PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. lapkričio 7 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Margarita Dzelzienė viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės UAB „Tetirvinai“ ir trečiojo asmens V. M. atskiruosius skundus dėl Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2018 m. rugpjūčio 16 d. nutarties, kuria netenkinti pareiškimai dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, civilinėje byloje Nr. e2-8527-1001/2018 pagal ieškovės AB ,,Lietuvos draudimas“ ieškinį dėl žalos atlyginimo atsakovei UAB „Tetervinai“ ir trečiajam asmeniui V. M., ir
n u s t a t ė:
I.Ginčo esmė
1. Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmuose 2018 m. birželio 20 d. buvo priimtas sprendimas už akių pagal ieškovės AB ,,Lietuvos draudimas“ ieškinį dėl žalos atlyginimo atsakovei UAB „Tetirvinai“ ir trečiajam asmeniui V. M., kuriuo nuspręsta priteisti iš atsakovės UAB ,,Tetirvinai“ ieškovei 3711,43 Eur draudimo išmokos, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2018-05-14 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 84 Eur žyminio mokesčio.
2. Atsakovė ir trečiasis asmuo pateikė pareiškimus dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriuose teigė, kad teismas negalėjo priimti sprendimo už akių, prašė šį sprendimą panaikinti ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.
3. Atsakovė pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodė tuos pačius argumentus kaip ir atskirajame skunde, kurie atskirai nebekartojami, pateikė teismo, šalių procesinių dokumentų, priimtų Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmuose išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-192-1001/2018, kopijas, 2016-11-10 liudytojo Ž. L. apklausos protokolą, 2016-11-22 ir 2016-11-30 Panevėžio apskrities VPK Pasvalio r. PK pažymas apie eismo įvykį, nuosprendį, nutartį, priimtus baudžiamojoje byloje.
4. Trečiasis asmuo V. M. nurodė, kad atsiliepimo į ieškinį nepateikė dėl teisinio neišprusimo, manydamas, kad dokumentai susiję su jau išnagrinėta byla. Nurodė, kad Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmuose 2018-03-27 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-192-1001/2018 (toliau – pirmoji byla), buvo patenkintas beveik analogiškas ieškovės ieškinys dėl žalos atlyginimo. Dėl šio sprendimo paduoti apeliaciniai skundai, sprendimas neįsiteisėjęs. Šioje civilinėje byloje buvo nustatinėjamos eismo įvykio aplinkybės, sprendžiama, ar trečiasis asmuo pasišalino iš įvykio vietos, ar dėl to kyla atsakovei atsakomybė pagal TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punktą, kas aktualu ir nagrinėjant šią bylą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmai 2018 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi atsakovės ir trečiojo asmens pareiškimų dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkino, paliko galioti sprendimą už akių.
6. Teismas pažymėjo, kad atsakovei - juridiniam asmeniui - procesiniai dokumentai įteikti 2018-05-16. Atsakovė tvirtina, kad gavimo dieną išsiuntė ieškinį su priedais advokatui A. K. elektroniniu paštu, tačiau advokatas elektroninio laiško negavo. Pažymėjo, kad atsakovė nepateikia įrodymų, kuriuose advokatas A. K. patvirtintų elektroninio laiško negavimą, taip pat, kad jis turėtų įgaliojimus atstovauti atsakovei būtent šioje byloje. Atsakovei šioje byloje atstovauja kitas advokatas, kurį atsakovė sugebėjo laiku informuoti apie priimtą sprendimą už akių. Spendė, kad atsakovė pati veikė nerūpestingai ir siuntinėjo procesinius dokumentus advokatui, neįgaliotam jai atstovauti šioje byloje, nesidomėjo, kodėl advokatas laiku nepateikė atsiliepimo į ieškinį, todėl privalo prisiimti savo veiksmų neigiamas pasekmes. Trečiasis asmuo V. M. procesinius dokumentus gavo 2018-05-16, nurodė atsiliepimo į ieškinį nepateikęs dėl teisinio neišprusimo. Kadangi V. M. šioje byloje atstovauja advokatas, parengęs pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, todėl V. M. argumentus, susijusius su atsiliepimo nepateikimo priežastimi, atmetė. Darė išvadą, kad byloje buvo pagrindas priimti sprendimą už akių.
