Civilinės bylos Nr. e2-1273-653/2021
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01381-2020-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.4.5.; 2.6.35.; 2.6.39.2.6.2.13.; 3.2.6.1.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. vasario 22 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina,
sekretoriaujant Aleksui Navickui,
dalyvaujant ieškovės Infrastruktūros valdymo agentūros atstovui R. M., atsakovo ERGO Insurance SE, veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, atstovui advokatui Tomui Talučiui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Infrastruktūros valdymo agentūros ieškinį atsakovui ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiančiam per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, dėl draudimo išmokos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, restruktūrizuojama uždaroji akcinė bendrovė „LitCon“.
Teismas
n u s t a t ė :
1. ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui, prašydama priteisti iš atsakovo 250 301,61 Eur dydžio draudimo išmoką, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad 2018 m. gegužės 31 d. buvo sudaryta statybos rangos darbų viešojo pirkimo sutartis, pagal kurią Rangovas įsipareigojo atlikti objekto „Garažo paskirties pastato-sraigtasparnių angaro (duomenys neskelbtini), statybos darbai“ statybos darbus. Rangovas pateikė Užsakovui 2018 m. birželio 11 d. ERGO Insurance SE Lietuvos filialas išduotą atlikimo laidavimo draudimo raštą Nr. (duomenys neskelbtini) 250 301,61 Eur sumai, kuriame įsipareigojo atsakyti Naudos gavėjo atžvilgiu už Draudėją, jeigu Draudėjas neatliks darbų sutartyje numatytomis sąlygomis. Laidavimo draudimo galiojimo terminas nuo 2018 m. rugpjūčio 11 d. iki 2020 m. rugpjūčio 10 d. Užsakovas dėl Rangovo kaltės vienašališkai nutraukė su Rangovu sudarytą sutartį nuo 2020 m. rugpjūčio 9 d. Dėl sutarties nutraukimo rangovas pretenzijų Užsakovui neteikė. Užsakovas 2020 m. rugpjūčio 27 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo Draudiką apie draudžiamąjį įvykį, dėl kurio Draudikui atsirado pareiga išmokėti Naudos gavėjui atlikimo laidavimo draudimo rašte nurodytą sumą. Tik 2020 m. spalio 16 d. Užsakovas gavo Draudiko raštą, kuriame informuojama, kad jokie Užsakovo reikalavimai, pateikti po laidavimo draudimo rašto galiojimo pabaigos, negali būti nagrinėjami.
3. Pažymėjo, kad draudiko išduotame laidavimo rašte nėra nustatytas terminas, per kurį naudos gavėjas privalo pranešti draudikui apie draudžiamąjį įvykį. Tačiau laidavimo draudime nurodyta, kad bet kokie Naudos gavėjo reikalavimai mokėti nebus vykdomi, jeigu jie bus gauti aukščiau nurodytu Draudiko adresu po laidavimo draudimo rašto galiojimo pabaigos. Pasibaigus laidavimo draudimo rašto galiojimo terminui, šis laidavimo draudimo raštas netenka galios, nepriklausomai nuo to, ar laidavimo draudimo raštas grąžinamas Draudikui, ar ne“. Ieškovo nuomone, tokios sąlygos yra nesąžiningos ypač Naudos gavėjo atžvilgiu, kadangi ne visais atvejais gali būti įmanoma pranešti Draudikui apie draudžiamąjį įvykį arba tokio pranešimo pateikimas, esant tam tikroms aplinkybėms, būtų labai apsunkintas. Nurodo, kad draudžiamasis įvykis įvyko 2020 m. rugpjūčio 9 d., t.y. nuo šios dienos laikoma, kad Užsakovas vienašališkai nutraukė su Rangovu sudarytą sutartį, todėl praktiškai buvo neįmanoma laiku pranešti Draudikui apie draudžiamąjį įvykį, įvertinant tai, kad 2020 m. rugpjūčio 9 d. buvo nedarbo diena. Draudžiamasis įvykis įvyko galiojant draudimo apsaugai. Taip pat, Ieškovo manymu, Draudikas apie draudžiamąjį įvykį žinojo ar turėjo sužinoti iki draudimo galiojimo pabaigos, kadangi Draudėjas pagal Draudimo taisykles turėjo pareigą informuoti Draudiką apie draudžiamąjį įvykį nedelsdamas, ne vėliau kaip kitą darbo dieną. Nurodo, kad Ieškovas teikdamas ieškinį vadovaujasi CK 6.88 straipsnio 1 dalimi.
