Baudžiamoji byla Nr. 1A-4-576/2022

Teisminio proceso Nr. 1-02-6-00005-2016-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.4.3.; 1.2.14.5.2.1.; 1.2.18.8.1.; 1.2.18.10.; 1.2.29.1.1.; 2.4.7.; 2.3.6.4.4.1.

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gegužės 13 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgitos Mačionytės, Aivos Survilienės, Nidos Vigelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Jekaterinai Proskurinai, Teresai Darulienei, Renatai Paukštei,

dalyvaujant prokurorei Jorūnei Žeberskienei,

nuteistajam B. K. (B. K.),

jo gynėjui advokatui Olegui Šibkovui,

nuteistajam A. L.,

jo gynėjai advokatei Aušrai Saulėnienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo B. K. gynėjo advokato Olego Šibkovo (toliau – ir apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 30 d. nuosprendžio, kuriuo B. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams 8 mėnesiams; pagal BK 220 straipsnio 1 dalį bauda 130 MGL (4895 eurų) dydžio; pagal BK 222 straipsnio 1 dalį bauda 250 MGL (9 415 eurų) dydžio; pagal BK 300 straipsnio 1 dalį bauda 150 MGL (5649 eurų) dydžio ir jam, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi ir 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinus apėmimo būdu nustatyta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 1 metams 8 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu (2015 m. kovo 19 d. įstatymo redakcija Nr. XII-1554, galiojusi nuo 2015 m. kovo 24 d. iki 2017 m. spalio 5 d.), paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant B. K. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą ar registruotis užimtumo tarnyboje ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Minėtu nuosprendžiu nuteistas ir A. L., už nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, 220 straipsnio 1 dalyje padarymą, veikiant bendrininkų grupe su B. K., tačiau jo atžvilgiu apeliacinis skundas nepaduotas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė :

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1.                      B. K. nuteistas už tai, kad jis ir A. L., veikdami bendrininkų grupe, organizavo netikrų dokumentų pagaminimą ir jų panaudojimą; organizavo apgaulingą teisės aktų reikalaujamos UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti šių įmonių turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros; siekdami išvengti mokesčių, organizavo neteisingų duomenų apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ pajamas ir turtą įrašymą į šios įmonės deklaraciją bei jos pateikimą valstybės įgaliotai institucijai; pasikėsino apgaule UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą – Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšas, o būtent:

1.1.                       2014 m. gruodžio-2015 m. vasario mėnesiais A. L., eidamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), direktoriaus pareigas ir turėdamas teisę kontroliuoti šio juridinio asmens veiklą bei priimti sprendimus šio juridinio asmens vardu, būdamas faktiniu šios įmonės vadovu ir realiai valdydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, organizuodamas jos veiklą bei jai vadovaudamas, taip pat, nesusietas su UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), jokiais oficialiais darbo santykiais, tačiau būdamas faktiniu šios įmonės vadovu ir per jo paties į šios įmonės direktoriaus pareigas formaliai paskirtą, apie nusikalstamą veiklą nieko nežinojusią E. M. realiai valdydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, organizuodamas jos veiklą ir jai vadovaudamas, bei B. K., eidamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), direktoriaus pareigas ir turėdamas teisę kontroliuoti šio juridinio asmens veiklą bei priimti sprendimus šio juridinio asmens vardu, būdamas faktiniu šios įmonės vadovu ir realiai valdydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, organizuodamas jos veiklą bei jai vadovaudamas, siekdami iškreipti duomenis apie tikrąją UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinę-finansinę būklę ir jų turtą bei dėka šių neteisingų duomenų apgaule grąžintino PVM pavidalu įgyti didelės vertės svetimą turtą – Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšas, bei suvokdami, kad dėl jų tolimesnių neteisėtų veiksmų, nukreiptų į minėto siekio įgyvendinimą, bus pagaminti ir panaudoti netikri UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kelių užsienio įmonių dokumentai, bus apgaulingai tvarkoma UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinė apskaita ir dėl to nebus galima iš dalies nustatyti pastarųjų turto bei įsipareigojimų dydžio ir struktūros, į UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM deklaraciją bus įrašyti ir valstybinei mokesčių inspekcijai pateikti žinomai neteisingi duomenis apie šios įmonės atskaitomą ir mokėtiną (grąžintiną) PVM bei dėka šios deklaracijos apgaulės įtakoje UAB – „(duomenys neskelbtini)“ iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto bus išmokėtas pastarosios deklaruotas grąžintinas PVM, susitarė, kad nesant realiems prekių pirkimo-pardavimo sandoriams tarp Šveicarijos įmonės „(duomenys neskelbtini)“, Panamos įmonės „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir Suomijos įmonės „(duomenys neskelbtini)“ bei tų pačių prekių gabenimo sandoriams tarp Austrijos įmonės „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir Rusijos įmonės „(duomenys neskelbtini)“ šių juridinių asmenų vardu bus įforminti žinomai netikri dokumentai, kuriuose bus nurodyti žinomai melagingi duomenys apie tariamai tarp pastarųjų įmonių įvykusius prekių perpardavimus ir gabenimus, ir kuriuos A. L. ir B. K. įtrauks į savo valdomų UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą bei šių žinomai netikrų dokumentų žinomai neteisingus duomenis apie tariamą UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekių pirkimo sandorį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir tariamą UAB „(duomenys neskelbtini)“ tų pačių prekių pardavimo sandorį su Suomijos įmone „(duomenys neskelbtini)“ su 0 proc. PVM tarifu bei atitinkamai apie dėka šių tariamų pirkimo-pardavimo sandorių susidariusį UAB – „(duomenys neskelbtini)“ grąžintiną PVM įtrauks į atitinkamo mėnesio UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM deklaraciją bei pateiks valstybinei mokesčių inspekcijai ir tokiu būdu, apgaule UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai grąžintino PVM pavidalu įgys Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšas.

1.2.                      Toliau įgyvendindami šį savo bendrą nusikalstamą sumanymą, 2014 m. gruodžio-2015 m. vasario mėnesiais veikdami išankstine tiesiogine tyčia kartu bendrininkų grupe, vadovaujantis 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalies nuostata, kad „už apskaitos organizavimą, pagal šios įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, bei 14 straipsnio 2 dalies nuostata, kad „už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys“, A. L., kaip faktinis UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, būdamas atsakingas už šių įmonių buhalterinės apskaitos organizavimą ir jų vardu įformintų dokumentų tikrumą, o B. K., kaip faktinis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, būdamas atsakingas už šios įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą ir jos vardu įformintų dokumentų tikrumą, pažeisdami 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 4 straipsnio nuostatą, kad „ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama“, 6 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pakeitimu“, 13 straipsnio 1, 3 dalių nuostatas, kad „privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai: 4) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys...”, “įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus“, bei 2002 m. kovo 5 d. Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 78 straipsnio 1 dalies nuostatą, kad „apmokestinamieji asmenys privalo tvarkyti apskaitą teisės aktų nustatyta tvarka ir tokiu būdu, kad iš jos duomenų būtų galima teisingai nustatyti šio asmens prievoles, susijusias su PVM“, žinodami, kad tarp Šveicarijos įmonės „(duomenys neskelbtini)“, Panamos įmonės „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir Suomijos įmonės „(duomenys neskelbtini)“ tikrovėje jokios prekės perkamos ir parduodamos nebuvo, ir kad Austrijos įmonės „(duomenys neskelbtini)“ bei Rusijos įmonės „(duomenys neskelbtini)“ nedalyvavo šių prekių gabenime, turėdami tikslą imituoti tokius prekių pirkimo-pardavimo ir gabenimo sandorius, tyčia ikiteisminio tyrimo nenustatytu būdu ir aplinkybėmis organizavo su minėtais tariamais sandoriais susijusių netikrų dokumentų, t. y. 2014 m. gruodžio 18 d. Šveicarijos įmonės „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos-faktūros (invoice) Nr. 366196, 2015 m. sausio 27 d. Panamos įmonės „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos-faktūros (invoice) Nr. 707352, 2014 m. gruodžio 18 d. tiekimo sutarties Nr. 201412-1 ir jos priedo Nr. 1 tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2014 m. gruodžio (diena nenuodyta) prekių perdavimo-priėmimo akto be numerio tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2015-01-18 tiekimo sutarties Nr. 201501-1 ir jos priedo Nr.1 tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2015-01-30 prekių perdavimo-priėmimo akto be numerio tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2015-01-30 UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitos-faktūros Nr. ACC 000192, 2015-01-20 tiekimo sutarties Nr. 201501-2 ir jos priedo Nr. 1 tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2015-01-30 prekių perdavimo-priėmimo akto be numerio tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2015-01-30 UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitos-faktūros Nr. KOL 00403, 2015-01-30 UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitos-faktūros Nr. ABR 00201 ir jos priedo Nr. 00201, 2015-01-23 Austrijos įmonės „(duomenys neskelbtini)“ krovinio važtaraščio be numerio ir 2015-01-30 Rusijos įmonės „(duomenys neskelbtini)“ krovinio važtaraščio be numerio, pagaminimą, įrašant į juos žinomai melagingus duomenis apie tai, kad neva minėtuose dokumentuose nurodytos prekės paeiliui buvo perparduodamos iš Šveicarijos įmonės „(duomenys neskelbtini)“ Panamos įmonei „(duomenys neskelbtini)“ už 186463,20 Eur, iš Panamos įmonės „(duomenys neskelbtini)“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 190000 Eur, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 232692,70 Eur, tame tarpe, 40384,68 Eur PVM, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 235110,28 Eur, tame tarpe, 40804,26 Eur PVM, ir iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ Suomijos įmonei „(duomenys neskelbtini)” už 208300 Eur su 0 proc. PVM tarifu, ir neva šias prekes iš Šveicarijos įmonės „(duomenys neskelbtini)“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ gabeno Austrijos įmonė „(duomenys neskelbtini)“, o iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ Suomijos įmonei „(duomenys neskelbtini)“ gabeno Rusijos įmonė „(duomenys neskelbtini)“, bei dalį šių žinomai netikrų dokumentų patvirtinant savo - A. L., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo, ir B. K., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo, parašais, iš jų, A. L. parašais iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pusės patvirtinant 2015-01-23 Austrijos įmonės „(duomenys neskelbtini)“ krovinio važtaraštį be numerio, 2014-12-18 tiekimo sutartį Nr. 201412-1 ir jos priedą Nr. 1 tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2014-12-(diena nenurodyta) prekių perdavimo-priėmimo aktą be numerio tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2015-01-18 tiekimo sutartį Nr. 201501-1 ir jos priedą Nr. 1 tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2015-01-30 prekių perdavimo-priėmimo aktą be numerio tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2015-01-30 UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitą-faktūrą Nr. ACC 000192, B. K. parašais iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pusės patvirtinant 2014-12-18 tiekimo sutartį Nr. 201412-1 ir jos priedą Nr. 1 tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2014-12-(diena nenuodyta) prekių perdavimo-priėmimo aktą be numerio tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2015-01-18 tiekimo sutartį Nr. 201501-1 ir jos priedą Nr.1 tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2015-01-30 prekių perdavimo-priėmimo aktą be numerio tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2015-01-20 tiekimo sutartį Nr. 201501-2 ir jos priedą Nr.1 tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2015-01-30 prekių perdavimo-priėmimo aktą be numerio tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir 2015-01-30 UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitą-faktūrą Nr. KOL 00403, taip pat, dalį šių žinomai netikrų dokumentų, t. y., 2015-01-20 tiekimo sutartį Nr. 201501-2 ir jos priedą Nr. 1 tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2015-01-30 prekių perdavimo-priėmimo aktą be numerio tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2015-01-30 UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitą-faktūrą Nr. ABR 00201 ir jos priedą Nr. 00201, 2015-01-30 Rusijos įmonės „(duomenys neskelbtini)“ krovinio važtaraštį be numerio, patvirtinant suklastotais UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininke registruotos, apie nusikalstamą veiklą nieko nežinojusios N. P. parašais, po ko, minėtus su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ tariamais prekių pirkimo-pardavimo ir gabenimo sandoriais susijusius žinomai netikrus dokumentus A. L., kaip faktinis šių įmonių vadovas, perdavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkiusiai, apie nusikalstamą veiklą nieko nežinojusiai D. B., duodamas pastarajai nurodymus įtraukti minėtus žinomai netikrus dokumentus į UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, bei žinomai netikrų dokumentų žinomai neteisingus duomenis apie tariamą UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekių pirkimo sandorį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir tariamą UAB „(duomenys neskelbtini)“ tų pačių prekių pardavimo sandorį su Suomijos įmone „(duomenys neskelbtini)“ su 0 proc. PVM tarifu ir atitinkamai dėka šių tariamų pirkimo-pardavimo sandorių susidariusį UAB – ei „(duomenys neskelbtini)“ grąžintiną PVM įtraukti į atitinkamą UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM deklaraciją bei pateikti ją valstybinei mokesčių inspekcijai, o su UAB „(duomenys neskelbtini)“ tariamais prekių pirkimo-pardavimo sandoriais susijusius žinomai netikrus dokumentus B. K., kaip faktinis šios įmonės vadovas, perdavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkiusiai, apie nusikalstamą veiklą nieko nežinojusiai I. O., duodamas pastarajai nurodymus įtraukti minėtus žinomai netikrus dokumentus į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, ir tokiu būdu, buvo organizuotas žinomai netikrų Šveicarijos įmonės „(duomenys neskelbtini)“, Panamos įmonės „(duomenys neskelbtini)“, Austrijos įmonės „(duomenys neskelbtini)“, Rusijos įmonės „(duomenys neskelbtini)“ bei Lietuvos įmonių UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų pagaminimas ir panaudojimas.

