Baudžiamoji byla Nr. 1-595-543/2021

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-13780-2021-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.1.8.14; 1.1.10.1; 1.2.4.4.2.3; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2

 (S)

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gruodžio 1 d.

Alytus

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Irmutė Kliučinskienė,

sekretoriaujant R. S.,

dalyvaujant prokurorui A. J.,

kaltinamajam A. B.,

nukentėjusiajam R. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), turintis (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, (duomenys neskelbtini), nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, teistas:

1) 2012 m. sausio 24 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį, paskirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas 5 mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neatlygintinai dirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Kartu su bausme paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose;

2) 2012 m. birželio 29 d. Alytaus rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 243 straipsnį, taikant BK 64 straipsnio 3 dalį, 65 straipsnio 1 dalies 2 punktą, paskirta galutinė bausmė – areštas 25 paroms;

3) 2013 m. lapkričio 28 d. Alytaus rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, paskirta bausmė – laisvės apribojimas dešimčiai mėnesių, įpareigojant bausmės atlikimo metu būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu. Kartu su bausme paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – per tris mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose;

4) 2014 m. gegužės 15 d. Alytaus rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, paskirta bausmė – areštas 45 paroms;

5) 2017 m. liepos 28 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 2 dalį, taikant BK 63 straipsnio 1, 4 dalis, 641 straipsnį, paskirta galutinė bausmė – 4 mėnesiai laisvės atėmimo. Bausmės vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsniu, atidėtas vieniems metams, įpareigojant A. B. bausmės vykdymo metu neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, dirbti ar registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ar darbo ministerijos. Kartu su bausme paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – per keturis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose;

6) 2018 m. rugsėjo 12 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, taikant BK 64 straipsnio 1 dalį, 3 dalį, 641 straipsnį, paskirta galutinė bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant A. B. bausmės vykdymo metu neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, dirbti ar registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ar darbo ministerijos, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Kartu su bausme paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – per šešis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose;

7) 2018 m. spalio 10 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų nuosprendžiu pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, taikant BK 63 straipsnio 9 dalį, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunktį, paskirta galutinė bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 7 mėnesiams;

8) 2020 m. balandžio 21 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 90 parų arešto bausme, 2020 m. spalio 30 d. bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

Teismas

n u s t a t ė :

Kaltinamasis A. B. 2021 m. gegužės 1 d. apie 21.30 val. (duomenys neskelbtini), namuose, virtuvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, konflikto metu tyčia smurtavo prieš savo šeimos narį – sūnų R. B., mediniu pagaliu sudavė vieną smūgį į kairę ranką, du smūgius į kairės kojos čiurną, nukentėjusiajam R. B. nugriuvus ant grindų, mediniu pagaliu sudavė jam tris smūgius į kairę ranką, du smūgius į kairės kojos blauzdą, taip smurtaudamas padarė nukentėjusiajam R. B. muštinę žaizdą kairės kojos čiurnoje, poodines kraujosruvas kairės rankos dilbyje, kairės rankos alkūnkaulio diafizės lūžimą. Tokiais savo veiksmais nesunkiai sutrikdė nukentėjusiajam R. B. sveikatą, nes dėl kairės rankos alkūnkaulio diafizės lūžimo jo sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui bei sukėlė fizinį skausmą.

Kaltinamasis A. B. kaltės nepripažino. Duodamas paaiškinimus teisme nurodė, kad 2021 m. gegužės 1 d. buvo sūnaus R. gimtadienis. Nuėjo pasveikinti sūnų ir ten išgėrė du ar tris stikliukus alkoholio. Grįžęs namo tvarkėsi ūkyje. Vakare sūnus R. atsinešė 1 litrą brendžio, kurį namuose išgėrė su sūnum V.. Po to, lyg tai atėjo sūnus R., bet jokio konflikto nebuvo ir R. niekas nemušė. Jis pats įvykio aplinkybių neatsimena, nes buvo apsvaigęs nuo alkoholio, bet jam tik sakė, kad R. nukrito. V. sakė, kad niekas R. nemušė. Sūnus V. jam prisipažino, kad jis su broliu susimušė ir jam sulaužė ranką. Jis pats dėl girtumo nieko nepamena, todėl ikiteisminio tyrimo metu buvo pripažinęs savo kaltę. Jis yra teistas už smurtą prieš šeimos narius, gailisi, kad smurtavo prieš vaikus. Viskas dėl girtumo, jau kokie 5 mėnesiai kaip nevartoja alkoholio, tik kartais išgeria alaus. Tą kartą per daug išgėrė ir todėl taip gavosi, bet ten jokių muštynių nebuvo.

