Administracinė byla Nr. I-785-281/2013
Proceso Nr. 3-61-3-01797-2012-2
Procesinio sprendimo kategorija 16.4; 74.

SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013-01-28
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Mefodija Povilaitienė, dalyvaujant pareiškėjui R. Ž. ir jo atstovei M. B., atsakovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovei Aušrai Gecevičienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. Ž. skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo panaikinimo.
Išnagrinėjęs bylą, teismas
n u s t a t ė :
pareiškėjas R. Ž. 2012-07-05 teismui padavė skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – VPK) viršininko 2012-06-07 įsakymą Nr. 10-TE-396 (b. l. 1-5).
Pareiškėjas nesutinka su ginčijamu įsakymu jam paskirta tarnybine nuobauda – papeikimu, skirtu už nurodymo vykti į įvykio vietą nevykdymą, Policijos veiklos įstatymo 21 str. 1 d. 2 p. pažeidimą. Pareiškėjas nurodė, kad tarnybinis patikrinimas pradėtas 2012-03-19, jo terminas pratęstas iki 2012-05-22, šis pratęsimas yra nepagrįstas, nes nebuvo jokių svarbių aplinkybių. Tyrimo veiksmai buvo atliekami tik balandžio mėnesio pabaigoje, iki tol patikrinimas iš esmės nebuvo atliekamas. Pareiškėjas pabrėžė, kad tyrimo išvadoje netinkamai traktuojamas jo kaltės klausimas, todėl nuobauda paskirta nenustačius vieno iš būtinų tarnybinio nusižengimo sudėties elementų. Pareiškėjo nuomone, tikrintojas vienpusiškai vertino surinktus įrodymus, nes neatsižvelgta į pareiškėjo paaiškinime nurodytas aplinkybes dėl postinės pateiktų nurodymų. Jo nuomone, postinė netinkamai naudojosi radijo ryšiu. Pareiškėjas negavo jokio nurodymo, kurį turėjo vykdyti.
Per teismo posėdį pareiškėjas prašė skundą tenkinti.
Atsakovas VPK atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 15-20).
Atsakovas nesutinka, kad buvo pažeisti tarnybinio patikrinimo terminai: tarnybinis patikrinimas pradėtas 2012-03-19, nuo 2012-03-19 iki 2012-03-23 pareiškėjui suteiktos kasmetinės atostogos, todėl šis laikas neįskaitytas į patikrinimo terminą, terminas turėjo baigtis 2012-04-22, tačiau 2012-04-20 buvo surašytas prašymas terminui pratęsti. Atsakovo nuomone, pareiškėjo teiginiai neatitinka tikrovės, nes atvykus patruliams nustatyta, jog lengvojo automobilio vairuotoja buvo išvežta į ligoninę, eismo įvykio vieta rasta pažymėta tik vienu avariniu ženklu, buvo reikalinga reguliuoti eismą, nes sankryža buvo sunkiai pravažiuojama, nors pareiškėjas teigė, kad prie automobilių stovėjo du vyrai ir moteris, kurie tarpusavyje kalbėjosi, eismas nebuvo užtvertas, eismo įvykio vieta buvo paženklinta avariniais ženklais. Iš radijo ryšio įrašo suvestinės nustatyta, kad pareiškėjas, jo paklausus, kuo yra užsiėmęs, neatsakė į klausimą ir be jokių svarbių priežasčių atsisakė vykdyti nurodymą. Pažymi, kad tinkamai įvertinti situaciją važiuojant automobiliu neįmanoma, pareiškėjas privalėjo sustoti, įsitikinti, ar nėra nukentėjusių asmenų, imtis priemonių įvykio vietai apsaugoti. Pareiškėjo teiginiai, kad jis matė ir suprato, jog tai įvykis be nukentėjusių asmenų, negali būti jo veiksmų pateisinimas, nes eismo įvykį matė iki nurodymo vykti gavimo, o dėl savo pareigų ir vadovams keliamų asmeninių ir dalykinių savybių turėjo įvertinti šios informacijos svarbą. Įvykis A kategorijai priskiriamas automatiškai pagal pirminę informaciją, jog tai eismo įvykis su nukentėjusiuoju. Pareiškėjo nurodymas, kad jis vežėsi ikiteisminio tyrimo medžiagas ir buvo atsakingas už jų saugumą, nepagrįstas, nes jis atliko tik vairuotojo funkcijas, kartu vyko archyvarė. Dėl neatidėliotinų prokurorės nurodymų vykdymo, pabrėžia, kad juos pareiškėjas turėjo įvykdyti nuo 2012-03-14 iki 2012-03-21, pareiškėjas medžiagą paėmė 2012-03-14, bet ją perduoti vežė tik 2012-03-16, taigi nesustoti eismo įvykio vietoje dėl skubos nebuvo pagrindo. Faktinės aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas nevykdė Policijos veiklos įstatymo 21 str. 1 d. 2 p. nuostatos imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromam teisės pažeidimui, įvykio vietai bei įrodymams apsaugoti, sulaikyti ir pristatyti į policijos įstaigą asmenį, padariusį įstatymų uždraustą veiką. Policijos pareigūno statusas įpareigoja tarnybines pareigas vykdyti ne tik darbo metu, bet ir jam pasibaigus. Pareiškėjas buvo eismo įvykio liudytojas, vykdydamas tarnybines pareigas, pravažiavo pro eismo įvykio vietą nesustojęs, nesiaiškinęs, ar reikalinga policijos pagalba, ar nėra nukentėjusių asmenų.