1.3.                      Vykdant minėtus A. L. ir B. K. nurodymus, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkiusiai D. B. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkiusiai I. O., nežinant, kad A. L. D. B. pateiktuose minėtuose žinomai netikruose Šveicarijos įmonės „(duomenys neskelbtini)“, Panamos įmonės „(duomenys neskelbtini)“, Austrijos įmonės „(duomenys neskelbtini)“, Rusijos įmonės „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentuose bei B. K. I. O. pateiktuose minėtuose žinomai netikruose UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentuose nurodytos prekės šiuose dokumentuose nurodytomis aplinkybėmis pirktos, parduotos bei gabentos nebuvo, į UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą įtraukus A. L. ir B. K. pateiktus minėtus žinomai netikrus juridinės galios neturinčius dokumentus apie tariamai įvykusius prekių pirkimo-pardavimo bei gabenimo sandorius, t.y., į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą įtraukus 2014-12-18 Šveicarijos įmonės „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą-faktūrą (invoice) Nr. 366196, 2015-01-27 Panamos įmonės „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą-faktūrą (invoice) Nr. 707352, 2014-12-18 tiekimo sutartį Nr. 201412-1 ir jos priedą Nr. 1 tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2014-12-(diena nenuodyta) prekių perdavimo-priėmimo aktą be numerio tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2015-01-30 UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitą-faktūrą Nr. ACC 000192 ir 2015-01-23 Austrijos įmonės „(duomenys neskelbtini)“ krovinio važtaraštį be numerio, į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą įtraukus 2015-01-18 tiekimo sutartį Nr. 201501-1 ir jos priedą Nr.1 tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2015-01-30 prekių perdavimo-priėmimo aktą be numerio tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2015-01-30 UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitą-faktūrą Nr. ACC 000192, 2015-01-20 tiekimo sutartį Nr. 201501-2 ir jos priedą Nr. 1 tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2015-01-30 prekių perdavimo-priėmimo aktą be numerio tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2015-01-30 UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitą-faktūrą Nr. KOL 00403 bei į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą įtraukus 2015-01-20 tiekimo sutartį Nr. 201501-2 ir jos priedą Nr. 1 tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2015-01-30 prekių perdavimo-priėmimo aktą be numerio tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2015-01-30 UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitą-faktūrą Nr. KOL 00403, 2015-01-30 UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitą-faktūrą Nr. ABR 00201 ir jos priedą Nr. 00201 ir 2015-01-30 Rusijos įmonės „(duomenys neskelbtini)“ krovinio važtaraštį be numerio, ir tokiu būdu, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitoje įforminus tikrovėje neįvykusias šių įmonių ūkines-komercines operacijas bei iškeipus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinę-finansinę būklę ir jų turtą, buvo organizuotas apgaulingas UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymas, dėl ko iš dalies negalima nustatyti šių įmonių turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2015 m. sausio mėnesį.

1.4.                      Taip pat, vykdant A. L. nurodymus, UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkiusiai D. B. remiantis minėtais į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą įtrauktais žinomai netikrais dokumentais, t. y., 2015-01-20 tiekimo sutartimi Nr. 201501-2 ir jos priedu Nr. 1 tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2015-01-30 prekių perdavimo-priėmimo aktu be numerio tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2015-01-30 UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaita-faktūra Nr. KOL 00403, 2015-01-30 UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaita-faktūra Nr. ABR 00201 ir jos priedu Nr. 00201, apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ tariamą prekių pirkimą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 235110,28, tame tarpe 40804,26 PVM, ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ tariamą tų pačių prekių pardavimą Suomijos įmonei „(duomenys neskelbtini)“ už 208300 Eur, tame tarpe 0 Eur PVM, į UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015 m. sausio mėnesio PVM deklaraciją FR0600 įrašius žinomai neteisingus duomenis apie minėtus UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM apmokestinamą tariamą pirkimo sandorį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir tariamą pardavimo sandorį su Suomijos įmone „(duomenys neskelbtini)“ bei dėka šių tariamų sandorių susidariusį atskaitomą ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ grąžintiną 40 804 Eur dydžio PVM, bei 2015-02-11 šią žinomai neteisingą deklaraciją kartu su UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymu grąžinti (įskaityti) mokesčio permoką (skirtumą) elektroniniu būdu per elektroninio deklaravimo sistemą (EDS) pateikus valstybinei mokesčių inspekcijai, buvo organizuotas žinomai neteisingų duomenų apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ atskaitomą ir mokėtiną (grąžintiną) PVM įrašymas į šios įmonės 2015 m. sausio mėnesio PVM deklaraciją FR0600 ir pastarosios pateikimas valstybės įgaliotai institucijai – valstybinei mokesčių inspekcijai, taip pat, pasikėsinta apgaule UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai grąžintino PVM pavidalu įgyti didelės vertės svetimą turtą - Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšas – 40 804 Eur, tačiau įgyti minėtų lėšų A. L. ir B. K. nepavyko dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, t. y., dėl to, kad valstybinė mokesčių inspekcija, atlikusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokestinį patikrinimą, netenkino minėto UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymo dėl 40 804 Eur dydžio PVM grąžinimo šiai įmonei.

1.5.                      Šiais savo veiksmais B. K. ir A. L. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), 220 straipsnio 1 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija), 222 straipsnio 1 dalyje (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija) ir 300 straipsnio 1 dalyje (2006 m. sausio 20 d. įstatymo Nr. X-511 redakcija).

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei proceso dalyvių prašymai

2.                      Apeliaciniame skunde nuteistojo gynėjas advokatas Olegas Šibkovas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 30 d. nuosprendį ir perduoti bylą prokurorui arba panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 30 d. nuosprendį ir B. K. išteisinti neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamas veikas.

2.1.                       Skunde nurodoma, kad kaltinamasis aktas turi esminių trūkumų, sutrukdžiusių teismui išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą. Skunde nurodomi BPK straipsniai, susiję su kaltinamojo akto turiniu, cituojama kasacinio teismo praktika, susijusi su kaltinamojo akto turiniu bei jo reikšme, akcentuojant, kad iš nusikalstamos veikos aprašymo turi būti aiškios inkriminuojamos nusikalstamos veikos aplinkybės, iš kurių sprendžiama apie jos sudėtį sudarančių požymių buvimą ar nebuvimą.

2.2.                      Gynėjo vertinimu, nagrinėjamoje byloje kaltinamasis aktas neatitinka jam keliamų reikalavimų. Nurodoma, kad kaltinamajame akte nurodyta, jog B. K. ir A. L., veikdami bendrininkų grupėje, organizavo trijų nusikalstamų veikų padarymą (BK 220 straipsnio 1 dalis, BK 222 straipsnio 1 dalis, BK 300 straipsnio 1 dalis) ir pasikėsino padaryti BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą, tačiau nėra aišku, kokius konkrečius kaip bendrininkų veiksmus atliko B. K. ir nuo kokio kaltinimo kiekvienam iš kaltinamųjų reikia gintis. Atkreipiamas dėmesys, kad jų veiksmai aprašomi bendrai, tarsi jie būtų neišskiriamas junginys.

2.3.                      Toliau nurodoma, kad iš kaltinimo matyti, jog B. K. ir A. L. inkriminuojamas organizavimo požymis, tačiau neatskleidžiama, ką reiškia šis kaltinime vartojamas žodis, nurodoma, kad iš kaltinimo neaišku, ką ir kokiais veiksmais organizavo būtent B. K., tuo labiau kartu su A. L.. Teigiama, kad kaltinamajame akte nurodomas organizavimas yra pagaminimas, panaudojimas ir buhalterinės apskaitos tvarkymas, tačiau pagal BK 300 straipsnį nusikalstama veika yra netikro dokumento pagaminimas, panaudojimas, pagal BK 222 straipsnį nusikalstama veika yra apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas, pagal BK 220 straipsnį nusikalstama veika yra žinomai neteisingų duomenų įrašymas į deklaraciją ar ataskaitą, o ne organizavimas. Gynėjo vertinimu, pareiškus kaltinimą dėl nusikalstamų veiksmų organizavimo, asmeniui turi būti teisingai nurodomi BK straipsniai, kuriais asmuo yra kaltinamas kaip organizatorius. Nurodoma, kad kaltinimas suformuluotas kaip vykdytojams – pabaigoje nurodant, kad B. K. padarė nusikaltimus, numatytus 300 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, BK 220 straipsnio 1 dalyje. Gynėjo teigimu, kai kaltinimas aprašomas kaip veikos organizavimas, nurodant arba bandant nurodyti tam tikrus požymius, o pati kvalifikacija pateikiama kaip vykdytojams, turi būti vertinamas kaip esminis baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, trukdantis teismui priimti nuosprendį ir pažeidžiantis B. K. teisę į gynybą ir teisingą teismą.

2.4.                      Toliau nurodoma, kad kaltinamojo akto trūkumus parodo ir tai, jog visi keturi nusikaitimai surašomi iš esmės į vieną kaltinimą, kurio pabaigoje pateikiamas apibendrinamasis sakinys, nurodant straipsnius, pagal kuriuos tai, kas aprašyta, yra kvalifikuojama. Teigiama, kad bendrininkų grupės požymis buvo pagrindas suformuluoti kaltinimą nenurodant atskirų veiksmų, neatskleidžiant atskirų kiekvieno nusikaltimo požymių, nenurodant, kas iš kaitinamųjų tuos konkrečius veiksmus padarė. Gynėjo vertinimu, kaltinime neatskleisti nei objektyvieji, nei subjektyvieji bendrininkavimo požymiai, neaišku, kas laikoma organizavimu, taip pat nėra aišku, ar organizavimą, ar vykdymą atliko tam tikras asmuo. Teigiama, kad iš tokio kaltinimo negalima suprasti, kokiais konkrečiais veiksmais, pagal kokį konkretų nusikaltimą ir kokius konkrečius to nusikaltimo požymius yra kaltinamas B. K. bei A. L.. Nurodoma, kad išvardinti trūkumai lemia BPK 219 straipsnio 3 ir 5 punktų pažeidimą, taip pat kaltinamųjų teisę žinoti, kuo yra kaltinami, ir apsunkina jų galimybę gintis nuo pareikštų kaltinimų. Pasak gynėjo, baigiamųjų kalbų metu abu gynėjai išsamiai pasisakė dėl padarytų kaltinamojo akto trūkumų ir atkreipė teismo dėmesį į šiuos pažeidimus. Toliau nurodoma, kad, esant akivaizdžiam ikiteisminio tyrimo bei kaltinamojo akto ydingumui, tokios klaidos negalėjo būti ištaisytos ir nebuvo ištaisytos surašant nuosprendį, kadangi taip ir nepaaiškėjo aplinkybės, kokiu būdu buvo susitarta, dėl ko susitarta, kas ir kada, kokiomis priemonėmis, kokiu būdu pagamintas dokumentas ir t. t. Gynėjo vertinimu, skundžiamas nuosprendis, neatitinka jam keliamų BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų. Taip pat teigiama, kad byloje neįrodyta, jog B. K. padarė jam inkriminuotus nusikaltimus, taip pat neįrodytas bendrininkavimas.

2.5.                      Pasisakydamas dėl BK 182 ir 220 straipsnių, gynėjas nurodo, kad: 1) dėl BK 220 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą kaltinime kalbama tik apie A. L., tuo tarpu dėl B. K. tik konstatuojama, kad jie tokiu būdu organizavo neteisingų duomenų apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ pajamas ir turtą įrašymą į įmonės deklaraciją bei jos pateikimą valstybės įgaliotai institucijai; 2) tariamai neteisingų duomenų apie pajamas ir turtą įrašymas į UAB „(duomenys neskelbtini)“ deklaraciją ir jos pateikimas VMI, pagal kaltinimo formuluotes, buvo organizuotas tuo, jog buhalterė suformavo ir pateikė VMI UAB „(duomenys neskelbtini)“ deklaraciją, tačiau tokie veiksmai, t. y. PVM deklaracijos suformulavimas ir jos pateikimas VMI yra ne pateikimo organizavimas, o pateikimas; 3) kaltinime visiškai neatskleidžiama, kas laikoma organizavimu. Nurodoma, kad iš teismo motyvų galima suprasti, jog B. K. veiksmai organizuojant pasireiškė tuo, kad jis susirašinėjo su A. L., tačiau, gynėjo vertinimu, elektroniniai laiškai nepatvirtina B. K. nusikalstamų ketinimų, jo siekio kad kita įmonė išvengtų mokesčių; 4) teigiama, kad jei B. K. laikomas organizatoriumi, tuomet teismas turėjo argumentuoti, kokie konkrečiai jo atlikti veiksmai rodo, kad jis veikė kaip organizatorius. Taip pat nurodoma, kad, jeigu B. K. laikomas nusikaltimo vykdytoju, jis negali būti nusikaltimo, numatyto BK 220 straipsnyje, subjektu, kadangi subjektas pagal minėtą straipsnį yra tik tas darbuotojas, įmonės vadovas ar buhalteris, kurie siekia išvengti mokesčių. Teigiama, kad byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių B. K. siekį išvengti UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokesčių, taip pat įrodymų, kad veiksmus, kuriais UAB „(duomenys neskelbtini)“ siekiama išvengti mokesčių, B. K. derino su A. L.; 5) nurodoma, jog iš B. K. kaltinimo pagal BK 220 straipsnio 1 dalį bei BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 182 straipsnio 2 dalį matyti, kad tais pačiais veiksmais B. K. ir A. L., padarė du nusikaltimus – deklaracijos, siekiant išvengti mokesčių, pateikimą ir pasikėsinimą apgaule įgyti turtą. Gynėjas nurodo, kad atlikti veiksmai kvalifikuojami arba kaip sukčiavimas, arba kaip nusikaltimas, numatytas BK 220 straipsnyje, tačiau šiuo atveju abu nusikaltimai yra sudėti į vieną ir tai eliminuoja galimybę gintis, kadangi nėra aišku, kurie šių nusikalstamų veikų požymiai kuriam iš kaltinamųjų yra inkriminuoti. Gynėjas atkreipia dėmesį į kasacinio teismo priimtą nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-176-303/2015, kurioje kolegija sprendė, ar įmonės vadovui neoficialiai sumokant buhalterei atlyginimą buvo padarytas sukčiavimas ar mokestinis nusikaltimas, taip pat nutartį priimtą baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-304-976/2016, kurioje pateikti kriterijai, kuriais remdamiesi teismai turi atriboti BK 182 straipsnyje numatytą ir BK 220 straipsnyje numatytą nusikaltimą. Nurodoma, kad B. K. nebuvo jokios prasmės dalyvauti šioje „veikoje“ nei vykdytojo, nei organizatoriaus vaidmenyje. Nurodoma, kad B. K. pripažintas kaltu pagal du skirtingus baudžiamojo įstatymo straipsnius, nes vienu ir tuo pačiu veiksmu jis siekė ir išvengti turtinės prievolės mokėti mokesčius, ir įgyti tą patį turtą, kas yra neįmanoma. Taip pat atkreipiamas dėmesys į kasacinio teismo priimtą nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-112/2012. Toliau gynėjas, pasisakydamas dėl BK 22 straipsnio ir 182 straipsnio 2 dalies, nurodo, kad neaprašoma, kaip, kokiais veiksmais įvykdytas pasikėsinimas sukčiauti, kadangi yra aprašomi buhalterės D. B., o ne B. K. veiksmai. Teigiama, kad iš kaltinimo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 182 straipsnio 2 dalį, pašalinus kaltinimą pagal BK 220 straipsnį, iš esmės neliktų jokių sukčiavimo požymių, o B. K. šiame kaltinime nėra minimas. Gynėjas taip pat nurodo, kad nuosprendžio rezoliucinėje dalyje B. K. nuteisiamas ne pagal BK 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą, o pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, be nuorodos į BK Bendrąją dalį, t. y. kvalifikuojant veiką kaip baigtą. Teigiama, kad buvo pažeistas in dubio pro reo principas, kad nuosprendyje neanalizuojami ir neatskleidžiami bendrininkų grupės požymiai.