4. Nurodo, kad Ieškovas vadovaujasi draudimo santykius reglamentuojančiomis normomis, visi ieškinyje nurodyti argumentai ir teismų praktika yra siejami su draudimo santykius reglamentuojančiomis normomis. Laidavimo draudimo rašto sąlygos nenumatė jokių sąlygų, kurios sietų Draudiko atsakomybę tik su Naudos gavėjo patirtais tiesioginiais nuostoliais. Pažymėjo, kad rangos sutarties bendrosios dalies 16.2.2. papunktyje nustatyta, kad laidavimo draudimo sumos sumokėjimas negali būti siejamas su tiesioginių nuostolių atlyginimu. Nurodo, kad laidavimo rašto sąlygos atleidžia Naudos gavėją nuo pareigos įrodyti patirtų nuostolių dydį. Naudos gavėjas nedalyvavo draudimo sutarties sudaryme, todėl niekaip negalėjo daryti įtakos laidavimo draudimo rašto turiniui, išskyrus tik ta apimtimi kiek tai buvo susiję su rangos sutarties bendrosios dalies 16.2 punkte nustatytais reikalavimais. Atsakovo atsisakymas išmokėti draudimo išmoką prieštarauja CK 6.996 straipsnio 3 daliai.
5. Atsakovas nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
6. Nurodė, kad, viena vertus, Ieškovas vadovaujasi draudimo santykius reglamentuojančiomis normomis, kita vertus, Ieškovas taip pat vadovaujasi laidavimo santykius reglamentuojančiomis normomis. Atsakovo įsitikinimu, tarp Ieškovo ir Atsakovo susiklostę santykiai negali būti kvalifikuojami kaip laidavimo santykiai ir tiems santykiams negali būti taikomos laidavimo santykius reglamentuojančios normos. Laidavimo draudimo sutartis, kaip nuostolių draudimo sutartis, savo esme priskirtina turto draudimui. Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad laidavimo draudimo sutartis yra priskirtina nuostolių draudimo sutartims. Taigi, laidavimo draudimo sutarties atveju draudikas įsipareigoja išmokėti draudimo išmoką, kuri kompensuoja būtent nuostolius dėl to, kad draudėjas (apdraustasis) neįvykdo savo prievolių. Papildomai pažymėjo, kad Draudimo taisyklių 6.3. punkte aiškiai nurodyta, kad nedraudžiamuoju įvykiu laikomi atvejai, kai įgaliotas pretenzijos reiškėjas nepagrindžia reikalaujamos sumos dydžio arba neįrodo savo paties patirtų nuostolių. Ieškovas ieškinyje apskritai neįrodinėja, kokius nuostolius jis patyrė dėl to, kad UAB „Litcon“ neįvykdė Sutarties ir Ieškovas nutraukė Sutartį, todėl Ieškovo reikalavimas dėl 250 301,61 Eur sumos priteisimo vien šiuo pagrindu turėtų būti atmestas. Nurodo, kad laidavimo draudimas yra vienašalis Atsakovo sandoris, kuriame aiškiai suformuluota, kad reikalavimas mokėti turi būti pateiktas iki Laidavimo draudimo rašto galiojimo pabaigos. Pažymėjo, kad ieškovui buvo pateiktas Laidavimo draudimo raštas, jis nereikalavo pakeisti nurodytos Laidavimo draudimo sąlygos ir dėl jo jokių pretenzijų nereiškė. Laidavimo draudimo rašte nustatytas naikinamasis terminas, todėl šiam terminui pasibaigus (2020 m. rugpjūčio 10 d.), Ieškovo teisė reikalauti išmokėti bet kokias sumas pagal Laidavimo draudimo raštą išnyko.
