Administracinė byla Nr. A-1644-520/2018

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00020-2017-8

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. liepos 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Audriaus Bakavecko ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. Š. ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, apeliacinius skundus dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. Š. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1. Pareiškėjas M. Š. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir atsakovas, Šiaulių TI), 150 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
2. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2016 m. lapkričio 11 d. iki 2017 m. sausio 9 d. buvo laikomas Šiaulių TI, pažeidžiant higienos normų reikalavimus, nes kamerose buvo netinkamai įrengtas sanitarinis mazgas: kamerose tebuvo skylė grindyse, šalia buvo pastatytas stalas. Nesant atskiros oro šalinimo sistemos, nuo tualeto nuolat sklido nemalonus kvapas. Naudojantis tualetu, nebuvo užtikrintas privatumas. Kalinamas tokiomis higienos normų reikalavimus neatitinkančiomis sąlygomis jis patyrė neturtinę žalą, t. y. dvasinius išgyvenimus, nepatogumus.
3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
4. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas įstaigoje buvo laikomas nuo 2016 m. lapkričio 14 d. iki 2017 m. sausio 9 d.
5. Atsakovas, atsikirsdamas į pareiškėjo skundo argumentus dėl sanitarinio mazgo įrengimo, pažymėjo, kad visose Šiaulių TI kamerose įrengtas veikiantis sanitarinis mazgas, jis nuo bendros erdvės atskirtas mūrine sienele, praėjimas atitvertas durimis arba erdves skiriančia užuolaida. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka galiojančių teisės aktų reikalavimus. Pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu nesikreipė į įstaigos administraciją dėl to, kad jam sanitariniame mazge trūko privatumo. Teismui pateiktos kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, nuotraukos, patvirtina, kad sanitarinis mazgas buvo atskirtas mūrine arba asbesto plokštės sienele ir / arba užuolaidomis. Didžiąją dalį, t. y. 43 dienas, pareiškėjas buvo laikomas kameroje vienas, 3 dienas – vienas po pusdienį, o likusias dienas – su dar vienu ar trimis asmenimis, todėl teigti, kad pareiškėjas patyrė skunde nurodytą diskomfortą ar kitus nepatogumus, o Šiaulių TI atliko prieš pareiškėją neteisėtus veiksmus, nėra pagrindo.
6. Atsakovas, vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika neturtinės žalos pagrįstumo klausimu, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatomis, reglamentuojančiomis valstybės civilinę atsakomybę, akcentavo, kad pareiškėjo dėstomos neturtinės žalos atsiradimą lemti galinčios aplinkybės neįrodo realaus neturtinės žalos egzistavimo fakto. Pareiškėjas neįrodė, kad jam buvo padaryta neturtinė žala, nes Šiaulių TI administracija veikė taip, kaip privalo veikti teisės aktų nustatyta tvarka. Pareiškėjas nepateikė pareigūnų kaltę ir priežastinį ryšį tarp pareigūnų veiksmų ir nurodomos neturtinės žalos pagrindžiančių įrodymų. Tai, kad pareiškėjas patyrė stresą ir nepatogumus dėl laikymo Šiaulių TI, yra natūralus reiškinys, nes kiekvienam sulaikytam asmeniui kalinimas sukelia diskomfortą ar stresą. Tačiau tai nėra pagrindas priteisti neturtinę žalą.
7. Atsakovas pažymėjo, kad CK 1.138 straipsnyje pateiktame nebaigtiniame sąraše įtvirtinta net keletas galimų asmens teisių gynimo būdų. To paties straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais. EŽTT ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą pažymėjo, jog pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos būdas, kuris yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinė žala priteisiama konkrečiu atveju nustačius, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti.

II.

8. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2017 m. balandžio 3 d. sprendimu pareiškėjo M. Š. skundą tenkino iš dalies, t. y. pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, priteisė 40 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
9. Teismas nustatė, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas Šiaulių TI buvo laikomas iš viso 57 dienas gyvenamosiose kamerose Nr. 98, 58, 10, 72, 99, 73 ir 87, kurių plotas nuo 8,88 iki 19,87 kv. m, vienas arba su dar 1–3 asmenimis.
10. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015) sanitarinio mazgo įrengimo nereglamentuoja. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (redakcija, galiojanti nuo 2016 m. sausio 28 d.) (toliau – ir Taisyklės) III skirsnio 14.5 punkte nustatyta, kad tardymo izoliatorių gyvenamosiose patalpose sanitarinio mazgo plotas turi būti atitvertas nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 m aukščio pertvara; esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto, kameroje įrengiamas praustuvas.
11. Teismas iš atsakovo pateiktų fotonuotraukų nustatė, kad sanitariniai mazgai kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, įrengti skirtingai, tačiau nei viename iš jų nėra įrengtas unitazas, nei vienas iš jų nėra atitvertas mūrine sienele, kaip atsiliepime į skundą nurodė atsakovas. Tik kameroje Nr. 10 sanitarinis mazgas įrengtas atskiroje iš plokštės padarytoje kabinoje su durimis, kitose pareiškėjo laikymo kamerose sanitariniai mazgai tik iš vienos pusės (kameroje Nr. 87 – iš dviejų pusių) atitverti presuoto kartono plokštėmis, vietoje durų pakabintos užuolaidos, kameroje Nr. 72 nėra net užuolaidos. Teismas pažymėjo, kad atsakovo argumentus dėl to, jog pareiškėjas kameroje Nr. 72 buvo laikomas vienas ir dėl to jo privatumas nebuvo pažeistas, paneigia fotonuotraukose užfiksuotas lovų skaičius, patvirtinantis, kad tam tikrą laikotarpį pareiškėjas šioje kameroje buvo laikomas su dar vienu asmeniu. Teismas, vadovaudamasis atsiliepime į skundą nurodytomis aplinkybėmis, kad Šiaulių TI kameros vėdinamos per langus ir duris, darė išvadą, kad sanitariniai mazgai gyvenamosiose kamerose atskiros vėdinimo – oro šalinimo sistemos neturi. Teismas sprendė, kad sanitariniai mazgai pareiškėjo laikymo kamerose nebuvo tinkamai izoliuoti nuo likusio kameros ploto. Atsižvelgdamas į tai, jog kameros buvo gana mažos, o lovos praktiškai šalia sanitarinio mazgo, teismas pripažino, kad toks sanitarinio mazgo atitvėrimas, kai iš vienos pusės jį nuo gyvenamosios kameros skyrė tik užuolaida, neužtikrino privatumo, naudojantis sanitariniu mazgu, kameroje galėjo būti nemalonus kvapas. Teismas darė išvadą, kad dėl netinkamai įrengto sanitarinio mazgo pareiškėjas galėjo patirti neturtinę žalą.
12. Teismas, atsižvelgdamas į pareiškėjo patirtus nepatogumus, kurie sukelia dvasinius pergyvenimus, į kitus teismų praktikoje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, darė išvadą, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kuri negali būti kompensuojama vien tik pareiškėjo teisių pažeidimo pripažinimu. Pareiškėjas 57 dienas buvo laikomas kamerose, kuriose netinkamai įrengti sanitariniai mazgai, o tai sukėlė pareiškėjui dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus.
13. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo mastą, šio pažeidimo trukmę ir intensyvumą, atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendė, kad šiuo atveju pareiškėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti 150 Eur suma, o dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati priteistina suma yra 40 Eur.

III.