2.6.                      Toliau, pasisakydamas dėl BK 300 straipsnio, gynėjas nurodo, kad susitarimas, kuris neva įvyko tarp B. K. ir A. L., byloje neįrodytas, kad nuteistųjų susitarimas veikti bendrininkų grupe yra preziumuojamas. Toliau nurodoma, kad nuosprendyje konstatuojama, kad tam tikri dokumentai, kurie lydėjo krovinį, yra suklastoti, tačiau norint B. K. ir A. L. patraukti baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, neva organizavus netikrų dokumentų pagaminimą ir jo panaudojimą, turi būti nustatyti paties suklastojimo požymiai. Gynėjas nurodo, kad taip ir liko neaišku, kas, kada ir kaip, kokius dokumentus šioje byloje suklastojo. Nurodoma, kad baudžiamojoje byloje nėra įrodymų, paneigiančių, jog parašai ant dokumentų yra N. P., nėra įrodymų, kad N. P. vardu pasirašė kuris nors iš kaltinamųjų, o N. P. nebuvo apklausta teisme. Nurodoma, kad pagal teismo ištirtas aplinkybes matyti, kad greičiausiai dokumentai buvo klastojami ne Lietuvoje ir būtent jų pagrindu buvo apgauti tiek pats B. K., A. L.. Gynėjo vertinimu, kadangi neįrodyta, jog pats A. L. žinojo, jog dokumentai neatitinka tikrovės, akivaizdu, kad negalėjo papasakoti to B. K. ar tuo labiau su juo susitarti atlikti kažkokius veiksmus. Teigiama, kad vienas iš svarbiausių faktų, kuris turėjo būti nustatytas šioje byloje, ar sudarytas sandoris realiai įvyko, t. y. ar abejonių nekeliančiais įrodymais nustatyta, kad nei prekių išvežimo, nei atvežimo realiai neįvyko. Gynėjo manymu, byloje esantys įrodymai nesudaro pagrindo išvadai, kad sandoris realiai neįvyko, t. y., kad jokių prekių ir jų vežimo nebuvo. Gynėjo vertinimu, esant įrodymų trūkumui dėl susitarimo buvimo, dėl veiksmų koordinavimo tarp bendrininkais įvardijamų B. K. ir A. L., taip pat dėl aplinkybių, kokiu būdu, kaip, kada, kur, kokiais veiksmais buvo pagaminti netikri dokumentai, darytina išvada, kad prieš patį A. L. ir B. K., kuris gavo pasiūlymą iš A. L. įsitraukti į sandorį, buvo panaudota apgaulė – jiems patiems buvo pateikta tikrovės neatitinkanti informacija bei galimai netikri dokumentai, kurių pagrindu vėliau ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu buvo surašyti kiti „netikri“ dokumentai. Teigiama, kad byloje nustatytas ir nepaneigtas faktas, kad A. L. Lietuvoje buvo susitikęs su vilkiko vairuotoju, kuris jam perdavė „(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytą dokumentą, patvirtinantį krovinio pakrovimą. Nurodoma, kad byloje esantys įrodymai nepaneigia fakto, kad sandoris realiai įvyko ar kad B. K. buvo įsitikinęs, jog sandoris realus. Teigiama, kad B. K. nežinojo ir nesuvokė, kad dokumentuose yra užfiksuojama tikrovės neatitinkanti informacija, atitinkamai, pasirašydamas kituose dokumentuose jis nesuvokė, kad patvirtina tikrovės neatitinkančią informaciją ir juos įtraukdamas į savo įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, jis nesuvokė, kad panaudoja netikrus dokumentus, iškraipo įmonės buhalterinę apskaitą, neva siekdamas sukurti UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokestinę naudą.

2.7.                      Toliau skunde gynėjas, pasisakydamas dėl BK 222 straipsnio, nurodo, kad B. K. ir A. L. veikos aprašomos bendrai ir jiems abiem inkriminuojamas „organizavimo“ požymis – B. K. nuteisiamas už tai, kad kartu su A. L. organizavo UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą. Teigiama, kad neaišku, kokiais veiksmais B. K. kartu su A. L. „organizavo“ apgaulingą įmonių buhalterinės apskaitos tvarkymą. Teigiama, kad asmuo, kuris nedirba tam tikroje įmonėje, net jeigu jis būtų bendrininkas, negali būti laikomas nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 straipsnyje, subjektu. Taip pat nurodoma, kad neįrodyta, jog B. K. žinojo, kad prekės nebuvo pristatytos.

2.8.                      Apibendrindamas gynėjas skunde nurodo, kad kaltinamasis aktas turėjo esminių trūkumų, kurie sutrukdė teismui nagrinėti bylą ir dėl ko jis turėjo būti grąžintas prokurorui, kad buvo pažeista B. K. teisė žinoti, kuo jis yra kaltinamas bei jo teisė į gynybą nuo tokio kaltinimo; kad byloje nėra įrodyti būtinieji B. K. inkriminuotų nusikaltimų sudėties požymiai, kad nuosprendis grindžiamas prielaidomis, abejonėmis ir interpretacijomis, kad nukrypta nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.

3.                      Teismo posėdžio metu advokatas Olegas Šibkovas ir jo ginamasis B. K. prašė skundą tenkinti, gynėja advokatė Aušra Saulėnienė nurodė, jog neprieštarauja advokato O. Šibkovo apeliaciniam skundui, palaiko ir prašo jį tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti, nuteistasis A. L. prašė skundą tenkinti ir jį išteisinti arba grąžinti bylą nagrinėti iš naujo. 

4.                      Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

III.                      Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

Nuteistojo B. K. gynėjo advokato Olego Šibkovo skundas tenkinamas iš dalies

5.                      BPK 320 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Šia nuostata ne tik apibrėžiamos bylos apeliacinio nagrinėjimo ribos, bet ir nustatoma teismo pareiga patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Nagrinėjamu atveju apeliantas kelia klausimą dėl kaltinamojo akto atitikimo BPK 219 straipsnyje įtvirtintiems reikalavimams, o tuo pačiu įžvelgia ir kaltinamo asmens teisės į gynybą pažeidimą (esminis BPK pažeidimas), ginčija B. K. nuteisimą ir prašo jį išteisinti arba grąžinti bylą prokurorui. Kadangi A. L. ir B. K. kaltinimas buvo pareikštas ir jie nuteisti už veiksmus atliktus veikiant bendrininkų grupe, teisėjų kolegija pasisako dėl abiejų nuteistųjų bendrai.

Dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su kaltinamojo akto trūkumais

6.                       

7.                      Nagrinėjamu atveju baudžiamoji byla kartu su kaltinamuoju aktu buvo perduota kaltinant A. L. ir B. K. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, 220 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį tuo, kad jie veikdami bendrininkų grupe, organizavo netikrų dokumentų pagaminimą ir jų panaudojimą; organizavo apgaulingą teisės aktų reikalaujamos UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti šių įmonių turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros; siekdami išvengti mokesčių, organizavo neteisingų duomenų apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ pajamas ir turtą įrašymą į šios įmonės deklaraciją bei jos pateikimą valstybės įgaliotai institucijai; pasikėsino apgaule UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą – Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšas. Dėl kaltinime inkriminuotų veikų jie pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu buvo pripažinti kaltais (tik nuosprendio rezoliucinėje dalyje nurodyta, kad įvykdė baigtą sukčiavimą, kas laikytina akivaizdžia rašymo apsirikimo klaida, tokia išvada darytina įvertinus nuosprendžio motyvus).

8.                      Apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl kaltinamojo akto neatitikties BPK  reikalavimams ir prašoma bylą perduoti prokurorui. Advokatas apeliaciniame skunde pasisakydamas dėl kaltinamojo akto trūkumų nurodo, jog kaltinamasis aktas neatitinka nustatytų reikalavimų, nes: 1) kaltinamajame akte nurodyta, jog B. K. ir A. L., veikdami bendrininkų grupėje, organizavo trijų nusikalstamų veikų padarymą (BK 220 straipsnio 1 dalis, BK 222 straipsnio 1 dalis, BK 300 straipsnio 1 dalis) ir pasikėsino padaryti BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą, nusikalstamos veikos aprašytos vienu ištisiniu tekstu, nedetalizuojant, ką padarė kiekvienas iš asmenų; 2) B. K. ir A. L. inkriminuojamas organizavimo požymis, tačiau neatskleidžiama, ką reiškia šis kaltinime vartojamas žodis, iš kaltinimo neaišku, ką ir kokiais veiksmais organizavo būtent B. K., tuo labiau kartu su A. L. tuo tarpu kaltinimas suformuluotas kaip vykdytojams; 3) visi keturi nusikaltimai surašomi iš esmės į vieną kaltinimą, kurio pabaigoje pateikiamas apibendrinamasis sakinys, nurodant straipsnius, pagal kuriuos tai, kas aprašyta, yra kvalifikuojama. Iš tokio kaltinimo negalima suprasti, kokiais konkrečiais veiksmais, pagal kokį konkretų nusikaltimą ir kokius konkrečius to nusikaltimo požymius yra kaltinami B. K. bei A. L.. Be kita ko, veiksmai kvalifikuojami ir pagal BK 182 straipsnį ir pagal BK 220 straipsnį, o toks kaltinimas savaime yra prieštaringas.4) B. K. nėra nusikaltimo, numatyto BK 222 straipsnio 1 dalyje subjektas įmonių UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu.

9.                      Kaltinamajame akte, kuris yra svarbiausias ikiteisminio tyrimo stadijos dokumentas, prokuroras suformuluoja kaltinimą, pagal kurį vyksta bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme, tai yra kaltinamuoju aktu apibrėžiamos bylos nagrinėjimo teisme ribos (BPK 23 straipsnis, 255 straipsnio 1 dalis). Taigi, prokuroro surašytas kaltinamasis aktas turi atitikti jam keliamus reikalavimus. Teismų praktikoje pažymima, jog kaltinamajame akte nusikalstamos veikos aprašymas turi atitikti BK normoje, pagal kurią nusikalstama veika kvalifikuojama, nustatytus nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties požymius, nusikalstamos veikos aplinkybes nurodant tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo medžiaga, išdėstant svarbias veikos faktines aplinkybes kartu su šias aplinkybes atitinkančiais nusikalstamos veikos sudėties požymiais. Teismų praktikoje pripažįstama, kad kaltinamasis aktas neatitinka įstatymo nuostatų, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme nustatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius (pavyzdžiui, veikos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kt.), ir dėl to šio dokumento turinio defektai suvaržo kaltinamojo teisę į gynybą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-435/2013, Nr. 2K-42-942/2016 ). Šie reikalavimai skirti užtikrinti kaltinamojo teisę žinoti, kuo jis yra kaltinamas, ir apibrėžti bylos nagrinėjimo teisme ribas. Tačiau svarbu pažymėti ir tai, kad ne bet koks kaltinamojo akto trūkumas yra pagrindas grąžinti bylą prokurorui. Byla prokurorui gali būti perduodama esant šioms sąlygoms: 1) ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės šio BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar yra kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų; 2) kaltinamojo akto trūkumai arba kiti esminiai baudžiamojo proceso pažeidimai tokie, kurie trukdo nagrinėti bylą teisme. Byla perduodama prokurorui naujam kaltinamajam aktui surašyti, kai yra pagrindas manyti, kad kaltinimas bus sukonkretintas, patikslintas, taps labiau pagrįstas ir tai padės teismui nustatyti tiesą byloje.

10.                      Nagrinėjamu atveju pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, 220 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį B. K. ir A. L. kaltinamajame akte yra pateiktas inkriminuotų nusikalstamų veikų aprašymas, nurodant aplinkybes tiek, kiek jos nustatytos bylos medžiaga, ir tas aprašymas atitinka BK normos, pagal kurią ši veika buvo kvalifikuota, t. y. BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, 220 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, dispoziciją. Prokuroro suformuluotas kaltinimas nesutrukdė apylinkės teismui išnagrinėti bylą ir priimti sprendimą byloje, nesukliudė kaltinamiesiems gintis nuo tokio pareikšto kaltinimo. Todėl galima daryti išvadą, kad pateiktas kaltinimas kaltinamiesiems buvo suprantamas, o pateiktas veikų aprašymas, nors ir neatitinka formuojamos teismų praktikos (kiekviena veika aprašoma atskirai, kai vienas ar grupė asmenų yra padarę kelias nusikalstamas veikas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-126-511/2019)), nesudaro pagrindo spręsti, kad buvo padarytas esminis BPK pažeidimas.

11.                      2019 m. gruodžio 3 d. teismo posėdyje prokurorei paskelbus kaltinamąjį aktą kaltinamasis B. K. nurodė, kad jam aišku, kuo yra kaltinamas, kaltės nepripažįsta. Dar nurodė, kad kai kurios aplinkybės teisingos, bet nesutinka su prokurorės vertinimu. Atitinkamai ir A. L. nurodė, kad kaltinamąjį aktą skaitė ir jam aišku, kuo yra kaltinamas.  Taigi kliūčių pradėti nagrinėti bylą dėl kaltinamojo akto trūkumų, trukdančių nagrinėti bylą teisme, neiškilo. Nei nuteistieji, nei procese dalyvavę jų gynėjai vėlesnių teismo posėdžių metu nenurodė jokių šio procesinio dokumento trūkumų, ir bylos nagrinėjimas vyko pagal kaltinamajame akte nurodytas faktines aplinkybes ir veikų kvalifikaciją. Baigiamųjų kalbų metu prokurorė prašė kaltinamuosius pripažinti kaltais dėl pareikštų kaltinimų, o gynėjai prašė išteisinti (11 t., b. l. 168-183,184-193). Baigiamųjų kalbų metu A. L. gynėjas nurodė, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnio 3 ir 5 punktų reikalavimų, nes nusikalstamų veikų aplinkybės aprašomos bendrai ir inkriminuotas „organizavimo“ požymis, kuri nėra atskleistas, kas apsunkina teisę į gynybą. Be kita ko, kaltinamajame akte nurodomas „organizavimas“ nėra nusikalstamas elgesys. B. K. gynėjas baigiamųjų kalbų metu nurodė, kad kaltinamajame akte suformuluotas kaltinimas pažeidžia teisę į gynybą, kadangi neaišku, nuo kokio kaltinimo reikia gintis: skirtingi nusikaltimai surašyti į bendrą kaltinimą; kaltinimas aprašomas kaip organizavimas, o veika kvalifikuojama kaip vykdytojams; veiksmais, kurie inkriminuoti, gali būti padaromas arba sukčiavimas arba nusikaltimas, numatytas 220 straipsnyje; kaltinimas aprašomas abstrakčiai, nedetalizuojant kiekvieno iš bendrininkų veiksmų. Taigi ir teismui, ir proceso dalyviams bylos nagrinėjimo teisme metu buvo aišku, dėl ko nagrinėjama byla, kokia kaltinimų esmė, ko siekiama byloje. Nuteistieji, ypač turėdami gynėjus, baudžiamojo proceso metu suprato kaltinimo turinį, o iš to, kaip aktyviai nuo jo gynėsi, galima daryti išvadą, kad kaltinimo esmė jiems buvo aiški. Teismas išnagrinėjo bylą ir priėmė nuosprendį, remdamasis byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais. Taigi, jokių kliūčių nagrinėti bylą dėl kaltinamojo akto galimų trūkumų nebuvo.