Nors A. B. neigė nesunkiai sutrikdęs sveikatą R. B., jo kaltę dėl inkriminuoto BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyto nusikaltimo padarymo patvirtina kiti teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai.

Ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. gegužės 2 d. įtariamuoju apklaustas A. B. parodė, kad 2021 m. gegužės 1 d. apie 21.30 val. buvo savo namuose (duomenys neskelbtini). Taip pat buvo jo sūnūs R. B. ir V. B., jie visi kartu vartojo alkoholinius gėrimus. Jis sūnui R. B. papriekaištavo, kad jis nerūkytų kambaryje. Sūnus atsakė, kad neaiškintų, kad čia ne jo namai. Tarp jų kilo konfliktas, tačiau daugiau nieko neatsimena, kadangi buvo labai neblaivus. Tačiau nori pabrėžti, kad tikrai nemušė savo sūnaus R. B. (1 t., b. l. 165).

Ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. gegužės 11 d. papildomai įtariamuoju apklaustas A. B. parodė, kad duodamas parodymus 2021 m. gegužės 2 d. neprisipažino kaltu, nes neprisimina visų aplinkybių dėl savo neblaivumo. Viską gerai apgalvojęs, pasikalbėjo su R. ir nori prisipažinti. Parodė, kad 2021 m. gegužės 1 d. jis visą dieną dirbo namuose, o vakare nuėjo pasveikinti savo sūnų R. B., kuris šventė gimtadienį. Jis pasivaišino brendžiu, išgėrė pora taurelių brendžio ir vieną butelį 1 litro talpos alaus. Kaip sugrįžo į namus, neprisimena, tik prisimena, kad sūnus V. sėdėjo virtuvėje prie stalo ir gėrė alų, tada lyg tai atėjo R. ir atnešė brendžio butelį 1 litro talpos. Dėl neblaivumo prisimena tik tam tikrus momentus. Prisimena, kad namuose, virtuvėje jis gėrė brendį ir alų su savo sūnumis V. ir R., daugiau neprisimena nieko. Apie tai, kad tarp jo ir R. įvyko kažkoks konfliktas, jis neprisimena. Apie tai, kad jis konflikto metu sudavė su pagaliu R. per kairę ranką ir kairę koją, neprisimena. Bet tikrai būdamas neblaivus ir susipykęs su R. jis galėjo su pagaliu suduoti R. keturis smūgius į kairę ranką ir keturis smūgius į kairę koją. Jis dėl to gailisi. Su R. kalbėjosi dėl šio įvykio, atsiprašė ir jie susitaikė. Kur padėjo pagalį, su kuriuo sudavė R., jis nežino ir negali nurodyti, kokiu pagaliu sudavė. Gali būti, kad tą pagalį sudegino pečiuje (1 t. b. l. 170-171).

Ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. birželio 9 d. įtariamuoju apklaustas A. B. parodė, kad jis laikosi savo parodymų, kuriuos davė 2021 m. gegužės 11 d., papildymų neturi. Jis labai gailisi, kad 2021 m. gegužės 1 d. apie 21.30 val., būdamas neblaivus, sužalojo savo sūnų R. B.. Visų aplinkybių dėl neblaivumo neprisimena, bet sutinka su jam įteiktu pranešimu apie įtarimą, kad jis R. mediniu pagaliu sudavė vieną smūgį į kairę ranką, du smūgius į kairės kojos čiurną, po ko sūnui nugriuvus ant grindų, sudavė jam tris smūgius pagaliu į kairę ranką, du smūgius į kairės kojos blauzdą. Supranta, kad taip mušdamas savo sūnų jam sukėlė fizinį skausmą ir padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą (1 t. b. l. 178).

