Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. 2AT-40-303/2020

  Teisminio proceso Nr. 4-46-3-00314-2019-7

                                   Procesinio sprendimo kategorija 21.12.6 (S)

                                                   

                                

 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2020 m. liepos 8 d.

Vilnius

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Ridiko (kolegijos pirmininkas), Tomo Šeškausko ir Audronės Kartanienės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patraukto R. R. prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 658 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio nusižengimo bylą.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Bylos esmė

 

1.       R. R. surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad jis 2019 m. rugpjūčio 26 d. 01.50 val. vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai jam, įvertinus parodymų paklaidą, nustatytas 1,50 promilės neblaivumo laipsnis.

2.       Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Tauragės apskrities VPK)  2019 m. rugsėjo 18 d. nutarimu R. R. nubaustas pagal Administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalį 900 Eur bauda su specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 15 mėnesių.

3.       Tauragės apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 27 d. nutarimu R. R. skundą patenkino, panaikino Tauragės apskrities VPK 2019 m. rugsėjo 18 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną R. R. nutraukė.

4.       Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. sausio 23 d. nutartimi patenkino Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą: panaikino Tauragės apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 27 d. nutarimą ir paliko galioti Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2019 m. rugsėjo 18 d. nutarimą, kartu pakeisdamas Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2019 m. rugsėjo 18 d. nutarimo aprašomąją dalį, t. y. vietoj šiame nutarime aprašytos veikos, kad R. R. „vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai jam įvertinus parodymų paklaidą nustatytas 1,50 prom. neblaivumas“, nurodė, kad jis „vairavo automobilį, kai nustatytas apsvaigimas nuo kitų psichiką veikiančių medžiagų“.

5.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2020 m. vasario 19 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto R. R. prašymas priimtas ir administracinio nusižengimo byla atnaujinta. 

 

 

II. Prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ir atsiliepimo į jį argumentai

 

 

6.       Pareiškėjas R. R. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. sausio 23 d. nutartį ir palikti galioti Tauragės apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 27 d. nutarimą be pakeitimų. Pareiškėjas prašyme nurodo:

6.1.        Klaipėdos apygardos teismas iš esmės pažeidė materialiosios ir proceso teisės normas, o tai turėjo tiesioginę įtaką neteisėtai nutarčiai priimti.