7. Pažymėjo, kad priimdamas sprendimą už akių teismas rėmėsi ieškovės pateiktais dokumentais ir baudžiamosios bylos, kurioje nuosprendis yra įsiteisėjęs, įrodymais. Pripažino, kad atsakovės sprendimo už akių motyvų vertinimas naujų įrodymų nesukuria, atsakovės pareiškime nėra pagrindinių duomenų, būtinų sprendimo už akių peržiūrėjimui: atsakovė nepateikia jokių naujų, šioje byloje neištirtų įrodymų ir nenurodo jokių naujų aplinkybių, kurias teismas turėjo ištirti ir kurios galėtų turėti įtakos sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Nors atsakovė teigė, kad byloje trečiuoju asmeniu turėjo būti UAB ,,Soliris“, kuri buvo srutovėžio, kuriuo V. M. sukėlė eismo įvykį, draudėja, atsakovė nenurodė, kaip sprendimas už akių paveiks UAB ,,Soliris“ teises ir pareigas. Sprendė, kad atsakovės ir trečiojo asmens pareiškime nurodytos aplinkybės negalėjo turėti įtakos priimtam sprendimui už akių (CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 punktas). Teismas nenustatė ir aplinkybių, dėl kurių byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių (CPK 288 straipsnio 4 dalies 2 punktas). Pripažino, kad atsakovė ir trečiasis asmuo neįrodė, jog ieškovės ieškinys nepagrįstas ir neteisėtas (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis).
III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į atskiruosius skundus motyvai
8. Atskiruoju skundu atsakovė UAB „Tetirvinai“ prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2018 m. rugpjūčio 16 d. nutartį, ir klausimą išspręsti iš esmės: 2018 m. birželio 20 d. sprendimą už akių panaikinti, atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
9. Nurodo, kad gavimo dieną išsiuntė ieškinį su priedais advokatui A. K. elektroniniu paštu, tačiau jis elektroninio laiško negavo, pateikia apeliacinės instancijos teismui advokato patvirtinimą. Teismas, teigdamas, kad atsakovė siuntinėjo procesinius dokumentus neįgaliotam advokatui, neatsižvelgė į tai, kad pirmojoje byloje, kurioje dalyvavo tos pačios šalys, apeliacinį skundą parengė ir pateikė būtent šis advokatas. Todėl ir šiuo atveju dokumentai persiųsti advokatui, pagrįstai tikintis, kad jis atsakovę informuos, jei ko reikės. Pirmojoje byloje advokatas pats pasirašė apeliacinį skundą ir pateikė jį teismui. Atsakovė aktyviai dalyvavo teismų posėdžiuose nagrinėjant baudžiamąją, civilinę bylas, teikė skundus, todėl negalima teigti, kad buvo pasyvi, nerūpestinga. Naujo ieškinio pareiškimas dar neįsiteisėjus teismo sprendimui ir teigiant, kad aplinkybės turi prejudicinę galią vertintinas kaip ieškovės piktnaudžiavimas savo teisėmis. Draudikas turėjo patikslinti ieškinį pirmoje civilinėje byloje ir padidinti draudimo išmokų dydį, arba palaukti pirmojo sprendimo įsiteisėjimo. Trečiasis asmuo net nesuprato, kad ieškovė iškėlė naują reikalavimą, kai dar nepasibaigė pirmoji byla.
