Baudžiamoji byla Nr. 2K-307-507/2015

                                                                                                       Teisminio proceso Nr. 1-83-1-00508-2012-1

                                                                                                        Procesinio sprendimo kategorijos:

                                                                                                       1.1.11.9

                                                                                                       2.1.14 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. birželio 2 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės Rimos Ažubalytės, Vytauto Piesliako ir pranešėjo Gintaro Godos,

sekretoriaujant Rūtai Večerskaitei,

dalyvaujant prokurorei Sigutei Malinauskienei,

nuteistajam S. M.,

gynėjams advokatams Aldevinui Švedui ir Kristinai Sandaraitei–Butvilienei,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovių V. D. ir J. B. kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2014 m. kovo 21 d. nuosprendžio, kuriuo nuteisti:

G. L. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį 40 val. viešųjų darbų, 178 straipsnio 2 dalį 10 parų areštu, 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu penkeriems metams šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, bausmes subendrinus dalinio sudėjimo ir apėmimo būdu G. L. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas penkeriems metams šešiems mėnesiams;

S. M. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 178 straipsnio 2 dalį 7 parų areštu, 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu šešeriems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, bausmes subendrinus apėmimo būdu S. M. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas šešeriems metams.

Skundžiama ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 20 d. nutartis, kuria atmesti nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovių V. D. ir J. B. apeliaciniai skundai.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Gintaro Godos pranešimą, prokurorės ir gynėjų, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaškinimų,

n u s t a t ė :

G. L. ir S. M. nuteisti pagal BK 129 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2012 m. spalio 22 d., nuo 00.30 iki 5.00 val., būdami apsvaigę nuo alkoholio, bendrininkų grupe bendrais tyčiniais veiksmais nužudė G. B.: dėl asmeninių nesutarimų ir pykčio abu atsiviliojo G. B. prie garažų kooperatyvo, esančio Rokiškyje, (duomenys neskelbtini)  ir garažų kooperatyvo „L.“ teritorijoje, prie garažų korpuso Nr. 10, bendrais veiksmais: S. M. suduodant smūgius lenta, pagaliu, kojomis, G. L. – kojomis ir peilio rankena G. B. į galvą, tyčia padarė G. B. galvos sužalojimus, nuo kurių nukentėjusysis mirė.

G. L. taip pat nuteista pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, S. M. – pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, tačiau kasaciniu skundu dėl šių nusikalstamų veikų nesiskundžiama.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės V. D. ir J. B. kasaciniu skundu prašo pakeisti Panevėžio apygardos teismo 2014 m. kovo 21 d. nuosprendį ir sugriežtinti nuteistiesiems paskirtas bausmes: už nusikalstamos veikos, numatytos BK 129 straipsnio 1 dalyje, padarymą S. M. ir G. L. skirti dešimties metų laisvės atėmimo bausmes.

Kasatorės nurodo, kad teismai netinkamai taikė Baudžiamojo kodekso 61 ir 91 straipsnių normas, nustatančias bausmių skyrimo taisykles, ir nuteistiesiems paskyrė per švelnias bausmes.

Baudžiamajame įstatyme numatyta, kad teismas, skirdamas bausmę nepilnamečiui, turi atsižvelgti į BK 54 straipsnio 2 dalyje bei 91 straipsnio 2 dalyje išvardintas aplinkybes. Pagal BK 90 straipsnio 5 dalį laisvės atėmimo bausmė nepilnamečiui negali viršyti dešimties metų. BK 61 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad, nustatant įstatyme numatytos bausmės vidurkį, sudedamas minimalus ir maksimalus straipsnio sankcijoje numatytas bausmės dydis ir gautas rezultatas padalijamas pusiau. BK 91 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai skiriama laisvės atėmimo bausmė nepilnamečiui, jos minimumą sudaro pusė minimalios bausmės, numatytos šio kodekso straipsnio, pagal kurį teisiamas nepilnametis, sankcijoje.

Kasatorių manymu, teismų taikyta bausmės nepilnamečiui vidurkio apskaičiavimo formulė, t. y. kai minimalus bausmės dydis yra pusė minimalios straipsnio sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės, o maksimalus – 10 metų laisvės atėmimo bausmė, kaip numatyta BK 90 straipsnio 5 dalyje, prieštarauja BK 61 straipsnio 3 dalies nuostatoms, numatančioms, kad turi būti imamas maksimalus straipsnio sankcijoje numatytas bausmės dydis.