6.2.        Apeliacinės instancijos teismas iš esmės pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių (toliau – Taisyklės) 3 punkto, 8.3 punkto, 9 punkto reikalavimus; 2019 m. kovo 25 d. Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymu Nr. 5-V-242 patvirtino Policijos pareigūnų veiksmų nustatant asmens neblaivumą ar apsvaigimą tvarkos aprašo 5 punkto reikalavimus; Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505 patvirtintos Medicininės apžiūros neblaivumui ir apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo metodikos l punkto, 2–4 punktų, 9 punkto reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad jis (pareiškėjas) buvo apsvaigęs nuo kitų psichiką veikiančių medžiagų, nes nėra tai patvirtinančių įrodymų. Policijos pareigūnai pažeidė Taisyklių 4 punkto reikalavimus, kad per tikrinimą nustatę, jog įtariamo neblaivumu transporto priemonės vairuotojo iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracija yra 1,51 ir daugiau promilių, ne anksčiau kaip po 15 minučių ir ne vėliau kaip po 30 minučių nuo pirmojo tikrinimo atlieka pakartotinį tikrinimą. Kai pirmojo ir pakartotinio tikrinimo rezultatai skiriasi, laikoma, kad per tikrinimą nustatyta asmens iškvėptame ore esanti etilo alkoholio koncentracija yra ta, kuri yra mažiausia iš nustatytų per pirmąjį ir pakartotinį tikrinimą. Apeliacinės instancijos teismas dėl šio esminio pažeidimo nutartyje nepasisakė. Jis (pareiškėjas) pareigūnams paaiškino, kad alkoholio nevartojo, todėl alkotesterio rodmenys yra neteisingi. Dėl iš burnos sklindančio kvapo paaiškino, kad ant skaudamo danties buvo uždėjęs dietilo eterio „anodijos“, kad numalšintų skausmą. Todėl, pagal Taisyklių 8.3 punktą siekdami nustatyti, ar transporto priemonės vairuotojas yra neapsvaigęs, policijos pareigūnai atlieka Taisyklių 9 punkte nurodytus veiksmus, t. y. policijos pareigūnai nedelsdami, bet ne vėliau kaip per valandą nuo pranešimo apie nušalinimą nuo transporto priemonės vairavimo, išrašo Taisyklių 3 ir 8 punktuose nurodytiems asmenims siuntimą į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros ir pristato šiuos asmenis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą. Įgyvendindamas šį nutarimą, 2019 m. kovo 25 d. Lietuvos policijos generalinis komisaras įsakymu Nr. 5-V-242 patvirtino Policijos pareigūnų veiksmų nustatant asmens neblaivumą ar apsvaigimą tvarkos aprašą (toliau – Aprašas). Pagal Aprašo 5 punktą policijos pareigūnas, nustatęs asmens neblaivumo požymių (iš burnos sklindantį alkoholio kvapą, neadekvačią elgseną, nerišlią kalbą, nekoordinuotus judesius), pagal Bendros asmens būklės įvertinimo metodiką įvertina bendrą asmens būklę, ar šis gali eiti tiesia linija – pėda po pėdos, ar stovėdamas gali pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs) ir pan. Tik atlikęs šiuos veiksmus, pagal Aprašo 5.2 punktą pagrįstai įtaręs, kad asmuo neblaivus, pasiūlo pasitikrinti neblaivumą ir žodžiu paaiškina asmeniui atsisakymo tikrintis arba atlikti medicininę apžiūrą teisinius padarinius. 2019 m. rugpjūčio 26 d. 01.50 val. jį sustabdę policijos pareigūnai nevykdė Aprašo 5.1 punkto reikalavimų ir neatliko pirminių veiksmų jo (ne)apsvaigimui nustatyti, nesiuntė į sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros ir jokiais kitais būdais nenustatė (ne)galimo jo (ne)apsvaigimo nuo kitų psichiką veikiančių medžiagų sustabdymo metu. Medicininė apžiūra nebuvo atlikta, nesurašytas aktas ir jo išvada. Paėmus kraujo mėginį, specialisto išvadoje nurodyta, kad kraujyje etilo alkoholio nerasta, o rasta dietilo eterio, tačiau kiek, nenurodyta. Šių duomenų nepakanka nustatyti, kad sustabdymo metu 2019 m rugpjūčio 26 d. 01.50 val. jis buvo apsvaigęs nuo kitų psichiką veikiančių medžiagų, nes kraujo mėginys paimtas ne pagal šios Metodikos 9 punkto reikalavimus ir ištirti nepaimtas šlapimo mėginys, taip pat jo (ne)apsvaigimas sustabdymo momentu nekonstatuotas medicininės apžiūros akto išvadoje.

6.3.        Apeliacinės instancijos teismas iš esmės pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą administracinių nusižengimų bylose (ANK 2 straipsnio 3 dalis, 566, 567 straipsniai). Pareigūnai rinko įrodymus, kad jis vairavo automobilį, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau nerinko įrodymų dėl jo (ne)galimo apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų. Teismai padarė išvadą, kad nenustatyta, jog jis vairavo automobilį apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau apeliacinės instancijos teismas prielaidų būdu padarė išvadą, kad jis vairavo automobilį apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų, nors byloje nėra tai patvirtinančių įrodymų. Apeliacinės instancijos teismas prielaidą dėl jo (ne)apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų nepagrįstai padarė iš vaizdo įrašo, nors byloje turi būti surinkti patikimi ir objektyvūs įrodymai, kurie renkami vadovaujantis Taisyklėmis, Metodika ir Aprašu. Minėtą dieną dirbo žemės ūkio darbus, todėl, vairuodamas automobilį naktį, buvo labai pavargęs, o ne apsvaigęs. Byloje nėra sveikatos įstaigos darbuotojų surašyto medicininės apžiūros akto, nepaimtas ir neištirtas šlapimas, o kraujo mėginys paimtas jo iniciatyva, nesilaikant Metodikos 9 punkto reikalavimų ir siekiant nuginčyti alkotesterio rodmenis, nes jie buvo neteisingi. Neužfiksuoti ir nepateikti pirminiai jo tariamo apsvaigimo įrodymai, kaip tai nustato Aprašo 5 punktas. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnis ir ANK 566 straipsnis įtvirtina nekaltumo prezumpciją, o ANK 2 straipsnio 3 dalis nustato, kad asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo. In dubio pro reo principas draudžia esant nepašalintų abejonių dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti nutarimą patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn.