10. Taikant LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 22 straipsnio 1 dalies 4 punktą, būtina nustatyti, kad vairuotojas suvokė, jog įvyko eismo įvykis, ši aplinkybė yra vertinamojo pobūdžio ir negalėjo būti nustatyta atlikus tik formalų įrodymų tyrimą. Teismas pirmojoje byloje buvo nutaręs, kad be ieškovės ir trečiojo asmens dalyvavimo teismo posėdyje negalima išsamiai ištirti visas bylos aplinkybe, tačiau šioje byloje tokios būtinybės nebenustatė. Pirmojoje byloje priimtas sprendimas nėra įsiteisėjęs. Mano, kad teismas buvo šališkas, nes nebesiekė išsamaus visų bylos aplinkybių ištyrimo kaip pirmojoje byloje, jau turėjo išankstinį įsitikinimą dėl ieškinio pagrįstumo. Baudžiamoji byla yra prijungta prie pirmosios bylos, kuri nėra išnagrinėta (Panevėžio apygardos teismo civilinės bylos Nr.e2A-539-198/2018 kortelėje nėra jokių įrašų, kad būtų pareikalauta kito teismo). Neatsižvelgiant į tai, sprendime už akių teismas nurodė, kad vadovavosi baudžiamosios bylos įrodymais (ne nuosprendžiu): trečiojo asmens V. M., nukentėjusiojo J. G. parodymais, įvykio vietos ir traktoriaus apžiūros protokolais. Teismas, priimdamas sprendimą už akių, neteisėtai ir nepagrįstai vadovavosi įrodymais, kurių šioje byloje nėra, padarė pagrindinę išvadą, kad neva V. M. eismo įvykio metu suvokė susidariusią situaciją - tai, kad jo vairuojamas traktorius su priekaba priemonė kliudė D. G. vairuojamą automobilį; tačiau V. M. nesustojo, kad įsitikintų, ar susidūrimo metu nesužaloti kitoje transporto priemonėje vykę žmonės, ir išvažiavo iš eismo įvykio vietos, apie įvykį nepranešęs policijai. Teismas šioje byloje neturėjo teisės rinkti įrodymų savo iniciatyva, joje nėra viešo intereso. Teismas nepasisakė dėl su ieškiniu pateiktos 2016-11-28 Panevėžio apskrities VPK Pasvalio r. PK pažymos apie eismo įvykį, kurioje nurodytos tokios aplinkybės, kad V. M. nepajautęs smūgio iš eismo įvykio vietos nuvažiavo bei kuri laikytina oficialiu rašytiniu įrodymu, turinčiu didesnę įrodomąją galią (CPK 197 str. 2 d.). Tuo atveju, jeigu teismas iš tikrųjų, būtų atlikęs formalų byloje esančių įrodymų (įskaitant nurodytos pažymos) tyrimą, būtų įsitikinęs, kad pasitvirtinus jų turiniui, būtų pagrindas ieškinį atmesti, nes policija nustatė, kad V. M., nepajautęs smūgio, iš įvykio vietos nuvažiavo, o ne iš jos pasišalino (CPK 285 str. 2 d.). Sprendimas už akių negali būti laikomas teisėtu, jeigu jis teismo yra grindžiamas ieškinyje nenurodytomis aplinkybėmis, apie kurias atsakovui nėra pranešta. Jeigu teismas savo iniciatyva ir būtų prijungęs prie šios bylos baudžiamąją bylą, jis nebūtų galėjęs priimti sprendimo už akių, nes tokiu atveju atsakovui būtų tinkamai pranešta tik dėl dalies reikalavimus pagrindžiančių aplinkybių (nurodytų ieškinyje). Apie baudžiamąją bylą ir joje esančius įrodymus ieškinyje net nėra užsiminta. Teismas pažeidė draudimą peržengti ieškinyje nurodytų aplinkybių ribas.
11. Baudžiamojoje byloje teismo iniciatyva buvo įtraukta UAB „SOLIRIS“ trečiuoju asmeniu, ieškovė ieškiniu į pirmąją bylą įtraukė UAB „SOLIRIS" trečiuoju asmeniu, o teismas atmetė atsakovės ir trečiojo asmens UAB „SOLIRIS" prašymą pašalinti UAB „SOLIRIS" iš pirmosios bylos, nes tam „nemato pagrindo". Tačiau, pareikšdamas naują ieškinį atsakovei dėl to paties įvykio išmokėtos draudimo išmokos grąžinimo neįtraukė į bylą UAB „SOLIRIS" trečiuoju asmeniu, to nepadarė ir teismas savo iniciatyva. Todėl teismas negalėjo priimti sprendimo už akių, nes į bylą trečiuoju asmeniu, nebuvo įtrauktas UAB „SOLIRIS", kurio teisėms ir pareigoms toks sprendimas gali turėti įtakos. V. M. eismo įvykio metu vairavo traktorių, kuris nuosavybės teise priklauso UAB „SOLIRIS", ir tempė srutovėžį, kuris nuosavybės teise priklauso atsakovei. Ieškovės pateiktuose sprendimuose dėl draudimo išmokos nurodyta, kad draudėjas yra UAB „SOLIRIS", pateikta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis, sudaryta tarp UAB „SOLIRIS" ir ieškovės. Sprendime už akių nenurodyta, kokių byloje esančių įrodymų pagrindu teismas padarė išvadas, kad įvykio metu transporto priemonės valdytoja buvo UAB „Tetirvinai“ ir kad V. M. eismo įvykio metu dirbo UAB „Tetirvinai“ traktorininku ir atliko darbines funkcijas.