Nukentėjusysis R. B., apklaustas teisme, parodė, kad kaltinamasis yra jo tėvas. 2021 m. gegužės 1 d. jis iš kaimyno atėjo į namus ir atsinešė alaus, su broliu V. ir tėvu jį išgėrė. V. pasakė, kad eina parnešti dar vieną litrą alaus. Išgėrė ir tą alų, po to gėrė brendį, kai ir brendis baigėsi, jis išėjo į lauką. Tada tėvas pradėjo priekaištauti, kad jis namuose nieko nedirba. Tėvas atsinešė pagalį. Pagalys buvo keturkampis, nedidelis. Tada jis užrakino duris, bet paskui atrakino, kad galėtų pabėgti, bet tėvas tuo metu pagaliu jam trenkė per kairę koją. Jis gynėsi, dengėsi ranka ir gavo smūgį pagaliu per ranką. Nuo skausmo jis nukrito ant grindų, tada dar gavo smūgį į kojas ir rankas. Galvą jis dengėsi rankomis, šaukė tėvui, kad jo nemuštų. Jį mušė tarp virtuvės ir lauko durų. Po to tėvas nuėjo. Kažkuris brolis, lyg tai A., atbėgo, jis šaukė, kad lūžo ranka ir bėga iš kojos kraujas. Brolis jį nuvedė į virtuvę, pasodino ant suoliuko ir iškvietė greitąją pagalbą. Atvažiavo greitoji ir jį išvežė į ligoninę. Ten jam sugipsavo ranką ir išleido namo. Tėvą išsivežė policijos pareigūnai, kuriuos gal A. iškvietė, bet jis tiksliai nežino. Jam buvo sutinusi ranka, ant kojos buvo kraujosruvos, gydėsi namuose. Jis neatsimena, ar kas nors matė, kaip jį tėvas mušė. Tai buvo ne pirmas kartas, kai tėvas jį mušė. Tėvas niekur nedirba, todėl jokios žalos jam ir neatlygins. Kai tėvas blaivus, tai jų santykiai būna geri.

Teisme apklaustas liudytojas T. J., dirbantis Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriuje tyrėju, parodė, kad atvykus į įvykio vietą nukentėjusiojo jau nebuvo. Jį išsivežė greitosios pagalbos medikai. Įvykio vietoje buvo brolis A. ir tėvas A.. Brolis A. ir iškvietė policiją. Kadangi įvykio vietoje nebuvo nukentėjusiojo, tai brolis A. trumpai papasakojo, kas ten nutiko. Visų aplinkybių pats tiksliai nežinojo. Jis sakė, kad grįžęs nukentėjusįjį rado lauke, ant laiptų. Pasakė, kad brolį tėvas sumušė su lazda, ar pagaliu. Įtariamasis A. tuo metu miegojo kambaryje. Įvykio vietoje matėsi kraujo pėdsakų. Kraujas matėsi prie kambario durų ir virtuvės durų, namo viduje. Nusikaltimo įrankio rasti nepavyko. Tėvas A. prižadintas viską neigė. Jis buvo neblaivus, bet susikalbėti su juo pavyko. Sūnus A. papasakojo, kad jis grįžęs namo rado sėdintį nukentėjusįjį. Nukentėjusysis pasakė, kad jį tėvas su pagaliu mušė. Tada brolis A. paskambino ir iškvietė greitąją pagalbą. Po to jis pats turėjo konfliktą su tėvu ir jis iškvietė policiją. Sūnus A. atrodė blaivus, jam girtumas nebuvo nustatinėjamas. 

Teisme apklaustas liudytojas M. B. parodė, kad įvykio jis nematė, buvo išėjęs į parduotuvę, o kai grįžo namo, tėvo ir brolio R. jau nebuvo. Vėliau, po kelių valandų jam paskambino brolis R. iš ligoninės. Matė R. grįžusį iš ligoninės su sugipsuota ranka. Su broliu apie įvykį nekalbėjo. Jis gyvena tuose pačiuose namuose. Šiuo metu jau mažiau brolis ir tėvas geria alkoholį. Jis pats negeria alkoholio. Kol tėvas negeria, viskas būna gerai. Kai tėvas išvažiuoja į (duomenys neskelbtini), būna, kad grįžta išgėręs. Nežino, ar tėvas su kitais vaikais geria, pats to nematė.

Panašius parodymus liudytojas M. B. davė ir ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 76-79).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas R. B. parodė, kad 2021  m. gegužės 2 d. jis apie 5.30 val. išėjo iš namų, sugrįžo gal 18.30 val. neblaivus. M. pasakė, kad greitoji išsivežė R., kad R. susibarė su tėvu ir tėvas R. mušė. Sakė, kad tėvas R. pagaliu sudavė per ranką ir kojas. Jis pats vartoja alkoholį kasdien, o tėvas kartais geria, kartais ne, bet kai per daug išgeria, būna piktas, barasi (1 t., b. l. 71-73). 