12.                      Apeliaciniame skunde nurodomi kaltinamojo akto ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžio aprašomosios dalies trūkumai, t. y. nuteistiesiems B. K. ir A. L.inkriminuotų nusikalstamų veikų aprašymo netikslumai (keturių veikų aprašymas vienu tekstu), atitinkamų nusikalstamų veikų subjekto klausimas, veikų kvalifikavimo klausimas, nuosprendžio rezoliucinės dalies trūkumas (nuteisti už baigtą sukčiavimą), nesudaro pagrindo išvadai, kad šių trūkumų nėra galimybės ištaisyti nagrinėjant bylą apeliacine tvarka. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje nebuvo padaryta esminių BPK 219  straipsnio pažeidimų, o tuo pačiu nebuvo pažeista kaltinamų asmenų teisė į gynybą. Kaltinamojo akto, tiek pagal jį priimto pirmosios instancijos teismo apkaltinamojo nuosprendžio trūkumus yra galimybė taisyti nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme. Nustačius tai, kad trūkumus galima ištaisyti nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, teisėjų kolegija pasisako dėl inkriminuotų veikų atskirai.

13.                      Apeliacinės instancijos teismas, siekdamas išsamiai patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, byloje nusprendė atlikti dalinį įrodymų tyrimą, apklausti liudytoją N. P., tačiau išnaudojus visas galimybes, liudytojos apklausti nepavyko, todėl priimant sprendimą teisėjų kolegija iš naujo vertina byloje esančius įrodymus ir išvadas apie nuteistųjų dalyvavimą jiems inkriminuotose nusikalstamose veikose, jų vaidmenį ir kaltę daro atsižvelgdama į byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą. 

14.                      Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodoma, jog A. L. ir B. K. BK 182 straipsnio 2 dalyje numatyta veika pasireiškė tuo, jog jie veikdami kartu bendrininkų grupėje organizavo netikrų dokumentų pagaminimą įrašant į juos žinomai melagingus duomenis apie tai, kad neva minėtuose dokumentuose nurodytos prekės paeiliui buvo perparduodamos. Dalį šių žinomai netikrų dokumentų savo parašais patvirtino A. L. kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas ir B. K. kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas. Kita dalis žinomai netikrų dokumentų buvo patvirtinta UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininke registruotos N. P. parašais, kuri apie nusikalstamą veiką nieko nežinojo. Žinomai netikri dokumentai A. L., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ faktinio vadovo buvo įtraukti į minėtų įmonių buhalterinę apskaitą. Savo ruožtu B. K. kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas į šios įmonės buhalterinę apskaitą įtraukė dalį žinomai netikrų dokumentų. Tokiu būdu kaltinamieji savo faktiškai valdomų įmonių veikloje atvaizdavo faktiškai neįvykusias ūkines - komercines operacijas, susijusias su prekių įsigijimu ir pardavimu. Vėliau į UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015 m. sausio mėnesio PVM deklaraciją buvo įrašyti žinomai neteisingi duomenys apie apmokestinamą sandorį UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, bei tariamą pardavimo sandorį UAB „(duomenys neskelbtini)“ su Suomijos įmone „(duomenys neskelbtini)“ (FCZ) bei dėka šių sandorių susidariusį atskaitomą UAB „(duomenys neskelbtini)“ grąžintiną 40 804 eurų dydžio PVM ir šią PVM deklaraciją Nr. 0600 2015-02-11 bei 2015-02-11 prašymą grąžinti (įskaityti) mokesčio permoką (skirtumą) įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ per elektroninio deklaravimo sistemą pateikė VMI. A. L. ir B. K. pasikėsino apgaule grąžintino PVM pavidalu įgyti didelės vertės svetimą turtą – Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšas. Kadangi VMI, atlikusi mokestinį patikrinimą netenkino UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymo dėl 40 804 eurų PVM grąžinimo įmonei, todėl kaltinamieji šio turto neįgijo dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių ir sukčiavimas nebuvo baigtas(rezoliucinėje nuosprendžio dalyje nuteisti už baigtą sukčiavimą).

15.                      Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodoma, jog nuteistieji veikdami kartu bendrininkų grupe, žinodami, kad tarp Šveicarijos įmonės „(duomenys neskelbtini)“, Panamos įmonės „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir Suomijos įmonės „(duomenys neskelbtini)“ tikrovėje jokios prekės perkamos ir parduodamos nebuvo, ir kad Austrijos įmonės „(duomenys neskelbtini)“ bei Rusijos įmonės „(duomenys neskelbtini)“ nedalyvavo šių prekių gabenime, turėdami tikslą imituoti tokius prekių pirkimo-pardavimo ir gabenimo sandorius, tyčia ikiteisminio tyrimo nenustatytu būdu ir aplinkybėmis organizavo su minėtais tariamais sandoriais susijusių netikrų dokumentų pagaminimą. Dalis šių žinomai netikrų dokumentų buvo patvirtinti A. L., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo, ir B. K., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo, parašais. Pirmosios instancijos teismas šiuos nuteistųjų veiksmus kvalifikavo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį.

16.                      Teismo nuosprendyje nurodoma, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkiusi D. B., nežinodama apie nusikalstamą veiką, A. L. nurodymu į buhalterinę apskaitą įtraukė netikrus dokumentus, kuriuose buvo atvaizduotos neįvykusios pirkimo – pardavimo ir prekių pervežimo ūkinės operacijos bei dėka šių tariamų sandorių susidariusį atskaitomą ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ grąžintiną 40 804 Eur dydžio PVM, bei 2015-02-11 šią žinomai neteisingą deklaraciją kartu su UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymu grąžinti (įskaityti) mokesčio permoką (skirtumą) elektroniniu būdu per elektroninio deklaravimo sistemą (EDS) pateikus valstybinei mokesčių inspekcijai. Taip buvo organizuotas žinomai neteisingų duomenų apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ atskaitomą ir mokėtiną (grąžintiną) PVM įrašymas į šios įmonės 2015 m. sausio mėnesio PVM deklaraciją FR0600 ir pastarosios pateikimas valstybės įgaliotai institucijai – valstybinei mokesčių inspekcijai, taip pat, pasikėsinta apgaule UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai grąžintino PVM pavidalu įgyti didelės vertės svetimą turtą - Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšas – 40 804 Eur. Šiuo atveju kaltinamieji A. L. ir B. K., siekdami išvengti mokesčių, organizavo neteisingų duomenų apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ pajamas ir turtą įrašymą į įmonės deklaraciją bei jos pateikimą valstybės įgaliotai institucijai. Nei vienas iš kaltinamųjų šiuo atveju neatliko BK 220 straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų, kadangi tiek deklaraciją užpildė, tiek ją pateikė VMI per elektroninio deklaravimo sistemą D. B., tačiau abu kaltinamieji šiuo atveju veikdami tyčia ir bendrais veiksmais, siekdami įgyti didelės vertės svetimą turtą grąžintino PVM pavidalu, parengė nusikalstamą veiką ir jai vadovavo. Abu kaltinamieji nusikalstamos veikos padarymą organizavo per asmenį, nežinojusį apie nusikaltimo darymą, t. y. buhalterinę apskaitą tvarkiusią D. B.. Teismas konstatavo, kad nuteistieji šiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 220 straipsnio 1 dalyje.

17.                      Apeliaciniame skunde teigiama, kad B. K. neįvykdė jam inkrikinuojamų veikų. Teisėjų kolegija su tokiais apeliacinio skundo argumentais sutinka iš dalies. Teisėjų kolegija vertina, kad byloje surinktais ir ištirtais, o apeliacinės instancijos dar kartą patikrintais bylos įrodymais nustatyta, kad B. K. ir A. L. siekė apgaule UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai grąžintino PVM pavidalu įgyti didelės vertės svetimą turtą (BK 22 straipsnio 1 dalis, 182 straipsnio 2 dalis), o turėdami tokį tikslą nenustatytu būdu ir aplinkybėmis organizavo netikrų dokumentų pagaminimą, netikrus dokumentus tvirtino savo parašais ir panaudojo žinomai suklastotus dokumentus (BK 300 straipsnio 1 dalis).

Bylos duomenys

18.                      Byloje nustatyta, kad prekių, kurias pagal kaltinime nurodytus dokumentus įsigijo A. L. įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš (duomenys neskelbtini), vėliau jas pardavė B. K. įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“, o ši jas pardavė A. L. įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“, o pastarasis jas pardavė Suomijoje veikiančiai bendrovei (duomenys neskelbtini), nebuvo. Teisėjų kolegija sutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, nes ją patvirtina byloje surinktų įrodymų visuma.

19.                      Šioje baudžiamojoje eančiais rašytiniais bylos duomenimis nustatyta:

19.1.                      2014 m. gruodžio 18 d. Šveicarijos įmonės „(duomenys neskelbtini)“ vardu surašyta sąskaita-faktūra (invoice) Nr. 366196, išrašyta Panamos įmonei „(duomenys neskelbtini)“, siunčiama Lietuvos įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“, 186463,20 Eur sumai,(3 t., b.l. 5-7)

19.2.                      2015 m. sausio 27 d. Panamos įmonės „(duomenys neskelbtini)“ sąskaita-faktūra (invoice) Nr. 707352, išrašyta Lietuvos įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“, 190000 Eur sumai,(3 t., b. l. 11).

19.3.                      2014-12-18 tiekimo sutartis Nr. 201412-1 ir jos priedas Nr. 1 tarp tiekėjo - Lietuvos įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir pirkėjo - Lietuvos įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“, 803440 Lt (232692,31 Eur) sumai,( 3 t., b. l. 13-17);

19.4.                      2014-12-(diena nenuodyta) prekių perdavimo-priėmimo aktas be numerio pagal sutartį Nr. 201412-1 tarp tiekėjo – Lietuvos įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir pirkėjo – Lietuvos įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“, 803440 Lt sumai,( 3 t., b .l. 18-19)

19.5.                      2015-01-18 tiekimo sutartis Nr. 201501-1 ir jos priedas Nr. 1 tarp tiekėjo - Lietuvos įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir pirkėjo - Lietuvos įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“, 803441,37 Lt (232692,70 Eur) sumai,( 3 t., b. l. 20-24).

19.6.                      2015-01-30 prekių perdavimo-priėmimo aktas be numerio pagal sutartį Nr. 201501-1 tarp tiekėjo – Lietuvos įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir pirkėjo – Lietuvos įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“, 803441,37 Lt sumai,( 3 t., b .l. 25-26)

19.7.                      2015-01-30 Lietuvos įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ((duomenys neskelbtini)) vardu surašyta PVM sąskaita-faktūra ACC Nr. 000192 (pardavėjas – Lietuvos įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“, pirkėjas - Lietuvos įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“), 232692,70 Eur sumai( 3 t., b. l. 27),

19.8.                      2015-01-20 tiekimo sutartis Nr. 201501-2 ir jos priedas Nr. 1 tarp tiekėjo - Lietuvos įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir pirkėjo - Lietuvos įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“, 811788,79 Lt (235110,28 Eur) sumai,( 3 t., b .l. 28-32)

19.9.                      2015-01-30 prekių perdavimo-priėmimo aktas be numerio pagal sutartį Nr. 201501-2 tarp tiekėjo – Lietuvos įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir pirkėjo - Lietuvos įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“, 811788,79 Lt sumai,( 3 t., b.l. 33-34)

19.10.                      2015-01-30 Lietuvos įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu surašyta PVM sąskaita-faktūra Nr. KOL 00403 (pardavėjas – Lietuvos įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“, pirkėjas - Lietuvos įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“, 235110,28 Eur sumai, tame tarpe 40804,26 Eur PVM,( 3 t., b. l. 37),

19.11.                      2015-01-30 Lietuvos įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu surašyta PVM sąskaita-faktūra ABR Nr. 00201 (pardavėjas – Lietuvos įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“, pirkėjas – Suomijos įmonė „(duomenys neskelbtini) (FZC)“, 208300 Eur sumai, tame tarpe 0 Eur PVM,( 3 t., b. l. 35)

19.12.                      2015-01-30 priedas Nr. 00201 prie 2015-01-30 Lietuvos įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu surašytos PVM sąskaitos-faktūros ABR Nr. 00201, ,( 3 t., b. l. 36)

19.13.                      2015-01-23 Austrijos įmonės „(duomenys neskelbtini)“ vardu surašytas transporto užsakymas be numerio (siuntėjas - Šveicarijos įmonės „(duomenys neskelbtini)“, gavėjas – Lietuvos įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“, 186463,20 Eur sumai, ,( 3 t., b. l. 38-39)

19.14.                      2015-01-30 Rusijos įmonės „(duomenys neskelbtini)“ vardu surašytas tarptautinis krovinių transportavimo važtaraštis be numerio (siuntėjas – Lietuvos įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“, gavėjas – Suomijos įmonė „(duomenys neskelbtini)“ (t. 3, b. l. 40- 41).

20.                      Kaip matyti, šiuose dokumentuose nurodomi duomenys yra susiję vienas su kitu, juose fiksuota informacija, kad šiuose dokumentuose nurodytos prekės paeiliui buvo perparduodamos: iš Šveicarijos įmonės „(duomenys neskelbtini)“ Panamos įmonei „(duomenys neskelbtini)“ už 186463,20 Eur, iš Panamos įmonės „(duomenys neskelbtini)“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 190000 Eur, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 232692,70 Eur, tame tarpe, 40384,68 Eur PVM, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 235110,28 Eur, tame tarpe, 40804,26 Eur PVM, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ Suomijos įmonei „(duomenys neskelbtini)” už 208300 Eur su 0 proc. PVM tarifu, bei kad šias prekes iš Šveicarijos įmonės „(duomenys neskelbtini)“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ gabeno Austrijos įmonė „(duomenys neskelbtini)“, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ Suomijos įmonei „(duomenys neskelbtini)“ gabeno Rusijos įmonė „(duomenys neskelbtini)“. 