Kasatoriai pažymi, kad tiek BK 61 straipsnis, tiek 91 straipsnis reglamentuoja bausmės skyrimo taisykles, tuo tarpu BK 90 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta maksimali galima skirti laisvės atėmimo bausmė nepilnamečiui yra galutinės nepilnamečiui skirtinos laisvės atėmimo bausmės apribojimas, iki kurio privalu mažinti nepilnamečiui skirtiną laisvės atėmimo bausmės dydį, jeigu šis, jį apskaičiavus pagal bendrąsias bausmės skyrimo taisykles bei jų skyrimo nepilnamečiui ypatumus, viršytų šią ribą. Skaičiuojant bausmės vidurkį nepilnamečiui už labai sunkų nusikaltimą ir imant pusę sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės minimumo ir 10 metų laisvės atėmimo bausmę, neatsižvelgiama į nusikaltimo sunkumo ir pavojingumo laipsnį, kurį apibūdina baudžiamajame įstatyme numatyta maksimali bausmė už padarytą nusikaltimą (BK 11 straipsnis). Taip visi nepilnamečių padaryti labai sunkūs nusikaltimai prilyginami sunkiems nusikaltimams, nes, skaičiuojant bausmės vidurkį, maksimali laisvės atėmimo bausmė prilyginama sunkių nusikaltimų kategorijai numatytam maksimalios laisvės atėmimo bausmės dydžiui (BK 11 straipsnio 5, 6 dalys). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skyrė nuteistiesiems mažesnes bausmes, nei bausmės vidurkis, kurį nustatydamas nepagrįstai maksimaliu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės dydžiu laikė 10 metų laisvės atėmimo bausmę.

Be to, pasak kasatorių, teismai, skirdami bausmę, turėjo atsižvelgti ir į didesnį nusikaltimo pavojingumo laipsnį. Pagal teismų praktiką didesnį padaryto nužudymo pavojingumo laipsnį parodo aplinkybės, kad nusikaltimas buvo padarytas dėl menkavertės dingsties. Nagrinėjamoje byloje teismai būtent tai ir nustatė, tačiau to iš esmės neįvertino. Teismai neatsižvelgė ir į kaltininkų veikos motyvus ir tikslus, kurie nebuvo aiškiai įvardyti, ir tai akivaizdžiai rodo nusikalstamos veikos priežasties nebuvimą ir veikos ciniškumą. Teismai taip pat privalėjo atsižvelgti į kaltinamųjų asmenybes, kurios apibūdinamos neigiamai. Vien tik kaltinamųjų amžius neturėtų vaidinti esminio vaidmens skiriant nepilnamečiams bausmes, o taip iš esmės padarė bylą išnagrinėję teismai.

Kasatorės nesutinka ir su teismų sprendimu nustatyti kaltinamųjų atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi. Pagal teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra esminių bylos aplinkybių pripažinimas duodant tyrimo ir teisingumo vykdymo institucijoms teisingus parodymus savo noru, o nuoširdus gailėjimasis – kritiškas savo padarytos veikos vertinimas, išgyvenimas dėl padarytų nusikalstamų veiksmų, stengimasis sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Pasak kasatorių, kaltinamieji teismo posėdžio metu žodžiu nurodė, kad neva gailisi dėl padarytų veikų, tačiau beveik visąlaik šypsojosi, šnekučiavosi tarpusavyje, ir tai rodo savikritikos nebuvimą, neišgyvenimą dėl padarytų nusikaltimų. S. M. keliskart keitė savo parodymus, taip siekdamas suklaidinti ikiteisminio tyrimo pareigūnus, o vėliau – teismą. Be to, teismai neatsižvelgė ir į tai, kad ankstesnės nuteistiesiems taikytos auklėjimo priemonės jokio teigiamo poveikio nedavė. Atsižvelgus į šias aplinkybes, kaltininkams turėtų būti skiriamos maksimalaus nepilnamečiams galimo skirti dydžio laisvės atėmimo bausmės.

Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovių V. D. ir J. B. kasacinis skundas atmestinas.