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas A. B. parodė, kad 2021  m.  gegužės 21 d. jis dirbo, po darbo nuėjo pas savo močiutę, kuri gyvena netoli jo namų, pasveikino brolį R. su gimtadieniu. Jam rūkant kieme, išgirdo R. šaukiantį „gelbėkit mane sumušė“. R. šaukė stovėdamas prie tėvų namų tvoros. Močiutės namus ir tėvų namus skiria apie 300 m. Jis nuėjo iki R., kuriam kraujavo iš kažkurios kojos, buvo ištinusi kairė ranka, veidas buvo kruvinas. R. buvo stipriai neblaivus, jis sakė, kad jį sumušė tėvas. Jis R. parsivedė į namus. Grįžus į namus, tėvas virtuvėje prausėsi veidą. Virtuvėje buvo visur kraujo. Klausė tėvo, kodėl sumušė R., jis pasakė, kad nieko nemušė ir nuėjo miegoti. Tėvas taip pat buvo neblaivus. Jis paskambino į greitąją medicinos pagalbą ir į policiją ir pranešė, kad tėvas sumušė brolį. Tiek tėvas, tiek R. neblaivūs būna labai konfliktiški ir agresyvūs (1  t.,  b.  l. 88-90).

Iš 2021 m. gegužės 11 d. akistatos tarp nukentėjusiojo R. B. ir įtariamojo A. B. protokolo matyti, kad nukentėjusiajam R. B. nurodžius, kad tėvas pagaliu jam sudavė vieną kartą į kairę ranką, du kartus į kairę koją, po to nukritusiam ant grindų dar sudavė tris smūgius į kairę ranką ir du kartus į kairės kojos blauzdą, įtariamasis A. B. sutiko su nukentėjusiojo parodymais ir kaltę pripažino pilnai (1  t.,  b.  l.  185-188).

Iš pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad Alytaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate 2021 m. gegužės 2 d. buvo gautas R. B. pareiškimas, kuriuo prašoma pradėti ikiteisminį tyrimą dėl to, kad 2021 m. gegužės 1 d. apie 21.30 val. (duomenys neskelbtini), namų virtuvėje jį sumušė tėvas A. B.. Su montiruote sudavė keturis kartus į kairę ranką ir du kartus į kairę koją, taip sukėlė fizinį skausmą (1 t., b. l. 1-7).

Įvykio vietos apžiūros protokolu su priedais apžiūrėta ir užfiksuota įvykio vieta – namas (duomenys neskelbtini) Įvykio vietoje – kambaryje ant grindų, sienų ir drabužių matomos kraujo dėmės. Nusikalstamos veikos padarymo įrankis nesurastas (1  t.,  b. l. 12-19).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 208/2021 (06) patvirtina, kad nukentėjusiajam R. B. nustatytas sužalojimas – muštinė žaizda kairės kojos čiurnoje, poodinės kraujosruvos kairės rankos dilbio srityje, kairės rankos alkūnkaulio diafizės lūžimas padaryti ne mažiau dviem trauminiais poveikiais. Sužalojimai kvalifikuotini kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl kairės rankos alkūnkaulio diafizės lūžimo sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (1 t., b. l. 62).

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjo T. J. tarnybiniame pranešime užfiksuotas įtariamojo A. B. neblaivumas – 2021 m. gegužės 2 d. 3.50 val. nustatytas 1,22 promilių neblaivumas (1 t., b. l. 20-21).

Dėl įrodymų vertinimo, nusikalstamos veikos kvalifikavimo

BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktas numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas sužalojo ar susargdino savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1  dalyje nurodytų padarinių.

Teismas, įvertinęs aptartų įrodymų visumą, daro išvadą, kad kaltinimas A. B. tyčia nesunkiai sutrikdžius sūnaus R. B. sveikatą yra pagrįstas ir įrodytas. Surinktų duomenų visuma patvirtina, kad kaltinamasis A. B. 2021  m.  gegužės 1 d. apie 21.30 val. namuose, virtuvėje, būdamas neblaivus, konflikto metu tyčia sūnui R. B. sudavė mediniu pagaliu vieną smūgį į kairę ranką, du smūgius į kairės kojos čiurną, nukentėjusiajam nugriuvus ant grindų, tuo pačiu mediniu pagaliu sudavė nukentėjusiajam tris smūgius į kairę ranką, du smūgius į kairės kojos blauzdą, tokiais smurtiniais veiksmais padarė nukentėjusiajam R. B. muštinę žaizdą kairės kojos čiurnos srityje, poodines kraujosruvas kairės rankos dilbio srityje, kairės rankos alkūnkaulio diafizės lūžimą ir dėl kairės rankos alkūnkaulio diafizės lūžimo, sveikatą sutrikdė ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui, taip pat nesunkiai sutrikdė sveikatą bei sukėlė fizinį skausmą.