12. Jeigu teismo išvados nepagrįstos pateiktais įrodymais, jų neatitinka, toks teismo sprendimas nepaisant jo formos negali būti laikomas pagrįstu. Vadovaujantis TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punktu, draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis pasišalino iš įvykio vietos, todėl būtina nustatyti, kad vairuotojas suvokė, jog įvyko eismo įvykis. Ieškovas, reikšdamas reikalavimą grąžinti jo išmokėtą draudimo išmoką privalo įrodyti, kad atsakovas yra atsakingas už žalos padarymą ir faktą, kad transporto priemonę vairavęs asmuo pasišalino iš eismo įvykio vietos. Apeliantė nesutinka, kad V. M. iš eismo įvykio vietos pasišalino, ieškovė su ieškiniu nepateikė tai pagrindžiančių įrodymų, pirmojoje byloje priimtas sprendimas neįsiteisėjęs. Ieškovė nepagrindė, kad V. M. elgesys galėtų būti vertinamas kaip pasišalinimas iš eismo įvykio vietos, jokiais precedento galią turinčiais teismų sprendimais, kurie būtų buvę sukurti analogiškose bylose. Sprendime už akių nurodytų baudžiamosios bylos įrodymų šioje byloje nėra, o jeigu tokie ir būtų, jie nesudarytų pagrindo daryti išvadą, kad V. M. iš įvykio vietos pasišalino, nes tokių parodymų nebuvo duota, policija nustatė, kad V. M. iš eismo įvykio vietos nepajautęs smūgio nuvažiavo, o ne iš jos pasišalino. Pirmojoje byloje V. M. nurodė, jis negalėjo suvokti, jog kliudė kitą transporto priemonę dėl objektyvių aplinkybių: eismo įvykis įvyko tamsiu paros metu, transporto priemonių susidūrimas nebuvo tiesioginis (jo vairuojamas traktorius net nebuvo apgadintas), transporto priemonių masė skyrėsi 16 kartų ir kt. Transporto priemonių susidūrimo aplinkybės yra specifinės- eismo įvykis įvyko, nes dėl nenustatytu techninių priežasčių nesusiskleidęs kairysis srutų išleidimo vamzdis kliudė žuvusiojo vairuojamą automobilį.
13. Kartu su pareiškimu pateikti įrodymai gali turėti įtakos sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui: 2016-11-10 liudytojo Ž. L. apklausos protokolas baudžiamojoje byloje, iš kurio matyti, kad V. M. nesuprato pakėlęs eismo įvykį, ieškovės nepateiktos 2016-11-22 ir 2016-11-30 Panevėžio apskrities VPK Pasvalio r. PK pažymos apie eismo įvykį, kuriose nurodoma, kad V. M. nepajautęs smūgio iš eismo įvykio vietos nuvažiavo, o ne kad iš jos pasišalino. Panaikinus sprendimą už akių ir atnaujinus bylos nagrinėjimą, liudytojas Ž. L. turi būti apklaustas teismo posėdyje dėl jam žinomų aplinkybių, susijusių su V. M. nuvažiavimu iš eismo įvykio vietos. Nuosprendžiu teismas nustatė, kad V. M. iš karto po nusikaltimo pripažino kaltę ir nevengė atsakomybės. Atlikęs formalų byloje esančių įrodymų tyrimą, netiriant įrodymų turinio ir vertinant tik teisinį, bet ne faktinį jų pagrįstumą, teismas negalėjo įsitikinti, kad pasitvirtinus byloje esančių įrodymų turiniui, būtų pagrindas ieškinį tenkinti. Priešingai, pasitvirtinus kartu su ieškiniu pateiktos policijos pažymos turiniui, būtų pagrindas ieškinį tik atmesti. Nėra aišku, ar teismas įvertino visus kartu su pareiškimu pateiktus naujus įrodymus (Pareiškimo priedus Nr.9-12), ypač liudytojo Ž. L. parodymus, nes nutartyje nenurodė jokių motyvų, kodėl pateikti įrodymai nėra nauji ir (ar) kodėl jie negalėtų turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.