14. Pareiškėjas M. Š. apeliaciniame skunde dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 3 d. sprendimo prašo priteisti 150 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
15. Pareiškėjas nurodo, kad teismas bylą išnagrinėjo aplaidžiai. Bylos medžiaga patvirtina, kad ginčo laikotarpiu buvo pažeista jo teisė į tinkamas kalinimo sąlygas, nes nebuvo užtikrinti higienos normų reikalavimai. Teismas pripažino, kad sanitarinio mazgo įrengimas neužtikrino privatumo. Dėl netinkamų kalinimo sąlygų sukelti nepatogumai pasireiškia ir šiuo metu, todėl teismo priteistos neturtinės žalos atlyginimo dydis negali kompensuoti patirtus išgyvenimus, nepatogumus dėl kalinimo metu jaučiamo nuo tualeto sklindančio nemalonaus kvapo.
16. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių tardymo izoliatoriaus, apeliaciniame skunde ir atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą  prašo pakeisti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 3 d. sprendimą, pripažįstant, kad buvo pažeistos pareiškėjo teisės į teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas. Atsakovas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Pagal Higienos normos HN 134:2015 3 punktą veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Sanitarinio mazgo įrengimas atskiroje patalpoje ir atskiros nuo gyvenamųjų patalpų ventiliacijos įrengimas yra susiję su pastato ir / ar patalpų rekonstrukcijos darbais, todėl šiuo atžvilgiu nėra pagrindo nustatyti pareiškėjo teisių pažeidimą;
2. Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 76:2010) 24 punktą gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Ventiliacijos įrengimas yra susijęs su pastato ar patalpų rekonstrukcija, todėl veikiančioms laisvės atėmimo vietoms netaikomi su tuo susiję reikalavimai (Higienos normos HN 76:2010 2 p.). Dėl šios priežasties oro judėjimo greitis patikrinimų metu nevertintas. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo pripažinti higienos normų pažeidimą dėl netinkamos ventiliacijos;
3. Vadovaujantis EŽTT ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, vien pareiškėjo teiginiai, kuriems prieštarauja atsakovas, nėra pakankami siekiant įrodyti jo skundo pagrįstumą, todėl pareiškėjas, siekdamas aktyviai ir efektyviai ginti savo teises, turėtų imtis papildomų veiksmų, pavyzdžiui, pateikti savo raštus (prašymus, skundus), patvirtinančius, kad jis apie teisės aktų pažeidimus pranešė atitinkamoms institucijoms, siekti, kad teisme būtų apklausti tokias aplinkybes galintys patvirtinti liudytojai ir pan.;
4. Byloje nėra duomenų, jog dėl laikymo sąlygų pablogėjo pareiškėjo sveikata. Pareiškėjas dėl laikymo sąlygų nei Šiaulių TI administracijai, nei kitoms institucijoms skundų neteikė, jokių duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichikos savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, nepateikė. O tai pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką reiškia, kad pažeidimai, jeigu jie iš tikrųjų buvo, nebuvo tokio pobūdžio, kad pareiškėjas patyrė tokio laipsnio neigiamą poveikį, kuris sukėlė vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudarė kliūtis, kurios buvo sudėtingos ar sunkiai įveikiamos;
5. Pagal EŽTT išaiškinimus tik pasiekęs minimalų žiaurumo laipsnį netinkamas elgesys patenka į Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio veikimo sferą. Šio minimalaus žiaurumo laipsnio vertinimas yra reliatyvus – jis priklauso nuo aplinkybių viseto: elgesio trukmės, jo pasekmių fizinei bei dvasinei būklei, amžiaus bei sveikatos būklės. Vertindamas, ar elgesys yra „žeminantis orumą“ Konvencijos 3 straipsnio prasme, EŽTT atsižvelgia į tai, ar juo sąmoningai siekiama pažeminti ir sumenkinti tam tikrą asmenį, ar pasekmių prasme jis nepalankiai paveikė asmenybę su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu būdu. Be to, EŽTT pripažįsta neturtinių teisių pažeidimo konstatavimą kaip tinkamą būdą pažeistoms asmens neturtinėms teisėms apginti ir visuomet sprendžia, ar žalos atlyginimas pinigais, kaip išimtinė kompensavimo priemonė, konkrečiu atveju turėtų būti taikomas dėl intensyvių, vienareikšmiškai žeminančių asmenį kalinimo sąlygų. Nagrinėjamu atveju aplinkybių dėl minimalaus žiaurumo laipsnio, akivaizdaus sveikatos būklės pablogėjimo, sąmoningo siekimo pažeminti pareiškėją ir t. t. bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, todėl nukrypti nuo suformuotos teismų praktikos bei kurti kitokį precedentą nėra jokio pagrindo;
6. Sprendžiant dėl neturtinės žalos priteisimo būtina nustatyti, jog būtent tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai patyrė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementu, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. Abstraktūs teiginiai, kuriuose atkartotas CK pateiktas neturtinės žalos apibrėžimas, negali būti pagrindas daryti išvadą, kad būtent tas asmuo patyrė itin didelę neturtinę žalą, kuri patiriama individualiai;
7. Konstatavus, kad nebuvo neigiamo veikimo, nukreipto išimtinai prieš pareiškėją, kad atsakovas dėjo visas pastangas kuo palankesnėms kalinimo sąlygoms užtikrinti, kad pareiškėjo teiginiai apie aplinkybes, galinčias sudaryti prielaidas neturtinei žalai atsirasti, nepagrįsti ir neįrodyti, yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti valstybės institucijos neteisėto veikimo ar neveikimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už teisių pažeidimą. Be to, atsakovas pagal galimybes siekė įgyvendinti galiojančius teisės aktus, neigiamas veikimas buvo mažareikšmis ir nesukėlė ilgalaikių neigiamų pasekmių.
17. Pareiškėjas M. Š. atsiliepime į atsakovo apeliacinį nurodo, kad jo teisių į tinkamas kalinimo sąlygas pažeidimo pripažinimas nėra pakankama satisfakcija jo patirtiems nepatogumams, išgyvenimams dėl kamerose netinkamo sanitarinio mazgo įrengimo kompensuoti. Bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovas neveikė taip, kaip nustato teisės aktai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