Dėl nuteistiesiems paskirtų bausmių dydžio

Apskaičiuojant nepilnamečiui už nusikaltimo padarymą skiriamos laisvės atėmimo bausmės vidurkį, BK 61 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad nustatant įstatyme numatytos bausmės vidurkį, sudedamas minimalus ir maksimalus straipsnio sankcijoje numatytas bausmės dydis ir gautas rezultatas padalijamas pusiau, taikoma atsižvelgiant į BK XI skyriuje (BK 80–93 straipsniai) nustatytus nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus. Tai reiškia, kad, nustatant nepilnamečiui skiriamos laisvės atėmimo bausmės minimalų ir maksimalų dydžius, turi būti vadovaujamasi ne tik sankcijoje nurodytomis ribomis, bet ir BK 91 straipsnio 3 dalimi, kurioje nustatyta, kad kai skiriama laisvės atėmimo bausmė nepilnamečiui, jos minimumą sudaro pusė minimalios bausmės, numatytos šio kodekso straipsnio, pagal kurį teisiamas nepilnametis, sankcijoje, bei BK 90 straipsnio 5 dalimi, kurioje nustatyta, kad „Laisvės atėmimo bausmė nepilnamečiui negali viršyti dešimties metų“. Taigi skiriant nepilnamečiui laisvės atėmimo bausmę už BK 129 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos padarymą turi būti laikoma, kad laisvės atėmimo bausmės ribos yra ne nuo septynerių iki penkiolikos metų, kaip kad numatyta sankcijoje, o nuo trejų metų šešių mėnesių iki dešimties metų. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų priimtuose sprendimuose, motyvuojant nuteistiesiems S. M. ir G. L. skiriamas bausmes, BK nuostatos aiškintos ir taikytos teisingai. Kasacinio skundo argumentai, kad paskiriant bausmes nuteistiesiems buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, yra nepagrįsti.

Nepagrįstais laikytini ir kasacinio skundo teiginiai dėl neteisingai nustatytos nuteistųjų atsakomybę lengvinančios aplinkybės – prisipažinimo ir nuoširdaus gailėjimosi. Nesutikimas su tokios lengvinančios atsakomybę aplinkybės nustatymu buvo išreikštas ir nukentėjusiųjų apeliaciniuose skunduose. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 20 d. nutartyje, atsakant į šiuos nukentėjusiųjų apeliacinių skundų argumentus, išdėstyti aiškūs ir išsamus motyvai, kodėl turi būti daroma išvada, jog BK 59 straipsnio 2 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimas konstatuotas pagrįstai. Be kitų argumentų, apeliacinės instancijos teismo priimtoje nutartyje pabrėžta nuteistųjų parodymų svarba, nurodyta, kad abu nuteistieji pripažino esmines nužudymo padarymo aplinkybes, kurias pirmosios instancijos teismas nustatė remdamasis ir nuteistųjų parodymais, vertintos nepilnamečių nuteistųjų gyvenimo sąlygos. Apeliacinės instancijos teismo išdėstyti motyvai pagrindžia išvadą, kad nustatant nuteistųjų atsakomybę lengvinančią aplinkybę baudžiamojo įstatymo taikymo klaidų nebuvo padaryta.

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo

Prašymai dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš nuteistųjų netenkintini.

Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2015 m. gegužės 6 d. ir 2015 m. gegužės 13 d. prašymais Nr. (4.22.) TPA-1446 bei Nr. (4.22.) TPA-1518 prašo iš nuteistųjų S. M. ir G. L. priteisti valstybės naudai valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidas. Prašymuose nurodoma, kad Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus parinkimu advokatė K. Sandaraitė–Butvilienė teikia antrinę teisinę pagalbą S. M., o advokatas A. Švedas – G. L..

Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka; kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti; teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos taip pat galioja ir nagrinėjant bylą kasacinėje instancijoje. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-410/2008, 2K-267/2009, 2K-174/2014), taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam teisinis pagrindas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014).

Šioje byloje buvo paduotas nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovių V. D. ir J. B. kasacinis skundas nuteistųjų S. M. ir G. L. padėtį bloginančiais pagrindais. Nuteistieji šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmes, jie prašė paskirti jam gynėją, nes be gynėjo pagalbos jų teisės nebūtų tinkamai ginamos. Dėl to, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 2 dalimi, buvo kreiptasi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą ir tarnybos koordinatoriaus sprendimu parinkti antrinę teisinę pagalbą teikiantys advokatai. Išnagrinėjus bylą kasacine tvarka nuspręsta kasacinį skundą atmesti.

Be to, byloje nėra duomenų, leidžiančių kasacinės instancijos teismui spręsti apie nuteistųjų turtinę padėtį.

Esant nurodytoms aplinkybėms, Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymai negali būti tenkinami.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovių V. D. ir J. B. kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai                                                                                                     Rima Ažubalytė

                                                                                                                 Vytautas Piesliakas

                                                                                                                 Gintaras Goda