14. Trečiasis asmuo V. M. atskiruoju skundu prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2018 m. rugpjūčio 16 d. nutartį, ir klausimą išspręsti iš esmės: sprendimą už akių panaikinti, atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.
15. Nurodo, kad jis dėl savo teisinio neišprusimo pateiktus dokumentus vertino kaip papildomus dokumentus dėl ankstesnio ginčo pirmojoje byloje ir nesikreipė į atstovą dėl teisinės pagalbos atstovauti šioje civilinėje byloje, dėl ko nebuvo pateiktas atsiliepimas į ieškinį. Ieškovės ieškinys neturėjo būti tenkinamas priimant sprendimą už akių. Pirmojoje byloje buvo patenkintas ieškovės ieškinys dėl žalos atlyginimo. Šioje byloje buvo nagrinėjamos tos pačios (identiškos) aplinkybės. Ieškovė, grįsdama ieškininius reikalavimus, rėmėsi, kaip ji manė, prejudiciniais faktais, t.y. nurodė, kad atsakovės UAB „Tetervinai“ prievolę atlyginti padarytą žalą, įrodinėja tuo, jog civilinėje byloje Nr. e2-192-1001/2018 teismo yra konstatuotos reikšmingos aplinkybės. Tačiau dėl šioje byloje priimto sprendimo paduoti apeliaciniai skundai, sprendimas neįsiteisėjęs ir jame nustatytos aplinkybės neturi prejuducinės galios. Pirmojoje byloje buvo nustatinėjamos reikšmingos aplinkybės susijusios su eismo įvykiu, kurios taip yra šios bylos ginčo objektas, t.y. ar eismo įvykio metu nustatytas V. M. (kaltininko) pasišalinimas iš eismo įvykio vietos, dėl ko gali būti taikomos TPVCAPDĮ 22 straipsnio nuostatos. Minimoje civilinėje byloje atsakovas ir trečiasis asmuo ginčijo pasišalinimo iš eismo įvykio vietos aplinkybę. Trečiojo asmens pasišalinimo aplinkybės nustatymas ir jos vertinimas nagrinėjant šią bylą yra itin aktualus, todėl akivaizdu, kad Panevėžio apygardos teismo procesinis sprendimas, kuris bus priimtas apeliacinės instancijos teismo civilinėje byloje Nr. e2A-539-198/2018 turės prejudicinę galią ir turės itin svarbią reikšmę nustatant ieškovės teisę į žalos atlyginimą, atsakovės ir trečiojo asmens atsakomybės ribas ne tik toje konkrečioje civilinėje byloje, o ateityje turės įtakos ginčo šalių ir trečiųjų asmenų teisėms ir pareigoms, įskaitant ir šią civilinę bylą. Civilinės bylos nagrinėti nebuvo negalima tol, kol nebus išspręsta pirmoji byla, ją reikėjo sustabdyti. Šaliai neatvykus į teismo posėdį be svarbių priežasčių ar nepateikus procesinio dokumento, tačiau pateikus įrodymus, patvirtinančius sprendimo neteisingumą ir asmens teisių pažeidimą, teismas privalo naikinti sprendimą už akių. Apeliacinės instancijos teismui pakeitus pirmos instancijos sprendimą ir/ar kitaip išaiškinus ginčo aplinkybes dėl trečiojo asmens (kaltininko) pasišalinimo iš įvykio vietos, o sprendimui už akių įsiteisėjus, būtų sukurta neigiama ir dviprasmė teisinė situacija visų ginčo šalių atžvilgiu: tų pačių aplinkybių pagrindu egzistuotų du skirtingi procesiniai sprendimai. Trečiojo asmens nurodyta aplinkybė dėl kitos civilinės bylos nagrinėjimo ir joje nustatinėjamų aplinkybių bei faktų laikytinas tuo pakankamu įrodymu, kuris leidžia abejoti sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu.