7. Iš Sutarties bendrosios dalies 19.3 punkto matyti, kad Ieškovo iš Atsakovo reikalaujama suma yra lygi 10 proc. Sutarties kainos. Ši suma savo esme yra bauda už Sutarties nutraukimą, tuo tarpu, Laidavimo draudimo rašte aiškiai nurodyta, kad Atsakovas neatsako už delspinigius ir baudas, priskaičiuotus pagal Sutartį. Nurodo, kad Ieškovas trečiajam asmeniui raštą apie vienašalį sutarties nutraukimą išsiuntė 2020 m. liepos 24 d., taigi turėjo 17 dienų reikalavimui pateikti.
8. Teismo posėdyje ieškovas prašė ieškinį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad negali pateikti duomenų apie nuostolius. Nors neigiamų padarinių dėl sutarties nutraukimo yra, juos sunku įvertinti.
9. Teismo posėdyje atsakovas prašė ieškinį atmesti. Papildomai paaiškino, kad Jau 2020-03-10, 2020-05-20 raštais ieškovas ragino rangovą vykdyti sutartį, t.y. jau tuo metu žinojo, kad rangovas pažeidžia sutartį. Rangovas pagal rangos sutartį turėjo užbaigti darbus 2020-05-31, todėl vėliausiai nuo šios datos ieškovui buvo žinoma, kad rangovas įsipareigojimų nevykdo, todėl ieškovas turėjo galimybę iki laidavimo draudimo rašto galiojimo pabaigos pareikšti reikalavimą. Ieškovas nenurodė objektyvių priežasčių, dėl kurių praleido terminą reikalavimui pateikti. Tai, kad terminas yra naikinamasis patvirtina ir rangos sutarties specialiosios dalies 9.1, 9.3 p.
Ieškinys atmestinas
Teismas
k o n s t a t u o j a :
10. iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2018 m. gegužės 31 d. ieškovas su trečiuoju asmeniu UAB „Litcon“ sudarė Statybos rangos viešojo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini).
11. 2018 m. birželio 11 d. Atsakovas išdavė Ieškovui Atlikimo laidavimo draudimo raštą Nr. (duomenys neskelbtini) (prie draudimo liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini)), sertifikatą Nr. (duomenys neskelbtini) (prie draudimo liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini)) bei draudimo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini).
12. 2020 m. liepos 24 d. raštu Ieškovas nuo 2020 m. rugpjūčio 9 d. nutraukė 2018 m. gegužės 31 d. su trečiuoju asmeniu sudarytą statybos rangos viešojo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini).
13. 2020 m. rugpjūčio 27 d. Ieškovas raštu Nr. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į Atsakovą dėl draudimo išmokos išmokėjimo, prašydama išmokėti 250 301,61 Eur draudimo išmoką.
14. Atsakovas 2020 m. spalio 16 d. raštu informavo Ieškovą, kad jokie Užsakovo reikalavimai, pateikti po laidavimo draudimo rašto galiojimo pabaigos, negali būti nagrinėjami.
15. Byloje kilo ginčas dėl atsakovo prievolės atsakyti pagal laidavimo draudimo raštą ieškovui pareiškus reikalavimą po laidavimo draudimo rašto galiojimo termino pabaigos; dėl ieškovo pareigos įrodyti nuostolius.
16. Pažymėtina, kad ieškovas neginčija, jog pagal laidavimo draudimo raštą tarp šalių susiklostė draudimo teisiniai santykiai. Tą patvirtina ir teismų praktika, kuria pripažįstama, kad laidavimas ir laidavimo draudimas yra skirtingi prievolių įvykdymo užtikrinimo būdai. Šios kategorijos bylose laidavimo draudimo teisiniai santykiai suprantami kaip draudimo, bet ne kaip laidavimo teisiniai santykiai, atsirandantys draudimo, bet ne laidavimo sutarties pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2004, 2007 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-675/2007; kt.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos mėn. 4 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2008 kasacinis teismas išskyrė septynis esminius požymius, kurie skiria laidavimo draudimo kaip draudimo rūšies teisinius santykius nuo laidavimo teisinių santykių, tarp kurių vienas esminių – laidavimo prievolės draudimo savarankiškumas, o ne akcesorinis pobūdis, kaip laidavimo atveju.