21.                      Byloje nustatyta, to neginčija ir nuteistieji, kad dalis šių dokumentų buvo patvirtinti A. L., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo, ir B. K., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo, parašais. A. L., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo parašais patvirtinta: 2015-01-23 Austrijos įmonės „(duomenys neskelbtini)“ krovinio važtaraštis be numerio, 2014-12-18 tiekimo sutartis Nr. 201412-1 ir jos priedas Nr. 1 tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2014-12-(diena nenurodyta) prekių perdavimo-priėmimo aktas be numerio tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2015-01-18 tiekimo sutartis Nr. 201501-1 ir jos priedas Nr. 1 tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2015-01-30 prekių perdavimo-priėmimo aktas be numerio tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2015-01-30 UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaita-faktūra Nr. ACC 000192. B. K. kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas patvirtino: 2014-12-18 tiekimo sutartį Nr. 201412-1 ir jos priedą Nr. 1 tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2014-12-(diena nenuodyta) prekių perdavimo-priėmimo aktą be numerio tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“,2015-01-18 tiekimo sutartį Nr. 201501-1 ir jos priedą Nr.1 tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2015-01-30 prekių perdavimo-priėmimo aktą be numerio tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2015-01-20 tiekimo sutartį Nr. 201501-2 ir jos priedą Nr.1 tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2015-01-30 prekių perdavimo-priėmimo aktą be numerio tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015-01-30 UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitą-faktūrą Nr. KOL 00403. Be kita ko, dalyje  dokumentų nurodoma, pasirašė UAB „(duomenys neskelbtini)“ N. P., t. y., 2015-01-20 tiekimo sutartį Nr. 201501-2 ir jos priedą Nr. 1 tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2015-01-30 prekių perdavimo-priėmimo aktą be numerio tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2015-01-30 UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitą-faktūrą Nr. ABR 00201 ir jos priedą Nr. 00201, 2015-01-30 Rusijos įmonės „(duomenys neskelbtini)“ krovinio važtaraštį be numerio. Visuose dokumentuose nurodoma, kad N. P. pasirašo kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotas asmuo (išskyrus krovinio važtaraštį).

22.                      B. K. teisme parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekiavo vienkartiniais indais. Nurodė, kad A. L. pasiūlė įsigyti geromis kainomis elektros instaliacijos prekių ir jas urmu parduoti. Suma buvo didelė, kelis kartus viršijo jo sandorių sumas, todėl sutiko pirkti su sąlyga, kad bus surastas pirkėjas ir atsiskaitys už prekes tuomet, kai gaus pinigus iš pirkėjo. A. L. sutiko. Tuomet suderino dvi sutartis, viena buvo gruodžio 14 d. Viena sutartis buvo su UAB „(duomenys neskelbtini)“, el. Paštu gavo projektą, turėjo pastabų, siūlė koreraguoti. Analogiškai buvo paruošta sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Šias sutartis pasirašė. Pasirašęs sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“, ją perdavė A. L., nes kontaktų su šia įmone neturėjo. Jis teiravosi, kada atvyks prekės, A. L. sakė, kad atvyks kaip numatyta, o po to telefonu tik buvo informuotas, kad krovinys buvo Lietuvoje ir išvažiavo, tas jis neturėjo galimybės apžiūrėti prekių. Po to po kelių dienų pasirašė, kad B. K. priėmė iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, o perdavė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Šie aktai yra byloje. Apmokėjimo negavo, o VMI pradėjus patikrinimą, pasitaręs su finansininke nutarė is sandorio išeiti. Paruošė trišalį susitarimą, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsisako savo teisių į atsiskaitymo gavimą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir tas teises perduoda UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tokį susitarimą išsiuntė elektroniniu paštu abiem įmonėm, pasirašė. Dėl to UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašė kreditinę sąskaitą UAB „(duomenys neskelbtini)“, išnulinant sandorį ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašė kreditinę sąskaitą UAB „(duomenys neskelbtini)“. Teigė, kad visus dokumentus, kuriuos pateikė buhalterei apskaityti, gavo iš A. L..

23.                      Ikiteisminio tyrimo metu B. K. nurodė iš esmės analogiškai. Paaiškino, kad apie surastą pirkėją pasiūlytoms A. L. prekėms jį informavo irgi A. L. Su  jokiais jos atsakingais asmenimis ar atstovais jis sandorio tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)" žodžiu nederino ir susitikęs nebuvo. Apie prekių pardavimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ jį informavo A. L.. Sandorio tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąlygos buvo derinamos tarp jo ir A. L..Sutartį tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ paruošė ir jam pateikė pasirašymui A. L.. Kas ir kokiomis aplinkybėmis paruošė sutartį tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, šiuo metu nepamena. Prisimena, kad sutartį tarp UAB „(duomenys neskelbtini)" ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasirašė vienas, t. y. nedalyvaujant UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakingam asmeniui ar atstovui. Aiškino, kad sutartu laiku, kai prekės turėjo būti Vilniuje, nei A. L., nei kas kitas jo neinformavo apie prekių atvykimo faktą. Nurodė, kad prekių fiziškai nematė, tačiau prekių perdavimo-priėmimo aktus tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, pasirašė. Pasirašius priėmimo-perdavimo aktus, buvo išrašytos UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitos-faktūros. Pagal pasirašytas sutartis ir PVM sąskaitas-faktūras UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirmiausia turėjo atsiskaityti su UAB „(duomenys neskelbtini)“, o vėliau UAB „(duomenys neskelbtini)“ – su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tačiau nustatytu laiku UAB „(duomenys neskelbtini)“ neatsiskaitė.Tuo metu iš kitų sandorių jo uždarbis būdavo 10-20 procentų pelnų. Šiuo atveju pelnas būtų panašus, tik suma 10 kartų didesnė. Jeigu būtų jo pirkėjas, pelnas būtų didesnis. Sutartį su N. P. atnešė A.

24.                      A. L. teisme parodė, kad jo pusseserė N. P. norėjo gauti leidimą gyventi Lietuvoje, ir jis pasidomėjęs sužinojo, kad geriausiai turėti veikiančią įmonę, būti akcininku, apie ką jai pranešė. 2014 m. pabaigoje jis per „(duomenys neskelbtini)“ vadovę D. B. suorganizavo įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavimą Natalijai. 2014 m. antroje pusėje N. partneris K. jį informavo apie planuojamą prekių pirkimą- išvežimą iš Europos Sąjungos. Apie planuojamą prekių pirkimą-pardavimą jis kalbėjo su B. K., suderino su juo prekių pirkimo-pardavimo sutarties maketą, aktą. Prekės realiai buvo, jis buo susitikęs su vairuotoju, paėmė iš jo dokumentus – L. sąskaitą-faktūrą UAB „(duomenys neskelbtini)“, krovinio važtaraštį ir krovinio specifikaciją. Prieš susitikdamas su vairuotoju skambino B. K., siūlė kartu važiuoti, tačiau pastarasis nurodė, kad yra išvykęs ir susitikti su vairuotoju negali. Praėjus 1-2 savaitėms ji susitiko su B. ir pasirašė prekių priėmimo-perdavimo aktą. Po to B. paprašė UAB „(duomenys neskelbtini)“ išimti iš sandorio, nes nevyko pinigų perdavimas. Jis išrašė kreditinę sąskaitą UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir pranešė D. B., kad reikalinga sąskaita iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ tiesiogiai UAB „(duomenys neskelbtini)“. 2015 metų pradžioje UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš dalies atsiskaitė už šias prekes pavedimu su UAB „(duomenys neskelbtini)“. 2016 metų pradžioje N. jam pasakė, kad pakeitė planus dėl gyvenimo Lietuvoje ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ jai nereikalinga. Dar nurodė, kad . 2014-2015 m. nebuvo atvykusi į Lietuvą, su ja bendravo el. ryšio priemonėmis. Jo žiniomis D. B. dokumentus gaudavo elektroniniu paštu, o jis tame nedalyvavo. Jis N. prašymu surado UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovą – E. M..

25.                      Ikiteisminio tyrimo metu A. L. (t. 9, b. l. 8-10, 15-20, 27-28) parodė, kad su įmonės "(duomenys neskelbtini)" atstovais jis nebendravo, jokios sutarties su "(duomenys neskelbtini)" nepasirašinėjo. Visus klausimus dėl įrangos pirkimo derino jo pažįstamas, Ukrainoje tuo metu gyvenęs asmuo, vardu (duomenys neskelbtini). Kadangi jis žinojo, kam tokią įrangą galima parduoti, jis ir susidomėjo šių prekių įsigijimu. (duomenys neskelbtini)jam atsiuntė sąskaitą su rekvizitais, kurią turėjo sumokėti už prekes. Kokiu būdu jam buvo atsiųsta 2015-01-27 sąskaita iš "(duomenys neskelbtini)", jis neatsimena.Taip pat su K. buvo tartasi, kad už prekes UAB "(duomenys neskelbtini)" sumokės vėliau, kai įmonė gaus apmokėjimą iš pirkėjo. Jo pusseserė N. P. jam buvo pažadėjusi surasti prekėms pirkėją. Minėtas K. 2015 metų žiemą jam pranešė, kad UAB "(duomenys neskelbtini)" pirktos prekės turi pasiekti Lietuvą. Įmonės „(duomenys neskelbtini)“ sąskaita-faktūra Nr. 366196 buvo priedas prie įmonės "(duomenys neskelbtini)" sąskaitos. Tačiau ar ši sąskaita-faktūra buvo jam atsiųsta kartu su "(duomenys neskelbtini)" sąskaita (duomenys neskelbtini), ar pastarąją perdavė jam vairuotojas su krovinio važtaraščiu, jis neatsimena. Su krovinį vežusiu vairuotoju susitiko (duomenys neskelbtini), aikštelėje. Ant krovinio vežimo važtaraščių jis uždėjo įmonės UAB "(duomenys neskelbtini)" spaudą ir pasirašė. Vieną važtaraštį pasiliko sau, kitus atidavė vairuotojui. Prie sunkvežimio jis buvo atvažiavęs vienas, su juo daugiau nieko nebuvo.Su UAB "(duomenys neskelbtini)" UAB "(duomenys neskelbtini)" turėjo vieną sandorį, UAB "(duomenys neskelbtini)" pardavė elektros tinklams skirtos montavimo įrangos. Šio sandorio iniciatorius buvo jis, kadangi žinojo, kad B. K. turi finansinių sunkumų. Jis žinojo, kad šias prekes galima perparduoti ir šiek tiek užsidirbti iš prekių pardavimo, tad pasiūlė, kad B. K. šią elektros tinklams skirtą montavimo įrangą perparduotų UAB "(duomenys neskelbtini)" ir taip užsidirbtų. Tiekimo sutartį tarp UAB "(duomenys neskelbtini)" ir UAB "(duomenys neskelbtini)" surašė jis pats. Jei gerai atsimena, sutarties egzempliorių derinimui elektroniniu paštu jis buvo nusiuntęs B. K.. Jam paskaičius, sutartis buvo pasirašyta. B. K. jis taip pat perdavė UAB "(duomenys neskelbtini)" atsakingo asmens N. P. kontaktinius duomenis, kuriais B. K. galėjo susisiekti su N. P.. Pastaroji yra jo pusseserė, gyvenanti Ukrainoje. Jis jai buvo pažadėjęs padėti gauti leidimą gyventi Lietuvoje. Šiam pažadui įgyvendinti, reikėjo Lietuvoje realiai veikiančios įmonės. Todėl pasiklausė UAB "(duomenys neskelbtini)" buhalterinę apskaitą tvarkančios UAB "(duomenys neskelbtini)" direktorės D. B., ar jos įmonė neturi parduoti jau įsteigtos įmonės. D. B. pasakė, kad turi tokią įmonę - UAB "(duomenys neskelbtini)". D. B. jis pateikė N. P. duomenis - paso kopiją, kokie buvo kiti dokumentai, neatsimena. UAB "(duomenys neskelbtini)" direktorių pasiūlė jis. Tai buvo mergina vardu E., pavardes neatsimena. Kai buvo atvykęs vilkikas su kroviniu, jis šio vilkiko vairuotojui perdavė dokumentus. Be ankščiau minėtų dokumentų jis perdavė UAB "(duomenys neskelbtini)" sąskaitą-faktūrą, išrašytą įmonei „(duomenys neskelbtini)“. Šią sąskaitą perdavė N. P. prašymu, kad krovinio gavėjus pasiektų sąskaitos originalas. Kur ir kokiu būdu toliau šis krovinys keliavo, jis pasakyti negali. Apklausos metu A. L. negalėjo nurodyti jokių su UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pardavimu jo pusseserei N. P. aplinkybių.

26.                      Apklausta kaip liudytoja D. B. teisme ir ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad tarp jos įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)” bei UAB „(duomenys neskelbtini)” buvo sudarytos buhalterinės apskaitos tvarkymo paslaugų teikimo sutartys, ji tvarkė šių įmonių buhalterinę apskaitą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus atveždavo A. L.. 2015-01-27 INVOICE 707352 dėl įrangos pirkimo iš įmonės „(duomenys neskelbtini)“ pagal kurią UAB (duomenys neskelbtini)" įsigijo įrangos už 190 000 €, jai pateikė A. L.. PVM sąskaitą-faktūrą serija ACC Nr. 000192, pagal kurią UAB „(duomenys neskelbtini)" pardavė įrangą pagal sutartį Nr. 201501-2 UAB „(duomenys neskelbtini)" už 232 692,31 € jai pateikė A. L.. UAB „(duomenys neskelbtini)" ji įsteigė pati ir pardavė kažkokiai moteriai užsienietei, atrodo iš Ukrainos vardu N. P., tačiau gyvai jos mačiusi nebuvo. A. L. buvo susijęs ir su UAB „(duomenys neskelbtini)", ir su UAB „(duomenys neskelbtini)". Ji, pardavusi UAB „(duomenys neskelbtini)", tvarkė šios bendrovės sąskaitą. A. L. davė nurodymus dėl UAB „(duomenys neskelbtini)" veiklos, registracijos PVM mokėtoju ir kitais klausimais, A. L. realiai valdė ir priėmė sprendimus UAB „(duomenys neskelbtini)" vardu. Ji pateikė VMI UAB „(duomenys neskelbtini)" prašymą susigrąžinti PVM permoką, A. L. prašymu. Dokumentus įtraukti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą jai pateikė A. L..