16. Atsiliepimu į trečiojo asmens V. M. atskirąjį skundą
atsakovė UAB „Tetirvinai“ prašo skundą tenkinti. Teismas neįvertino trečiojo asmens argumentų dėl atsiliepimo nepateikimo priežasčių. Sutinka su apeliantu, kad šiuo atveju yra reikšmingos pirmoje byloje nustatytos aplinkybės, todėl iki sprendimo įsiteisėjimo nagrinėjama byla turėjo būti stabdoma, o ne priimamas sprendimas už akių, abi bylos nagrinėtos tos pačios sudėties teismo. Nurodo, kad atsiliepimo pateikimo metu jau yra išnagrinėta civilinė byla Panevėžio apygardos teisme civilinėje byloje Nr. e2A-539-198/2018, panaikintas pirmosios instancijos teismo sprendimas ir priimtas naujas sprendimas, kuriuo ieškovės ieškinys atmestas, teismas pripažino, kad negalima vertinti, jog V. M. pasišalino iš įvykio vietos, todėl nėra būtinos TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytos sąlygos draudimo išmokai susigrąžinti. 17. Atsiliepimu į atsakovės UAB „Tetirvinai“ ir trečiojo asmens V. M. atskiruosius skundus ieškovė UAB „Lietuvos draudimas“ prašo skundų netenkinti. Nurodo, kad V. M. buvo atstovaujamas advokato, todėl jo teiginiai dėl teisinio neišprusimo, atmestini, atsakovė yra juridinis asmuo, turėjo domėtis atsiliepimo pateikimo eiga, bendradarbiauti su advokatu, EPP pasitikrinti, ar paruoštas procesinis dokumentas, byloje neįrodyta, kad atsakovė persiuntė advokatui procesinius dokumentus. Teigia, kad atsakovė nepateikė jokių naujų įrodymų, kurie galėtų patvirtinti sprendimo už akių neteisėtumą ir nepagrįstumą. Ieškovė teikė reikalavimą ne tik dėl pasišalinimo iš įvykio vietos, bet ir dėl techniškai netvarkingos transporto priemonės naudojimo. Nagrinėjant pirmąją bylą paaiškėjo, kad UAB „Solaris“ teisių ir pareigų sprendimas nesukeltų. Prašymas dėl bylos sustabdymo nebuvo pateiktas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskiruosius skundus dėl Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2018 m. rugpjūčio 16 d. nutarties, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė.
19. Bylos nagrinėjimo dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta tenkinti atsakovės ir trečiojo asmens pareiškimus dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
20. Apeliantai laikosi pozicijos, kad nagrinėjamu atveju priimant sprendimą už akių buvo netinkamai įvertintos visos aplinkybės, kas turėjo įtakos sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, taip pat, kad negalėjo būti priimtas sprendimas už akių.
21. CPK 288 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos dvi sąlygos, iš kurių nors vienai esant nustatytai, sprendimas už akių turi būti panaikinamas ir bylos nagrinėjamas atnaujinamas: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių. Taigi teismas, nagrinėjantis pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, turi įvertinti tiek aplinkybes, susijusias su asmens, prieš kurį priimtas sprendimas už akių, pasyvumu, tiek su teismo sprendimo už akių pagrįstumu, t. y. spręsti, ar šalis nepateikė atsiliepimo į ieškinį dėl svarbių priežasčių ir ar pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodoma, jog teismo sprendimo už akių priėmimas nėra teisinė sankcija teismo posėdyje nedalyvaujančiai šaliai, o tik viena iš priemonių proceso koncentruotumo principui įgyvendinti, todėl ji turi būti suderinama su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3k-3-396/2012).
22. Sprendimo už akių institutas taikomas proceso šaliai už įstatyme numatytų procesinių pareigų neatlikimą. CPK 285 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta galimybė priimti sprendimą už akių tuo atveju, kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį ir kita šalis prašo priimti sprendimą už akių. Pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo turi būti nurodyta: aplinkybės, liudijančios šalies neatvykimo į parengiamąjį ar teismo posėdį ir nepranešimo teismui iki posėdžio priežasčių svarbumą arba atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento nepateikimo per nustatytą terminą priežasčių svarbumą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliantų teiginius dėl atsiliepimų į ieškinį nepateikimo priežasčių, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismui nagrinėjamu atveju buvo pagrindas priimti sprendimą už akių. Byloje nebuvo ginčijama, kad apeliantai gavo procesinius dokumentus, tačiau nustatytu terminu nepateikė atsiliepimų į ieškinį, o ieškovė tokiu atveju prašė priimti sprendimą už akių. Pripažintina, kad atsakovė nesidomėjo, ar jos persiųsti dokumentai advokato A. K. buvo gauti, ar jis paruoš atsiliepimą į ieškinį, taip pat kritiškai vertintinos trečiojo asmens atsiliepimo nepateikimo priežastys, tai, kad jis dėl teisinio neišprusimo nesuprato, kad yra reiškiamas naujas ieškinys kitoje byloje.