17. Taigi, šioje byloje nėra teisinio pagrindo vadovautis CK 6.88 str., kuris reglamentuoja laidavimo teisinius santykius.
18. Atlikimo laidavimo draudimo rašte imperatyviai numatyta sąlyga, kad bet kokie Naudos gavėjo reikalavimai mokėti nebus vykdomi, jeigu jie bus gauti aukščiau nurodytu Draudiko adresu po laidavimo draudimo rašto galiojimo pabaigos. Pasibaigus laidavimo draudimo rašto galiojimo terminui, šis laidavimo draudimo raštas netenka galios, nepriklausomai nuo to, ar laidavimo draudimo raštas grąžinamas Draudikui, ar ne“. Taip pat šiame rašte aiškiai nurodyta, kad šis laidavimo draudimo raštas galioja iki 2020-08-10. Byloje nėra ginčo, kad įvykis (rangos sutarties nutraukimas) įvyko draudiminės apsaugos laikotarpiu.
19. Aiškinant minėtos sąlygos turinį, atsižvelgtina į tai, kad ši sąlyga yra pakankamai aiški ir vienareikšmiai suprantama: joje šalys susitarė ne apie pranešimo apie draudžiamąjį įvykį pareiškimo terminą, bet apie teisines pasekmes Naudos gavėjui pareiškus reikalavimą draudikui sumokėti draudimo išmoką pasibaigus laidavimo draudimo terminui. Taigi, ieškovo nurodyta prielaida, kad draudėjas galimai pranešė draudikui apie draudžiamąjį įvykį, nėra teisiškai reikšminga.
20. Ieškovas, kaip naudos gavėjas, turėjo žinoti ir žinojo apie laidavimo draudimo sąlygas (tą patvirtina ne tik ieškovo pateikti atlikimo laidavimo draudimo raštas su priedais, bet ir atsakovo 2020-06-30 raštas ieškovui apie išduotą draudėjui atlikimo laidavimo draudimo raštą, kuris, kaip nurodyta ir šiame 2020-06-30 atsakovo rašte, galioja nuo 2018-06-11 iki 2020-08-10) , nes sudarius viešojo pirkimo sutartį, ieškovas turėjo patikrinti ar pateiktas prievolių užtikrinimas atitinka viešojo pirkimo sąlygas. Šiuo atveju ieškovas neturėjo pretenzijų rangovui dėl jo pateikto prievolių įvykdymo užtikrinimo turinio. Pažymėtina ir tai, kad ieškovas nėra vartotojas, viešojo pirkimo sutartį sudaro savo rizika ir atsakomybe, prievolių užtikrinimo sąlygos šiuo atveju yra pakankamai aiškios ir suprantamos. Taigi, ieškovui priėmus rangovo pateiktą prievolių įvykdymo užtikrinimą, laidavimo draudimo sąlygos ieškovui, kaip naudos gavėjui, tapo privalomos jam siekiant realizuoti teisę gauti draudimo išmoką, o ieškovo argumentai, kad tokios laidavimo draudimo sąlygos yra nesąžiningos, atmestini kaip nepagrįsti.