18. Pareiškėjas M. Š.kreipėsi į teismą siekdamas, jog jam būtų priteistas 150 Eur neturtinės žalos atlyginimas iš Lietuvos valstybės pagal CK 6.271 straipsnį už kalinimą netinkamomis sąlygomis nuo 2016 m. lapkričio 11 d. iki 2017 m. sausio 9 d. Šiaulių TI.
19. Išnagrinėjęs pareiškėjo nurodytas netinkamas kalinimo sąlygas, atsakovo atsikirtimus į pareiškėjo pretenzijas, įvertinęs pateiktus įrodymus, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas Šiaulių TI kalėjo nuo 2016 m. lapkričio 14 d. iki 2017 m. sausio 9 d. ir šiuo laikotarpiu 57 dienas buvo laikomas kamerose, kuriose netinkamai įrengti sanitariniai mazgai, ir tai sukėlė pareiškėjui dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus. Pareiškėjui dėl nustatytų pažeidimų priteista 40 Eur neturtinei žalai atlyginti.
20. Pareiškėjas ir atsakovas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo padavė apeliacinius skundus. Pareiškėjas apeliaciniu skundu iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytu ir priteistu neturtinės žalos atlyginimo dydžiu. Atsakovo apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad pareiškėjui nepagrįstai priteistas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Atsakovas laikosi pozicijos, kad šiuo atveju pareiškėjui būtų pakankama satisfakcija – pažeidimo pripažinimas. Atsakovo teigimu, nėra pagrindo pripažinti higienos normų pažeidimą dėl netinkamos ventiliacijos.
21. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinių skundų ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinių skundų ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
22. Atsakant į atsakovo argumentus, kad nėra pagrindo pripažinti higienos normų pažeidimą dėl netinkamos ventiliacijos, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Higienos normos HN 76:2010 21 punktą sanitarinis mazgas turi būti įrengtas atskirose patalpose, jame turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema, unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė), turi būti atskira nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistema. Atkreiptinas dėmesys į Higienos normos HN 76:2010 2 punktą, kuriame įtvirtinta, jog veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Sanitarinio mazgo įrengimas atskiroje patalpoje ir atskiros nuo gyvenamųjų patalpų ventiliacijos įrengimas yra susiję su pastato ir (ar) patalpų rekonstrukcijos darbais, todėl šiuo atžvilgiu nėra pagrindo nustatyti pareiškėjo teisių pažeidimą dėl netinkamos ventiliacijos. Tačiau ši aplinkybė neatleidžia Šiaulių TI nuo pareigos užtikrinti, kad naudojantis tualetu būtų užtikrintas suimtųjų (nuteistųjų) privatumas. Pagal EŽTT praktiką, nacionalinės institucijos turi pozityvią pareigą suteikti prieigą prie sanitarinių įrenginių, kurie būtų atskirti nuo likusios kameros dalies tokiu būdu, kuris užtikrintų kaliniams minimalų privatumą (žr., pvz., EŽTT 2013 m. balandžio 25 d. sprendimą byloje Canali prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 40119/09)). Šiuo aspektu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tiek nacionalinių teismų, tiek EŽTT praktikoje pateiktus vertinimus, susijusius su bent minimaliu kalinamų asmenų privatumo užtikrinimu: pavyzdžiui, Glotov byloje konstatuota, kad žema (1,2 m) aukščio sienele atskirtas tualetas neatitinka Konvencijos 3 straipsnio reikalavimų. Nustatyta, kad nagrinėtu atveju nebuvo sudarytos sąlygos privatumui, nes ši vieta visada buvo matoma tiek kartu kalinčių nuteistųjų, tiek pareigūnų (žr. Glotov prieš Rusiją (pareiškimo nr. 41558/05)). Taip pat EŽTT yra konstatavęs, jog gyvenamosios erdvės ir tualeto atskyrimas užuolaida neužtikrina kalinamiesiems reikiamo privatumo (žr. 2015 m. kovo 10 d. sprendimą byloje Varga ir kt. prieš Vengriją (pareiškimo Nr. 14097/12, 45135/12, 73712/12, 34001/13, 44055/13 ir 64586/13)). Šiuo atveju, atsižvelgiant į nurodytą praktiką, įvertinus tai, kad kameros buvo gana mažos, o lovos buvo šalia sanitarinio mazgo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog toks sanitarinio mazgo atitvėrimas, kai iš vienos pusės jį nuo gyvenamosios patalpos skyrė tik užuolaida, neužtikrino privatumo, taigi, jo įrengimas neatitiko teisės aktų reikalavimų. Be to, atvejai, kai sanitariniame mazge nėra įrengtas unitazas, o yra tik sanitariniai įrenginiai grindyse su šalto vandens nubėgimo sistema, yra nesuderinami su Higienos normos HN 76:2010 reikalavimais ir tinkamai neužtikrina asmenų fiziologinių poreikių, dėl ko patiriamas diskomfortas.
