai pristatytas į paskirties muitinę. Pažymi, jog A. K. atidžiai prižiūri savo vairuojamą transporto priemonę, todėl pateikęs ją techninei apžiūrai tikėjosi, jog transporto priemonė neturės jokių trūkumų, todėl pristatys ją per 9-10 val. į paskirties muitinę ir nepažeis muitininko nurodyto termino. Be to, pažymi ir tai, kad muitininkas savo nuožiūra paskyrė jam tik 2 parų terminą, nors kitam vairuotojui su analogišku kroviniu buvo paskirtas 5 parų terminas. Šios aplinkybės teismas taip pat neįvertino. Mano, jog teismas nepagrįstai nutartyje nurodė, kad A. K. transporto priemonės techninę apžiūrą galėjo atlikti anksčiau, kadangi vilkikas visada būna reise, t. y. krovinių pervežime, o kas 12 mėnesių atliekama techninė apžiūra pareikalauja didelių piniginių lėšų (apie 400 eurų), todėl vilkikų savininkai ar valdytojai planuoja darbą ir techninės apžiūros atlikimą atsižvelgdami į termino pabaigą ir turimų pervežimui užsakymų įvykdymą. Techninė apžiūra neatliekama anksčiau, kadangi tai savaime didina įmonės lėšas ir trumpina terminą, už kurį piniginės lėšos yra sumokėtos. Be to, nurodo, jog A. K. praeityje niekada nebuvo baustas už muitinės taisyklių pažeidimus, todėl šis administracinis nusižengimas buvo atsitiktinio pobūdžio. Pareigūnui, nagrinėjusiam jo administracinio nusižengimo bylą ir teismui jis paaiškino pavėlavimo į muitinę priežastis bei pateikė tai patvirtinančius įrodymus. Mano, jog ANK 211 str. 1 d. 1 p. numatytas nusižengimas buvo padarytas ne tyčia, siekiant pažeisti teisės aktų reikalavimus, o dėl nuo A. K. valios nepriklausančių ir nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių. Jo veiksmais reali žala valstybės biudžetui nebuvo padaryta.
4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Klaipėdos teritorinės muitinės direktorė nesutinka su A. K. apeliaciniu skundu, prašo jo netenkinti ir palikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo                            2017-10-17 nutartį nepakeistą.
5. Apeliacinis skundas netenkintinas.
6. Pagal ANK 652 str. 1 d., apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Pagal ANK 5 str. 1 d., administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 str. nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis ANK 569 str. 4 d., teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingo teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
7. ANK 211 str. 1 d. 1 p. numato, kad muitinio tikrinimo tvarkos pažeidimas, tai yra neatvykimas per nustatytą muitinės procedūros vykdymo terminą į muitinės įstaigą ar kitą muitinės nustatytą vietą, kad būtų atliktas muitinis tikrinimas, užtraukia baudą nuo devynių šimtų iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų.
8. Išanalizavęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, apeliacinės instancijos teismas sutinka su Klaipėdos miesto apylinkės teismo išvada, jog A. K. kaltė padarius ANK 211 str. 1 d. 1 p. numatytą nusižengimą įrodyta, veika kvalifikuota bei nuobauda individualizuota tinkamai. Klaipėdos miesto apylinkės teismas išsamiai ir tinkamai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino bei įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą, jog A. K. padarė muitinio tikrinimo tvarkos pažeidimą, t. y. neatvyko per nustatytą muitinės procedūros vykdymo terminą į muitinės įstaigą, kad būtų atliktas muitinis tikrinimas.
9. Pažymėtina, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ir jo atstovas paties pažeidimo fakto neginčija ir sutinka, jog A. K. neatvyko per nurodytą terminą į muitinės įstaigą, todėl pažeidė muitinio tikrinimo tvarką, tačiau mano, jog šį nusižengimą padarė ne tyčia, o dėl nuo A. K. valios nepriklausančių objektyvių aplinkybių, t. y. techninės apžiūros metu netikėtai atradus vilkiko IVECO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su priekaba, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), gedimus, juos sutaisius, jis nebespėjo atvykti į paskirties muitinę per muitininko nurodytą terminą.
10. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens ir jo atstovo skunde nurodoma iš esmės vienintelė priežastis, dėl kurios buvo padarytas ANK 211 str. 1 d. 1 p. numatytas administracinis nusižengimas, t. y. netikėtai technikinės apžiūrios metu aptikti vilkiko gedimai. Tačiau apeliacinės instancijos teismo manymu, ši priežastis nėra pakankama eliminuoti A. K. kaltę, padarius muitinio tikrinimo tvarkos pažeidimą. Apeliacinis teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog A. K. padarė nusižengimą ne dėl objektyvių priežasčių, o dėl savo nerūpestingumo bei neatidumo. Klaipėdos miesto apylinkės teismas nutartyje pagrįstai nurodė, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas A. K. privalėjo transporto priemonės – vilkiko IVECO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – technine apžiūra pasirūpinti iš anksto, o ne laukti iki techninės apžiūros termino pabaigos, t. y. 2017-06-12.  Nors A. K. atstovas apeliaciniame skunde nurodo, jog A. K. laukė techninės apžiūros galiojimo pabaigos todėl, kad tokia yra susiklosčiusi vilkikų techninės apžiūros praktika bei siekiant ekonomiškumo (kad vilkiko kasmetinė techninė apžiūra kuo ilgiau galiotų), tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, A. K. turėjo visas galimybes vilkiką techninei apžiūrai pristatyti ne 2017-06-12 (pirmadienį), t. y. paskutinę transporto priemonės techninės apžiūros galiojimo dieną, bei dieną, kai turėjo prisistatyti į muitinės paskirties įstaigą, esančią už 400 km, bet 2017-06-10 (šeštadienį), kadangi techninės transporto priemonių apžiūros (duomenys neskelbtini) techninės apžiūros stotyje yra atliekamos ir šeštadieniais nuo 8.00 iki 14.00 val. Be to, apeliacinės instancijos teismo manymu, A. K., įvertinęs savo vėlyvą išvykimo laiką (18.30 val.) iš (duomenys neskelbtini) ir atstumą iki Pilies jūrų uosto posto (apie 400 km), Klaipėdoje, turėjo numatyti, jog iki muitinės nurodyto termino pabaigos, t. y. 2017-06-12, 24 val., jis nespės atvykti į muitinės paskirties įstaigą, todėl galėjo atvykti į artimiausią muitinės įstaigą arba kitu būdu (pvz. telefonu) informuoti muitinę apie susidariusią padėtį, tačiau toliau demonstravo abejingumą ir nerūpestingumą savo pareigoms bei muitinės nustatytam terminui, ir to nepadarė.
11. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog teismas neatsižvelgė ir neįvertino aplinkybės, jog A. K. pavėlavo tik 10-15 min., kadangi į Pilies jūrų postą atvyko šiek tiek po 24 val. Tokie apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti, kadangi pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, šią A. K. nurodytą aplinkybę įvertino ir dėl jos nutartyje pasisakė, t. y. nurodė, jog byloje nesant jokių įrodymų, patvirtinančių šį faktą, teismas nurodytą aplinkybę vertina kaip administracinėn atsakomybėn patraukto asmens gynybinę versiją, todėl atmeta.
12. Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta pagrįsta išvada, jog A. K., kuriam keliami didesnio rūpestingumo ir apdairumo reikalavimai, kadangi jis dirba tarptautinių krovinių vežėju bei turi išmanyti prekių gabenimo tvarką, privalėjo suprasti, jog už muitinės nustatyto termino praleidimą jam gresia didelė nuobauda, turėjo įvertinti galimas neigiamas savo priešingo teisei elgesio pasekmes, tačiau sąmoningai pasirinko pasyvų veikimą šioje situacijoje, todėl turi prisiimti ir neigiamus tokio veikimo padarinius.
13. Apeliaciniu skundu A. K. atstovas prašo, nustačius, kad A. K. veikoje yra administracinio nusižengimo sudėtis, taikyti ANK 653 str. 1 d. 4 p., pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-10-17 nutartį ir, taikant ANK 34 str. 5 d., administracinės nuobaudos neskirti. Apeliacinio teismo vertinimu, nėra pagrindo tenkinti šio apeliacinio skundo reikalavimo, kadangi A. K. paskirta administracinė nuobauda pagal ANK 211 str. 1 d. 1 p. yra proporcinga padarytam nusižengimui, ją mažinti arba apskirtai jos neskirti, įvertinus visas su administracinio nusižengimo byla susijusias aplinkybes, A. K. charakteristiką, nėra pagrindo. Pažymėtina, jog priimant Klaipėdos teritorinės muitinės 2017-07-19 nutarimą, buvo atsižvelgta į tai, kad  A. K. pavėlavo atvykti į muitinę, nes reikėjo atlikti automobilio techninę apžiūrą, o nustačius gedimus, reikėjo juos pašalinti, į tai, kad pažeidėjas prisipažino ir gailėjosi dėl nusižengimo padarymo bei į jo materialinę padėtį, todėl, vadovaujantis ANK 34 str. 5 d., buvo paskirta mažesnė nuobauda, nei numatyta ANK 211 str. 1 d., t. y. tik pusė numatytos minimalios baudos. Apeliacinio teismo manymu, paskirta nuobauda adekvati ir proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui, individualizuota tinkamai, ją keisti ar jos apskritai neskirti nėra jokio teisinio pagrindo.
14. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apygardos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, rašytinius įrodymus, esančius byloje, tinkamai taikė įstatymo nuostatas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą. Apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius ANK 211 str. 1 d. 1 p. numatytą nusižengimą, todėl skundžiamą teismo 2017-10-17 nutartį panaikinti ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti A. K. atstovo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

A. K. atstovo advokato Eligijaus Karbausko apeliacinio skundo netenkinti ir palikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 17 d. nutartį nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja                                                                                     Aurelija Sadauskaitė