21. Be to, minėta laidavimo draudimo rašto sąlyga negali būti laikoma nesąžininga ar netaikytina ieškovo atžvilgiu ir dėl to, kad ieškovas realiai turėjo galimybę pareikšti atsakovui apie rangovo sutarties įsipareigojimų nevykdymą iki laidavimo draudimo rašto galiojimo pabaigos. Iš ieškovo 2020-07-24 rašto rangovui „Dėl sutarties vienašališko nutraukimo“ matyti, kad jau nuo 2020-03-10 ieškovas ragino rangovą vykdyti statybos darbus, todėl, labiau tikėtina, kad apie sutarties pažeidimą, kaip draudiminį įvykį (Pasiūlymo, išankstinio apmokėjimo, atlikimo ir garantinio laikotarpio laidavimo draudimo taisyklių 5.2 p.) ieškovas žinojo nuo 2020 m. kovo mėn. Be to, būtent nuo ieškovo valios priklausė draudžiamojo įvykio (sutarties nutraukimas) data, nes ieškovas savo valia priėmė sprendimą vienašališkai nutraukti sutartį; ieškovas priėmė sprendimą nutraukti sutartį jau 2020-07-24 ir iš anksto pagal sutarties sąlygas apie tai informavo rangovą, todėl, nepriklausomai nuo faktinės sutarties nutraukimo datos, jau tuo metu ieškovas galėjo pareikšti reikalavimą arba pasiruošti reikalavimo atsakovui pareiškimui, nepraleisdamas laidavimo draudimo rašte nurodyto galiojimo termino. Pažymėtina ir tai, kad ieškovas nenurodė jokių priežasčių (ir iš esmės neginčijo, jog tokių priežasčių nebuvo), pateisinančių delsimą pareikšti atsakovui reikalavimą nuo 2020-08-10 iki 2020-08-27. Toks ieškovo elgesys iš esmės reiškia sutarties sąlygų ignoravimą.
22. Taigi, nepaisant to, kad rangos sutartis buvo nutraukta 2020-08-09, apie draudiminį įvykį ieškovas žinojo nuo 2020 m. kovo mėn., todėl vėliausiai nuo 2020-07-25 turėjo galimybę pareikšti reikalavimą draudikui. Be to, jei ir pripažinti, kad laidavimo draudimo rašto galiojimo terminas nebuvo naikinamasis, nėra pagrindo jį atnaujinti, nes ieškovo pasyvus elgesys nepateisina sutartyje šalių laisva valia imperatyviai sulygto termino praleidimo.
23. Šiuo aspektu taip pat svarbu atsižvelgti, jog laidavimo rašto galiojimo terminas buvo numatytas vykdant ieškovo viešojo pirkimo metu nustatytas sutarties įvykdymo užtikrinimo sąlygų galiojimo laiką, t.y. draudimo laidavimo raštas terminas turi būti 2 mėnesiais ilgesnis nei darbų atlikimo terminas (Statybos rangos sutarties bendrųjų sąlygų 16.2.4 p., specialiųjų sąlygų 9.1, 9.2 p.). Be to, specialiųjų sąlygų 9.2 p., kuriame numatyta rangovo pareiga pratęsti laidavimo draudimo rašto galiojimą po jo galiojimo pasibaigimo, patvirtina, kad ieškovas aiškiai suprato tokio rašto galiojimo termino pasibaigimo pasekmes, t.y. negalėjimą pasinaudoti naudos gavėjo teise reikalauti draudimo išmokos tuo atveju, jei šis terminas nebūtų pratęstas. Iš 2020-07-24 ieškovo rašto rangovui (dėl sutarties vienašališko nutraukimo) matyti, kad ieškovas jau 2020-07-24 suprato, jog rangovas negalės įvykdyti prievolės dėl sutarties įvykdymo užtikrinimo termino pratęsimo, dėl ko konstatavo, jog nėra įmanoma atlikti sutartinių mokėjimų.
24. Dėl išdėstyto darytina išvada, kad ieškovas po laidavimo draudimo rašto jam pateikimo neabejotinai žinojo, kad pagal laidavimo draudimo rašto šalių sulygtas sąlygas naudos gavėjo reikalavimai atsakovui, pareikšti po 2020-08-10, nebus įvykdyti. Esant tokioms draudimo sutarties sąlygoms CK 6.996 str. 3 d. netaikytina.
25. Pažymėtina, kad minėta laidavimo draudimo rašto sąlyga (apie pasekmes naudos gavėjui pasibaigus šio rašto galiojimo terminui) atitinka ir Pasiūlymo, išankstinio apmokėjimo, atlikimo ir garantinio laikotarpio laidavimo draudimo taisyklių 15.1.1 p. (apie šių taisyklių taikymą ieškovui buvo pranešta ir Atlikimo laidavimo draudimo rašte), pagal kurį draudikas turi teisę nemokėti draudimo išmokos pasibaigus draudimo poliso ir atsakomybės dokumento galiojimui.