27.                      Liudytoja I. O. teisme parodė, kad yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterė, paaiškino ji tvarkė buhalterinę apskaitą, o sąskaitas jai nešė vadovas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašė kreditinę sąskaitą UAB „(duomenys neskelbtini)“, o jie išrašė debetinę sąskaitą UAB „(duomenys neskelbtini)“. Ikiteisminio tyrimo metu detalizavo, kad būtent B. K. atnešdavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentus, kad ji juos įtrauktų į apskaitą. 2015-02-08 elektroniniu paštu, į jos elektroninio pašto dėžutę (duomenys neskelbtini) iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) B. K. jai atsiuntė UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytą PVM sąskaitą-faktūrą 2015-01-30 Nr. 000192 – 232692,70 Eur sumai, kurios pagrindu UAB „(duomenys neskelbtini)“ perka prekes iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tuo pačiu elektroniniu laišku jai B. K. nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ tas pačias prekes parduoda įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“. Prie šio laiško B. K. jai taip pat pridėjo 2015-01-30 prekių perdavimo-priėmimo aktus, kurių pagrindu UAB „(duomenys neskelbtini)“ priima prekes iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir perduoda UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tuo pagrindu ji išrašė UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitą-faktūrą 2015-01-30 Nr. KOL00403 – 235110,28 Eur sumai, kurią 2015-02-09 ji išsiuntė į B. K. elektroninį paštą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ už prekes įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesumokėjo, nes negavo apmokėjimo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Po to (datos neatsimena) B. K. jai nurodė anuliuoti minėtas sąskaitas, t. y. ji surašė įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015-10-22 debetinę PVM sąskaitą-faktūrą, o įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015-10-22 kreditinę PVM sąskaitą-faktūrą. Minėtas PVM sąskaitas-faktūras ji įtraukė į gaunamų ir išrašomų PVM sąskaitų-faktūrų registrus. (t. 7, b. l. 63-64).

28.                      Liudytojas D. K. teisme parodė, kad A.  jam siūlė tapti įmonės direktoriumi, tačiau jis atsisakė. Aiškino, kad savo duomenų A. L. įmonės įgijimui neperdavė.Ikiteisminio tyrimo metu D. K. parodė, kad jokie asmenys jam niekada nesiūlė įsigyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir jis jokiems asmenims savo sutikimo įforminti jį UAB „(duomenys neskelbtini)“ ar kokių kitų įmonių akcininku ar direktoriumi niekada davęs nebuvo. Jis asmeniškai jokiems asmenims jokių savo anketinių duomenų ar asmens dokumentų davęs nebuvo, tačiau apie 2012-2015 metus buvo pametęs savo piniginę su asmens dokumentu - arba vairuotojo pažymėjimu, arba asmens tapatybės kortele (kas tiksliai jau nepamena). A. L. jam siūlė užsiimti bendru verslu, susijusiu su krovinių pervežimais, tačiau jokios kalbos apie jkonkrečią įmonę, jos akcijas ir direktoriaus pareigas nebuvo. A. L. pasiūlymas dėl bendro verslo jo nesudomino. (t. 7, b. l. 67-69).

29.                      Liudytoja E. M. teisme paaiškino, kad A. L. yra jos buvusio vaikino J. L. brolis. 2015 metais A. kartu su J. paprašė jos mėnesiui tapti įmonės „(duomenys neskelbtini)“ direktore. Sakė, kad reikia dėl kažkokių biurokratinių reikalų. Ji sutiko, tapo įmonės direktore, pasirašė dokumentus, o kokią veiką vykdė įmonė nežino. Ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad maždaug per vieną, gal dvi savaites, ji A. L. prašymu pasirašė dokumentus tik 3 kartus, t. y. pirmą kartą, kai ji tapo direktore, sekantį kartą, kai nuvyko į jos minėtą valstybinę įstaigą ir trečią kartą ji dokumentus pasirašė pas UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterę D. B.. (t. 7, b. l. 86-88).

30.                      Liudytoja N. P. nebuvo apklausta tiesiogiai bylą nagrinėjant teisme. Ikiteisminio tyrimo metu ši liudytoja parodė, kad ji lankėsi Lietuvos Respublikoje 2011 metų balandį. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininke ją formaliai įtraukė A. L.. Ji ketino ateityje gauti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, su prašymu padėti krreipėsi į A. L.. Pastarasis pasiūlė įtraukti ją į jo įmonės akcininkų sudėtį ir teigė, kad tai gali būti pagrindu pateikti dokumentus leidimui gyventi gauti. Paskui ji nusprendė nekeisti gyvenamosios vietos ir daugiau jie šio klausimo nesvarstė. Dar nurodė, kad ji nepasirašinėjo jokių dokumentų ir niekaip nedalyvavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ komercinėje veikloje. (t. 7, b. l. 57-61).Teismų praktikoje liudytojo duoti parodymai ikiteisminio tyrimo pareigūnui gali būti perskaitomi kitiems įrodymams patikrinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2022 m. vasario 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-77-489/2022).

31.                      Liudytoja K. R., firmos „(duomenys neskelbtini), teisme parodė, kad įmonė dirba su įmone „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvoje. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra registruota, kaip jų įmonės klientė „(duomenys neskelbtini)“ sistemoje. Apie sandorių sudarymą su (duomenys neskelbtini)“ jai nieko nežinoma. Apie Panamos Respublikoje registruotą įmonę (duomenys neskelbtini) jai nieko nežinoma. Jos taip pat nėra jų klientų duomenų banke. Panamos Respublikoje registruota įmonė (duomenys neskelbtini) neegzistuoja jų klientų banko sistemoje. Su ja neturėjo sudarę jokių sandorių nuo 2014 metų iki 2016 metų. Liudytojai apklausos metu buvo pateikta susipažinti 2014-12-18 PVM sąskaita faktūra Nr. 366196. Patikrinus jų sistemoje sąrašo numerį 366196, šiuo numeriu eina užsakymas jų klientui (duomenys neskelbtini)Bosnijoje 2015-07-03 užsakymas. Kliento numeris sąskaitoje 006711, priklauso jų vienam klientui (duomenys neskelbtini) iš Mergelių salų. Nurodė, kad skaičius 366196 yra teisingas, šį skaičių išduoda sistema automatiškai. 

32.                      Liudytojas M. K. parodė, kad „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2015 m. sausio iki 2015 m. kovo su Lietuvos Respublikoje įsteigta įmone UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandorių nebuvo sudariusi.

33.                      Taigi teisme ištirtais įrodymais neabejotinai nustatyta, kad B. K. jokių prekių, dėl kurių tarp įmonių buvo pasirašomi perdavimo priėmimo aktai nematė, tačiau prekių perdavimo-priėmimo aktus tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, pasirašė. Pasirašius priėmimo-perdavimo aktus, buvo išrašytos UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitos-faktūros. Pažymėtina ir tai, kad nuteistųjų parodymai dėl prekių apžiūros prieštarauja vieni kitiems. A. L. nurodė informavęs B. K. apie atvykusias prekes, tačiau pastarasis atsisakęs važiuoti jų žiūrėti, nes buvo išvykęs, tuo tarpu B. K. teigia, kad A. L. jo iš viso apie atvykusias prekes neinformavo.  

34.                      Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nuteistieji A. L. ir B. K. 2015-01-20 Nr. 201501-2 ir 2015-01-18 Nr. 201501-1 tiekimo sutartis derino vėlesnėmis datomis, nei jos buvo pasirašytos. Jos buvo derinamos 2015 m. vasario 6-8 dienomis, ką patvirtina el. susirašinėjimo tarp A. L. ir B. K. duomenys. Teisėjų kolegija su tokia išvada sutinka. Minėta aplinkybė leidžia spręsti apie B. K. ir A. L. tyčios kryptingumą.

35.                      Iš kompiuterinių laikmenų apžiūros ataskaitos nustatyta, kad (9 t., b.l. 48-87), kompiuteryje rastas A. L. susirašinėjimas elektroniniu paštu su B. K.. Nustatyta, kad 2015 m. vasario 2-8 dienomis tarp A. L. ir B. K. vyko susirašinėjimas dėl sąskaitos faktūros (laiškuose įvardijama SF) ir tiekimo sutarties. A. L. 2015-02-06 17:07 siuntė elektroninį laišką adresu (duomenys neskelbtini), nurodydamas, jog siunčia sąskaitą už penktadienį išvykusią įrangą (2015-01-30 buvo penktadienis). Į ką B. K. atsakė, kad „SF (sąskaita faktūra) turėjo būti 01.30 dienos. Kažkas keitėsi? Pažiūrėk, ar nėra klaidos datoje ir duok žinoti“. A. L. atrašė – „sveikas, tuoj pakeisiu. Ačiū!”. Iš 2015 m. vasario 8 d. susirašinėjimo matyti, kad jame aptariama sutartis tarp įmonių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). B. K. nurodo, kad nesueina kainos, jas reikia pataisyti, detaliai nurodomos, kokios turėtų būti sumos. Susirašinėimo metu apratiamas 7.2 punktas. B. K. rašo, jog jo supratimu (duomenys neskelbtini) turėjo pateikti užsakymą, o kadangi tokio užsakymo nebuvo, siūlo tiesiog pašalinti tą punktą, kitaip teks formuoti užsakymą.Nurodomas 11 punktas sutarties- prekių priėmimas ir jų kokybės patikrinimas, kad prieš priimdamas prekes, pirkėjas privalo įsitikinti, ar gautos visos prekės pagal faktinį kiekį; ar yra prekių lydimieji dokumentai (pirminis juridinę galią turintis buhalterinės apskaitos dokumentas, pakavimo lapas, kokybės pažymėjimą ir kt.). B. K. klausia, „kaip daryti su paskutiniais dviem dokumentais? Pakavimo lapo, kaip suprantu, nėra. Kokybės pažymėjimo taip pat. Jeigu taip, siūlau juos ištrinti“.A. L. nurodo, kad tuoj pakeis.  Kitame 2015-02-08 laiške B. K. A. L. rašo, kad „dabar OK“. Nurodo, kad jis sutartyje punktą apie užsakymą ištrynė, o punktą apie dokumentus pakeitė į „Prekių priėmimas yra jų kiekio ir kokybės patikrinimas. Prieš priimdamas prekes, pirkėjas privalo įsitikinti, ar gautos visos prekės pagal faktinį kiekį; ar yra prekių lydimieji dokumentai (pirminis juridinę galią turintis buhalterinės apskaitos dokumentas, prekių perdavimo – priėmimo aktas).“ Be kita ko, nurodo, kad dokumentai atspausdinti ir pasirašyti, klausia,  kada gali susitikti. A. L. į tai atrašo, kad rytoj apie pietus, o B. K. paruošti susitikimui SF (sąskaitą faktūrą) su originaliu parašu, kad buhalterei būtų ramiau. 

36.                       Iš VMI UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktų 2015-01-20 tiekimo sutarties Nr. 201501-2 ir 2015-01-18 Nr. 201501-1 matyti, kad jose nurodytos sąlygos dėl prekių kokybės, prekių priėmimo ir kokybės patikrinimo (11 punktas), prekių kainos yra lygiai tokie, kaip buvo suderinta susirašinėjime tarp B. K. ir A. L.. Tuo tarpu UAB „(duomenys neskelbtini)“ VMI pateikė tiekimo sutartį kita data 2014-12-18 ir kitu numeriu Nr. 201412-1 ir kitai sumai 232 692,31 (skirtumas 0,39 euro). Iš 2014-12-18 tiekimo sutarties Nr. 201412-01 matyti, kad joje yra 7,2 punktas, numatantis kad prekių kokybę apibūdinantys reikalavimai išdėstomi užsakyme, taip pat 11 punktas, kuriame yra nurodyta, kad turi būti prekių lydimieji dokumentai – pakavimo lapas, kokybės pažymėjimas, be to, prekių kaina nurodyta 803 440 LTL (232 692,31 EUR), t. y. joje yra likę klaidos dėl kainos ir visi tie punktai, kuriuos vėliau kaltinamieji elektroniniu paštu koregavo 2015 m. vasario 6-8 dienomis.

37.                       Minėti duomenys pakankami išvadai, kad 2015-01-20 Nr. 201501-2 ir 2015-01-18 Nr. 201501-1 tiekimo sutartys pasirašytos po 2015 m. vasario 8 dienos, t. y. jau po to, kai prekės turėjo būti išvykusios iš Lietuvos Respublikos ir kad šias sutartis bei 2015 m. sausio 30 d. PVM sąskaitas faktūras rengė A. L. bei B. K.. Šiais duomenimis paneigtas gynybos teiginys, kad B. K. nesuprato, nežinojo, kad prekių nėra, o sandorius sudarė, siekdamas padidinti įmonės apyvartines lėšas.

38.                      Be kita ko, apžiūrėjus A. L. namuose kratos metu rastą kompiuterį jame rasti dokumentų ruošiniai, susiję su UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimu ir pardavimu, akcininko duomenimis JAR, šios įmonės dokumentų ir turto perdavimu direktoriui D. K., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)skolų suderinimo akto ruošinys (t. 9, b. l. 51-57). Iš D. K. parodymų matyti, kad jam niekada nesiūlė įsigyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir jis sutikimo įforminti jį UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininku ar direktoriumi niekada davęs nebuvo. 

39.                      Byloje nustatyta ir tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikti dokumentai apie prekių įsigijimą iš Panamos įmonės (duomenys neskelbtini) už 190 000 eurų, kuris savo ruožtu šią įrangą įsigijo iš (duomenys neskelbtini), neatitinka tikrovės.  Šioms faktinėms aplinkybėms pagrįsti įmonė pateikė 2015-01-27 sąskaitą su (duomenys neskelbtini) ir 2014-12-18 Austrijos įmonės – (duomenys neskelbtini) vardu įformintą sąskaitą (invoice) Nr. 366196, kurioje nurodytas prekių pardavėjas (duomenys neskelbtini), pirkėjas įmonė (duomenys neskelbtini), gavėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“, prekių vertė 186 463,20 eurų (t. 1, b. l. 148-151). Tačiau apklausta liudytoja K. R., firmos „(duomenys neskelbtini)“ atstovė, teisme parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra registruota, kaip jų įmonės klientė „(duomenys neskelbtini)“ sistemoje. Panamos Respublikoje registruota įmonė (duomenys neskelbtini) neegzistuoja jų klientų banko sistemoje. Su ja neturėjo sudarę jokių sandorių nuo 2014 metų iki 2016 metų. Liudytojai apklausos metu pateikus susipažinti 2014-12-18 PVM sąskaitą faktūrą Nr. 366196, ji nurodė, kad 366196 numeriu eina užsakymas jų klientui (duomenys neskelbtini)Bosnijoje, 2015-07-03 užsakymas. Kliento numeris sąskaitoje 006711, priklauso jų vienam klientui (duomenys neskelbtini) iš Mergelių salų. Nurodė, kad skaičius 366196 yra teisingas, šį skaičių išduoda sistema automatiškai. Liudytojas M. K. parodė, kad „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2015 m. sausio iki 2015 m. kovo su Lietuvos Respublikoje įsteigta įmone UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandorių nebuvo sudariusi.