23. Taigi nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti atsakovo neteisėtus veiksmus. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo kalinamas žmogaus orumą žeminančiomis sąlygomis, jis turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą (CK 6.271 str.).
24. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas priteisė per mažą sumą jo patirtai neturtinei žalai atlyginti. Teisėjų kolegija pažymi, kad kiekvienas žalos dėl nepriimtinomis sąlygomis atlyginimo atvejis yra individualus ir turi būti atsižvelgta į visumą faktinių aplinkybių, esančių konkrečioje administracinėje byloje. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva, todėl nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl turtinės žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai. Be to, būtina atsižvelgti į tai, kad asmens teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra garantuota Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje ir ji turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, inter alia (be kita ko) – teisingumo principo. Lietuvos teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius. Taigi neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir kt. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2422-492/2016 ir kt.).
25. Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, reikšmingą teisinį reguliavimą, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką analogiško pobūdžio bylose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1018-662/2018; 2018 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1294-822/2018; 2018 m. gegužės 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-452-520/2018; kt.), teisėjų kolegija vertina, kad nustačius kalinamo asmens privatumo naudojantis sanitariniu mazgu pažeidimą teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka šio asmens pažeistai teisei apginti ir patirtos neturtinės žalos atlyginimas tokiam asmeniui turi būti priteisiamas pinigais.
26. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Šiaulių TI pareiškėjui 57 dienas nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu, dėl to jis patyrė neturtinę žalą, kurią teismas įvertino 40 Eur suma. Teisėjų kolegija sutinka su pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais, kad jam (pareiškėjui) pirmosios instancijos teismo nustatytas žalos atlyginimas nėra proporcinga ir adekvati kompensacija patirtai skriaudai atlyginti.
27. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į CK 6.250 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, į pažeidimų ir jais sukeltų nepatogumų pobūdį, į pareiškėjo nurodytus išgyvenimus, į ginamų vertybių (žmogaus orumas) turinį, į bendrą šalies ekonominę situaciją, į pragyvenimo lygį, į kitus teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad 150 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimas yra pakankamas dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjo apeliacinis skundas tenkintinas, atsakovo apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, padidinant priteistą 40 Eur neturtinės žalos atlyginimo sumą iki 150 Eur.

              Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo M. Š.apeliacinį skundą tenkinti.

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, apeliacinį skundą atmesti.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 3 d. sprendimą pakeisti. Priteistą pareiškėjui M. Š. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, 40 Eur neturtinės žalos atlyginimo sumą padidinti iki 150 Eur (vieno šimto penkiasdešimt eurų).

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                        Laimutis Alechnavičius

                                                                      Audrius Bakaveckas

                                                                      Dalia Višinskienė