 

7.       Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus būrio vadas, laikinai einantis Kelių policijos skyriaus viršininko pareigas, Artūras Petkus atsiliepimu į pareiškėjo prašymą prašo netenkinti R. R. prašymo ir palikti galioti Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. sausio 23 d. nutartį. Atsiliepime nurodoma:

 

7.1.        Klaipėdos apygardos teismas R. R. administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjo tinkamai. Teismo sprendimas yra motyvuotas ir teisėtas, R. R. nusižengimas pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį įrodytas byloje esančiais duomenimis. Nėra pagrindo tenkinti R. R. prašymo, kadangi nagrinėjant administracinę bylą nebuvo pažeistos nei materialiosios, nei proceso teisės normos.

 

III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados

 

 

8.       Pareiškėjo R. R. prašymas tenkintinas iš dalies.

 

 

Dėl esminių proceso teisės pažeidimų

 

9.       ANK 422 straipsnio 5 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė, be kita ko, už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) ar apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmenys. Šios normos esmė yra užtikrinti, kad transporto priemonės nevairuotų asmuo, negalintis tinkamai vertinti aplinkybių, laiku į jas reaguoti, nes toks vairuotojas kelia pavojų tiek sau, tiek ir kitiems eismo dalyviams, nepriklausomai nuo to, kokios priemonės sukelia tokią jo būseną (neblaivumą, apsvaigimą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-4-2014, 2AT-18-942/2015). Taigi, administracinis nusižengimas, nustatytas ANK 422 straipsnio 5 dalyje, gali būti padarytas esant bet kuriai iš šiame straipsnyje nurodytų būsenų (neblaivumui, apsvaigimui) ir, kaip minėta, nepriklausomai nuo to, kokios priemonės (alkoholis, narkotinės ar psichotropinės arba kitos psichiką veikiančios medžiagos) tokią būseną sukelia.

 

10.       Bylos duomenimis, administracinio nusižengimo protokolas Nr. 85-ANR_P-8600-2019 R. R. surašytas už tai, kad jis 2019 m. rugpjūčio 26 d. 01.50 val. vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai jam, įvertinus alkotesterio rodmenų paklaidą (alkotesteris „Alcotest 6810“ Nr. ARYE-0407, 1086963 1,53 promilės ± 1,7 %), nustatytas 1,50 promilės neblaivumo laipsnis.

 

11.       Administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ne teismo tvarka metu R. R. paaiškino, kad prieš valandą iki sustabdymo jis vartojo „anodiją“ (t. y. dietilo eterį); pateikė Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos 2019 m. rugpjūčio 27 d. specialisto išvadą Nr. T-A 6019/2019 (1), kuria konstatuota, kad R. R. kraujyje (kraujas paimtas 2019 m. rugpjūčio 26 d. 02.58 val.) etilo alkoholio nerasta; rasta dietilo eterio.

 

12.       Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus (toliau – ir Institucija) viršininkas priėmė 2019 m. rugsėjo 18 d. nutarimą (Nr. 85-ANR_N-2768-2019), kuriuo R. R. nubaudė pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį už tai, kad jis vairavo transporto priemonę, kai jam, įvertinus alkotesterio rodmenų paklaidą, nustatytas lengvas (1,50 promilės) neblaivumo laipsnis.

 

13.       Tauragės apylinkės teismas, nagrinėdamas bylą dėl R. R. skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, 2019 m. lapkričio 27 d. nutarimu panaikino Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus 2019 m. rugsėjo 18 d. nutarimą Nr. 85-ANR_N-2768-2019 ir administracinio nusižengimo teiseną prieš R. R. nutraukė. Apylinkės teismas, įvertinęs bylos įrodymus (R. R. paaiškinimus, liudytojo A. L. (patrulio) parodymus, alkotesterio rodmenis, alkotesterio išklotinėje užfiksuotus duomenis, vaizdo įrašą, teisės aktus dėl pareigūnų veiksmų, tikrinant asmens neblaivumą, specialisto išvadą ir kt.), padarė išvadą, kad policijos pareigūnas, nustatęs pareiškėjui 1,53 promilės girtumą ir po teisės aktais nustatyto laiko pakartotinai nepatikrinęs jo neblaivumo, pažeidė įrodymų rinkimo procesą. Šis teismas, suabejojęs alkotesterio rodmenų teisingumu, nustatęs, kad dietilo eteris nėra įtrauktas į narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašą, ir kartu padaręs išvadą, kad įrodymų dėl galimo pareiškėjo apsvaigimo nuo kitų psichiką veikiančių medžiagų nesurinkta (nors ši aplinkybė išsamiau nebuvo tirta), konstatavo, kad R. R. negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį, nes jo veikoje nenustatyti šio nusižengimo įvykis ir sudėtis.