40.                      Apeliaciniame skunde teigiama, kad B. K. pasirašydamas dokumentus nežinojo ir nesuvokė, kad dokumentuose užfiksuota informacija neatitinka tikrovės. Teisėjų kolegija tokius apeliacinio skundo argumentus laiko nepagrįstais. Įvertinus nustatytą veikimo mechanizmą, t. y. tai, kad B. K. ir A. L. aptarinėjo tiekimo sutartis vasario 6-8 dienomis, kai pačios sutartys yra sausio mėnesio datų, B. K. nurodė, kad „“nesueina kainos“, kad „užsakymo nebuvo“, be kita ko, suprato, kad tam tikrų dokumentų nėra, todėl siūlė juos ištrinti iš teksto, A. L. rašo B. K. paimti sąskaitą faktūrą su orginaliu parašu, kad „buhalterei būtų ramiau“, turint omenyje tai, kad B. K. su UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovais niekada nebuvo susitikęs, o sutartį su šia įmone pasirašė nedalyvaujant atsakingam minėtos įmonės asmeniui, prekių fiziškai nematė, tačiau pasirašė jų perdavimo-priėmimo aktus ir buvo išrašytos PVM sąskaitos-faktūros, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai leidžia spręsti, kad tiek B. K., tiek ir A. L. neabejotinai suvokė, kad duomenys, kurie įrašyti kaltinime nurodytuose dokumentuose, neatitinka tikrovės, tačiau kiekvienas iš jų pasirašė atitinkamus kaltinime nurodomus dokumentus, ir norėjo taip veikti. Jų veiksmuose nustatyta tiesioginė tyčia taip veikti. Kvalifikuojant veiką pagal BK 300 straipsnį, būtina nustatyti ir tiesioginę kaltininko tyčią, kad jis suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, suprato, kad gamina, klastoja ar disponuoja žinomai netikru ar žinomai suklastotu tikru dokumentu, kuris gali sukelti neigiamų teisinių pasekmių, ir norėjo taip veikti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-282-788/2018).

41.                      Nors nagrinėjimo teisme metu nebuvo apklausta liudytoja N. P., tačiau bylos duomenimis ji Lietuvoje 2014-2015 m. nesilankė, tą aplinkybę patvirtino ir A. L., todėl ji dokumentų, kurie nurodomi kaltinime kaip patvirtinti jos parašais, nepasirašė. Byloje nebuvo nustatyta, kas pasirašė N. P. vardu, tačiau ši aplinkybė nustačius, kad kaltinime nurodytuose dokumentuose įtvirtinta informacija neatitinka tikrovės, ir nuteistieji tai suvokė, esminės įtakos neturi. Kartu pažymėtina ir tai, kad gynėjo teiginys, kad liudytoja N. P. kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ savininkė, yra prisidėjusi prie dokumentų klastojimo, yra prielaidinio pobūdžio, nes jokių duomenų, patvirtinančių šią aplinkybę byloje nėra.

42.                      Nuteistųjų veiksmuose yra apgaulė – būtinasis sukčiavimo nusikaltimo sudėties požymis. Bylos duomenimis nustatyta, kad nuteistieji ir patys klastojo buhalterinės apskaitos dokumentus ir vėliau šie suklastoti dokumentai ir jų pagrindu parengta neteisinga deklaracija buvo teikiama VMI taip siekiant ją suklaidinti. Be to, suklastoti dokumentai, kurie nurodyti kaltinime, buvo įtraukti į buhalterinę apskaitą (atitinkamo ūkio subjekto). Nuteistųjų naudotos apgaulės elementai vienas kitą papildo ir egzistuoja tik kaip visuma aplinkybių, sudarančių prielaidą gražintino PVM pavidalu įgyti didelės vertės svetimą turtą - Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšas 40 808 Eur. Tai, kad B. K. iniciatyva vėliau buvo pateikta deklaracija, panaikinti dokumentai ir žala nekilo, savaime nešalina jo baudžiamosios atsakomybės.

43.                      Teismų praktikoje PVM ir pelno mokesčio sukčiavimo bylose neteisingų duomenų įrašymas į deklaraciją ir jos pateikimas VMI traktuojamas kaip apgaulės būdas ir kvalifikuojamas pagal BK 182 straipsnį. Kaip sukčiavimas kvalifikuojami veiksmai į įmonės apskaitą įtraukiant suklastotas PVM sąskaitas faktūras, pateikiant mokesčių administratoriui suklastotas PVM deklaracijas ar kitus dokumentus ir taip siekiant įgyti valstybės biudžeto lėšas ar panaikinti PVM prievolę valstybės biudžetui tarpusavio užskaitų būdu. Apgaulė PVM sukčiavimo bylose reiškiasi per PVM mokėtojo santykį su Mokesčių inspekcija, pateikiant šiai suklastotas PVM deklaracijas, o kartais – ir kitus dokumentus. Melagingų duomenų pateikimas Mokesčių inspekcijai paprastai susijęs su apgaulinga buhalterine apskaita: apskaitos dokumente (paprastai PVM sąskaitoje faktūroje) fiksuojama melaginga informacija apie sandorį, išrašoma PVM sąskaita faktūra dėl sandorio, kurio iš viso nebuvo, sumažinama arba padidinama realiai įvykusio sandorio kaina ir sumokėto PVM suma. Užregistravus šį suklastotą dokumentą įmonės apskaitoje, vėliau jo pagrindu daromi atitinkami įrašai PVM deklaracijoje, kuri dėl to taip pat tampa suklastota. Apgaulė išvengiant PVM ar kitų mokesčių pasireiškia suklastotų dokumentų įtraukimu į ūkio subjektų buhalterinę apskaitą ir jų pagrindu sukurtos suklastotos PVM deklaracijos ar kitų dokumentų pateikimu Mokesčių inspekcijai, taip ją suklaidinant, siekiant įgyti valstybės biudžeto lėšas ar panaikinti turtinę prievolę valstybės biudžetui tarpusavio užskaitų būdu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-78/2012, 2K-7-398/2013, 2K-7-29-942/2016, 2K-168-719/2021). 

44.                      Nors tokios veikos taip pat padaromos mokesčių apskaičiavimo ir sumokėjimo srityje, tačiau jomis iš esmės fiktyviu pagrindu (imituojant sandorius, pagal kuriuos neva sumokėtas pirkimo PVM ir pan.) grobiamos valstybės biudžeto lėšos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-176-303/2015, 2K-156-788/2016). Būtent už dalyvavimą tokioje veikloje nagrinėjamoje byloje nuteisti B. K. ir A. L.. Dėl sudarytų fiktyvių sandorių UAB „(duomenys neskelbtini)“ gražintino PVM pavidalu įgijo teisę į Lietuvos Respublikos biudžeto lėšas 40 808 Eur.

Dėl bendrininkavimo

45.                      Nuteistiesiems pareikštuose kaltinimuose nurodoma ir jie nuteisti už tai, kad nusikalstamus veiksmus atliko bendrininkaudami. Sutinkamai su BK 24 straipsnio. nuostatomis, bendrininkavimas – tai tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Bendrininkavimą (kaip ir nusikalstamos veikos sudėtį) apibūdina bei atskleidžia objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma: dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką; jų veikos bendrumas; susitarimas daryti nusikalstamą veiką kartu bei tyčios bendrumas, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu (ar kitais asmenimis). Apie kiekvieno iš bendrininkų tyčią gali būti sprendžiama vertinant tiek bendrininkų susitarimą dėl bendrų nusikalstamų veikų atlikimo, tiek ir bendrininkų elgesį darant nusikalstamą veiką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-289-693/2015). 

46.                      B. K. ir A. L. susitarimą vykdyti nusiklastamas veikas (dokumentų klastojimas ir pasikėsinimas sukčiauti) rodo jų veiksmų bendrumas. B. K., paprašytas A. L., sutiko dalyvauti sandoriuose, jie abu tarp įmonių sudarė ir pasirašė kaltinime nurodomus suklastotus dokumentus, kas leidžia spręsti apie jų tyčios kryptingumą, pasikėsinant užvaldyti svetimą turtą.Šiuo atveju kiekvienas iš nuteistųjų suvokė, kad dalyvauja bendrai su kitu asmeniu darant jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas, suvokė, kad dokumentai, tvirtinantys prekių pirkimą-pardavimą, neatitinka tikrovės, kad buhalterinius dokumentus įtraukus į įmonių buhalterinę apskaitą, ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu pateikus PVM deklaraciją kartu su prašymu grąžinti (įskaityti) mokesčio permoką (skirtumą) valstybinei mokesčių inspekcijai, bus pasikėsinta apgaule UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai gražintino PVM pavidalu įgyti didelės vertės svetimą turtą - Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšas 40 808 Eur. Nagrinėjamu atveju, įvertinant jų atliktus veiksmus ir padarinius, kilusius atliktų veiksmų pasekoje, nuteistųjų veikoje yra visi BK 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje ir BK 300 straipsnio 1 dalyje aprašyti sudėties požymiai. Jų veiksmai rodo, kad jie veikė bendrai. Nuteistųjų ketinimas įgyti svetimą turtą - pinigines lėšas susiformavo dar iki apgaulės panaudojimo. Kiekvienas suprato savo vaidmenį ir atliko pakankamai aktyvius veiksmus, kurių pasekoje buvo pasikėsinta įgyti didelės vertės svetimą turtą. 

Dėl BK 220 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos

47.                      Pagal BK 220 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas, siekdamas išvengti mokesčių, įrašė į deklaraciją arba nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą žinomai neteisingus duomenis apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą ir pateikė juos įgaliotai institucijai. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į finansų sistemą. Teismų praktikoje konstatuota, kad nusikalstamos veikos finansų sistemai (BK XXXII skyrius) pirmiausia identifikuojamos pagal jų priešingumą pinigų ir vertybinių popierių apyvartos saugumui, taip pat valstybės fondų (biudžetų) formavimo bei naudojimo tvarkai. Teisingas mokesčių įmokų ir valstybinio socialinio draudimo įmokų apskaičiavimas ir mokėjimas – būtina valstybės biudžeto surinkimo sąlyga, taigi tokio pobūdžio mokestiniai pažeidimai pirmiausia laikytini priešingais būtent finansų sistemai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-176-303/2015, 2K-156-788/2016, 2K-7-304-942/2016).

48.                      Būtinasis nusikalstamos veikos, nustatytos BK 220 straipsnyje, požymis yra tikslas. Baudžiamoji atsakomybė pagal šį straipsnį kyla tik tada, kai neteisingi duomenys apie pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą pateikiami siekiant išvengti mokesčių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-236-648/2020, 2K-70-719/2021 ir kt.). Pagal BK 220 straipsnio 1 dalį baudžiamosios atsakomybės subjektai gali būti tiek juridinio asmens vadovai, kurie yra atsakingi už tinkamą finansinės apskaitos organizavimą, teisingos finansinės atskaitomybės pateikimą, tiek už finansinę apskaitą atsakingi darbuotojai, tiesiogiai tvarkantys įmonės buhalterinę apskaitą ir atsakingi už buhalterinių įrašų teisingumą.

49.                      Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde gynėjas nurodo, jog asmenys negali už tą pačią veiką būti nuteisti ir pagal BK 182 straipsnį ir pagal BK 220 straipsnį. Teisėjų kolegija tokį gynėjo skundo argumentą laiko pagrįstu. Sprendžiant klausimą dėl sukčiavimo (BK 182 straipsnis) ir neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimo (BK 220 straipsnis) atribojimo, teismų praktikoje atsižvelgiama į tokius pagrindinius kriterijus: kėsinimosi objektą, atitinkamo mokesčio reglamentavimo specifiką, naudojamos apgaulės pobūdį, grobimo požymių buvimą ar nebuvimą, tyčios turinį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-176-303/2015, Nr. 2K-156-788/2016, Nr. 2K-7-304-976/2016, Nr. 2K-109-746/2017).

50.                      Vertinant nuteistiesiems B. K. ir A. L. suformuluotus kaltinimus pagal BK 220 straipsnio 1 dalį ir pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, pirmosios instancijos teismo ir apeliacinės instancijos teisme nustatytas aplinkybes, bei atsižvelgiant į nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuteistųjų B. K. ir A. L. veiksmų kvalifikavimas pagal BK 220 straipsnio 1 dalį ir tuo pačiu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, neatitinka formuojamos teismų praktikos. Vadovaujantis LAT praktika, šiuo atveju ta pati veika negali užtraukti baudžiamosios atsakomybės pagal abu straipsnius. Teisėjų kolegija sutinka su gynėjo argumentu, kad toks kvalifikavimas yra prieštaringas. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismui konstatavus, kad prekių nebuvo, o dokumentuose nurodytos prekių įsigijimo ir perpardavimo aplinkybės, jų transportavimo aplinkybės, nepasitvirtino, neatsirado ir pareiga mokėti mokesčius. Teisėjų kolegija sprendžia, kad neteisingų duomenų apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ pajamas ir turtą įrašymu į šios įmonės deklaraciją ir jos pateikimu VMI buvo siekiama ne išvengti mokesčių, o minėtos įmonės naudai apgaule įgyti valstybės biudžeto lėšas, nes tą rodo abiejų nuteistųjų nustatyti veiksmai, kurie jau buvo aptarti. Nustačius minėtą aplinkybę B. K. ir A. L. pagal BK 220 straipsnio 1 dalį išteisinami, nes nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, o dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, susijusių su veikos kvalifikavimu pagal BK 220 straipsnio 1 dalį, kolegija detaliau nepasisako.  