Per teismo posėdį atsakovo atstovė prašė skundą atmesti.
Skundas netenkintinas.
Nustatyta, kad 2012-03-16 10.25 val. Policijos registruojamų įvykių registre užregistruota informacija dėl eismo įvykio su nukentėjusiais prie Kirtimų ir Eišiškių plento sankryžos. Įvykis priskirtas A kategorijai (b. l. 36-37).
Vieningos pajėgų valdymo sistemos pagalba nustatyta, kad pareiškėjas, vairuodamas tarnybinį automobilį (duomenys neskelbtini), 2012-03-16 10:23:21 val. buvo ties Kirtimų ir Eišiškių plento sankryža, 10.27:35 val. ją pravažiavo, vyko Pagirių kaimo link (b. l. 58-66).
Remiantis radijo ryšiu vykusio pokalbio suvestine, 08:25:26 val. buvo iškviestas patrulių ekipažas (duomenys neskelbtini), 08:26:43 val. patrulių ekipažui nurodyta apie eismo įvykį. 08:27:34 val. buvo iškviestas (duomenys neskelbtini), pareiškėjas atsiliepė 08:27:43 val., 08:27:47 val. jam nurodyta patikrinti, kur eismo įvykis, 08:27:54 val. pareiškėjas patvirtino, kad matė eismo įvykį, jį pravažiavo, 08:28:00 val. pareiškėjui liepta sugrįžti, 08:28:04 val. pareiškėjas atsakė neturintis galimybės, 08:28:09 val. užduotas klausimas, kuo pareiškėjas užimtas. 08:38:33 val. patrulių ekipažas (duomenys neskelbtini) informavo, kad atvyko į įvykio vietą (b. l. 47). Nustatyta, kad radijo pokalbio garso įrašas atsilieka 2 valandom atsilieka nuo realaus laiko, todėl suvestinėje nurodyta 8 val. laikytina 10 val. (b. l. 52).
2012-03-16 VPK Operatyvaus valdymo skyriaus vyr. specialistas E. Tomaševičius tarnybiniame pranešime nurodė, kad 2012-03-16 10.25 val. buvo gautas pranešimas dėl eismo įvykio su nukentėjusiais asmenimis prie Kirtimų ir Eišiškių plento sankryžos. Į eismo įvykio vietą nusiųstas patrulis (duomenys neskelbtini), jie priėmė iškvietimą ir nedelsiant ten išvyko. Pastebėjus, kad netoliese važiuoja tarnybinis automobilis (duomenys neskelbtini), jam nurodyta vykti į eismo įvykio vietą, tačiau pareigūnas atsisakė grįžti ir daugiau radijo ryšiu neatsiliepė (b. l. 35).
2012-03-19 pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl pareigūno E. Tomaševičiaus tarnybiniame pranešime nurodytos informacijos (b. l. 38). 2012-04-20 tarnybinio patikrinimo terminas pratęstas iki 2012-05-22 (b. l. 50).