Nors kaltinamasis tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo pradinėje stadijoje kaltės nepripažino, teisme teigė, kad nukentėjusysis R. B. jį galimai apkalba, tačiau teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiojo parodymais. Jis nuo pirmos apklausos momento nuosekliai laikėsi savo duotų parodymų, jų nekeitė, šiuos nukentėjusiojo parodymus patvirtina kiti surinkti ir teismo posėdžio metu ištirti bylos duomenys. Kaltinamasis pripažino, kad dėl girtumo nieko neatsimena nuo to momento, kai su sūnumis V. ir R. gėrė alkoholį, kas vyko po to – nepamena, tačiau apklaustas įtariamuoju nurodė, kad įvykus konfliktui jis galėjo suduoti sūnui smūgius pagaliu. Jis sūnaus atsiprašė ir jie susitaikė (1 t., b. l. 170-171). Nukentėjusiojo R. B. parodymai nuoseklūs, vienodi, logiški, juos patvirtina jo brolio A. B. parodymai, kad, būdamas pas močiutę, išgirdo šaukiantį R., kai atėjo, pamatė sumuštą brolio ranką ir koją, taip pat kruviną jo veidą. Brolis R. jam pasakė, kad jis su tėvu susibarė ir tėvas jį sumušė, todėl A. iškvietė greitąją medicininę pagalbą ir policiją. Nurodė, kad tiek tėvas, tiek R. neblaivūs būna labai konfliktiški ir agresyvūs (1 t., b. l. 88-90). Specialisto išvadoje konstatuota, kad R. B. nustatyti rankos ir kojos sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis (1 t., b. l. 62).. Taigi, teismas, įvertinęs byloje surinktų duomenų visumą, daro išvadą, kad kaltinamojo A. B. kaltė padarius savo artimam giminaičiui R. B. nesunkų sveikatos sutrikdymą, kas apima ir fizinio skausmo sukėlimą, yra įrodyta ir kaltinamojo veiksmuose yra visi nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, požymiai.

Dėl bausmės skyrimo ir kitų klausimų

Spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalyse nuostatomis, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Be to, skiriant bausmę atsižvelgiama ir į BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytus bausmės tikslus.

BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkto sankcijoje numatyta, kad šį nusikaltimą padaręs asmuo baudžiamas laisvės atėmimu iki penkerių metų.

Kaltinamasis A. B. padarė tyčinį baigtą, smurtinį nusikaltimą, pagal pavojingumą priskiriamą prie apysunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 4 dalis). Būdamas praeityje teistas už tyčinius nusikaltimus ir turėdamas neišnykusį teistumą, A. B. padarė naują tyčinį nusikaltimą, taigi, šiuo atveju yra nusikaltimų recidyvas, o kaltinamasis – recidyvistas, taip pat nusikaltimą padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, šios aplinkybė sunkina atsakomybę (BK 27 straipsnio 1 dalis, 60 straipsnio 1 dalies 9 ir 13 punktai). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. A. B. baustas administracinėmis nuobaudomis, baudų nemoka, nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas. Jis neįrašytas į VšĮ Alytaus rajono pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centro psichikos ar priklausomybių stebimų pacientų tarpą. Tokiu būdu teismas, įvertinęs A. B. padaryto nusikaltimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes (vietą, laiką, būdą), tai, kad fizinį smurtą prieš sūnų kaltinamasis panaudojo tyčia, apsvaigęs nuo alkoholio, taip pat atsižvelgdamas į kaltinamojo asmenybę, jo sistemingą teisei priešingą elgesį, nenorą gerbti visuomenėje priimtinas elgesio normas, sprendžia, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti, paskyrus kaltinamajam BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkto sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę. Įvertinus tai, kad byloje nenustatytos kaltinamojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, nustatytos dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės, skirtinas laisvės atėmimas, didesnis už įstatyme nustatytą šios bausmės rūšies vidurkį.

Asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (BK 75 straipsnio 2, 4 dalys). Teismas mano, kad realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas šiuo atveju aiškiai prieštarautų teisingumo, protingumo ir bausmės skyrimo proporcingumo principams. Darydamas tokią išvadą, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis A. B. yra garbaus amžiaus ((duomenys neskelbtini) metų), suvokia, jog perteklinis alkoholio vartojimas nulėmė jo nusikalstamą elgesį, jis dirba savo ūkyje. Svarbu ir tai, kad nukentėjusysis neprašo griežtos bausmės, jis su kaltinamuoju susitaikė, civilinio ieškinio nereiškė. Įvertinus aptartas aplinkybes ir siekiant išsaugoti kaltinamojo nors ir menkus, bet vis dar turimus socialinius ryšius, paskatinti jį keisti savo elgesį teigiama linkme, kad jis laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas, paskiriant atitinkamas elgesį ribojančias pareigas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-7-8-788/2018 ir kt.).

A. B. ikiteisminio tyrimo metu nuo 2021 m. gegužės 2 d. 2.55 val. iki 2021 m. gegužės 2 d. 15.36 val. buvo laikinai sulaikytas (1 t., b. l. 159-160, 189-190). Šis laikas (viena para), įskaitytinas į A. B. bausmės laiką (BK 66 straipsnis).

Kaltinamajam A. B. ikiteisminio tyrimo pareigūno 2021 m. gegužės 2 d. nutarimu (1 t., b. l. 91-93) yra paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti, ji paliktina nepakeista iki bus pradėtas bausmės vykdymas.

Prie bylos esantis CD diskas su vaizdo įrašu, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliekamas saugoti prie bylos visą bylos saugojimo laiką.

Dėl civilinio ieškinio

Civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 90,36 Eur turtinės žalos, padarytos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžetui, atlyginimo bei 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (1 t., b. l. 25-29). Ieškinyje nurodė, jog už R. B. gydymo asmens sveikatos priežiūros įstaigoje paslaugas iš PSDF biudžeto lėšų apmokėta 90,36 Eur.

Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę gauti žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis, 109 straipsnis). Vilniaus teritorinės ligonių kasos pateiktas gydymo paslaugų apskaitos išrašas (1 t., b. l. 27) patvirtina, kad už radiologo ir skubiosios medicinos pagalbos paslaugas 2021 m. gegužės 2 d. iš PSDF biudžeto suteikta gydymo paslaugų už 90,36 Eur.

Tarp kaltinamojo A. B. nusikalstamų veiksmų ir dėl nukentėjusiojo R. B. sužalojimo gydymo atsiradusios turtinės žalos yra priežastinis ryšys, ši žala padaryta dėl kaltinamojo tyčinių neteisėtų veiksmų, todėl Valstybinės teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkinamas visiškai, iš A. B. priteistina 90,36 Eur PSDF biudžetui padarytai turtinei žalai atlyginti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.251 straipsnio 1 dalis).

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Baudžiamajame procese, visų pirma, sprendžiamas asmens kaltės klausimas, žalos padarymo faktas jo neteisėtais veiksmais ir nustatomas padarytos žalos dydis. Įsiteisėjus teismo sprendimui, atsiranda ir prievolė atlyginti nusikaltimu padarytą žalą. Procesinių palūkanų paskirtis yra skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Pagal teismų praktiką baudžiamosiose bylose teisė reikalauti procesinių palūkanų atsiranda įsiteisėjus teismo sprendimui, nustatančiam nusikaltimu padarytos žalos dydį (kasacinės nutartys Nr. 2K-234/2010, 2K-181/2010). Atsižvelgiant į tai, civilinei ieškovei Vilniaus teritorinei ligonių kasai iš A. B. priteisiamos 5 procentų metinės palūkanos, skaičiuojamos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301, 302, 304, 305, 307 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a : 

A. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir skirti jam terminuotą laisvės atėmimą 3  (trims) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti A. B. laikino sulaikymo laiką nuo 2021 m. gegužės 2 d. 2.55 val. iki 2021 m. gegužės 2 d. 15.36 val., tai yra vieną parą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 6, 8, 10 punktais, A. B. paskirtos bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams šešiems mėnesiams, paskiriant šias pareigas: per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; šešių mėnesių laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Pradėjus vykdyti bausmę, kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti.

Prie bylos esantį CD diską su vaizdo įrašu palikti saugoti prie bylos visą bylos saugojimo laiką.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai. Priteisti Vilniaus teritorinei ligonių kasai (Ž. Liauksmino g. 6, 01101 Vilnius, įmonės kodas 188783796, Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atsiskaitomoji sąskaita (duomenys neskelbtini) „Swedbank“, AB, banko kodas 73000) iš A. B. 90,36 Eur (devyniasdešimt eurų 36 ct) žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (90,36 Eur) nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.

Teisėja                                                Irmutė Kliučinskienė