26. Dėl nurodytų motyvų šioje byloje ieškovo reikalavimai negali būti tenkinami.
27. Be to, ieškovo reikalavimai negali būti tenkinami vadovaujantis Pasiūlymo, išankstinio apmokėjimo, atlikimo ir garantinio laikotarpio laidavimo draudimo taisyklių 6.3 p., pagal kurį, ieškovui neįrodžius nuostolių, toks įvykis nelaikytinas draudžiamuoju.
28. Ieškovas nenurodė argumentų, paneigiančių atsakovo teiginį, jog šiuo atveju sudaryta draudimo sutartis pripažintina nuostolių draudimo sutartimi.
29. Tarp atsakovo ir trečiojo asmens buvo sudaryta nuostolių draudimo sutartis, t.y. draudimo sutarčių rūšis, kuriomis draudikas įsipareigoja įvykus draudžiamajam įvykiui išmokėti draudimo išmoką, lygią patirtiems nuostoliams (LR Draudimo įstatymo 91 str. 4 dalis). Taigi, tam, kad gauti draudimo išmoką, ieškovas turi įrodyti, jog jo apdraustas turtinis interesus buvo pažeistas, nes dėl rangovo įsipareigojimų nevykdymo jis patyrė nuostolių tam tikrai sumai. Tai, kad laidavimo draudimas yra besąlyginis, t.y. nenumatytos sąlygos, kurioms esant nuostoliai bus atlyginti, gali būti reikšminga sprendžiant dėl naudos gavėjo pateiktų įrodymų nuostoliams pagrįsti pakankamumo, tačiau nereiškia, kad ieškovas visiškai neturi pareigos įrodyti nuostolių fakto ir dydžio, nes, kaip buvo minėta, draudimo objektas yra turtinis ieškovo teisėtas interesas.
30. Atlikimo laidavimo draudimo rašto sąlygos patvirtina, kad įvykus draudžiamajam įvykiui draudikas įsipareigojo atlyginti ieškovui nuostolius iki maksimalios 250 301,61 Eur sumos. Taigi, draudimo išmoka apskaičiuojama kiekvienu konkrečiu atveju pagal patirtą nuostolių dydį draudimo sutartyje numatytos draudimo sumos ribose.
31. Iš Atlikimo laidavimo rašto matyti, kad draudikas neatsako už delspinigius ir baudas, t.y. draudimas atlieka nuostolių kompensavimo funkciją. Tuo tarpu ieškovas šioje byloje nepagrindė iš ko kildinama jo prašoma priteisti maksimali nuostolių suma, todėl nėra paneigta, jog prašoma priteisti suma gali būti susijusi su rangos sutartyje numatytomis baudinėmis sankcijomis už sutarties nevykdymą. Pažymėtina, kad rangovo su užsakovu susitarimas dėl minimalios nuostolių sumos (Rangos sutarties Bendrųjų sąlygų 19.3 p.) savo esme yra bauda, todėl net ir esant tokiam susitarimui ieškovas turėjo pagrįsti nuostolių faktą ir dydį.
32. Kadangi ieškovas šioje byloje nenurodė jokių aplinkybių, patvirtinančių nuostolių faktą ir dydį (nors teismas ieškovui siūlė pateikti papildomus įrodymus), darytina išvada, kad ieškovas nuostolių nepatyrė, todėl atsakovas pagrįstai nepripažino įvykio draudžiamuoju (Pasiūlymo, išankstinio apmokėjimo, atlikimo ir garantinio laikotarpio laidavimo draudimo taisyklių 6.3 p.).
33. Dėl bylinėjimosi išlaidų
34. Atsakovas pateikė įrodymus, kad šioje byloje patyrė 3025 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Šios išlaidos neviršija Lietuvos advokatų tarybos pirmininko patvirtintose rekomendacijų nustatytų maksimalių dydžių už procesinių dokumentų paruošimą ir dalyvavimą teismo posėdžiuose dydžių, todėl jų mažinti pagrindo nėra. Atmetus ieškinį atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš ieškovo (CPK 93 str., 98 str.).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 150, 259, 260, 263-268, 270 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo Infrastruktūros valdymo agentūros atsakovo ERGO Insurance SE naudai 3025 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.
Teisėja Jelena Šiškina