2012-04-10 pareiškėjas informuotas apie pradėtą tarnybinį patikrinimą (b. l. 41). Remiantis pareiškėjo tarnybiniu pranešimu, jis, vykdydamas prokurorės skubų nurodymą, kartu su archyvare Ž. L. vyko į Pagirių k., vežė daugiau nei 50 ikiteisminio tyrimo medžiagų, kurias turėjo pristatyti į archyvą, esantį Rudaminos kaime. Ties Kirtimų ir Eišiškių plento sankryža pastebėjo eismo įvykį, prie automobilių stovėjo du vyrai ir moteris, kurie tarpusavyje kalbėjosi, rūkė, vienas jų rankose laikė dokumentus, eismas nebuvo pilnai užtvertas, eismo įvykio vieta buvo paženklinta avariniais ženklais. Iš šio vaizdo pareiškėjas padarė išvadą, kad eismo dalyviai pildo eismo įvykio deklaracijas ir policijos pagalba jiems nereikalinga. Per radijo stotį postinei nurodžius grįžti į eismo įvykio vietą, pasakė, kad neturi galimybės, daugiau postinės nurodymų negavo (b. l. 44-45).
Remiantis eismo įvykyje nukentėjusiosios paaiškinimu, ji 2012-03-16 dalyvavo eismo įvykyje, kuriame nukentėjo. Buvo iškviesta policijos ir greitoji pagalba. Prieš atvažiuojant greitajai pagalbai, pravažiuojančio policijos automobilio nematė (b. l. 42).
Remiantis postinės tarnybiniu pranešimu, gavusi pranešimą dėl eismo įvykio su nukentėjusiais asmenimis, ji į įvykio vietą nusiuntė ekipažą (duomenys neskelbtini), iš karto po to pastebėjo šalia važiuojantį tarnybinį automobilį, kurį vairavo pareiškėjas. Šis radijo ryšiu patvirtino, kad matė eismo įvykį, pro jį pravažiavo. Kadangi iškviestas policijos ekipažas dar buvo toli, postinė nurodė pareiškėjui grįžti į eismo įvykio vietą. Pareiškėjui atsakius, kad jis neturi galimybės, postinė paklausė, kuo jis yra užsiėmęs, tačiau į tai atsakymo nesulaukė ir daugiau su pareigūnu nebendravo (b. l. 46).
Remiantis archyvarės Ž. L. paaiškinimu, ji kartu su pareiškėju važiavo į Rudaminos policijos nuovadą, esančias Pagirių kaime. Kelionės metu radijo ryšio stotis buvo įjungta, apie ką buvo kalbama ji neatkreipė dėmesio. Prie Kirtimų ir Eišiškių plento sankryžos matė eismo įvykį. Kai privažiavo iš kirtimų gatvės pusės, stovėjo 5-6 automobiliai, nuo Gariūnų pusės taip pat stovėjo 5-6 automobiliai. Jie sustojo už automobilių, nes reikėjo pasukti į kairę link Pagirių, tačiau tai buvo sunku padaryti, nes priekyje buvo eismo įvykis (b. l. 48-49).
Remiantis patrulio (duomenys neskelbtini) S. S. tarnybiniu pranešimu, jis kartu su patruliu N. P. 2012-03-16 vyko į eismo įvykį Kirtimų ir Eišiškių plento sankryžoje. Jiems atvykus, nukentėjusioji jau buvo išvežta į ligoninę, eismo įvykio vieta buvo pažymėta tik vienu avariniu ženklu, sankryža buvo sunkiai pravažiuojama (b. l. 53).
2012-05-08 Vilniaus rajono apylinkės prokuratūra raštu Nr. 9-338 paaiškino, kad ikiteisminiam tyrimui Nr. 57-1-1515-11 užbaigti pareiškėjui buvo nurodyta greitai ir operatyviai atlikti BPK 218 str. numatytus veiksmus. Pareiškėjas ikiteisminio tyrimo medžiagą iš prokurorės paėmė 2012-03-14. Atlikus nurodytus veiksmus, 2012-03-19 medžiaga grąžinta prokuratūrai (b. l. 55-57).
Remiantis 2012-05-22 tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 10-5-IS-21, pareiškėjo veiksmai įvertinti kaip sąmoningas Policijos veiklos įstatymo 21 str. 1 d. 2 p. pažeidimas, padarytas tyčia, už kurį jam skirtina tarnybinė nuobauda (b. l. 24-29).
2012-06-07 VPK viršininko įsakymu Nr. 10-TE-396, vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 26 str. 1 d. ir atsižvelgiant į 2012-05-22 tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 10-5-IS-21, pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas (b. l. 23).
Nagrinėjamoje byloje keliamas ginčas dėl VPK viršininko 2012-06-07 įsakymo Nr. 10-TE-396, kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas, teisėtumo.