 

14.       Institucija, nesutikdama su apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 27 d. nutarimu, jį apskundė apeliacine tvarka. Esminiai apeliacinio skundo argumentai – neblaivumo tikrinimo procedūra atlikta pagal galiojančius teisės aktus; pareigūnams nebuvo jokios pareigos atlikti pakartotinį tikrinimą; įvertinus alkotesterio rodmenų paklaidą, R. R. nustatytas lengvas (1,50 promilės) neblaivumo laipsnis; apylinkės teismo išvada dėl neblaivumo nustatymo procedūros pažeidimo nepagrįsta. Anot apelianto, bylos duomenys (administracinio nusižengimo protokolas, paaiškinimai, sprendimas nušalinti nuo transporto priemonių vairavimo, vaizdo įrašai, alkoholio kiekio matuoklio duomenys) patvirtina, kad R. R. padarė ANK 422 straipsnio 5 dalyje nustatytą nusižengimą.

 

15.       Atsiliepimu R. R. išdėstė savo nuomonę dėl Institucijos apeliacinio skundo, be kita ko, teigdamas, kad: 1) Institucija neteisingai aiškina Vyriausybės nutarimu Nr. 452 patvirtintas Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisykles (t. y. 4 punktą) ir Lietuvos policijos generalinio komisaro 2019 m. kovo 25 d. įsakymu Nr. 5-V-242 patvirtintą Policijos pareigūnų veiksmų nustatant asmens neblaivumą ar apsvaigimą aprašą (t. y. 6.31 punktą); 2) kad jo kraujyje alkoholio nerasta, o „anodija“ (dietilo eteris) nepriskiriama prie psichotropinių medžiagų.

 

16.       Administracinio nusižengimo byla dėl Institucijos apeliacinio skundo išnagrinėta rašytinio proceso tvarka. Apygardos teismas, patikrinęs apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 27 d. nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, priėmė 2020 m. sausio 23 d. nutartį, kuria panaikino Tauragės apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 27 d. nutarimą ir paliko galioti Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2019 m. rugsėjo 18 d. nutarimą, kartu pakeisdamas ir šio nutarimo aprašomąją dalį, t. y. vietoj šiame nutarime aprašytos veikos, kad R. R. „vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai jam, įvertinus parodymų paklaidą, nustatytas 1,50 promilės neblaivumas“, nurodė, kad jis „vairavo automobilį, kai nustatytas apsvaigimas nuo kitų psichiką veikiančių medžiagų“.

 

17.       Teisėjų kolegijos vertinimu, apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą rašytinio proceso tvarka ir savo iniciatyva pakeitęs administracinio nusižengimo protokole suformuluotą kaltinimą nauja esmine faktine veikos aplinkybe, priėmė siurprizinį sprendimą, nesilaikė įstatyme ir teismų praktikoje įtvirtintų reikalavimų ir neužtikrino R. R., dėl kurio administracinio nusižengimo teisena Institucijos skundžiamu apylinkės teismo nutarimu buvo nutraukta, tinkamo procesinių teisių įgyvendinimo – teisės žinoti kaltinimo esmę ir nuo to kaltinimo gintis.

 

18.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia administracinio nusižengimo protokolas, kuris turi dvejopą reikšmę: jis yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio nusižengimo padarymu, taip pat yra dokumentas, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Nuo teisingo protokolo surašymo priklauso ir administracinio nusižengimo bylos baigtis, administracinio nusižengimo protokolas turi lemiamą reikšmę nustatant asmens kaltę. Dėl to administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis nusižengimas. Protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo, o gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma tik tada, kai iš administracinio nusižengimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką norima taikyti administracinę atsakomybę. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-84-942/2016, 2AT-97-942/2017, 2AT-53-788/2017 ir kt.).

 

19.       Kita vertus, pagal formuojamą teismų praktiką, administracinių nusižengimų teisenos normos nedraudžia teismui tam tikra apimtimi daryti korekcijų kaltinimo formuluotėse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-53-788-2017).