23. Tačiau apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantais, kad jų nurodomos aplinkybės ir pateikti įrodymai gali turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Be svarbių priežasčių nepateikusio procesinio dokumento šaliai pateikus įrodymus, galinčius patvirtinti sprendimo neteisingumą ir asmens teisių pažeidimą, teismas privalo naikinti sprendimą už akių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349/2012; 2012 m. rugsėjo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2012). Bylos nagrinėjimo atnaujinimui esminę reikšmę turi aplinkybės ir įrodymai, susiję su sprendimo už akių teisėtumu bei pagrįstumu. Pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo privalo būti pagrįstas tokiais įrodymais, kurie galėtų patvirtinti, kad sprendimas priimtas remiantis CPK 285 straipsnio 2 dalyje nustatytu formaliu byloje pateiktų įrodymų įvertinimu, yra akivaizdžiai neteisingas ir juo buvo akivaizdžiai pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai, kad gali būti rimtas pagrindas priimti byloje kitokį sprendimą. Kalbant apie aplinkybes, galinčias turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, būtina pabrėžti, kad turima omenyje ne tik nauji, bet ir jau byloje egzistuojančios aplinkybės ir įrodymai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nors esant atitinkamoms proceso sąlygoms, ir yra galimybė priimti sprendimą už akių atlikus tik formalų pateiktų įrodymų vertinimą, tačiau būtina patikrinti, ar tie įrodymai atitinka CPK 177 straipsnio ir kitų norminių aktų formalius reikalavimus, ar jie gauti įstatymų ir kitų norminių aktų nustatyta tvarka, ar turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar yra leistini (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2012). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra konstatavęs, kad argumentų, keliančių pagrįstą abejonę teismo sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu, nors ir grindžiamų jau pirmiau byloje pateiktais įrodymais, nurodymas pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo yra pakankamas pagrindas teismui, nagrinėjančiam tokį pareiškimą, konstatuoti, kad pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2010).
24. Byloje nustatyta, kad ieškovė AB ,,Lietuvos draudimas“ pateikė ieškinį dėl žalos atlyginimo atsakovei UAB „Tetirvinai“ ir trečiajam asmeniui V. M., prašė priteisti iš atsakovės UAB ,,Tetirvinai“, kuri yra trečiojo asmens darbdavė, 3711,43 Eur draudimo išmoką vadovaujantis TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punktu, numatančiu, kad draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis pasišalino iš įvykio vietos, taip pat dėl to, kad trečiasis asmuo vairavo netvarkingą transporto priemonę. Ieškovė nurodė, kad pirmojoje byloje yra konstatuotos prejudicinę galią turinčios aplinkybės dėl techniškai netvarkingos transporto priemonės ir trečiojo asmens pasišalinimo iš įvykio vietos. Savo reikalavimus ieškovas įrodinėjo pretenzijomis, pirmoje byloje priimtu teismo sprendimu, policijos pažyma, draudimo liudijimo išrašu, žalos dydį patvirtinančiais dokumentais, sprendimu dėl draudimo išmokos.
25. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą už akių, neapsiribojo vien tik formaliu ieškovės pateiktų įrodymų vertinimu, nurodė, kad iš baudžiamosios bylos Nr. 1-71-1001/2017 (kuri tuo metu buvo perduota Panevėžio apygardos teismui) įrodymų: trečiojo asmens V. M., nukentėjusiojo J. G. parodymų, įvykio vietos ir traktoriaus apžiūros protokoluose užfiksuotų duomenų, daroma išvada, kad V. M. eismo įvykio metu suvokė susidariusią situaciją - tai, kad jo vairuojamas traktorius su priekaba priemonė kliudė D. G. vairuojamą automobilį; V. M. nesustojo, kad įsitikintų, ar susidūrimo metu nesužaloti kitoje transporto priemonėje vykę žmonės, ir išvažiavo iš eismo įvykio vietos, apie įvykį nepranešęs policijai. Dėl to teismas sprendė, kad V. M. neatsargus pasišalinimas iš eismo įvykio vietos atsakingam už žalos padarymą asmeniui sukelia atsakomybę pagal TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punktą. Teismas nurodė, kad V. M. eismo įvykio metu dirbo UAB ,,Tetirvinai“ traktorininku ir atliko darbines funkcijas, nors tokių duomenų su ieškiniu nebuvo pateikta. Tokiu būdu sutiktina su apeliante UAB „Tetirvinai“, kad teismas savo iniciatyva rinko ir vertino įrodymus, kurių ieškovė savo ieškinyje nenurodė, neprašė išreikalauti ar prijungti prie bylos, tokie teismo veiksmai neatitinka formalaus įrodymų pagal ieškovės pateiktus įrodymus vertinimo, kuris atliekamas priimant sprendimą už akių. Sutiktina su apeliante, kad teismo išvados nepagrįstos byloje pateiktais įrodymais, jų neatitinka, todėl ir toks teismo sprendimas nepaisant jo formos negali būti laikomas pagrįstu.