Statutinių valstybės tarnautojų veiklą, statusą, priėmimą ir atleidimą iš tarnybos, socialines ir kitas garantijas reglamentuoja Vidaus tarnybos statutas (toliau – Statutas, redakcija iki 2013-01-01).
Pagal Statuto 2 str. 6 d. tarnybinis nusižengimas – šio Statuto ir kitų teisės aktų nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas, padarytas priešingais teisei kaltais pareigūno veiksmais ar neveikimu. Statuto 26 str. 1 d. numatyta, kad už tarnybinius nusižengimus atsižvelgiant į jų pobūdį, padarymo priežastis, nusižengusiojo kaltės laipsnį, asmenybę, sukeltus padarinius ir kitas aplinkybes, gali būti paskirta viena iš išvardytų tarnybinių nuobaudų: pastaba, papeikimas, griežtas papeikimas, laipsnio pažeminimas viena pakopa, perkėlimas į viena pakopa žemesnes pareigas, atleidimas iš vidaus tarnybos.
Tarnybinių patikrinimų atlikimo ir tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos (toliau – Tvarka), patvirtintos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308, 3 p. nustatyta, kad tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrindas yra tarnybinis nusižengimas, kurio sudėtį sudaro neteisėta veika, tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltė, o jeigu tarnybinis nusižengimas sukėlė neigiamų pasekmių – ir priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir pasekmių. Pagal Tvarkos 5 p., tarnybinės nuobaudos skiriamos laikantis šių nuostatų: 1) už vieną tarnybinį nusižengimą galima skirti tik vieną tarnybinę nuobaudą; 2) atsižvelgiama į padaryto tarnybinio nusižengimo pobūdį, padarymo priežastis, nusižengusiojo kaltės laipsnį, asmenybę, sukeltus padarinius, taip pat ankstesnę pareigūno tarnybą ir kitas aplinkybes; 3) už tyčinį tarnybinį nusižengimą skiriama griežtesnė tarnybinė nuobauda negu už tarnybinį nusižengimą dėl neatsargumo ar aplaidumo; 4) atsakomybė yra didesnė, jeigu tarnybinis nusižengimas padaromas pavaldžiam pagal pareigas valstybės tarnautojui ar darbuotojui, dirbančiam pagal darbo sutartį. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, kad šiose teisės normose nurodytas kriterijų, į kuriuos atsižvelgiama skiriant tarnybinę nuobaudą, sąrašas taip pat nėra baigtinis, nes kitų aplinkybių sąvoka leidžia atsižvelgti į kiekvienam konkrečiam atvejui būdingas aplinkybes (LVAT 2009-04-20 nutartis adm. byloje Nr. A146- 470/2009).
Tvarkos 6 p. nustatyta, kad tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūra pradedama vadovui, turinčiam teisę skirti tarnybinę nuobaudą, ar kitam pareigūnui, turinčiam teisę pavesti atlikti tarnybinius patikrinimus, gavus asmens skundą, tarnybinį pranešimą, prokuroro nutarimą iškelti drausminę bylą, žiniasklaidoje paskelbtą ar kitokią informaciją apie galimą pareigūno tarnybinį nusižengimą ir ne vėliau kaip kitą darbo dieną pavedus tarnybinius nusižengimus tiriančio padalinio vadovui ar kitam pareigūnui atlikti tarnybinį patikrinimą. Tikrintojas tarnybinį nusižengimą gali tirti ne ilgiau kaip 30 dienų, neįskaitant laiko, per kurį tikrinamas pareigūnas nebuvo darbe dėl ligos arba atostogavo. Esant svarbioms aplinkybėms, tarnybinį patikrinimą atlikti pavedęs pareigūnas gali pratęsti tarnybinio patikrinimo terminą dar iki 30 dienų (Tvarkos 19 p.). Pagal Tvarkos 20 p., tarnybinis patikrinimas baigiamas, surašant tarnybinio patikrinimo išvadą, kurioje išdėstomos nustatytos aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai ir pateikiamas teisinis tikrinamo pareigūno veikos įvertinimas. Konstatavus, kad padarytas tarnybinis nusižengimas, išvadoje turi būti nurodyta, koks tarnybinis nusižengimas padarytas (nurodomas atitinkamas teisės akto straipsnis), jo padarymo laikas, aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai, ar jis padarytas tyčia, dėl neatsargumo ar aplaidumo, padarytos žalos pobūdis ir dydis, tarnybinio nusižengimo pasekmės, duomenys apie ankstesnę pareigūno tarnybą (tarnybinė charakteristika, paskatinimai ir apdovanojimai bei galiojančios nuobaudos) ir pasiūlymas dėl patraukimo (nepatraukimo) tarnybinėn atsakomybėn, taip pat prireikus pasiūlymai pašalinti tarnybinio nusižengimo priežastis.