 Dėl veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje

51.                      Pirmosios instancijos teismo nuosprenyje nustatyta, kad vykdant A. L. ir B. K. nurodymus, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkiusiai D. B. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkiusiai I. O., nežinant, kad A. L. D. B. pateiktuose minėtuose žinomai netikruose Šveicarijos įmonės „(duomenys neskelbtini)“, Panamos įmonės „(duomenys neskelbtini)“, Austrijos įmonės „(duomenys neskelbtini)“, Rusijos įmonės „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentuose bei B. K. I. O. pateiktuose minėtuose žinomai netikruose UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentuose nurodytos prekės šiuose dokumentuose nurodytomis aplinkybėmis pirktos, parduotos bei gabentos nebuvo, į UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą įtraukus A. L. ir B. K. pateiktus minėtus žinomai netikrus juridinės galios neturinčius dokumentus apie tariamai įvykusius prekių pirkimo-pardavimo bei gabenimo sandorius, t.y., į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą įtraukus 2014-12-18 Šveicarijos įmonės „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą-faktūrą (invoice) Nr. 366196, 2015-01-27 Panamos įmonės „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą-faktūrą (invoice) Nr. 707352, 2014-12-18 tiekimo sutartį Nr. 201412-1 ir jos priedą Nr. 1 tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2014-12-(diena nenuodyta) prekių perdavimo-priėmimo aktą be numerio tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2015-01-30 UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitą-faktūrą Nr. ACC 000192 ir 2015-01-23 Austrijos įmonės „(duomenys neskelbtini)“ krovinio važtaraštį be numerio, į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą įtraukus 2015-01-18 tiekimo sutartį Nr. 201501-1 ir jos priedą Nr.1 tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2015-01-30 prekių perdavimo-priėmimo aktą be numerio tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2015-01-30 UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitą-faktūrą Nr. ACC 000192, 2015-01-20 tiekimo sutartį Nr. 201501-2 ir jos priedą Nr. 1 tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2015-01-30 prekių perdavimo-priėmimo aktą be numerio tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2015-01-30 UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitą-faktūrą Nr. KOL 00403 bei į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą įtraukus 2015-01-20 tiekimo sutartį Nr. 201501-2 ir jos priedą Nr. 1 tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2015-01-30 prekių perdavimo-priėmimo aktą be numerio tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2015-01-30 UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitą-faktūrą Nr. KOL 00403, 2015-01-30 UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitą-faktūrą Nr. ABR 00201 ir jos priedą Nr. 00201 ir 2015-01-30 Rusijos įmonės „(duomenys neskelbtini)“ krovinio važtaraštį be numerio, ir tokiu būdu, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitoje įforminus tikrovėje neįvykusias šių įmonių ūkines-komercines operacijas bei iškeipus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinę-finansinę būklę ir jų turtą, buvo organizuotas apgaulingas UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymas, dėl ko iš dalies negalima nustatyti šių įmonių turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2015 m. sausio mėnesį.

52.                      Byloje nustatyta, kad A. L. buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ faktinis vadovas, B. K. buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius. Taigi, jie kaip nurodytų įmonių vadovai pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies nuostatą „Už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“ buvo atsakingi už įmonių buhalterinės apskaitos organizavimą, t.y. A. L. už UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“( kaip faktinis vadovas), o B. K. už UAB „(duomenys neskelbtini)“.

53.                      Teisėjų kolegija sutinka su gynėjo argumentu, kad B. K. nėra tinkamas subjekas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį įmonių UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu, o atitinkamai A. L. įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu, nes BK 222 straipsnio subjektu gali būti įmonės vadovas. Apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo subjektai yra asmenys, atsakingi už buhalterinės apskaitos tvarkymą pagal BAĮ 10, 11 21 straipsnius, t.y.1) vyriausiasis buhalteris (buhalteris) – tais atvejais, kai ūkio subjektas turi savarankišką buhalterinės apskaitos tarnybą; 2) konkretaus struktūrinio padalinio apskaitos tarnybos vadovas (buhalteris) – kai ūkio subjektas susideda iš kelių struktūrinių padalinių; 3) apskaitos paslaugas teikiančios įmonės specialistai – tais atvejais, kai įmonės buhalterinė apskaita tvarkoma pagal sutartis su tokiomis įmonėmis; 4) už buhalterinės apskaitos dokumentų paslėpimą, sunaikinimą ar sugadinimą atsako veiką padaręs asmuo. Teismų praktikoje (LAT nutartys 2K-374/2013, 2K-346/2013)faktinis įmonės vadovas taip pat pripažįstamas nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 222 str. 1 d., tinkamu subjektu.

54.                      Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad buhalterinėje apskaitoje buvo atvaizduotos neįvykusios ūkinės operacijos. Šiuo atveju B. K. su įmonėmis UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesiejo jokie santykiai (BK 222 straipsnio prasme), jis nebuvo šių įmonių vadovas, ir atitinkamai A. L. su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nuteistųjų apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas iš esmės pasireiškė jos organizavimu apimančiu visas tris įmones. Tačiau šiuo atveju B. K. galėtų atsakyti pagal BK 222 straipsnio 1 dalį tik už UAB „(duomenys neskelbtini)“ apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą kaip specialusis subjektas (vykdytojas), o įmonių UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu jis neturi specialaus subjekto požymių. Atitinkamai A. L. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį galėtų atsakyti tik už UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą, kaip specialusis subjektas, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu jis neturi specialaus subjekto požymių. Įmonių, kurių vadovais jie nėra, atžvilgiu nuteistieji galėtų būti traukiami atsakomybėn kaip padėjėjai, nes specialaus apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo subjekto padėjėjas gali neatitikti specialiųjų nusikalstamos veikos, nurodytos BK 222 straipsnio 1 dalyje, subjekto požymių, tačiau šiuo atveju toks kaltinimas nuteistiesiems nebuvo reiškiamas. ??? 

55.                      Iš 2018-12-04 specialisto išvados Nr. 04/10-2-36-13234 dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės-finansinės veiklos tyrimo matyti, kad joje nurodoma, kad jeigu UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal išrašytą 2015-01-30 PVM sąskaitą faktūrą ABR Nr. 00201 – 208 300 Eur ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytą 2015-01-30 PVM sąskaitą faktūrą Nr. KOL 00403 – 194 306,02 Eur plius 40 804,26 Eur buhalterinėje apskaitoje įrašė duomenis apie realiai neįvykusias operacijas, kurios nėra susijusios su turto, įsipareigojimų dydžiu ir struktūra, tai UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesilaikė 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 str. 2 d. reikalavimo , 13 str. 1 ir 3 d. reikalavimų, ir dėl to tyrimo metu iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2015 m. sausio mėnesį. (t. 3, b. l. 110-125).

56.                       Iš 2018-12-04 specialisto išvados Nr. 04/10-2-36-13232 dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės-finansinės veiklos tyrimo matyti, kad joje nurodoma, kad jeigu UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal išrašytą 2015-01-30 PVM sąskaitą faktūrą Nr. KOL 00403 – 194 306,02 Eur plius 40 804,26 Eur pardavimo PVM, ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytą 2015-01-30 PVM sąskaitą faktūrą serija ACC Nr. 000192 – 192 308,02 Eur plius 40 384,68 Eur pirkimo PVM buhalterinėje apskaitoje įrašė duomenis apie realiai neįvykusias operacijas, kurios nėra susijusios su turto, įsipareigojimų dydžiu ir struktūra, tai UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesilaikė 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 str. 2 d., 13 str. 1 ir 3 d. reikalavimų. Dėl to tyrimo metu iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2015 m. sausio mėnesį (t. 5, b. l. 7-38).

57.                      Iš 2018-12-04 specialisto išvados Nr. 04/10-2-36-13249 dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės-finansinės veiklos matyti, kad joje konstatuota, jog jeigu UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal išrašytą 2015-01-30 PVM sąskaitą faktūrą serija ACC Nr. 000192 – 192 308,02 Eur plius 40 384,68 Eur pardavimo PVM ir „(duomenys neskelbtini)“ 2015-01-27 sąskaitą (Invoice) Nr. 707352 – 190 000,00 Eur buhalterinėje apskaitoje įrašė duomenis apie realiai neįvykusias operacijas, kurios nėra susijusios su turto, įsipareigojimų dydžiu ir struktūra, tai UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesilaikė 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 str. 2 d. reikalavimo , 13 str. 1 ir 3 d. reikalavimų, ir dėl to tyrimo metu iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2015 m. sausio mėnesį (t. 5, b. l. 98-127).

58.                      Pažymėtina, jog tam, kad teismas padarytų išvadą dėl negalimumo visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, turi būti nustatyta, jog padaryta daug Buhalterinės apskaitos įstatymo ir kitų teisės aktų, kuriuose įtvirtinti reikalavimai buhalterinei apskaitai, pažeidimų, t. y. į apskaitą neįtraukta ar apgaulingai įtraukta ne viena, o keliolika ar net keliasdešimt buhalterinių operacijų. Jei į buhalterinę apskaitą neįtraukta viena buhalterinė operacija ir tiksliai žinoma jos piniginė išraiška, vargu ar pateisinama būtų išvada dėl negalimumo visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-498/2011). Todėl teismas turi patikrinti specialisto išvadą dėl kilusių padarinių (negalimumo visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros) pagal baudžiamojoje teisėje nustatytus reikalavimus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-356-696/2017).

59.                      Šiuo atveju nustatyta, kad specialistų išvados yra teikiamos už labai nedidelį laikotarpį –2015 m. sausį, visose išvadose konstatuojant įstatyme nustatytas pasekmes aptartas dviejų dokumentų (PVM sąskaitių faktūrų) su neteisingais duomenimis įtraukimas į buhalterinę apskaitą, tuo tarpu kaltinime ir nuosprendyje BK 222 straipsnio padarinių atsiradimas siejamas su didesniu kiekiu dokumentų ne tik PVM sąskaitos faktūros, bet ir sutartys, aktai. Kita vertus, iš minėtų trijų specialisto išvadų neaišku, kuo pagrįsta išvada dėl negalėjimo iš dalies nustatyti įmonių (UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB“ (duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“) turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už tokį nedidelį vieno mėnesio laikotarpį - 2015 m. sausio mėnesį. Tuo labiau, kad tiksliai žinoma ir piniginė išraiška. Specialisto išvada yra tik vienas iš įrodymų, kuris vertinamas priimant sprendimą byloje. Teisme apklausta kaip specialistė Daiva Viduto paaiškino, kad jeigu sandoriai būtų įvykę, išvada būtų kitokia. Atsižvelgiant į nurodytą teisėjų kolegija vertina, kad specialsito išvadoje nurodytų  dokumentų su tikslia pinigine išraiška (neteisingais duomenimis) įtraukimas į buhalterinę apskaitą, ir tyrimo atlikimas už išimtinai nedidelį laikotarpį (kiekviena išvada teikiama dėl vieno mėnesio laikotarpio), neatliekant išsamaus įmonių vertinimo, nesudaro pagrindo spręsti dėl BK 222 straipsnyje numatytų teisinių pasekmių kilimo. Specialisto išvadose konstatuoti ir buhalterinės apskaitos pažeidimai. Tačiau nustačius apskaitos pažeidimus, bet nenustačius minėtų padarinių, gali būti keliamas klausimas dėl administracinės atsakomybės taikymo pagal Administracinių nusižengimų kodekso 205 straipsnį.

60.                      Nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodoma, kad B. K. ir A. L. padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje, nors kaltinimas jiems buvo reikšiamas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį. Apeliaciniame skunde teigiama, kad minėtas netikslumas sudaro pagrindą nuosprendžio panaikinimui. Teisėjų kolegija sprendžia, kad tai yra akivaizdi rašymo apsirikimo klaida, kuri taisytina, tačiau pagrindo nuosprendžio panaikinimui, nesudaro. Nuosprendžio motyvuose argumentuojama, kad nuteistieji pasikėsino sukčiauti, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad taisytina nuosprendžio rezoliucinė dalis, nurodant, kad B. K. ir A. L. padarė nusikalstamą veiką numatytą BK BK 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje.

61.                      Apibendrinant pažymėtina, kad  nuteistieji B. K. ir A. L. pagal BK 220 straipsnio 1 dalį ir BK 222 straipsnio 1 dalį išteisinami, nes nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, todėl pasisakytina dėl bausmių bendrinimo. B. K. ir A. L. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį paskirta bausmė bendrinama su bausme, paskirta pagal BK 300 straipsnio 1 dalį apėmimo būdu, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu.

62.                      Dėl teisinės pagalbos išlaidų priteisimo

63.                      2022 m. kovo 10 d. Vilniaus apygardos teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2022 m. kovo 9 d. pažyma Nr. (12.32Mr) PT-1991 dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų, kurioje nurodyta valstybės naudai priteistina suma – 497,42 Eur už A. L. suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą apeliacinės instancijos procese. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 5 d. nutartimi nuteistajam A. L. buvo paskirtas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos koordinatoriaus baudžiamosiose bylose parinktas gynėjas. BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, užtikrinti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis Nr. 1A-405/2014). Teisėjų kolegija sprendžia, kad reikalavimas pripažinti antrinės teisinės pagalbos išlaidas procesinėmis ir jas priteisti iš nuteistojo yra nesuderinamas su jo teise į gynybą, todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo A. L. už suteiktą antrinę teisinę pagalbą nepriteisiamos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 1 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,

n u s p r e n d ž i a :

B. K. gynėjo advokato Olego Šibkovo apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 30 d. nuosprendžio dalį ir priimti naują nuosprendį:

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria B. K. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje (2004-07-05 įstatymo Nr. IX-2314 redakcija), paskiriant 250 MGL (9 415 eurų) baudą, ir B. K. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį išteisinti,  nes nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria B. K. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 220 straipsnio 1 dalyje (2011-06-21 įstatymo Nr. XI-1472 redakcija), paskiriant 130 MGL (4 895 eurų) baudą, ir B. K. pagal BK 220 straipsnio 1 dalį išteisinti,  nes nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Panaikinti nuosprendžio dalį dėl bausmių B. K. subendrinimo.

Ištaisyti rašymo netikslumą, nurodant, kad B. K. yra pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, su nuoroda į BK 22 straipsnio 1 dalį.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi ir 5 dalies 1 punktu, bausmes paskirtas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (laisvės atėmimas 1 metams 8 mėnesiams), ir pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (150 MGL bauda), subendrinti apėmimo būdu, t. y. griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir nustatyti B. K. subendrintą bausmę laisvės atėmimą 1 metams ir 8 mėnesiams.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria A. L. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje (2004-07-05 įstatymo Nr. IX-2314 redakcija), paskiriant 500 MGL (18 830 eurų) baudą, ir A. L. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį išteisinti,  nes  nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria A. L. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 220 straipsnio 1 dalyje (2011-06-21 įstatymo Nr. XI-1472 redakcija), paskiriant 230 MGL  (8 661 eurų) baudą, ir A. L. pagal BK 220 straipsnio 1 dalį išteisinti,  nes nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Panaikinti nuosprendžio dalį dėl bausmių A. L. subendrinimo.

Ištaisyti rašymo netikslumą, nurodant, kad A. L. yra pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, su nuoroda į BK 22 straipsnio 1 dalį.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi ir 5 dalies 1 punktu, bausmę paskirtą pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (laisvės atėmimą 3 metams), subendrinti su bausme, paskirta pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (250 MGL bauda), apėmimo būdu, t. y. griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir nustatyti A. L. subendrintą bausmę laisvės atėmimą 3 metams.

 Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų 497,42 Eur iš nuteistojo A. L. už suteiktą antrinę teisinę pagalbą valstybės naudai nepriteisti.

Teisėjos                                                                        Jurgita Mačionytė

                                                                                Aiva Survilienė

                                                                                        Nida Vigelienė