26. Kadangi byloje kilo klausimas dėl trečiojo asmens pasišalinimo iš įvykio vietos, ar jis suprato, jog įvyko eismo įvykis, ar kyla atsakomybė pagal TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punktą, byloje buvo reikšmingos analogiškoje, Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmuose 2018-03-27 išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-192-1001/2018, kurioje sprendimu buvo patenkintas ieškovės ieškinys dėl žalos atlyginimo, nustatytos faktinės aplinkybės, ką ir nurodė ieškinyje ieškovė. Pastebėtina, kad pirmosios instancijos teismas sprendime už akių nepasisakė dėl minėto teismo sprendimo ir šios bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių, nors teismui sprendimas su ieškiniu buvo pateiktas kaip vienas iš esminių įrodymų. Galimai tai padaryta būtent dėl to, kad sprendimas, priimtas išnagrinėtoje civilinėje byloje, sprendimo už akių priėmimo metu nebuvo įsiteisėjęs, o jame konstatuotos aplinkybės nelaikomos turinčiomis prejudicinę galią, priešingai nei ieškinyje teigė ieškovė. Tačiau akivaizdu, kad išnagrinėtoje civilinėje byloje buvo sprendžiamas beveik analogiškas ginčas dėl draudimo išmokos grąžinimo tarp tų pačių šalių ir įsiteisėjus sprendimui, juo konstatuotos aplinkybės turėtų prejudicinę galią nagrinėjamoje byloje, ką pagrįstai nurodo apeliantai. Įvertintina, kad Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2018-03-27 sprendimu ieškovės ieškinys buvo patenkintas nustačius, jog V. M. pasišalino iš įvykio vietos, kas sukelia atsakovės atsakomybę pagal TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punktą, ką nagrinėjamoje byloje konstatavo ir pirmosios instancijos teismas, tačiau minėtas sprendimas šiuo metu yra panaikintas 2018-09-06 Panevėžio apygardos teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-539-198/2018 ir priimtas naujas sprendimas – ieškovės ieškinys atmestas. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija konstatavo, kad byloje nesurinka įrodymų, jog V. M. pajuto ar turėjo pajusti, kad prasilenkdamas su automobiliu jį užkliudė ir padarė žalą kitai transporto priemonei, sprendė, kad vairuotojo nesustojimo po eismo įvykio negalima vertinti kaip pasišalinimo TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punkto prasme.
27. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantų nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai kelia pagrįstų abejonių dėl priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, o jas išsiaiškinti galima tik bylą nagrinėjant iš esmės. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, jog aplinkybių, galėjusių turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, teismas nenustatė, yra nepagrįsta.
28. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, netenkindamas atsakovės ir trečiojo asmens pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir neatnaujindamas bylos nagrinėjimo iš esmės, pažeidė CPK normas, reglamentuojančias sprendimo už akių priėmimo, jo panaikinimo sąlygas ir tvarką, kas sudaro pagrindą daryti išvadą, jog dėl šio procesinės teisės normų pažeidimo byla galėjo būti išspręsta neteisingai. Esant tokioms aplinkybėms, yra pagrindas panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmai 2018 m. rugpjūčio 16 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės - sprendimą už akių panaikinti ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
n u t a r i a :
Panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmai 2018 m. rugpjūčio 16 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2018 m. birželio 20 d. sprendimą už akių, atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmams.
Teisėja Margarita Dzelzienė