Tvarkos 25 p. nustatyta, kad vadovas, turintis teisę skirti tarnybinę nuobaudą, įsakymą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo priima atsižvelgdamas į išvadoje konstatuotus pareigūno padarytus teisės aktų pažeidimus bei vadovaudamasis Tvarkos 5 punkto nuostatomis.
Bylos medžiaga patvirtina, kad tarnybinė nuobauda pareiškėjui skirta jo veiksmus įvertinus kaip tarnybinį nusižengimą, pasireiškusį Policijos veiklos įstatymo 21 str. 1 d. 2 p. nuostatų nesilaikymu.
2000 m. spalio 17 d. Policijos veiklos įstatymo Nr. VIII-2048 (redakcija, galiojusi iki 2013-01-01) 21 str. 1 d. 2 p. nustatyta, kad policijos pareigūnas privalo gavęs pranešimą apie daromą nusikalstamą veiką ar kitokį teisės pažeidimą arba pats būdamas įvykio liudininku, imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai ar kitam teisės pažeidimui, įvykio vietai bei įrodymams apsaugoti, nusikalstamos veikos liudininkams nustatyti, sulaikyti ir pristatyti į policijos įstaigą asmenį, padariusį įstatymų uždraustą veiką, bei pranešti apie tai policijos įstaigai. Šio punkto reikalavimai (išskyrus reikalavimą pranešti apie tai policijos įstaigai) netaikomi policijos pareigūnui tais atvejais, kai šios pareigos vykdymas iš esmės pakenktų specialios kompetencijos policijos įstaigos uždaviniams įgyvendinti.
Byloje nustatyta ir nėra ginčo dėl to, kad 2012-03-16 įvykus minėtam eismo įvykiui, pareiškėjas važiavo tarnybiniu automobiliu V8064 pro šalį, matė eismo įvykį, bet nesustojo, be to, su juo radijo ryšiu susisiekė postinė ir nurodė grįžti į įvykio vietą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas kelia ginčą, teigdamas, kad turėjo vykdyti skubius prokurorės nurodymus, eismo įvykis pareiškėjui pasirodė nesudėtingas, nereikalaujantis policijos pagalbos, postinei paaiškino, kad vykti į eismo įvykio vietą negalintis, nes yra užsiėmęs, o daugiau nurodymų iš jos negavęs.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 str. 6 d. nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Tai reiškia, kad įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu.
Kaip minėta, eismo įvykis policijos registruojamų įvykių registre priskirtas A kategorijai, reiškiančiai, kad yra nukentėjusių asmenų. Nukentėjusioji paaiškinime nurodė, jog buvo iškviesta greitoji pagalba, kuri atvyko pirmiau nei policija. Patrulio (duomenys neskelbtini) pareigūnų, paaiškinime nurodyta, kad jiems atvykus į įvykio vietą nukentėjusi moteris jau buvo išvežta į ligoninę. Pareiškėjo teigimu, tarnybiniu automobiliu važiuojant pro įvykio vietą, jis matė moterį ir du vyrus ramiai šnekančius, rūkančius, atrodė, kad pagalbos nereikia. Tai, kad moteris ir vyrai stovėjo ir šnekėjo prie apgadintų automobilių, nurodė ir su pareiškėju kartu vykusi Ž. L. teismo posėdžio metu apklausta kaip liudytoja. Teismo vertinimu, nurodyta įvykių seka tik patvirtina, kad tuo metu, kai pro šalį važiavo pareiškėjas, nukentėjusi moteris stovėjo ir kalbėjo su kitais eismo įvykio dalyviais, bet tuo metu, kai atvyko iškviestas patrulis, moteris jau buvo išgabenta į ligoninę. Pažymėtina, kad postinė, kalbėdama su patrulių ekipažu (duomenys neskelbtini), jiems pranešė, kad eismo įvykio metu nukentėjo žmogus. Pareiškėjas radijo ryšiu atsakydamas į postinės klausimą, ar jam žinoma minėta informacija, atsakė, kad matė eismo įvykį. Atsižvelgiant į tai, kritiškai vertintinas pareiškėjo tarnybiniame pranešime pateiktas argumentas, kad jis negirdėjo postinės pranešimo apie nukentėjusius asmenis. Be to, pareiškėjo išvada, jog nėra nukentėjusių asmenų, padaryta remiantis vien tik informacija, kurią jis užfiksavo važiuodamas pro šalį automobiliu, ir tai, teismo vertinimu, nėra objektyviai pateisinama, atsižvelgiant į pareiškėjo, kaip policijos pareigūno, statusą ir vieną iš pagrindinių policijos uždavinių – teikti neatidėliotiną pagalbą nukentėjusiems asmenims.