 

20.       Pagal ANK 635 straipsnio 3 dalį, jeigu administracinio nusižengimo protokole išdėstyta asmens veika yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį ar jo dalį arba kitą administracinę atsakomybę už padarytą nusižengimą nustatantį teisės aktą, teismas pakeičia nuorodą į nusižengimą kvalifikuojantį straipsnį ar jo dalį ir pagal jį paskiria administracinę nuobaudą. Sisteminis šios nuostatos (kaip ir iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusios iš esmės analogiškos nuostatos, nustatytos Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 284 straipsnio 2 dalyje) aiškinimas reiškia, kad: 1) institucija gali perkvalifikuoti veiką; 2) veikos perkvalifikavimas turi būti motyvuotas; 3) administracinio teisės pažeidimo (administracinio nusižengimo) protokole buvo nurodyta administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) esmė; 4) ši nuostata nereikalauja atlikti papildomo tyrimo; 5) ta aplinkybė, kad administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjant institucijoje pakeičiamas veikos kvalifikavimas, taip pat ir iš lengvesnio pažeidimo į sunkesnį, nėra principo non reformatio in peius (draudimas pabloginti skundą padavusio asmens teisinę padėtį) pažeidimas; 6) apylinkės teismas pats gali pašalinti institucijos motyvų dėl veikos perkvalifikavimo priimant nutarimą trūkumą; 7) įtvirtintas draudimas savo iniciatyva papildyti kaltinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-84-942-2016). Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad, taikant ANK 635 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą nuostatą, svarbu užtikrinti, kad nebūtų pažeisti teisingo proceso principai ir esminės administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens procesinės teisės: teisė žinoti kaltinimo esmę, būti išklausytam ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-53-788-2017, 2AT-66-976-2017).

 

21.       Konstitucijos 31 straipsnis asmeniui garantuoja vieną svarbiausių jo procesinių teisių – teisę į teisingą teismą. Sudėtinė asmens teisės į teisingą teismą dalis yra asmens teisė į gynybą, kurios veiksmingas įgyvendinimas neįmanomas be kitų ANK 577 straipsnyje nustatytų administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisių.

 

22.       ANK 652 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pabloginti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir asmens, dėl kurio administracinio nusižengimo teisena nutraukta, padėtį apygardos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra nutarimą administracinio nusižengimo byloje ne teismo tvarka priėmusios institucijos ar institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, skundas arba nukentėjusiojo skundas. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir asmens, dėl kurio administracinio nusižengimo teisena nutraukta, padėtis negali būti pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde.

 

23.       Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad Institucija kėlė klausimą tik dėl vieno administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, požymio įrodytumo – to, kad R. R. vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai jam, įvertinus alkotesterio rodmenų paklaidą, nustatytas 1,50 promilės neblaivumo laipsnis. Būtent toks kaltinimas R. R. buvo suformuluotas administracinio nusižengimo 2019 d. rugpjūčio 26 d. protokole, Institucijos priimtame 2019 m. rugsėjo 18 d. nutarime skirti R. R. administracinę nuobaudą, tik dėl šių administracinio nusižengimo aplinkybių, kaip pagrįstai nurodo pareiškėjas, buvo renkami ir tiriami įrodymai, ir iš esmės tik nuo šios uždraustos pavojingos veikos pareiškėjas rengėsi gynybai, taip pat ir teikdamas įrodymus (pavyzdžiui, specialisto išvadą).

 

24.       Vadinasi, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą rašytinio proceso tvarka pagal Institucijos apeliacinį skundą ir savo iniciatyva pakeisdamas R. R. administracinio nusižengimo protokole suformuluotas nusižengimo aplinkybes, peržengė šio skundo nagrinėjimo ribas.

 

25.       Pagal ANK 658 straipsnio 1 dalies 5 punktą vienas iš administracinių bylų atnaujinimo pagrindų yra proceso teisės pažeidimas, kuris galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo priėmimui. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija pirmiau nurodytus apygardos teismo padarytus ANK 652 straipsnio 2 dalies proceso teisės pažeidimus pripažįsta esminiais. Dėl to apygardos teismo nutartis naikintina ir administracinio nusižengimo byla perduotina nagrinėti apygardos teismui dėl Institucijos apeliacinio skundo.

 

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 14 dalies 3 punktu,

 

n u t a r i a :

 

Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. sausio 23 d. nutartį ir perduoti administracinio nusižengimo bylą nagrinėti apygardos teismui.

 

 

Teisėjai                                                                        Artūras Ridikas

 

 

                                                                        Tomas Šeškauskas

 

 

                                                                        Audronė Kartanienė