Radijo ryšio pokalbio suvestinė patvirtina, kad postinė uždavė klausimą pareiškėjui, kuo šis yra užsiėmęs, tačiau atsakymo nesulaukė. Nurodytą aplinkybę patvirtina postinės tarnybinis pranešimas; garso įrašas (b.l. 21). Taigi, faktiniais duomenimis patvirtinta, kad postinė uždavė klausimą pareiškėjui, į kurį šis neatsakė, ir dėl to be pateisinamos priežasties nevykdė teisėto nurodymo. Pagal Policijos įstaigų operatyvaus valdymo padalinių darbo organizavimo instrukcijos, patvirtintos Lietuvos policijos generalinio komisaro 2010-06-30 įsakymu Nr. 5-V-553, 9.3.2 p., apskrities VPK operatyvaus valdymo padalinys vadovauja policijos įstaigos patruliams ir kitoms policijos pajėgoms, dirbančioms policijos įstaigos prižiūrimoje teritorijoje. Pareiškėjas, atsisakydamas vykti į eismo įvykio vietą, iš esmės pažeidė nurodytą instrukcijos nuostatą. Pareiškėjas atsisakymą grįžti į eismo įvykio vietą, be kita ko, grindžia tuo, jog vykdė neatidėliotinus prokurorės nurodymus dėl ikiteisminio tyrimo užbaigimo. Pareiškėjo teiginys, kad prokurorės nurodymas turėjo būti įvykdytas iki pirmadienio, 2012-03-19, nepatvirtintas faktiniais duomenimis.
Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad tarnybinė nuobauda paskirta pažeidus tarnybinio patikrinimo terminus, terminas pratęstas nesant svarbių priežasčių. Bylos medžiaga patvirtina, kad tarnybinis patikrinimas pradėtas 2012-03-19, tačiau pareiškėjui laikotarpiu nuo 2012-03-19 iki 2012-03-23 buvo suteiktos kasmetinės atostogos (b. l. 32-34), šis laikas neįskaitomas į patikrinimo terminus, todėl tyrimas faktiškai turėjo baigtis 2012-04-24. 2012-04-20 terminas pratęstas, nebaigus tyrimo veiksmų. Nustatyta, kad iki tol buvo renkami faktiniai duomenys: gauti tarnybiniai pranešimai, paaiškinimai, pokalbių garso įrašai, suvestinė, todėl teiginys, kad nieko nebuvo atliekama, vertinama kaip subjektyvi pareiškėjo nuomonė.
Atsižvelgdamas į byloje esančių įrodymų visumą ir teisės aktų nuostatas, teismas daro išvadą, kad pareiškėjas savo veiksmais padarė tarnybinį nusižengimą, t. y. būdamas eismo įvykio liudytoju, nesiaiškino, ar reikalinga pagalba, ar nėra nukentėjusių asmenų, nesiėmė priemonių užkirsti kelią daromam teisės pažeidimui, įvykio vietai ir įrodymams apsaugoti, tokiu būdu pažeidė Policijos veiklos įstatymo 21 str. 1 d. 2 p. reikalavimus.
Dėl nurodytų motyvų, atsakovas tinkamai aiškino ir taikė teisės aktų nuostatas, nepažeidė įstatymų ar kitų teisės aktų, neviršijo kompetencijos, parinkta nuobauda adekvati padarytam tarnybiniam nusižengimui, todėl ginčijamas įsakymas, kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda, yra pagrįstas ir teisėtas, jį naikinti ar keisti, vadovaujantis pareiškėjo nurodytais ar kitais motyvais nėra pagrindo (ABTĮ 88 str. 1 p.).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str.,
n u s p r e n d ė:
pareiškėjo R. Ž. skundą atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėja Mefodija Povilaitienė